Civilinė byla Nr. e2A-2669-601/2025

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.4.; 2.6.8.8; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.3

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

            viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-697-904/2025, pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovui R. B. dėl avanso grąžinimo ir netesybų (baudos) priteisimo, trečiasis asmuo I. B..

            Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas ieškiniu prašo: 1) ieškovo V. A. naudai iš atsakovo R. B. priteisti 6 700 Eur avansą ir 6 700 Eur netesybų (baudą), viso 13 400 Eur; 2) ieškovo naudai iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) ieškovo naudai iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovas 2023 m. sausio 23 d. sudarė Preliminariąją pirkimo - pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis) dėl žemės sklypo ir namo su priklausiniais (sodo pastatas, pagalbiniai pastatai, inžineriniai įrenginiai) adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. (toliau - Turtas), pagal kurią atsakovas įsipareigojo: ne vėliau kaip iki pagrindinės sutarties sudarymo dienos, tai yra 2023 m. rugpjūčio 15 d. apjungti atskirus Turto objektus į vieną objektą - gyvenamąjį namą su vienu unikaliu numeriu; ne vėliau kaip iki 2023 m. rugpjūčio 15 d. parduoti Turtą ieškovui už 135 000 Eur. Sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas galės gyventi Turte iki jo įsigijimo ir kad visos sumokėtos įmokos bus laikomos avansu, bei išskaičiuotos iš Turto kainos. Viso ieškovas atsakovui sumokėjo 6 700 Eur. Atsakovas nei vieno iš aukščiau nurodytų įsipareigojimų neįvykdė ir pagrindinė sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovo kaltės. Ieškovas kreipiasi į teismą šiuo ieškiniu prašydamas atsakovo sutartinės atsakomybės – prašo priteisti sumokėtą avansą ir Sutartimi sulygtą avanso dydžio baudą.

3.       Ieškovas taip pat nurodė, kad jokių problemų dėl valstybės finansinės paskatos jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą (toliau – Subsidija) Turto pirkimui gavimo niekada nebuvo. Pateikus prašymą dėl Subsidijos ieškovas iš karto gavo teigiamą atsakymą. Esminė problema, buvo tai, kad gavus Subsidiją, sandorį reikėjo sudaryti per 4 mėnesius, todėl atsakovui vilkinant Turto pardavimą ieškovas neturėjo poreikio kreiptis dėl Subsidijos ir rizikuoti praleisti jos panaudojimo terminą. Sandoris neįvyko ne dėl problemų gauti Subsidiją, o dėl atsakovo delsimo Turtą parduoti sutartu terminu.

4.       Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad atsakovas pastato įteisinimo dokumentus sutvarkė 2023 m. rugsėjo 11 d., po ko ieškovas kreipėsi į savivaldybę dėl subsidijos suteikimo. Subsidija buvo suteikta 2024 m. vasario mėnesį. Subsidijos suteikimas užtruko, dėl didelio kiekio nekilnojamojo turto sandorių, tuo metu buvusių Lietuvoje. Bendravimas su atsakovu nutrūko dėl to, kad atsakovas buvo gydomas ligoninėje. Pagrindinė Sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo ligos. Atsakovas neatsakinėjo į telefoninius skambučius. Po 2024-03-14 su atsakovu nebetęsė derybų. I. B. (atsakovo sutuoktinės) nepažinojo iki 2024 m. vasario mėnesio.

5.       Atsakovas nurodė, kad pagal Sutartį šalys susitarė pagrindinę Turto pirkimo - pardavimo sutartį sudaryti iki 2023 m. rugpjūčio 15 d. Tuo pačiu šalys susitarė, kad jeigu dėl ieškovo (pirkėjo) ar atsakovo (pardavėjo) vėlavimo pagrindinė Turto pirkimo - pardavimo nėra sudaroma laiku, tuomet šalys įsipareigoja jos sudarymo terminą pratęsti protingam laiko tarpui. Pažymėjo, kad ieškovas Turtą ketino pirkti tik gavęs iš valstybės finansinę paskatą jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą. Ieškovas Subsidiją gavo tik 2024 m. vasario mėnesį. Ieškovas neturėjo finansiniu galimybių nupirkti Turtą už 135 000 Eur iki 2023 m. rugpjūčio 15 d. Dėl to ieškinyje nurodomos aplinkybės, kad ieškovas buvo pasirengęs sudaryti pagrindine sutartį iki 2023 m. rugpjūčio 15 d. yra nepagrįstos. Šalys susitarė, kad jeigu ieškovas (pirkėjas) laiku nespėja gauti subsidijos, tuomet tai nebūtų laikoma pirkėjo kalte, šalys tokiu atveju įsipareigoja pratęsti Sutarties galiojimo terminą protingam laiko tarpui iki kol bus pasirašyta pagrindinė Turto pirkimo - pardavimo sutartis. Pažymėjo, kad po 2023 m. rugpjūčio 15 d. dienos, ieškovas toliau gyveno Turte ir mokėjo atsakovui pagal Sutartį nuomą už Turtą, t .y: 2023-09-29 - 500 Eur, 2023-10-18 - 800 Eur. Šalys bendru sutarimu savo veiksmais pratęsė Sutarties galiojimo terminą iki kol bus pasirašyta pagrindinė Turto pirkimo - pardavimo sutartis. Taigi Sutartyje nustatytas pagrindinės Turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo terminas 2023 m. rugpjūčio 15 d., šalims nebuvo esminė Sutarties sąlyga. Ieškinyje nurodyti I. B. galimai duoti paliepimai išsikraustyti iš Turto, apie kuriuos atsakovui nėra žinoma, ieškovui neturėjo jokios teisinės galios. Ieškovas pats priėmė sprendimą išsikraustyti iš Turto. Atsakovas nenutraukė Sutarties su ieškovu, neatsisakė ir nevengė sudaryti pagrindinės Turto pirkimo - pardavimo sutarties su ieškovu, nereikalavo ieškovo išsikraustyti iš Turto ir buvo pasirengęs parduoti Turtą ieškovui už Sutartyje nurodytą kainą. Atsakovas pagal Sutarties sąlygas nuo 2023-09-11 buvo apjungęs atskirus Turto objektus į vieną nekilnojamojo turto vienetą. Atsakovui nuo 2023-09-18 buvo leidžiama parduoti antstolės L. P. areštuotą Turtą su sąlyga, kad notaras, tvirtinantis pirkimo - pardavimo sandorį, į antstolės depozitinę sąskaitą perves sumą reikalingą įsipareigojimo pagal vykdomąjį dokumentą dengimui.

6.       Atsakovas nurodo, kad ieškovas pateikė nepagrįstą (2024 m. balandžio 4 d.) reikalavimą grąžinti 7 000 Eur avansą. Pažymėjo, kad ieškovas 2023-01-24 yra sumokėjęs R. B. 2 000 Eur avansą. Tai nurodyta 2023-01-24 pinigų priėmimo kvite, t. y: sumokama 2 000 Eur avansas, 500 Eur depozitas, 800 Eur nuoma, viso 3300 Eur. Visi po to sekę mokėjimai bendroje 3400 Eur sumoje yra už Turto nuomą, nes ieškovas gyveno Turte. Šalys buvo sutariusios, kad ieškovas moka už gyvenime Turte sausio - kovo mėnesiais po 400 Eur per mėn., nuo balandžio mėnesio po 500 Eur per mėnesį iki kol bus pasirašyta pagrindinė Turto pirkimo - pardavimo sutartis. Šalims sudarius pagrindinę Turto pirkimo - pardavimo sutartį, ieškovo sumokėti 6 700 Eur, t. y. 2 000 Eur avansas, 500 Eur depozitas ir 4 200 Eur už Turto nuomą, būtų buvę įskaityti į Turto kainą. Nesudarius pagrindinės Turto pirkimo - pardavimo sutarties dėl ieškovo kaltės, atsakovas turi teisę pasilikti įmokėtą 2 000 Eur avansą kaip patirtų nuostolių atlyginimą. Ieškovas gyveno Turte nuo 2022 m. gruodžio iki 2024 m. kovo mėnesio. Pagal Sutarties 4.1.2 punktą, už šį laikotarpį (15 mėn.) ieškovas privalo sumokėti atsakovui už Turto nuomą 7 100 Eur, t. y: 4 mėn. x 400 Eur (už 2022 m. gruodžio, 2023 m. sausio - kovo mėn.) + 11 mėn. x 500 Eur (už 2023 m. balandžio - gruodžio mėn. ir 2024 m. sausio - kovo mėn.). Dėl to ieškovo sumokėti 4 200 Eur už Turto nuomą negrąžinami, nes ieškovas faktiškai gyveno Turte ir šalys nebuvo sutarusios, kad ieškovas gyvens Turte neatlygintinai (panaudos pagrindais). Ieškovas už Turto nuomą yra skolingas atsakovui 2 900 Eur (7100 Eur - 4200 Eur). Ieškovas sumokėjo atsakovui 500 Eur depozitą, kuris grąžinamas jeigu nebus padaroma Turtui žala. Ieškovas gyvendamas name su augintiniais (katinais) padarė žalą daiktams - sugadinti baldai, gyvenamojo namo vidinė apdaila, augintinių priterštas namo rūsys ir kt. Be to, ieškovas už naudojimąsi Turtu laikotarpyje nuo 2024-01 iki 2024-03 nesumokėjo mokesčių už sunaudotą elektros energiją 141,78 Eur. Esant padarytai žalai Turtui, 500 Eur depozitas negrąžinamas ieškovui.

7.       Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad nuo 2024-01-04 iki 2025-01-08 buvo gydomas Kauno ir Klaipėdos ligoninėse. Buvo praradęs sąmonę dėl ištikusios komos. 2024 m. kovo mėnesį iš I. B. sužinojo, kad ieškovas išsikraustė iš gyvenamojo namo. Dėl ligoninėse vartojamų vaistų atsakovas buvo nesąmoningas iki 2024 m. balandžio mėnesio. Pažymėjo, jog nuo 2023-09-11 atsakovas galėjo parduoti namą. Buvo sutvarkęs namo statinių apjungimo dokumentus. Pažymėjo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad ieškovas negavo Subsidijos. Ieškovui niekada nesakė, kad neparduos gyvenamojo namo.

8.       Trečiasis asmuo I. B. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nesutinka su V. A. pateiktu ieškiniu. Ieškovo argumentai, kad pagrindinė Turto sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl atsakovo kaltės, jog laiku nebuvo įgyvendinti atsakovo įsipareigojimai, laikytini nereikšmingais ir nepagrįstais. Pažymėjo, kad ieškovas neketino įgyti Turto be Subsidijos, o jei ketinimai pirkti be Subsidijos ir buvo, trečiojo asmenis žiniomis atsakovui nebuvo išreikšti, nebuvo pateikti jokie siūlymai ar pretenzijos dėl pagrindinės Turto sutarties nesudarymo laiku. Šalys savo veiksmais pratęsė Sutarties galiojimą ir dėl to, kad atsakovas laiku neįvykdė įsipareigojimų pagal Sutartį, laikytina, jog tai nesukėlė ieškovui jokių nuostolių, nes ieškovo intencija buvo įgyti turtą su Subsidija, todėl šalys toliau tęsė Sutarties vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turėjo galimybę sudaryti pagrindinę Turto pirkimo - pardavimo sutartį nuo 2023-09-13, todėl negali būti laikoma, kad atsakovas nepagrįstai vengė ar kitaip atsisakė vykdyti Sutartį, todėl atsakovas nėra kaltas dėl pagrindinės Turto sutarties nesudarymo, nes nėra nustatytų atsakovo pažeidimų dėl kurių, Sutarties galiojimo laikotarpiu, ieškovas buvo ar būtų teikęs pretenzijas. Tai, kad atsakovas tuo metu, kai ieškovas pageidavo sudaryti pagrindinę Turto sutartį (gavęs Subsidiją), gulėjo KUL ligoninėje ir negalėjo pilnai suprasti savo veiksmų ir jų išreikšti, negali būti laikoma, kad taip atsakovas vengė ar atsisakė sudaryti pagrindinę Turto pirkimo - pardavimo sutartį.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė. 

10.       Teismas nustatė, kad po 2023 m. rugpjūčio 15 dienos (terminas iki kada turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis), ieškovas ir toliau gyveno name ir mokėjo atsakovui nuomą už Turtą. Sutarties 4.1.1 ir 4.2.2 punktuose, buvo numatyta, kad visos ieškovo sumokėtos įmokos yra įskaitomos į avansą. Ieškovas toliau mokėjo nuomos mokestį už Turtą, tai įrodo faktą, kad tarp šalių toliau tęsėsi sutartiniai santykiai Sutarties pagrindu. Faktinės aplinkybės byloje patvirtina, jog šalys bendru sutarimu savo veiksmais pratęsė Sutarties galiojimo terminą iki kol bus gauta Subsidija bei bus pasirašyta pagrindinė Turto pirkimo – pardavimo sutartis.

11.       Teismas sprendė, kad bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovas kaip pirkėjas nebuvo finansiškai pajėgus sudaryti pagrindinės sutarties iki 2023 m. rugpjūčio 15 dienos, nes neturėjo pakankamai pinigų nupirkti Turtą už sutartą 135 000 Eur sumą.

12.       Teismas nustatė (ieškovas pripažino), kad atsakovas statinių apjungimo procedūras, kurios turėjo būti baigtos iki pagrindinės sutarties sudarymo, įteisinimo 2023 m. rugsėjo 11 d. Tik po to, tai yra 2023-09-12, ieškovas kreipėsi į savivaldybę dėl subsidijos jam suteikimo. Subsidija ieškovui buvo suteikta 2024 m. vasario mėnesį. Ieškovas pažymėjo, kad Subsidijos suteikimas užtruko, dėl didelio kiekio nekilnojamojo turto sandorių, tuo metu buvusių Lietuvoje. Ieškovas teismui pripažino, kad bendravimas su atsakovu nutrūko dėl to, kad atsakovas buvo gydomas ligoninėje. Pagrindinė Sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo ligos. Atsakovas neatsakinėjo į telefoninius skambučius. Po 2024-03-14 su atsakovu nebetęsė derybų. Ieškovas gyveno Turte nuo 2022 m. gruodžio iki 2024 m. kovo mėnesio (imtinai). 2024 m. vasario 9 d. ieškovui buvo suteikta 87 000 Eur valstybės Subsidija iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti. Tuo metu atsakovas buvo gydomas ligoninėje. Atsakovas 2024 m. balandžio 10 dieną buvo išleistas iš ligoninės ir galėjo asmeniškai nuvykti į notarų biurą sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau ieškovas pats vienašališkai atsisakė sudaryti pagrindinę Turto pirkimo – pardavimo sutartį, nes 2024 m. balandžio 10 d. sudarė kredito sutartį dėl kito namo pirkimo.

13.       Teismas, vertindamas visas nustatytas faktines aplinkybes, pripažino, kad sprendimą nesudaryti pagrindinės Turto sutarties ir atsisakyti Sutarties, priėmė ieškovas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dėl sveikatos būklės, tai yra dėl nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių ir valios, negalėjo sudaryti pagrindinės sutarties negali būti laikoma, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės. Teismas pripažino, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas atsisakė sudaryti pagrindinę Turto pirkimo - pardavimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, kad pagrindinė Turto pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės ir taikyti atsakovui civilinę atsakomybę.

III.       Apeliacinio skundo argumentai

14.       Apeliaciniu skundu ieškovas (apeliantas) prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2025-08-01 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti visiškai; 2) priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1.                      ieškovo vertinimu, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė neteisingą sprendimą dėl to, kas yra kaltas dėl preliminarios Sutarties neįvykdymo;

1.2.                      vien faktas, kad kažkuri iš Sutarties šalių priėmė sprendimą nesudaryti pagrindinės sutarties savaime nekonstatuoja kaltės, kaip pagrindo negrąžinti sumokėto avanso. Nesant kaltės jokia ieškovo atsakomybė negalima – avansas turi būti grąžintas. Šiuo atveju mokėjimo prievolė neatsirado, kadangi sandoris neįvyko, todėl atsakovas neturėjo pagrindo negražinti avanso;

1.3.                      ieškovas neginčija teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad sprendimą nesudaryti pagrindinės turto pirkimo pardavimo sutarties priėmė ieškovas. Ieškovo giliu įsitikinimu, esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui turi ne pats ieškovo sprendimo nesudaryti pagrindinės sutarties priėmimo faktas, o priežastys, dėl kurių buvo priimtas toks sprendimas. Sprendimas nesudaryti pagrindinės sutarties buvo nulemtas neteisėtų atsakovo veiksmų, o konkrečiai ieškovas objektyviai nebegalėjo daugiau laukti ir tikėtis, kad atsakovas jam ginčo Turtą parduos. Ieškovas, be kita ko, turėjo ir teisę nebelaukti, kadangi atsakovas nesilaikė preliminarios Sutarties sąlygų ir terminas, iki kurio turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis, pasibaigė;

1.4.                      Sutarties 1.2. punkte numatoma, kad pardavėjas įsipareigoja apjungti 1.1.2., 1.1.3. ir 1.1.4. punktuose numatytus objektus į vieną objektą – gyvenamąjį namą, turintį vieną unikalų numerį. Tai padaryti pardavėjas įsipareigoja iki numatomos pagrindinės Turto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo dienos - ne vėliau kaip iki 2023-08-15. Nurodyta faktinė aplinkybė dėl pardavėjo neveikimo, nepašalinant teisinių kliūčių Sutartyje numatytu privalomu šalims terminu, sudaro savarankišką pagrindą konstatuoti atsakovo kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo;

1.5.                      ieškovas nesutinka su teismo sprendime pateiktu įrodymų vertinimu, kuriuo remiantis teismas nematė jokios atsakovo kaltės dėl sandorio žlugimo. Byloje liudytojais apklausti ieškovo brolis Š. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir sutuoktinė K. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) nuosekliai patvirtino ieškovo teiginius, kad jis labai norėjo ir siekė įsigyti ginčo namą būtent šalia brolio Š. A.. Tokias ieškovo intencijas patvirtina ir jo atlikti veiksmai – atsakovui praleidus Sutarties terminą ir neparengus visų dokumentų laiku, ieškovas vis tiek laukė ir tikėjosi, kad Turtas jam bus parduotas sutartomis sąlygomis, tačiau tai nebuvo padaryta;

1.6.                      ieškovas neturėjo finansinių sunkumų įsigyti Turtą. Tą patvirtina: 1) AB Swedbank raštas dėl paskolos suteikimo (1 t., b. l. 189); 2) kredito sutartis 2025-05-29 ieškovo prašymo priedas Nr. 3.; 3) kito (brangesnio) namo įsigijimo sutartis (1 t., b. l. 169);

1.7.                      byloje pateikti įrodymai (Sodininkų bendrijos „Dituva“ atsakymas - 2 t., b. l. 25) patvirtina,  jog atsakovas nebuvo pasirengęs sudaryti pagrindinės Sutarties visą ginčo laikotarpį nuo 2023-01-23 iki 2024-04-04 ir dėl kitų priežasčių, t. y. tokių kaip reikalingos pažymos iš bendrijos apie visišką atsiskaitymą negavimo.

15.       Atsakovas, pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.1.                      Sutarties šalys bendru sutarimu savo veiksmais (po 2023 m. rugpjūčio 15 d. ieškovas toliau gyveno name, mokėjo nuomos mokestį) pratęsė Sutarties galiojimo terminą iki kol bus pasirašyta pagrindinė Turto pirkimo – pardavimo sutartis. Tai įrodo faktą, kad tarp šalių toliau tęsėsi sutartiniai santykiai Sutarties pagrindu;

2.2.                      ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad atsakovas atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę Turto pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad siūlė atsakovui sudaryti pagrindinę Turto pirkimo – pardavimo sutartį notarine tvarka, o atsakovas atsisakė sudaryti tokį sandorį;

2.3.                      trečiasis asmuo I. B. ieškovui nepasakė ir neparašė, kad su ieškovu yra nutraukiama preliminari sutartis ir nebus sudaroma pagrindinė sutartis. Ieškovas tokią išvadą padarė pats;

2.4.                      ieškovas kaip pirkėjas nebuvo finansiškai pajėgus sudaryti pagrindinės sutarties iki 2023 m. rugpjūčio 15 dienos, nes neturėjo pinigų nupirkti Turtą už sutartą 135 000 Eur sumą;

2.5.                      subsidija ieškovui buvo suteikta tik 2024 m. vasario mėnesį. Ieškovas pažymėjo, kad subsidijos suteikimas užtruko dėl didelio kiekio nekilnojamojo turto sandorių, tuo metu buvusių Lietuvoje. Ieškovas teismui pripažino, kad bendravimas su atsakovu nutrūko dėl to, kad atsakovas buvo gydomas ligoninėje. Pagrindinė Sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo ligos. Ieškovas pripažino, kad po 2024-03-14 su atsakovu nebetęsė derybų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dėl sveikatos būklės, tai yra dėl nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių ir valios, negalėjo sudaryti pagrindinės sutarties negali būti laikoma, kad Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės;

2.6.                      ieškovui vienašališkai atsisakius sudarytį pagrindinę Turto pirkimo – pardavimo sutartį su atsakovu, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas privalo grąžinti ieškovui 6 700 Eur, nes ieškovas faktiškai gyveno Turte nuo 2022 m. gruodžio iki 2024 m. kovo mėnesio (imtinai). Turėjo sumokėti 7 100 Eur nuomos mokestį. Grąžinus ieškovui 6 700 Eur, šis praturtėtų atsakovo sąskaita ir tai reikštų nesąžiningumą atsakovo atžvilgiu. Minėtina ir tai, kad ieškovas už gyvenimą Turte (namo nuomą) liko skolingas atsakovui 400 Eur (7 100 Eur – 6 700 Eur).

16.       Trečiasis asmuo I. B., pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

16.1. laikotarpyje nuo 2023-09-11 (data kuomet atsakovas įvykdė įsipareigojimus apjungti Turto statinius pagal Sutarties 3.1. p.) iki 2024-01-03 pagrindinė Turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad ieškovas laukė kada jam bus suteikta Subsidija, o atsakovas geranoriškai sutiko laukti;

16.2. ieškovas ketinimą sudaryti Turto pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį išreiškė tik tada, kai ieškovas gavo Subsidiją (2024 m. vasario mėn.), o atsakovas buvo KUL ligoninėje, todėl ieškovo pageidaujamu laikotarpiu nebuvo galimybės sudaryti pagrindinės sutarties;

16.3. atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laikotarpyje nuo 2023-09-19 iki 2024-01-03 galėjo sudaryti pagrindinę Turto pirkimo – pardavimo sutartį, o dėl sveikatos būklės (dėl nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių ir valios) negalėjo sudaryti pagrindinės Turto pirkimo – pardavimo sutarties tuo metu, kai ieškovas gavo Subsidiją, negali būti laikoma, kad Turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės;

16.4. atsakovas 2024-03-05 pasirašė prašymą (pridėta prie bylos įrodymų) dėl įgaliojimo parengimo Turto pardavimui tai reiškia, kad atsakovas dėjo pastangas sudaryti pagrindinę sutartį, todėl argumentas, kad Turto pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės yra nepagrįstas;

16.5. ieškovas nedėjo jokių pastangų sudaryti pagrindinę Sutartį (t. y. nesikreipė į atitinkamas įstaigas dėl Subsidijos termino pratęsimo), o vertindamas iš trečiojo asmens gautą informaciją, kad atsakovas yra sunkios būklės savarankiškai priėmė sprendimą atsisakyti Sutarties (nepirkti Turto) ir ieškoti kito būsto.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

18.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320

19.       Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

Faktinės bylos aplinkybės

20.       Nustatyta, kad ieškovas V. A. ir atsakovas R. B. 2023 m. sausio 23 d. sudarė Preliminariąją pirkimo - pardavimo sutartį dėl žemės sklypo ir namo su priklausiniais (sodo pastatas, pagalbiniai pastatai, inžineriniai įrenginiai), adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. (Turtas), pagal kurią atsakovas įsipareigojo: ne vėliau kaip iki pagrindinės sutarties sudarymo dienos (2023 m. rugpjūčio 15 d.) apjungti atskirus Turto objektus į vieną objektą - gyvenamąjį namą su vienu unikaliu numeriu (Sutarties 1.2 p.); ne vėliau kaip iki 2023 m. rugpjūčio 15 d. parduoti Turtą (sudaryti pagrindinę Turto pirkimo – pardavimo sutartį) ieškovui už 135 000 Eur (Sutarties 3.1 p.; 5.3 punktas).

21.       Sutarties 4.1.1. punkte numatyta, kad „Šalių susitarimu 3.1 punkte nurodytą Turto kainą Pirkėjas sumokės Pardavėjui tokia tvarka: 2 800 Eur avansą (į šią avanso sumą įsiskaito ir apmokėjimas už gyvenimą Turte nuo 2022 m. gruodžio 22 d. iki 2023 m. vasario 22 d., vėliau visos sumos už gyvenimą Turte ir kartu įskaičiuotos į avanso sumą bus mokamos pagal 4.1.2 punktą), kuris bus įskaitytas į bendrą Turto kainą <...>“.

22.       Sutarties 6.1 punkte numatyta, kad „Jeigu pagrindinė Turto pirkimo pardavimo sutartis yra nesudaroma dėl Pirkėjo kaltės, tuomet Pardavėjas turi teisę pasilikti įmokėtą avansą kaip patirtų nuostolių atlyginimą. Jeigu Pirkėjas laiku nespėja gauti subsidijos, tuomet tai nebūtų laikoma Pirkėjo kalte, šalys tokiu atveju įsipareigoja pratęsti Sutarties galiojimo terminą protingam laiko tarpui (iki kol bus pasirašyta pagrindinė Turto pirkimo – pardavimo sutartis)“.

23.       Sutarties 6.2 punkte numatyta, kad „Jeigu pagrindinė Turto pirkimo pardavimo sutartis yra nesudaroma dėl Pardavėjo kaltės, tuomet Pardavėjas įsipareigoja grąžinti Pirkėjo įmokėtą avansą bei sumokėti avanso dydžio baudą“. 

24.       Sutarties 5.3 punkte numatyta, kad „<...> Jeigu dėl Pirkėjo ar Pardavėjo vėlavimo pagrindinė Turto pirkimo – pardavimo nėra sudaroma laiku, tuomet šalys įsipareigoja jos sudarymo terminą pratęsti protingam laiko tarpui (vėlavimas sudaryti sutartį dėl esminių priežasčių nebus laikomas šalių kalte)“.

25.       2023 m. sausio 24 d. ieškovas sumokėjo atsakovui 2 000 Eur avansą, 500 Eur depozitą ir 800 Eur nuomos mokestį (1 t., b. l. 9). Vėliau buvo mokama už Turto nuomą, viso 3 400 Eur (1 t., b. l. 10-15). 

26.       Atsakovas statinių apjungimo procedūras įteisinimo 2023 m. rugsėjo 11 d. (įvykdė Sutarties 1.2 punkto įsipareigojimą).

27.       2023 m. rugsėjo 12 d. ieškovas kreipėsi į savivaldybę dėl Subsidijos jam suteikimo. Subsidija ieškovui buvo suteikta 2024 m. vasario 9 d.

28.       2024 m. kovo 28 d. SMS žinute ieškovas trečiajam asmeniui I. B. nurodė „Labas, jeigu nėra jokių žinių, manau pradedu žiūrėti kitų namų, nes liko 2 mėnesiai, o dar turto vertinimai ir t.t., nieko nespėsim paskui, nes savaitės neužteks visko sutvarkyt“, o trečiasis asmuo I. B. atsakovui nurodė „Labas, nieko dar negaliu pasakyti, niekur nesutinka daryti, dar nueisiu į vieną vietą ir viskas, žiūrėk kitą namą, aš nieko pakeisti negaliu“ (1 t., b. l. 154).

29.       2024 m. balandžio 10 d. ieškovas sudarė kredito sutartį dėl kito namo pirkimo.

30.       VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninė (toliau – Ligoninė) pateikė duomenis, kad 2024 m. sausio 3 d. 15.51 val. Pacientas R. B. į Ligoninę pristatytas iš Klaipėdos r. Gargždų ligoninės Greitosios medicinos pagalbos įtarus (duomenys neskelbtini). Pacientas (duomenys neskelbtini), nusiskundimai – (duomenys neskelbtini). Nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Hospitalizuotas į Ligoninės (duomenys neskelbtini) skyrių. Gydymo eigoje nuo 2024 m. sausio 5 d. iki 2024 m. vasario 5 d. Pacientas, dėl progresuojančių lėtinių ligų, tapo encefalopatiškas, dalinai dezorientuotas, nesugebančiu atsisėti, apsitarnauti. Nuo 2024 m. vasario 5 d. perkeltas į Ligoninės (duomenys neskelbtini) skyrių. Paciento sveikatos būklei pagerėjus – (duomenys neskelbtini), 2024 m. balandžio 10 d. išrašytas į namus.

Dėl ginčo esmės

31.       Byloje kilo ginčas, kas kaltas (ieškovas ar atsakovė) dėl 2023 m. sausio 23 d. Preliminariosios pirkimo - pardavimo sutarties (Sutarties) neįvykdymo.

32. Apeliantas (ieškovas) savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia netinkamu byloje esančių įrodymų vertinimu.

33. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

34. CK 6.165 straipsnio, reglamentuojančio preliminariąją sutartį, 1 dalyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (CK 6.165 straipsnio 3 dalis). Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).

35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, nors Sutarties terminas buvo pasibaigęs, tačiau šalys savo ketinimų sudaryti pagrindinę sutartį neatsisakė, t. y. vykdė Sutartį. Pažymėtina, kad šiuo atveju Sutarties pratęsimas įtvirtintas pačioje Sutartyje (5.2 p.), kurioje nustatyta, kad „Jeigu dėl Pirkėjo ar Pardavėjo vėlavimo pagrindinė Turto pirkimo – pardavimo nėra sudaroma laiku, tuomet šalys įsipareigoja jos sudarymo terminą pratęsti protingam laiko tarpui“. Taigi, pagrindinės sutarties nesudarymas nustatytu terminu tiek dėl ieškovo vėlavimo, tiek dėl atsakovo vėlavimo, nepanaikina šalių prievolės sudaryti pagrindinę sutartį, o tik įpareigoja šalis pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą. Nors šalys raštu šio termino nepratęsė (kaip numatyta 7.2 punkte), tačiau Sutartį vykdė ir siekė sudaryti pagrindinę sutartį, t. y.: 1) ieškovas, po termino sudaryti pagrindinę sutartį (2023 m. rugpjūčio 15 d.), kreipėsi (2023 m. rugsėjo 12 d.) į savivaldybe dėl Subsidijos gavimo, 2) ieškovas toliau gyveno siekiamame įsigyti Turte, o atsakovas tam neprieštaravo, 3) ieškovui gavus pažymą apie suteiktą Subsidiją (2024 m. vasario 9 d.) šalių derino pagrindinės sutarties pasirašymo galimybes (tą patvirtina el. susirašinėjimas). Tokiu būdu laikytina, kad Sutarties terminas sudaryti pagrindinę sutartį buvo pratęstas ir nė viena iš šalių nelaikė, jog prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė.

36. Byloje taip pat nustatyta, kad abi šalys žinojo (tai įtraukė į Sutartį), kad ieškovas pirks Turtą pasinaudojęs valstybės jam suteikta paskata (Subsidija) ir laukė, kada bus ji suteikta. Subsidija buvo suteikta 2024 m. vasario 9 d., pasinaudoti ja buvo būtina per 4 mėnesius, kitaip ji bus prarasta. Būtent šiuo laikotarpiu atsakovas gulėjo ligoninėje ir negalėjo pasirašyti dokumentų, reikalingų pagrindinės sutarties sudarymui. Nei iš vienos iš šalių nebuvo atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, šalys bendravo ir siekė sudaryti pagrindinę sutartį (ieškojo būdų, kaip tęsti pagrindinės sutarties sudarymą). Tik 2024 m. kovo 28 d. ieškovas, neturėdamas vis jokių duomenų apie atsakovo (jo atstovo) galimybę tęsti pagrindinės sutarties sudarymą (atsakovui vis dar būnant ligoninėje), pranešė trečiajam asmeniui I. B. apie ketinimą ieškotis kito būsto, kurį galėtų įsigyti su Subsidija. Tą pačią dieną trečiasis asmuo I. B. (tuo metu atstovavusi atsakovą, kito kontakto su atsakovu ieškovas neturėjo) SMS žinute patvirtino, kad nieko negali pasakyti, kad nieko negali pakeisti, kad ieškovas žiūrėtų kito namo. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovas pagrįstai pradėjo ieškoti kito būsto ir jį įsigijo, nes ieškovas turėjo pasinaudoti gauta Subsidija per 4 mėnesius, o atsakovas (jo atstovas) nesuteikė jokių žinių ieškovui (nesuteikė jokių garantijų), kad per likusį Subsidijos galiojimo terminą bus galimybė įsigyti Turtą, pasinaudojant Subsidija. Pažymėtina, kad galimas Subsidijos (pakankamai didelės pinigų sumos) praradimas laikytinas svarbia priežastimi nelaukti, kada atsakovas įvykdys savo pareigą sudaryti pagrindinę sutartį. Tuo pačiu pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, jog atsakovas nepagrįstai vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Kaip matyti, tiek Subsidijos gavimo metu, tiek ieškovui nusprendus ieškoti kito būsto, atsakovas buvo ligoninėje, t. y. objektyviai negalėjo tiesiogiai dalyvauti pagrindinės sutarties sudaryme. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas siekė suteikti įgaliojimą kitiems asmenims tęsti pagrindinės sutarties sudarymą (2024 m. kovo 5 d. teikė prašymą notarų biurui; 2 t., b. l. 61-67). Taigi, apibendrindama nurodytas aplinkybes ir išvadas, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nei viena iš šalių nelaikytina nepagrįstai vengusia ar atsisakiusia sudaryti pagrindinę sutartį (pagrindinės sutarties nesudarymą lėmė objektyvios priežastys buvusios tiek ieškovo, tiek atsakovo pusėje).

37. Nustačius, kad nei viena iš šalių nelaikytina kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, nei viena iš šalių neturi teisės į nuostolių atlyginimą (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). 

38. Jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai CK nedraudžia susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Tokia sutarties nuostata yra pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 straipsnio 1 dalis), nes neprieštarauja įstatymams. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pavyzdžiui, kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, nes ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-421/2022, 43 punktas).

39. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-421/2022, 44 punktas).

40.       Sutarties 6.1 punkte numatyta, kad „Jeigu pagrindinė Turto pirkimo pardavimo sutartis yra nesudaroma dėl Pirkėjo kaltės, tuomet Pardavėjas turi teisę pasilikti įmokėtą avansą kaip patirtų nuostolių atlyginimą“. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pagrindinė sutartis nesudaryta ne dėl ieškovo (pirkėjo) kaltės, ieškovo reikalavimas priteisti jo sumokėtą avansą yra pagrįstas ir tenkintinas.

41.       Byloje nėra ginčo, kad šalys sudarė mišraus pobūdžio sutartį (tai matyti iš Sutarties sąlygų; tą suprato ir ieškovas (SMS žinutėje tą nurodė (1 t., b. l. 124)), į kurią įtrauktos sąlygos tiek dėl Turto pirkimo, tiek dėl išperkamosios nuomos. Pažymėtina, kad įstatymas leidžia šalims, vadovaujantis sutarties laisvės principu, sudaryti mišraus pobūdžio sutartis ir jose nustatyti kelioms sutarčių rūšims būdingas sąlygas (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Šios sąlygos, jei neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, šalims tampa privalomos ir turi būti vykdomos. Mišriai sutarčiai kompleksiškai taikomos teisės normos, reglamentuojančios tų rūšių sutartis, kurių elementų yra mišrioje sutartyje, nebent tai prieštarautų sudaromos sutarties esmei, imperatyvioms teisės normoms ar šalys pačios būtų susitarusios dėl konkrečių sutarčiai taikytinų teisės normų.

42.       Nustatyta, kad 2023 m. sausio 24 d. ieškovas sumokėjo atsakovui 2 000 Eur avansą, 500 Eur depozitą ir 800 Eur nuomos mokestį; vėliau buvo mokama už Turto nuomą (3 400 Eur). Tokiu būdu 2 000 Eur avansas priteistinas iš atsakovo.

43.       Sumokėtas 500 Eur depozitas yra nuomos santykiams priskirtinas mokėjimas, t. y. tam tikras užstatas padengti galimai atsirasti žalai, naudojantis turtu. Sutarties 4.1.1 punkte numatyta, kad „<...>. Taip pat Pirkėjas sumoka Pardavėjui 500 Eur depozitą (Pardavėjo apsidraudimas, kad nebus Turtui padaroma žala), kuris yra grąžinamas visais atvejais, jeigu nėra sudaroma pagrindinė Turto pirkimo pardavimo sutartis (jeigu nebus padaryta žala turtui).“ Taigi, tam kad pasilikti sumokėtą ieškovo depozitą, atsakovas turi įrodyti, jog ieškovas jo turtui padarė žalą. Pažymėtina, kad prievolė atlyginti turtinę žalą ieškovui gali kilti tik konstatavus visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) nustatyti neteisėti ieškovo veiksmai (neteisėtas neveikimas), 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas atsakomybės be kaltės išimtis).

44.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

45.       Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, reglamentuojamas CK 6.247 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Toks priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2013, 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, 69–70 punktai; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020, 53 punktas; 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2023, 40 punktas).

46.       Kaip jau minėta, pagal CPK įtvirtintą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Šiuo atveju atsakovui, nurodančiam, jog jam padaryta žala, tenka pareiga įrodyti, jog egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos.

47.       Atsakovas nurodė, kad ieškovas gyvendamas name su augintiniais (katinais) padarė žalą daiktams – sugadinti baldai, gyvenamojo namo vidinė apdaila, augintinių priterštas namo rūsys ir kt. Be to, ieškovas už naudojimąsi Turtu laikotarpyje nuo 2024-01 iki 2024-03 nesumokėjo mokesčių už sunaudotą elektros energiją 141,78 Eur. Savo nurodomoms aplinkybėms pagrįsti atsakovas pateikė fotonuotraukas bei 2024 m. kovo 25 d. UAB „Elektrum Lietuva“ priminimą dėl skolos apmokėjimo (1 t., b. l. 126-139). Tuo tarpu ieškovas nurodė, kad jokios žalos Turtui jis nedarė, priešingai – gerino Turtą ir juo rūpinosi kaip savu, pagrįstai tikėdamasis Turtą įsigyti. Viso bendravimo su atsakovu ir trečiuoju asmeniu metu jie žadėjo išsivežti Turte buvusias šiukšles (padangos ir kt.), bet to taip ir nepadarė. Visi komunaliniai mokesčiai buvo sumokėti. Savo nurodomoms aplinkybėms pagrįsti ieškovas pateikė mokėjimo pavedimą gavėjui UAB „Elektrum Lietuva“ 71,16 Eur sumai (1 t., b. l. 165-166).

48.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo pateikti įrodymai (fotonuotraukos ir priminimas) nėra pakankami pagrįsti, jog ieškovas savo neteisėtais veiksmais padarė 500 Eur žalą atsakovo turtui. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokios būklės Turtas buvo perduotas ieškovui, todėl nėra galimybės nustatyti, ar atsakovo nurodomo turto sugadinimas (pvz.: sugadintos užuolaidos) atsirado ieškovo gyvenimo Turte laikotarpiu. Pažymėtina, kad daikto natūralus nusidėvėjimas negali būti laikomas žala. Be to, atsakovas nenurodė jokio konkretaus turto, kuriam buvo padaryta žala, nenurodė jo vertės (jo atkūrimo vertės), nenurodė, kokias išlaidas turėjo ir pan., t. y. atsakovas apsiribojo deklaratyviais teiginiais apie neva padarytą žalą, jos visiškai nepagrįsdamas (išskyrus skola už elektrą). Tačiau sutiktina su tuo, kad ieškovas nėra sumokėjęs už elektros energiją, jam gyvenant Turte. Nors ieškovas pateikė mokėjimo nurodymą 71,16 Eur sumai, tačiau 2024 m. kovo 25 d. skola buvo 141,78 Eur, todėl ieškovas liko neapmokėjęs 70,62 Eur už elektros energiją (duomenų apie šios skolos apmokėjimą byloje nėra). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 429,38 Eur sumokėto depozito, o likusi depozito suma lieka atsakovui.

49.       Ieškovo sumokėtas Turto nuomos mokestis (4 200 Eur), nesudarius pagrindinės sutarties, negrąžintinas ieškovui, nes tai yra mokėjimai (atlygis) už jam suteiktą paslaugą (gyvenimą Turte) ir Turto nusidėvėjimą. Sutartyje nėra numatyta, kad nuomos mokestis bus grąžinamas nesudarius pagrindinės sutarties. Sutartyje buvo susitarta tik dėl to, kad nuomos mokestis bus įskaitytas į bendrą Turto kainą, sudarant pagrindinę sutartį. Pažymėtina, kad ieškovo sumokėto nuomos mokesčio negrąžinimas jam, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, nes ieškovas gyveno Turte, todėl turėjo suprasti (ir suprato), kad tai negali būti neatlygintinai (nesant tokio susitarimo). 

       Dėl procesinės bylos baigties

50. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).

51. Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes (CPK 185 straipsnis), dėl ko iš dalies priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą, kuris keistinas ieškinį patenkinant iš dalies – priteisiant ieškovui iš atsakovo 2 429,38 Eur bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

53.       2025 m. rugsėjo 29 d. pirmosios instancijos teismas priėmė papildomą sprendimą dėl 250 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis papildomas teismo sprendimas panaikintinas, nes visų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas bus pakeistas apeliacinės instancijos teismo.

54.       Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškinys yra patenkintas 18 proc. (2 429,38 Eur x 100 proc. / 13 400 Eur).

55.       Ieškovas, pirmosios instancijos teisme, patyrė 5 847,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, o apeliacinės instancijos teisme patyrė 302 Eur (sumokėtas žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidų, viso – 6 149,60 Eur. Taigi, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 106,93 Eur (6 149,60 Eur x 18 proc.) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

56.       Atsakovas, pirmosios instancijos teisme, patyrė 2 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, o apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 369 Eur (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas) bylinėjimosi išlaidų, viso – 3 619 Eur. Taigi, atsakovui iš ieškovo priteistina 2 967,58 Eur (3 619 Eur x 82 proc.) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

57.       Subendrinus iš šalių viena kitai priteistinas bylinėjimosi išlaidas, atsakovui iš ieškovo priteistina 1 860,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.

58.       Taip pat byloje valstybė patyrė išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurias sudaro 15,86 Eur. Šių išlaidų dalis, viršijanti 8 Eur, t. y. 13 Eur (15,86 Eur x 82 proc.) priteistina iš ieškovo valstybei.

        Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

       pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip:

       „ieškinį patenkinti iš dalies.

       Priteisti ieškovui V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. B., a. k.  (duomenys neskelbtini), 2 429,38 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt devynis eurus 38 ct) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 429,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. liepos 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

       Priteisti atsakovui R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 860,65 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt eurų 65 ct) bylinėjimosi išlaidų.

       Priteisti valstybei iš ieškovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 13 Eur (trylika eurų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.“

       Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. papildomą sprendimą dėl 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

       Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                     Evaldas Burzdikas

                 Albina Rimdeikaitė

                 Egidijus Tamašauskas