Baudžiamoji byla Nr. N1-337-805/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42708-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.2.2;

2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4

(S)

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 28 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis pradinį išsilavinimą, nevedęs, niekur nedirbantis ir nesimokantis, teistas 2016 m. balandžio 12 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslus ir/ar pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 60 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

Kaltinamasis M. S. 2017 m. rugpjūčio 20 d. apie 00.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, tarpusavio konflikto metu, tyčia rankomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas bei galvos sritį M. V., padarydamas kraujosruvas odoje ir poodyje kairės akies vokų – kaktos kairės pusės – kairio skruosto srityje, dešinio skruosto – dešinės ausies kaušelio srityje, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, tuo sukeldamas M. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 3 dalyje.

Iš kaltinamojo M. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 80-81), matyti, kad su pareikštu įtarimu sutinka visiškai. Nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 19 d. vakare, tikslios valandos neprisimena, pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini), atėjo M. V. ir S. A., kurie atsinešė degtinės ir atsigerti. Visiems besėdint prie stalo ir geriant į svečius atėjo M. B., kuris prie jų taip pat prisijungė. Begeriant pradėjo žodžiu konfliktuoti M. B. ir M. V.. Po vidurnakčio, apie pusę pirmos nakties, M. ir S. išėjo parūkyti į virtuvę, o jis su Mindaugu liko savo kambaryje. M. buvo išgėręs, pradėjo kambaryje triukšmauti, todėl jis supyko ir M. V. sudavė keletą smūgių į įvairias kūno vietas, keletą smūgių sudavė ir į galvos sritį. Kiek tiksliai smūgių ir į kurias vietas jis sudavė pasakyti negali, nes dėl girtumo neatsimena. Kai sudavė M. V. pastebėjo, kad jam iš nosies bėgo kraujas ir jis nukrito ant žemės. Po to į kambarį įėjo S. ir M. ir liepė baigti mušti M. V.. Sumuštas M. V. atsigulė pas jį į lovą ir užmigo. Ryte M. V. atsikėlė ir išėjo. Jis matė, kad M. V. veidas buvo ištinęs. M. V. ryte atsiprašė. Labai gailisi, kad jis sudavė smūgius nukentėjusiajam.

Nukentėjusysis M. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 23-24), kad 2017 m. rugpjūčio 19 d. apie pietus jis atvažiavo pas savo močiutę, kuri gyvena Prienuose. Atvykęs susiskambino su S. A., susitarė susitikti. Susitikę nuėjo pas pažįstamą M. S.. Prie jų prisijungė ir M. B.. Visi susidėjo pinigų ir paprašė nepažįstamo vyriškio nupirkti jiems kelis butelius degtinės. Kai gavo degtinės visi keturi nuėjo pas M. S. į butą ir gėrė degtinę. Išgėręs degtinės jis apie vidurnaktį atsigulė į M. S. lovą. Tuo metu iš kambario į laiptinę buvo išėję parūkyti S. ir M.. Jam begulint lovoje M. S. jį ištempė iš lovos ir nieko nepaaiškinęs sudavė daug smūgių į galvos sritį. Kiek tiksliai sudavė smūgių neatsimena dėl girtumo. Jis prašė, kad jo nemuštų, bet M. S. neklausė. Kai jį mušė M. S. atėjo į kambarį S. ir tada nustojo jį mušti. Kai baigė jį mušti skaudėjo visą galvą, todėl jis vėl atsigulė. Kai ryte atsikėlė, išėjo pas močiutę. Po to susitiko su savo globėju G. Ž., kuris pamatęs, kad jis yra sumuštas nuvežė į Prienų ligoninę apžiūrai.

Nepilnamečio nukentėjusiojo M. V. atstovas pagal įstatymą G. Ž. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 6-7, 8-9, 11), kad jis yra M. V. globėjas pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartį. M. V. yra jo neįgalios sesers D. Ž. sūnus. 2017 m. rugpjūčio 20 d., apie 10.00 val. jam būnant sode Prienuose, parėjo M. V. ir jis pastebėjo, kad M. veide matosi sumušimai. Aiškinantis kas atsitiko M. jam papasakojo, kad 2017 m. rugpjūčio 19 d. apie 18.00 val. su draugu S. A. išgėrė degtinės ir nuėjo į kažkokį butą, kuriame dar prisijungus bendraamžiui vaikinui vardu M. ir M. S. vartojo alkoholinius gėrimus. Apsvaigęs nuo alkoholio užmigo lovoje. Nežino kuriuo metu, nes buvo tamsu, jį M. S. ištraukė iš lovos ir gulinčiam ant grindų rankomis sudavė nemažiau kaip penkis smūgius į veidą, galvą. Po sumušimo M. liko kambaryje. Ryte atsikėlęs apie 8.00 val. išėjo namo. Jokių daiktų nepasigedo. Baudžiamojoje byloje turtinės žalos ir civilinio ieškinio dėl M. V. sumušimo nereiškia ir pretenzijų dėl to neturi, prašo M. S. nubausti įstatymo nustatyta tvarka. 

Liudytojas S. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 42-43), kad 2017 m. rugpjūčio 19 d. apie 17 val. jis susiskambino su M. V., kuris svečiavosi pas močiutę ir jie susitarė eiti pas M. S.. Prie jų atėjo ir M., kurio pavardės nežino. Visi susidėjo po kažkiek pinigų ir paprašė nepažįstamo vyriškio nupirkti kelis butelius degtinės. Kai gavo degtinės visi keturi nuėjo pas M. S. į namus ir gėrė degtinę. Kai visi sėdėjo prie stalo M. V. vis kabinėjosi prie M., jam vis kažkuo jis netiko. Po vidurnakčio jis su M. buvo išėjęs iš buto į laiptinę parūkyti. Kai grįžo iš laiptinės išgirdo M. V. riksmus, matė kaip M. S. sudavė M. V. smūgį į veido sritį, todėl M. S. sakė nemušti. Kai S. nuo M. atsitraukė jis pastebėjo, kad M. V. iš nosies bėga kraujas. Po sumušimo M. V. nuėjo miegoti. Daugiau jokio konflikto nebuvo. Kitą dieną jis atsikėlė ir su M. V. išėjo. Matė ant M. veido sumušimo požymių. Jis M. V. palydėjo iki jo močiutės namų.

Liudytojas M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 47-48), kad rugpjūčio mėnesį, tikslios datos neprisimena, vaikščiodamas po miestą susitiko M. S., kuris jį pakvietė į svečius. Kartu su M. S. buvo M. V. ir S. A.. Vaikinai buvo nusipirkę du butelius degtinės. Jis grįžo namo ir apie 19-20 val. nuėjo pas M. S. į namus, kur rado M. V., M. S. ir S. A. geriančius degtinę. Jis prisijungė prie vaikinų. M. V. pasigėręs pradėjo triukšmauti, rėkauti, o M. S. jį vis ramino, kad šis neprikeltų jo mamos. M. S. pasiuto ir jo su S. paprašė, kad jie išeitų iš kambario parūkyti, nes kaip suprato jis norėjo M. pamokyti. Jis su S. nuėjo parūkyti. Baigus rūkyti ruošėsi eiti į kambarį kaip išgirdo M. V. riksmą. Kai jis su S. įėjo į kambarį pamatė kaip iš veido M. V. bėgo kraujas. Kadangi visi buvo išgėrę, tai liko miegoti pas M. S. kambaryje. Jis ryte anksti atsikėlė ir parėjo namo.

Be M. S. prisipažinimo, nukentėjusiojo M. V., nepilnamečio nukentėjusiojo M. V. atstovo pagal įstatymą G. Ž., liudytojų S. A. ir M. B. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

2017 m. rugpjūčio 20 d. Prienų ligoninės priėmimo skyriaus darbuotojo pranešimas patvirtina, kad  15.25 val. dėl sužalojimų veide į priėmimo skyrių kreipėsi M. V., gimęs (duomenys neskelbtini), apžiūrint įtariamas viršutinio žandikaulio lūžis, nukreiptas į Kauno klinikas gydymui (b. l. 4);

2017 m. spalio 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 37), kurioje nurodyta, jog M. V. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies vokų – kaktos kairės pusės – kairio skruosto srityje, dešinio skruosto – dešinės ausies kaušelio srityje, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje. Sužalojimai padaryti veikiant galvą kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimų padarymo galimybė griūnant ir atsitrenkiant į kietus paviršius mažai tikėtina.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, arba šiuos veiksmus atliko kankindamas nukentėjusį asmenį. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, t. y. 2017 m. rugpjūčio 20 d. apie 00.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, tarpusavio konflikto metu, tyčia rankomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas bei galvos sritį M. V., padarydamas kraujosruvas odoje ir poodyje kairės akies vokų – kaktos kairės pusės – kairio skruosto srityje, dešinio skruosto – dešinės ausies kaušelio srityje, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, tuo sukeldamas M. V. nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiajam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas, nusikalstama veika sukeltas fizinis skausmas. Tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Nusikaltimas įrodytas.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už M. S. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis M. S. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 86-88, 90-91). Nukentėjusysis ir jo atstovas pagal įstatymą informuoti apie prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su juo sutinka (b. l. 83).

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą mušdamas kitą asmenį – M. V.. Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Kaltinamojo M. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad M. S. yra jauno amžiaus, niekur nedirba ir nesimoko, pastovaus pajamų šaltinio neturi (b. l. 67), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 68), eilę kartų baustas administracine tvarka (b. l. 61-64), praeityje teistas vieną kartą (b. l. 53-55, 56-60), kaltinamojo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo (b. l. 53-55), Prienų rajono psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 66). Bylos duomenimis dėl neteisėtų neblaivaus kaltinamojo veiksmų nepilnametis nukentėjusysis buvo sumuštas, jautė fizinį skausmą, jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas. Civilinio ieškinio nukentėjusysis ir jo įstatyminis atstovas kaltinamajam nereiškia, prieštaravimų prokurorės sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, M. S. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – areštas, su kuria kaltinamasis sutinka.

Pagal BK 641 straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 641 straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a  (į s a k o) :

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 21 paros arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. S. paskirti galutinę 14 parų arešto bausmę.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos.

Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo M. S. paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti M. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                                                 Loreta Radzevičienė