Administracinė byla Nr. A-542-146/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00920-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 59.1.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 5–6), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 8 569,36 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2012 m. gegužės 28 d. buvo įdarbintas Alytaus pataisos namuose dirbtuvių vedėjo-kirpėjo pareigose 0.5 etato taikant 0.55 koeficientą. Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo mėnesio jis dirbo 0.75 etato taikant 0.55 koeficientą. Jam einant dirbtuvių vedėjo pareigas buvo mokamas ne vedėjo, bet brigadininko atlyginimas, kuris sudarė 15 Eur per mėnesį. Pareiškėjas manė turintis gauti tinkamą apmokėjimą už darbą, todėl prašė priteisti neišmokėtą 32 mėnesių atlyginimą (3 876,15 Eur) už vedėjo darbą. Pareiškėjas kirpėju dirbo 7 dienas per savaitę po 6 valandas, taip pat poilsio ir švenčių dienomis, todėl turi teisę reikalauti atsiskaityti už 270 poilsio dienų – 3 176,60 Eur. Dirbdamas vedėjo pareigose jis dvi valandas per dieną atlikdavo valytojo darbą kirpykloje, nes Alytaus pataisos namuose kirpykloms valytojo etatas nebuvo numatytas. Iš viso už valytojo darbą pareiškėjui priklauso 1 316,70 Eur. Be to, kiekvienas dirbantis turi teisę į atostogas. Po 11 mėnesių darbo pareiškėjui priklausė 14 dienų atostogų, tuo tarpu jam, dirbusiam nuo 2012 m. gegužės 28 d. iki 2015 m. kovo 1 d., tokia teisė nebuvo suteikta, todėl iš atsakovo priteistina 200,18 Eur kompensacija už 35 nepanaudotas atostogų dienas. Pareiškėjo teigimu, jam buvo padaryta 8 569,63 Eur turtinė žala.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 14–15).

Atsakovas paaiškino, kad nuteistasis A. M. Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 2-157 buvo paskirtas dirbti kirpėju 0.5 pareigybės, pareiginės algos koeficientas 0.43 minimalios algos dydžio. 2012 m. birželio 21 d. direktoriaus įsakymu Nr. 2-183 jis buvo atleistas iš kirpėjo pareigų. 2012 m. birželio 21 d. direktoriaus įsakymu Nr. 2-184 pareiškėjas buvo paskirtas dirbti dirbtuvių vedėju ir kirpėju 0.5 pareigybės, pareiginės algos koeficientas 0.55 minimalios mėnesinės algos dydžio. 2015 m. kovo 3 d. direktoriaus įsakymu Nr. 2-93 iš šių pareigų jis buvo atleistas. Pareiškėjas klaidingai nurodo, kad buvo įdarbintas valytoju. Dirbtuvių vedėjo ir kirpėjo pareigybių aprašymo 3 punktas numato kontroliuoti, kad būtų laikomasi sanitarijos reikalavimų ir tvarkos kirpėjo patalpose, todėl pareiškėjas privalėjo vykdyti šias jam priskirtas funkcijas ir tvarkyti kirpėjo patalpas. Atsižvelgiant į minimalios mėnesinės algos dydį 2012–2015 m. pareiškėjui buvo mokamas atlyginimas už darbą. Šią aplinkybę patvirtina Alytaus pataisos namų buhalterijos pažyma apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas, Aprašas) 12 punktu nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbą poilsio ir švenčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų. Kadangi pareiškėjas dirbo slenkančiu grafiku, jam buvo suteiktos laisvos dienos už šventines dienas, kuriomis jis dirbo.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą atmetė (b. l. 109–114).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia turtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš Alytaus pataisos namų administracijos neteisėtų veiksmų darbo laiko apskaitos, atostogų, poilsio dienų suteikimo ir apmokėjimo už jo atliktą darbą srityje.

Teismas nurodė, kad valstybės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti turtinę žalą.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valstybės valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas, BVK) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbo ypatumus reglamentuoja specialus įstatymas – Bausmių vykdymo kodeksas ir jo nuostatas šioje srityje įgyvendinantis Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas, kuriame nustatyta suimtųjų ir nuteistųjų areštu ar laisvės atėmimo bausmėmis, dirbančių laisvės atėmimo vietose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų, darbo apmokėjimo ir priedų mokėjimo tvarka.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 111 straipsnį, nuteistųjų darbas yra viena iš nuteistųjų pataisos priemonių. Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija; pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Išimtis dėl šios pareigos vykdymo nustato šio Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 2 dalis ir 167 straipsnio 3 dalis. Toks teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, jog pareiškėjui dirbant Alytaus pataisos namuose tarp jo ir laisvės atėmimo įstaigos darbo teisiniai santykiai nesusiklostė, t. y. pareiškėjas dirbo ne darbo sutarties pagrindu, todėl ginčo atveju Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbo užmokesčio mokėjimą, atostogas, kompensacijas, jo atžvilgiu netaikytinos.

Europos kalėjimų taisyklių 26 punkte, be kita ko, nurodoma, kad darbą kalėjime reikėtų vertinti kaip pozityvų kalinimo režimo elementą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindinis darbo kaip pataisos priemonės tikslas – paruošti asmenį integracijai į visuomenę bei išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (pvz., 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1396/2011). Nuteistųjų darbas yra esminis nuteistųjų laisvės atėmimu resocializacijos elementas ir turi didelę reikšmę jų pataisos procese (žr. 2012 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1956/2012). Administracinių teismų praktikoje yra konstatuota, kad pataisos įstaigų administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įtraukti besąlygiškai visus nuteistuosius, net ir norinčius dirbti, į darbo sąrašus, nėra nustatytos sąlygos ar kriterijai, kuriems esant visiems be išimties nuteistiesiems būtų garantuojamas darbas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-407/2014).

Nuteistųjų darbo sąlygas nustatančio Bausmių vykdymo kodekso 128 straipsnio (bylai aktuali 2002 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. IX-994 redakcija) 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aštuonių valandų darbo diena. Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali būti skiriami dirbti švenčių ir poilsio dienomis, išskyrus darbo įstatymuose numatytais atvejais (128 str. 1 d.). Nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbą poilsio arba švenčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų (BVK 128 str. 3 d.).

Bausmių vykdymo kodekso 131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Aprašas darbo apmokėjimą diferencijuoja atsižvelgiant į tai, ar darbo rezultatus galima apskaičiuoti konkrečiais rodikliais (Aprašo 3 p.), ar darbai yra nuolatiniai, konkrečios apimties, ilgalaikiai (Aprašo 4 p.). Aprašo 4 punkte nustatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems, dirbantiems nuolatinius konkrečios apimties ilgalaikius darbus, mokama mėnesinė alga. Mėnesinę algą nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai, taikydami koeficientus, kurie nustatomi pagal darbų rūšis (2 priedas). Darbo užmokesčio koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydis. Mėnesinė alga apskaičiuojama atitinkamą koeficientą dauginant iš minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Pagal Aprašo 2 priedą ūkio darbams nustatytas 0,43–0,55 koeficientas. Aprašo 12 punkte pakartota Bausmių vykdymo kodekso 128 straipsnio 3 dalies nuostata.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 2-157 buvo paskirtas dirbti kirpėju 0.5 pareigybės, pareiginės algos koeficientas 0.43 minimalios algos dydžio. 2012 m. birželio 21 d. direktoriaus įsakymu Nr. 2-183 iš kirpėjo pareigų jis buvo atleistas ir 2012 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 2-184 paskirtas dirbti dirbtuvių vedėju ir kirpėju 0.5 pareigybės, pareiginės algos koeficientas 0.55 minimalios mėnesinės algos dydžio. Pagal pažymą apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, nuo 2014 m. sausio 2 d. pareiškėjas buvo paskirtas dirbtuvių vedėju-kirpėju 0.75 pareigybės, pareiginės algos koeficientas 0.55 minimalios mėnesinės algos dydžio. 2015 m. kovo 3 d. direktoriaus įsakymu Nr. 2-93 iš šių pareigų jis buvo atleistas.

Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, toliau – ir ABTĮ) 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d., 72 str.). Vykdydamas teismo protokolinėje nutartyje nurodytą įpareigojimą atsakovas pateikė Alytaus pataisos namuose ūkinio aptarnavimo brigados pildomus darbo laiko apskaitos žiniaraščius už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2015 m. kovo mėn., kuriuose atsakovas apskaitė pareiškėjo darbo laiką ginčo laikotarpiu (pagal Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78 patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščių formą), žiniaraščiuose, be tų sutartinių žymėjimų, kurie numatyti pagal Aprašo priedą (pvz., poilsio dienos – P, švenčių dienos – S), įvedant papildomus sutartinius žymėjimus, kurie būdingi tik pataisos įstaigos specifikai (pvz., dienos baudos izoliatoriuje – B, dienos kameros tipo patalpoje – KTP, buvimas ilgalaikiame pasimatyme – IP ir kt.). Šiuose darbo laiko apskaitos dokumentuose yra nurodytas pareiškėjo faktiškai dirbtas laikas, už kurį jam ir buvo skaičiuojamas darbo užmokestis. Į bylą taip pat yra pateiktos pažymos apie A. M. apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį. Minėta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems, dirbantiems nuolatinius konkrečios apimties ilgalaikius darbus, mokama mėnesinė alga (Aprašo 4 p.). Mėnesinę algą nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai, taikydami koeficientus, kurie nustatomi pagal darbų rūšis (2 priedas), darbo užmokesčio koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydis, o mėnesinė alga apskaičiuojama atitinkamą koeficientą dauginant iš minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Teismas pažymėjo, kad ginčo dėl darbo užmokesčio dydžio, jo apskaičiavimo, nėra.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2012 m. birželio 22 d. jis atliko dirbtuvių vedėjo pareigas, o jam buvo mokamas brigadininko atlyginimas – apie 15 Eur į mėnesį, tačiau jokių šiuos argumentus patvirtinančių aplinkybių nenurodė, tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Pareiškėjas prie skundo pridėjo Alytaus pataisos namų 2015 m. kovo 20 d. išduotas pažymas Nr. 8-4468 ir Nr. 8-4469 apie jam apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį už visą darbo laiką, kuriose išsamiai nurodytos pareiškėjui apskaičiuotos, išskaičiuotos ir išmokėtos darbo užmokesčio dalys. Šiose pažymose pateikti duomenys paneigia pareiškėjo teiginį esą jam už atliktą darbą ginčo laikotarpiu buvo sumokamas tik 15 Eur darbo užmokestis per mėnesį. Pareiškėjas nenurodė, kad minėtose pažymose pateikti duomenys neteisingi, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jam faktiškai išmokėta darbo užmokesčio dalis buvo mažesnė, nei nurodyta pažymose, ir neatitiko įsakymuose dėl jo priėmimo į darbą nurodytų koeficientų. Atsižvelgęs į tai, aptariamus pareiškėjo argumentus teismas pripažino deklaratyviais ir atmetė kaip nepagrįstus.

Pareiškėjas skunde teigė, kad dirbo be poilsio 7 dienas per savaitę po 6 val., tačiau šie jo argumentai taip pat paneigti pateiktais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, kuriuose pažymėtos poilsio ir švenčių dienos ir nurodytas tikslus faktiškai dirbtas dienų ir valandų per mėnesį skaičius, kuris, beje, visu pareiškėjo dirbtu laikotarpiu yra mažesnis nei mėnesinis dienų skaičius. Nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbą poilsio arba švenčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų (BVK 128 str. 3 d.), analogiška nuostata įtvirtinta ir Aprašo 12 punkte. Piniginė kompensacija už poilsio ar švenčių dienomis dirbtą laiką teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuteistuosius liečiančius ginčo atveju aktualius teisinius santykius, nėra numatyta ir negalima, todėl pareiškėjo keliamas reikalavimas priteisti darbo užmokestį už darbą poilsio ir švenčių dienomis, teismo įsitikinimu, yra nepagrįstas.

Pareiškėjas teigė, kad darbo kirpykloje metu jis buvo išnaudojamas, nes pats dvi valandas per dieną privalėjo atlikti valytojo darbą, už kurį jam nebuvo mokama. Šiuos pareiškėjo teiginius teismas atmetė. Iš Dirbtuvių vedėjo ir kirpėjo pareigybių aprašymo bei kirpėjo pareigybės aprašymo 3 punktų teismas nustatė, kad pareigybės aprašyme nustatytas pareigas atliekantis asmuo privalo kontroliuoti, kad būtų laikomasi sanitarijos reikalavimų bei tvarkos kirpėjo patalpose, taip pat laikytis sanitarijos reikalavimų bei palaikyti švarą ir tvarką kirpėjo patalpose. Taigi pareiškėjas pareigybės aprašymuose nustatytų pareigų, į kurias jis buvo priimtas, pagrindu privalėjo vykdyti šias jam priskirtas funkcijas ir palaikyti švarą bei tvarką kirpėjo patalpose.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginio, kad jam nebuvo suteiktos atostogos, teismas pažymėjo, jog BVK 128 straipsnio 6 dalis numato, kad nuteistųjų teisę į atostogas bausmės atlikimo laikotarpiu nustato šio kodekso 130 straipsnis. Remiantis Bausmių vykdymo kodekso 130 straipsnio 1 dalimi, atvirose kolonijose, nepilnamečių pataisos namuose, pataisos namuose lengvosios ir paprastosios grupių laikymo sąlygomis atliekantys laisvės atėmimo bausmę nuteistieji, kurie stropiai dirba, turi teisę į keturiolikos kalendorinių dienų nemokamas atostogas per vienerius metus; šios atostogos įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Bausmių vykdymo kodekso 130 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodytos atostogos suteikiamos nuteistajam atlikus vienuolika mėnesių bausmės, jeigu jis neturi galiojančių nuobaudų; atostogos suteikiamos pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu. Atostogų suteikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 130 str. 5 d.). Atitinkamai ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 148 punkto redakcija numatė, jog atvirose kolonijose, nepilnamečių pataisos namuose, pataisos namuose lengvosios ir paprastosios grupių laikymo sąlygomis atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems, kurie stropiai dirba, keturiolikos kalendorinių dienų nemokamos atostogos suteikiamos nuteistajam atlikus vienuolika mėnesių bausmės per vienerius metus, jeigu jis neturi galiojančių nuobaudų. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad bausmės atlikimo metu kreipėsi dėl nemokamų atostogų jam suteikimo, kad tokias atostogas buvo atsisakyta suteikti, be to, nagrinėjamu aspektu pabrėžta, jog paminėtuose teisės aktuose nėra numatyta galimybė taip, kaip reikalauja pareiškėjas, nepanaudotas nemokamas atostogas pakeisti pinigine kompensacija.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus teismas pripažino, kad byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog pareiškėjui darbo užmokestis nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2015 m. kovo mėn. buvo skaičiuojamas neteisingai, kad jis dirbo pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Pareiškėjas nesikreipė į pataisos namų administraciją ar kitas kompetentingas institucijas dėl netinkamos jo darbo laiko apskaitos ir (ar) apmokėjimo ar dėl kitų jo skunde nurodytų aplinkybių. Pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių, pažymų apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį pagrindu galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nedirbo daugiau laiko nei buvo nustatyta, taigi nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios nuteistojo darbo laiko trukmę, apmokėjimą, atostogų suteikimą. Šios nustatytos aplinkybės kitais objektyviais duomenimis nepaneigtos, todėl teismas jomis vadovavosi spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Pareiškėjo argumentai, kuriais jis grindžia savo reikalavimus, teismo įsitikinimu, yra subjektyvaus pobūdžio, deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais.

Kadangi pareiškėjas neįrodė savo teiginių, susijusių su jo darbu pataisos įstaigoje, pagrįstumo, byloje nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) diskriminavo pareiškėją ar kitaip pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius nuteistųjų darbą. Atsakovas neveikė neteisėtai ir jokių teisei priešingų veikų neatliko, todėl nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

III.

Pareiškėjas A. M. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo jį kviesti į teismo posėdį, apklausti liudytojais buvusius Alytaus pataisos namų kirpėjus, buvusią buhalterę, Alytaus pataisos namų Ūkio skyriaus inspektorių, išreikalauti vaizdo medžiagą, iš kurios būtų galima nustatyti kirpėjo darbo trukmę (b. l. 117–119).

Pareiškėjas teigia, kad teismas šališkai, nenuodugniai išnagrinėjo skundą, netenkino pareiškėjo prašymo pristatyti jį į teismo posėdį. Skundžiamą sprendimą teismas priėmė pareiškėjui už akių, neapklausęs liudytojų, negavęs buhalterijos paaiškinimų. Pareiškėjas, kaip dirbtuvių vedėjas, buvo materialiai atsakingas už medžiagas, tačiau atsakovo atstovas siekia įrodyti, jog A. M. buvo tik dirbtuvių prižiūrėtojas. Apelianto tvirtinimu, vedėjo atlyginimą gavo kitas asmuo. Vadovaujantis Aprašu pareiškėjo etatai yra priskirti atsakingiems darbams ir už jų atlikimą pareiškėjui privalo būti teisingai atlyginta. Dirbtuvių vedėjo ir kirpėjo pareigybių aprašymų 3 punktas tik nustato pareigą kontroliuoti, kad būtų laikomasi sanitarijos reikalavimų bei tvarkos. Apkirpęs žmogų, kirpėjas kaskart privalo sušluoti plaukus ir dezinfekuoti įrankius, o patalpų valymas po darbo yra valytojo funkcija. Poilsio dienų žymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje yra tik formalumas. Iš tiesų pareiškėjas dirbo be poilsio visą mėnesį nuo 8.30 val. iki 19.00, nes nebuvo kito jį pakeičiančio kirpėjo. Nors atsakovo atsiliepime nurodoma, kad pagal Aprašo 12 punktą nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbą poilsio ar švenčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų, tačiau faktiškai tokių kompensacijų pareiškėjas negavo.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti (b. l. 123–124).

Atsakovas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepažeidė teisės normų, tinkamai įvertino visas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, sprendimas atitinka ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti pareiškėjui žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Dėl nagrinėjant pareiškėjo apeliacinį skundą taikytinų procesinės teisės normų teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. įstatymas Nr. XII-2399). Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis procesas šioje byloje prasidėjo iki nurodyto įstatymo įsigaliojimo, vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio, nustatančio šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, 2 dalimi, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į ABTĮ, galiojusio iki 2016 m liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš Alytaus pataisos namų administracijos neteisėtų veiksmų nuteistųjų darbo ir poilsio laiko apskaitos bei apmokėjimo už darbą srityje.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jo skundas buvo atmestas, be kita ko apeliaciniame skunde remiasi argumentais, kad teismas neužtikrino pareiškėjo teisės į teisingą ir nešališką bylos išnagrinėjimą.

Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tuo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, teisėjų kolegija tikrina, ar nėra pagrindo panaikinti teismo sprendimą vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio nuostatomis.

Pagal ABTĮ 142 straipsnio 1 dalį, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, išskyrus ABTĮ 142 straipsnio 2 dalyje išvardytus procesinės teisės normų pažeidimo arba netinkamo jų pritaikymo atvejus, kuriuos nustačius teismo sprendimas turi būti panaikintas besąlygiškai. Vienas iš tokių pagrindų – pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (ABTĮ 142 str. 2 d. 7 p.).

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių pristatyti jį iš laisvės atėmimo vietos į teismo posėdį, todėl byla buvo išnagrinėta pareiškėjui nedalyvaujant ir negalint pasinaudoti ABTĮ 53 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis proceso šalių teisėmis reikšti prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, liudytojams bei kt.

ABTĮ 78 straipsnio 1 dalis nustato, kad byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tuomet, kai proceso šalims apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu. Šio straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko vertėjas ar proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, kai būtina išreikalauti naujus įrodymus <...> ir kitais reikiamais atvejais. ABTĮ 79 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nei proceso šalys, nei jų atstovai, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, t. y. laikydamasis šio įstatymo 137 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos.

Pagal ABTĮ 73 straipsnio 2 dalį, jeigu įstatymai nenustato kitaip, proceso dalyviams ir atstovams šaukimas turi būti įteikiamas ne vėliau kaip prieš tris dienas iki teismo posėdžio dienos. Asmeniui šaukimas pristatomas į jo gyvenamąją vietą arba pasiunčiamas į jo darbovietę (ABTĮ 73 str. 3 d.). ABTĮ 75 straipsnis nustato šaukimų pristatymo paštu ar per kurjerius ir įteikimo tvarką. Šaukimai pristatomi paštu ar per kurjerius. Įteikimo adresatui laikas pažymimas įteikiamame šaukime ir grąžintinoje teismui šaukimo atplėšiamojoje dalyje, kurioje adresatas pasirašo, kad šaukimą gavo (1 d.). Šaukimas asmeniui įteikiamas jam pačiam pasirašytinai (4 d.). Jeigu pristatantis šaukimą asmuo gyvenamojoje vietoje arba darbo vietoje neranda asmens, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas dalyvauti byloje, tai šaukimas įteikiamas kuriam nors iš gyvenančių kartu su juo suaugusių šeimos narių, o jeigu jų nėra, – butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui (jo pavaduotojui) ar darbovietės administracijai. Šiais atvejais priėmęs šaukimą asmuo privalo pasirašydamas, kad gavo šaukimą, nurodyti savo vardą, pavardę, taip pat savo ryšį su adresatu arba einamas pareigas. Priėmęs šaukimą asmuo privalo, esant galimybei, nedelsdamas įteikti jį adresatui (5 d.). Šaukimo atplėšiamoji dalis su adresato parašu ar pranešimas apie šaukimo įteikimą grąžinamas teismui (6 d.).

Tikrinamos administracinės bylos dokumentuose yra teismo šaukimo šioje byloje grąžinamoji dalis, kurios įrašai patvirtina, kad teismo šaukimas 2015 m. spalio 26 d. buvo įteiktas pareiškėjui A. M. per Alytaus pataisos namų administraciją (b. l. 28), tačiau 2015 m. lapkričio 4 d., 9.00 val. vykusiame teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo. Teismas, pripažinęs, kad apie posėdžio laiką ir vietą pareiškėjui buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, pradėjo bylos nagrinėjimą iš esmės ir vėliau jį atidėjo, įpareigodamas atsakovo atstovą pateikti papildomus įrodymus apie pareiškėjo darbą Alytaus pataisos namuose. Apie kito (2015 m. gruodžio 16 d., 11.00 val.) teismo posėdžio laiką buvo pasirašytinai paskelbta atvykusiam atsakovo atstovui, o pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo informuoti teismo pranešimais be grąžintinos teismui pranešimo atplėšiamosios dalies, kurioje adresatas pasirašo, kad pranešimas įteiktas (b. l. 31–33). Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi (nutartyje padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas, nurodant nutarties priėmimo datą – 2015 m. lapkričio 16 d.) nutarė nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, motyvuodamas tuo, kad bylos proceso šalys į paskirtą teismo posėdį neatvyko, joms apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai ir yra atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujančių Alytaus pataisos namų prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 79 str. 5 d.) (b. l. 106, 107). Pažymėtina, jog nei prieš 2015 m. lapkričio 4 d., nei prieš 2015 m. gruodžio 16 d. teismo posėdį į bylą nebuvo gauta jokių pareiškėjo procesinių prašymų. Pats teismas pareiškėjo, buvusio laisvės atėmimo vietoje, neatvykimo priežasčių nesiėmė nustatyti.

Pirmiau aptarti faktiniai duomenys teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad Kauno apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą pagal A. M. skundą, formaliai laikėsi ABTĮ 73–75 straipsniuose įtvirtintų proceso šalių informavimo taisyklių, ir nesant išskirtinių aplinkybių, šie teismo veiksmai būtų pripažinti pakankamais bylai nagrinėti ir sprendimui priimti ABTĮ 78 ir 79 straipsniuose nustatyta tvarka, t. y. pareiškėjui nedalyvaujant, kai apie teismo posėdžių laiką ir vietą jam buvo pranešta teismo šaukimu, o vėliau pranešimu. Tačiau konkrečiu atveju yra neginčijamų įrodymų, jog teismo proceso metu pareiškėjas atliko terminuotą laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Nors pastarasis klausimas ABTĮ nėra atskirai aptartas, bet atsižvelgiant į tai, kad asmuo, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė ar taikomas jos suvaržymas, tampa priklausomas nuo valstybės institucijų ir jų pareigūnų veiksmų, tokio asmens teisinės apsaugos (ir procesinių teisių) užtikrinimas, įgyja ypatingą reikšmę. Todėl administracinių teismų praktikoje jau tapo įprasta, kad apygardos administracinis teismas, išsiųsdamas pareiškėjui šaukimą arba atidėdamas bylos nagrinėjimą ir apie kito posėdžio datą ir laiką jį informuodamas pranešimu, kartu priima nutartį dėl pareiškėjo, pareiškėjui pageidaujant, etapavimo iš laisvės atėmimo vietos (areštinės, pataisos namų, kalėjimo, laisvės atėmimo vietų ligoninės, kardomojo kalinimo vietos ir pan.) į teismo posėdį. Vadovaujantis nuo 2013 m. liepos 1 d. galiojančiais ABTĮ 11 straipsnio 5 dalies pakeitimais proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant alternatyvius būdus – informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), tačiau kaip ir pirmuoju atveju tam reikalingas papildomas teismo patvarkymas už sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų laikymą ir konvojavimą atsakingoms valstybės institucijoms, taip pat būtina šių teismo nurodymų vykdymo kontrolė. Tai reiškia, jog siekdamas realiai apginti galimai pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta ABTĮ – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir kitaip padėti šiems asmenims efektyviai įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas. Aktyvus teismo vaidmuo yra įtvirtintas ABTĮ 10, 57, 81 straipsnių normose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1238/2009, 2017 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-370-552/2017).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos (pvz.: 2011 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-53/2011, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-181/2011, 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis  administracinėje byloje Nr. A502-1634/2012), kad teismas negali nagrinėti bylos, kai nedalyvauja kuris nors iš byloje dalyvaujančių asmenų, jeigu jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nes tokiu atveju būtų pažeidžiama teisė būti išklausytam, šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai. Šių principų nesilaikymas gali lemti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą.

Kaip žinia, administracinis teismas sprendžia tarp dviejų šalių kilusį ginčą ir teismas, remdamasis principu išklausyti abi konfliktuojančias puses, privalo apsvarstyti kiekvienos šalies pateiktus ir su administracine byla susijusius įrodymus bei argumentus ir juos įvertinti. Proceso šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, atsikirtimus, prieštaravimus, ir viena iš priemonių nustatyti šias aplinkybes yra šalių paaiškinimai, kurie teismui gali būti pateikti žodžiu ar raštu. Žodžiu jie pateikiami atitinkamame teismo posėdyje (ABTĮ 79, 82 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-129-858/2015).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (žr. Kress prieš Prancūziją [GC], Nr. 39594/98, § 72, ECHR 2001?VI). Šalių lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iš jų nebūtų pranešta apie teismo posėdį tokiu būdu, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti norėdama įgyvendinti savo teises, įtvirtintas nacionalinėje teisėje – kai tuo metu kita šalis tokias savo teises veiksmingai įgyvendina (2008 m. lapkričio 25 d. sprendimas Š. prieš Lietuvą). EŽTT pripažįsta, kad proceso greitumas yra svarbi siekiamybė, tačiau ji negali pateisinti vieno iš esminių principų – šalių teisės į rungtynišką procesą – nepaisymo (žr. 1997 m. vasario 18 d. sprendimą byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją). Dalyvavimas teismo posėdyje įgalina vieną šalį pateikti argumentus dėl bylos esmės, o šių argumentų neperdavimas kitai šaliai, dėl ko ji negali į juos atsakyti, juolab kad poveikis teismo sprendimui, kurį būtų turėjusios priešingos šalies pateiktos pastabos, a priori (lot. iš anksto) negali būti įvertintas, kelia grėsmę byloje dalyvaujančio asmens pasitikėjimui teisingumo vykdymu, paremtam inter alia (lot. be kita ko) žinojimu, kad dėl kiekvieno byloje esančio dokumento bus galima pareikšti savo nuomonę.

Analizuojamu atveju byloje nesant būtinos informacijos, leidžiančios nustatyti, kad pareiškėjui buvo užtikrintas teisminės gynybos prieinamumas, t. y. pirmosios instancijos teismas neįsitikino, kad pareiškėjui buvo žinoma apie 2015 m. gruodžio 16 d., 11.00 val. teismo posėdį (apie jį pareiškėjas informuotas pranešimu be grąžintinos teismui pranešimo atplėšiamosios dalies) ir jis nepageidavo šiame posėdyje dalyvauti, taip pat teismas neišsiaiškino pareiškėjo, kuris laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu negalėjo savarankiškai palikti Alytaus pataisos namų, pozicijos dėl dalyvavimo arba nedalyvavimo 2015 m. lapkričio 4 d. ir 2015 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžiuose (nei vienu atveju pareiškėjas neatsiuntė teismui prašymo bylą nagrinėti jam neatvykus ir pats teismas tokių klausimų pareiškėjui neuždavė), bei teismui nesiėmus kitokių priemonių, kuriomis pareiškėjui būtų sudarytos prielaidos asmeniškai (tiesiogiai ar nuotoliniu būdu) dalyvauti bylą nagrinėjant pirmąja instancija, skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

Remiantis visuma individualių faktinių aplinkybių konstatuotina, jog apygardos administracinis teismas pažeidė procesinės teisės normas – išnagrinėjo bylą, kai nebuvo vieno iš proceso dalyvių (pareiškėjo), kuriam, atsižvelgiant į nuteistųjų specifinę padėtį, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje esantis asmuo negali savo nuožiūra pasirinkti likti laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje ar esant būtinybei iš jos išvykti, ir toks asmuo, aiškiai neišreiškęs valios dėl ginčo nagrinėjimo jam nedalyvaujant, apeliacinį skundą grindžia paneigta teise būti teismo išklausytam, yra pagrindas taikyti ABTĮ 142 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad ištaisyti šį pažeidimą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nėra galimybės. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies nuostatos suponuoja išvadą, kad apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi ABTĮ įtvirtina ribotą apeliaciją, t. y. apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas remiantis byloje esama medžiaga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2014 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-181/2014). Šiuo atveju nagrinėjant bylą iš naujo turi būti suteikta pareiškėjui galimybė dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime, be to, būtina išspęsti pareiškėjo procesinius prašymus dėl įrodymų rinkimo ir tyrimo, nes, kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, pareiškėjas siekia kviesti ir apklausti liudytojus bei pasinaudoti kitomis ABTĮ 53 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis proceso šalių teisėmis, kurios, neužtikrinus jo dalyvavimo minėtuose teismo posėdžiuose, buvo iš esmės suvaržytos. Todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimas naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui pirmiau padarytoms administracinių bylų teisenos klaidoms ištaisyti, tuo garantuojant veiksmingą pareiškėjo galbūt pažeistų subjektinių teisių teisminę gynybą ir teisingą bylos išsprendimą.

Atsižvelgusi į nurodytus motyvus ir priimamą procesinį sprendimą, teisėjų kolegija iš esmės nepasisako dėl administracinėje byloje susiklosčiusių materialinių teisinių santykių turinio ir kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                            Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas