Civilinė byla Nr. e2A-1655-580/2023

Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00282-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 3.3.1.14

 (S)

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Margaritos Stambrauskaitės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui D. S. dėl skolos, palūkanų, tarpininkavimo mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas UAB „NEO Finance“ prašė iš atsakovo D. S. priteisti 400 Eur negrąžintos kredito dalies, 31,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 6,87 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 18 proc. negautų pajamų už negrąžintą kreditą, nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027-03-29), 64,24 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovui nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu, už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2027-03-29), 2,13 Eur delspinigių, 15 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad:

1.1       tarp ieškovo – tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus „NEO Finance“ ir atsakovo – vartojimo kredito gavėjo D. S. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K950601490 (toliau – Sutartis), kuria suteiktas 400 Eur vartojimo kreditas 56 mėn. terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 194,16 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 18,00 proc.), 71,29 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2027-03-29;

1.2       vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis turėjo būti grąžintas ieškovui 56 mėnesinėmis įmokomis. Kadangi atsakovas iki šios dienos nevykdo Sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovas kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.  

2.       Atsakovas D. S. teismo nustatytus terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gegužės 8 d. sprendimu už  akių ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino 2022-07-29 vartojimo kredito sutarties Nr. K950601490 bendrųjų sąlygų 6.6. punktą ta apimtimi, kiek nustato metinių palūkanų, apskaičiuojamų pagal 15 proc. dydį mokėjimą, nesąžiningu ir negaliojančiu ab initio. Priteisė iš atsakovo D. S. ieškovo UAB ,,NEO Finance“ naudai 400 Eur negrąžinto kredito, 31,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 18 proc. nuostolių už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2023-01-10) iki visiško kredito sumos grąžinimo, tačiau ne ilgiau nei iki vartojimo kredito termino pabaigos (2027-03-29), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, bet ne daugiau kaip 162,60 Eur, 2,13 Eur delspinigių ir 203,81 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad:

3.1       atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir laiku kredito negrąžino, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 400 Eur negrąžinto kredito dalį pagrįstas ir yra tenkintinas;

3.2       šalių sudaryta Sutartis nutraukta 2023-01-10, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 31,56 Eur mokėjimo palūkanas, kurias pagal mokėjimų grafiką atsakovas turėjo sumokėti iki Sutarties nutraukimo dienos (2023-01-10), laikytinas pagrįstu ir tenkintinas;

3.3       ieškovas neturi teisės reikalauti atlygio – tarpininkavimo mokesčio, nes atsakovas nesumokėjo jokių įmokų, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovo 6,87 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo (2023-01-10) atmestinas;

3.4       Sutartis buvo nutraukta 2023-01-10, dėl ko ieškovas negavo tikėtinų gauti pajamų – palūkanų už laikotarpį iki Sutarties termino pabaigos 2027-03-29. Šių pajamų ieškovas negavo dėl atsakovo veiksmų (netinkamo sutartinių prievolių vykdymo), dėl jų ieškovas turėjo nutraukti su atsakovu sudarytą Sutartį. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo negautas pajamas, kurias sudaro 18 proc. (162,60 Eur) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2023-01-10) iki visiško kredito sumos grąžinimo, tačiau ne ilgiau nei iki vartojimo kredito termino pabaigos (2027-03-29), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, tenkintinas;

3.5       prašoma priteisti delspinigių suma paskaičiuota už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, todėl ieškovui priteistina iš atsakovo 2,13 Eur delspinigių;

3.6       Sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl Sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo Sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo. Todėl šis ieškinio reikalavimas dėl 64,42 Eur priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas;

3.7       Sutarties 6.6 punkte įtvirtintos 15 proc. dydžio procesinės palūkanos yra tris kartus didesnės nei būtų skaičiuojamas pagal įstatymo nuostatas. Ieškovas nenurodė tokį procesinių palūkanų dydį pateisinančių priežasčių. Toks procesinių palūkanų dydis laikytinas akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovo) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Sutarties 6.6 punktas pripažintinas, kaip nustatantis neproporcingai didelę atsakovo civilinę atsakomybę, ir, atitinkamai, nesąžiningas, todėl nurodyta sąlyga pripažįstama negaliojančia ab initio ir byloje netaikytina. Ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo atmetamas;

3.8       ieškovo reikalavimai tenkinti iš dalies, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiama 203,81 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.       Ieškovas AB „NEO Finance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimo už akių dalį dėl 15 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo ir priteisti ieškovui iš atsakovo 15 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

4.1       teismas vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus;

4.2       15 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų dydis neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti ar apskritai nepriteisti 15 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele;

4.3       atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę apeliantui, todėl atsakovas turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovas laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartį, tačiau šių pareigų neįvykdė. Pasirinkdamas sudaryti sutartį su apeliantu, susipažino, suprato ir sutiko su Sutarties sąlygomis, tame tarpe ir Sutartyje numatytu procesinių palūkanų dydžiu jam tinkamai nevykdant sutarties ir kreditoriui pasikreipus į teismą dėl tinkamo įsipareigojimų nevykdymo.

5.       Atsakovas D. S. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

6.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

7.       Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimas už akių dėl skolos, palūkanų, tarpininkavimo mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliantas skundžia teismo sprendimą dalyje dėl netenkinto ieškinio reikalavimo dėl 15 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo.

8.       Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas D. S. 2022-07-29 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K950601490 su vartojimo kredito davėju ieškovu AB „NEO Finance“. Nurodyta sutartimi atsakovui buvo suteiktas 400 Eur vartojimo kreditas 56 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 194,16 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 18,00 proc.) ir 71,29 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2027-03-29. Atsakovui nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį, ieškovas 2022-11-29 išsiuntė atsakovui raginimą, kuriuo informavo apie susidariusią skolą ir įspėjo apie sutarties nutraukimą, jeigu per nustatytą terminą nuo raginimo gavimo dienos nebus sumokėta skola. Kadangi atsakovas per nustatytą terminą skolos nesumokėjo, ieškovas 2023-01-04 išsiuntė pranešimą dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, kad sutarties nutraukimas įsigalioja 2023-01-10.

9.       Sutarties 6.6 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to vartojimo kredito davėjai kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitaria, jog vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 15 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.

Dėl 15 proc. metinių procesinių palūkanų

10.       Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad 15 proc. metinės palūkanos yra neproporcingai didelės, nesąžiningos ir negalioja ab initio. Nurodo, kad 15 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų dydis neprieštarauja šalių Sutarties bendrųjų sąlygų dalies nuostatoms, todėl nėra pagrindo ne tik mažinti, bet ir apskritai nepriteisti iš atsakovo prašomų priteisti 15 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015). Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018; 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

12.       CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (3 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

13.       Kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).

14.       Nagrinėjamu atveju, Sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to vartojimo kredito davėjui kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitaria, jog vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 15 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos.

15.       Vertinant ginčo atveju Sutartyje nustatytų 15 proc. dydžio procesinių palūkanų dydžio atitiktį teisiniam reglamentavimui bei sąžiningumo ir protingumo principams, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad vertinamos vartojimo kredito sutarties sąlygos, todėl aktualios bei papildomai taikytinos vartotojų teisių apsaugą įtvirtinančios teisės normos (CK XVIII 1 skyrius).

16.       CK 6.2284 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje ginčas kyla iš vartojimo sutarties, turi pareigą ex officio įvertinti tokios sutarties sąlygų atitiktį vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kriterijams, įtvirtintiems CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje.

17.       Kasacinis teismas yra išskyręs du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektus: procedūrinį (t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinį (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Procedūrinis sąžiningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu. Atsižvelgiant į tai, koks kriterijus yra taikomas, gali skirtis ir taikytinos teisinės pasekmės. Materialinis arba sutarties turinio kriterijus apima sutarties sąlygos vertinimą pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Šis sąrašas nėra baigtinio pobūdžio, jame esančios sąlygos nebūtinai yra nesąžiningos ir atvirkščiai – sąlyga, kurios nėra šiame sąraše, gali būti nesąžininga. Tuo atveju, jei sutarties sąlyga neatitinka nė vienos iš šiame sąraše nurodytų sąlygų, tai neatleidžia teismo nuo pareigos tikrinti sąlygas pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų, nustatytą CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis). Sutarčių sąlygos pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų yra vertinamos nustatant, ar sąlyga pažeidžiamas sąžiningumo reikalavimas ir iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

18.       CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodyta reiškia, jog nesąžiningų sąlygų kontrolė taikoma vartojimo sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. CK 6.2284 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

19.       Nagrinėjamu atveju, įvertinus vartojimo kredito sutarties turinį, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad Sutarties sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio, įtvirtinta Sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 punkte yra standartinė, kreditoriaus iš anksto parengta sutarties sąlyga. Pažymėtina, kad sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio nėra aptarta paskolos sutarties specialiosiose sąlygose. Taigi darytina labiau pagrįsta išvada, jog dėl jos atsakovas neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindintas, todėl ji laikytina individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga (CK 6.2284 straipsnio 4 dalis). Papildomai pažymėtina, kad ieškovas iš esmės neįrodinėjo, jog minėta sąlyga būtų buvusi individualiai aptarta su atsakovu, kad atsakovas būtų turėjęs galimybę daryti įtaką nustatant procesinių palūkanų dydį, todėl atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Sutarties nuostatos dėl procesinių palūkanų dydžio šalių individualiai aptartos nebuvo (CK 6.2284 straipsnio 4 dalis).

20.       CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimą, ar atitinkama vartojimo sutarties sąlyga buvo nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą (netinkamą įvykdymą), teismas turi spręsti atsižvelgdamas į CK 6.2284 straipsnio 5 dalį, pagal kurią ar vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. Vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų taip pat gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Pareiga įrodyti aplinkybes, pagal CK 6.2284 straipsnio 5 dalį patvirtinančias, kad Sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui (CK 6.2284 straipsnio 3 dalis).

21.       Nagrinėjamu atveju, ginčo vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 punkte įtvirtintas daugiau kaip tris kartus didesnis procesinių palūkanų dydis, nei būtų skaičiuojamas pagal įstatymo nuostatas. Ieškovas nenurodė tokio procesinių palūkanų dydį pateisinančių priežasčių ir neargumentavo tokio ryškaus nukrypimo nuo įstatyme įtvirtinto procesinių palūkanų dydžio būtinybės (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad procesinių palūkanų paskirtis yra kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą, tačiau, atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą įprastą procesinių palūkanų dydį, laikomą pakankamu nurodytai paskirčiai atlikti, pripažintina, jog daugiau kaip tris kartus įstatyme įtvirtintą palūkanų dydį viršijančios procesinės palūkanos neatitinka nurodytos paskirties kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius ir skatinti įvykdyti teismo sprendimą. Labiau tikėtina, kad nurodyta Sutarties sąlyga kreditorius savo galimas rizikas siekė kompensuoti žymiai didesnėmis nei įstatymo nustatytomis procesinėmis palūkanomis. Toks procesinių palūkanų dydis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytinas akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovo) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Atsižvelgiant į tai, Sutarties sąlyga, numatanti tokį nepagrįstai didelį procesinių palūkanų dydį, pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta nustatančia neproporcingai didelę atsakovo civilinę atsakomybę, ir, atitinkamai, nesąžininga ir dėl to pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta negaliojančia ab initio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019).

22.       Tačiau CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytų procesinių palūkanų paskirtis yra ne tik kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, tačiau taip pat ir skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).

23.       Remiantis pirmiau išdėstyta teismų praktika, apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vartojimo kredito gavėjo atsakomybę už netinkamą finansinių įsipareigojimų vykdymą, tačiau, pripažinęs Sutarties sąlygą dėl nustatyto 15 proc. dydžio procesinių palūkanų dydžio nesąžininga, neatsižvelgė į procesinių palūkanų ypatumus, todėl nepagrįstai nepriteisė įstatyme numatytų 5 proc. dydžio procesinių palūkanų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių pakeičiamas, priteisiant ieškovui iš atsakovo 5 proc. dydžio procesines palūkanas pagal įstatymą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas tik dalyje dėl procesinių palūkanų priteisimo, atsižvelgiant į tai, kad šia nutartimi sprendimu priteisti materialieji ieškovės reikalavimai nekeistini, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nekeistina.

25.       CPK

26.       Ieškovas apeliaciniu skundu prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas dėl 15 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo iš dalies tenkintas, ieškovui iš atsakovo priteisiant 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad jis apeliacinės instancijos procese patyrė 222 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 22 Eur žyminis mokesti ir 200 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistina atitinkama dalis ieškovės apeliaciniame procese patirtų bylinėjimosi išlaidų – 41,34 Eur (222 Eur x 33,33 proc. /100 proc. = 74 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

ieškovo akcinės bendrovės „Neo Finance“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. 

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą už akių pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti 2022 m. liepos 29 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K950601490 bendrųjų sąlygų 6.6. punktą ta apimtimi, kiek nustato metinių palūkanų, apskaičiuojamų pagal 15,00 proc. dydį mokėjimą, nesąžiningu ir negaliojančiu ab initio.

Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) negrąžinto kredito, 31,56 Eur (trisdešimt vieną eurą 56 centus) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 18,00 proc. nuostolių už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2023 m. sausio 10 d.) iki visiško kredito sumos grąžinimo, tačiau ne ilgiau nei iki vartojimo kredito termino pabaigos (2027 m. kovo 29 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, bet ne daugiau kaip 162,60 Eur, 2,13 Eur (du eurus 13 centų) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-02-15) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo ir 203,81 Eur (du šimtus tris eurus 81 centą) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, naudai.

Likusią ieškinio dalį atmesti.“

Priteisti ieškovei AB „NEO Finance“ (j. a. k. 303225546) iš atsakovo D. S. (a. k.s (duomenys neskelbtini) 74 Eur (septyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                               Loreta Bujokaitė

Margarita Stambrauskaitė

Jūra Marija Strumskienė