Civilinė byla Nr.  e2A-190-392/2020

     Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00326-2019-0

     Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.16.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės - Montvilienės, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „L J Logistika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Sansaros Ratas“ ieškinį atsakovei UAB „LJ logistika“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija        

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Sansaros Ratas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „LJ logistika“ 13 310 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad už 13 310 Eur nupirko iš UAB „LJ logistika“ krovininį automobilį Mercedes-Benz 1824. Ieškovė atsakovę ragino perduoti daiktą, tačiau atsakovė automobilio bei dokumentacijos praėjus beveik vieneriems metams nuo sandorio sudarymo neperdavė. Pardavėjui nepagrįstai atsisakius perduoti daiktus pirkėjui šis turi teisę atsisakyti vykdyti pirkimo-pardavimo sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius, tačiau atsakovė 13 310 Eur sumą grąžinti atsisako.

2.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. vasario 20 d. preliminariu sprendimu UAB „Sansaros Ratas“ ieškinį patenkino – iš atsakovės UAB „LJ logistika“ priteisė 13 310 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

3.       Teisme 2019 m. kovo 13 d. priimti atsakovės UAB „LJ logistika“ prieštaravimai dėl ieškovės UAB „Sansaros Ratas“ pareikšto ieškinio ir dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. preliminaraus sprendimo, kur nurodoma, kad atsakovė UAB „LJ logistika“ su jai pareikštu ieškovės UAB „Sansaros Ratas“ ieškiniu nesutinka, nes pati ieškovė automobilio, kuris buvo parduotas su variklio defektu (nevažiuojantis) iš atsakovės nepasiima. Automobiliui pasiimti jokių kliūčių nebuvo ir nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. vasario 20 d. sprendimu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2857-239/2019 paliko nepakeistą. Priteisė ieškovei UAB „Sansaros Ratas“ iš atsakovės UAB „LJ logistika“ 13 310 Eur skolos, 6  procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 150 Eur žyminio mokesčio ir 968 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

5.       Sprendime nurodė, kad ieškovė UAB „Sansaros Ratas“ ir atsakovė UAB „LJ logistika“ 2018 m. vasario 27 d. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2018.27.02, kuria ieškovė (pirkėjas) įsipareigojo nupirkti, o atsakovė (pardavėjas) parduoti krovininį automobilį Mercedes-Benz 1824. Ieškovė atsakovei sumokėjo 13 310 Eur už 1994 metų gamybos krovininį automobilį Mercedes -Benz 1824, tačiau atsakovė praėjus beveik metams nuo sandorio sudarymo automobilio bei dokumentacijos ieškovei neperdavė. Pardavėjui nepagrįstai atsisakius perduoti daiktus pirkėjui, šis turi teisę atsisakyti vykdyti pirkimo-pardavimo sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.324 straipsnio 1 dalis). Duomenų, kad atsakovė būtų perdavusi ieškovei krovininį automobilį Mercedes-Benz 1824 bei dokumentaciją, nėra, atsakovė yra gavusi išankstinę įmoką už krovininį automobilį (CK 6.315 str. 3, 4 d.), todėl ieškovės UAB „Sansaros Ratas“ reikalavimas atsakovei UAB „LJ logistika“ dėl 13 310 Eur yra visiškai pagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Atsakovė (apeliantė) UAB „LJ logistika“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo  Trakų rūmų sprendimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą; priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.       Apeliantė nurodo, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu keitė ieškinio pagrindą. Ieškinyje nurodė, jog atsakovė automobilio neperduoda, o bylos nagrinėjimo metu pakeitė savo poziciją ir jau nurodė, kad ieškovė pati automobilio nebepageidauja priimti, nes sugedo jo variklis. Tačiau bylose nagrinėjamose dokumentinio proceso tvarka keisti ieškinio dalyko ir pagrindo negalima.    

6.2.       Be to, tokios naujos faktinės aplinkybės teismo nustatytos teismo posėdžio metu, galėjo ir turėjo tapti pagrindu ieškinį atmesti, neįrodžius jame nurodyto pagrindo. Tačiau teismo sprendime be jokio faktinio pagrindimo atkartotas ieškinio teiginys, neva atsakovas neperdavė automobilio ir tuo pagrindu ieškinys pilnai tenkintas. Teismo sprendimo motyvas dėl automobilio „neperdavimo“, net nevertinant atsakovo pripažinimą fakto, kad jis pats neėmė automobilio, yra ydingas.

6.3.       CK 6.317 straipsnio ketvirtoji dalis nustato, kad  laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktus pirkėjui valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų daiktus valdyti, ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys. Aplinkybę apie įvykusį automobilio perdavimą liudija ieškovo pripažinta faktinė aplinkybė, jog jis po automobilio pilno apmokėjimo laikė save automobilio savininku, perėmusiu jo valdymą ir disponavimą, nes paprašė atsakovo atskiros paslaugos, neaptartos sutartyje, o būtent, atlikti ant automobilio sumontuoto kėlimo krano patikrinimą Valstybinėje darbo inspekcijoje. Akivaizdu, jog tokios paslaugos užsakymas pas trečiąjį asmenį savo automobiliui byloja apie ieškovo pradėtą po pinigų sumokėjimo automobilio valdymą ir disponavimą juo. Atsakovas , t.y. pardavėjas ne tik kad nesudarė kliūčių tokiam veiksmui, bet ir atliko tai pats pagal ieškovo užsakymą. Tai reiškia, kad pardavėjas – atsakovas įvykdė savo pareigą perduoti automobilį. CK 6.320 straipsnis nustato, kad jeigu kas kita nenumatyta šiame kodekse arba pirkimo-pardavimo sutartyje, daiktų atsitiktinio žuvimo ar jų sugedimo rizika pereina pirkėjui nuo to momento, nuo kurio pagal įstatymus ar sutartį pardavėjas laikomas tinkamai įvykdžiusiu savo pareigą perduoti daiktus, neatsižvelgiant į nuosavybės teisės perėjimo momento, o taip tai, kad jeigu daiktas po jo perdavimo žuvo ar sugedo ne dėl pardavėjo kaltės, pirkėjas privalo sumokėti kainą pardavėjui. Ši taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai pardavėjas negalėjo perduoti daikto pirkėjui dėl to, kad pastarasis nepakankamai bendradarbiavo su pardavėju ir tokiu būdu pažeidė sutartį. Taigi, ieškovui pradėjus valdyti automobilį po jo apmokėjimo, jis tuo pačiu prisiėmė atsitiktinio sugedimo riziką. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad automobilis sugedo dėl atsakovo tyčios ar didelio neatsargumo.

6.4.       Pažymėtina, kad atsakovas, siekdamas išlaikyti savo įmonės teigiamą įvaizdį rinkoje, neturėdamas tokios pareigos, vardan taikaus ginčo užbaigimo, pasiūlė ieškovui suremontuoti automobilį savo lėšomis. Ieškovas tokios paslaugos atsisakė, pareikšdamas, kad automobilis jam jau nereikalingas.

7.       Ieškovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-05-29 galutinį sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-4039-239/2019, palikti nepakeistą. Priteisti iš apelianto ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:

7.1.       Apeliantas nepagrįstai teigia, kad bylą nagrinėjant Trakų rūmų teisme ieškovas pakeitė ieškinio pagrindą. Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Naujų argumentų ir įrodymų, patikslinančių faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, pateikimas teismui nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė. Šiuo atveju ieškinio dalykas arba pagrindas nesikeičia, o tik padidėja jų pagrįstumas ir įrodytumas.

7.2.       Ieškinyje nurodyta, kad 2018 metų vasario mėnesį ieškovas kreipėsi apeliantą dėl naudoto (1994 metų gamybos) krovininio automobilio Mercedes-Benz 1824 pardavimo. 2018-02-27 ieškovas ir apeliantas sudarė rašytinės formos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2018.02.27, kuria ieškovas įsipareigojo nupirkti, o apeliantas įsipareigojo parduoti ieškovui krovininį automobilį Mercedes-Benz 1824, (duomenys neskelbtini). 2018-02-20 ir 2018-02-28 mokėjimo pavedimais ieškovas sumokėjo apeliantui 13 310 Eur. Sutarties 4.2. punkte numatyta, kad apeliantas įsipareigojo perduoti ieškovui krovininį automobilį Mercedes-Benz 1824, bei visą susijusią dokumentaciją. Pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodytas daikto perdavimo terminas. Nuo sandorio sudarymo iki dabar apeliantas nėra perdavęs ieškovui krovininio automobilio bei dokumentacijos. Bylą nagrinėjant Trakų rūmų teisme posėdžiuose duodant paaiškinimus ieškovas paaiškino, kad po sutarties pasirašymo atvykęs apžiūrėti krovininio automobilio Mercedes-Benz 1824, pamatė, kad jis nėra techniškai tvarkingas, be variklio, pirkimo-pardavimo sutarties nenutraukė, nes tikėjosi, kad apeliantas automobilį sutvarkys, nes jam automobilis buvo reikalingas darbui. Esmine ieškinio aplinkybe ieškovas laiko tai, kad apeliantas pardavė veikiantį automobilį, tačiau po atliktos hidraulinio krano patikros ieškovei nežinomu laiku buvo sugadintas krovininio automobilio variklis, kuris iki šiol nėra suremontuotas bei perduotas ieškovei praėjus daugiau kaip vieneriems metams. Ieškovas pažymėjo, kad sugadinto automobilio ieškovas nepirko, todėl jo ir neėmė ir šiuo metu jo nebenori, todėl teismui reiškia ieškinį, kuriuo prašo atlyginti nuostolius, t. y. grąžinti sumokėtą 13 310 Eur sumą. Tokiu būdu ieškovas pateikė teismui argumentus, patikslinančius faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes. Tačiau šių argumentų pateikimas teismui nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu.

7.3.       Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškinio piniginis reikalavimas kildinamas iš restitucijos, nutraukus tarp šalių 2018-02-27 d. sudarytą automobilio pirkimo pardavimo sutartį. Kadangi nupirktas krovininis automobilis ieškovui neperduotas, ieškovas pareiškė reikalavimą atlyginti nuostolius, kuris grindžiamas CK 6.319 straipsnio 1 dalimi, bei CK 6.324 straipsnio 1 dalimi. Pagal CK 222 straipsnio 1 dalį kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Neperdavus ieškovui nupirkto krovininio automobilio Mercedes-Benz 1824, sutartis nebuvo įvykdyta. Ieškovo reikalavimas apeliantui nėra reikalavimas pripažinti pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu, todėl spręsti dėl restitucijos nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8.       Apeliacinio proceso paskirtis laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9.       Iš ginčijamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei UAB „Sansaros Ratas“ iš atsakovės UAB „LJ logistika“ 13 310 Eur skolos, 6  procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas CK 6.324 straipsnio 1 dalies pagrindu remdamasis aplinkybe, kad šalims 2018 m. vasario 27 d. sudarius krovininio automobilio Mercedes-Benz 1824 pirkimo - pardavimo sutartį ir ieškovei atsakovei sumokėjus 13 310 Eur už automobilį, atsakovė praėjus beveik metams nuo sandorio sudarymo automobilio bei dokumentacijos ieškovei neperdavė.

10.       Šios  pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. CK 6.324 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad jeigu pardavėjas nepagrįstai atsisako perduoti daiktus pirkėjui, šis turi teisę atsisakyti vykdyti pirkimo–pardavimo sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Tačiau iš šalių į bylą pateiktų procesinių dokumentų neabejotinai matyti, kad ne atsakovė neperduoda ieškovei automobilio, o būtent ieškovė automobilį perimti atsisako, nes (kaip teigia ieškovė) jis yra su neveikiančiu varikliu. Tokią savo poziciją dar teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu išreiškė UAB „Sansaros Ratas“ direktorius, nurodydamas, kad po sutarties pasirašymo atvykęs apžiūrėti krovininio automobilio Mercedes-Benz 1824, pamatė, kad jis nėra techniškai tvarkingas, be variklio, tačiau pirkimo-pardavimo sutarties nenutraukė, nes tikėjosi, kad atsakovė automobilį sutvarkys, kadangi jam automobilis buvo reikalingas darbui. Tai reiškia, kad teismas niekaip negalėjo patenkinti ieškinio CK 6.324 straipsnio 1 dalies pagrindu. Byloje nenustačius atsisakymo perduoti automobilį pagrindo, ieškinys dėl nuostolių atlyginimo automobilio neperdavimo fakto pagrindu turėjo būti atmestas. Vertinti sumokėtus 13 310 Eur kaip išankstinę įmoką už krovininį automobilį (CK 6.315 str. 3, 4 d.) nėra pagrindo, nes pirkimo – pardavimo sutartis yra sudaryta.

11.       Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad kadangi nupirktas krovininis automobilis ieškovui neperduotas, ieškovas pareiškė reikalavimą atlyginti nuostolius, kuris grindžiamas CK 6.319 straipsnio 1 dalimi, bei CK 6.324 straipsnio 1 dalimi. Tačiau abi šalys nurodo, kad  automobilį atsiimti atsisako būtent ieškovas, todėl jo reikalavimas nurodytų teisės normų pagrindu negali būti tenkinamas.

12.       Ieškovas taip pat nurodo, kad pagal CK 222 straipsnio 1 dalį kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju automobilio pirkimo pardavimo sutartis nėra nutraukta, ieškovas tokio reikalavimo nereiškė, todėl jis negali reikalauti grąžinti lėšų sumokėtų už automobilį.

13.       Ieškovas gindamas galimai pažeistą savo interesą gali / galėjo: arba pareikšti reikalavimą nutraukti / pripažinti negaliojančia automobilio pirkimo – pardavimo sutartį ir jei toks jo reikalavimas būtų patenkintas, prisiteisti sumokėtas lėšas; arba susiremontuoti automobilį ir reikalauti nuostolių atlyginimo. Bet kokiu atveju tokie jo reikalavimai galėtų būti patenkinti tik įrodžius jų pagrįstumą.

14.       Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo reikalavimas atlyginti nuostolius, t. y. grąžinti už automobilį sumokėtą 13 310 Eur sumą buvo patenkintas nepagrįstai, todėl ginčijamas sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį atmesti.

15.       Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes jie negali įtakoti kitokios bylos baigties.

16.       Priėmus naują sprendimą ir ieškinį atmetus atsakovui priteistinos 1 000 eurų dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti (po 500 eurų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose) bei 150 eurų žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u s p r e n d ė :

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš UAB „Sansaros Ratas“ 1150 eurų UAB „LJ logistika“

Teisėjai                                                                 Virginijus Kairevičius

Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė 

Tatjana Žukauskienė