Civilinė byla Nr. 2-2640/2013

                                          Procesinio sprendimo kategorija: 126.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė,  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Inforo“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei ,,Roala“ atsisakyta iškelti bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-1112-267/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Inforo“ pareiškimą dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Roala“,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Inforo“ prašė iškelti UAB „Roala“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto valdymas“. Nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas yra 267,35 Lt, ieškovas į atsakovą 2013 m. birželio 14 d. kreipėsi su pretenzija, tačiau atsakovas su ieškovu neatsiskaitė.

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. spalio 2 d. nutartimi pasiūlė ieškovui per penkias darbo dienas nuo šios nutarties gavimo dienos įmokėti 3000 Lt į Šiaulių apygardos teismo pavedimų lėšų sąskaitą. 2013 m. spalio 14 d. gautas ieškovo paaiškinimas, kad UAB „Bankroto valdymas“, teikianti bankroto administravimo paslaugas, sutinka administruoti UAB „Roala“ neatlygintinai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. spalio 18 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „Roala“. Nurodė, kad bankroto procedūrų vykdymas susijęs su tam tikromis išlaidomis. Pažymėjo, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio 3 dalį bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, atlyginimas administratoriaus padėjėjui (padėjėjams), su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Išanalizavęs informacinės teismų sistemos LITEKO duomenis apie atsakovui anksčiau keltas civilines bylas ir įmonės įsiskolinimus, atsižvelgdamas į skolos, kurios atsakovas nesumokėjo ieškovui dydį, padarė išvada, kad atsakovo UAB „Roala“ finansinė padėtis galimai yra sunki ir nebus lėšų apmokėti teismo ir administravimo išlaidas. Nurodė, kad nors ieškovas pateikė teismui bankroto administratoriaus sutikimą administruoti UAB „Roala“ bankroto procesą neatlygintinai, tačiau nėra duomenų, jog administratorius sutinka apmokėti su darbo santykiais susijusias išmokas įmonės darbuotojams, kuriems gali būti būtina dalyvauti bankroto procese, išlaidas įmonės auditui, turto įvertinimui, pardavimui ir kt. išlaidas, kurios atsiranda bankroto proceso metu, be to, ieškovas neįvertino ir to, kad ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje nuodytas išlaidas apima ir teismo išlaidos. Todėl sprendė, kad atsakovo turto nepakaks teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, ir atsisakė kelti bankroto bylą UAB „Roala“.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos UAB „Roala“ iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad ieškovas 2013 m. spalio 28 d. gavo administratoriaus UAB „Bankroto valdymas“ pranešimą dėl sutikimo administruoti UAB „Roala“ bankroto procesą, iš kurio galima spręsti, kad UAB „Bankroto valdymas“ sutinka savo lėšomis apmokėti visas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartyje paminėtas galimai kilsiančias išlaidas bankroto procese.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui atsisakyta iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo klausimas.

Susipažinus su skundžiama nutartimi, nustatyta, jog šiuo atveju teismas atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą, remdamasis Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) 10 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nustatančiu, jog pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu, teismui padarius pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka administravimo išlaidoms apmokėti, atsisako iškelti bankroto bylą. Teismas, įvertinęs byloje esančius ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO paskelbtus duomenis, sprendė jog šie duomenys leidžia daryti pagrįstą prielaidą apie lėšų ne tik kreditoriniams reikalavimams bet ir teismo bei bankroto administratoriaus išlaidoms padengti nebuvimą.

Apeliantas teigia, kad po skundžiamos nutarties priėmimo, t. y. 2013 m. spalio 28 d. jis gavo ir teismui pateikė administratoriaus UAB „Bankroto valdymas“ pranešimą, kuriuo administratorius sutiko savo lėšomis apmokėti visas teismo paminėtas galimai kilsiančias išlaidas bankroto procese. Iš pridėto pranešimo matyti, kad administratorius sutiko savo lėšomis apmokėti su darbo santykiais susijusias išmokas įmonės darbuotojams, kuriems gali būti būtina dalyvauti bankroto procese, išlaidas įmonės auditui, turto įvertinimui, pardavimui ir kitas išlaidas, kurios galimai atsiras UAB „Roala“ bankroto proceso metu (b. l. 18-19). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks administratoriaus pareiškimas, nors jis ir nebuvo pateiktas ir įvertintas priimant 2013 m. spalio 18 d. teismo nutartį, teisiškai nereikšmingas. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 punktą bankroto byla keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka, kai ĮBĮ įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 ar 6 punkte nurodytas kreditorius pateikė teismui pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą ir pasiūlė administratoriaus kandidatūrą bei pateikė administratoriaus sutikimą administruoti įmonę, prisiimant riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų. Šiuo atveju dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi kitas kreditorius (ĮBĮ 3 str. 7 p.), todėl tam, kad jo prašymu bankroto byla būtų keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka, būtina įvykdyti ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punkte įtvirtintą sąlygą – įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatyto dydžio sumą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Apeliantui nesumokėjus 2013 m. spalio 2 d. nutartimi nustatytos sumos, teismas pagrįstai 2013 m. spalio 18 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bankroto bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.  

Teisėja                                                                                                                                                          Alė Bukavinienė