Administracinė
byla Nr. AS858–648/2010
Procesinio sprendimo
kategorija 56.3.; 79.2.; 81. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
2010 m. lapkričio 19
d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio
Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir
Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos
D. B. (atstovė pagal įstatymą T. Ž.) atskirąjį
skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d.
nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. B. (atstovė
pagal įstatymą T. Ž.) skundą atsakovui Klaipėdos valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja D. B. (atstovė pagal įstatymą T. Ž.) skundu (b. l. 4–5)
kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos
valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba)
2010 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPB-98-10 (toliau – ir
Sprendimas). Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio
30 d. nutartimi (b. l. 3) atleido nuo žyminio mokesčio pareiškėją; priėmė pareiškėjos
skundą; pašalino iš proceso trečiuosius suinteresuotus asmenis Klaipėdos
valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorių R.
V. (toliau – ir Direktorius), Lietuvos Respublikos teisingumo
ministeriją (toliau – ir TM) ir Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų
sąjungą (toliau – ir LŽTSS). Pareiškėja 2010 m. rugsėjo 2 d. pateikė
pirmosios instancijos teismui pareiškimą (b. l. 11–12), kuriuo prašo
pripažinti, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 30
d. nutarties dalis dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų pašalinimo yra nepagrįsta
ir ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu bei spręsti trečiųjų suinteresuotų
asmenų dalyvavimo klausimą procese iš naujo.
Klaipėdos apygardos administracinis
teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi (b. l. 13) atsisakė priimti pareiškimą
ir grąžino jį pareiškėjai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnį
atskiruoju skundu skundžiamos tik tos teismo nutartys, kuriomis atsisakoma
priimti skundą (prašymą). Pareiškėjos pareiškimą laikyti atskiruoju skundu nėra
pagrindo, nes pirmosios instancijos teismo nutartis proceso šalys gali apskųsti
atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui ABTĮ nustatytais atvejais
arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (ABTĮ 149
straipsnio 1 dalis). Teismo priimta nutartis nėra skundžiama įstatyme
nustatytu atveju ir neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, nes pareiškėjos
skundas priimtas nagrinėjimui.
Pareiškėja
D. B. (atstovė
pagal įstatymą T. Ž.) atskiruoju skundu (b. l. 31–33) prašo panaikinti Klaipėdos
apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir
išspręsti klausimą dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų dalyvavimo procese iš
esmės. Pareiškėja nurodo, kad Teisingumo ministerija tiesiogiai įgyvendina
valstybės garantuojamos teisinės pagalbos politiką ir tiesiogiai kontroliuoja
šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą, organizuoja ir
atlieka valstybės garantuojamos teisinės
pagalbos piliečiams teikimo stebėseną bei atlieka kitas įstatymo ir kitų
teisės aktų nustatytas funkcijas. Be to, TM yra atsakovo steigėjas. Todėl tokiu
būdu nagrinėjamos administracinės bylos išsprendimas gali turėti tiesioginės
įtakos jos teisėms ir pareigoms atlyginti padarytą žala regreso tvarka ir kt.
Dėl savo dalyvavimo šioje byloje turi pasisakyti Teisingumo ministerija, kaip
valstybės institucija, kitose pareiškėjos administracinėse bylose Teisingumo ministerija visada buvo traukiama arba
atsakovu, arba trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Klaipėdos
valstybės garantuojamos antrinės tesinės pagalbos tarnybos direktorius R. V. yra
tiesiogiai atsakingas už šios institucijos veiklą. Bylos aplinkybės
duoda pagrindą įtarti, kad minėto valstybės tarnautojo veiksmai turi tyčios ir
piktnaudžiavimo savo teisėmis požymių ir kt. Lietuvos žmogaus teisių
stebėtojų sąjunga yra nevyriausybinė organizacija ir gali dalyvauti
šiame procese, kaip tretysis asmuo pareiškėjos pusėje, šiuo atveju aršiai
gindamas nepilnamečio vaiko teisę turėti
valstybės garantuojamą advokatą baudžiamojoje byloje. Todėl teismo
nutartis pašalinti LŽTSS, kaip nevyriausybinės organizacijos atstovą ir proceso
dalyvį, yra akivaizdžiai šališkas ir nepagrįstas, nemotyvuotas. Procesinės
teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti
sprendimą (ABTĮ 142 straipsnis), o teismo sprendimo negaliojimo pagrindas gali
atsirasti tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl
neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir jų pareigų (ABTĮ 142 straipsnio 2
dalies 2 punktas), todėl nutartimi dėl reikšmingų bylai trečiųjų suinteresuotų
asmenų pašalinimo yra teismo akivaizdžiai provokuojamas variantas vėliau
atsirasti pagrindui pripažinti teismo sprendimą negaliojančiu ir niekiniu. Teismas 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartimis
neleido jos skųsti atskiruoju skundu, kas akivaizdžiai prieštarauja įstatymui, protingumo, sąžiningumo principams
bei sveikai moralei.
Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnyba atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą (b. l. 38–39) prašo
pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad Direktorius
pagrįstai pašalintas iš proceso, nes jam asmeniškai jokie reikalavimai byloje
nėra pareikšti. Byloje yra skundžiamas ne jo, kaip savarankiško valstybės
tarnautojo, sprendimas, o Tarnybos Sprendimas, kurį pasirašė R.
V. kaip Tarnybos vienasmenis atstovas ir jos atstovas pagal įstatymą. Taigi
akivaizdu, kad pareiškėja painioja R. V. statusą ir
klaidingai mano skundžianti jį asmeniškai. Netoleruotina situacija, kai į
administracinę bylą dirbtinai įtraukiamas skundžiamą sprendimą institucijos
vardu pasirašęs asmuo, kai jis ir taip tiesiogiai dalyvauja administracinėje
byloje kaip atsakovo atstovas. Be to, pareiškėja direktoriaus įtraukimą
trečiuoju suinteresuotu asmeniu motyvuoja tuo, kad jis už savo neteisėtais
veiksmais privalės atsakyti regreso tvarka. Pažymėtina, kad teisė pasinaudoti
regreso teise, jeigu tam atsirastų įstatyminis pagrindas, priklauso ne
pareiškėjai, o pačiai valstybei. Teisingumo ministerija, būdama vykdančiosios
valdžios institucija, yra suinteresuota bylos baigtimi ne tiesiogine, o tik
plačiąja, politine prasme, kaip valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
politiką įgyvenanti ir valstybės garantuojamą teisinę pagalbą reglamentuojančių
teisės aktų įgyvendinimą kontroliuojanti institucija, turinti įstatymų
iniciatyvos teise. Tačiau toks politinis suinteresuotumas neatitinka ABTĮ 48
straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės normos turinio, todėl TM iš bylos
proceso pašalintas pagrįstai. Teismo sprendimas šioje byloje LŽTSS nesukurs
absoliučiai jokių teisių ir pareigų, todėl LŽTSS byloje dalyvauti trečiojo
suinteresuoto asmens teisėmis nėra teisinio pagrindo. LŽTSS atstovas ir
šiandien turi teisę dalyvauti viešame teismo posėdyje arba atstovauti LŽTSS
tarybos narei ir sekretorei T. Ž. pavedimo sutarties
pagrindu, padėti jai parengti procesinius dokumentus, duoti jai teisinius
patarimus ir pan. Ne Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja, o pati
pareiškėja, siekdama į bylą trečiaisiais asmenimis dirbtinai įtraukti jokio
suinteresuotumo bylos baigtimi neturinčius asmenis bei teikdama šį atskirąjį
skundą, vilkina bylos procesą.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a:
II.
Atskirasis
skundas atmestinas.
Nagrinėjamos
bylos dalykas yra Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3
d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos pareiškimą
dėl pirmosios instancijos teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nepagrįstumo,
teisėtumas ir pagrįstumas. Šioje byloje pagal atskirąjį skundą keliamas
klausimas dėl to, ar pareiškėja turi pagrindą atskiruoju skundu skųsti
pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria skundo priėmimo stadijoje (pagal
ABTĮ 37 straipsnį), pirmosios instancijos teismas nustato trečiuosius
suinteresuotus asmenis arba, kaip yra nagrinėjamoje byloje, neįtraukia
pareiškėjos prašomų įtraukti trečiųjų suinteresuotų asmenų.
Pagal
ABTĮ 149 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti
atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) ABTĮ
nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis
užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad iš šios
teisės normos matyti, kad apeliacijos objektas yra ne visos pirmosios
instancijos teismo nutartys.
Nagrinėjamoje
byloje aktualu nustatyti, kokiais atvejais skundo priėmimo stadijoje atsiranda
pagrindas skųsti teismo nutartį atskiruoju skundu ABTĮ nustatytai pagrindais
(ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas). ABTĮ expressis
verbis nustatyta, kokiais atvejais skundo priėmimo stadijoje atsiranda
pagrindas paduoti atskirąjį skundą, t. y. dėl nutarties grąžinti skundą
(prašymą) pareiškėjui ir dėl teismo pirmininko ar teisėjo nutarties atsisakyti
priimti skundą (prašymą) (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis ir 3 dalys). Nagrinėjamoje
situacijoje pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjos skundą (b. l. 3),
bet neįtraukė trečiųjų suinteresuotų asmenų Klaipėdos valstybės garantuojamos
teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus R. V., Lietuvos
Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų
sąjungos. Kadangi 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi skundas buvo priimtas,
neįtraukiant kai kurių pareiškėjos nurodytų asmenų trečiaisiais suinteresuotais
asmenimis, šioje byloje pareiškėja neturėjo pagrindo skųsti Klaipėdos apygardos
administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutarties ABTĮ 149 straipsnio 1
dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Teisėjų
kolegija pažymi, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m.
rugpjūčio 30 d. nutarties rezoliucinėje dalyje esanti formuluotė pašalinti
iš proceso trečiuosius suinteresuotus asmenis [...], atkreipiant dėmesį į
skundo priėmimo stadijos ypatumus, vertintina, kaip pirmosios instancijos
teismo atsisakymas įtraukti pareiškėjos nurodytus trečiuosius suinteresuotus
asmenis, t. y. pirmosios instancijos teismo įgyvendinta ABTĮ 37 straipsnio 4 dalyje
nustatyta teisė, priimant nutartį priimti skundą (prašymą), nurodyti, kas
įtraukiamas administracinės bylos proceso šalimi kaip atsakovas (atsakovai) ar
(ir) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio
4 dalimi galutinai dėl šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo
posėdžio parengiamojoje dalyje. Pagal ABTĮ 48 straipsnio 2 dalį administracinės
bylos proceso šalys yra pareiškėjas, atsakovas ir tretieji suinteresuoti
asmenys (t. y. tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti
įtakos). Būtent dėl ABTĮ 48 straipsnio 2 dalyje numatytų asmenų teismas gali
spręsti pagal ABTĮ 37 straipsnio 4 dalyje numatytą teisę. Sistemiškai
įvertinus ABTĮ 37 straipsnio 4 dalyje, ABTĮ 48 straipsnio 2 dalyje ir ABTĮ
149 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų nuostatų turinį, pirmosios
instancijos teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje spręstas klausimas dėl
trečiųjų suinteresuotų asmenų (Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės
pagalbos tarnybos direktoriaus R. V., Lietuvos Respublikos
teisingumo ministerijos ir Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos)
neįtraukimo trečiaisiais suinteresuotais asmenimis skundo priėmimo stadijoje
neužkerta kelio įtraukti minėtus asmenis teismo posėdžio parengiamojoje dalyje
(t. y. skundą nagrinėjant iš esmės), todėl nagrinėjamoje byloje Klaipėdos
apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pagrįstai
konstatavo, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų neįtraukimas 2010 m.
rugpjūčio 30 d. nutartyje neužkirto galimybės tolesnei bylos eigai ir
atskiruoju skundu nėra skundžiamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad aukščiau
nurodytas atskirojo skundo pateikimo pagrindo ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies
kontekste aiškinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
praktiką panašiose bylose (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-208/2010).
Teisėjų
kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios
instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti atskirajame
skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas yra
atmestinas.
Vadovaudamasi
Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų
kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos D. B. (atstovė pagal įstatymą T. Ž.) atskirąjį
skundą atmesti.
Klaipėdos
apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti
nepakeistą.
Nutartis
neskundžiama.
|
Teisėjai
|
Laimutis Alechnavičius
Irmantas Jarukaitis
Romanas Klišauskas
|