Administracinė byla Nr. AS-255-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00402-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 59.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. P. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja M. P. (toliau – ir pareiškėja) 2024 m. kovo 1 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 8SK‐1119‐(14.8.100 E.) „Dėl Kauno apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 02‐01‐11858 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“ pakeitimo ir dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 1901/0245:161), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“.

Pareiškėja nurodė, kad 2023 m. gruodžio 13 d. aiškinantis padėtį dėl galimybių įregistruoti statybos baigtumą, atsitiktinai patikrinus valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro išrašą su istorija, sužinojo, jog skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 8SK‐1119‐(14.8.100 E.) pagrindu, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas 2021 m. spalio 15 d. buvo pakeistas iš „Gyvenamosios teritorijos Mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“ į „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“.

II.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. kovo 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą ir grąžino pareiškėjai sumokėtą žyminį mokestį.

Teismas, iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatė, kad šis išrašas suformuotas 2024 m. sausio 9 d. Minėto išrašo 2.1 papunktyje nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas – Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Išrašo 10.1 papunktyje nurodyta, kad kadastro duomenų tikslinimo įregistravimo pagrindas – Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų 2021 m. gegužės 10 d. byla ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimas Nr. 8SK-1119-(14.8.100 E.).

Atsižvelgdamas į šias nurodytas faktines aplinkybes teismas laikė, jog anksčiausia data, kada pareiškėja galėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą yra 2023 m. gruodžio 13 d., kadangi, kaip pati nurodė skunde – šią dieną aiškinantis padėtį dėl galimybių įregistruoti statybos baigtumą, pareiškėja patikrinusi VĮ Registrų centro išrašą, sužinojo, jog buvo pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas. Taip pat atkreipė dėmesį, jog vėliausia data, kuomet pareiškėja sužinojo apie tai, jog Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 8SK-1119-(14.8.100 E) yra pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas iš mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas, yra 2024 m. sausio 9 d., t. y. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo suformavimo diena.

Teismas pažymėjo, kad skundžiamame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendime Nr. 8SK-1119-(14.8.100 E.) (toliau – ir Sprendimas) nurodyta, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 (toliau – ir Taisyklės), 26 punkte nustatyta tvarka.

Teismas, apžvelgęs Taisyklių 26.1 papunktį nurodė, kad iš pareiškėjos pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog pareiškėja M. P. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį sudarė 2009 m. spalio 26 d. Sprendimo priėmimo metu pareiškėja žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), valdė nuomos pagrindu, todėl Taisyklių 26.1 papunktyje nustatyta tvarka dėl sprendimo panaikinimo turėjo kreiptis į teismą ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Teismas įvertino, kad pareiškėja skundą teismui dėl 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 8SK-1119-(14.8.100 E.) panaikinimo turėjo pateikti vėliausiai iki 2023 m. vasario 9 d.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje 9 punkto nuostata, nagrinėjamu atveju, nustatęs, kad pareiškėja skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 8SK‐1119‐(14.8.100 E.) panaikinimo teismui padavė praleidusi nustatytą skundo padavimo terminą ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti, atsisakė priimti šį skundą. Šiame kontekste taip pat atkreipė dėmesį, kad termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą). Pažymėjo, kad kai termino praleidimo faktas akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių. Be to, įstatymas neįpareigoja teismo papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo. Kadangi, pareiškėja skunde neprašė atnaujinti praleisto termino skundui paduoti, todėl teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, konstatuodamas, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas.

III.

Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 5 d. nutartį ir grąžinti skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, nes ji nepagrįsta, priimta neįvertinus, kad prieš kreipdamasi į teismą pareiškėja pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka ir 2024 m. sausio 29 d. (pirmadienis), t. y. įstatymu nustatytu terminu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, o teismui skundą pateikė nepraleidusi 30 dienų termino po Nacionalinės žemės tarnybos atsakymo į skundą gavimo. Nacionalinė žemės tarnyba, kaip ikiteisminės skundo nagrinėjimo institucija atsakymą, kad pareiškėjos skundo išankstine tvarka nenagrinės surašė 2024 m. vasario 23 d., t. y. jau suėjus skundo padavimo terminui, skaičiuojamo nuo sužinojimo apie administracinį aktą dienos. Pareiškėjos teigimu, terminas skundui paduoti skaičiuotinas ne nuo sužinojimo apie administracinio akto priėmimą, o nuo ikiteisminės institucijos sprendimo priėmimo. O tai, kad neskundė ikiteisminio organo sprendimo laikytina skundo trūkumu, tačiau nelaikytina pagrindu atsisakyti priimti skundą (pvz. byla eI2-5968-644/2024) ir teismas turėjo taikyti trūkumą šalinimo normas.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad vadovaudamasi ekonomiškumo principu su šiuo atskiruoju skundu pateikia ir patikslintą skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 5 d. nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjos skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kadangi skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėja neprašė atnaujinti praleisto termino skundui paduoti.

Pareiškėja, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo ją panaikinti ir grąžinti skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, motyvuodama tuo, kad terminas skundui paduoti nebuvo praleistas, nes teismas neįvertino aplinkybės, jog prieš kreipdamasi į teismą pareiškėja pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011 ir kt.). Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai atlikti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011; 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012 ir kt.). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011 ir kt.).

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jeigu turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, be kita ko, pažymima, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010 ir kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. 

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja pirmosios instancijos teisme pateiktame skunde prašė panaikinti Sprendimą, kitų reikalavimų nereiškė. Pareiškėjos skundžiamas Sprendimas buvo priimtas 2021 m. rugsėjo 30 d. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2023 m. gruodžio 13 d., iš VĮ Registrų centro išrašo su istorija, sužinojo apie Sprendimą ir tą pačią dieną išsiuntė Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriui prašymą pateikti Sprendimą, kurio kopija buvo atsiųsta 2023 m. gruodžio 28 d. Sprendime nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių patvirtinimo“ 26 punkte nustatyta tvarka. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad šis išrašas suformuotas 2024 m. sausio 9 d.

Pagal Taisyklių 26.1 papunktį teritorinio padalinio vadovo atlikti veiksmai (neveikimas) ir priimti sprendimai dėl privačios ir savivaldybių žemės sklypų gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjos Sprendimo priėmimo metu pareiškėja žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), valdė nuomos pagrindu, todėl dėl šio sprendimo panaikinimo ji turėjo kreiptis į teismą ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad vėliausia data, kada pareiškėja sužinojo apie NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjos sprendimu pakeistą žemės sklypo naudojimo būdą iš mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas, yra 2024 m. sausio 9 d., t. y. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo suformavimo diena, todėl pareiškėja skundą teismui dėl minimo sprendimo panaikinimo turėjo pateikti iki 2024 m. vasario 9 d. Kadangi pareiškėja skundą teismui pateikė 2024 m. kovo 1 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad skundas paduotas praleidus skundo padavimo terminą.

Pareiškėja atskirajame skunde tvirtina, kad terminas skundui paduoti turėjo būti skaičiuojamas nuo 2024 m. vasario 23 d., t. y. nuo Nacionalinė žemės tarnybos, kaip ikiteisminės skundo nagrinėjimo institucijos, atsakymo pateikimo pareiškėjai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos atskirajame skunde nurodyta ikiteisminė tvarka, kuria ji pasinaudojo skųsdama Sprendimą ne teismui, o Nacionalinei žemės tarnybai, šiuo atveju nėra pagrindas kitaip skaičiuoti ir vertinti skundo padavimo terminą. Sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, kuria pareiškėja turėjo teise pasinaudoti, tačiau pati pareiškėja pasirinko pateikti skundą ne teismui, o Nacionalinei žemės tarnybai. Darytina išvada, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl subjektyvių ir nuo pareiškėjos valios priklausiusių aplinkybių, todėl nėra pagrindo šį terminą atnaujinti.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką subjektyvus termino skaičiavimo suvokimas nėra laikomas svarbia aplinkybe, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas skundui paduoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-293-502/2019, 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-191-602/2020).

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja skunde neprašė atnaujinti praleisto termino skundui paduoti ir nenurodė jokių termino praleidimo priežasčių.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą). Pažymėtina, kad, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kai termino praleidimo faktas akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių. Be to, įstatymas neįpareigoja teismo papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-63/2012).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikia patikslintą skundą. Pažymėtina, kad pareiškėjos kartu su atskiruoju skundu pateiktame patikslintame skunde išreikštas prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą nagrinėjamu atveju nesvarstytinas, nes toks prašymas turi būti paduodamas pirmosios instancijos teismui kartu su skundu, o ne išreiškiamas apeliacinės instancijos teismui paduodant patikslintą skundą. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, naujai keliamų procesinių klausimų nesprendžia, o tik patikrina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal šios nutarties priėmimo metu buvusias procesines aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-509/2011; 2016 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-140-575/2016).

Taip pat pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta pareiškėjai kelio iš naujo su ABTĮ reikalavimus atitinkančiu skundu kreiptis į teismą, kartu pateikiant motyvuotą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodant termino praleidimo priežastis bei pridedant tai patvirtinančius įrodymus.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties pareiškėjos atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos M. P. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė