Nr. DOK-195 

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18264-2023-7 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės, 

susipažinusi su 2025 m. sausio 16 d. paduotu ieškovo S. N. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 22 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. N. ieškinį atsakovams L. G., R. G. ir E. K. dėl bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo ir naudojimosi teisių pažeidimo pašalinimo. 

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 5 d. sprendimu patenkino ieškinį iš dalies ir įpareigojo atsakovę L. G. leisti ieškovo S. N. pasirinktos kadastrinius matavimus atliekančios įmonės matininkui (-ams) atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir jame esančių statinių kadastrinius matavimus, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. spalio 22 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisė atsakovei L. G. iš ieškovo S. N. 651,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo, o kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. 

Kasaciniu skundu ieškovas S. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškinio reikalavimus, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. 

Kasaciniame skunde prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir neprašoma naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties. Iš kasacinio skundo argumentų matyti, kad nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ir su apeliacinės instancijos teismo nutartimi. Todėl laikytina, kad ieškovo kasaciniame skunde išreikšta valia dėl abiejų instancijų teismų procesinių sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka.

Ieškovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas dėl savininko teisių gynimo ir bendrosios dalinės nuosavybės valdymo (CK 4.37, 4.98 straipsniai), netaikė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio „Nuosavybės apsauga“ nuostatų, Lietuvos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų. Teismai nepripažino ieškovo teisių pažeidimo dėl to, kad atsakovai, būdami 1/2 dalies bendraturčiais, ir toliau gali naudotis visu turtu. Teismų argumentas, kad ieškovo įkeldinimas ir atsakovų iškeldinimas nėra galimi, kol nėra nustatyta naudojimosi bendraturčio turtu tvarka, nėra pagrįstas jokiomis teisės normomis ar teismų praktika. Būtent pastarojo argumento, atmesdamas ieškovo reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas nepagrindė jokia konkrečia teisės norma, apsiribodamas motyvu, kad pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, ir taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto ir 331 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimus teisiškai pagrįsti priimamą sprendimą. 

2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimu, kad tam, jog galėtų būti nutraukta sutartis dėl vienam bendraturčiui tenkančios turto dalies panaudos, būtina prieš tai nustatyti naudojimosi šiuo turtu tvarką, nes tik nustačius tokią tvarką įmanoma įvardyti, dėl kurio konkretaus turto sutartis nutraukiama, o dėl kurio išlieka panaudos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016, 40 punktas). Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje byloje nustatytos aplinkybės yra skirtingos negu nagrinėjamos bylos, todėl išaiškinimais teismai neturėjo pagrindo remtis. Teismai neatsižvelgė, kad šioje byloje yra ginčas ne dėl trečiųjų asmenų teisių arba vieno iš bendraturčių santykių su trečiaisiais asmenimis, o ginčas tarp pačių bendraturčių. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kad pagrindinis kriterijus, lemiantis jau išnagrinėtoje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo kaip precedento taikymą, yra esminės faktinės bylos aplinkybės, kurių buvimas lemia teisinių santykių kvalifikavimą ir atitinkamų teisės normų taikymą; teismui konkrečioje nagrinėjamoje byloje nenustačius esminių jos faktinių aplinkybių, kitoje byloje priimto teismo sprendimo kaip precedento taikymas yra negalimas, nes tai neatitiktų teismo precedento taikymo sąlygų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 61 punktą; 2021 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-611/2021 58 punktą). Dėl to teismai pažeidė CK 1.80 straipsnio nuostatas, kad civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikoma įstatymo analogija, o jos nesant – teisės analogija, bet ne teismų praktikos analogija. 

3. Teismai nesivadovavo kasacinio teismo praktika dėl bendraturčių teisių gynimo ir visiškai neapgynė ieškovo teisių į jam priklausantį turtą: kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2020; kt.). Šioje byloje jokia bendraturčių interesų pusiausvyra nepasiekta, nes atsakovė naudojasi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu, o ieškovas į šį turtą neįleidžiamas. 

4. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir dėl ieškovo pareikšto reikalavimo leisti įregistruoti kadastrinių matavimų bylas VĮ Registrų centre be atsakovės L. G. sutikimo. Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad leidimas atlikti kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre yra vienas, susijęs veiksmas ir negali būti dirbtinai skaidomas į du atskirus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-611/2023). 

5. Teismai, atmesdami ieškovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, nepaaiškino, kodėl ieškovo nurodytus nuostolius laiko netiesioginiais, ir ar iš tiesų ieškovo patirtos išlaidos laikytinos netiesioginėmis (t. y. numatytomis CK 6.249 straipsnio 4 dalyje) ir koks jų dydis būtų laikomas nepertekliniu (protingu). Teismai nepagrįstai ieškovo prašomą priteisti nuostolių atlyginimą priskyrė netiesioginiams nuostoliams pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalį, nors ieškovo nuostoliai, remontuojant jam priklausantį turtą (spynas) laikytini tiesioginiais nuostoliais (nesusiję nei su žalos prevencija, nei su žalos įvertinimu, nei su nuostolių išieškojimu neteismine tvarka), o išlaidos už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo sudarymą yra būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu. 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovui S. N. 242 (du šimtus keturiasdešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. sausio 16 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 318, kodas ZN91409.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                                      Donatas Šernas

                                                                                                   Egidija Tamošiūnienė 

        Jūratė Varanauskaitė