Administracinio nusižengimo bylos Nr.
A2.9-36-978-2017
(S)
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-02941-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1.;
3.1.1.; 21.9.10
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2017 m. vasario 10 d.
Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismas,
pirmininkaujant teisėjai Beatričei Bakanauskaitei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. G. (G.),
išnagrinėjo V. G. (G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, osetino, gyvenančio(duomenys neskelbtini) , dirbančio UAB „C. L.“, neteisto, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teismas
n u s t a t ė :
2016 m. lapkričio 27 d. apie 17.55 val. į V. G. (G.) namus, adresu (duomenys neskelbtini), atvykus jo sugyventinės nepilnametei dukrai M. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), pasiimti savo daiktų, pastvėrė jai už megztinio kapišono ir ištempė ją iš namų į laiptinę. Tokiais savo veiksmais V. G. (G.) pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1813 straipsnio 1 dalyje.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). V. G. (G.) surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1813 straipsnio 1 dalyje, ANK numato griežtesnę nuobaudą, todėl pagal ANK jis neperkvalifikuojamas. Įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 3 dalis), todėl V. G. (G.) padarytas teisės pažeidimas kvalifikuotas pagal pažeidimo metu galiojusio ATPK 1813 straipsnio 1 dalį.
V. G. (G.) teismo posėdžio metu savo kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nepripažino. Jis nurodė, kad jo sugyventinės dukra M. A., kuri jų namuose nebegyveno kelias dienas, atėjo į jo namus pasiimti savo daiktų. Jam būnant kambaryje su sugyventine ir kūdikiu, suprato, kad M. A. nuėjo į kambarį, kur nėra jos daiktų. Jam į tai atkreipus dėmesį, pasakė „ką tu man aiškini“. Jis nurodė, kad jei ji neišeis, ją išstums per jėgą. M. A. pavadino jį asilu ir jis per jėgą, paėmęs iš nugaros ir atidaręs duris, ją išstūmė iš namų į laiptinę. Smaugimo nebuvo. Kitame kambaryje buvusi sugyventinė viską matė. M. A. gyvena kartais pas juos, kartais pas savo močiutę, būna kad pas juos pernakvoja. Jos savo šeimos nare nelaiko, nes jo atžvilgiu negražiai elgiasi. Pavyzdžiui, likus 3 dienoms iki įvykio, ant lapo surašė blogiausius žodžius apie jį ir pakabino ant durų, kad visi matytų, todėl ir pasakė jai, kad ji pas jį namuose negyvens.
Liudytoja I. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tą dieną jos duktė M. A. atėjo pasiiimti savo daiktų. Ji buvo kambaryje, maitino krūtimi dukterį. M. nuėjo į koridorių, kur buvo jos išplautų džiovinamų daiktų, jų pasiimti. Į V. klausimą, kodėl ten vaikšto, M. atsakė pakeltu tonu „noriu ir vaikštau“, pavadino jį asilu. V. pagalvojo, kad M. nuėjo į kambarį, bet ji buvo hole (iš holo yra įėjimas į kambarį), kur ant džiovyklės tarp kitų daiktų buvo iškabinti ir jos daiktai, į kitą kambarį nėjo. Matė, kaip po to V., atidaręs duris, išstūmė ją pro jas į laiptinę. M. buvo apsivilkusi džemperį ir sakė, kad ją traukė už kapišono. M. rėkė, kad ją smaugia, todėl paliko kūdikį ir nubėgo žiūrėti, kas atsitiko. Matė tik kaip V. pro duris išstūmė M., negali pasakyti, ar už kapišono laikė ar buvo tik delnas pridėtas. Džemperis yra prie kaklo, gal kažkoks spaudimas ir buvo, bet ji nesiskundė, kad ją pykina ar dar kuo. Kai ją išstūmė, M. iškvietė policiją. T. V. elgesį vertina blogai. Mano, kad buvo galima ir gražiuoju susitarti, kitaip viską išspręsti. Kai policija atvažiavo, M. jau buvo su paltu, įvykio metu vilkėjo džemperį. M. iki konflikto porą dienų su jais negyveno, nes prieš tai buvo dar vienas konfliktas.
Liudytoja M. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ėjo į koridorių pasiimti nuo džiovyklės rūbų. V. G. (G.) rėkė iš kambario, po to atėjo ir liepė išeiti, o ji nesutiko, nes atėjo rūbų pasiimti, pasakė jam, kad neaiškintų. V. G. (G.) sakė, kad lyg ir neatsikalbinėtų, pavadino ją žiurke. Ji pavadino jį asilu. V. G. (G.) tempė ją už kapišono, megztinis pakilo ir pakilęs ją ėmė smaugti. Jautė tik tą smaugimą. Ji rėkė, kad ją smaugia, o jis grūdo ją pro duris, ji priešinosi. Į laiptinę buvo ištempta už kapišono. Kai ją paleido, skambino į policiją. Į kambarį, kur nėra jos daiktų, nėjo. Nemano, kad V. G. (G.) gerai elgėsi. Su juo ne pirmą kartą pykosi, bet anksčiau nėra taip tempęs.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas V. G. (G.) savo kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta tiesioginių įvykio liudytojų I. B., M. A., iš dalies ir paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais. V. G. (G.) neneigia stūmęs M. A. pro duris, nesutinka tik su tuo, kad išstūmė ją laikydamas už kapišono. ATPK 1813 straipsnyje numatyta atsakomybė už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punkte numatyta, kad vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką, o vaiko išstūmimas jėga pro duris, teismo manymu, nesudaro prielaidų tokio pobūdžio aplinkai užtikrinti. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesį duodamos parodymus teisme blogai vertino tiek M. A., tiek ir I. B., nurodydama, kad atitnkamoje situacijoje su mergaite galima buvo ir gražiuoju susitarti, neišstumiant jėga jos pro duris. Atsižvelgiant į tai, kad M. A. parodymai atitinka I. B. parodymus byloje, jiems neprieštarauja, yra nuoseklūs, teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu nurodytomis M. A. įvykio aplinkybėmis. Be to, V. G. (G.) kaltę patvirtina ir byloje esantys dokumentai: tyrėjo J. B. tarnybinis pranešimas (b. l. 3); liudytojos I. B. apklausos protokolas (b. l. 6); V. G. paaiškinimas (b. l. 7), 2016 m. gruodžio 1 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 45P-79273927-16 (b. l. 11-12).
Išanalizavus byloje surinktą medžiagą, darytina išvada, kad V. G. (G.) veika kvalifikuota tinkamai ir atitinka ATPK 1813 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį.
V. G. (G.) atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra (ATPK 31, 32 straipsniai).
Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam V. G. (G.), teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo motyvus, aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę – neteistas, baustas administracine tvarka, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kitas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti V. G. (G.), už ATPK 1813 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, paskyrus sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3, 5 straipsniais, ANK 3 straipsniu, (duomenys neskelbtini) str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas
n u t a r i a :
V. G. (G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1813 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.
Teisėja Beatričė Bakanauskaitė