VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. A. ir Valstybės įmonė Registrų centras.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėjas 2020 m. liepos 28 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. A., įsigydamas iš I. A. vieną kambarį bendrabutyje su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pilnai už jį atsiskaitė pagal 1999 m. gegužės 18 d. Sutartį Nr. 1-5760. 

2.       Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad 1999 m. gegužės 18 d. tarp jo ir I. A. buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 1-5760 (toliau – Sutartis), kuria I. A. pardavė pareiškėjui vieną kambarį bendrabutyje su bendro naudojimo patalpomis, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nuosavybės teisė į butą Nekilnojamojo turto registre pareiškėjo vardu buvo įregistruota nuo 1999 m. birželio 1 d. Sutarties 2 punkte šalys susitarė dėl atsiskaitymo už parduodamą butą: 18 808 LT suinteresuotas asmuo I. A. (pardavėjas) gavo iš pareiškėjo prieš sudarant Sutartį, o likusią 9 192 LT sumą pareiškėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjui iki 1999 m. gegužės 25 d. Kadangi buto nuosavybės teisių registravimo Nekilnojamojo turto registre metu pagal Sutartį nebuvo pilnai atsiskaityta už minėtąjį butą, Nekilnojamojo turto registre Sutarties pagrindu 1999 m. birželio 1 d. buvo įregistruota žyma dėl įsiskolinimo už įsigytą turtą.

3.       Pareiškėjas savo sutartinius įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdė ir buto pardavėjui I. A. sumokėjo 9 192 LT perduodamas juos grynaisiais pinigais, t. y. visiškai atsiskaitė už įsigytą nekilnojamąjį turtą – butą, tačiau po pilno atsiskaitymo faktas Sutarties šalių (pareiškėjo ir suinteresuoto asmens I. A.) nebuvo įformintas notariškai ir apie tai nebuvo informuotas suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Registrų centras. Pareiškėjas pažymi, kad nežinojo, jog registruojant įsigytą butą Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota žyma dėl įsiskolinimo už įsigytą turtą ir būtent todėl šiai dienai Nekilnojamojo turto registre vis dar egzistuoja žyma dėl įsiskolinimo.

4.       Kadangi nuo Sutarties sudarymo praėjo daugiau kaip dvidešimt vieneri metai, pareiškėjas neturi galimybės gauti iš pardavėjo I. A. notariškai patvirtinto dokumento, kad jis yra pilnai atsiskaitęs už įsigytą butą. Pareiškėjas bandė susisiekti su suinteresuotu asmeniu telefonu, tačiau atsiliepusi jo sutuoktinė pareiškėjui paaiškino, kad jokių dokumentų suinteresuotas asmuo pasirašyti neketina, jai iš viso nėra suprantama, kaip galima reikalauti dokumento iš jos sutuoktinio po tiek metų. Be to, suinteresuoto asmens sutuoktinė paaiškino, kad nesupranta, kokį dokumentą apie atsikaitymą už butą prašo pasirašyti pareiškėjas ir kam tai yra reikalinga. Taip pat, sutuoktinė paaiškino, kad suinteresuotas asmuo jau daug metų dirba užsienyje, todėl retai grįžta į Lietuvą.

5.       Pareiškėjas, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, teigia, kad neturi galimybės gauti notarinio patvirtinimo apie tai, kad 1999 m. nuosavybės teise įsigijęs butą, laiku ir tinkamai įvykdė Sutarties sąlygas, t. y. sumokėjo buto pardavėjui – suinteresuotam asmeniui I. A. – 28 000 LT, iš kurių 18 808 LT prieš sudarant sutartį, o likusią 9 192 LT sumą pareiškėjas sumokėjo pardavėjui iki 1999 m. gegužės 25 d., taip pilnai atsiskaitant su suinteresuotu asmeniui už įsigytą butą.

6.       Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Registrų centras 2020 m. spalio 20 d. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo V. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriame suinteresuotas asmuo teigia, jog neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, o tik vykdo įstatymais nustatytas registrų tvarkytojo funkcijas, teismo sprendimas nesukels padarinių, susijusių su suinteresuoto asmens teisėmis ir pareigomis, todėl prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui. 

7.       Suinteresuotas asmuo I. A. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepateikė. 

8.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

9.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo I. A. 1999 m. gegužės 18 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1-5760, kuria I. A. pardavė pareiškėjui vieną kambarį bendrabutyje su bendro naudojimo patalpomis, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

10.       Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam vienam kambariui bendrabutyje su bendro naudojimo patalpomis, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įregistruota žyma „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“ (8.1 punktas).

11.       Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę, kad pareiškėjas V. A., įsigydamas iš I. A. vieną kambarį bendrabutyje su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, visiškai už jį atsiskaitė pagal 1999 m. gegužės 18 d. Sutartį Nr. 1-5760. Juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti, siekdamas iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti žymą apie įsiskolinimą už turtą.

12.       Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444-445 straipsniai).

13.       Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Šio straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.

14.       Remiantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausio teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013).

15.       Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 kt.).

16.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 1999 m. gegužės 18 d. tarp pareiškėjo V. A. ir suinteresuoto asmens I. A. buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 1-5760 (toliau – Sutartis), kuria I. A. pardavė pareiškėjui vieną kambarį bendrabutyje su bendro naudojimo patalpomis, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nuosavybės teisė į butą Nekilnojamojo turto registre pareiškėjo vardu buvo įregistruota nuo 1999 m. birželio 1 d. Sutarties 2 punkte šalys susitarė, jog aukščiau nurodytas bendrabučio kambarys su bendro naudojimo patalpomis parduodamas už 28 000 LT, iš kurių 18 808 LT suinteresuotas asmuo I. A. (pardavėjas) gavo iš pareiškėjo prieš sudarant Sutartį, o likusią 9 192 LT sumą pareiškėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjui iki 1999 m. gegužės 25 d. Kadangi buto nuosavybės teisių registravimo Nekilnojamojo turto registre metu pagal Sutartį nebuvo pilnai atsiskaityta už minėtąjį butą, Nekilnojamojo turto registre Sutarties pagrindu 1999 m. birželio 1 d. buvo įregistruota žyma dėl įsiskolinimo už įsigytą turtą.

17.       Pareiškėjas nurodo, jog savo sutartinius įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdė tinkamai ir buto pardavėjui I. A. sumokėjo 9 192 LT perduodamas juos grynaisiais pinigais, t. y. visiškai atsiskaitė už įsigytą nekilnojamąjį turtą – butą, tačiau po visiško atsiskaitymo faktas Sutarties šalių (pareiškėjo ir suinteresuoto asmens I. A.) nebuvo įformintas notariškai ir apie tai nebuvo informuotas suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Registrų centras. Pareiškėjo teigimu, jis bandė susisiekti su suinteresuotu asmeniu telefonu, tačiau atsiliepusi jo sutuoktinė pareiškėjui paaiškino, kad jokių dokumentų suinteresuotas asmuo pasirašyti neketina, jai iš viso nėra suprantama, kaip galima reikalauti dokumento iš jos sutuoktinio po tiek metų. Taigi pareiškėjas neturi galimybės gauti iš pardavėjo I. A. notariškai patvirtinto dokumento, kad jis yra visiškai atsiskaitęs už įsigytą butą. Pažymėtina, jog nuo Sutarties sudarymo ir prievolės atsiskaityti už bendrabučio kambarį pabaigos dienos praėjo daugiau kaip dvidešimt vieneri metai. Byloje duomenų apie tai, jog suinteresuotas asmuo I. A. būtų reiškęs pareiškėjui pretenzijas dėl įgyto turto atsiskaitymo, nėra. Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjo prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepateikė, pretenzijų dėl pareiškėjo pateikto prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nepareiškė. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras pareiškėjo prašymui taip pat neprieštaravo. Taigi iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog pareiškėjas įvykdė 1999 m. gegužės 18 d. Pirkimo – pardavimo sutarties reikalavimus dėl likusios pinigų sumos 9192 LT sumokėjimo pardavėjui I. A., t. y. pareiškėjas prievolę atsiskaityti su pardavėju už įsigytą nekilnojamąjį turtą pagal Sutartį yra įvykdęs, tačiau pareiškimo apie pinigų gavimą pareiškėjas neturi galimybės gauti.

18.       Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog šiuo atveju yra visos aplinkybės, sudarančios pagrindą teismui spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo: 1) pareiškėjo prašomas nustatyti faktas, kad pareiškėjas V. A., įsigydamas iš I. A. vieną kambarį bendrabutyje su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pilnai už jį atsiskaitė pagal 1999 m. gegužės 18 d. Sutartį Nr. 1-5760, pripažintinas juridinę reikšmę turinčiu faktu, kadangi pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintu Nekilnojamojo turto registro nuostatų 100 punktą, juridiniai faktai išregistruojami ir žymos registre panaikinamos gavus įgaliotos institucijos ar suinteresuoto asmens prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, patvirtinančius įregistruoto juridinio fakto pasibaigimą arba pasikeitimą, 2) pardavėjo I. A. notariškai patvirtinto dokumento, patvirtinančio pareiškėjo sutartinių prievolių įvykdymą, pareiškėjas neturi. Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas 2020 m. birželio 23 d. Sprendimu atsisakyti išregistruoti žymą iš Nekilnojamojo turto registro Nr. 1130, pareiškėjo turimų dokumentų pagrindu netenkino pareiškėjo prašymo konstatavęs, kad pareiškėjas nepateikė dokumento, patvirtinančio galutinį atsiskaitymą pagal 1999-05-18 Pirkimo – pardavimo sutartį; 3) pareiškėjas ne teismo tvarka negali gauti dokumento, patvirtinančio apie pareiškėjo prievolės pagal 1999 m. gegužės 18 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1-5760 pasibaigimą. Pareiškėjas bandė susisiekti su suinteresuotu asmeniu telefonu, tačiau atsiliepusi jo sutuoktinė pareiškėjui paaiškino, kad jokių dokumentų suinteresuotas asmuo pasirašyti neketina, jai iš viso nėra suprantama, kaip galima reikalauti dokumento iš jos sutuoktinio po tiek metų. Nuo Sutarties sudarymo ir prievolės atsiskaityti už bendrabučio kambarį pabaigos dienos praėjo daugiau kaip dvidešimt vieneri metai. Byloje duomenų apie tai, jog suinteresuotas asmuo I. A. būtų reiškęs pareiškėjui pretenzijas dėl įgyto turto atsiskaitymo, nėra. Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjo prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo taip pat nepateikė, pretenzijų dėl pareiškėjo pateikto prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nepareiškė, todėl yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas yra išnaudojęs visas adekvačias teisėtas priemones gauti iš pardavėjo I. A. notariškai patvirtintą dokumentą, kad jis yra visiškai atsiskaitęs už įsigytą bendrabučio kambarį ir pagrįstai kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis yra visiškai įvykdęs 1999 m. gegužės 18 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1-5760 įsipareigojimus ir nebeturi įsiskolinimo už įsigytą vieną kambarį bendrabutyje su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

19.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsniu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro nuostatų 100 punktu, juridiniai faktai, šiuo atveju daiktinių teisių į Butą suvaržymai, išregistruojami ir žymos registre panaikinamos gavus įgaliotos institucijos ar suinteresuoto asmens prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, patvirtinančius įregistruoto juridinio fakto pasibaigimą arba pasikeitimą.

20.       Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas įvykdė savo pareigą pateikti į bylą įrodymus, kurių visuma nekelia abejonių dėl prašomo nustatyti juridinio fakto buvimo, šiam juridiniam faktui nustatyti įstatymai nenumato kitokios tvarkos. Kadangi pareiškėjas yra atsiskaitęs už įsigytą nekilnojamąjį turtą (priešingų įrodymų byloje nepateikta), yra pagrindas Sutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žymą „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“ išregistruoti.

21.       Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas V. A. yra visiškai atsiskaitęs už  1999 m. gegužės 18 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1-5760 pagrindu įsigytą vieną kambarį bendrabutyje su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

22.       Pareiškėjui juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, siekiant išregistruoti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam turtui – vienam kambariui bendrabutyje su bendro naudojimo patalpomis, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žymą „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“.

           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

            pareiškėjo V. A. pareiškimą tenkinti.

            Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra visiškai atsiskaitęs už 1999 m. gegužės 18 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1-5760 pagrindu įsigytą vieną kambarį bendrabutyje su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

              Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, siekiant išregistruoti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam turtui – vienam kambariui bendrabutyje su bendro naudojimo patalpomis, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žymą „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                   Marina Vladimircevienė