LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. gegužės 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2021 m. gegužės 17 d. paduotu atsakovų „Krynicki Recykling S.A.“, A. K. ir P. K. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti skundžiamo teismo procesinio sprendimo vykdymą,
n u s t a t ė :
Atsakovai padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovai kasaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė atleidimą nuo įrodinėjimo reglamentuojančią CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatą; bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK normas, reglamentuojančias ieškinio pagrindo suformulavimą ir jo keitimą bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos; nenustatinėjo nei ieškovės nemokumo momento, nei atsakovės sužinojimo apie ieškovės nemokumą momento – taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos akcininko atsakomybę už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos; pažeidė teisę ir pareigą inicijuoti bankroto procesą reglamentuojančių Įmonių bankroto įstatymo ir Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas;
nenustatinėjo priežastinio ryšio tarp atsakovų nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei ir konkrečios ieškovei kilusios žalos – taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl priežastinio ryšio tarp akcininkų bei valdymo organų savalaikio bankroto bylos neinicijavimo ir įmonės patirtos žalos; netinkamai aiškino ir taikė Akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 5 dalies nuostatą, kuri reglamentuoja valdybos įgaliojimų pabaigos momentą; nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotų kriterijų, pagal kuriuos turi būti nustatoma, ar asmuo gali būti laikomas faktiniu įmonės vadovu; taip pat nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bylos nagrinėjimo baigtimi suinteresuotų šalių paaiškinimų vertinimo klausimu, valdybos narių fiduciarinių pareigų pažeidimo, kaip neteisėto veiksmo civilinės atsakomybės prasme, ir priežastinio ryšio tarp fiduciarinių pareigų pažeidimo bei įmonės patirtos žalos nustatymo klausimais. Teismai, nustatinėdami atsakovės neteisėtus veiksmus, atsakovų manymu, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančią CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šios nuostatos aiškinimo ir taikymo praktikos; be to, pažeidė reikalavimus teismo sprendimo pagrįstumui reglamentuojančią CPK 236 straipsnio 2 dalį, CPK 265 straipsnio 2 dalį, draudžiančią teismui peržengti pareikštus reikalavimus, bei CK 6.247 straipsnį, CK 6.249 straipsnio 1 dalį. Taip pat, atsakovų vertinimų, teismai pažeidė ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymą reglamentuojančią CK 1.127 straipsnio 1 dalį, praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančią CK 1.131 straipsnio 2 dalį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl materialiosios ir proceso teisės normų netinkamo taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamo teismo procesinio sprendimo vykdymą nenagrinėtinas.
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė
Egidija Tamošiūnienė
Dalia Vasarienė