Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-667-730/2015
Teisėja Milda Valiulytė (Proceso Nr. 2-06-3-00757-2015-8)
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
106.3.; 122.3.; 129.3.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. balandžio 3 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovei antstolei A. R. Ž. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, tretieji asmenys UAB „Pramogų ir paslaugų rūmai“, T. P.,
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovės antstolės 2014-03-12 patvarkymą dėl turto įkainojimo niekiniu ir negaliojančiu nuo jo priėmimo momento. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieškovė yra UAB „Pramogų ir paslaugų rūmai“ akcininkė. Ieškovė yra įsitikinusi, kad antstolės 2014-03-12 patvarkymas Nr. S-2551 „Dėl areštuoto turto įkainojimo“ pažeidžia ne tik skolininko – UAB „Pramogų ir paslaugų rūmai“ teises ir teisėtus interesus, bet ir ieškovės, kaip šio juridinio asmens dalyvio, nes minėtu patvarkymu perleidžiamas juridinio asmens turtas, nenustačius realios šio turto rinkos vertės, kaip tai numato teisinis reguliavimas, o tai reiškia, kad atitinkamai pažeidžiamos ir akcininkų turtinės teisės, nes esant tokiai situacijai ir pardavus turtą iš varžytinių už neteisingai nustatytą kainą, akcininkai gaus pinigines lėšas, kurios liks antstolei paskirsčius jas išieškotojam. Antstolės patvarkymas savo turinio prasme atitinka CK 1.63 straipsnio įtvirtintą reguliavimą, todėl laikytinas sandoriu. Antstolė nesilaikė CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo, nenustatė realios parduodamo turto rinkos kainos, nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, todėl minėtas patvarkymas laikytinas niekiniu (CK 1.80 straipsnis). Prašė taikyti trečiojo asmens UAB „Pramogų ir paslaugų rūmai“ nuosavybės teise registruotam turtui laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl buitinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių perleidimo draudimo, iki teismas išnagrinės šią bylą.
Pirmosios instancijos teismas 2015-01-28 nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus – suformuoti aiškų ieškinio faktinį pagrindą ir jį atitinkantį ieškinio reikalavimą.
Ieškovė nustatytu terminu pateikė patikslintą ieškinį. Nurodė, jog ieškinį reiškia tinkamas ieškovas, kadangi tokią teisę suteikia Lietuvos Respublikos Konstitucija, CPK 5 straipsnyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnyje, CK 1.78 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas reguliavimas. Skundžiamu patvarkymu buvo nustatyta UAB „Pramogų ir paslaugų rūmai“ nuosavybės teise priklausančio turto kaina, ko pasekoje buvo paskelbtas turto pardavimas iš varžytinių ir tretieji asmenys įgijo teisę dalyvauti priverstiniame turto pardavime. Kadangi minėtos aplinkybės suponuoja išvadą, jog patvarkymas yra sandoris, todėl jis gali būti ginčijamas CK nustatytais pagrindais.
Pirmosios instancijos teismas 2015-02-13 nutartimi nutarė laikyti nepaduotu R. N. ieškinį atsakovei antstolei A. R. Ž., tretiesiems asmenims UAB „Pramogų ir paslaugų rūmai“, T. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir jį grąžino su priedais padavusiam asmeniui, pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovei 41,00 Eur žyminį mokestį. Nurodė, kad ieškovės prašomas panaikinti antstolės 2014-03-12 patvarkymas Nr. S-2551 „Dėl areštuoto turto įkainojimo“ nėra sandoris. 2014-03-12 patvarkymas yra antstolio procesinis dokumentas, kuriuo išspręstas vykdymo proceso metu kilęs klausimas, ir kuriam yra numatyta speciali įstatymo apskundimo tvarka (CPK 613 straipsnis, 510 straipsnis). Ieškovės nurodyto 2014-03-12 antstolės patvarkymo „Dėl turto įkainojimo“ teisėtumas ir pagrįstumas turėjo būti vertinamas kreipiantis į teismą su skundu CPK 510 - 513 straipsniuose nustatyta tvarka. Ieškovė – UAB „Pramogų ir paslaugų rūmai“ akcininkė – nenurodė, kokios jos subjektinės teisės ir kokia būtent apimtimi realiai yra pažeistos atsakovės patvarkymu dėl kitam asmeniui – juridiniam asmeniui UAB „Pramogų ir paslaugų rūmai“ – nuosavybės teise priklausančio turto arešto, nes nurodytos bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Juridinis asmuo per savo valdymo organus pats įgyvendina savo teises ir gali pasirinkti savo teisių gynimo būdus bei turėti civilinį procesinį subjektiškumą. Konstatavo, kad prieštaringas ieškovės ieškinio faktinis pagrindas ir jame nurodytos aplinkybės bei siekiamos apginti teisės neatitinka ieškiniu pareikšto reikalavimo, o prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl kitam asmeniui priklausančio turto perleidimo draudimo – neužtikrina pareikštų reikalavimų vykdymo, todėl padarė išvadą, kad ieškovė nepašalino visų teismo 2015-01-28 nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų.
Atskirajame skunde ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti, patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
- Ieškovė tinkamai suformulavo ieškinio dalyką ir nurodė ieškinio faktinį pagrindą. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro tai, kad atsakovė, pažeisdama CPK nustatytą reguliavimą, bei nesilaikydama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos praktikos, įvertino trečiajam asmeniui priklausantį turtą prieš tai nenustačiusi turto rinkos vertės. Ieškinio dalykas – pripažinti atsakovės 2014-03-12 patvarkymą Nr. S-2551 „Dėl turto įkainojimo“ niekiniu ir negaliojančiu ab initio.
- Dėl ieškovės procesinio subjektiškumo. Ieškinį dėl niekinio sandorio gali reikšti bet kuris asmuo, nes tokią teisę laiduoja CK 1.78 straipsnis, be to ieškovė ieškinį reiškia kaip trečiojo asmens dalyvė – akcininkė, siekdama apginti tiek trečiojo asmens, tiek savo interesus – neprarasti juridinio asmens turto bei užtikrinti juridinio asmens išlikimą civiliniuose teisiniuose santykiuose.
- Kadangi ieškovė nėra vykdymo proceso šalis, todėl negali teikti skundo CPK 510-513 straipsniuose nustatyta tvarka, kaip teigia pirmosios instancijos teismas.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovės antstolės 2014-03-12 patvarkymą Nr. S-2551 dėl turto įkainojimo niekiniu ir negaliojančiu nuo jo priėmimo momento. Pirmosios instancijos teismas 2015-01-28 nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus. Teisme 2015-02-10 gautas ieškovės patikslintas ieškinys, tačiau susipažinęs su patikslintu ieškiniu, pirmosios instancijos teismas 2015-02-13 nutartimi konstatavo, jog prieštaringas ieškovės ieškinio faktinis pagrindas ir jame nurodytos aplinkybės bei siekiamos apginti teisės neatitinka ieškiniu pareikšto reikalavimo, o prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl kitam asmeniui priklausančio turto perleidimo draudimo – neužtikrina pareikštų reikalavimų vykdymo, todėl padarė išvadą, kad ieškovė nepašalino visų teismo 2015-01-28 nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų.
Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, jog ji tinkamai suformulavo tiek ieškinio dalyką, tiek pagrindą - ieškinio faktinį pagrindą sudaro tai, kad atsakovė, pažeisdama CPK nustatytą reguliavimą, bei nesilaikydama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos praktikos, įvertino trečiajam asmeniui priklausantį turtą prieš tai nenustačiusi turto rinkos vertės. Ieškinio dalykas – pripažinti atsakovės 2014-03-12 patvarkymą Nr. S-2551 „Dėl turto įkainojimo“ niekiniu ir negaliojančiu ab initio. Ieškovė turi subjektinę teisę reikšti ieškinį CPK 603 straipsnio pagrindu, kadangi ieškinį reiškia kaip trečiojo asmens dalyvė – akcininkė, siekdama apginti tiek trečiojo asmens, tiek savo interesus – neprarasti juridinio asmens turto bei užtikrinti juridinio asmens išlikimą civiliniuose teisiniuose santykiuose. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais.
Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių - civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu. Šis teisinis reguliavimas dera su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės kreiptis į teismą aiškinimu Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktikoje. Dėl teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo nurodoma, kad teisės kreiptis į teismą pobūdis reikalauja valstybės reguliavimo, tačiau toks reguliavimas negali pažeisti teisės esmės arba prieštarauti kitoms Konvencijos teisėms. Įvairių procesinių reikalavimų ieškinio turiniui ir formai nustatymas pateisinamas, nes jais siekiama užtikrinti efektyvų teisingumo vykdymą ir operatyvų procesą, todėl formalių procesinių reikalavimų taikymas priimant ieškinį savaime nereiškia teisės kreiptis į teismą pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393).
Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu laikomas tik visų nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimas. Įstatyme nenustatyta, kad teismas gali priimti tik dalį ieškinio ir iškelti civilinę bylą tik dėl dalies ieškinyje suformuluotų reikalavimų, todėl tik dalies ieškinio trūkumų pašalinimas pripažįstamas netinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, leidžiančiu teisėjui taikyti CPK 115 straipsnio 3 dalį, t. y. laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškovui.
Kaip nustatyta, pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovei terminą suformuoti aiškų ieškinio faktinį pagrindą ir jį atitinkantį ieškinio reikalavimą.
Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad ieškinyje privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, t. y. faktinis ieškinio pagrindas (lot. causa petendi). Ieškinio pagrindas - tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi). Atskirajame skunde ieškovė teigia, jog yra aiškiai ir konkrečiai suformulavusi ieškinio pagrindą ir dalyką - atsakovė, pažeisdama CPK nustatytą reguliavimą, bei nesilaikydama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos praktikos, įvertino trečiajam asmeniui priklausantį turtą prieš tai nenustačiusi turto rinkos vertės, todėl reiškia reikalavimą pripažinti atsakovės 2014-03-12 patvarkymą Nr. S-2551 „Dėl turto įkainojimo“ niekiniu ir negaliojančiu ab initio.
Iš skundžiamo 2014-03-21 patvarkymo Nr. S-2551 matyti, jog antstolė A. R. Ž. vykdant vykdomąsias bylas Nr. 75-00334/08, 75-00255/09, 75-00719/10, 7500782/11, 75-00212/12 dėl skolų išieškojimo iš skolininkės UAB "Pramogų ir paslaugų rūmai“ išieškotojų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, VSDFV Klaipėdos skyriaus, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai areštuoti pastatas – buitinis pastatas, kurio bendras plotas 968,80 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (kiemo aikštelės, tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „Pramogų ir paslaugų rūmai“. Antstolė, atsižvelgdama į nekilnojamojo turto rinkos kainas, UAB „Liutika“ ir KO sudarytą turto vertės nustatymo pažymą Nr. LLO-30735, įkainojo minėtą nekilnojamąjį turtą 1202000,00 Lt.
Ieškovė R. N. ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu antstolės A. R. Ž. 2014-03-12 patvarkymą „Dėl turto įkainojimo“ niekiniu ir negaliojančiu. Ieškovė teigia, kad nurodytas antstolės patvarkymas yra sandoris. Nurodė, kad yra juridinio asmens UAB „Pramogų ir paslaugų rūmai“ akcininkė. Ieškovė yra įsitikinusi, kad šiuo ieškiniu skundžiamas antstolės A. R. Ž. 2014-03-12 patvarkymas Nr. S-2551 „Dėl areštuoto turto įkainojimo" pažeidžia ne tik skolininko - UAB „Pramogų ir paslaugų rūmai" teises ir teisėtus interesus, tačiau inter alia pažeidžia ir ieškovės, kaip šio juridinio asmens dalyvio, teisėtus interesus, nes šiuo patvarkymu perleidžiamas juridinio asmens turimas turtas, prieš tai nenustačius realios šio turto rinkos vertės, kaip kad numato teisinis reguliavimas, o tai reiškia, kad atitinkamai pažeidžiamos ir akcininkų turtinės teisės nurodytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnyje, nes esant tokiai situacijai ir pardavus turtą iš varžytinių už neteisingai nustatytą kainą, akcininkai vietoje nekilnojamo turto gaus pinigines lėšas, kurios liks antstolei paskirsčius jas išieškotojam.
Pripažįstama, kad vykdymo proceso dalyviai ir kiti asmenys, manantys, kad antstolio procesiniais veiksmais buvo pažeistos jų teisės, turi teisę kreiptis į teismą. Ši teisė įgyvendinama keliais būdais ir visų pirma priklauso nuo to, ar asmuo, besikreipiantis į teismą, yra vykdymo proceso dalyvis, ar atsitiktinai antstolio atliekamų vykdymo veiksmų metu teisių arba teisėtų interesų pažeidimą patyręs asmuo, taip pat nuo teisės pažeidimo pobūdžio bei nuo to, koks antstolio veiksmas skundžiamas. CPK 633 straipsnyje nustatyta, kad išieškotojas ir skolininkas yra laikomi vykdymo proceso šalimis, o kiti asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes (pvz., varžytynėse dalyvaujantys asmenys, įkaito davėjai ir pan., t. y. konkretaus vykdymo proceso veiksmo būtini dalyviai, kurių dalyvavimas atliekant vykdymo veiksmą gali būti nebūtinas, tačiau jie apie vykdymo veiksmo atlikimo laiką ir vietą privalo būti tinkamai informuoti), – suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. Visi šie asmenys yra vykdymo proceso dalyviai, kurių teisė paduoti skundą dėl antstolio veiksmų yra numatyta CPK 510 straipsnyje.
Kitų asmenų (ne vykdymo proceso dalyvių) teisių pažeidimo vykdymo proceso metu atveju CPK įtvirtintas specialus teisių gynimo būdas. CPK 603 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiti asmenys (t. y. asmenys, nesantys tiesioginiai vykdymo proceso dalyviai) gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Tokį ginčą nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles. Ši nuostata atsispindi ir teisės doktrinoje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Parex lizingas“ skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-524/2005, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B., R. B. v. B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-434/2008, ir kt.).
Ieškovės nurodomos ieškinio pagrindu aplinkybės, jog pardavus turtą iš varžytinių už neteisingai nustatytą kainą, akcininkams kreipusis dėl bendrovės likvidavimo, šio juridinio asmens akcininkai galėtų patenkinti savo turtinius reikalavimus bei gauti išmokas, atsižvelgiant į turimų akcijų skaičių bei likusio turto arba likusių piniginių lėšų, gautų vykdymo procese už parduotą turtą, dydį, todėl, ieškovės nuomone, pardavus turtą už mažesnę kainą nei rinkos kainą, yra pažeidžiami jos interesai, nes ji galimai patirs nuostolius, nėra susiję su teisinėmis pasekmėmis, kurias sukelia priimtas patvarkymas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, prašomu pripažinti negaliojančiu 2014-03-21 patvarkymu Nr. S-2551 „Dėl areštuoto turto įkainojimo“ nebuvo perleistas bendrovės turtas, tik nustatyta jo kaina. Areštuoto turto įkainojimas yra iš varžytynių parduodamo turto proceso stadija. Turto pardavimo iš varžytinių akto pasirašymo momentas laikomas tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytinių parduotą turtą (CPK 715 straipsnis).
Ieškovė pati atskirajame skunde teigia, jog reikšdama ieškinį siekia apginti juridinio asmens interesus ir neprarasti juridinio asmens turto, kadangi antstolė įvertindama turtą pažeidė CPK 681 straipsnį, numatantį turto areštuoto turto įkainojimo tvarką. Iš šių argumentų matyti, kad ieškovė nesiekia pasinaudoti CPK 603 straipsnyje numatyta jos teise ginčyti turto, iš kurio išieškoma, priklausymą, o tiesiog skundžia antstolės veiksmus, dėl to, kad, ieškovės nuomone, areštuotas bendrovės turtas nėra tinkamai įvertintas.
Antstolio procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti gali būti skundžiami civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CPK 613 straipsnis, 510 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, nustatyta, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso UAB „Pramogų ir paslaugų rūmai“ 6375 paprastųjų vardinių akcijų, kas sudaro 55,83 proc. visų akcijų skaičiaus. Atsižvelgiant į tai, jog asmens dalyvavimas juridiniame asmenyje išreiškiamas per turimų akcijų nuosavybės teisę (Akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), o ieškovė turi daugiau nei pusę visų trečiojo asmens akcijų, įvertinus tai, jog UAB „Pramogų ir paslaugų rūmai“, būdama ribotu civilinės atsakomybės juridiniu asmeniu, savo teises ir pareigas įgyvendina per savo valdymo organus, ieškovė norėdama apginti skolininkės ir tuo pačiu savo interesus, turi teisę imtis įstatymo numatytų veiksmų, jog valdymo organai gintų trečiojo asmens pažeistas teises CPK 510, 512 straipsniuose nustatyta tvarka, pateikdami skundą dėl neteisėtų antstolės veiksmų.
Pažymėtina, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Konstitucijos 30 str.). Taigi negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris užkirstų kelią asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, kreiptis į teismą. Teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos ieškovas (pareiškėjas, suinteresuotas asmuo) turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių, ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai.
Kadangi ieškovė nereiškia reikalavimo dėl turto, iš kurio išieškoma priklausymo, laikytina, jog netinkamai suformulavo ieškinio pagrindą, kadangi neturi teisės reikšti ieškinio CPK 603 straipsnio pagrindu, todėl pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų ir tinkamai pritaikė procesines teisės normas laikydamas ieškinį nepaduotu ir grąžindamas ieškovei.
Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Erinija Kazlauskienė