Civilinė byla Nr. e2-744-910/2023
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00269-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.5.14
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 1 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. T. (M. T.), atstovaujamo įstatyminio atstovo J. T. (J. T.), ir A. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 13 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovų prašymas dėl vykdomojo rašto panaikinimo, civilinėje byloje pagal ieškovų M. T., atstovaujamo įstatyminio atstovo J. T., ir A. K. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Memeldomus“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai M. T., atstovaujamas įstatyminio atstovo J. T. (toliau – ir ieškovas), ir A. K. (toliau – ir ieškovė, o kartu – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Memeldomus“ (toliau – ir atsakovė) priteisti ieškovei A. K. 97 671,50 Eur skolą, 5 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. kovo 22 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė; atsakovei MB „Memeldomus“ iš ieškovų J. T. ir A. K. priteisė po 750 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimu Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovų M. T., atstovaujamo įstatyminio atstovo J. T., ir A. K. ieškinį patenkino iš dalies: iš atsakovės MB „Memeldomus“ ieškovų M. T., atstovaujamo įstatyminio atstovo J. T., ir A. K. naudai priteisė 41 424,75 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės MB „Memeldomus“ ieškovų M. T., atstovaujamo įstatyminio atstovo J. T., ir A. K. naudai priteisė 2 294,38 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose; iš ieškovų J. T. ir A. K. atsakovės MB „Memeldomus“ naudai priteisė 1 353,36 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
4. Atsakovė, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Personlita“ (toliau – ir nemokumo administratorė), 2023 m. birželio 8 d. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Vykdomasis raštas 2023 m. birželio 9 d. buvo išduotas.
5. Ieškovai 2023 m. birželio 12 d. pateikė teismui prašymą panaikinti 2023 m. birželio 9 d. teismo išduotą vykdomąjį raštą. Nurodė, kad dėl to, jog Lietuvos apeliacinis teismas M. T. ir A. K. naudai solidariai (solidarieji kreditoriai) priteisė iš skolininkės MB „Memeldomus“ 41 424,75 Eur ir 2 294,38 Eur bylinėjimosi išlaidas, o MB „Memeldomus“ naudai iš ieškovų J. T. ir A. K. solidariai priteisė 1 353,36 Eur bylinėjimosi išlaidas, 2022 m. gruodžio 27 d. kreditoriaus M. T. atstovas advokatas Viačeslavas Žarkovas (Viačeslav Žarkov) raštu Nr. VŽ/134 informavo skolininkę MB „Memeldomus“, kad MB „Memeldomus“ naudai priteista 1 353,36 Eur suma bus išskaičiuota iš M. T. priteistos 2 294,38 Eur sumos ir sumažintas M. T. reikalavimas iki 41 424,75 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 941,02 Eur (2 294,38 Eur – 1 353,36 Eur) bylinėjimosi išlaidų. A. K. 2023 m. vasario 16 d. raštu VŽ/44 taip pat informavo skolininkę apie tai, kad MB „Memeldomus“ naudai priteista 1 353,36 Eur suma bus išskaičiuota iš M. T. ir A. K. priteistų 2 294,38 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų ir sumažintas M. T. ir A. K. reikalavimas iki 41 424,75 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 941,02 Eur (2 294,38 Eur – 1 353,36 Eur) dydžio bylinėjimosi išlaidų. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 13 d. nutartimi MB „Memeldomus“ iškėlė bankroto bylą, o 2023 m. balandžio 6 d. M. T. ir A. K. pateikė nemokumo administratorei pareiškimą dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo, prašydami patvirtinti M. T. 23 262,50 Eur dydžio (20 712,38 Eur skola, 2 550,12 Eur palūkanos) finansinį reikalavimą ir A. K. 24 203,52 Eur dydžio (20 712,37 Eur skola, 2 550,13 Eur palūkanos, 941,02 Eur bylinėjimosi išlaidos) finansinį reikalavimą. Nemokumo administratorė su prašymu sutiko, o Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gegužės 26 d. nutartimi patvirtino nurodytus finansinius reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. birželio 13 d. nutartimi netenkino ieškovų M. T., atstovaujamo įstatyminio atstovo J. T., ir A. K. prašymo panaikinti 2023 m. birželio 9 d. teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-183-459/2022.
7. Teismas nustatė, kad įsiteisėjusio Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimo pagrindu bei išieškotojos bankrutuojančios MB „Memeldomus“ nemokumo administratorės prašymu 2023 m. birželio 9 d. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, išieškojimo iš ieškovų J. T. ir A. K..
8. Teismas pažymėjo, kad kreditorių finansinių reikalavimų dydį nemokumo administratoriui bei bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nurodo ir jį pagrindžia patys kreditoriai. Jeigu, atsižvelgdami į teismo priteistas sumas, ieškovai sumažino atsakovei bankrutuojančiai MB „Memeldomus“ pareikštus finansinius reikalavimus, tai dėl jų dydžio turėtų aiškintis su nemokumo administratore, reikalavimus galimai atitinkamai padidindami. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 28 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi nedraudžiamas tik priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, atsiradusių iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitymas. Tuo tarpu pastarojoje byloje esant įsiteisėjusiam ir vykdytinam teismo sprendimui bei išieškotojui (nemokumo administratorės atstovui) pateikus rašytinį pareiškimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, t. y. nenustačius vykdomojo rašto neišdavimo sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 646 straipsnio 6 dalyje, nėra pagrindo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą (jį panaikinti).
9. Teismas pažymėjo, kad, nors ieškovų atstovas nenurodė teisinio pagrindo 2023 m. birželio 9 d. išduotam vykdomajam raštui panaikinti, nepaisant to išaiškintina, jog ginčai dėl vykdomojo rašto neišdavimo šiuo atveju nenagrinėtini, o šalys savo teises gali įgyvendinti kitais CPK numatytais būdais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovai atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti 2023 m. birželio 9 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-183-459/2022 dėl 1 353,36 Eur išieškojimo iš J. T. ir A. K.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. 2022 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. VŽ/134 kreditoriaus M. T. atstovas advokatas Viačeslavas Žarkovas informavo skolininkę apie tai, kad, atsižvelgiant į prievolės rūšį bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.131 straipsnio 1 dalimi, teismo MB „Memeldomus“ naudai priteista 1 353,36 Eur suma bus išskaičiuota iš M. T. priteistos 2 294,38 Eur sumos ir sumažintas M. T. reikalavimas iki 41 424,75 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 941,02 Eur (2 294,38 Eur – 1 353,36 Eur).
10.2. Ieškovai atliko vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir apie įskaitymą tinkamai pranešė skolininkei MB „Memeldomus“ iki bankroto bylos iškėlimo dienos.
10.3. Nemokumo administratorė kreipėsi į teismą dėl ieškovų finansinių reikalavimų, kurie buvo sumažinti 1 353,36 Eur suma, patvirtinimo. Teismo nutartis, kuria ieškovų finansinis reikalavimas patvirtintas, įsiteisėjo ir įgijo res judicata (teismo išspręsta byla) galią.
10.4. Po teismo nutarties, kuria patvirtintas ieškovo finansinis reikalavimas, įsiteisėjimo dienos ieškovas prarado teisę šį reikalavimą didinti, nes JANĮ imperatyvai nustato terminą, per kurį kreditorius turi pateikti finansinį reikalavimą tvirtinti.
10.5. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo išduoti vykdomąjį raštą, nes teismo sprendimas iki prašymo išduoti vykdomąjį raštą buvo įvykdytas visiškai.
11. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
11.1. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimu iš ieškovų J. T. ir A. K. atsakovės MB „Memeldomus“ naudai priteista 1 353,36 Eur suma negali būti išskaičiuota iš M. T. priteistos sumos (jis yra MB „Memeldomus“ kreditorius, tačiau nėra skolininkas), taip pat J. T. negali pasinaudoti įskaitymo institutu ir atlikti vienarūšių piniginių reikalavimų įskaitymo (jis yra MB „Memeldomus“ skolininkas, tačiau nėra kreditorius).
11.2. Vadovaujantis tuo, kad kreditorių pateiktas finansinis reikalavimas buvo kildinamas iš Lietuvos apeliacinio teismo įsiteisėjusio 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-741-881/2022 bei atsižvelgiant į kreditoriaus teisę disponuoti reikalavimo teisėmis savo nuožiūra, t. y. kreditoriaus teisę finansinį reikalavimą bankroto byloje teikti ne visai skolos sumai, kreditoriai buvo įtraukti į MB „Memeldomus“ kreditorių sąrašą su jų prašyme dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo nurodytomis sumomis ir nemokumo administratorė neturėjo jokio teisinio pagrindo su kreditorių pateiktais finansiniais reikalavimais nesutikti bei juos ginčyti.
11.3. Kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo ar netvirtinimo klausimas bankroto byloje nepanaikina kreditoriaus pareigos padengti skolą bankrutuojančiai įmonei.
11.4. 2023 m. vasario 16 d. atlikti vienašalio skolos įskaitymo nebuvo galima, nes tą draudė imperatyvios JANĮ nuostatos.
11.5. 2022 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. VŽ/134 skolos įskaitymas taip pat nebuvo atliktas. Ieškovų atstovas nei nemokumo administratorei, nei į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad 2022 m. gruodžio 27 d. pranešimas Nr. VŽ/134 buvo įteiktas MB „Memeldomus“ ir apie skolos įskaitymą, kaip tai numatyta CK 6.131 straipsnyje, MB „Memeldomus“ buvo pranešta tinkamai.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
12. Apeliantai (ieškovai) su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – atsakovės MB „Memeldomus“, atstovaujamos nemokumo administratorės, 2023 m. gegužės 19 d. pretenziją dėl skolos sumokėjimo ir 2023 m. gegužės 20 d. ieškovų atsiliepimą Nr. VŽ/96 į atsakovės 2023 m. gegužės 19 d. pretenziją. Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus – Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo išrašą ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutarties kopiją.
13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi patvirtinti ar paneigti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl bylos rezultato ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015). Šiuo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2013).
14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantų (ieškovų) pateiktais naujais įrodymais, prieina prie išvados, kad juose nurodyti duomenys nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku ir nėra reikšmingi, vertinant apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą (nei patvirtina, nei paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes). Be to, šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Nurodytina ir tai, kad atsakovės pateikti duomenys yra prieinami Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, todėl, esant poreikiui, teismas su jais gali susipažinti (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Dėl išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina šalių pateiktų naujų įrodymų.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
15. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
16. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
17. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovų prašymas dėl išduoto vykdomojo rašto panaikinimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias prašymo dėl išduoto vykdomojo rašto panaikinimo nagrinėjimą.
Dėl vykdomojo dokumento panaikinimo (ne)galimumo
18. Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi netenkino ieškovų prašymo panaikinti 2023 m. birželio 9 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-183-459/2022, motyvuodamas tuo, kad, esant įsiteisėjusiam ir vykdytinam teismo sprendimui bei išieškotojui pateikus rašytinį pareiškimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, t. y. nenustačius vykdomojo rašto neišdavimo sąlygų, numatytų CPK 646 straipsnio 6 dalyje, nėra pagrindo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą (jį panaikinti); kreditorių finansinių reikalavimų dydį nemokumo administratoriui bei bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nurodo ir jį pagrindžia patys kreditoriai; jeigu, atsižvelgdami į teismo priteistas sumas ieškovai sumažino atsakovei pareikštus finansinius reikalavimus, tai dėl jų dydžio turėtų aiškintis su nemokumo administratore, reikalavimus galimai atitinkamai padidindami.
19. Apeliantai (ieškovai), nesutikdami su pirmosios instancijos teismo argumentais, atskirajame skunde nurodo, kad nebuvo pagrindo išduoti vykdomąjį raštą, nes teismo sprendimas iki prašymo išduoti vykdomąjį raštą pateikimo buvo įvykdytas visiškai. Anot apeliantų, jie atliko vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir apie įskaitymą tinkamai pranešė skolininkei MB „Memeldomus“ iki bankroto bylos iškėlimo dienos, t. y. 2022 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. VŽ/134 kreditoriaus M. T. atstovas advokatas Viačeslavas Žarkovas informavo skolininkę apie tai, kad MB „Memeldomus“ naudai priteista 1 353,36 Eur suma bus išskaičiuota iš M. T. priteistos 2 294,38 Eur sumos ir sumažintas M. T. reikalavimas iki 41 424,75 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 941,02 Eur (2 294,38 Eur – 1 353,36 Eur). Be to, apeliantų teigimu, MB „Memeldomus“ bankroto byloje patvirtinti jų finansiniai reikalavimai, sumažinti 1 353,36 Eur suma.
20. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. kovo 22 d. sprendimu ieškovų patikslintą ieškinį atmetė, priteisė atsakovei MB „Memeldomus“ iš ieškovų J. T. ir A. K. po 750 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimu Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovų M. T., atstovaujamo įstatyminio atstovo J. T., ir A. K. ieškinį patenkino iš dalies: iš atsakovės MB „Memeldomus“ ieškovų M. T., atstovaujamo įstatyminio atstovo J. T., ir A. K. naudai priteisė 41 424,75 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės MB „Memeldomus“ ieškovų M. T., atstovaujamo įstatyminio atstovo J. T., ir A. K. naudai priteisė 2 294,38 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose; iš ieškovų J. T. ir A. K. atsakovės MB „Memeldomus“ naudai priteisė 1 353,36 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
21. Ieškovai 2023 m. vasario 17 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą dėl rašymo apsirikimo Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendime ištaisymo, sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodant: „Priteisti iš ieškovų M. T., atstovaujamo įstatyminio atstovo J. T., ir A. K. atsakovės mažosios bendrijos „Memeldomus“ (juridinio asmens kodas 305307604) naudai 1 353,36 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimt trijų eurų trisdešimt šešių centų) dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose“. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 23 d. nutartimi ieškovų prašymo dėl rašymo apsirikimo Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje civilinėje byloje Nr. e2A-741-881/2022 ištaisymo netenkino.
22. Atsakovė, atstovaujama nemokumo administratorės, 2023 m. birželio 8 d. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą.
23. Pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Teismas neišduoda vykdomojo rašto, kai yra pasibaigęs šio Kodekso 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas šio Kodekso 608 straipsnio nustatyta tvarka (CPK 646 straipsnio 6 dalis).
24. Pažymėtina tai, kad jokia speciali tokio prašymo pateikimo teismui ar jo nagrinėjimo tvarka CPK nėra numatyta, taigi tam, kad vykdomasis raštas būtų išduotas, pakanka sprendimo įsiteisėjimo fakto ir išieškotojo pateikto prašymo išduoti vykdomąjį raštą.
25. Nagrinėjamu atveju, esant priimtam įsiteisėjusiam ir vykdytinam Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2A-741-881/2022 ir išieškotojos (atsakovės) prašymui išduoti vykdomąjį raštą bei nenustačius CPK 646 straipsnio 6 dalyje numatytų sąlygų, pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 9 d. išdavė atsakovei vykdomąjį raštą. Nors apeliantai (ieškovai) atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo išduoti vykdomąjį raštą, nes teismo sprendimas iki prašymo išduoti vykdomąjį raštą pateikimo buvo visiškai įvykdytas, tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, jog CPK nuostatos nenumato nei pirmosios instancijos teismo pareigos prieš išduodant vykdomąjį raštą patikrinti, ar teismo sprendimas nėra įvykdytas, nei tokio atsisakymo išduoti vykdomąjį raštą pagrindo (sprendimo įvykdymo atveju).
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad vykdomasis raštas yra tik vykdytinas dokumentas, kurio išdavimas teisinių pasekmių asmeniui nesukelia. Teisines pasekmes sukelia bei asmens teises ir pareigas numato jau įsiteisėjęs teismo sprendimas ar nutartis. Įstatymas nenumato galimybės vykdomuosius raštus, išduotus įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo pagrindu, ginčyti ar pripažinti juos negaliojančiais.
27. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, neatsižvelgiant į tai, jog CPK nereglamentuoja vykdomųjų dokumentų panaikinimo, ši procedūra gali būti taikoma tais atvejais, kai vykdytinas dokumentas kartu yra ir vykdomasis dokumentas, pavyzdžiui, teismo įsakymas, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1347/2009; 2010 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-146/2010; 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-56/2014 ir kt.). Tokiu atveju teismas, priimdamas nutartį dėl vykdytino dokumento panaikinimo, vykdymo proceso prasme nusprendžia ir dėl vykdomojo dokumento panaikinimo. Teismo sprendimo (teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis) pagrindu išduoto vykdomojo rašto panaikinimas vykdymo procese yra negalimas. Net ir panaikinus teismo sprendimą, kurio įvykdymui yra išduotas vykdomasis raštas, vykdomųjų raštų panaikinimui netaikoma jokia speciali jų panaikinimo procedūra, kadangi jie savaime netenka galios. Tokiu atveju antstolis privalo nutraukti vykdomąją bylą ir taikyti CPK 629 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes – panaikinti visas vykdymo priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1347/2009; 2010 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-146/2010).
28. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įsiteisėjusio ir vykdytino teismo sprendimo pagrindu 2023 m. birželio 9 d. atsakovei išduotas vykdomasis raštas negali būti ginčijamas ar pripažintas negaliojančiu, t. y. vykdomojo rašto panaikinimo procedūra šiuo atveju netaikytina, taigi ir ieškovų reiškiamas reikalavimas dėl vykdomojo rašto panaikinimo negali būti nagrinėjamas teisme kaip materialusis teisinis reikalavimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje taip pat pažymėjo, jog ginčai dėl vykdomojo rašto panaikinimo šiuo atveju nenagrinėtini, o šalys savo teises gali įgyvendinti kitais CPK numatytais būdais.
29. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nustačius, kad šiuo atveju vykdytinas ir vykdomasis dokumentai nesutampa, o teismo sprendimas, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, nėra panaikintas ar pakeistas, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovų prašymą dėl vykdomojo rašto panaikinimo turėjo atsisakyti jį priimti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui 2023 m. birželio 13 d. rezoliucija priėmus pateiktą nenagrinėtiną procesinį dokumentą ir pradėjus jo nagrinėjimo procesą, ši situacija spręstina pagal analogiją su bylos, nenagrinėtinos civilinio proceso tvarka, situacija, t. y. procesas, pradėtas pagal tokį prašymą, nutrauktinas (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 293 straipsnio 1 punktas). Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-9-516/2023).
30. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi tai, kad apeliantų (ieškovų) atskirajame skunde nurodomi argumentai dėl jų sumažintų finansinių reikalavimų patvirtinimo atsakovės bankroto byloje, taip pat vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, vertinant apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Tokie apeliantų argumentai gali būti reikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusius ir (ar) galbūt ateityje kilsiančius ginčus atsakovės bankroto byloje (dėl ieškovų finansinių reikalavimų dydžio), taip pat vykdymo procese (antstoliui priverstinai priėmus vykdyti ir vykdant vykdomąjį raštą).
Dėl bylos procesinės baigties
31. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos, todėl nepagrįstai priėmė bei išnagrinėjo ieškovų prašymą dėl vykdomojo rašto panaikinimo, nors procesas pagal tokį prašymą yra negalimas. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir procesas, pradėtas pagal ieškovų prašymą dėl vykdomojo rašto panaikinimo, nutraukiamas (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir procesą, pradėtą pagal ieškovų M. T. (M. T.), atstovaujamo įstatyminio atstovo J. T. (J. T.), ir A. K. prašymą dėl vykdomojo rašto panaikinimo, nutraukti.
Teisėja Laima Ribokaitė