Civilinė byla Nr. e2A-487-933/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00405-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.1; 3.3.1.2; 3.3.1.11; 3.3.1.13; 3.3.1.18.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Antano Rudzinsko ir Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurorita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurorita“ ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nuosavybės teisės pripažinimo bei įpareigojimo grąžinti pinigines lėšas, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, T1 Holdings Limited, Worldclear Ltd, Vilniaus apygardos prokuratūra.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eurorita“ ieškiniu prašė pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 351 120 Eur sumą, esančią pas atsakovę Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) depozitinėje sąskaitoje; įpareigoti VMI panaikinti 351 120 Eur sumos, esančios depozitinėje sąskaitoje, apskaitą, visus apribojimus disponuoti likučiais sąskaitose ir grąžinti šias lėšas ieškovei; priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė paaiškino, kad 2018 m. gegužės 25 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-2-00034-18 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu buvo areštuotos 101 120 Eur bei 250 000 Eur (iš viso 351 120 Eur) sumos, esančios ieškovės banko sąskaitoje, atidarytoje Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (toliau – ieškovės banko sąskaita). Ikiteisminio tyrimo metu, nuo 2020 m. sausio 13 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d. vyko juridinių asmenų reorganizavimas, kuriam 2020 m. rugsėjo 23 d. pasibaigus, UAB „WB21“ (bendrovė priklauso įmonių grupei WB21 Pte. Ltd.) buvo prijungta prie ieškovės. Ieškovė perėmė visas UAB „WB21“ teises ir pareigas.
3. 2020 m. spalio 23 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu (toliau – ir nutarimas) nesurinkus duomenų apie tai, kad ieškovės banko sąskaitoje esanti 351 120 Eur suma buvo gauta nusikalstamu būdu, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Po ikiteisminio tyrimo pabaigos, FNTT įpareigojo VMI inicijuoti areštuotų piniginių lėšų (351 120 Eur sumos) pripažinimą bešeimininkiu turtu; FNTT taip pat įpareigojo Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (toliau – ir Luminor bankas) ieškovės banko sąskaitoje esančią 351 120 Eur sumą pervesti į VMI depozitinę banko sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį: „Pinigai, kurių savininkas nežinomas“. Luminor bankas į atsakovės sąskaitą pervedė 351 114,36 Eur. 2020 m. lapkričio 16 d. Worldclear Ltd apskundė nutarimą aukštesniajam prokurorui, nurodydama, jog FNTT, nutraukusi ikiteisminį tyrimą, nepagrįstai nepanaikino pritaikytos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo.
4. Ieškovės įsitikinimu, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 19 d. nutartimi pripažino, kad FNTT neturėjo pagrindo spręsti dėl piniginių lėšų kilmės, nes ši aplinkybė nebuvo ikiteisminio tyrimo objektas. Anot ieškovės, teismas konstatavo, kad areštuotos piniginės lėšos negalėjo būti pervestos į VMI depozitinę sąskaitą. Ieškovė 2020 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į atsakovę VMI, prašydama grąžinti ieškovei priklausančias pinigines lėšas, tačiau 2020 m. gruodžio 14 d. VMI atsakyme nurodė, kad VMI neturi įgaliojimų priimti sprendimo dėl depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų grąžinimo, todėl ieškovė turėtų kreiptis į teismą dėl piniginių lėšų grąžinimo, įrodžius, jog šios lėšos ieškovei priklauso nuosavybės teise. 2021 m. kovo 3 d. ieškovė pakartotinai kreipėsi į VMI, prašydama grąžinti tik dalį piniginių lėšų (101 120 Eur), tačiau VMI atsisakė grąžinti lėšas, iš esmės nurodydama analogiškus tokio atsisakymo motyvus.
5. Ieškovė vertino, kad ji yra teisėta piniginių lėšų savininkė, todėl ginčo piniginės lėšos negalėjo būti pripažintos bešeimininkėmis. Ieškovės įsitikinimu, teisėtai atidarytoje ieškovės banko sąskaitoje esančios lėšos, objektyviai negali neturėti savininko, kadangi jos yra išskirtinai ieškovės vardu atidarytoje banko sąskaitoje, todėl yra ieškovės nuosavybė. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, pagrindžiančių, kad ieškovės banko sąskaita buvo atidaryta neteisėtai; ikiteisminio tyrimo metu nebuvo konstatuota, kad 351 114,36 Eur suma buvo gauta nusikalstamu būdu. Privaloma laikytis lėšų įgijimo sąžiningumo prezumpcijos. FNTT įpareigojimas Luminor bankui pervesti visas lėšas VMI bei inicijuoti piniginių lėšų pripažinimo bešeimininkėmis procesą turėtų būti vertinamas kaip ieškovės nuosavybės teisės pažeidimas.
6. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 101 120 Eur suma. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad ieškovė yra neteisėta ar nesąžininga piniginių lėšų įgijėja; nutarime nebuvo motyvuota, kodėl siekiama pripažinti bešeimininkėmis 101 120 Eur lėšas, kurių kilmė ir šaltinis nebuvo ikiteisminio tyrimo objektas; nėra pagrindo abejoti, kad ieškovė turi neginčijamą nuosavybės teisę į VMI depozitinėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas; nutarime klaidingai nurodyta, kad 101 120 Eur piniginių lėšų suma buvo gauta iš Didžiojoje Britanijoje veikiančios B21 Ltd. Anot ieškovės, ši suma buvo skirta apmokėti sutartines prievoles, tarp jų ir B21 Ltd. UAB „WB21“, kurios teises ir pareigas po reorganizavimo perėmė ieškovė, atlikdavo piniginių lėšų pavedimus B21 Ltd., atsiskaitydama už paslaugas. 100 000 Eur pavedimo, skirto atsiskaityti su B21 Ltd, UAB „WB21“ negalėjo atlikti jį sustabdžius, todėl šios lėšos liko jos banko sąskaitoje. Suma buvo gauta didinant ieškovės įstatinį kapitalą, todėl ieškovė yra teisėta ir sąžininga šių piniginių lėšų savininkė. Likusi 1 120 Eur suma yra susijusi išimtinai su tarp UAB „WB21“ ir S.C. Omnicons Design SRL 2018 m. balandžio 25 d. sudaryta nuomos sutartimi dėl biuro patalpų Bukarešte, Rumunijoje, ir komisiniu atlygiu nekilnojamojo turto agentui A. A. L. PFA.
7. Ieškovė tvirtino, kad jai nuosavybės teise taip pat priklauso 250 000 Eur suma, kurią Singapūre veikianti finansinių paslaugų bendrovė T1 Holdings Limited 2018 m. gegužės 5 d. pervedė UAB „WB21“, siekiant atidaryti sąskaitą ir įsigyti kriptovaliutos. Aplinkybę, kad šis turtas pervestas teisėtai ir buvo skirtas sutartinių prievolių vykdymui patvirtina ir T1 Holdings Limited vadovo liudijimas. Paaiškėjus, kad T1 Holdings Limited pažeidė sąskaitos naudotojo pareigas naudojant WB21 Pte. Ltd. (įmonių grupė, kuriai priklauso ir UAB „WB21“) sąskaitą, UAB „WB21“ ir ieškovė remdamosi sąskaitos naudojimo sąlygose numatyta teise, už neteisėtą veiklą T1 Holdings Limited taikė baudas, kurių mokėjimas buvo įskaitomas į 250 000 Eur sumą, bendra įskaitymų suma – 252 208,63 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį dalyje dėl ieškovės reikalavimų pripažinti nuosavybės teisę į 101 120 Eur piniginių lėšų, esančių pas atsakovę VMI depozitinėje sąskaitoje, ir įpareigojimo jas grąžinti, atmetė; priteisė iš ieškovės tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, T1 Holdings Limited bei Worldclear Ltd 2 087,71 Eur bylinėjimosi išlaidų; bylą dėl ieškovės reikalavimų pripažinti nuosavybės teisę 250 000 Eur ir VMI įpareigojimo juos grąžinti sustabdė ir išskyrė į kitą bylą.
9. Dėl nuosavybės į 101 120 Eur piniginių lėšų sumą pripažinimo ir VMI įpareigojimo grąžinti šią sumą ieškovei, teismas pažymėjo, kad ginčas yra kilęs dėl piniginių lėšų, esančių ieškovės vardu atidarytoje sąskaitoje, priklausomumo. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, teisės doktrina, vertino, kad viena vertus, iš dalies pritartina ieškovės pozicijai, jog teisėtai atidarytoje sąskaitoje esančios lėšos objektyviai negali neturėti savininko, tačiau, kita vertus, neturi pagrindo sutikti su ieškove, jog vien piniginių lėšų išskirtinai ieškovės vardu atidarytoje banko sąskaitoje buvimas sudaro pagrindą vienareikšmiškai išvadai, kad jos nuosavybės teise priklauso ieškovei. Teismas pažymėjo, kad kilusio ginčo dėl ieškovės vardu atidarytoje sąskaitoje esančių lėšų nuosavybės išsprendimui svarbu nustatyti, kokiu pagrindu ginčo lėšos, kurias prašoma pripažinti ieškovės nuosavybe, buvo pervestos į ieškovės banko sąskaitą.
10. Teismas byloje nustatė, kad nors aptariamas ikiteisminis tyrimas, pradėtas UAB „WB21“ atžvilgiu dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, buvo nutrauktas, tačiau nutarime buvo konstatuota, jog nepavyko nustatyti tyrimo objekto, t. y. ginčo lėšų savininko, jų kilmės, taip pat duomenų, kad šios piniginės lėšos gautos nusikalstamu būdu; taip pat nutarimu buvo išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas, nurodant, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą, turi būti taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, numatančios, jog daiktai, kurie turi savininkus, grąžinami jiems, o daiktai, kurių savininkai nenustatyti, pereina į valstybės nuosavybę ir dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka; taip pat buvo pavesta VMI inicijuoti piniginių lėšų, saugomų „WB21“ atidarytoje sąskaitoje, pripažinimo bešeimininkiu turtu procesą; nurodyta pervesti jas į VMI nurodytą depozitinę banko sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį: „Pinigai, kurių savininkas nežinomas“. Teismas paminėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu nors ir nebuvo nustatyta, kas yra 101 120 Eur savininkas, tačiau nurodoma, jog tiek UAB „WB21“, tiek Didžiojoje Britanijoje registruota B21 Ltd buvo fiktyvios realios veiklos nevykdančios įmonės. Ieškovė nutarimo, kuriuo buvo nurodyta pradėti turto pripažinimo bešeimininkiu turtu procesą, neskundė.
11. Teismas nutarimo turinį vertino kartu su visais įrodymais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. Nuosavybės teisę į ginčo piniginių lėšų sumą (101 120 Eur) ieškovė įrodinėjo tuo, kad ginčo suma ieškovės buvo gauta didinant ieškovės įstatinį kapitalą. Teismas vertino, kad ieškovė, išskyrus 2017 m. gruodžio 6 d., 2017 m. rugsėjo 12 d. patvirtinimus dėl bendrovės įstatinio kapitalo, 2017 m. rugsėjo 12 d., 2017 m. gruodžio 6 d. patvirtinimus dėl mokėjimų į UAB „WB21“ banko sąskaitą, kuriuose nurodoma, jog į atitinkamas bendrovės sąskaitas pervestos įstatinio kapitalo padidinimo (akcijų apmokėjimo) atitinkamos piniginių lėšų sumos, kitų tokioms faktinėms aplinkybėms pagrįsti leistinų rašytinių įrodymų, t. y. patvirtinimuose minimų bankinių pavedimų, išrašų iš sąskaitų ar pan., leidžiančių daryti vienareikšmišką išvadą dėl patvirtinimuose minimų milijonų eurų pervedimų į ieškovės sąskaitas, nepateikė. Nepateiktas ir neva už įstatinio kapitalo padidinimą gautų piniginių lėšų judėjimas, jų panaudojimo detalizavimas tiek, kiek tai susieta su aptariama ginčo piniginių lėšų suma.
12. Teismas pastebėjo, kad patvirtinimuose nurodoma, jog pavedimus atliko WB21 GmbH, tačiau jie buvo skirti apmokėti naujai išleistų akcijų kainą bendrovės akcininko P. D. M. G. Byloje nėra pateikta įrodymų, atskleidžiančių ir pagrindžiančių, kokiu pagrindu kitos įmonės nurodomi pavedimai turi būti laikomi bendrovės akcininko P. D. M. G. atsiskaitymu už naujų akcijų emisiją. Teismas vertino, kad byloje taip pat nepateikta duomenų, patvirtinančių patvirtinimuose nurodytų pavedimuose piniginių lėšų fiksavimą ir apskaitymą ginčo laikotarpiu ieškovės finansiniuose dokumentuose. Teismas nurodė, kad nepateikta ir duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo faktai apskritai buvo įregistruoti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 49 straipsnio 7 dalies nustatyta tvarka, kas leidžia abejoti bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo faktu.
13. Teismas, įvertinęs į bylą ieškovės pateiktus įrodymus, t. y. viešą ataskaitą apie ieškovę, skelbiamą https//:rekvizitai.vz.lt/, kuriais ieškovė siekė patvirtinti aplinkybę, kad ieškovė yra įmonė, vykdanti realią veiklą, nurodė, jog ieškovės pateikti duomenys tik iš dalies ir tik nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iliustruoja ieškovės veiklą. Teismas pažymėjo, kad įmonės finansų rodikliai atskleisti tik už 2020 m., o nagrinėjamam ginčui aktualūs duomenys dėl UAB „WB21“, kurios teises ir pareigas po reorganizavimo perėmė ieškovė, vykdomos veiklos (piniginių lėšų judėjimo) už laikotarpį iki 2018 m. gegužės mėnesio (imtinai), tačiau tokių duomenų ieškovė nepateikė.
14. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamo ginčo kontekste nėra pagrindo pripažinti įrodytu, jog 101 120 Eur piniginių lėšų suma, ieškovės gauta didinant bendrovės įstatinį kapitalą, gali būti pripažinta ieškovės nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnis). Teismas konstatavo, kad valstybei perduoto saugoti ginčo turto (101 120 Eur) kilmė nenustatyta, šio turto savininku pripažinti ieškovę nėra pagrindo, o ieškovės reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo į ginčo 101 120 Eur pinigines lėšas laikė nepagrįstu, todėl atmetė. Netenkinęs nurodyto ieškovės reikalavimo, teismas netenkino iš išvestinio reikalavimo dėl atsakovės VMI įpareigojimo grąžinti piniginių lėšų sumą ieškovei.
15. Dėl nuosavybės į 250 000 Eur piniginių lėšų sumą pripažinimo ir VMI įpareigojimo grąžinti šią sumą ieškovei, teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-653-275/ 2021 yra priimtas sprendimas, tačiau jis neįsiteisėjęs. Nurodytoje civilinėje byloje ir nagrinėjamoje byloje teismas nustatė šalių tapatumą, tačiau konstatavo, kad ieškinių dalykas, ginčo materialinis santykis nesutampa. Teismas nusprendė, kad ginčo situacijoje nustatytinas pagrindas spręsti ne dėl ieškovės reikalavimų palikimo nenagrinėtų pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, o bylos sustabdymo pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, t. y. šios bylos negalima nagrinėti, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka. Teismo vertinimu, tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kitoje, nurodytoje civilinėje byloje nustatyti faktai, tapačių faktinių aplinkybių įvertinimas turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Teismas pažymėjo, kad susiklosčius tokiai procesinei situacijai, tikslingiausia ir racionaliausia sustabdytą bylos dalį išskirti į kitą bylą ir tokiu būdu sudaryti galimybę šalims greičiau pasiekti teisinį rezultatą dėl kitos ieškovės reikalavimų dalies, dėl kurios teismas gali priimti sprendimą.
16. Atsižvelgiant į tai, kad teismas sprendimu išsprendė tik dalį ieškovės reikalavimų (28,80 proc.) ir juos atmetė, šioje dalyje ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų neatlygino, o trečiųjų asmenų T1 Holdings Limited bei Worldclear Ltd prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Teismas pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ieškovės neišspręstų reikalavimų dalimi, klausimas spręstinas išskirtoje byloje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
17. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį dėl 101 120 Eur lėšų pripažinimo ieškovės nuosavybe ir sumų grąžinimo ieškovei, šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti; pašalinti T1 Holdings Limited bei Worldclear Ltd iš bylos; paskirstyti bylinėjimosi išlaidas; tuo atveju, jeigu nebūtų tenkintas šis ieškinio reikalavimas, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Ikiteisminio tyrimo metu padaryta grubi loginė ir faktų vertinimo klaida, teigiant, kad 101 120 Eur lėšos buvo gautos iš neva fiktyvios, realios veiklos nevykdančios Didžiojoje Britanijoje registruotos bendrovės B21 Ltd ir, jog šių lėšų kilmės nenustatyta, todėl nežinomas jų savininkas. Lėšomis ieškovė ilgą laiką disponavo savo banko sąskaitoje kaip apmokėto įstatinio kapitalo lėšomis ir siekė atlikti pavedimą, kurio vykdymas buvo sustabdytas. Ieškovė pateikė duomenis apie atliktus 7 pavedimus į B21 Ltd, tačiau tik vienas iš jų buvo sustabdytas; be kita ko, ieškovei nėra aišku, kodėl ir kokiu pagrindu ieškovės išsiunčiamas 100 000 Eur pavedimas bendrovei B21 Ltd, nutarime buvo vertinamas kaip iš bendrovės B21 Ltd gautas mokėjimas. Ieškovė neskundė nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nebuvo ikiteisminio tyrimo dalyvis ir neturėjo šios teisės.
17.2. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nutarime buvo nustatyta, kad ieškovė yra veikianti įmonė. Tą patvirtina nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pateikta informacija apie veiklą, darbuotojus, mokesčių mokėtojus, vykdomas finansines operacijas, ieškovės su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai. Teismas nusprendė dėl į bylą neįtraukto asmens veiklos fiktyvumo, t. y. Didžiojoje Britanijoje registruotos B21 Ltd. Byloje nėra įrodymų ar duomenų apie šios bendrovės veiklą, šios aplinkybės byloje nebuvo tiriamos ir nagrinėjamos, nebuvo ginčo objektas. Vieši duomenys patvirtina faktą, kad bendrovė veiklą vykdė, buvo įtraukta į Didžiosios Britanijos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojų registrą, todėl pirmosios instancijos teismui nusprendus dėl šio, neįtraukto į civilinę bylą juridinio asmens veiklos fiktyvumo, teismas priėmė sprendimą, kuris turės įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms. Egzistuoja absoliutus pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą.
17.3. Ieškovė buvo teisėta lėšų savininkė ir valdytoja iki buvo pradėti ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmai. Ieškovė tapo 101 120 Eur savininke nuo šių lėšų įskaitymo ieškovės banko sąskaitoje, o šiai nuosavybei yra taikoma sąžiningumo ir teisėtumo prezumpcija, įtvirtinta CK 4.23 straipsnio 2 dalyje. Atsakovė šių lėšų taip pat neturi teisės laikyti bešeimininkėmis, kaip analogiškomis aplinkybėmis išaiškino Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 19 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. IBPS-160333-21-1128. Atsakovė mokesčių mokėtojų duomenų bazėje https://www.vmi.lt/manovmi mokesčių mokėtojo kortelėje šias lėšas apskaito kaip ieškovei priklausančias lėšas, tuo pačiu pripažindama ieškovės nuosavybės teisę į šias lėšas.
17.4. Ieškovė įrodė, kad 101 120 Eur lėšos yra jos nuosavybė ir buvo gautos iš akcininko, padidinus bendrovės įstatinį kapitalą. Šį faktą ieškovė pagrindė į bylą pateikdama akcininko sprendimus dėl įstatinio kapitalo padidinimo bei bendrovės patvirtinimus, kad įstatinis kapitalas buvo apmokėtas. Byloje dalyvaujantys asmenys pateiktų įrodymų bei įstatinio kapitalo apmokėjimo aplinkybių neginčijo, nebuvo pateikti kiti duomenys, kurie sudarytų pagrindą ieškovės nurodytomis aplinkybėmis abejoti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įstatinis kapitalas apmokėtas. Jei ieškovės įstatinis kapitalas nebūtų buvęs apmokėtas, ieškovė nebūtų galėjusi reorganizuotis pagal ABĮ 61 straipsnio 2 dalį.
17.5. Byloje nebuvo keliamas klausimas, kad 101 120 Eur suma nėra tos pačios lėšos, kurios gautos apmokėjus įstatinį kapitalą; nebuvo keliamas klausimas, kad trečiasis asmuo negalėjo apmokėti įstatinio kapitalo už akcininką; kad toks susitarimas buvo fiktyvus, ar, kad mokėjimo paskirtis ne ta, kuri nurodyta pavedimuose; nebuvo ginčo, kad suma nebuvo apskaityta ieškovės buhalterijoje. Klausimas dėl įrodymų nepakankamumo byloje nebuvo spręstas, todėl yra siurprizinis ieškovei. Ieškovės įstatinio kapitalo didinimo aplinkybės nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Sprendimas priimtas vadovaujantis išimtinai pavieniais ir selektyviai atrinktais teiginiais iš nutarimo, šiems neteisėtai suteikiant prejudicinę galią ir neatliekant jų tyrimo.
17.6. Pirmosios instancijos teismas padarė esminį procesinės teisės pažeidimą, išėjo už ginčo šalių nustatytų bylos nagrinėjimo ribų, nesiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių, o formaliai nurodė, kad lėšos nepriklauso ieškovei, užkirsdamas kelią efektyviai ieškovės pažeistų teisių gynybai. Teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri ne tik neturi prejudicijos šiai bylai, bet ir aplinkybės nėra reikšmingos teisingam bylos išnagrinėjimui, ypač kiek tai susiję su įstatinio kapitalo didinimo aplinkybėmis ar bendrovių faktine veikla.
17.7. Trečiųjų asmenų T1 Holdings Limited ir Worldclear Ltd suinteresuotumas buvo susijęs tik su dalimi ieškovės reikalavimų – pripažinti nuosavybės teisę į 250 000 Eur ir juos priteisti iš atsakovės VMI bei su aplinkybe, jog tretieji asmenys siekia įrodyti, kad šios lėšos priklauso jiems. Teismui išskyrus dalį ieškovės ieškinio reikalavimų, iš šios civilinės bylos nurodyti tretieji asmenys turėjo būti pašalinti.
17.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė civilinės bylos dalį vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, be kita ko, nebuvo pagrindo dalį ieškovės reikalavimų išskirti į atskirą bylą.
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė VMI prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
18.1. Atsakovė ne savo valia perėmė pinigines lėšas, jos buvo pervestos vadovaujantis teisės aktais, pagal VMI paskirtas atlikti funkcijas, nutarimo pagrindu. Spręsti dėl nutarimo teisėtumo ir jį ginčyti turėjo ieškovė, įrodinėdama, kad yra teisėta lėšų savininkė. VMI tik pavesta inicijuoti piniginių lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą, VMI neatlieka veiksmų, vertinant piniginių lėšų kilmę ar priklausomybę. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas savaime negali būti pagrindas grąžinti prašomas lėšas.
18.2. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis ginčo lėšos yra laikomos VMI depozitinėje sąskaitoje, esančioje AB Šiaulių banke, įmokos kodu V006. Nors piniginės lėšos yra priskirtos prie ieškovės apskaitos kortelės, tačiau ieškovė šiomis lėšomis negali naudotis ar jomis disponuoti (tai parodo skirtingas įmokos kodas). Vien faktas, kad mokesčių kortelėje yra matomos ginčo lėšos, nesudaro ieškovei teisės teigti, kad jai priklauso nuosavybės teisė į šias lėšas.
18.3. Tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir civilinės bylos Nr. e2-653-275/2021 yra tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kitoje, minėtoje civilinėje byloje nustatyti faktai, turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad tikslinga ir racionalu sustabdytą bylos dalį išskirti į kitą bylą.
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, FNTT prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
19.1. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų buvo padaryta išvada, kad UAB „WB21“ veikla buvo fiktyvi, realios veiklos nevykdanti įmonė. Ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti UAB „WB21“ banko sąskaitoje buvusių piniginių lėšų tikrosios kilmės, o tai reiškia, kad šių lėšų tikrieji savininkai nėra žinomi. Aiškinantis piniginių lėšų kilmę, surasti ir apklausti UAB „WB21“ direktoriaus Vokietijos Federacijos piliečio P. D. M. G. nepavyko.
19.2. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų. Nutraukiant ikiteisminį tyrimą buvo konstatuota, kad piniginių lėšų savininkai yra nežinomi, todėl tikslinga inicijuoti piniginių lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu procesą.
19.3. Nepriklausomai nuo to, kad ieškovei nebuvo suteiktas procesinis statusas ikiteisminiame tyrime, jai buvo taikomos procesinės poveikio priemonės (draudimas disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis), todėl ji turėjo visas galimybes apskųsti veiksmus ir priimtus nutarimus, susijusius su jos sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis (BPK 63 straipsnis).
19.4. Ieškovės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir tyrimo taisykles yra nepagrįsti. Ieškovė, teikdama naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, piktnaudžiauja vėlesnio pateikimo teise, kadangi šiais įrodymais disponavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
20. Atsiliepime į apeliacinį skundą tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, T1 Holdings Limited ir Worldclear Ltd prašo ieškovės apeliacinio skundo dalies dėl skundžiamo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 101 102 Eur lėšų, netenkinti; palikti nenagrinėtas apeliacinio skundo dalis dėl trečiųjų asmenų T1 Holdings Limited ir Worldclear Ltd nepašalinimo iš civilinės bylos ir dėl skundžiamo sprendimo dalies, kuria ieškovės reikalavimo dalis dėl 250 000 Eur išskirta į atskirą civilinę bylą, ją sustabdant, o apeliacinį procesą dėl šių reikalavimų nutraukti; netenkinus antrojo prašymo, atmesti apeliacinio skundo dalis dėl trečiųjų asmenų nepašalinimo iš civilinės bylos ir dėl skundžiamo sprendimo dalies, kuria ieškovės reikalavimo dalis dėl 250 000 Eur išskirta į atskirą civilinę bylą, ją sustabdant; atsisakyti priimti ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateiktus rašytinius įrodymus; priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
20.1. VMI pagrįstai saugo 101 120 Eur lėšas iki kol bus pradėtas jų pripažinimo bešeimininkiu turtu procesas pagal nutarimo pagrindu galiojančius įpareigojimus. Nuosavybės teisės į šią lėšų dalį ieškovė neįrodė ir nagrinėjamoje byloje.
20.2. Apeliacinio skundo dalis, kuria ginčijamas civilinės bylos dalies sustabdymas bei išskyrimas į kitą bylą, nėra apeliacinio skundo dalykas ir Lietuvos apeliacinio teismo neturėtų būti nagrinėjami, be kita ko, šie klausimai jau yra apskųsti ieškovės atskiruoju skundu ir yra nagrinėjami Lietuvos apeliaciniame teisme. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė civilinės bylos dalies nagrinėjimą ir išskyrė civilinės bylos dalį į kitą bylą.
20.3. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl trečiųjų asmenų pašalinimo iš nagrinėjamos bylos. Analogišką klausimą ieškovė jau yra iškėlusi, teikdama Lietuvos apeliaciniam teismui atskirąjį skundą, todėl šią apeliacinio skundo dalį teismas turėjo atsisakyti priimti, o ją priėmus – apeliacinį procesą šioje dalyje nutraukti. Be to, apeliacinio skundo dalis dėl trečiųjų asmenų pašalinimo iš nagrinėjamos bylos yra nepagrįsta ir atmestina, nes ieškovė nenurodo kuo toks sprendimas yra neteisėtas, kokią teisės normą ar ieškovės interesą pažeidžia. Įvertinus, kad tretieji asmenys nebuvo pašalinti iš bylos, atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
20.4. Teismas neperžengė ginčo ribų ir įrodymų vertinimo taisyklių laikėsi tinkamai. Ieškovės įstatinio kapitalo didinimo aplinkybės, įmonės veiklos vykdymo klausimai sudarė bylos nagrinėjimo dalyką, todėl sprendime tokių aplinkybių vertinimas buvo būtinas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį faktinių bei teisinių argumentų.
23. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkinta ieškovės ieškinio dalis dėl 101 120 Eur lėšų pripažinimo ieškovės nuosavybe ir sumų grąžinimo ieškovei.
Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui (ne)priėmimo
24. Ieškovė su apeliaciniu skundu į bylą teikia naujus įrodymus: 2016 m. lapkričio 15 d. WB21 UAB steigimo aktą, išrašą iš banko sąskaitos (apeliacinio skundo 1.1 priedas); 2017 m. liepos 20 d. patvirtinimą dėl bendrovės įstatinio kapitalo, 2017 m. kovo 29 d. WB21 UAB vienintelio akcininko sprendimą, išrašus su banko mokėjimais (apeliacinio skundo 1.2 priedas); 2017 m. rugsėjo 12 d. akcijų pasirašymo sutartį, 2017 m. rugsėjo 12 d. patvirtinimą dėl bendrovės įstatinio kapitalo, 2017 m. rugsėjo 12 d. patvirtinimą dėl mokėjimų į WB21 UAB banko sąskaitą, išrašus su banko mokėjimais (apeliacinio skundo 1.3 priedas); 2017 m. gruodžio 6 d. akcijų pasirašymo sutartį, 2017 m. gruodžio 6 d. patvirtinimą dėl bendrovės įstatinio kapitalo, 2017 m. gruodžio 6 d. patvirtinimą dėl mokėjimų į WB21 UAB banko sąskaitą, WB21 PTE. LTD banko sąskaitos išrašą, WB21 UAB sąskaitos išrašą (apeliacinio skundo 1.4 priedas); UAB „Eurorita“ įstatus (apeliacinio skundo 2 priedas); UAB „Eurorita“ metinių finansinių ataskaitų teikimą, ataskaitinis laikotarpis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., UAB „Eurorita LT“ metinių finansinių ataskaitų teikimą, ataskaitinis laikotarpis nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., UAB „WB21“ 2019 m. gruodžio 31 d. balansą, UAB „WB21“ 2019 m. finansinės atskaitomybės aiškinamąjį raštą, UAB „WB21“ 2018 m. gruodžio 31 d. balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, UAB „WB21“ 2018 m. finansinės atskaitomybės aiškinamąjį raštą, UAB „WB21“ metinių finansinių ataskaitų teikimą, ataskaitinis laikotarpis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (apeliacinio skundo 3 priedas); UAB „Eurorita“ ir UAB „WB21“ metines pelno mokesčio deklaracijas nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (apeliacinio skundo 4 priedas); 2021 m. gruodžio 3 d. UAB „Eurorita“ Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą F4 pagal 2021 m. rugsėjo 30 d. duomenis, 2021 m. gruodžio 3 d. UAB „Eurorita“ Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą F4 pagal 2020 m. gruodžio 31 d. duomenis, 2021 m. gruodžio 3 d. UAB „WB21“ Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą F4 pagal 2019 m. gruodžio 31 d. duomenis, 2021 m. gruodžio 3 d. UAB „WB21“ Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą F4 pagal 2018 m. gruodžio 31 d. duomenis, 2021 m. gruodžio 3 d. UAB „WB21“ Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą F4 pagal 2017 m. gruodžio 31 d. duomenis (apeliacinio skundo 5 priedas); UAB „Eurorita“ buhalterės patvirtinimą (apeliacinio skundo 6 priedas).
25. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Taigi, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 54, 55 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2022 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 39 punktą).
26. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.).
27. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba jeigu šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
28. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 314 straipsnio normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016, kt.).
29. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas; 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 42 punktas).
30. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pridėtų įrodymų turiniu, visų pirma pažymi, kad CPK 113 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose nustatytas išimtis. Jeigu rašytinis įrodymas surašytas ne valstybine kalba, kartu pateikiamas įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo vertimas (CPK 198 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad faktiniai duomenys, kurie pateikti nesilaikant proceso įstatyme įtvirtintos procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimo tvarkos (CPK 113–114 straipsniai), neatitinka leistinumo reikalavimo (plačiąja prasme) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018, 39 punktas). Taigi, užsienio kalba pateikti rašytiniai įrodymai laikomi leistinais, tik jeigu kartu yra pridedamas įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas jų vertimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2021 35 punktas).
31. Atsižvelgiant į tai, kad dalis 1.1, 1.2, 1.3, 1.4 priedų (kartu su kitais dokumentais šiuose prieduose teikiami banko sąskaitų išrašai) nėra įstatymo nustatyta tvarka išversti į valstybinę kalbą, šie įrodymai neatitinka įrodymų leistinumo kriterijų, todėl į bylą nėra priimami ir byloje nevertinami jau vien šiuo savarankišku pagrindu (CPK 113 straipsnio 3 dalis).
32. Spręsdamas dėl kitų, jau minėtų naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dalis ieškovės teikiamų įrodymų jau sudaro bylos medžiagą, todėl dėl jų priėmimo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamoje byloje teismas nepasisako.
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nepagrindė būtinybės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad:
33.1. pirma, didžioji dalis įrodymų jau egzistavo ieškinio pateikimo metu arba galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (pavyzdžiui, Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaitos, buhalterės patvirtinimas ir kt.). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos neįtikino ieškovės pozicija dėl pirmosios instancijos teismo priimto, skundžiamo sprendimo siurpriziškumo, nes: i) ieškovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai); ii) nagrinėjamos bylos dalis nėra susijusi su viešuoju interesu, nėra priskiriama nedispozityviųjų bylų kategorijai; iii) ieškovė viso proceso pirmosios instancijos teisme metu buvo atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato (-ų)), kuriam turėtų būti žinomos civilinio proceso teisės normų nuostatos, teisės ir pareigos, civilinių bylų nagrinėjimo tvarka, tačiau nepasinaudojo teise teikti turimus įrodymus pirmosios instancijos teismui ir įrodinėti aplinkybes, susijusias su ieškinio reikalavimais; iv) ieškovė deklaratyviai teigia, kad atsakovė, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, byloje neginčijo aplinkybių, susijusių su ieškovės ir kitų juridinių asmenų veiklos (ne)vykdymu, įstatinio kapitalo apmokėjimu, todėl buvo pagrindas laikyti šias aplinkybes įrodytomis. Pažymėtina, kad byloje dalyvaujantys asmenys procesiniuose dokumentuose nesutiko su ieškinio reikalavimais, ginčijo ieškovės nurodomas aplinkybes;
33.2. antra, kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – tai ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba net apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra nustatytas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021);
33.3. trečia, CPK įtvirtintinas ribotos apeliacijos modelis, kurio pagrindinė paskirtis pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020);
33.4. ketvirta, įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Be to, skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme;
33.5. penkta, byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus procesinis sprendimas.
34. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nenurodė naujų įrodymų nepateikimo pirmosios instancijos teismui objektyvių priežasčių, į tai, kad be kita ko, dalis teikiamų įrodymų neatitinka įrodymų leistinumo kriterijų bei dėl šioje nutartyje nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nepriima ieškovės teikiamų naujų įrodymų, o toks apeliacinės instancijos teismo atsisakymas priimti naujus įrodymus atitinka šioje nutartyje nurodytą kasacinio teismo praktiką (CPK 314 straipsnis).
35. Atsakovė VMI su atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat teikė naują įrodymą – Mokesčių apskaitos informacinės sistemos įplaukos kopiją, tačiau neprašė šio įrodymo priimti į bylą, neįrodinėjo šio įrodymo pateikimo būtinybės iškilusios vėliau, todėl apeliacinės instancijos teismas šį naują įrodymą taip pat atsisako priimti į bylą (CPK 314 straipsnis).
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
36. Bylos duomenimis nustatyta, kad FNTT, siekdama nustatyti UAB „WB21“ banko sąskaitoje, esančioje banke AB „Citadele“, 2018 m. gegužės 9-18 dienomis buvusių 351 120 Eur piniginių lėšų teisėtumą, 2018 m. gegužės 29 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 06-2-00034-18 pagal nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje, požymius. Ikiteisminio tyrimo metu buvo kreiptasi į užsienio valstybių teisėsaugos institucijas, apklausti liudytojai, aktualiu laikotarpiu dirbę ar kitaip susiję su UAB „WB21“, gauti ir patikrinti su UAB „WB21“ veikla susiję dokumentai, banko sąskaitų išrašai, atlikti kiti būtini tyrimo veiksmai. Ikiteisminio tyrimo metu patikimų duomenų apie tai, kad ginčo piniginės lėšos gautos būtent nusikalstamu būdu nesurinkta, tačiau tikroji 351 120 Eur kilmė ir mokėjimo paskirtis taip pat nenustatyta. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kas yra piniginių lėšų, į kurias apribotos nuosavybės teisės (pervestų iš skirtingų sąskaitų – 101 120 Eur Didžiosios Britanijoje ir 250 000 Eur Naujojoje Zelandijoje), savininkas. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tiek UAB „WB21“, tiek Didžiojoje Britanijoje registruota „B21 LTD“ buvo fiktyvios realios veiklos nevykdančios įmonės, o R. W. į UAB „WB21“ sąskaitą pervestų lėšų (250 000 Eur) kilmė ir paskirtis nėra nustatyta. Eurojust ir Europolo naudojamose duomenų bazėse turimos informacijos pagalba surasti ir apklausti UAB „WB21“ direktoriaus Vokietijos Federacijos piliečio P. D. M. G. ikiteisminio tyrimo metu nepavyko.
37. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė 2020 m. spalio 23 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 212 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindais, t. y. nenustačius, kad padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje, taip pat nutarimu buvo išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas, nurodant, jog nutraukus ikiteisminį tyrimą, turi būti taikomos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, numatančios, kad daiktai, kurie turi savininkus, grąžinami jiems, o daiktai, kurių savininkai nenustatyti, pereina į valstybės nuosavybę ir dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka. Šiuo pagrindu buvo pavesta VMI inicijuoti piniginių lėšų – 351 120 Eur, saugomų UAB „WB21“ atidarytoje sąskaitoje, pripažinimo bešeimininkiu turtu procesą.
38. 2020 m. lapkričio 11 d. prokurorės 2020 m. spalio 23 d. nutarimas buvo patikslintas, nustatant, kad UAB „WB21“ teisių perėmėja paskirta UAB „Eurorita“, pakeičiant 2020 m. spalio 23 d. nutarimo rezoliucinę dalį: pranešant VMI inicijuoti piniginių lėšų – 351 114,39 Eur, saugomų UAB „Eurorita“ banko sąskaitoje, esančioje „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, pripažinimo bešeimininkiu turtu procesą, įpareigojant „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrių pinigines lėšas, t. y. 351 114,39 Eur, pervesti į VMI nurodytą depozitinę banko sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį: „Pinigai, kurių savininkas nežinomas“.
39. 2020 m. lapkričio 17 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas bendrovės Worldclear Ltd skundas dėl prokuroro 2020 m. spalio 23 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-6-00034-18 (reg. Nr. AP-30544), kuriame nurodoma, kad dalies piniginių lėšų, o būtent – 250 000 Eur, kurių pripažinimo bešeimininkiu turtu procesą inicijuoti nurodė prokuroras 2020 m. spalio 23 d. ir 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimais, savininkė yra bendrovė Wordclear Ltd, šių piniginių lėšų kilmė yra teisėta ir aiški, jų pripažinti bešeimininkiu turtu nėra pagrindo.
40. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimu bendrovės Worldclear Ltd skundas dėl 2020 m. spalio 23 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-6-00034-18 buvo atmestas kaip nepagrįstas. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. sausio 15 d. nutartimi, išnagrinėjus bendrovės Worldclear Ltd skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo, buvo nutarta skundą atmesti.
41. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartimi (skundo Nr. IBPS-160333-21-1128), išnagrinėjus bendrovės Worldclear Ltd skundą dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. sausio 15 d. nutarties, buvo nutarta: Worldclear Ltd skundą tenkinti iš dalies; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. sausio 15 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą; panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimą; pakeisti Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2020 m. spalio 23 d. nutarimo (atsižvelgiant į 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu padarytus pakeitimus) rezoliucinės dalies 3 punktą, jį išdėstyti taip „Įpareigoti Luminor Bank AS Lietuvos skyrių pinigines lėšas – 101 120 Eur, esančių UAB „Eurorita“ banko sąskaitoje Nr. LT444010051005108497, pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 depozitinę banko sąskaitą Nr. LT787180000000141083, esančią banke AB Šiaulių banke, nurodant mokėjimo paskirtį: „Pinigai, kurių savininkas nežinomas“.
Dėl procesinių klausimų – dalies reikalavimų išskyrimo į atskirą bylą, dalies civilinės bylos sustabdymo (ne)pagrįstumo
42. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, be kita ko, bylą dėl ieškovės reikalavimų pripažinti nuosavybės teisę į 250 000 Eur ir VMI įpareigojimo juos grąžinti sustabdė ir išskyrė į kitą bylą. Tokį procesinį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-653-275/2021) yra tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kitoje, nurodytoje civilinėje byloje nustatyti faktai, tapačių faktinių aplinkybių įvertinimas turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Teismas pažymėjo, kad tokiu būdu bus sudaryta galimybė šalims greičiau pasiekti teisinį rezultatą dėl kitos ieškovės reikalavimų dalies, dėl kurios teismas gali priimti sprendimą.
43. Ieškovė apeliaciniame skunde kvestionuoja tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą, motyvuodama tuo, kad teismas nepagrįstai sustabdė civilinės bylos dalį vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, be kita ko, nebuvo pagrindo dalį ieškovės reikalavimų išskirti į atskirą bylą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės (apeliantės) teiginiais.
44. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.
45. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas.
46. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės formas, išaiškinta, kad bylų procesas apeliacinės instancijos teisme gali būti dvejopo pobūdžio. Pirma, tai – apeliacinis procesas dėl neįsiteisėjusių teismo sprendimų apskundimo, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus pirmajame skirsnyje. Šiuo atveju paduodami apeliaciniai skundai (CPK 306 str.). Kito pobūdžio procesas apeliacine tvarka yra apeliacinis procesas pagal atskiruosius skundus, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje. Pastaruoju atveju paduodami atskirieji skundai (CPK 334 straipsnis). Šie procesai apeliacine tvarka skiriasi apeliacinio apskundimo objektu. Pirmuoju atveju, pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį, apeliacinio apskundimo objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas. Juo šalių ginčas byloje yra išspręstas iš esmės. Tai yra paprastoji apeliacija. Antruoju atveju pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartys, skundžiamos atskirai nuo teismo sprendimo, kuriomis neišsprendžiamas bylos šalių ginčas iš esmės, bet sprendžiami kiti procesiniai klausimai. Tai yra išimtinė (nepaprastoji) apeliacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).
47. Pasisakydamas dėl atskiraisiais skundais neskundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių, kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ši taisyklė nereiškia, kad tokios nutartys apskritai negali būti skundžiamos. Tokios nutartys skundžiamos apeliacine tvarka ne atskirai, o kartu su teismo sprendimu, t. y. į apeliacinį skundą įtraukiami motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-421/2016, 10 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-464/2018).
48. Pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą sprendimą, kuriuo teismas, be kita ko, nusprendė dalį civilinės bylos sustabdyti ir išskirti į kitą bylą, ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalies, kuria byla buvo sustabdyta, panaikinimo. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą, 2022 m. vasario 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kuria nutarta sustabdyti ieškovės reikalavimo pripažinti nuosavybės teisę į 250 000 Eur ir įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos šią sumą grąžinti ieškovei nagrinėjimą, paliko nepakeistą; nutraukė apeliacinį procesą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurorita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalies, kuria ieškinio reikalavimų dalis išskirta į atskirą bylą. Lietuvos apeliacinis teismas nurodytoje nutartyje akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas civilinę bylą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, teisingai nustatė, jog abiejose bylose vertinamos aplinkybės yra susijusios ir padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sustabdyti šios civilinės bylos dalies nagrinėjimą iki tol, kol bus išnagrinėta civilinė byla pagal T1 Holdings Limited ieškinį.
49. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas jau išnagrinėjo dalies civilinės bylos sustabdymo (ne)teisėtumo klausimą, nagrinėjamu atveju dėl argumentų, susijusių su civilinės bylos dalies sustabdymo neteisėtumu, nepasisako.
50. Vadovaujantis CPK 136 straipsnio 2 dalies nuostatomis teismas byloje, kurioje yra sujungti keli reikalavimai, turi teisę išskirti vieną ar kelis iš jų į atskirą bylą, jeigu pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium.
51. Kaip nurodyta, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 3 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą pagal ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalies, kuria ieškinio reikalavimų dalis išskirta į atskirą bylą. Nesutikimo su ieškinio reikalavimų dalies išskyrimu į atskirą bylą argumentus ieškovė įtraukė į apeliacinį skundą.
52. Susiklosčius tokiai situacijai, kai teismas pagrįstai nusprendė dalies ieškinio reikalavimų nagrinėjimą sustabdyti, kol bus išnagrinėta kita civilinė byla, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsižvelgiant į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų reikalavimus, įtvirtintus CPK 7 straipsnyje, tikslinga ir racionalu sustabdytą bylos dalį išskirti į kitą bylą. Tokiu būdu gali būti patenkintas proceso šalių lūkestis kuo greičiau pasiekti teisinį rezultatą bent dėl dalies ieškovės ieškinio reikalavimų, dėl kurių teismas gali priimti procesinį sprendimą. Ieškovės argumentai, nesudaro pagrindo pripažinti tokį pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą nepagrįstu, todėl ieškovės argumentai atmestini.
Dėl nuosavybės pripažinimo į 101 120 Eur piniginių lėšų sumą ir VMI įpareigojimo grąžinti šią sumą ieškovei
53. Pirmosios instancijos teismas sprendimą atmesti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl nuosavybės pripažinimo į 101 120 Eur piniginių lėšų sumą ir VMI įpareigojimo grąžinti šią sumą ieškovei motyvavo tuo, kad ieškovė neįrodė savo nuosavybės teisės į nurodytą piniginių lėšų sumą.
54. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, motyvuodama tuo, kad: ikiteisminio tyrimo metu buvo nepagrįstai nustatyta, kad 101 120 Eur lėšos buvo gautos iš neva fiktyvios, realios veiklos nevykdančios Didžiojoje Britanijoje registruotos bendrovės B21 Ltd; aplinkybė, kad UAB „WB21“ ir B21 Ltd yra fiktyvios įmonės nebuvo bylos nagrinėjimo objektas; pirmosios instancijos teismui nusprendus dėl neįtraukto į civilinę bylą juridinio asmens veiklos fiktyvumo, teismas priėmė sprendimą, kuris turės įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms, todėl egzistuoja absoliutus pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą; ieškovė lėšomis ilgą laiką disponavo savo banko sąskaitoje kaip apmokėto įstatinio kapitalo lėšomis ir siekė atlikti pavedimą, kurio vykdymas buvo sustabdytas; ieškovė buvo teisėta lėšų savininkė ir valdytoja iki buvo pradėti ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmai, o nuosavybei yra taikoma sąžiningumo ir teisėtumo prezumpcija, įtvirtinta CK 4.23 straipsnio 2 dalyje; ieškovė įrodė, kad 101 120 Eur lėšos yra ieškovės nuosavybė ir buvo gautos iš akcininko padidinus bendrovės įstatinį kapitalą, o byloje dalyvaujantys asmenys pateiktų įrodymų bei įstatinio kapitalo apmokėjimo aplinkybių neginčijo. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad neskundė nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nebuvo ikiteisminio tyrimo dalyvis ir neturėjo šios teisės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais.
55. CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas peržengti byloje pareikštus reikalavimus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis), ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, bet ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Ieškinyje yra nurodomas ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, patvirtinančios asmens turimą teisę ar interesą arba jo pažeidimą ar ginčijimą. Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Dėl to teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
56. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo areštuotos 101 120 Eur bei 250 000 Eur (iš viso 351 120 Eur) sumos, ieškovės banko sąskaitoje Luminor banke. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas 101 120 Eur nuosavybės (ne)pripažinimo ieškovei klausimas. Nutarimu nesurinkus duomenų apie tai, kad ieškovės banko sąskaitoje esanti 351 120 Eur suma buvo gauta nusikalstamu būdu, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau nenustačius tikrojo piniginių lėšų savininko, atsakovė buvo įpareigota inicijuoti areštuotų piniginių lėšų (351 120 Eur sumos) pripažinimą bešeimininkiu turtu, pervedant ieškovės banko sąskaitoje esančią 351 120 Eur sumą į VMI depozitinę banko sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį: „Pinigai, kurių savininkas nežinomas“. Ieškovė šio nutarimo dalies dėl 101 120 Eur sumos neskundė, neįrodinėjo savo nuosavybės teisės į ginčo lėšas.
57. Kaip pagrįstai nurodo trečiasis asmuo FNTT atsiliepime į apeliacinį skundą, pagal BPK 63 straipsnio 1 dalį, prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti aukštesniajam prokurorui. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Taigi, nepriklausomai nuo to, kad ieškovei nebuvo suteiktas procesinis statusas ikiteisminiame tyrime, tačiau jai buvo taikomos procesinės prievartos priemonės (draudimas disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis), todėl ieškovė galėjo apskųsti veiksmus ir priimtus nutarimus, susijusius su jos sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau šių veiksmų nesiėmė ir nesidomėjo savo teisėmis ikiteisminiame procese, deklaratyviai nurodydama, kad neturėjo tokios teisės.
58. Ieškovė neskundė prokuroro nutarimo, kuriuo ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir VMI įpareigota inicijuoti areštuotų piniginių lėšų pripažinimą bešeimininkiu turtu, siekdama susigrąžinti ginčo pinigines lėšas, tačiau ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į ginčo sumą ir įpareigoti VMI panaikinti ginčo sumos, esančios depozitinėje sąskaitoje, apskaitą, visus apribojimus disponuoti likučiais sąskaitose ir grąžinti šias lėšas ieškovei. Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad ji yra teisėta piniginių lėšų savininkė, todėl lėšos negali būti pripažintos bešeimininkiu turtu, vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra tenkinama nei viena sąlyga, jog lėšos galėtų būti pripažįstamos bešeimininkėmis, savo ieškinį laikė vindikaciniu.
59. Pagal CK 4.58 straipsnio 1 dalį, bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.
60. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl 101 120 Eur lėšų nuosavybės, nebuvo sprendžiamas lėšų pripažinimo bešeimininkėmis klausimas. Nagrinėjamu atveju, Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. spalio 23 d. nutarimu nutraukus ikiteisminį tyrimą nenustačius veikų, turinčių BK 216 straipsnio 1 dalyje ir BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymių, kartu išspręstas areštuotų 351 120 Eur piniginių lėšų paskirstymo klausimas ir nutarta pradėti šių lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu procesą. Taigi, nagrinėjamu atveju, turėjo būti įrodinėjama piniginių lėšų kilmė ir paskirtis, o ne sąlygų jas pripažinti bešeimininkėmis (ne)egzistavimas.
61. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė reikalavimą pripažinti jos nuosavybės teisę į 101 120 Eur sumą iš esmės grindė argumentais, jog: teisėtai atidarytoje sąskaitoje esančios lėšos objektyviai negali neturėti savininko, kadangi šios piniginės lėšos yra išskirtinai ieškovės vardu atidarytoje banko sąskaitoje; ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kad ieškovės sąskaitos AB „Citadele“ banke, o vėliau Luminor banke buvo atidarytos neteisėtai, nebuvo konstatuota, kad 351 114,36 Eur (tarp jų ir 101 120 Eur) suma buvo gauta nusikalstamu būdu, jog piniginės lėšos yra įgytos nesąžiningai, todėl privaloma laikytis lėšų įgijimo sąžiningumo prezumpcijos; 101 120 Eur piniginių lėšų suma ieškovės sąskaitoje buvo jau ilgą laikotarpį ir buvo skirta sutartinių prievolių apmokėjimui, tarp jų 100 000 Eur prievolių pagal 2018 m. vasario 20 d. paslaugų teikimo sutartį bei 2018 m. gegužės 1 d. sąskaitą faktūrą Nr. 1002/2018-19, - B21 Ltd. apmokėjimui, o 1 120 Eur suma yra susijusi išimtinai su tarp UAB „WB21“ ir S. C. Omnicons Design SRL 2018 m. balandžio 25 d. sudaryta nuomos sutartimi dėl biuro patalpų Bukarešte, Rumunijoje, ir komisiniu atlygiu nekilnojamojo turto agentui A. A. L. PFA už tarpininkavimą sudarant ir išnuomojant biuro patalpas, įkurtas Bukarešte, Rumunijoje; ieškovės teigimu, ginčo suma buvo gauta didinant ieškovės įstatinį kapitalą, todėl ieškovė yra teisėta ir sąžininga lėšų savininkė.
62. Vertinant ieškovės (apeliantės) argumentus, visų pirma, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta pozicija, kad ginčo dėl ieškovės vardu atidarytoje sąskaitoje esančių lėšų nuosavybės išsprendimui buvo svarbu nustatyti ginčo lėšų kilmę – kokiu pagrindu ginčo lėšos, kurias prašoma pripažinti ieškovės nuosavybe, buvo pervestos į ieškovės sąskaitą.
63. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo duomenimis, nurodydamas, kad UAB „WB21“, Didžiojoje Britanijoje registruota „B21 LTD“ buvo fiktyvios realios veiklos nevykdančios įmonės. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad rungtyniškumo principo pagrindu ieškovės į bylą pateikti duomenys neatspindėjo UAB „WB21“ iki reorganizavimo vykdytos veiklos ginčui aktualiu laikotarpiu iki 2018 m. gegužės mėn. Be kita ko, kaip nurodyta ikiteisminio tyrimo dokumentuose, valstybės institucijoms ikiteisminio tyrimo metu nepavyko surasti ir apklausti UAB „WB21“ direktoriaus Vokietijos Federacijos piliečio P. D. M. G. Taigi, nesutiktina su ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame pasisakoma apie nurodytų juridinių asmenų veiklos (ne)vykdymą yra siurprizinis: ieškovė į bylą teikė tam tikrus įrodymus, kurie iš dalies iliustravo ieškovės veiklą 2020 metais, byloje dalyvaujantys asmenys procesiniais dokumentais nesutiko su ieškovės ieškiniu, tačiau ginčo išsprendimui buvo aktualūs įrodymai ginčui aktualiu laikotarpiu iki 2018 m. gegužės mėn. Taigi, ieškovė, siekdama įrodyti tam tikras aplinkybes, privalėjo dar pirmosios instancijos teismui teikti visus įrodymus, kurie galėtų pagrįsti jos poziciją dėl ginčui aktualiu laikotarpiu iki 2018 m. gegužės mėn. lėšų judėjimo.
64. Įvertinus pateiktus įrodymus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepagrindė turimų lėšų kilmės – ieškinyje ir dublike ieškovė įrodinėjo 2018 m. gegužės mėn. siektų atlikti 101 120 Eur sumos pavedimų, kurie buvo sustabdyti, teisėtumo pagrindą, tačiau nepagrindė minėtų lėšų atsiradimo ieškovės banko sąskaitoje kilmės. Tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriame teismas pagrįstai akcentavo, kad ieškovė leistinais įrodymais nepagrindė įstatinio kapitalo apmokėjimą patvirtinančių aplinkybių; nepateikė neva už įstatinio kapitalo padidinimą gautų piniginių lėšų judėjimo, jų panaudojimo detalizavimo; nepateikė duomenų, kokiu pagrindu pavedimus neva įstatiniam kapitalui apmokėti atliko WB21 GmbH, tačiau ne bendrovės akcininkas P. D. M. G.; nepateikė duomenų, patvirtinančių patvirtinimuose nurodytų pavedimuose piniginių lėšų fiksavimą ir apskaitymą ginčo laikotarpiu ieškovės finansiniuose dokumentuose; ieškovė, siekdama paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas, apeliacinės instancijos teismui teikė naujus įrodymus ir kėlė naujas aplinkybes ir klausimus byloje.
65. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 22 punktas).
66. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 23 punktas).
67. Neįrodžius ieškinio reikalavimų – ieškinys negali būti tenkinamas. Atsižvelgiant į ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, nustatytas aplinkybes, aktualų teisinį reguliavimą, kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinį ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų nepašalinimo iš bylos
68. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad trečiųjų asmenų T1 Holdings Limited ir Worldclear Ltd suinteresuotumas buvo susijęs tik su dalimi ieškovės reikalavimų – pripažinti nuosavybės teisę į 250 000 Eur ir juos priteisti iš atsakovės VMI ir su aplinkybe, jog tretieji asmenys siekia įrodyti, kad šios lėšos priklauso jiems. Ieškovės įsitikinimu, teismui išskyrus dalį ieškovės ieškinio reikalavimų, iš šios civilinės bylos nurodyti tretieji asmenys turėjo būti pašalinti ir atitinkamai tretiesiems asmenims neturėjo būti nepriteistos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su šiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais.
69. CPK 93 straipsnio 1 dalyje, 98 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms.
70. Įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku. Taigi, tretieji asmenys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau CPK 47 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus.
71. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos ypatumas, jog dalis bylos buvo sustabdyta ir išskirta teismo sprendimu, o tretieji asmenys T1 Holdings Limited ir Worldclear Ltd dalyvavo viso bylos nagrinėjimo proceso metu, teikė paaiškinimus byloje, teikė procesinius dokumentus ir įgyvendino kitas savo procesines teises.
72. Nepaisant to, nesutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju tretieji asmenys turėtų būti pašalinti iš nagrinėjamos bylos ir jiems turėtų būti atimta teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kaip nurodyta, šioje byloje dalyvaujantys asmenys realiai patyrė išlaidas, susijusias ir su šia, nagrinėjama ginčo dalimi, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo teikiami atskiri procesiniai dokumentai skirtingiems klausimams. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir pašalinti iš bylos trečiuosius asmenis ir (ar) perskirstyti pirmosios instancijos teismo paskirstytas bylinėjimosi išlaidas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinėje instancijoje trečiųjų asmenų, nepareiškusių savarankiškų reikalavimų, pašalinimas nėra galimas ieškovės įrodinėjamų aplinkybių pagrindu.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
73. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
74. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojamos įrodinėjimo taisyklės, nepažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
75. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Asta Radzevičienė
Antanas Rudzinskas
Irmantas Šulcas