Civilinė byla Nr. e2-149-454/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11263-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1

(S)

Kauno apyLINKĖs teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 23 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Artūras Šafronas,

sekretoriaujant Juditai Šovaitei, Karolinai Šuliokienei, Danguolei Muravjovienei, Sigitai Martikaitytei,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

atsakovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ atstovui Artūrui Grigui,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Santerminta“ atstovei advokatei Dagnei Daukantaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, tretiesiems asmenims ASS „BTA Insurance Company“ Lietuvos filialui, uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“, V. L., A. Š., R. Š., 224-oji butų savininkų bendrijai, dėl turtinės žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ (toliau – atsakovė) 375,16 Eur turtinės žalos atlyginimą, 23,68 Eur kompensacines palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, jog 2017 m. rugpjūčio 27 d. įvykio metu buvo padaryta žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas žalų ekspertas vertintojas buto Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatė, kad buvo sulietos virtuvės lubos ir virtuvinis baldų komplektas. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016 m. gegužės 17 d. redakcija, galioja nuo 2016 m. birželio 1 d.) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina sudaro 148,00 Eur. Draudikas taipogi apskaičiavo, kad nuostolis, padarytas namų turtui – virtuvės baldams, sudaro 227,16 Eur. Ieškovė kompensavo atsiradusią žalą iš viso išmokėdama draudėjui 375,16 Eur. Vanduo į ieškovės apdraustą butą pateko iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nesandarios karšto vandens skaitiklio jungties. Karšto vandens skaitiklio keitimo darbus bute Nr. (duomenys neskelbtini) užsakė atlikti atsakovė, kuri yra skaitiklio savininkė. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė 2017 m. spalio 23 raštu Nr. R0001912627 „Dėl išmokos išieškojimo“ kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad pagal žalos bylos dokumentus neva atsakovė yra atsakinga dėl žalos butui Nr. (duomenys neskelbtini) atlyginimo ir prašė atlyginti žalą. Atsakovė 2017 m. lapkričio 15 raštu Nr. 20-4272 „Dėl išmokos išieškojimo“ atsakė į ieškovės pretenziją, kad atsakovė nėra atsakinga dėl atsiradusios žalos. Karšto vandens skaitiklių keitimą 2015 m. rugpjūčio 26 d. sutarties Nr. d-15-08-26 pagrindu vykdė trečiasis asmuo UAB „Santermita“ darbuotojas. Sutarties 3.2.6 punkte įtvirtinta vykdytojo pareiga paslaugas teikti kokybiškai, vadovaujantis galiojančiais norminiais teisės aktais, STR Skaitiklių įrengimo instrukcijomis ir rekomendacijomis, Bendrovės pateiktomis Karšto vandens skaitiklių įrengimo tipinėmis schemomis ir Karšto vandens apskaitos mazgo elementų plombavimo schemomis, o Sutarties 4.1 punkte numatyta, kad vykdytojas suteiktoms paslaugoms suteikia 2 metų garantijos terminą. Todėl darytina išvada, kad dėl patirtos žalos yra atsakingas vykdytojas UAB „Santermita“, o ne atsakovė. Atsakovė buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę prieš trečiuosius asmenis už žalą, padarytą sutarties galiojimo laikotarpiu (2016 m. spalio 10 d. AB „Kauno energija“ bendrosios civilinės atsakomybės draudimo paslaugų sutartis Nr. KE-SR-41-138), draudikas – „Baltikums Vienna Insurance Group“ AAS Lietuvos filialas. Nepaisydama pateikto atsakymo, ieškovė (po daugiau nei 2,5 metų) pareiškė atsakovei ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą.

Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje apteikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog ieškovė į bylą taip pat nepateikė duomenų, jog vandens pratekėjimas yra susijęs su skaitliuko keitimo darbais. Skaitliuko keitimo darbai buvo atlikti 2017 m. birželio 26 d., įvykis įvyko 2017 m. rugpjūčio 27 d., t. y. praėjus dviem mėnesiams. Namo bendrija nurodė, jog dėl netinkamai užsandarintos vandens skaitiklio jungties, susidarė vandens lašėjimas ir dėl to, tik po 2 mėnesių vanduo prasisunkė pro perdangą į (duomenys neskelbtini) butą. Skaitiklio jungtis yra puikiai matoma ir prieinama, todėl sunku patikėti, jog per du mėnesius nebuvo pastebėtas vandens lašėjimas. Ieškovė neįrodė, jog žala atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Sutinka su atsakove, jog nesant neteisėtų atsakovės veiksmų neegzistuoja ir priežastinis ryšys, todėl netenkinama ir ši civilinės atsakomybės sąlyga. Atsakovė nurodė, kad karšto vandens skaitiklių keitimą 2015 m. rugpjūčio 26 d. sutarties Nr. d- 15-08-26 pagrindu vykdė trečiasis asmuo UAB „Santermita“ darbuotojas, todėl jei būtų įrodyta, kad žala atsirado, dėl jo veiksmų, atsakinga dėl patirtos žalos būtų UAB „Santermita“. Palaiko atsakovės prašymą pakeisti byloje atsakovę tinkama atsakove UAB „Santermita“.

Ieškovė pateikė dubliką į atsakovės atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio 27 d. įvykio metu buvo padaryta žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas žalų ekspertas vertintojas buto Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatė, kad buvo sulietos virtuvės lubos ir virtuvinis baldų komplektas. Vanduo į ieškovės apdraustą butą pateko iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nesandarios karšto vandens skaitiklio jungties. Karšto vandens skaitiklio keitimo darbus bute Nr. (duomenys neskelbtini) užsakė atlikti atsakovė, kuri yra skaitiklio savininkė. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad ji yra skaitiklio savininkė, tačiau nurodo, kad skaitiklio keitimo darbus atliko trečiasis asmuo UAB „Santermita” darbuotojas, todėl už žalą yra atsakingas būtent šis subjektas. Savo tokią poziciją atsakovė grindžia ir tarp atsakovės bei UAB „Santermita” sudarytos sutarties nuostatomis. Ieškovė neturi reikalavimo teisės į UAB „Santermita” dėl sutarties uždarumo principo. Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga. Žalos, atsiradusios netinkamai vykdant sutartį, reikalauti iš UAB „Santermita” gali tik pati atsakovė. Ieškovė nėra perėmusi reikalavimo teisių į UAB „Santermita”, todėl už žalą, padarytą dėl nesandarios skaitiklio jungties, turi atlyginti skaitiklio savininkė – atsakovė. Atsiliepime į ieškinį teigiama, kad nėra įrodytas skaitiklio jungties nesandarumo faktas.

Atsakovė pateikė tripliką į ieškovės dubliką, kuriame nurodė, jog ieškovė dublike teigia, kad ji neturi reikalavimo teisės į UAB „Santermita“ ir dėl žalos, atsiradusios netinkamai vykdant sutartį, reikalauti iš UAB „Santermita“ gali tik pati atsakovė. Su tokiu teigimu atsakovė nesutiko. Atsakovės sutartis sudaryta su trečiuoju asmeniu UAB „Santermita“. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Sutarties 3.2.16 punkte nustatyta, kad paslaugų teikimo metu įvykus vandentiekio avarijai ir (arba) kitaip sugadinus daugiabučio gyvenamojo namo patalpose esantį turtą dėl vykdytojo UAB „Santermita“ kaltės, vykdytojas UAB „Santermita“ įsipareigoja savo sąskaita atlyginti atsiradusius nuostolius, taigi sutartyje yra aiškiai numatyta, kad UAB „Santermita“ perima (prisiima) atsakomybę dėl kilusios žalos. Atsakovė taip pat nesutiko su ieškovės teiginiu, kad su ieškiniu pateikta 224-osios butų savininkų bendrijos pažyma patvirtina skaitiklio jungties nesandarumo faktą. Byloje nėra pateikti įrodymai, kad ieškovės atstovas, kuris įvertino įvykio aplinkybes ir kilimo priežastis ar Bendrija (jos pirmininkas) turi atitinkamą kvalifikaciją konstatuoti tokio pobūdžio karšto vandens skaitiklio defektą (jungties nesandarumą). Ieškovė savo reikalavimus grindžia bendrijos pažyma ir nuotraukomis, tačiau jie neįrodo, kad skaitiklio jungtis buvo nesandari. Iš nuotraukų nematyti, kad vanduo bėgo per karšto vandens skaitiklio jungtį. Taigi skaitiklio jungties nesandarumas apskritai yra neįrodyta įvykio (žalos) kilimo aplinkybė. Ieškovė į bylą taip pat nepateikė įrodymų, jog vandens lašėjimas yra susijęs su skaitiklio keitimo darbais. Skaitiklio keitimo darbai atlikti 2017 m. birželio 26 d., o įvykis buvo 2017 m. rugpjūčio 27 d., t. y. po 2 mėnesių, todėl sunku patikėti, kad vandens lašėjimas buvo pastebėtas tik po tokio ilgo laiko.

Trečiasis asmuo UAB „Santermita“ pateikė rašytinius paaiškinimus bei teismo posėdyje paaiškino ir baigiamojoje kalboje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškovė nenurodė kokiomis aplinkybėmis remiantis ji sprendžia, kad apskaitos prietaisas buvo su trūkumais. Turimais duomenimis, nebuvo nustatyti jokie karšto vandens skaitiklio trūkumai. Ieškovė taip pat nenurodė kokiu pagrindu papildomas detales, tokias kaip jungtys ar kiti tvirtinimo / sujungimo elementai, ji priskiria prie karšto vandens skaitiklio sudėties elementų. Nėra jokių įrodymų, susijusių su ieškovės nurodytu karšto vandens skaitiklio jungties „nesandarumo“ faktu ir tariamo nesandarumo kilme. Nebuvo atlikta jungties apžiūra ir jos būklės įvertinimas, nėra jokio įrodymo, patvirtinančio jungties nekokybiškumą ar defektą. Jungties tariamo nesandarumo faktas laikomas nenustatytu. Be to, tokio nesandarumo, jeigu jis būtų tinkamai nustatytas, priežastys gali būti įvairios – gamyklinis defektas, nepakankamas užsukimas, atlaisvėjimas dėl aplinkos poveikio ar kitų aplinkybių, perveržimas montuojant, montavimo defektas / trūkumas, fizinis / mechaninis pažeidimas dėl aplinkos poveikio ir t. t. Šios aplinkybės taip pat nebuvo tiriamos ir nėra nustatytos. Taigi nėra jokių objektyvių ir tinkamų įrodymų, kurie patvirtintų tariamą jungties nesandarumą. Svarbu ir tai, kad ieškovė nenurodo jokių aplinkybių dėl tariamo jungties nesandarumo atsiradimo ir / ar paaiškėjimo momento. Šios reikšmingos aplinkybės ieškovė nesiaiškino ir jos neįrodinėja. Jeigu nesandarumas būtų atsiradęs dėl netinkamo montavimo, tuomet nesandarumo faktas būtų paaiškėjęs nedelsiant po karšto vandens skaitiklio sumontavimo. Karšto vandens skaitiklis buvo sumontuotas 2017 m. birželio 26 d. Atliktus darbus patikrino ir pasirašytinai aktu priėmė buto savininkas / valdytojas, patvirtindamas, kad darbai atlikti tinkamai. Šis įrodymas patvirtina, kad nurodytą dieną nebuvo karšto vandens skaitiklio ir / ar jo jungties trūkumų. Kokios aplinkybės sąlygojo galimo nesandarumo atsiradimą ir kada konkrečiai jis atsirado nėra nustatyta. Tai galėjo atsitikti dėl įvairių priežasčių ir bet kuriuo metu po skaitiklio sumontavimo iki užliejimo vandeniu įvykio. Ieškovė ieškinį įrodinėja fotonuotraukomis, kurios negali būti laikomos tinkamais ir pakankamais įvykio priežasčių įrodymais. Fotonuotraukose matomas bute esantis skaitiklis ir vamzdynas aplinkui jį. Nėra įmanoma nustatyti kokiame bute, kada, kokiu tikslu ir kas padarė šias fotonuotraukas. Vienoje iš nuotraukų pirštu rodoma į uždaromąją armatūrą (ventilį, kurį užsukus sustabdomas vandens patiekimas konkrečiam butui). Ši nuotrauka galimai pateikta tikslu apibūdinti „nesandarumo“ vietą, tačiau tokiu atveju galima daryti išvadą, kad ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės prieštarauja kartu su ieškiniu pateiktiems įrodymams (karšto vandens skaitiklio jungtis nėra ir negali būti prilyginta uždaromajai armatūrai, į kurią pirštu rodoma nuotraukoje). Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad tiek uždaromoji armatūra, tiek vamzdynas iki jos yra susidėvėjęs, galimai paveiktas oksidacijos ir korozijos. Vizualiai vertinant nuotraukoje matomos įrangos būklę, tikėtina, kad įvykio priežastis galėjo būti pratekėjimas pro uždaromąją armatūrą, į kurią pirštu rodoma nuotraukoje. Tokiu atveju, būtų aktualus atsakomybės ribų nustatymas pagal aktualiu laikotarpiu galiojusias taikytinų teisės aktų redakcijas. Trečiojo asmens UAB „Santermita“ nuomone, o taip pat ir teismo posėdyje apklausto atestuoto specialisto P. P. M. nuomone, įvykio priežastis sietina su vartotojo atsakomybėje esančios inžinerinės įrangos technine būkle, įskaitant susidėvėjusį ventilį, į kurį ieškovės teismui pateiktose nuotraukose pirštu rodo nuotraukas padaręs asmuo. Šis ventilis ir visa nuo jo aukštyn einanti inžinerinė įranga (įskaitant kriauklės žarnelę) yra buto (duomenys neskelbtini) savininko atsakomybėje. Tad trečiojo asmens UAB „Santermita“ nuomone, ieškinį ieškovė turėjo reikšti minėtam asmeniui.

Trečiasis asmuo 224-oji butų savininkų bendrija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog trečiuoju asmeniu į bylą įtraukė dėl UAB „Santermita“ 2021 m. sausio 12 d. į bylą pateiktų rašytinių paaiškinimų pagrindu, kuriuose nurodyta, kad pateiktuose byloje fotonuotraukose matyti, kad tiek uždaromoji armatūra, tiek vamzdynas iki jos yra susidėvėjęs, galimai paveiktas oksidacijos ir korozijos, tačiau fotonuotraukose užfiksuota informacija bei trečiojo asmens pirmininko raštas, nėra objektyvus, tinkamas ir patikimas ieškinio pagrindo įrodymas, kadangi jis pateiktas ginantis nuo pareikšto reikalavimo, siekiant išvengti reikalaujamos atsakomybės, parengtas asmens, neturinčio kompetencijos nustatyti atitinkamas aplinkybes. Rašto turinys patvirtina tik tiek, kad ieškovė pirmiausiai siekė trečiojo asmens atsakomybės. Ieškovė buvo įsitikinusi, kad įvykis yra susijęs bendrosiomis pastato inžinerinėmis sistemomis, kurios bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso viso gyvenamojo namo butų savininkams. Bendrija yra pastato, kuriame yra ginčo butas administratorius ir veikiantis Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) pagrindais. Tikslu užtikrinti tinkamą pastato administravimą yra įdarbinti įvairūs asmenys, turintys atitinkamą kvalifikaciją teikti tam tikras paslaugas. Pastatų techninei būklei vertinti, vykdyti santechnikos darbus yra įdarbintas šiluminio mazgo priežiūros vykdytojo – santechniko pareigose Z. S.. Pastarasis asmuo turi tinkamą kvalifikaciją, atitinkančią teisės aktų nustatytus reikalavimus. 2017 m. rugpjūčio 27 d. apie 2.30 val. (nakties metu) į pirmininką kreipėsi (duomenys neskelbtini) buto savininkas A. Š., teigdamas, kad pro jo virtuvės lubas sunkiasi vanduo. Viršutinio (duomenys neskelbtini) buto savininkai teigė, kad iš jų buto vanduo neteka. Kadangi galimai patekusio į lubas drėgmės kiekis buvo mažas, nuspręsta detalesnę apžiūra atlikti dienos metu, išsikvietus paminėtą santechniką. 2017 m. rugpjūčio 27 d., dienos metu buvo atlikta (duomenys neskelbtini) buto apžiūra, pagal vietą, kur galėjo tekėti vanduo. Apžiūroje dalyvavo bendrijos pirmininkas, santechnikas ir (duomenys neskelbtini) buto savininkas. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad bendros dalinės nuosavybės objektai – vandentiekio stovas nėra pažeistas, sausas, be įtrūkių, bet vandentiekio stovo išsišakojimo vieta už uždaromosios armatūros (ventilio) yra šlapia, nežymiai laša vanduo. Dėl šio fakto buvo surašytas apžiūros aktas, kaip to reikalauja STR 07.03:2017 Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka, naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka. Kadangi lašėjimo faktas nustatytas toje vietoje, kuri nepriklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems namo butų savininkams, todėl bendrija neprivalėjo imtis veiksmų tvarkyti vamzdyną. Buvo konstatuota, jog galimai pratekėjimas atsirado dėl per silpnai užveržto vandens apskaitos skaitiklio ventilio. Tokia išvada buvo padaryta dar ir dėl to, kad buvo neseniai keisti vandens apskaitos skaitikliai, kurių darbus atliko atsakovės pavedimu UAB „Santermita“. Būtent po vandens apskaitos skaitiklių pakeitimo ir atsirado pratekėjimas į lubas. Lašėjimas buvo labai nežymus, blogai matomoje vietoje, po kriaukle, todėl iš karto pastebėti šį faktą objektyviai buvo sunku.

Tretieji asmenys A. Š. ir R. Š. prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, priimti sprendimą teismo nuožiūra.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

2017 m. rugpjūčio 27 d. įvykio metu buvo padaryta žala butui, esančiam Kaune, Studentų g. (duomenys neskelbtini). Buvo sulietos virtuvės lubos ir virtuvinis baldų komplektas. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė prašo nuostolius priteisti iš atsakovės, nurodydama, kad įvykis įvyko po karšto vandens skaitiklio keitimo. Karšto vandens skaitiklis priklauso atsakovei. Skaitiklio keitimo darbams atsakovė buvo sudariusi sutartį dėl minėtų darbų su trečiuoju asmeniu UAB „Santermita“. Dėl paminėtų aplinkybių ginčo tarp šalių nėra.

Atsakovė nurodė, jog nėra tinkama šalis, nes nenustatyta, kad jai priklausantis skaitiklis yra netinkamas, mano, jog tinkamas atsakovas turėtų būti šios bylos trečiasis asmuo UAB „Santermita“, nes galimai dėl netinkamo sumontavimo galėjo atsirasti vandens pratekėjimas.

Sprendžiant, ar šalis (atsakovas) yra tinkama (proceso teisės dalykas), vadovaujamasi materialinės teisės normomis. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį, atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo. Karšto vandens skaitiklių keitimą 2015 m. rugpjūčio 26 d. sutarties Nr. d-15-08-26 pagrindu vykdė trečiasis asmuo UAB „Santermita“ darbuotojas. Atsakovę ir trečiąjį asmenį UAB „Santermita“ sieja paminėta sutartis. Atsakovė jokių įgaliojimų, teisių neperdavė šiam trečiajam asmeniui, nenumatė kažkokių papildomų sąlygų, nenumatyta, kad sutartis sudaroma trečiųjų asmenų naudai. Atsakovė ir po skaitiklio įrengimo yra atsakinga už jo priežiūrą. Ši sutartis prilygintina rangos sutarčiai. Sutartimi buvo numatyta tik skaitiklių montavimo darbai. Pagal sutartį atsakovei priėmus darbus, ji tampa atsakinga už tolimesnes pasekmes. Ieškovės reikalavimai atsakovei kildinami iš deliktinių santykių. Todėl laikytina, kad ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui.

Proceso dalyvių atstovai dėl galimo vandens pratekėjimo darė prielaidas, jog pratekėjimas galėjo atsirasti netinkamo ventilio, susidėvėjusių vamzdžių, montuojant skaitiklį jį perveržiant ar nepakankamai įsukant. Prielaidas komentavo iš byloje pateiktų fotonuotraukų, žalos bylos medžiagos, specialistų bei liudytojų parodymų. Teismas ne vieną kartą siūlė šalims pareikšti nuomonę dėl ekspertizės atlikimo. Tačiau proceso dalyviai nurodė, jog žalos suma nedidelė, lyginat su ekspertizės kaina arba teigė, kad netinkama proceso šalis ir nėra suinteresuotumo tokią ekspertizę atlikti. Taip pat buvo nurodoma, kad po skaitiklio sumontavimo iki įvykio praėjo du mėnesiai, todėl nėra tikimybės, jog žala atsirado dėl skaitiklio sumontavimo. Nurodant šią aplinkybę nebuvo pateikti duomenys, koks laikas yra skaičiuojamas vandens skverbimuisi įvykio sąlygomis, o tik keliama gynybinė versija. Procesiniuose dokumentuose nurodytoms aplinkybėms patvirtinti, šalys pasitelkė specialistus, kurie papildomai komentavo byloje pateiktas nuotraukas. Keliamos versijos ir paaiškinimai laikytini kaip gynybinės pozicijos, įvairios versijos dėl vandens pratekėjimo priežasties.

Todėl teismas vertina tik tas faktines aplinkybes, kurioms nustatyti nereikia specialių žinių, atsisakius proceso dalyviams atlikti ekspertizę. Dėl pačio karšto vandens skaitiklio kokybės ir jo priklausomybės šalims nekilo abejonių. Laikytina, kad atsakovei priklausantis skaitiklis neturi defektų, po jo sumontavimo jis nebuvo pakeistas ir naudojamas toliau. Nustatyta, kad keičiant buvo užsuktas ventilis bute, o ne visame stove. Laikytina, kad ventilis atliko savo funkciją, t. y. vandens spaudimas buvo uždarytas bei pakeistas skaitiklis. Apie skaitiklio persukimą arba jo nepakankamą prisukimą buvo keliamos prielaidos ir komentuojama iš byloje pateiktų nuotraukų bei paaiškinimų. Buvo nurodyta, kad pratekėjus vandeniui į apatinį butą, viršutiniame bute buvo pasukta šiek tiek skaitiklio jungiamoji veržlė. Tačiau skaitiklis turėjo plombą, kuri nebuvo pažeista ir nebuvo iš naujo plombuojama. Tikimybė, kad plombuotą vietą galima sukioti, patvirtinimų nėra. Todėl nustatyti ir įvertinti dėl kokių veiksnių nustojo vanduo sunktis objektyvių aplinkybių nėra. Skaitiklio keitimo akte nėra nurodyta, jog vamzdis, ventilis, ar kitos armatūros dalys susidėvėję, netinkamos tolesnei eksploatacijai duomenų nėra. Todėl manytina, kad visos jungiamosios dalys bei skaitiklis buvo tinkamos kokybės. 2015 m. rugpjūčio 26 d. sutartyje numatyta, jog trečiais asmuo UAB „Santermita“ teikiamoms paslaugoms turėjo savo lėšomis įsigyti visus būtinus įrenginius (naujus, vieno skaitiklių gamintojo pagamintus, metrologiškai patikrintus skaitiklius (skaitikliai privalo turėti einamųjų metų arba ne seniau kaip prieš 2 (du) mėnesius atliktos pirminės metrologinės patikros žymenis), uždaromąją armatūrą, vandens valymo filtrus, santechnines jungiamąsias detales bei įrenginių plombavimui reikalingas medžiagas (sutarties 3.2.3 p.). Komentuojant pratekėjimo priežastis, buvo nurodoma, jog dėl netinkamai sumontuotos uždaromosios armatūros, galėjo pratekėti vanduo. Paminėtos sutarties punkte nurodyta, kad uždaromąją armatūrą turėjo montuoti trečiasis asmuo „Santermita“. Tiek skaitiklius, tiek jungiamąsias jų dalis turėjo įsigyti kokybiškas. Iš byloje pateikto akto matyti, jog buvo keičiamas tik skaitiklis. Dėl tinkamumo uždaromosios armatūros ar jos sumontavimo, nurodoma, kad tai buto savininko atsakomybė, nors iš sutarties matyti, kad turėjo pakeisti šią jungiamąją dalį darbuotojas. Buvo paaiškinta, kad keičiant skaitiklį, vanduo užsuktas buvo tik bute, o ne visame stove. Todėl darytina išvada, kad uždaromoji armatūra nebuvo keista, ji buvo tinkamai sumontuota, kokybiška. Trečiasis asmuo nekeitė uždaromosios armatūros. Kas netinkamai buvo atlikta ir dėl ko įvyko vandens pratekėjimas nustatyti neįmanoma. Suprantama, kad ką tik sumontavus skaitiklį, akivaizdaus vandens pratekėjimo nesimatė. Tikėtina, jog vanduo prasiskverbė į apatinį butą per ilgesnį laiko tarpą, šiuo atveju vandens prasiskverbimas į kitą butą truko apie du mėnesius. Skaitiklis sumontuotas spintelėje po virtuvės kriaukle, todėl akivaizdu, kad buto savininkai tikrai netikrino kasdien sujungimo kokybės. Pratekėjimas atsirado po trečiojo asmens darbuotojo montavimo darbų, todėl manytina, kad vis dėlto buvo atliktas netinkamas montavimas. 

Ieškovė iš atsakovės prašė priteisti 375,16 Eur turtinės žalos atlyginimą. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina sudaro 148,00 Eur. Draudikas taipogi apskaičiavo, kad nuostolis, padarytas namų turtui – virtuvės baldams, sudaro 227,16 Eur. Ieškovė kompensavo atsiradusią žalą iš viso išmokėdama draudėjui 375,16 Eur. Vanduo į ieškovės apdraustą butą pateko iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nesandarios karšto vandens skaitiklio jungties. Karšto vandens skaitiklio keitimo darbus bute Nr. (duomenys neskelbtini) užsakė atlikti atsakovė, kuri yra skaitiklio savininkė. Todėl iš atsakovės priteistina žala ieškovei.

Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 23,68 Eur kompensacinių palūkanų. Pagal CK 6.261 straipsnį iš atsakovės priteistina ieškovei 23,68 Eur (375,16 Eur [skola] x 0,06 (palūkanų dydis) / 365 (dienų skaičius metuose) x 384 (pradelstų dienų skaičius) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2017 m. lapkričio 6 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2020 m. liepos 20 d.).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 15,00 Eur žyminis mokestis, ieškinį patenkinus, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovei.

Trečiasis asmuo UAB „Santermita“ procese buvo atsakovės pusėje, todėl ieškinį patenkinus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei šioje byloje sudaro 47,05 Eur, kurios priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).1

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Kauno energija“, į. k. 235014830, ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, 375,16 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų 16 ct) turtinės žalos atlyginimą, 23,68 Eur (dvidešimt trijų eurų 68 ct) kompensuojamas palūkanas, 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Kauno energija“, į. k. 235014830, valstybei 47,05 Eur (keturiasdešimt septynių eurų 5 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                                                                     Artūras Šafronas