Civilinė byla Nr. e2-299-480/2025
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00031-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.7; 2.6.10.5.2; 3.2.6.1
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 4 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,
sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,
dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos ,,Techprometas“ atstovui K. S., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Forex Baltic“ atstovei advokatei V. G. ir A. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos ,,Techprometas“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Forex Baltic“ dėl žalos atlyginimo ir sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir
n u s t a t ė :
Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės MB ,,Techprometas“ (toliau – ir ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovei UAB ,,Forex Baltic“ (toliau – ir atsakovė) ieškinį dėl žalos atlyginimo ir sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
Ieškinyje nurodoma, kad 2021 m. vasario 24 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašyta Paslaugų pirkimo – pardavimo sutartis Nr. PS-K-210224-001 (toliau – Sutartis 1), kuria šalys susitarė, kad atsakovė parengs paraiškos dokumentus Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų 2014-2020 m. programos 13 prioriteto „Ekonomikos atsigavimo dėl COVID-19 skatinimas ir pasirengimas žaliajai skaitmeninei ekonomikos transformacijai priemonei Nr. 13.1.2-LVPA-T-861 „Kūrybiniai čekiai COVID-19“. Pretenduotos MB „Techprometas“ gauti pagal šią priemonę piniginės paramos dydis – 68 467,50 Eur. 2021 m. kovo 1 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašyta Paslaugų pirkimo – pardavimo sutartis Nr. PS-K-210301-001 (toliau – Sutartis 2), kuria šalys susitarė, kad atsakovė parengs paraiškos dokumentus pagal Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų 2014–2020 metų programos 13 prioriteto „Veiksmų, skirtų COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti, skatinimas ir pasirengimas aplinką tausojančiam, skaitmeniniam ir tvariam ekonomikos atgaivinimui“ priemonei Nr. 13.1.1-LVPA-K-860 „E. komercijos modelis COVID-19“. Pretenduotos MB „Techprometas“ gauti pagal šią priemonę piniginės paramos dydis – 50 000 Eur.
Atsakovė, naudodama apgaulę, sudarė sutartis su ieškove, vėliau gavus avansinį mokėjimą parengė paraišką ir ją lydinčius dokumentus bei pateikė vertinti Lietuvos verslo paramos agentūrai (toliau – ir LVPA), tačiau šios buvo atmestos. Abiejų paraiškų atmetimo atvejais LVPA nurodė, kad paraiškų vertinimo metu buvo nustatyta, jog jos neatitinka Aprašo 13 punkto reikalavimo ir 19.2 papunkčio specialiojo projektų atrankos kriterijaus, taip pat Aprašo 1 priedo 1.3 papunkčio ir 5.2 papunkčio bendrųjų reikalavimų projektams, kadangi pareiškėjos vidutinės metinės pardavimo pajamos yra mažesnės nei 50 000 Eur. Parama pagal nurodytą finansavimo priemonę MB „Techprometas“ suteikta nebuvo dėl nustatytų prie ieškovės rengtos paraiškos pridėtų dokumentų trūkumų, kurie tariamai patvirtino į paramą pagal projektą pretendavusios bendrovės neatitikimą paramos aprašo 13 punkto ir 21.2 papunkčio reikalavimams, kad paramos pareiškėjo metinės pardavimo pajamos iš paties pagamintos produkcijos (pagamintų prekių ir (ar) suteiktų paslaugų) per laikotarpį nuo įmonės įregistravimo dienos (jeigu MVĮ įregistruota mažiau kaip prieš 3 pastaruosius finansinius metus) negali būti mažesnės nei 50 000 Eur). Dėl to paties trūkumo ir klaidos buvo atmesta ir paraiška pagal priemonę Nr. 13.1.1-LVPA-K-860 „E. komercijos modelis COVID-19“.
Atsakovė netinkamai vertino 2019 m. liepos 15 d. atliktų darbų aktą Tech 11. Pagrindinę bendrovės veiklą įtraukus į pagrindines bendrovės pajamas, MB „Techprometas“ pajamų minimumo reikalavimą būtų atitikusi ir finansavimas jai būtų buvęs skirtas. Atsakovė derybų stadijos metu neįvertino ieškovės gaunamų pajamų pagal projekto reikalavimus, iki galo neišsiaiškinusi ieškovės gaunamų pajamų informavo ieškovę, jog ji atitinka paraiškos kriterijus ir gali gauti paramą. Atsakovė neteisingai skaičiavo ieškovės pajamas, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, kadangi neįsigilino į projekto atrankos kriterijus arba dėl kompetencijos stokos nesuprato pajamų skaičiavimo metodikos. Jeigu atsakovė, sudarant sutartis būtų atvirai atskleidusi esminę informaciją – pajamų vidurkio skaičiavimo metodiką, ieškovė būtų nesudariusi sutarčių su atsakove arba vėliau, sutarčių vykdymo eigoje, teikdama pažymas, kurių vėliau paprašė atsakovė, atkreipusi dėmesį, kad pajamas reikia suskirstyti ne pagal ieškovės apskaitininkės subjektyvią nuomonę, o pagal projekto reikalavimus, būtų žinojusi ir supratusi veiksmų svarbą ir pasekmes. Taigi dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių CK normas, sudarant aptariamas sutartis, ieškovė patyrė turtinę žalą – negautas pajamas, negautos ES paramos pavidalu. Atsakovė siekė sau ekonominės naudos, jai nebuvo svarbu ar gaus ieškovė paramą, buvo nesąžininga (DOK-20079).
Ieškovė byloje teikė papildomus paaiškinimus, nurodydama, kad UAB ,,Ferox Baltic“ atstovai visada teigė, kad formalaus kriterijaus atitikimas (50 000 Eur pajamų per metus) bus skaičiuojamas nuo visų pareiškėjos pajamų, ieškovės veiklos pajamos buvo iš vienos veiklos, tačiau dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nuslėptos informacijos ir nerūpestingumo buvo sudarytos paslaugų teikimo sutartys, o vėliau ir prarastos jau paskirtos dvi ES subsidijos (DOK-28142).
Atsakovė atsiliepimu prašo patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad visi potencialūs klientai yra supažindinami su galimomis rizikomis dar iki sutarties pasirašymo ir patys sprendžia, ar naudotis atsakovės paslaugomis. Ši procedūra taikyta ir ieškovei, kuri buvo informuota apie taikomą 50 000 Eur pajamų vidurkio skaičiavimą nuo ieškovės pajamų, gautų iš pagaminto produkto ir teiktų paslaugų. Su pirminėmis paraiškomis LVPA teikiama finansinė informacija apima tik bendrovės metinėse finansinėse ataskaitose pateiktą informaciją. Šios finansinės ataskaitos yra patvirtintos bendrovės direktoriaus bei bendrovės buhalterio parašais, jomis atsakovė pasitiki ir papildomo vertinimo ar audito neatlieka. Ieškovės buhalterė neteisingai formuodama atitinkamų metų finansines ataskaitas, neteisingai suskirstė pajamas kaip gautas iš įmonės veiklos ir produkcijos perpardavimo. Galutinai kliento pateiktus finansinius dokumentus bei duomenis vertina tik LVPA. Sąskaitos faktūros ir/ar kiti dokumentai LVPA teikiami tik jai pareikalavus konkrečių/papildomų duomenų, siekiant įsitikinti su pirmine paraiška pateiktų duomenų teisingumu bei nustačius tokių papildomų dokumentų pateikimo terminą. Šiuo konkrečiu atveju sąskaitos faktūros pateiktos ne su pirmine paraiška, o tik pareikalavus LVPA. Atsakovė tinkamai įvykdė savo pareigą ir perdavė LVPA ieškovės pateiktus finansinius duomenis bei dokumentus.
Atsakomybė už visų reikalingų dokumentų savalaikį pateikimą tenka būtent ieškovei, o ne atsakovei. LVPA sprendimai atmesti paraiškas buvo priimti vadovaujantis finansinių dokumentų turiniu, už kurių teisingumą, kaip minėta, atsako tik ieškovė. Pareiškėja yra verslo subjektas ir jai keliami aukštesni atidumo reikalavimai. Fakto, kad ieškovei nebuvo žinomas vidutinių pajamų iš teikiamų paslaugų ir/ar parduodamos produkcijos atrankos kriterijus, ieškovė nepagrindė jokiais objektyviais bei patikimais įrodymais.
Ieškovė atsakovės deliktinę atsakomybę sieja su bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, bet šios pareigos pažeidimo neįrodė ir nepagrindė, kaip ir neįrodė atsakovės kaltės. Ieškovės nurodytas žalos dydis/nuostoliai 119 967,50 Eur sumai negali būti vertinami kaip žala, t. y. kaip negautos pajamos. Negautomis pajamomis galėtų būti grynasis pelnas, o ne (kaip šiuo atveju) negautos paramos lėšos. Ieškovė neįrodė negautų pajamų fakto. Taip pat nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių priežastinį ryšį dėl tariamai kaltų atsakovės veiksmų ir tariamai kilusių nuostolių. Ginčijant sandorius sudarytus dėl apgaulės turi būti įrodyti apgaulę naudojusio asmens tyčiniai veiksmai (veikimas ar neveikimas), tačiau ieškovė niekaip nepagrindė atsakovės kaltės dėl nuostolių atsiradimo. Ginčijant sandorį sugrįžtama prie kaltės/tyčios klausimo, kuris argumentuojamas tik tuo, kad neva atsakovės darbuotojai sudarydami sandorius su ieškove siekė finansinės naudos. Tačiau tai tik ieškovės išgalvota aplinkybė – gynybinė pozicija, siekiant prisidengti deklaratyviais teiginiais įrodinėjant reikalavimą dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis dėl apgaulės.
Patikslintas ieškinys atmestinas
Byloje esantis VĮ ,,Registrų centras“ išrašas patvirtina, kad atsakovės UAB ,,Forex Baltic“ vadovu ir vieninteliu akcininku nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. buvo A. R.. Įmonės veiklos tikslai – konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla. Nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina UAB ,,Forex Baltic“ įstatai bei UAB ,,Forex Baltic“ 2017 m. rugsėjo 1 d. vienintelio akcininko sprendimas (CBP-31, priedas 11; DOK-11395, priedai 5-6).
Byloje pateikta 2021 m. vasario 4 d. tarp MB „Techprometas“ ir UAB „Ferox Baltic“ pasirašyta Paslaugų pirkimo – pardavimo sutartis Nr. PS-K-210224-001 (toliau – ir Sutartis 1), patvirtina, kad šalys susitarė, kad atsakovė parengs paraiškos dokumentus (toliau – ir Paraiška 1) Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų 2014-2020 m. programos 13 prioriteto „Ekonomikos atsigavimo dėl COVID-19 skatinimas ir pasirengimas žaliajai skaitmeninei ekonomikos transformacijai priemonei Nr. 13.1.2-LVPA-T-861 „Kūrybiniai čekiai COVID-19“ (toliau – ir Priemonė 1 arba „Kūrybiniai čekiai“). Pretenduotos MB „Techprometas“ gauti pagal šią priemonę piniginės paramos dydis – 68 467,50 Eur (CBP-31, priedas 1).
2021 m. kovo 1 d. tarp ieškovės ir atsakovės pasirašyta Paslaugų pirkimo – pardavimo sutartis Nr. PS-K-210301-001(toliau – ir Sutartis 2), kuria šalys susitarė, kad atsakovė parengs paraiškos dokumentus (toliau – ir Paraiška 2) pagal Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų 2014–2020 metų programos 13 prioriteto „Veiksmų, skirtų COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti, skatinimas ir pasirengimas aplinką tausojančiam, skaitmeniniam ir tvariam ekonomikos atgaivinimui“ priemonei Nr. 13.1.1-LVPA-K-860 „E. komercijos modelis COVID-19“ (toliau – ir Priemonė 2 arba „E. komercija“). Pretenduotos MB „Techprometas“ gauti pagal šią priemonę piniginės paramos dydis – 50 000 Eur (CBP-31, priedas 2).
Iš šalių pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tarp šalių vyko susirašinėjimas elektroniniais laiškais dėl sutarties sąlygų ir vykdymo, tartasi dėl bendravimo per zoom, susirašinėjimas daugiausiai vyko tarp ieškovės direktoriaus A. L. bei atsakovės darbuotojos I. B.. Byloje esantys 2021 m. lapkričio mėn. elektroniniai susirašinėjimai patvirtina, kad atsakovė gavusi paklausimą iš agentūros dėl E. komercijos projekto, prašė ieškovės pateikti papildomus duomenis dėl pajamų ir PVM sąskaitos detalizavimo. Vėliau matyti, kad atsakovė teikė ieškovei pagalbą rašant skundą dėl to, kad paraiška buvo atmesta. Iš tarp šalių 2022 m. sausio-birželio / liepos mėnesio vykusio elektroninio susirašinėjimo matyti, kad šalys bendravo dėl negauto finansavimo, dėl suteiktų paslaugų ir atsiskaitymo už jas, bandė siekti ir tolimesnio tarpusavio bendradarbiavimo, tačiau tolimesnis šalių bendradarbiavimas nutrūko, ieškovei pareikalavus iš atsakovės 120 000 Eur žalos atlyginimo (CBP-31, priedai 7-8, 12-14; DOK-28142, priedas 2; DOK-20079, priedai 1-4).
Byloje pateiktos 2022 m. rugsėjo 23 d. ataskaitos dėl projekto ,,E-komercijos modelio diegimas MB ,,Techprometas“ ir dėl projekto ,,Originalių produktų sprendimų (netechnologinių inovacijų) sukūrimas ir diegimas MB ,,Techprometas“, iš kurių matyti, kaip nuo 2021 m. rugpjūčio / rugsėjo mėn. iki 2022 m. vasario mėn. vyko komunikavimas tarp LVPA, ieškovės ir atsakovės atstovų dėl šių projektų. Atsakovė ieškovės vardu pateikė abi paraiškas ir jas pateikė per DMS (duomenų mainų sistemą) ir pateiktos paraiškos buvo užregistruotos. Pateikti į bylą duomenys patvirtina, kad atsakovė teikė patikslinimus dėl pateiktos paraiškos bei teikė papildomą informaciją, kurios reikalavo paraiškos vertintojai (DOK-11395, priedas 1-2).
Byloje pateikti ieškovės 2018-2020 metų finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina buvusią įmonės turtinę padėtį ir pelno (nuostolių) apimtį už atitinkamus ataskaitinius metus (DOK-11395, priedas 3).
Iš ieškovės buhalterinės pažymos, kurioje detalizuojama jos 2019 metais uždirbtos pajamos pagal vykdytas veiklas nustatyta, kad pajamos iš vykdomos veiklos sudarė 61 172,26 Eur, iš kurių 10 006,48 Eur ir 450,00 Eur gautos už metalo konstrukcijų perpardavimą. Iš ieškovės buhalterinės pažymos, kurioje detalizuojama jos 2020 metais uždirbtos pajamos pagal vykdytas veiklas nustatyta, kad pajamos iš vykdamos veiklos sudarė 66 278,74 Eur, iš kurių 200,00 Eur gautos už metalo konstrukcijų perpardavimus (DOK-11395, priedas 4).
Byloje pateikta 2019 m. liepos 15 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MB Tech 11, kurioje fiksuota, kad vykdytoja MB ,,Techprometas“ paslaugos gavėjai ,,UAB ,,Kamineros krovinių terminalas“ suteikė PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų paslaugų, kurių bendra vertė 10 006,48 Eur (be PVM). Sąskaitoje fiksuota, kad 2019 m. birželio 21 d. atliktas avansinis mokėjimas 11 073,85 Eur (su PVM), likutis apmokėjimui 1 033,99 Eur. Sąskaitą faktūrą pasirašė A. L.. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti šie produktai: 1) rėmas (metalas 60x40x4 S235), gręžimas, virinimas, gruntavimas, suma 5 922 Eur; 2) transportas – 240 Eur; 3) OSB plokštė 25x1250x2500 – 2 596,88 Eur; 4) ankeriai betonui (M12x129/79) + 1 poveržlės plačios + 2 veržlės, kad nelinktų profilis veržiant – 1 010,50 Eur; 5) varžtai OSB (1 stovas 3 vnt., 2 stovas 6 vnt.) – 165,10 Eur; 6) grąžtas betonui d12x140 vnt. – 72 Eur., (CBP-31, priedas 9).
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija veiksmų, skirtų COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti, skatinimo ir pasirengimo žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui projektų paraiškų baigiamojo vertinimo rezultatų aptarimo 2021 m. gruodžio 16 d. darbo grupės posėdžio protokolo Nr. 252 nutariamosios dalies 111 punkte vienbalsiai 7 nariams balsuojant ,,už“, rekomenduota skirti finansavimą pagal ieškovės paraišką 13.1.1-LVPA-K-861-01-0109 projektui įgyvendinti. Atitinkamai UAB ,,Forex Baltic“ atstovai elektroninėmis ryšio priemonėmis informavo ieškovę apie skirtą finansavimą pagal priemonę Nr. 13.1.1-LVPA-K-861 ,,Kūrybiniai čekiai COVID-19“ (CBP-31, priedas 3-4).
Iš Paraiškos tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaitos Nr. 0109 paraiškos kodas 13.1.1-LVPA-K-861-01-0109 matyti galutinė projekto atitikties bendriesiems reikalavimams vertinimo išvada ,,ne“, pažymint, kad priemonės Nr. 13.1.1-LVPA-K-860 ,,E. komercijos modelis COVID-19“ vertinimo metu pareiškėjo MB „Techprometas“ paraiška Nr. 13.1.1-LVPA-K-860-01-0282 buvo atmesta 2021 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 2021-R4-3335, kaip neatitinkanti Aprašo 13 punkto ir 19.2 papunkčio, Aprašo 1 priedo 1.3 papunkčio ir 5.2 papunkčio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, nuspręsta ir 2021 m. gruodžio 20 d. raštu 2021-R4-3363 pareiškėjas informuotas, jog priemonės Nr. 13.1.1-LVPA-K-861 ,,Kūrybiniai čekiai COVID-19“ pareiškėjos MB „Techprometas“ paraiška Nr. 13.1.1-LVPA-K-861-01-0109 „Originalių produktų sprendimų (netechnologinių inovacijų) sukūrimas ir diegimas MB Techprometas“ yra pervertinama. Po pervertinimo paraiška atmesta, kaip neatitinkanti Aprašo 13 punkto ir 21.2 papunkčio, Aprašo 1 priedo 5.2 papunkčio reikalavimų (CPB-31, priedas 5).
LVPA 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimas, kuriuo atmesta pareiškėjos paraiška Nr. 13.1.1-LVPA-K-861-01-0109 ,,Originalių produktų sprendimų (netechnologinių inovacijų) sukūrimas ir diegimas MB ,,Techprometas“, buvo skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai, tačiau pastaroji 2022 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. (AG-21/07-2022) UAB ,,Techprometas“ skundą atmetė. Motyvavo tuo, kad LVPA, atlikusi paraiškos vertinimą, nustatė, kad pateikta paraiška neatitinka Aprašo 13 punkto ir 21.2 papunkčio reikalavimų (pareiškėjo metinės pardavimo pajamos iš paties pagamintos produkcijos (pagamintų prekių ir (ar) suteiktų paslaugų) per laikotarpį nuo įmonės įregistravimo dienos (jeigu MVĮ įregistruota mažiau kaip prieš 3 pastaruosius finansinius metus) yra mažesnės nei 50 000,00 Eur), taip pat Aprašo 1 priedo 5.2 papunkčio bendrųjų reikalavimų projektams. Pati pareiškėja yra verslo subjektas ir jai keliami aukštesni atidumo reikalavimai. Akcentuota, kad pareiškėja yra atsakinga ne tik už teikiamų dokumentų teisingumą, bet ir, kad gautų finansavimą jos teiktam projektui, turėjo nurodyti išsamią, detalią informaciją, siekdama atskirti pajamas iš pačios pagamintos produkcijos nuo pajamų iš perpardavimo veiklos (CBP-31, priedas 10).
Klaipėdos apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal UAB „Ferox Baltic“ patikslintą ieškinį atsakovei MB „Techprometas“ dėl skolos priteisimo, kuri susidarė UAB ,,Techprometas“ neatsiskaičius su atsakove pagal 2021 m. vasario 24 d. su atsakove sudarytą Paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. PS-K-210224-001. Teismas šioje byloje 2023 m. spalio 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė iš MB „Techprometas“ UAB „Ferox Baltic“ naudai 1 483,00 Eur skolos, 65,86 Eur delspinigių, 6 proc. metines procesines palūkanas nuo nesumokėtos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei 2 906,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (DOK-11395, priedas 7).
Taigi, byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašo Sutartį 1 ir Sutartį 2 (toliau abi kartu – ir Sutartys, kadangi jos tiek savo turiniu yra iš esmės vienodos, tiek ir jų pripažinimo negaliojančiomis ieškovė nurodo tas pačias aplinkybes) pripažinti negaliojančiomis CK 1.91 straipsnio 5 dalies pagrindu ir taikyti restituciją. Šį ieškinio dalyką ieškovė grindžia tuo, kad Sutarčių sudarymo metu atsakovė sąmoningai nutylėjo Sutarčių sudarymui reikšmingą informaciją – pajamų vidurkio skaičiavimo metodiką, kurią žinodama ieškovė nebūtų pasirašiusi Sutarčių. Ieškovė savo teiktuose procesiniuose dokumentuose ir jos atstovas teismo posėdžiuose akcentavo apgaulę ir įvardijo tyčinius atsakovės veiksmus (ieškovės klaidinimą), turėjusius įtakos ieškovės valios susiformavimui. Sutarčių negaliojimą ieškovė grindė ir tokiais argumentais, kad Sutarčių vykdymo eigoje teikdama pažymas, kurių vėliau paprašė atsakovė, dėl ieškovės nekokybiškų konsultacijų neatkreipė dėmesio į tai, kad pajamas reikia suskirstyti ne pagal ieškovės apskaitininkės subjektyvią nuomonę, o pagal projekto reikalavimus. Atsižvelgiant į tokius ieškovės argumentus, teismas taip pat pasisakys ir dėl CK 1.90 straipsnyje numatyto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo galimybės, nes teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 41pastraipa ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008; 2012 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2012).
Be to, tais atvejais, kai sutarties šalys yra profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, tai reiškia, kad jos geba pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimas (CK 1.90 straipsnis) ir apgaulė (CK 1.91 straipsnis) kaip sandorio negaliojimo teisiniai pagrindai nėra suderinami. Suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, tačiau apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio šalį ir taip ją palenkti sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011; 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018, 38 pastraipa). Nustačius, kad sandorio šalis suklydo dėl kito asmens tyčinių veiksmų (ar neveikimo), sandoris pripažįstamas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015). Taigi, remiantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, turi būti vertinami ne tik atsakovo, bet ir ieškovo veiksmai, tiriamas bei vertinamas jo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo, siekiant išsiaiškinti jo valios formavimosi procesą ir tai, ar sudarytas sandoris turi valios trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018, 39 pastraipa).
CK 1.90 straipsnyje nurodyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį; suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu; suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis; suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014; 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-378/2024, 57 pastraipa). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-1075/2018, 52 pastraipa).
Šioje byloje nenustatyta, kad atsakovė, sudarydama Sutartis, veikė nesąžiningai ieškovės atžvilgiu, kad ji tyčia būtų siekusi suklaidinti ieškovę ar nutylėti kokias nors aplinkybes, ir ieškovė, tai žinodama, nebūtų sutikusi sudaryti Sutartis. Taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė, sudarydama Sutartis, būtų neteisingai suvokusi sandorių turinį arba neteisingai išreiškusi valią sudaryti sandorius. Teismas šioje byloje nenustatė jokių ieškovės valios trūkumų, jai sudarant Sutartis. Toliau teismas pasisakys dėl aplinkybių, lemiančių tokią teismo išvadą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Sutartis 1 ir Sutartis 2 savo turiniu yra iš esmės identiškos (skiriasi tik Priemonės, terminai, apmokėjimas), o kaip nustatyta byloje, pagal jas ir rengiama dokumentacija iš esmės buvo ta pati, todėl teismas sprendžia, kad nėra tikslinga atskirai pasisakyti dėl kiekvienos Sutarties, jos vykdymo, o tik akcentuoti tai, kas skiriasi.
Nagrinėjamos bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Klaipėdos apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-337-867/2023, kurioje 2023 m. spalio 4 d. priimtas sprendimas paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-29-889/2024, ieškovės UAB „Ferox Baltic“ patikslintas ieškinys atsakovei MB „Techprometas“ dėl skolos priteisimo iš esmės buvo susijęs su ta pačia Sutartimi 1, pagal kurią MB „Techprometas“ nebuvo pilnai atsiskaičiusi, motyvuodama tuo, kad paslaugų teikimo sutartimi sulygtos paslaugos (sutarties dalykas) atsakovei dėl ieškovės atstovų (darbuotojų) kaltės buvo suteiktos netinkamai (nekokybiškai) ir todėl nebuvo pasiektas šios sutarties pasirašymu jos siektas rezultatas – gauti finansinę paramą pagal vykdytą valstybės finansinės paramos verslui priemonę – „Kūrybiniai čekiai“. Tiek nagrinėjamoje byloje, tiek ir išnagrinėtoje byloje dalyvavo (dalyvauja) (nors ir skirtinga jų procesinė padėtis) UAB „Ferox Baltic“ ir MB „Techprometas“.
Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
Sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, o įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį dėl tam tikros teisęs arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo, turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-701/2019, 45 pastraipa).
Kadangi prejudiciniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl visų skirtinguose ginčuose nurodytų reikšmingų aplinkybių (ne)buvimo, teismas neturi pagrindo nesivadovauti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. priimtame sprendime ir Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartyje nustatytais prejudiciniais faktais.
Klaipėdos apygardos teismas 2004 m. vasario 8 d. nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs visus byloje surinktus įrodymus – tiek rašytinius dokumentus, tiek liudytojų parodymus, priėjo pagrįstą išvadą, kad šalys Sutartimi (teismo pastaba: t. y. Sutartimi 1) susitarė dėl tam tikrų veiksmų atlikimo ir nė viename iš Sutarties punktų šalys nenurodė, kad Sutarties tikslas yra finansinės paramos gavimas, o atsakovė (teismo pastaba: nagrinėjamoje byloje – ieškovė) teismui nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad šalių valia ir susitarimas dėl Sutarties tikslų buvo išreikštas kitokia forma. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Sutartimi nustatytas tikslas buvo pasiektas – paslauga, dėl kurios šalys buvo sutarusios Sutartimi, buvo suteikta, todėl atsakovei kyla pareiga tinkamai atsiskaityti su ieškove. Vien tai, kad atsakovė, kaip verslininkė, buvo išsikėlusi sau tikslus siekti finansinės paramos, nes kitu atveju nebūtų kreipusis į ieškovę, nesudaro pagrindo pripažinti, kad Sutarties tikslas – finansinės paramos gavimas. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad atsakovės nurodyti deklaratyvūs teiginiai apie tai, kad ieškovė paslaugas teikė neatidžiai ir nerūpestingai, yra neįrodyti ir nepagrįsti.
Nagrinėjamu atveju ieškovė laikosi pozicijos, kad dar iki sudarant Sutartis atsakovė, veikianti per savo darbuotojus, turėjo būti sąžininga, rūpestinga ir dar derybų stadijos metu tinkamai įvertinti ieškovės gaunamas pajamas pagal projekto reikalavimus, nes Sutarčių sudarymo ieškovės tikslas ir buvo finansinės paramos gavimas. Tokius deklaratyvius ieškovės teiginius teismas atmeta kaip nepagrįstus.
Sekant teismų praktika, ikisutartinėje stadijoje šalys išsiaiškina visas būsimo sandorio sudarymo aplinkybes, jo sudarymo riziką, galimus padarinius ir kitas reikšmingas valiniam sprendimui priimti aplinkybes. Sutarties sudarymas yra ikisutartinių derybų rezultatas. Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek jos atstovai (advokatė ir vadovas A. R.) duodami paaiškinimus teisme nurodė, kad atsakovė kaip paslaugų tiekėjas tik preliminariai gali įvertinti potencialaus kliento atitiktį pagal finansinį kriterijų, nes atsakovė disponuoja tik ta informacija ir tais duomenimis, kuriuos jai pateikia potencialus klientas. Sutartys su ieškove buvo pasirašytos preliminariai patikrinus, ar ieškovė, kaip bendrovė, atitinka dalyvavimo Priemonėse jai keliamus reikalavimus bei pačiai ieškovei įsivertinus bei patvirtinus, kad jos pajamų iš jos pagamintos produkcijos vidurkis siekia bei viršija 50 000 Eur. Fakto, kad ieškovei nebuvo žinomas vidutinių pajamų iš teikiamų paslaugų ar parduodamos produkcijos atrankos kriterijus, ieškovė jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė. Sutarčių tarp šalių pasirašymas patvirtina faktą, kad pagal ieškovės pateiktus duomenis atsakovei, ieškovė buvo įvertinta kaip potencialus paramos savo suplanuotoms investicijoms pagal Priemones gavėjas. Tai, kad ieškovė atitiko reikalavimus, keliamus įmonėms dėl pretendavimo į valstybės vykdytą finansinės paramos suteikimą, patvirtino ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas T. K. (išklausytas Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. posėdžio garso įrašas, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tai, kad ieškovė priemonėje „Kūrybiniai čekiai“ atitiko jai keliamus reikalavimus dėl paramos suteikimo rodo ir 2021 m. gruodžio 16 d. Nr. 252- LR ekonomikos ir inovacijų ministerijos raštas dėl „Veiksmų, skirtų covid-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti, skatinimo ir pasirengimo žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui projektų paraiškų baigiamojo vertinimo rezultatų aptarimo darbo grupės posėdžio protokolo nutariamoji dalis“, iš kurio turinio nustatyta, kad ieškovei pagal paraišką Nr. 13.1.1-LVPA-K-861-01-0109, vienbalsiai buvo nuspręsta rekomenduoti skirti finansavimą projektui įgyvendinti, rekomenduojamas paramos dydis 68 467,50 Eur.
Iš šalių sudarytų Sutarčių nuostatų matyti, kad šalys susitarė dėl dokumentacijos paramai gauti parengimo paslaugos (Sutarčių 1.1.1 punktas); dokumentaciją sudaro nustatytos formos paraiška ir paraiškos priedai; parengiamas 1 dokumentacijos komplektas (Sutarčių 1.1.2 punktas). Atsakovė (Sutartyse – Konsultantas) įsipareigojo ne vėliau kaip iki numatytos Paraiškų pagal Priemonę galutinės surinkimo datos (imtinai) kartu su Užsakovais parengtą Dokumentaciją pateikti LVPA (Sutarčių 2.1.1 punktas). Tačiau visas būtinas pažymas, pagrindžiančius dokumentus, finansines įmonės ataskaitas, komercinius pasiūlymus bei pateikti visus Vertinančios institucijos (t. y. Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA)) reikalaujamus dokumentus Konsultantui (t. y. ieškovei), be kurių neįmanomas kokybiškas Dokumentacijos pateikimas vertinančiai institucijai ir kurių Konsultantas neturi galimybės gauti savo pastangomis arba jų gavimas užtruktų neproporcingai ilgą laiką ir apsunkintų sutarties objekto nurodyto Sutarties 1.1. punkte pasiekimą arba padarytų jį neįmanomu, įsipareigojo surinkti ieškovė (Sutartyse – Užsakovė) (Sutarčių 2.2.2 punktas).
Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartyje yra konstatavęs, kad su pirminėmis paraiškomis Agentūrai (teismo pastaba: šiame sprendime LVPA) teikiama finansinė informacija apima tik bendrovės metinėse finansinėse ataskaitose pateiktą informaciją. Šios finansinės ataskaitos yra patvirtintos bendrovės direktoriaus, bendrovės buhalterio parašais. Teisėjų kolegija sutiko su ieškovės (nagrinėjamoje byloje – atsakovė) pozicija, kad ieškovė, pasitikėdama kliento teikiamų finansinių duomenų ir dokumentų teisingumu bei teisėtumu, neturi pagrindo be papildomų atsakovės (nagrinėjamoje byloje – ieškovė) paaiškinimų ir (ar) papildomai pateiktų finansinių dokumentų savaip interpretuoti, vertinti bendrovės finansinių dokumentų, juo labiau jų audituoti. Galutinį atsakovės pateiktų finansinių dokumentų bei duomenų vertinimą atlieka tik Agentūra, kuri ir priima sprendimus dėl pateiktų dokumentų / duomenų pakankamumo ir (ar) trūkumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys patvirtino, kad ieškovė tinkamai įvykdė savo pareigą – perdavė Agentūrai atsakovės pateiktus finansinius duomenis bei dokumentus. Ieškovė pateikė teismui iš atsakovės paraiškos pildymo metu gautas finansines pelno ataskaitas, kuriomis ji ir vadovavosi, pildydama paraiškas bei teikdama dokumentus Agentūrai. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nei sąskaitos faktūros, nei juos tikslinantys bei paaiškinantys dokumentai nėra privalomai teikiami su pradiniais paraiškos dokumentais, bet privalo būti pateikti, kai Agentūra to pareikalauja per Agentūros nustatytą terminą (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Nagrinėjamos bylos ir Klaipėdos apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-337-867/2023 duomenimis nustatyta, kad Paraiškos „E. komercija“ vertinimo metu buvo prašoma tikslinti, kokia veikla užsiima ieškovė, nes buvo nustatyti neatitikimai dėl paraiškoje nurodytos ieškovės vykdomos veiklos bei Lietuvos statistikos departamento duomenų apie įmonės veiklą. Jau minėta, byloje esantys 2021 m. lapkričio mėn. elektroniniai susirašinėjimai patvirtina, kad atsakovė gavusi paklausimą iš LVPA, prašė ieškovės pateikti papildomus duomenis dėl pajamų ir PVM sąskaitos detalizavimo. Byloje nėra ginčo dėl Duomenų mainų sistemos duomenimis nustatytos aplinkybės, kad atsakovės darbuotojai buvo suteikta galimybė ieškovės vardu teikti paraiškas bei papildomus duomenis per sistemą. Atsakovė, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, iš LVPA gautą informaciją perduodavo ieškovei, kad ši pateiktų reikalaujamus finansinius duomenis ir dokumentus. LVPA 2021 m. lapkričio 6 d. raštu ieškovės prašė: 1) pateikti dokumentus, pagrindžiančius įmonės pajamų dydį iš pačios įmonės pagamintos produkcijos / suteiktų paslaugų už 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. buhalterinę pažymą, kurioje būtų detalizuotos MB „Techprometas“ 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. pajamos pagal vykdomas veiklas, pasirašytą atsakingų asmenų (direktorius, vyr. finansininkas); sąskaitų-faktūrų suvestinę, atskirai pagal metus (pvz. Excel formatu) ar išrašus iš buhalterinės programos; 2) detaliai aprašyti įmonės teikiamas paslaugas ir patikslinti paraiškos 5 dalį. Ieškovė 2021 m. lapkričio 22 d. raštu pateikė atsakymą į LVPA 2021 m. lapkričio 6 d. raštą, jame nurodydama įmonės vykdomą veiklą pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, pridėjo dokumentus, pagrindžiančius įmonės pajamas iš pačios įmonės pagamintos produkcijos / suteiktų paslaugų, taip pat pridėjo 2020 metų Pelno (nuostolių) ir balanso ataskaitos detalizuotas eilutes, 2021 m. 9 mėn. tarpinės finansinės atskaitomybės dokumentus (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą) bei 2021 m. ir 2022 m. 6 mėn. pelno (nuostolių) ataskaitos prognozes. LVPA 2021 m. lapkričio 30 d. raštu prašė ieškovės pateikti papildomus dokumentus: 1) visų sąskaitų kopijas, sugrupuotas pagal metus (2018 m., 2019 m., 2020 m.) atskiruose aplankuose; 2) buhalterinę pažymą, kurioje būtų detalizuotos MB „Techprometas“ 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. pajamos pagal vykdomas veiklas (nurodytas 2021 m. lapkričio 22 d. atsakymo 2 klausime, pagal kiekvieną veiklą atskirai), pasirašytą atsakingų asmenų (direktorius, vyr. finansininkas); 3) informavo, kad atlikus ekspertinį vertinimą 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentų ir pareiškėjos 2021 m. lapkričio 22 d. papildomai pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų (2021 m. 9 mėn. tarpinės finansinės atskaitomybės dokumentai (balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita), 2021 m. ir 2022 m. 6 mėn. pelno (nuostolių) ataskaitų prognozės), nustatyta, kad įmonei nepakanka nuosavų lėšų projekto nuosavos dalies finansavimui; prašė iki 2021 m. gruodžio 2 d. pateikti nurodytus papildomus dokumentus. Ieškovė raštu pateikė prašomų dokumentų kopijas ir informavo, kad visos pajamos yra gautos iš Architektūros ir inžinerijos veiklos bei su ja susijusios techninės konsultacijos 7110 veiklos, pridėjo išlaidas pagrindžiančius dokumentus 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. pajamas pagal vykdomas veiklas. Siekdama įvertinti pajamas iš pačios įmonės pagamintos produkcijos ir iš metalo konstrukcijų perpardavimo veiklos, LVPA 2021 m. lapkričio 30 d. raštu paprašė pateikti buhalterinę pažymą, kurioje būtų detalizuotos MB „Techprometas“ 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. pajamos pagal vykdomas veiklas (nurodytas 2021 m. lapkričio 22 d. atsakymo 2 klausime, pagal kiekvieną veiklą atskirai), pasirašytą atsakingų asmenų (direktorius, vyr. finansininkas). Įvertinusi ieškovės 2018-2020 metų buhalterinių pažymų duomenis LVPA nustatė, kad įmonės pardavimo pajamos iš pačios pagamintos produkcijos (gamybos projektų valdymas): 2018 metais sudarė 13 000 Eur; 2019 metais sudarė 50 715,78 Eur (61 172,26 Eur – 10 456,48 Eur (metalo konstrukcijų perpardavimas)); 2020 metais sudarė 66 078,74 Eur (66 278,74 Eur – 200 Eur (metalo konstrukcijų perpardavimas)). Ieškovė įregistruota 2018 m. balandžio 17 d., t. y. veiklą paraiškos vertinimo metu vykdė 32 mėnesius per pastarųjų 3 finansinių metų laikotarpį (2018–2020 m.). Remiantis ieškovės buhalterinių pažymų duomenimis, įmonės pačios pagamintos produkcijos pajamos per laikotarpį nuo įmonės įregistravimo dienos (jeigu MVĮ įregistruota mažiau kaip prieš 3 pastaruosius finansinius metus) sudarė (13 000 Eur + 50 715,78 Eur + 66 078,74 Eur) / 32 x 12 mėn. = 48 672,96 Eur.
Abiejų Paraiškų atmetimo atvejais LVPA nurodė, kad projektai neatitiko Aprašo 13 punkto ir 21.2 papunkčio reikalavimų (pareiškėjo (teismo pastaba: nagrinėjamu atveju – ieškovės) metinės pardavimo pajamos iš paties pagamintos produkcijos (pagamintų prekių ir (ar) suteiktų paslaugų) per laikotarpį nuo įmonės įregistravimo dienos (jeigu MVĮ įregistruota mažiau kaip prieš 3 pastaruosius finansinius metus) yra mažesnės nei 50 000 Eur), taip pat Aprašo 1 priedo 5.2 papunkčio bendrųjų reikalavimų projektams. Pagal Aprašo 1 priedo 5.2 papunktį pareiškėjas turi atitikti tinkamų pareiškėjų sąrašą, nurodytą Aprašo 13 punkte. Pagal Aprašo 13 punktą „galimi pareiškėjai yra labai mažos įmonės, mažos įmonės ir vidutinės įmonės (toliau – MVĮ), atitinkančios Aprašo 21.2 papunktyje nurodytą specialųjį projektų atrankos kriterijų.“ Aprašo 21.2 papunktyje apibrėžta, kad projektas turi atitikti šį specialųjį projektų atrankos kriterijų: „Pareiškėjas yra MVĮ, veikianti ne trumpiau kaip vienerius metus, kurios pačios pagamintos produkcijos vidutinės metinės pardavimo pajamos per trejus finansinius metus iki paraiškos pateikimo arba pajamos per laikotarpį nuo įmonės įregistravimo dienos (jeigu MVĮ įregistruota mažiau kaip prieš 3 pastaruosius finansinius metus) yra ne mažesnės kaip 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) eurų“.
Iš 2022 m. vasario 18 d. Lietuvos administracinių ginčų komisija sprendimo Nr. 21R- (AG-21/07-2022) nustatyta, kad buvo išnagrinėtas pareiškėjos MB „Techprometas“ (t. y. ieškovės) skundas dėl Agentūros (teismo pastaba: šiame sprendime rašoma LVPA) sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir nuspręsta MB „Techprometas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą. Sprendimas motyvuotas tuo, jog Agentūra, atlikusi paraiškos vertinimą, nustatė, kad pateikta paraiška neatitinka Aprašo 13 punkto ir 21.2 papunkčio reikalavimų (pareiškėjo metinės pardavimo pajamos iš paties pagamintos produkcijos (pagamintų prekių ir (ar) suteiktų paslaugų) per laikotarpį nuo įmonės įregistravimo dienos (jeigu MVĮ įregistruota mažiau kaip prieš 3 pastaruosius finansinius metus) yra mažesnės nei 50 000,00 Eur), taip pat Aprašo 1 priedo 5.2 papunkčio bendrųjų reikalavimų projektams. Pati pareiškėja yra verslo subjektas ir jai keliami aukštesni atidumo reikalavimai. Akcentuota, kad pareiškėja yra atsakinga ne tik už teikiamų dokumentų teisingumą, bet ir, kad gautų finansavimą jos teiktam projektui, turėjo nurodyti išsamią, detalią informaciją, siekdama atskirti pajamas iš pačios pagamintos produkcijos nuo pajamų iš perpardavimo veiklos.
Iš byloje dalyvaujančių šalių atstovų paaiškinimų, rašytinių įrodymų bei jau minėto 2022 m. vasario 18 d. Lietuvos administracinių ginčų komisija sprendimo Nr. 21R- (AG-21/07-2022) nustatyta, kad išvadas, jog metinės ieškovės pajamos neatitinka paramos Aprašo reikalavimų LVPA padarė ištyrusi ir įvertinusi ieškovės 2021 m. lapkričio 22 d. ir 2021 m. gruodžio 2 d. pranešimuose pateiktą informaciją bei dokumentus, jų tarpe – 2018, 2019 ir 2020 metų buhalterinių pažymų duomenis, pateiktus per paslaugas teikusią atsakovę. Ieškovės pateiktos 2019 m. liepos 15 d. sąskaita faktūra Nr. MB Tech 11 ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. sąskaita faktūra Nr. MB Tech 13 bei 2019 m. buhalterinė pažyma, kurioje detalizuotos 2019 m. MB ,,Techprometas“ uždirbtos pajamos pagal vykdomas veiklas ir nurodyta, kad pagal minėtas sąskaitas pajamos gautos iš metalo konstrukcijų perpardavimo, ir kuri buvo parengta buhalterės S. P. ir direktoriaus A. L., tapo paraiškų atmetimo priežastimi.
Svarbu pažymėti tai, kad Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) (nuo 2022 m. gegužės 1 d. pasikeitė jo redakcija ir pavadinimas – Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas (toliau – ir FAĮ), kuris ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo bendrovės turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą, 4 straipsnyje nurodyta, kad ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, laiku pateikiama, išsami bei naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. BAĮ nustatė, kad ūkio subjekto vadovas atsako už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus (BAĮ 9, 19, 21 straipsniai). Toks teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad už pateiktų buhalterinių duomenų teisingumą atsakomybė tenka būtent A. L. (buvusiam ieškovės direktoriui). Pažymėtina tai, kad jei Sutarčių sudarymo metu teisės aktai dėl valstybės finansinės paramos Priemonių dar nebuvo priimti (įsakymai nepasirašyti ministro), tai paraiškų pateikimo ir papildomų dokumentų teikimo metu šie teisės aktai jau buvo paskelbti ir viešai prieinami (2021 m. liepos 13 d. LR Ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymas Nr. 4-770 (Priemonė „Kūrybiniai čekiai Covid – 19“ – projektų finansavimo sąlygų aprašas) (nuoroda https://eseimas.lrs.lt/ portal/legalAct/lt/TAD/e732e2c0e4d911eb866fe2e083228059?jfwid=); 2021 m. rugpjūčio 17 d. LR Ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymas Nr. 4-913 (Priemonė „E. Komercijos modelis Covid-19“ – projektų finansavimo sąlygų aprašas) (nuoroda https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/ lt/TAD/cd7b4202ff9111ebb4af84e751d2e0c9?jfwid=1cdz0hg 8sd), todėl ir pati ieškovė, veikdama kaip apdairus ir rūpestingas verslininkas, susipažinusi su kiekvienos priemonės nustatytais reikalavimais, privalėjo būti ypač atidi teikdama papildomus dokumentus, o abejodama dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, turėjo pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai bei, veikdamas tokiu būdu, pats prisiima savo veiksmų neigiamas pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Teismo vertinimu, vien tai, kad LVPA atmetus paraišką, atsakovė tarpininkavo dėl priimto LVPA sprendimo teikiant skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai, neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovė Sutartimis buvo prisiėmusi pareigą vertinti ieškovės finansinius dokumentus, juos audituoti. Tai, kad ieškovė yra verslo subjektas ir jai keliami aukštesni atidumo reikalavimai, yra konstatavusi ir Lietuvos administracinių ginčų komisija Sprendime (2020 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-438-442/2020). Būtent pati ieškovė yra atsakinga ne tik už teikiamų dokumentų teisingumą, bet ir, kad gautų finansavimą jos teiktam projektui, turėjo nurodyti išsamią, detalią informaciją, siekdama atskirti pajamas iš pačios pagamintos produkcijos nuo pajamų iš perpardavimo veiklos.
Jau minėto Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo Nr. 21R- (AG-21/07-2022) turinys rodo, kad ieškovė tik kartu su skundu Komisijai pateikė 2019 m. liepos 15 d. Atliktų darbų aktą MB Tech11, tačiau nei kartu su Paraiška, nei vėliau, teikiant Agentūrai papildomus dokumentus pagal Agentūros užklausas iki Sprendimo priėmimo, minėtas atliktų darbų aktas nebuvo pateiktas Agentūrai. Tokiu atveju Agentūra ir negalėjo minėto dokumento įvertinti ir pasisakyti dėl to skundžiamame Sprendime. Vadinasi, Agentūra tinkamai vadovavosi pareiškėjos 2019 m. Buhalterinės pažymos, kurioje pagal 2019 m. liepos 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TECH11 pareiškėja nurodė gavusi 10 006,48 Eur pajamų už metalo konstrukcijų perpardavimą, duomenimis, nes 2019 m. liepos 15 d. Atliktų darbų akto Agentūra paraiškos vertinimo metu neturėjo.
Šios byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pati ieškovė neužtikrino savalaikio teisingų duomenų pateikimo, kurie buvo prieinami tik jai vienai, nei Sutarčių vykdymo eigoje, nei tuo labiau ikisutartiniuose santykiuose, tam kad būtų galima atskirti pajamas iš pačios pagamintos produkcijos nuo pajamų iš perpardavimo veiklos.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė pagrindo pripažinti Sutartis negaliojančiomis dėl suklydimo ar apgaulės, t. y. CK 1.90 ar 1.91 straipsniuose nustatytais pagrindais, priešingai, kompleksiškai įvertinus ieškovės atstovo teismui duotų paaiškinimų turinį kitų bylos įrodymų kontekste, akivaizdu, kad iki Sutarčių pasirašymo ieškovė puikiai suprato, jai buvo visiškai aišku ir su tuo ji sutiko, kokioms faktinėms sąlygoms esant jai galės būti suteikta valstybės finansinė parama. Nurodytos aplinkybės sudaro teismui pagrindą ieškovės byloje pareikštą reikalavimą dėl Sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atmesti, o atmetus minėtą reikalavimą, atmetamas ir išvestinis reikalavimas dėl restitucijos taikymo (CPK 176, 178, 185 straipsniai).
Kitu reikalavimu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 119 967,50 Eur žalos atlyginimą. Esmine žalos atsiradimo priežastimi ieškovė nurodo tai, kad atsakovė pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, kai esant ikisutartiniams santykiams atsakovė ieškovės vidutinių metinių pardavimo pajamų neįvertino pagal nustatytus atrankos kriterijus, neatliko ieškovės finansinės analizės, tačiau nurodė, kad ieškovė atitinka projekto atrankos kriterijus. Dėl atsakovės nekokybiškų konsultacijų ieškovė patyrė žalą suplanuotų, tačiau negautų pajamų forma, kurios dydis – 118 467,50 Eur ir, be to, nepagrįstai sumokėjo 1 500,00 Eur avanso, taigi, patirta turtinė žala yra 119 967,50 Eur.
Pirmiausia, teismo vertinimu, byloje yra aktualus atsakomybės taikymo už padarytą žalą teisinio pagrindo klausimas, nes, kaip jau minėta, teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva.
Ieškovė savo teiktuose procesiniuose dokumentuose ir jos atstovas teismo posėdžiuose nurodo, kad žala ieškovei kilo dar iki Sutarčių pasirašymo, kuomet atsakovės atstovai būdami nepakankamai rūpestingi, neatlikę išsamios ieškovės finansinės veiklos analizės, nurodė, kad ieškovė atitinka projekto atrankos kriterijus ir neatskleidė pajamų vidurkio skaičiavimo metodikos, taigi, atsakovės civilinę atsakomybę kildina iš delikto, nesusijusia su sutartiniais santykiais, t. y. bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu. Tačiau, nors ir nesusiedama su Sutartis, nurodo, kad Sutarčių vykdymo eigoje teikdama pažymas, kurių vėliau paprašė atsakovė, dėl ieškovės nekokybiškų konsultacijų neatkreipė dėmesio į pajamų suskirstymą pagal projekto reikalavimus.
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti, o kitai šaliai kyla atitinkama pareiga atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.625 straipsnio 1 dalis). Pagal atsiradimo pagrindus skiriamos dvi civilinės atsakomybės rūšys – sutartinė ir deliktinė. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda dėl to, kad padaromas sutarties pažeidimas, pasireiškiantis sutarties nevykdymu ar netinkamu jos vykdymu (CK 6.245 straipsnio 3 dalis), o deliktinė atsakomybė – dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.292 straipsnio 1, 3, 4 dalys, 6.299 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).
Esant anksčiau nustatytoms aplinkybės, kai teismas pasisakė dėl Sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, atsižvelgiant į ieškovės įrodinėjamas aplinkybes dėl patirtos žalos, nagrinėjamu atveju taikytina dominuojančio santykio taisyklė ir ginčo santykiai kvalifikuotini bendraisiais deliktinės atsakomybės pagrindais. Be to, teismas ginčo teisinius santykius vertina visų aplinkybių kontekste.
Pirmiausia teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė, įrodinėdama atsakovės bendro pobūdžio pareigos pažeidimą dar iki Sutarčių sudarymo esant ikisutartiniams santykiams, remiasi gausia kasacinio teismo praktika (kaip pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2011; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006 ir kt.), reglamentuojančia preliminariosios sutarties nuostatas ir dėl šios sutarties neįvykdymo atsirandančius teisinius padarinius, tačiau nagrinėjamo ginčo atveju tokia praktika nėra aktuali, nes tokios sutarties šalys nebuvo sudariusios ir reikalavimai kildinami ne iš sutarties, o iš delikto.
Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).
CK 6.263 straipsnyje yra įtvirtinta specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016). Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti. Be abejo, be šių, turi būti nustatytos ir kitos sąlygos – žala bei priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).
Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tik esant visų šių sąlygų visetui, galima reikalauti, kad asmuo, padaręs žalą, ją atlygintų. Akcentuotina, kad bylose, kuriose reiškiamas reikalavimas atlyginti padarytą žalą, iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovės veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius atsakovės neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jos kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Byloje kilus ginčui dėl žalos atlyginimo teismas nustato ir įvertina faktines aplinkybes, turinčias įrodomosios reikšmės deliktinės atsakomybės sąlygoms konstatuoti. Kiekvienos konkrečios bylos individualios aplinkybės gali patvirtinti arba paneigti kurias nors iš įstatyme įvardytų deliktinės atsakomybės sąlygų. Tik nustačius visas išvardytas įstatyme sąlygas, galima spręsti dėl deliktinės atsakomybės taikymo ir apimties.
Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).
Vertinant į bylą pateiktus įrodymus nustatyta, kad derinant ir pasirašant Sutartis pagal pačios ieškovės pateiktus duomenis atsakovei, ieškovė buvo įvertinta kaip potencialus paramos savo suplanuotoms investicijoms pagal Priemones gavėjas. Atsakovė tiek Sutarčių sudarymo metu, o ir jų vykdymo metu neteikė ieškovei auditoriaus paslaugų ir nevertino jos metinių finansinių duomenų teisingumo. Bylos duomenimis, kartu su paraiškomis LVPA teikiama finansinė informacija apima tik bendrovės metinėse finansinėse ataskaitose pateiktą informaciją. Pažymėtina, kad finansinės ataskaitos sudaromos patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus, ir paprastai jas sudaro balansas bei pelno (nuostolio) ataskaita. Juridinių asmenų metinių finansinių ataskaitų rinkinys pateikiamas VĮ Registrų centrui (CK 2.66 straipsnio). Pačios ieškovės parengtomis metinėmis finansinėmis ataskaitomis atsakovė vadovavosi (ir pateikė jas į bylą) pildydama paraiškas ir pateikdama jas LVPA. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste yra visiškai įtikinamas atsakovės aiškinimas, kad tomis pačiomis finansinėmis ataskaitomis vadovavosi ir ieškovė, kuomet dar iki Sutarčių pasirašymo ji vertino savo pajamas, gautas iš jos pačios pagamintos produkcijos, o ne iš perpardavimo. Duomenys apie pajamas, gautas iš pačios ieškovės teiktų paslaugų ir pajamas, gautas iš perpardavimo, neatsispindėjo finansinėse ataskaitose. Tokius duomenis ieškovė nurodė tik buhalterinėje pažymoje už 2019 m., teikdama papildomus finansinius dokumentus LVPA šiai pareikalavus, o Atliktų darbų aktas MB Tech11 buvo pateiktas jau po paraiškos atmetimo, todėl paraiškos vertinimo metu LVPA nebuvo žinomi akte nurodyti duomenys. Ieškovės aiškinimą, kad paraiškų atmetimą nulėmė nesąžiningas atsakovės elgesys dar iki Sutarčių pasirašymo šiai nutylint pajamų skaičiavimo metodiką, teismas atmeta kaip deklaratyvų ir nepagrįstą. Viena vertus, paraiškų atmetimą nulėmę pačios ieškovės pateiktos buhalterinės pažymos duomenys neįrodo buvusio atsakovės nesąžiningumo ikisutartiniuose santykiuose, nes atsakovė niekaip negalėjo žinoti tokių duomenų ir būtent dėl pačios ieškovės kaltės buvo atmestos paraiškos. Kita vertus, ieškovės argumentai, kad iki Sutarčių sudarymo atsakovė neatskleidė pajamų vidurkio skaičiavimo metodikos, dėl ko ieškovė (jos apskaitininkė) pajamas suskirstė pagal savo subjektyvią nuomonę, o ne pagal projekto reikalavimus, kas ir nulėmė paraiškų atmetimą, neįrodo, kad atsakovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Jau minėta, kad pagal BAĮ už tinkamą ir įstatymo reikalavimus atitinkantį buhalterinės apskaitos tvarkymą, pateiktų buhalterinių duomenų teisingumą atsakomybė tenka būtent pačiai ieškovei. Ieškovė, kaip ir atsakovė, pati būdama verslo subjektu, tai ir jai keliami aukštesni profesionalumo, rūpestingumo, atidumo standartai, turėjo būti ypač atidi rengdama ir pateikdama papildomus dokumentus pagal LVPA užklausas, nes, kaip matyti iš atsakovės pateikto tarp šalių vykusio elektroninio susirašinėjimo ir Administracinių ginčų komisijos sprendimo turinio, pagal ieškovės 2019 m. išrašytas sąskaitas faktūras LVPA negalėjo įvertinti ieškovės gautų pajamų už pačios pagamintą produkciją, todėl ir paprašė jos pateikti buhalterines pažymas.
Apibendrinant tai, kad pasakyta, įvertinus įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad ieškovė jos nurodytais motyvais atsakovės neteisėtų veiksmų byloje neįrodė (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Ir vien tai yra pakankamas pagrindas ieškiniui dėl žalos atlyginimo atmesti. Tokia bylos baigtis atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2009; 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018 ir kt.). Tačiau teismas vis tik laiko tikslinga toliau pasisakyti ir dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų.
Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o paneigti šią prezumpciją ir įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Šiuo atveju nėra jokio pagrindo spręsti dėl atsakovės kaltės, nes jos neteisėtų veiksmų teismas nenustatė (CPK 185 straipsnis).
Priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) suprantamas kaip sąsaja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1597/2002). Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019.
Byloje nustačius, kad atsakovė neatliko jokių neteisėtų (ir delikto požiūriu) veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio tarp jos veikimo ar neveikimo ir ieškovės įrodinėjamos žalos, nes toks priežastinis ryšys galimas tik tarp kitų dviejų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų ir žalos. Teismo vertinimu, paraiškų atmetimo priežastimi (t. y. ieškovės įrodinėjama jai padaryta žala) tapo ieškovės pateikti papildomi duomenys dėl pajamų ir PVM sąskaitos detalizavimo, o būtent 2019 m. buhalterinė pažyma (neteisti veiksmai, pasireiškę neatidumu), o tai reiškia galimą priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir galimai kilusios žalos (apie tai teismas pasisakys toliau).
Kaip yra žinoma, nuostolių (piniginė žalos išraiška) turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Europos Žmogaus Teisių Teismas turtinės žalos atlyginimo atveju vadovaujasi principu, kad pareiškėjas kiek įmanoma labiau turėtų būti grąžintas į padėtį, buvusią iki pažeidimo padarymo (lot. restitutio in integrum). Teisingas atlyginimas gali apimti kompensaciją tiek dėl realiai patirtų nuostolių (lot. damnum emergens), tiek dėl galimų nuostolių ateityje (lot. lucrum cessans). Kartu pažymėtina ir tai, kad negalima ir tokia situacija, kai žalos patyrusiam asmeniui būtų atlyginta daugiau, nei jis patyrė nuostolių.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pažymėjo, kad turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Nors minėtame nutarime analizuojamas pareigūnų, o ne verslo subjektų ar privačių asmenų, veiksmais padarytas žalos atlyginimas, tačiau jame konstatuotas žalos realumas yra aktualus ir nagrinėjamu atveju. Tokiu būdu, turtinės žalos atlyginimas pirmiausia turi būti vertinamas kaip kompensacinė priemonė, būtina atkurti realius, o ne menamus turtinius praradimus. vertinant visų bylos aplinkybių kontekste ieškovių pateiktą audito ir konsultacijų įmonės (duomenys neskelbtini) atliktą žalos paskaičiavimą (bet ne realų jos pagrindimą), teismas sprendžia, kad ieškovių prašoma priteisti žala šiuo atveju nėra reali, bet hipotetinė, o teisė reguliuoja tik tai, kas yra įmanoma bei egzistuoja tikrovėje (ius imposisibilitum est non iuris), todėl menami turtiniai praradimai negali būti kompensuojami.
Teismų procesiniais sprendimais nustatyta (CPK 279 straipsnio 4 dalis) Sutartimi nustatytas tikslas buvo pasiektas – paslauga, dėl kurios šalys buvo sutarusios Sutartimi, buvo suteikta, todėl atsakovei kyla pareiga tinkamai atsiskaityti su ieškove. Vien tai, kad atsakovė (nagrinėjamu atveju – ieškovė), kaip verslininkė, buvo išsikėlusi sau tikslus siekti finansinės paramos, nes kitu atveju nebūtų kreipusis į ieškovę (nagrinėjamu atveju – atsakovė), nesudaro pagrindo pripažinti, kad Sutarties tikslas – finansinės paramos gavimas. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės už Sutarties paslaugas sumokėtas 1 500,00 Eur avansas yra jai padaryta žala. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė patyrė ir 118 467,50 Eur žalą, tai yra atmestų paraiškų numatyto finansavimo suma (68 467,50 + 50 000 = 118 467,50), nes nesuteikta valstybės finansinė parama nėra žala negautų pajamų forma. Pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 13 prioriteto „Veiksmų, skirtų COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti, skatinimas ir pasirengimas aplinką tausojančiam, skaitmeniniam ir tvariam ekonomikos atgaivinimui“ priemonės Nr. 13.1.1-LVPA-K-860 „E. komercijos modelis COVID-19“ projektų finansavimo sąlygų aprašo ir 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 13 prioriteto „Veiksmų, skirtų COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti, skatinimas ir pasirengimas aplinką tausojančiam, skaitmeniniam ir tvariam ekonomikos atgaivinimui“ priemonės Nr. 13.1.1-LVPA-K-861 „Kūrybiniai čekiai COVID-19“ projektų finansavimo sąlygų aprašo nuostatas, parama suprantama kaip iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų teikiamas finansavimas projektas įgyvendinti. Pagal kasacinio teismo praktiką, negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės ir negautos pajamos apskaičiuojamos iš visų tikėtinų gauti iš asmens veiklos pajamų atskaičius sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-1075/2024, 58 pastraipa ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi negautas finansavimas negali būti tapatinamas su iš įmonės veiklos negautomis pajamomis.
Įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl žalos atlyginimo, todėl ir šis jos reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, o jį atmetus, atmetamas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimo daliai (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Kadangi šioje byloje ieškovės mažosios bendrijos ,,Techprometas“ ieškinys atmestas, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Forex Baltic“ atlygintinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Atsakovė 2025 m. sausio 15 d. prašyme nurodė, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš viso yra 3 000,00 Eur, kurias sudaro šios advokato teiktos teisinės paslaugos: atsiliepimo į ieškinį parengimas – 1 000,00 Eur, atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimas – 900,00 Eur, atstovavimas bylos nagrinėjimo metu – 600,00 Eur, kitų procesinių prašymų rengimas – 200,00 Eur, pasirengimas baigiamosioms kalboms – 300,00 Eur.
Už advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose prašoma priteisti 600,00 Eur, už baigiamąsias kalbas 300,00 Eur (pasirengimas paskutiniam teismo posėdžiui). Įvertinus atsakovės atstovės prašymo apimtį ir aplinkybę, kad iš viso vyko 6 teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė 6 val. 12 min., sprendžia, kad prašoma priteisti 900,00 Eur suma už pasirengimą teismo posėdžiams ir dalyvavimą juose yra pagrįsta. Ginčo laikotarpiui taikytinas skirtingas ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio dydis, tačiau net taikant mažiausią, atsakovės prašoma priteisti suma neviršys Rekomendacijose nustatytų dydžių (2 110,3 x 0,1 x 6 val.; Rekomendacijų 8.19 p., 9 p.).
Šioje byloje atsakovės atstovas teikė 2024 m. gegužės 9 d. atsiliepimą į ieškinį (DOK-11395), 2024 m. spalio 9 d. atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK-23143), taip pat ir kitus procesinius prašymus.
Pagal Rekomendacijas maksimali už atsiliepimo į (patikslintą) ieškinį priteistina suma galėtų būti 5 275,75 Eur arba 5 491,00 Eur (priklausomai nuo taikytino konkretaus ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio (2 110,3 Eur × 2,5 ar 2 196,4 Eur x 2,5) (Rekomendacijų 7 p.., 8.2 p.). Šiuo atveju akivaizdu, kad ne tik atsiliepimo į ieškinį ir/ar patikslintą ieškinį prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų 8.2 p. nustatyto dydžio, tačiau ir visos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra žymiai mažesnės nei vien tik už atsiliepimo į ieškinį parengimą priteistinas maksimalus dydis. Esant nurodytoms aplinkybės, teismas sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįsto ir protingo dydžio, todėl priteistinos iš ieškovės.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Patikslintą ieškinį atmesti.
Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Forex Baltic“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos ,,Techprometas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 3 000,00 Eur (tris tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Albina Rimdeikaitė