Civilinė byla Nr. e2-173-213/2020

              Proceso Nr. 2-48-3-01000-2018-9

              Procesinio sprendimo kategorijos

 (S)

              2.6.11.2; 2.6.11.6.; 3.2.6.1

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 24 d.

Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Vita Lučkauskaitė,

sekretoriaujant Sandrai Baširovai, Elenai Plyševskajai,

dalyvaujant ieškovui M. Š.,

ieškovo ir trečiojo asmens UAB "Mažvis" atstovui advokato padėjėjui Linui Mikalauskui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NeroAuto“ atstovui advokatui Aliui Galminui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „NeroAuto“, trečiajam asmeniu UAB "Mažvis" dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė:

ieškovas M. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo UAB „NeroAuto“ priteisti 1896,00 Eur žalos atlyginimo, 7400,00 Eur automobilio pirkimo išlaidas bei įpareigoti atsakovą pasiimti automobilį, priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. gegužės 15 d. su atsakovu UAB „NeroAuto“ sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas pardavė ieškovui M. Š. 2006 metų transporto priemonę – automobilį „J. C.“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – automobilis), už 7400,00 Eur. Ieškovas pirkdamas automobilį jį apžiūrėjo, tačiau akivaizdžių defektų nepastebėjo, o pardavėjas (atsakovas) patvirtino, kad automobilis yra geros kokybės. Ieškovas, pradėjęs eksploatuoti automobilį pastebėjo, kad automobilio tepalų sąnaudos yra ženkliai viršijančios normalias tepalų sunaudojimo normas, todėl kreipėsi į kvalifikuotus specialistus, kurie nurodė, kad automobilio varikliui reikalingas kapitalinis remontas. Be to, pradėjus remontuoti automobilį pastebėjo, jog automobilis buvo daužtas, tačiau šio fakto atsakovas pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodė, kaip ir nenurodė kad išmetimo vamzdyje yra išpjautas katalizatorius, o siekiant tai užmaskuoti pridėjo metalo atliekų. Automobilis nuolat gedo, todėl jam buvo reikalingas remontas, nors atsakovo teigimu automobilis yra kokybiškas, nežiūrint į tai, kad automobilis pagamintas 2006 metais. Dėl šių priežasčių atsakovo elgesys laikytinas nesąžiningu, atsakovas neįspėjo apie paslėptus automobilio defektus, kurie paaiškėjo tik įsigijus automobilį, dėl nuslėptų defektų ieškovas patyrė automobilio remonto išlaidas, todėl privalo prisiimti atsakomybę už tai, kad nepranešė pirkėjui apie parduodamo automobilio defektus ir atlyginti žalą bei automobilio pirkimo išlaidas bei pasiimti atgal automobilį.

  Teismo posėdžio metu ieškovas M. Š. visiškai palaikė ieškinį bei dublike išdėstytus argumentus ir prašė juos tenkinti. Paaiškino, kad 2017 m. gegužės 15 d. su atsakovu UAB „NeroAuto“ sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas M. Š. įsigijo 2006 metų transporto priemonę – automobilį „J. C.“ sumokėdamas 7400,00 Eur kainą. Prieš įsigydamas automobilį jį patikrino savo pasirinktame autoservise UAB „A. A.“ Šiauliuose, kuriame buvo nustatyti nežymūs važiuoklės gedimai (nudilusios stabdžių kaladėlės, klibėjo šarnyras), dėl ko buvo sutarta mažesnė automobilio kaina. Automobilis buvo apžiūrėtas tik minimaliai, automobilio užslėptų gedimų autoservise nebuvo galimybės nustatyti, nes automobilio variklio ardymo bei kiti techninės priežiūros darbai nebuvo derinti su atsakovu, ir tik eksploatuojant automobilį, maždaug po 5 tūkst. km buvo pastebėta, kad automobilio tepalų sąnaudos yra ženkliai viršijančios normalias tepalų sunaudojimo normas, todėl kreipėsi į kvalifikuotus specialistus, kuomet ir buvo nustatyta, jog automobiliui reikalingas kapitalinis remontas, todėl ieškovo nuomone, toks gedimas nėra natūralus automobilio nusidėvėjimas, be to, žinodamas šio automobilio defektus apskritai jo nebūtų pirkęs. Automobiliui nuolat gendant 2018 m. sausio 22 d. atsakovui UAB „NeroAuto“ ieškovo atstovė advokato padėjėja R. V. pateikė pretenziją dėl parduoto automobilio užslėptų trūkumų bei patirtų automobilio remonto išlaidų atlyginimo, kurioje nurodė, kad dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų, ieškovas patyrė 1896,00 Eur dydžio išlaidas ir prašė jas atlyginti. Ieškovas pateikė devynias PVM sąskaitas – faktūras, išrašytas pirkėjo UAB „Mažvis“ vardu, kurios patvirtina, kad automobilis buvo remontuojamas. UAB „Mažvis“ vykdė mokėjimus už automobilio remontą pagal sutartinius įsipareigojimus M. Š. atžvilgiu.  Jis 2017 m. rugpjūčio mėn. pastebėjo, kad vis trūksta automobilyje tepalų. 2017 m. spalio viduryje grįžo iš komandiruotės.  Pradžioj jis važiavo į autoservisus apžiūrėti automobilio, kad išsiaiškinti dėl ko jis tiek daug sunaudoja tepalų, pradžioj buvo ieškota kitų priežasčių, tačiau autoservisai atmetė nežymius trūkumus ir nurodė, kad tai dėl variklio prastos būklės automobilis naudoja tiek daug tepalų. Byloje neprašė skirti ekspertizės variklio būklei nustatyti, nes tokia  ekspertizė kainuotų 1000 Eur, bet atsakovas nesutiko už jį sumokėti. Po automobilio pirkimo jis dar pravažiavo 15000 km., per 6 mėn., bet paskutiniu metu labai nedidelius atstumus važiavo, nes jis turi kitą automobilį. Šiai dienai ginčo automobilis yra nevažiuojantis, nes jis labai daug naudoja tepalų ir neekonomiška jį naudoti.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokato padėjėjas Linas Mikalauskas poziciją išdėstytą ieškinyje bei dublike palaikė ir teismo prašė juos tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų už advokatą. Parduodant automobilį atsakovas deklaravo, kad automobilio „J. C.“  rida 261599 km. Tačiau automobilio istorija patvirtina bylos nurodytas aplinkybes, kad automobilio odometro rodmenys yra suklastoti, kadangi automobilio adometro rodmenys dar 2016 m. viršijo 500000 km. Jeigu ieškovas žinotų, kad automobilio rida yra virš 500000 km., jis tokio automobilio nebūtų pirkęs. Ieškovas nėra išsaugojęs visų dokumentų (kasos kvitų, mokėjimo pavedimų, kasos pajamų orderių), patvirtinančių PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimą, tačiau vien tai, kad nėra išsaugojęs mokėjimo kvitų, kasos pajamų orderių, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovas nėra faktiškai patyręs 1896,00 Eur žalos. Byloje pateikti įrodymai – PVM sąskaitos-faktūros patvirtina, jog buvo atlikti automobilio remontai, įsigytos prekės ir paslaugos, už kurias Ieškovas privalėjo įstatymų numatyta tvarka atsiskaityti. PVM sąskaita-faktūra patvirtina pirkimo-pardavimo sandorį, kadangi PVM sąskaita-faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar paslaugas. Ši žala atsirado būtent todėl, kad ieškovas įsigijo nekokybišką daiktą ir reikalauja atsakovo jį pasiimti bei grąžinti pinigus. Jeigu automobilis būtų tinkamas ir kokybiškas, atitiktų jam keliamus kokybės reikalavimus, ieškovas nereikalautų žalos atlyginimo. Jeigu ieškovas būtų žinojęs realią automobilio būklę, apie odometro duomenų neatitikimą faktiniams duomenims, ieškovas nebūtų pirkęs iš atsakovo automobilio. Visi gedimai būdingi automobiliui, kurio odometro duomenys viršija 500000 km. todėl, vertinant atsakovo parduotą automobilį, nustačius tikrus ir realius odometro duomenis, yra akivaizdu, kodėl pasireiškia nuolatiniai gedimai ir, kad automobilio varikliui yra reikalingas kapitalinis remontas. Automobilio odometro duomenys yra daugiau nei 500000 km, todėl tai paaiškina, kodėl automobilio variklis yra toks susidėvėjęs ir jam reikalingas kapitalinis remontas.  Atsakovas negabeno šio automobilio į specializuotus autoservizus, nepatikrino jo realios ridos, kad nustatytų automobilio būklę, todėl atsakovas prisiima visą riziką dėl automobilio būklės. Ieškovas įsigijo nekokybišką daiktą, buvo atliekami, visi pagerinimai, kas sudaro žalą, todėl turi būti atlyginama ir ieškovo patirta 1896 Eur žala. 2017-11-02 su ieškovu buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, o 2018 m. sausio mėn. ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl automobilio. 2017-05-19 ir 2017-09-01 pirkti tepalai, išrašytos sąskaitos- faktūros, iš viso 14 litrų tepalų pirkta ir pilta automobiliui, tai įrodo, kad automobilis buvo nekokybiškas ir naudoja daug tepalų.

Atsakovo UAB „NeroAuto“ atstovas advokatas Alius Galminas teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais bei dublike išdėstytais argumentais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstus bei priteisti iš ieškovo visas išlaidas, susijusias su šios bylos nagrinėjimu. Nurodė, kad 2017 m. gegužės 15 d. sudarė su ieškovu M. Š. transporto priemonės „J. C.“ pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovui už 7400,00 Eur pardavė 2006 m. gamybos automobilį „J. C.“, kėbulo Nr. 1J8H3E8MX6Y156595. Atsakovas užsiima automobilių prekyba ir šį automobilį įsigijo Vokietijoje, naudotų automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobilio eksploatavimo eiga atsakovui nebuvo žinoma, taip pat neturėjo jokios informacijos apie esamus ar užslėptus gedimus, bei galimai turėtus eismo įvykius. Ieškovo pageidavimu automobilis buvo patikrintas ieškovo pasirinktame specializuotame servise UAB „A. A.“ Šiauliuose, apžiūros metu visapusiškai buvo patikrintas automobilio stovis, jo techninė būklė, nustatyti nežymūs važiuoklės gedimai (nudilusios stabdžių kaladėlės, klibėjo šarnyras), atliktas bandomasis važiavimas, po kurio autoserviso darbuotojai patvirtino, kad automobilis važiuoja gerai ir yra tvarkingas. Ieškovas, įvertinęs automobilio būklę, esamus nežymius automobilio važiuoklės gedimus nusprendė automobilį įsigyti, o atsakovas nuolaidų būdu sutiko parduoti automobilį už 7400,00 Eur (automobilio pardavimo kaina buvo 7999,00 Eur). Po automobilio pardavimo ieškovas jokių pretenzijų nei raštu, nei žodžiu nereiškė. Praėjus beveik devyniems mėnesiams ieškovas 2018 m. sausio 25 d. atsakovui pateikė pretenziją, kurioje nurodė apie, neva, užslėptus automobilio gedimus ir pareikalavo sumokėti už automobilio remontą 1361,00 Eur, grąžinti sumokėtus 7400,00 Eur už automobilio pirkimą bei pasiimti parduotą automobilį. Su pretenzija atsakovas nesutiko, teigdamas, kad nurodytos aplinkybės nepagrįstos ir atmestinos, nes mano, kad jeigu automobilis būtų buvęs su defektais, ieškovas būtų iš karto kreipęsis į atsakovą su raštiška ar žodine pretenzija, nelaukęs devynių mėnesių. Dėl padidėjusių automobilio tepalų sąnaudų ir kapitalinio variklio remonto pažymi, kad ieškovo pridėtose PVM sąskaitose – faktūrose matyti, kad buvo atlikti automobilio remonto darbai, tai važiuoklės remontas, lempučių keitimas, tepalo keitimas, duslintuvo tvarkymo darbai, tačiau iš sąskaitų – faktūrų nėra galimybės identifikuoti, koks automobilis buvo remontuojamas, taip pat nesimato, kad būtų remontuotas automobilio variklis ar pirktos tam tikros variklio dalys. PVM sąskaitos - faktūros buvo išrašytos ne pirkėjui fiziniam asmeniui M. Š., o juridiniam asmeniui UAB „Mažvis“, todėl atsakovui kyla pagrįstos abejonės, ar, būtent, šis automobilis buvo remontuojamas. Taip pat, pažymėjo, kad automobilis „J. C.“, pagamintas 2006 metais, jam yra 12 metų, todėl natūralu, kad tiek automobilio važiuoklė, tiek išorė natūraliai yra susidėvėjusi, galimi važiuoklės gedimai, automobilis galėjo būti ir muštas ar nubraižytas bei dažytas. Buvo nurodyta, kad automobilis ką tik įgytas iš užsienio ir, kad perkantysis gali tikrinti automobilį. Ieškovas apžiūrėjo automobilį autoservise, esančiame Šiauliuose pas giminaičius, atsakovas tam neprieštaravo. Šiauliuose automobilis buvo pilnai apžiūrėtas, viskas buvo tvarkoje, tik važiuoklės gedimai rasti, todėl 500 Eur nuolaida buvo padaryta. Elektrėnų techninės apžiūros centre automobilis nepraėjo techninės apžiūros, nes rate nebuvo varžto, paskui perėjo Kaune techninės apžiūros centre. Atsakovas nuo automobilio pardavimo iki 2018 m. sausio mėn. jokių pretenzijų iš ieškovo nesulaukė. Nėra jokių įrodymų, kad automobilis naudoja daugiau tepalų, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad tepalai buvo pirkti 2 kartus: vieną kartą įsigijus automobilį, kitą kartą pravažiavus 15000 km., ir tai normalu. Nėra įrodymų, kad sąskaitos-faktūros apmokėtos, taip pat nėra įrodymų, kad tepalai buvo pirkti būtent ginčo automobiliui. Tiek atsakovo, tiek jo atstovo nuomone, ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

Trečiojo asmens UAB "Mažvis" atstovas advokato padėjėjas Linas Mikalauskas teismo posėdyje nurodė, kad palaiko ieškinį, prašo jį tenkinti. Palaikė atsiliepime nurodytus motyvus. Nurodė, kad 2017-05-06 tarp ieškovo M. Š. ir trečiojo asmens UAB „Mažvis“ buvo sudaryta Panaudos sutartis Nr. 2, kurios pagrindu ieškovas perdavė automobilį JEEP COMMANDER, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) panaudos pagrindais naudotis UAB „Mažvis“. UAB „Mažvis“ direktorius ir savininkas yra M. Š.. Automobilis buvo perduotas išimtinai bendrovės direktoriui, t. y. M. Š.. Naudojant automobilį maždaug po poros mėnesių buvo pastebėta, jog automobilis nuolatos genda, naudoja daug tepalų, nėra tinkamas eksploatuoti. Automobilis buvo remontuojamas, dalį remonto išlaidų apmokėjo UAB „Mažvis“. Tačiau, dėl nekokybiško automobilio, kuris turėjo daugybę užslėptų defektų, panaudos sutartis buvo nutraukta ir grąžintas automobilis M. Š. bei buvo pareikalauta grąžinti pinigines lėšas, kurias patyrė UAB „Mažvis“ už remonto išlaidas. Trečiasis asmuo apie 6 mėn. naudojosi šiuo automobiliu.  Buvo padarytas esminis pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimas, pardavėjas netinkamai įvykdė savo pareigą perduoti pirkėjui tinkamos kokybės daiktą, nuslėpė parduodamo automobilio trūkumus, apie kuriuos žinodamas ieškovas nebūtų mokėjęs tokios pinigų sumos už automobilį, arba galimai visai nepirktų minėto automobilio. Ieškovas kaip pirkėjas turi teisę pasinaudoti CK 6.363 straipsnyje įtvirtintu pirkėjo teisių gynimo būdu, turi teisę reikalauti tiesiogiai iš atsakovo kaip pardavėjo atlyginti ieškovo daikto trūkumų pašalinimo išlaidas (išlaidos, kurios atsirado šalinant defektus), kuriuos ieškinio padavimo dienai yra 1896,00 Eur dydžio. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Atsakovas yra profesionalus dėvėtų automobilių pardavėjas, todėl privalėjo užtikrinti automobilio kokybę, ją patikrinti prieš parduodant ieškovui. Atsakovas Automobilio pardavimo skelbime nurodė, kad automobilio rida yra 261599 km., tačiau, UAB „Autobrava Motors“, kuris yra specializuotas JEEP COMMANDER pardavėjas, t. y. automobilio gamintojo įgaliotas atstovas Lietuvos Respublikoje, išdavė ieškovui 2018-11-08 UAB „Autobrava Motors“ pažymą iš automobilio gamintojo serviso, kuris ir nustatė, kad automobilio odometro rodmenys 2016-02-02 buvo užfiksuoti 502593 km (pažymos išdavimo metu 2018-11-08 odometras rodė 276807 km). Ši aplinkybė sudaro pagrindą išvadai dėl atsakovo nesąžiningumo, kadangi toks atsakovo elgesys galėjo būti tiesiogiai susijęs tik su tikslu — siekiant asmeninės naudos sąmoningai suklaidinti ieškovą dėl automobilio realios ridos ir nusidėvėjimo fakto, kas turėjo esminės reikšmės Ieškovui priimant sprendimą dėl sandorio sudarymo. Trečiojo asmens vertinimu, atsukant daugiau nei 200 tūkst. kilometrų odometro rodmenis, yra suklaidinamas pirkėjas dėl automobilio realaus nusidėvėjimo faktinio vertinimo bei sukuriama nepagrįstą iliuziją dėl automobilio kokybės ir techninio stovio. Pagrįstai tikimasi kur kas mažesnio natūralaus nusidėvėjimo iš automobilio, kurio rida yra 261599 km, o ne daugiau kaip 505000 km. Tai laikytina esminiu pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimu, kadangi pirkėjas nebūtų sudaręs pirkimo-pardavimo sutarties, žinodamas tikruosius automobilio odometro rodmenis. 

Liudytojas M. G. teismo posėdyje nurodė, kad  jis yra UAB „NeroAuto“ darbuotojas. Jis automobilį „J. C.“ aprodė ieškovui M. Š. bei kartu su juo važiavo į autoservisą UAB „A. A.“ Šiauliuose, kuriame automobilis buvo detaliai patikrintas, pakeltas ant keltuvo, apžiūrėta automobilio važiuoklė, atliktas bandomasis važiavimas.  Apžiūros metu buvo nustatyti šie važiuoklės trūkumai: susidėvėjusios stabdžių kaladėlės, diskai, šarnyrai, sailentblokai. Automobilio apžiūroje dalyvavo pats ieškovas, jis buvo informuotas, kad automobilis yra pargabentas iš Vokietijos. Atsakovas negabena automobilių patikrai į specializuotus autoservisus, kad nustatytų automobilio būklę. Tie automobiliai, kurie įgyjami Lietuvoje, jie parduodami pagal UAB „Regitra“ nurodomą pirkimo pardavimo sutartį, o kai automobiliai įgyjami užsienyje, kaip ieškovo atveju, parduodami surašant kitokias pažymas.

Liudytojas M. A. teismo posėdyje nurodė, kad jis dirba UAB „Autobrava Motors“. 2018 m. į UAB „Autobrava Motors“ kreipėsi ieškovas, prašė patikrinti automobilio „J. C.“ būklę ir patikrinti, ar automobilio rida atitinka realią ridą. Duomenų baze patikrino elektroninį gamintojo svetainės puslapį ir pamatė, kad automobilio odometro rodmenys 2016-02-02 buvo užfiksuoti 502593 km, o pažymos išdavimo metu 2018-11-08 odometras rodė 276807 km. Liudytojas negalėjo teigti, kad šio automobilio rida suklastota, ridos neatitikimai gali būti, jeigu buvo keistas automobilio skydelis. Taip pat jeigu spidometras sugenda ir žmogus nuperka kitą spidometrą, gali būti nurodyta kita rida, taip pat kai keičiamas skydelis, gali rodyti nulius. Negali pasakyti, ar šiuo atveju buvo specialiai pakeista rida. Meistras apžiūrėjo automobilį ir nematė didelių gedimų tik akumuliatoriaus klaida buvo, langas automobilio neužsidarė. Prie UAB „Autobrava“ duomenų bazės gali prisijungti tik specializuoti servisai. Iš autoserviso tie duomenys siunčiami gamintojui. Aplink autoservisą automobilis pravažiavo savo eiga.

Liudytojas J. M. teismo posėdyje nurodė, kad jis nuo 2011-05-29 dirba (duomenys neskelbtini), o nuo 2014 m. lapkričio mėn. dirba (duomenys neskelbtini), jis yra atsakingas už techninės apžiūros stotį ir vykto automobilių techninę apžiūrą. 2017-06-09 buvo atvarytas automobilis „J. C.“  pirminiai techninei apžiūrai į Elektrėnuose esančią Techninės apžiūros stotį. Techninę apžiūrą automobilis nepraėjo. Buvo atliekami stabdžių bandymai, tikrinamas išmetamų teršalų kiekis ir žibintų šviesos matavimai. Stabdžių bandymo rezultatai buvo tinkami; išmetamų teršalų kiekis: aušinimo skystis, alyva, generatoriaus diržai, prasisukimo kiekis buvo normoje. Išmetimo teršalų kiekis minimaliai parodo variklio stovį. Trūkumas buvo tik dėl ratų, t.y. rato tvirtinimo veržlės ar varžto nebuvo arba rato sujungimas su stebule buvo nepatikimas. Tik eksploatacijos metu automobilio valdytojas gali matyti, kiek automobilis sunaudoja tepalų ir variklio stovį, o apžiūros metu neįmanoma šito nustatyta. Dažnai būna klastojama automobilių rida. Vizualiai buvo apžiūrėtas automobilis ir nebuvo matyti, kad būtų buvę išmetimo bakeliai išpjauti. Jeigu matytųsi, kad kažkas išpjauta dėl katalizatoriaus, tai automobilis ir dėl šito nepraleistų techninės apžiūros, tačiau šis trūkumas nebuvo nustatytas. Jeigu tekėtų iš automobilio tepalas ar antifrizas, taip pat nebūtų automobilis praėjęs techninės apžiūros ir tai būtų pažymėta. Automobiliui per 9 mėnesius nuvažiavus 15000 km. ir sunaudojus 14 litrų tepalų yra daug, galima sakyti, kad yra susidėvėjęs automobilio variklis. Jeigu variklis būtų nusidėvėjęs, tai patikros metu būtų šiek tiek didesnis automobilio dūmingumas, bet nežymiai. Vairo antgalio, stabdžių kaladėlių dilimas matosi apžiūros metu. Pakartotinė techninė apžiūra buvo atliekama Kaune ir tik Elektrėnų techninės apžiūros nustatyti trūkumai, jų pašalinimas, tuomet tikrinamas. Kadangi trūkumai buvo pašalinti, techninę apžiūrą ieškovo automobilis Kauno techninės apžiūros stotyje praėjo. Yra skirtumas automobilio būklės, kai jo rida yra 502593 km. ar 276807 km. Automobiliui 15000 km. rida nedidelė.

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2017 m. gegužės 15 d. ieškovas M. Š. su atsakovu UAB „NeroAuto“ sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (pažyma – sąskaita NER Nr. 000405), kurios pagrindu atsakovas pardavė, o ieškovas įsigijo 2006 metų transporto priemonę – automobilį „J. C.“, kėbulo Nr. 1J8H3E8MX6Y156595 (toliau ir – automobilis), už 7400,00 Eur. Pirkimo–pardavimo sutartyje jokie automobilio defektai nepažymėti ir neaprašyti. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje jokių duomenų apie eismo ar kitus įvykius, kuriuose būtų dalyvavusi transporto priemonė, taip pat jos trūkumus, nenurodyta. Posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad tarp ieškovo M. Š. ir trečiojo asmens UAB „Mažvis“ buvo sudaryta Panaudos sutartis Nr. 2, kurios pagrindu ieškovas perdavė automobilį „J. C.“ panaudos pagrindais naudotis UAB „Mažvis“.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 6.350 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas – verslininkas įsipareigoja parduoti prekę pirkėjui - vartotojui, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. Vartojimo sutartis, pagal kurią parduodama prekė ir paslauga, laikoma vartojimo pirkimo-pardavimo sutartimi. Todėl šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl parduoto automobilio „J. C.“ kokybės, pardavėjo atsakomybės už parduoto automobilio trūkumų neatskleidimą bei pirkėjo teisės reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo, sumokėtos kainos už nekokybišką automobilį grąžinimo bei įpareigojimo pasiimti automobilį. Ieškovas savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo bei automobilio pirkimo išlaidų grąžinimo grindė aplinkybe, kad jam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas – automobilis su užslėptais defektais, kurio varikliui reikalingas kapitalinis remontas, taip pat su prasukta rida.

Ieškovas pateikė teismui 2018-11-08 UAB „Autobrava Motors“ pažymą iš automobilio gamintojo serviso, kuris ir nustatė, kad automobilio odometro rodmenys 2016-02-02 buvo užfiksuoti 502593 km. (pažymos išdavimo metu 2018-11-08 odometras rodė 276807 km). Kaip nurodė ieškovas, ši aplinkybė sudaro pagrindą išvadai dėl atsakovo nesąžiningumo, kadangi toks atsakovo elgesys galėjo būti tiesiogiai susijęs tik su tikslu — siekiant asmeninės naudos sąmoningai suklaidinti ieškovą dėl automobilio realios ridos ir nusidėvėjimo fakto, kas turėjo esminės reikšmės ieškovui priimant sprendimą dėl sandorio sudarymo. Ieškovas teigia, kad atsakovas nesąžiningai elgdamasis, pakeitė automobilio odometro rodmenis ir taip suklaidino ieškovą. Šias aplinkybes žinodamas, ieškovas automobilio apskritai nebūtų pirkęs, kadangi automobilio odometro duomenų koregavimas (klastojimas), atsukant daugiau nei 200 tūkst. kilometrų, suklaidino pirkėją dėl automobilio realaus nusidėvėjimo faktinio vertinimo bei sukūrė nepagrįstą iliuziją dėl automobilio kokybės ir techninio stovio. 

CK 6.317 str. 1 d. nurodyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. CK 6.327 str. 1 d. numatyta, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 str. 4 d.). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 str. 6 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).

Tais atvejais, kai pirkimo–pardavimo sutartyje parduodamo naudoto daikto kokybė apibrėžiama tik bendrais bruožais, pavyzdžiui, nurodant, kad trūkumų nėra, sprendžiant dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei, turi būti nustatyta, kokiu tikslu buvo perkamas daiktas ir ar šis tikslas buvo atskleistas pardavėjui, kokios yra analogiško naujo daikto kokybės savybės ir kaip jos kinta dėl natūralaus nusidėvėjimo, atsižvelgiant į parduodamo daikto naudojimo laiką ir sąlygas, taip pat ar šis naudoto daikto kokybės pokytis yra savaime suprantamas bet kuriam vidutiniam pirkėjui, ar tam tikri galimi parduodamo naudoto daikto kokybės pokyčiai turi būti atskleisti pardavėjo, kuris geriausiai žino apie parduodamo naudoto daikto naudojimo sąlygas, galėjusias turėti įtakos naudoto daikto kokybės pokyčiams, ir pan.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas prieš įsigydamas automobilį jį detaliai apžiūrėjo ir patikrino savo pasirinktame specializuotame servise UAB „A. A.“ Šiauliuose, įsitikindamas, koks yra realus automobilio techninis stovis. Automobilio apžiūros metu patikrinus automobilio stovį, jo techninę būklę, buvo nustatyti nežymūs važiuoklės gedimai (nudilusios stabdžių kaladėlės, klibėjo šarnyras), buvo atliktas bandomasis važiavimas, po kurio autoserviso darbuotojai patvirtino, kad automobilis važiuoja gerai ir yra tvarkingas. Dėl nustatytų važiuoklės gedimų, derybų būdu ieškovui buvo sumažinta parduodamo automobilio kaina nuo 7999,00 Eur iki 7400,00 Eur. Taigi, ieškovas, įvertinęs automobilio būklę, esamus važiuoklės gedimus nusprendė automobilį įsigyti už 7400,00 Eur, todėl 2017 m. gegužės 15 d. buvo pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis. Ieškovas pirko naudotą transporto priemonę, turėdama tikslą ją naudoti įmonės poreikiams, todėl pagrįstai tikėjosi, jog perkamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį. Ieškovo teigimu, pradėjęs naudoti automobilį, maždaug po 2-3 mėn., pastebėjo, kad automobilio tepalų sąnaudos yra ženkliai viršijančios normalias tepalų sunaudojimo normas, todėl kreipėsi į kvalifikuotus specialistus, kuomet buvo nustatyta, jog automobiliui reikalingas kapitalinis remontas, taip pat paaiškėjo, kad išmetimo vamzdyje yra išpjautas katalizatorius, o siekiant tai užmaskuoti pridėta metalo atliekų. Taip pat UAB „Autobrava Motors“, kuris yra specializuotas JEEP COMMANDER pardavėjas, t. y. automobilio gamintojo įgaliotas atstovas Lietuvos Respublikoje, išdavė ieškovui 2018-11-08 UAB „Autobrava Motors“ pažymą iš automobilio gamintojo serviso, kuris nustatė, kad automobilio odometro rodmenys 2016-02-02 buvo užfiksuoti 502593 km (pažymos išdavimo metu 2018-11-08 odometras rodė 276807 km).

Atsakovas nurodė, kad ieškovas 9 (devynis) mėnesius po automobilio pardavimo pirkėjas (ieškovas) jokių pretenzijų nei raštu, nei žodžiu pardavėjui (atsakovui) nereiškė. Atsakovas neklastojo ir nekeitė automobilio rodmenis, leido ieškovui bet kuriame servise apžiūrėti automobilį, ką ir padarė ieškovas. Taip pat byloje nėra duomenų, kad automobilio variklis yra prastos būklės, automobilis buvo parduotas be užslėptų defektų.

Byloje nustatyta, kad ieškovas automobilį įsigijo 2017 m. gegužės 15 d., tačiau apie, neva, užslėptus automobilio gedimus pardavėją (atsakovą) UAB „NeroAuto“ ieškovo atstovė advokato padėjėja R. V. informavo 2018 m. sausio 25 d., pateikdama raštišką pretenziją, kurioje pareikalavo sumokėti patirtas automobilio remonto išlaidas 1361,00 Eur, grąžinti sumokėtą automobilio pirkimo kainą 7400,00 Eur bei pasiimti parduotą automobilį.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.334 straipsnio 1 dalį, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti Lietuvos Respublikos CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo parduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo-pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos Lietuvos Respublikos CK 6.333 straipsnio pirmoje dalyje, jog pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. 

Lietuvos Respublikos CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Teismo nuomone, kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną.

Šalys byloje neprašė skirti ginčo automobilio variklio ekspertizės, kad nustatyti jo būklę. Ieškovas nurodė, kad atsakovas atsisako už ekspertizę mokėti, pats už ją mokėti taip pat nesutiko.

Pažymėtina, kad ieškovas pirko naudotą, dvylikos metų senumo automobilį, todėl kaip protingas, apdairus ir rūpestingas pirkėjas privalėjo pasinaudoti teise patikrinti automobilio techninę būklė (kokybę), įvertinti aplinkybę, kad perka naudotą automobilį iš UAB „NeroAuto“ profesionalaus automobilio pardavėjo. Ieškovas prieš perkant automobilį patikrino automobilio techninę būklę savo pasirinktame autoservise UAB „A. A.“ Šiauliuose, kuriame buvo nustatyti nežymūs važiuoklės gedimai (nudilusios stabdžių kaladėlės, klibėjo šarnyras), atliko bandomąjį važiavimą, o po automobilio apžiūros įvertinęs nustatytų važiuoklės gedimų remonto kainą ieškovas nutarė įsigyti automobilį mažesne kaina. Vėliau 2017-06-09 automobilio techninė apžiūra buvo atliekama Techninės apžiūros stotyje Elektrėnuose ir išduota Techninės apžiūros rezultatų kortelė nesuteikianti teisės eksploatuoti transporto priemonės, kadangi buvo nustatyti  nedideli trūkumai dėl ratų, t.y. rato tvirtinimo veržlės ar varžto nebuvo arba rato sujungimas su stebule nepatikimas (nesaugus). Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. M., kuris ir atliko automobilio techninę apžiūra nurodė, kad automobiliui buvo atliekami stabdžių bandymai, tikrinamas išmetamų teršalų kiekis ir žibintų šviesos matavimai. Stabdžių bandymo rezultatai buvo tinkami; išmetamų teršalų kiekis: aušinimo skystis, alyva, generatoriaus diržai, prasisukimo kiekis buvo normoje. Taip pat buvo automobilis vizualiai apžiūrėtas ir nebuvo matyti jokie dideli trūkumai, nesimatė, kad būtų buvę išmetimo bakeliai išpjauti. Jeigu matytųsi, kad kažkas išpjauta dėl katalizatoriaus arba jeigu tekėtų iš automobilio tepalas ar antifrizas, tai būtų pažymėta techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje), tačiau tai nebuvo nustatyta. Taip pat teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. A. nurodė, kad jis dirba UAB „Autobrava Motors“. 2018 m. į UAB „Autobrava Motors“ kreipėsi ieškovas, prašė patikrinti automobilio „J. C.“ būklę ir patikrinti, ar automobilio rida atitinka realią ridą. Duomenų baze patikrino elektroninį gamintojo svetainės puslapį ir pamatė, kad automobilio odometro rodmenys 2016-02-02 buvo užfiksuoti 502593 km., o pažymos išdavimo metu 2018-11-08 odometras rodė 276807 km. Tačiau liudytojas nurodė, kad šios ridos neatitikimas, nereiškia, kad automobilio rida suklastota, kadangi ridos neatitikimai gali būti ir dėl kitų priežasčių, t.y. jeigu būna keistas skydelis su kitais rodmenimis, taip pat jeigu spidometras sugenda ir keičiamas kitu spidometru, gali būti nurodyta kita rida, arba kai keičiamas skydelis, gali rodyti nulius. Meistras apžiūrėjęs šį automobilį nematė didelių gedimų. Taip pat niekas iš apklaustų liudytojų nenurodė, kad būtų matę, kad automobilio katalizatorius buvo išpjautas.

Pažymėtina, kad ieškovas automobiliu „J. C.“ pagal paskirtį naudojosi apie devynis mėnesius, jokių pretenzijų nei raštu, nei žodžiu atsakovui nepateikė, vadinasi automobilis buvo techniškai tvarkingas, jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo, juo galima buvo naudotis pagal tiesioginę paskirtį – važiuoti.  Iš į bylą pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų matyti, kad buvo atlikti automobilio remonto darbai, t. y. važiuoklės remontas, lempučių keitimas, tepalo keitimas, duslintuvo tvarkymo darbai, tačiau PVM sąskaitose - faktūrose neatsispindi, kad būtų atlikti darbai, susiję su variklio remontu ir neatspindi paslėptų defektų, taip pat nėra pateikta įrodymų, kad šie remonto darbai ir tepalų keitimas buvo atliekami būtent ginčo automobiliui. Be to, pažymėtina, kad ieškovas įsigydamas ne vienerius metus eksploatuotą transporto priemonę negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi ir tai reikalauja papildomų investicijų. Automobilio kokybei nustatyti yra svarbi aplinkybė, jog buvo perkamas jau dvylika metų naudotas automobilis, todėl būtina atsižvelgti į natūralų galimą tokio automobilio nusidėvėjimą. Taip pat po automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo juo buvo nuvažiuota 15155 km, tai reiškia, kad įsigytas automobilis buvo tinkamas naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį. Taip pat byloje nėra patikimų įrodymų, kad atsakovas suklastojo automobilio ridą. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. A. nurodė, kad automobilio rodmenų neatitikimas 2016 ir 2018 m., nereiškia jų suklastojimo, gali būti kitų priežasčių.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad po transporto priemonės įsigijimo ieškovas turėjo galimybę ja naudotis pagal paskirtį. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas). Byloje nepateikta, jokių įrodymų dėl automobilio netinkamos variklio būklės, nė viena iš šalių nepateikė prašymo dėl ekspertizė skyrimo dėl variklio būklės nustatymo. Taip pat byloje nepateikta įrodymų, kad dėl automobilio ridos neatitikimų 2016 ir 2018 m., būtų kaltas atsakovas. Nagrinėjamu atveju ginčo automobilis yra 2006 m. gamybos, t. y., jo pirkimo metu automobiliui buvo jau daugiau nei 11 metų, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrįsta tikėtis, kad 11 metų senumo transporto priemonė neturės jokių trūkumų. Įsigytas automobilis tiesioginę funkciją pagal paskirtį atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti nebuvo, todėl darytina išvada, jog ieškovas neįrodė, kad automobilio trūkumai egzistavo sudarant pirkimo-pardavimo sutartį ir aplinkybės, jog jų pašalinti neįmanoma, t. y. jog pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimas buvo esminis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Atsakovas UAB „NeroAuto“ prašo priteisti patirtas 2400,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ir pateikė jas pagrindžiančius dokumentus.  Reikalaujama priteisti advokato išlaidoms atlyginti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų rekomenduojamų dydžių. Nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, todėl iš ieškovo M. Š. atsakovui UAB „NeroAuto“ priteistinos 2400,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso proceso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiama 8,87 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 2400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „NeroAuto“ (juridinio asmens kodas 302770675).

Priteisti iš M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,87 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.    

Teisėja                                                   Vita Lučkauskaitė