Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1545-806/2016
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04606-2015-5
Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2016 m. kovo 29 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. K., jo atstovei advokatei Tatjanai Kočegarovai, institucijos atstovui R. I., išnagrinėjusi T. K. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė :
T. K. 2015-03-29 apie 13.39 val., Gulbinėlių g., Vilniuje, vairavo automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio ir slysdamas išvažiavo į prišpriešinį eismą ir susidūrė su priešpriešais važiuojančiu automobiliu „Skoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino abu automobilius, bei T. K. po minėto eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį ir jam nustatytas 1,36 promilių girtumo laipsnis. Tokiais veiksmais T. K. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 126 str. 4 d.
Apklaustas teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. K. parodė, kad buvo su draugu S. žvejyboje. Po 13.00 val. nutarė pakeisti žvejybos vietą. Kol žvejojo alkoholio nevartojo. Važiuojant automobiliu dirstelėjo į telefone esančią navigaciją ir išvažiavo į priešpriešinę juostą ir nespėjo sugrįžti, nesugebėjo išvengti susidūrimo su kitu automobiliu. Po įvyko norėjo išlipti, jo, vairuotojo durelės buvo užspaustos. Išlipo pro keleivio sėdynę. Nubėgo prie automobilio, ant kelio buvo žmogus. Ant kelio gulėjo medis, jį traukė nuo kelio. Po to grįžo prie savo automobilio. Jo klausinėjo, bet jam, T. K. buvo baimė, kad kažkas negerai su keleive. Išsigando. S. su juo, T. K. visada buvo, davė atsigerti, matė giros butelį, matė puodelį. Pareigūnai atvykę liepė pūsti, nustatė girtumą. Jis, T. K. namuose negalėjo užmigti. Kreipėsi į medikus. Jį apžiūrėjo medikai, nukreipė į psichiatrijos ligoninę. Protokolą surašė įvykio vietoje. Protokolo neskaitė. Suprato, kad jam nustatė girtumo laipsnį. Kiek pamena, S. užsisiminė, kad turėjo su savimi trauktinės mašinoje ir giros. Jam, T. K. tai nebuvo svarbu ir jis to neakcentavo. Viską atsimena gabalais. Dirbo vyr. tyrėju. Jis, T. K. nepamena alkoholio skonio, tuo metu nelabai pamena viską. Viską matė kaip rūke. Išgerti davė, kai buvo jau grįžęs prie automobilio. Jam nedavė susipažinti su byla, to neprašė. Jam buvo nustatyta diagnozė ūmi reakcija į stresą. Medikų prašė vaistų nuo nemigos. Žvejybos metu nevartojo alkoholio. Neturėjo tikslo vartoti alkoholio. Nesuprato.
Apklaustas teisme nukentėjusysis L. K. paaiškino, kad buvo iškviestas į komisariatą, tyrėja jį apklausė. Buvo didžiulis greitis, posūkis staigesnis, žmogus neįsipaišė, gerai, kad spėjo pasitraukti. Jokio slydimo nebuvo, danga kelio gera. Jie važiavo su draugu dviese. Neprisimena, kad jo, L. K. klaustų kas čia atsitiko, klausė ,,gal susitarkime“. Alkoholio kvapas jautėsi nuo to žmogaus, kuris buvo priėjęs. Asmuo nuvažiavo 40 m. nuo susidūrimo vietos. Nukirto 12 ar 15 cm. eglutę. Nebuvo nei stabdymo. Mėnesį laiko jis, L. K. neturėjo automobilio. Jis jokių pretenzijų nekelia. Vairuotojas sėdėjo prie vairo. Jis, L. K. nesikišo, sėdėjo atsirėmęs ant žemės į mašiną. Neatsimena asmens veido. Jam ne tai buvo galvoje. Kai atvažiavo policija atskirai parašė pareiškimą. Nepastebėjo, kad asmenys ką išgėrinėtų. Tik vienas asmuo iš kito automobilio buvo priėjęs. Ir dar šalia, jam atrodo, buvo asmuo. Medis, kurį traukė, buvo eglė. Jis truputi buvo ant kelio. Kažkas iš tų asmenų traukė. Policija gal ne pilną valandą važiavo. Nematė pro kurias dureles išlipo. Kai jis išlipo iš mašinos, matė, kad vairuotojas sėdėjo.
Apklaustas teisme liudytojas F. S. parodė, kad tai įvyko gale kovo mėn., buvo žvejyboje. Iš ryto jis, F. S. išgėrė alaus. Prie jų atėjo dar A. Tą dieną jis, F. S. pasiūlė išgerti. Pirko 200 g. trauktinės. A. atsisakė. Pasiūlė išgerti brendžio. Jis su A. išgėrė 200 g, pasiūlė T., jis atsisakė, jis nevartojo. Per pietus nutarė pakeisti žvejybos vietą. Važiavo į Žaliųjų ežerų pusę. Lijo lietus, kelias buvo šlapias. Mašina išvažiavo į priešingą juostą. Automobilį vairavo T. Nematė koks greitis. Pajuto, kad mašina truputi išvažiavo. Miško kelias buvo vingiuotas, greičio nejautė. Pajuto stiprų smūgį ir iššoko saugos pagalvės. Kai jos iššoko, išėjo dūmas. Jis, F. S. atidarė duris ir jie išlindo iš mašinos. Jis, F. S. pamatė kaip T. nuėjo prie kitos mašinos. Matė kaip T. stovi prie kitos mašinos. Po to T. traukė medį, po ko atėjo prie mašinos ir atsisėdo prie durelių, jis visas buvo išbalęs ir drebėjo. Jis, F. S. klausinėjo kas atsitiko. Jis sakė, kad kitoje mašinoje prispausta moteris, ką daryti, ji neišgyvens. Jis, F. S. jam įpylė giros, jis išgėrė. Tada jis su delnu trenkė porą kartų T. T. kalbėjo, kad reikia jam eiti į mišką, jam jau nebėra gyvenimo. Tada jis, F. S. paėmė trauktinės 200 g ir davė jam, kad jam praeitų stresas. Jis, F. S. T. supylė ir T. išgėrė. Jis, F. S. nuėjo prie mašinos kitos aiškintis kas atsitiko. Klausė ar iškvietė policiją, asmuo numojo ranka ir nuėjo. Po to grįžo pas T. Atvažiavo policija. Jis rašė pasiaiškinimą. Jam drebėjo rankos, jis buvo neadekvatus. Jis, F. S. tuo metu pats buvo stresinėje situacijoje. Pats nesuprato ką daro, T. sakė, kad jis gali su savimi ką padaryti. Jis, F. S. iš ryto gėrė alų, po to išgėrė 200 g brendžio dviese, kai važiavo išgėrė gurkšnių porą trauktinės. Pavadinimo neprisimena trauktinės. Po įvykio supylė į stiklinę trauktinę ir T. viską išgėrė. Galvojo, kad tai nuims jam stresą ir įtampą. Jis pergyveno dėl T. Matė, kad kita mašina taip pat nuvažiavus nuo kelio. Klausė vairuotojo, ar kas iškvietė policiją. Po įvykio nesakė tokių žodžių kitam vairuotojui kaip ,,gal susitarkime". Nežino kada atvyko policija po įvykio, gal pusvalandis, nežino tiksliai. Prie mašinos sėdėjo T., kiek atsimena, abu rūkė. Kas kam pasiūlė parūkyti, nežino. T. visą kelią drėbėjo. Po įvykio drebėjo. Ne, Tomas nevartojo alkoholio. Juk jis už vairo buvo. Jie jam siūlė brendžio, o jis atsisakė. F. S. parodė, kad buvo T. priėjęs prie kito automobilio, po to jis, F. S. priėjo, su juo asmuo nesišnekėjo, pasakė, tu ką nematai. Nematė moters automobilyje.
Apklaustas teisme liudytojas A. V. parodė, kad atvažiavo į eismo įvykio vietą, buvo susidūrę automobiliai. Matė, kad automobilis Honda greičiausiai išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir atsitrenkė į kitą automobilį. Užfiksavo automobilių stovėjimą. Bendravo su Škodos vairuotoju. Jis aiškino, kad įvyko susidūrimas. Nors asmuo pasitraukė dešiniau, tačiau Honda atsitrenkė. Po 15 min, kai atvyko, priėjo prie Honda automobilio vairuotojo, pajautė, kad sklido alkoholio kvapas. Nelabai ką galėjo paaiškinti, jis buvo labai susinervinęs, jis rūkė, neatsakinėjo į klausimus. Jis nelabai ką kalbėjo. Jie gal per 17 min. atvažiavo. Kolega davė pūsti. Kiek šnekėjo su Škodos vairuotoju, jis sakė, kad bendravo su Hondos keleiviu. Automobilyje buvo daug žvejybos daiktų. Neprisimena ar buvo alkoholio butelių. Neadekvatumas pasireiškė tuo, kad Honda vairuotojas visai nešnekėjo, kažkiek šnekėjo, bet nedaug.
Apklaustas teisme liudytojas G. T. parodė, kad dirbo, gavo iškvietimą prie Žaliųjų ežerų, kad įvyko eismo įvykis. Nuvykę rado automobilius, kurie buvo stipriai aplamdyti. Vienas automobilis nuvažiavęs nuo kelio, prie jo buvo 2 vyriškiai. Kito automobilio Škodos vairuotojas paaiškino, kad įtarimą turi, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Jis pasiklausė, kuris vyras vairavo. Vyrai sėdėjo iš keleivio pusės prie automobilio. Bendravo, jautėsi alkoholio kvapas. Vairuotojas sunkiai aiškino aplinkybes. Matėsi, kad strese dideliame. Asmuo aiškino pačias aplinkybes įvykio, kad išvažiavo į priešpriešinį eismą ir kliudė automobilį. Jam buvo pasiūlyta pasitikrinti girtumą, jis pūtė į alkotesterį. Buvo nustatytas neblaivumas. Jis neaiškino nieko dėl blaivumo. Nepamena dėl butelių ar matė juos. Kitas asmuo kažką aiškino, neatsimins ką. Matėsi, kad žmogus jaudinosi. Jis klausė ar viskas gerai kitiems keleiviams kitame automobilyje. Nebuvo, kad su kitu pasauliu šnekėtų. Jis sunkiai parašė pasiaiškinimą. Jis buvo susinervinęs. Kartojosi vis.
Apklaustas teisme specialistas Valdas Edmundas Banaitis paaiškino, kad tuo laiku, ta išgerta degtinė buvo pas T. K. kraujyje. Alkotesteris parodė, kad jis tikrai išgėrė, tai nieko bendro neturi, kad T. K. gulėjo po to ligoninėje. Pasak V. E. B., tas kiekis gali atsirasti, pas T. K. jau tuo metu ne mažiau kaip viena promilė alkoholio buvo. Stresas įvyko jau po to, kai įvyko eismo įvykis. Po 15 min. skiriasi iš kraujo, iki 9 min. skiriasi iš burnos alkoholis.
T. K. savo paaiškinime nurodė, kad 2015-03-29 apie 14.00 val., vairavo automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo keliu link Žaliųjų ežerų g., važiuojant posūkyje automobilis paslydo ir jis nesugebėjo jo suvaldyti, atsitrenkė į priešais atvažiuojantį automobilį. Daugiau nieko paaiškinti negali.
L. K. savo paaiškinime nurodė, kad 2015-03-29 apie 13.30 val., kartu su žmona V. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu „Skoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Gulbinėlių g. nuo Žaliųjų ežerų g. link Sietuvos g. Važiavo apie 50 km/val. greičiu. Gatvės posūkyje pamatė, kad iš priešpriešinės eismo juostos į jo važiuojamą juostą išvažiavo automobilis „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Siekdamas išvengti susidūrimo, jis, L. K. staigiai vairą pasuko į dešinę, tačiau automobilis Honda Accod“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio kairį šoną ir išmušė galinį ratą. Nuo smūgio automobilis „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) slydo apie 12-15 m. skersas, o automobilis Honda Accod“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grįžo į savo važiuojamą eismo juostą, kirto kelkraštį ir atsitrenkė į medį. Po eismo įvykio, iš automobilio „Honda Accord“ išlipo keleivis, vairuotojas liko sėdėti automobilyje. Paklausus, kas vairavo automobilį, keleivis parodė į automobilyje sėdintį jaunuolį. Automobilio „Honda Accord“ keleivis pasakė, kad dėl eismo įvykio kalti jie ir bandė siūlyti susitarti, t.y. nekviesti policijos pareigūnų ir neinformuoti apie eismo įvykį, tačiau automobilio „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas su tuo nesutiko ir jo žmona iškvietė policijos pareigūnus. Su automobilio „Honda Accord“ vairuotoju nebendravo, bet nuo keleivio sklido alkoholio kvapas, o įvertinus eismo įvykio aplinkybes, įtarė, kad jaunuolis, kuris vairavo gali būti taip pat neblaivus. Todėl atvykusiems policijos pareigūnams tai paaiškino ir pasiūlė patikrinti juos alkotesteriu. L. K. teigia, kad nematė, jog jaunuoliai po eismo įvykio būtų vartoję alkoholį, ar salone buvo alkoholio taip pat nematė.
Patikros alkotesteriu duomenimis, 2015-03-29 14.47 val. T. K. nustatytas 1,36 promilių girtumo laipsnis.
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, jog Gulbinėlių g., Vilniuje, stovinčiam automobiliui „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės ratas, automobiliui „Skoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas kairės pusės sparnas, priekinės kairės pusės durys, galinės kairės pusės durys, galinis dešinės pusės ratas, galinis kairės pusės ratas, galinis kairės pusės sparnas, galinis bamperis.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulio A. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-03-29 atvyko į eismo įvykio vietą – Gulbinėlių g., Vilniuje. Automobilio „Skoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas L. K. paaiškino, kad važiuojant nuo Žaliųjų ežerų g. Gulbinėlių g. kelio vingyje į kairę, priešinga kryptimi važiavęs automobilis „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į jo krypties eismo juostą ir trenkėsi į automobilį „Skoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš pat susidūrimą L. K. vengdamas smūgio pasuko vairą dešiniau, tačiau susidūrimo neišvengė. Automobilio „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas T. K. paaiškino, kad posūkyje nesuvaldė automobilio, kuris atsitrenkė į priešpriešai važiavusį automobilį „Skoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). T. K. dirba (duomenys neskelbtini), ne tarnybos metu, neuniformuotas, neblaivus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad T. K. laikotarpiu nuo 2015-03-30 iki 2015-04-02 (3 lovadieniai) buvo gydytas RVPL Universitetiniame skyriuje, jam nustatyta diagnozė: Ūminė reakcija į stresą (F43.0).
Apklausta teisme specialistė Z. K. paaiškino, kad diagnozė T. K. buvo nustatyta įvertinus subjektyvius T. K. pasisakymus. Šis psichikos sutrikimas ūminė reakcija - tai pakankamai sunkus sutrikimas, tai reakciją į stiprų gyvenimo įvykį, kurio metu kyla gyvybei ar saugumui. Tai atsispindi, kad žmogui sutrinka sąmonė, jis tampa apdujęs, sutrinka orientacija ir sutrinka objektyvus realybės vertinimas, tai psichozinio lygio sutrikimas. Kyla abejonių dėl nustatytos diagnozės ir tai galima patikslinti tik bendraujant su tiriamuoju asmeniu. Tenka remtis ir objektyviais tyrimo duomenimis, kad objektyviai įvertinti reikėtų išsamaus darbo. Reikėtų skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę.
2016 m. 02-09-03-24 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr.78TPK-28/2016 nurodyta, kad T. K. ūminė reakciją į stresą prasidėjo betarpiškai po 2015 03 29 d. autoįvykio, pagal medicininiuose dokumentuose pateiktą psichikos būsenos aprašymą T. K. 2015 04 01 d. skundų jau neturėjo, atgavo emocinę pusiausvyrą, t .y. ūminė reakcija pasibaigė. T. K. po autoįvykio 2015 03 29 d. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. T. K. pasireiškusi ūminė reakcija į stresą aprašyta ekspertizės akto tiriamojoje dalyje.
T. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d.), kad jis 2015-03-29, apie 13.39 val., Gulbinėlių g., Vilniuje, vairavo automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas, 1,36 promilių girtumo laipsnis, posūkyje nepasirinko saugaus greičio, slysdamas išvažiavo į priešpriešinį eismą ir susidūrė su priešais važiuojančiu automobiliu „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai.
Ištyrus byloje surinktų įrodymų visumą teismas vertina, kad byloje surinktų įrodymų visuma objektyviai nepatvirtina, kad T. K. 2015-03-29 apie 19.39 val., Gulbinėlių g., Vilniuje, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,36 promilių girtumo laipsnis, vairavo automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p., draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims, esantiems neblaiviems. Pats T. K. teisme paaiškino, kad buvo su draugu F. S. žvejyboje, kol žvejojo alkoholio nevartojo, važiuojant automobiliu dirstelėjo į telefone esančią navigaciją ir išvažiavo į priešpriešinę juostą ir nespėjo sugrįžti, nesugebėjo išvengti susidūrimo su kitu automobiliu. F. S. davė jam, T. K. atsigerti, matė giros butelį, puodelį. Pareigūnai atvykę liepė pūsti, nustatė jam, T. K. girtumą. Suprato, kad jam, T. K. nustatė girtumo laipsnį. Kiek pamena, F. S. užsiminė, kad turėjo su savimi trauktinės mašinoje ir giros. Pasak T. K. nepamena alkoholio skonio, tuo metu nelabai viską pamena. Išgerti F. S. jam, T. K. davė, kai buvo jau grįžęs prie automobilio. T. K. pažįstamas F. S. parodė, kad pasiūlė žvejybos metu T. K. išgerti brendžio, pastarasis atsisakė, jis nevartojo alkoholio. Automobilį vairavo T. K., jis išvažiavo į priešingą juostą. Jis, F. S. pamatė kaip T. K. nuėjo prie kitos mašinos. Matė kaip T. K. stovi prie kitos mašinos. Po to, T. K. traukė medį, po ko atėjo prie mašinos ir atsisėdo prie durelių, jis visas buvo išbalęs ir drebėjo. Jis, F. S. klausinėjo kas atsitiko. T. K. sakė, kad kitoje mašinoje prispausta moteris, ką daryti, ji neišgyvens. Jis, F. S. T. K. įpylė giros, pastarasis išgėrė. Tada jis, F. S. su delnu trenkė porą kartų T. K.. T. K. kalbėjo, kad reikia pastarajam eiti į mišką, jam jau nebėra gyvenimo. Tada jis, F. S. paėmė trauktinės 200 g ir davė T. K., kad jam praeitų stresas. Jis, F. S. T. K. supylė ir pastarasis išgėrė. Pasak F. S., po įvykio supylė į stiklinę trauktinę ir T. K. viską išgėrė, galvojo, kad tai nuims jam stresą ir įtampą. Jis, F. S. nuėjo prie mašinos kitos aiškintis kas atsitiko. Klausė ar iškvietė policiją, asmuo numojo ranka ir nuėjo. Ištirti byloje įrodymai kaip minėta nepatvirtina aplinkybės, kad T. K. vairavo automobilį bei padarė autoįvykį būdamas neblaivus, tačiau iš liudytojo F. S. parodymų matyti, kad jis T. K., kadangi pastarasis po eismo įvykio buvo labai susijaudinęs, iki atvykstant policijos pareigūnams davė išgerti trauktinės. Vėliau atvykus policijos pareigūnams T. K. buvo patikrintas blaivumas ir nustatytas 1,36 promilių girtumo laipsnis. Kitų teisme apklaustų liudytojų parodymai nors ir nepatvirtina liudytojo F. S. parodymų apie tai kada ir dėl kokių aplinkybių T. K. vartojo alkoholį, tačiau šiems liudytojo F. S. parodymams jų parodymai neprieštarauja. Apklaustas teisme nukentėjusysis L. K. tvirtino, kad alkoholio kvapas jautėsi nuo to žmogaus, kuris buvo priėjęs, vairuotojas sėdėjo prie vairo, nepastebėjo, kad asmenys ką išgėrinėtų, tik vienas asmuo iš kito automobilio buvo priėjęs. Savo pirminiame paaiškinime L. K. nurodė, kad po eismo įvykio, iš automobilio „Honda Accord“ išlipo keleivis, vairuotojas liko sėdėti automobilyje. Su automobilio „Honda Accord“ vairuotoju nebendravo, bet nuo keleivio sklido alkoholio kvapas, o įvertinus eismo įvykio aplinkybes, įtarė, kad jaunuolis, kuris vairavo gali būti taip pat neblaivus. Todėl atvykusiems policijos pareigūnams tai paaiškino ir pasiūlė patikrinti juos alkotesteriu. L. K. teigia, kad nematė, jog jaunuoliai po eismo įvykio būtų vartoję alkoholį, ar salone buvo alkoholio taip pat nematė. Vertinant liudytojų, policijos pareigūnų A. V. ir G. T. parodymus, matyti, kad jie pačio eismo įvykio nematė, taip pat nematė alkoholio vartojimo prieš ar po eismo įvykio aplinkybių, tik patvirtino, kad kai atvyko, priėję prie automobilio „Honda“ vairuotojo pajautė sklindantį alkoholio kvapą, todėl tikrino blaivumą, buvo nustatytas neblaivumas, T. K. nelabai galėjo ką paaiškinti, buvo susinervinęs, neatsakinėjo į klausimus, neprisimena ar buvo alkoholio butelių. 2015-03-30 paaiškinime A. V. paaiškino, kad vairuotojas T. K. pasirašytinai supažindintas su ATP protokolu šio fakto nepaneigė ir jokių kitų alkoholio vartojimo aplinkybių nepateikė, šalia buvęs vyriškis jokių duomenų apie alkoholio vartojimą, kada ir kur jis arba automobilio ,,Honda“ vairuotojas vartojo alkoholį, nenurodė. Apklaustas teisme T. K. be kita ko paaiškino, kad jo būklė po įvykio buvo tokia, kad jis nemąstė apie pasekmes, jei būtų supratęs to nebūtų daręs. Jis, T. K. nors ir pareigūnas, jam buvo pirmą kartą gyvenime tokio pobūdžio būklė. Pasekmės yra liekamosios, jis, T. K. niekada nesėda už vairo išgėręs, neturėjo tikslo vartoti alkoholio. Atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis dėl T. K. sveikatos būklės po eismo įvykio, į T. K. paaiškinimus, į specialistės paaiškinimus, liudytojų paaiškinimus teismas byloje paskyrė T. K. ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę. 2016 m. 02-09-03-24 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-28/2016 nurodyta, kad T. K. ūminė reakciją į stresą prasidėjo betarpiškai po 2015 03 29 d. autoįvykio, pagal medicininiuose dokumentuose pateiktą psichikos būsenos aprašymą T. K. 2015 04 01 d. skundų jau neturėjo, atgavo emocinę pusiausvyrą, t. y. ūminė reakcija pasibaigė. T. K. po autoįvykio 2015 03 29 d. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.
Teisme apklaustas T. K. neneigė, jog sukėlė eismo įvykį. Transporto priemonių sugadinimo aplinkybes be T. K. parodymų ir paaiškinimo taip pat patvirtina nukentėjusiojo L. K. parodymai ir paaiškinimas, liudytojo parodymai, tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema.
Atsakomybė už Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą kyla tuomet, kai asmuo pripažįstamas kaltu padaręs eismo įvykį, už kurį kyla atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 1 arba 2 dalį bei eismo įvykį padaro būdamas neblaivus. Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nulėmusio kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numato atsakomybę ir už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
Ištyrus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad T. K. 2015-03-29 apie 13.39 val., Gulbinėlių g., Vilniuje, vairavo automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio ir slysdamas išvažiavo į priešpriešinį eismą ir susidūrė su priešpriešais važiuojančiu automobiliu „Skoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino abu automobilius, bei T. K. po minėto eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį ir jam nustatytas 1,36 promilių girtumo laipsnis. Nors T. K. betarpiškai po 2015 03 29 d. autoįvykio prasidėjo ūminė reakciją į stresą, tačiau T. K. po autoįvykio 2015 03 29 d. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas T. K. veiksmus iš Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. perkvalifikuoja ir kvalifikuoja pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. bei 126 str. 4 d.
Atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį, į tai, kad pažeidėjas prisipažino įvykdęs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, praeityje du kartus baustas už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., galiojančių nuobaudų neturi, atsižvelgtina į T. K. sveikatos būklę po įvykio, todėl T. K. vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais mano, kad yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą minimalią baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas
n u t a r i a:
T. K. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 28 eurų dydžio baudą.
T. K. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., skirti 579 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.
Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti ir T. K. skirti 579 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 3022 – 3025 str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė