Teikimas Nr. T-263-482/2021

                                            Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00045-2018-8                                      Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1.

 (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gegužės 26 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė 

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. P. patvirtinimo klausimą.

Teismas

n u s t a t ė:

Komisijos 2021 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr.81/04-909 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam S. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Komisija nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu 5 kartus skatintas. Dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis. Pataisos namuose dirba. Pateikta pažyma apie nuteistojo įdarbinimą, taikius jam lygtinį paleidimą. Finansinių įsiskolinimų neturi. Palaiko artimus santykius su artimaisiais. Nusikalstamo elgesio rizika žema – 38 balai.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokurorė L. Bingelienė pateikė atsiliepimą ir prašo teismo netvirtinti Komisijos nutarimo. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį skatintas 5 kartus. Tačiau pastebėtina, kad S. P. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo - atlikdamas laisvės atėmimo bausmę 1 kartą baustas už nustatytos tvarkos ir elgesio taisyklių pažeidimus ir nors nuobauda nebegaliojanti, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Atlikus nuteistojo S. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema rizika (38 balai), tačiau pažymėta, kad nuo paskutinio 2020-10-15 atlikto vertinimo balų suma nepakito iš išliko tokia pati. Priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą būtina atsižvelgti į tai, kad S. P. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kadangi 2002-08-09 Vokietijos Federacinėje Respublikoje su bendrininkais, turėdamas tikslą apiplėšti už užvaldyti svetimą turtą, prie namų užpuolė tos asmenį ir jį sumušė. Vyras nuo patirtų sužalojimų kraujuodamas užduso ir mirė. Nuteistojo nusikalstama veika sukėlė ypatingą žalą visuomenei ir negrįžtamas pasekmes - žmogaus mirtį. Padaryta veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Atkreiptinas dėmesys, kad S. P. ankščiau teistas 4 kartus, taip pat jam buvo taikytas ir lygtinis paleidimas, tačiau teismo suteikto pasitikėjimo neįvertino ir įvykdė kitą nusikalstamą veiką, todėl pagrįstai manytina, kad nuteistasis yra linkęs nepaklusti priimtoms elgesio taisyklėms ir jo gyvenimo būdas prieštarauja visuomenės normoms. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo dabartinis įvykdytas nusikaltimas yra siejamas su finansinės naudos siekimo motyvais. Visos šios aplinkybės įvertintos ir specialistų, kurie teikdami Socialinio tyrimo išvadą nurodė kriminogeninius veiksnius, t. y. ankstesni teistumai; nuostatos (praeityje turėjęs nusikalstamo elgesio nuostatas); mąstymas ir elgesys (atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją bei asmenybines savybes galima teigti, kad nuteistasis praeityje yra pasielgęs impulsyviai, negalvodamas apie pasekmes); gyvenimo stilius ir draugai (paskutinis nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje, laisvėje stokojo nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais, gebėjimo atsirinkti tinkamą elgesį skatinančią aplinką, negebėjo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų). Įvertinus aptartas aplinkybes, negalima konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksmų buvimo ir tai, kad nuteistasis savo tikslų galimo lygtinio paleidimo metu sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis bei paklus nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai.

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau-BK) 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad S. P., teistas 2006-03-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo Vokietijos Federacijos Respublikos Visbadeno apygardos teismo pagal VFR BK 211 str., 249 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p. b pp, 251 str., 25 str. 2 d., 52 str. 1 d. - laisvės atėmimas iki gyvos galvos. 2018-04-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 str. 3 d., 129 str. 2 d. 9 p.. 180 str. 3 d. - 20 metų laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 2 metai ir 7 dienos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra atlikęs 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kada  jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Bylos duomenimis nuteistasis anksčiau teistas 4 kartus. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų padarymą. Laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą, ankščiau nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad vertinant nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumus bei tai, kad paskutinis nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje, pastebima, kad nuteistasis laisvėje stokojo nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais, gebėjimo atsirinkti tinkamą elgesį skatinančią aplinką, negebėjo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų. Nusikalsdamas neapgalvojo savo veiksmų pasekmių, pagal padarytus nusikaltimus galima teigti, kad praeityje yra pasielgęs neatsakingai ir rizikingai, naudojęs smurtą, siekdamas savo tikslų. Šiuo metu identifikuoja tam tikras problemines sritis savo gyvenime. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, negalima teigti jog nuteistasis padarė pakankamas išvadas dėl savo netinkamo elgesio, negalima teigti jog asmuo yra pasiruošęs gyventi laisvėje neizoliuotas nuo visuomenės, pasiruošęs laikytis visuomenės normų bei įstatymų nuostatų.

Teismo nuomone, nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Nors nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu tik vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, nuobauda šiuo metu yra negaliojantis, tačiau pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta žema – 38 balai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 20 balų, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Išlieka dinaminiai nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – nuostatos (praeityje turėjęs nusikalstamo elgesio nuostatas); mąstymas ir elgesys (atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją bei asmenybines savybes galima teigti, kad nuteistasis praeityje yra pasielgęs impulsyviai, negalvodamas apie pasekmes); gyvenimo stilius ir draugai (paskutinis nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje, laisvėje stokojo nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais, gebėjimo atsirinkti tinkamą elgesį skatinančią aplinką, negebėjo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų). Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, nuteistojo neatliktos bausmės dalis (2 metai 7 dienos), kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą, iš kurių vienas sukėlęs negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), anksčiau nuteistasis teistas, yra nuteistas 20 metų laisvės atėmimo bausme, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

Atsisakyti patvirtinti 2021 m. balandžio 23 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-909 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam S. P..

Nutartis per 7 dienas ( nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja                                                    Aksinija Žemantauskienė