Baudžiamoji byla Nr. 1A-88-360/2023

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39143-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.;

 (S)

1.1.8.1.1.; 2.4.6.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. T. (V. T.) gynėjo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-12-22 nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 20 parų arešto. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas – 2022-10-14 – viena para. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, 3 metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, konfiskuotas automobilis „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1.       V. T. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2022-10-14, apie 8.55 val., ties (duomenys neskelbtini) , pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,90 promilių neblaivumas.

2.       Nuteistojo V. T. gynėjas advokatas V. Žylė apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir atleisti V. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal 1 metų laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti, 1 metams uždrausti vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, neskirti automobilio konfiskavimo, konfiskuojant konfiskuotino turto vertę, t. y. 500 Eur.

2.1.       Nurodo, kad nepagrįstai netaikytos BK 40 straipsnio 2 dalies nuostatos ir V. T. neatleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jis negalėjo būti laikomas recidyvistu, nes bausmę jau formaliai buvo atlikęs ir teistumas išnykęs. Kaltę pripažino, kas laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe, dėl savo elgesio gailisi, savo poelgį vertina neigiamai. Visą tai įvertinus, yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, galima taikyti laidavimą. Laiduotoja būtų V. T. mama N. T., kuri yra pasitikėjimo vertas asmuo.

2.2.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad areštas nuteistajam perteklinė bausmė, neproporcinga, galėjo būti paskirta didesnė bauda, kuri ir taip yra didelė našta nuteistajam. Pirmuoju atveju net nebuvo užsiminta apie laidavimą

2.3.       Nurodoma, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, o jos dalis. Specialiosios teisės atėmimas 3 metams yra pakankama satisfakcija valstybės ir visuomenės saugumui užtikrinti už padarytą nesunkų nusikaltimą, todėl tai yra pakankama baudžiamojo poveikio priemonė įgyvendinant BK ir bausmės paskirtį.

3.       Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nuteistojo gynėjo advokato apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

4.       Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nekeliami kaltės, veikos kvalifikavimo klausimai, nesutinkama su bausmės individualizavimu, prašoma taikyti laidavimą. 

5.       Apeliaciniame skunde manoma, kad V. T. turėjo būti taikytas laidavimas, jis negalėjo būti laikomas recidyvistu, nes bausmę jau formaliai buvo atlikęs ir teistumas išnykęs, kaltę pripažino, kas laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe, dėl savo elgesio gailisi, savo poelgį vertina neigiamai, yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, laiduotoja būtų V. T. mama N. T., kuri yra pasitikėjimo vertas asmuo. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

6.       Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų; 5) yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad siekiant nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, būtina šių sąlygų visuma, tačiau, net ir esant visoms nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

7.       Nagrinėjamu atveju V. T. neatitinka atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų. Jis nėra laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, kadangi 2021-10-20 Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu dėl analogiškos BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, paskirta 38 MGL bauda, kuri sumokėta 2022-10-18. Taigi nėra abejonės, jog nusikaltimą, dėl kurio priimtas skundžiamas nuosprendis, V. T. padarė ne pirmą kartą. Be to, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, naujas nusikaltimas padarytas neišnykus teistumui, todėl nuteistasis pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintas recidyvistu ir tai laikyta V. T. atsakomybę sunkiančia aplinkybe. Kadangi V. T. skundžiamu nuosprendžiu teisiamas nebe pirmą kartą, praeityje buvo nuteistas dėl analogiško nusikaltimo, taip pat ir užsienyje, ne kartą baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus administracine tvarka, šių duomenų visuma neigiamai apibūdina asmenį, todėl nėra pagrindo išvadai, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nesant visumos BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų, taikyti V. T. laidavimą nėra teisinio pagrindo.

8.       Apeliaciniame skunde teigiama, jog nuteistajam areštas perteklinė bausmė, neproporcinga, galėjo būti paskirta didesnė bauda. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų. V. T. parinkta sankcijoje numatyta arešto bausmė. Ankstesniu teismo sprendimu už analogišką nusikaltimą V. T. jau buvo skirta baudos bausmė, tačiau akivaizdu, jog ji nebuvo efektyvi ir nuo naujo nusikaltimo nesulaikė, be to, naujas nusikaltimas buvo padarytas nesumokėjus 2021-10-20 baudžiamuoju įsakymu skirtos baudos, taigi neatlikus ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės. Taip nuteistasis tik parodo, kad švelnesnė bausmės rūšis jam poveikio nepadarė, jis iš savo ankstesnio nusikalstamo elgesio nepasimokė, todėl jam visiškai pagrįstai buvo parinka straipsnio sankcijoje numatyta arešto bausmė. Nei bausmės rūšis, nei trukmė abejonių nekelia, laikyti bausmę per griežta nėra pagrindo.

9.       Apeliaciniame skunde manoma, jog buvo galima netaikyti automobilio konfiskavimo, o konfiskuoti dalį konfiskuotino turto vertės. Su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti. BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o pagal 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju V. T. automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai apsvaigimas viršijo 1,51 promilės, dėl ko patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Šios veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai apsvaigimas viršija 1,51 promilės; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone ir atitinka BK 72 straipsnyje numatyto konfiskuotino turto požymius. Bylos duomenimis nusikaltimo padarymo priemonė – automobilis „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. T. (b. l. 27-28, t. 1), ja buvo padarytas nusikaltimas, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konfiskuota pagrįstai. Be to, bylos duomenimis, V. T. neblaivus vairuoja nebe pirmą kartą, todėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, taikymas šiuo atveju visiškai teisingas bei proporcingas.

10.       Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise 3 metams taikymo apeliaciniame skunde prašoma šį terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos. Toks prašymas atmetamas kaip nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad naują nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, V. T. padarė tuo metu, kai galiojo 2021-10-20 baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus vairuoti visų rūšių transporto priemones, todėl naujai paskirtos specialiosios teisės uždraudimo terminą skaičiuoti nuo šios teisės sustabdymo dienos, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu nustatytas specialios teisės uždraudimo terminas 3 metams taip pat abejonių nekelia. Jis atitinka šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkį, yra proporcingas ir adekvatus nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumui, jo asmenybei. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas 3 metams iš esmės ir nėra ginčijamas.

11.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

        Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo V. T. gynėjo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                        Dalius Jocys

                                                        Savinijus Katauskas

                                                        Aurelija Sadauskaitė