Civilinė byla Nr. e2A-609-886/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16740-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.3.1.18.2

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Linos Žemaitienės,

sekretoriaujant Editai Vazgienei,

dalyvaujant ieškovui E. Č. ir jo atstovei advokatei S. R.,

atsakovės Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Ratas“ atstovams: pirmininkui A. V. bei advokatams J. N. ir G. K.,

atsakovės Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei J. Š.,

trečiajam asmeniui V. R. Č. ir jo atstovui advokatui S. M.,

trečiajam asmeniui L. Č.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Č. ir trečiojo asmens V. R. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. Č. ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Ratas“ (toliau – ir GSEB „Ratas“, bendrija, „Ratas“) dėl neatlygintino servituto nustatymo, tretieji asmenys V. R. Č., J. P., L. Č., G. S., Kauno miesto savivaldybės administracija, Kauno miesto savivaldybė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas E. Č. (toliau – ir ieškovas, apeliantas) 2019 m. spalio 10 d. ieškiniu (CBP-21787) prašė nustatyti neatlygintiną kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku pastato (gyvenamojo namo, pažymėjimas plane – (4A1p) (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas) savininkams valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) pagal UAB „Savana LT“ parengto žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje, dublike (2019-12-20 DOK-153883) nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 1 d. įsakymo pagrindu yra rengiamas valstybinės žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, siekiant suformuoti 0,0413 ha kitos paskirties žemės sklypą, kurio naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Planavimo iniciatoriumi paskirtas V. R. Č. (trečiasis asmuo) 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštu kreipėsi į NŽT Kauno skyrių su prašymu pritarti servituto administraciniu aktu nustatymui valstybei priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), tuo užtikrinant patekimą į naujai formuojamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuriame yra namas, kuriame yra jam priklausantis butas. Iki buvo gautas NŽT atsakymas, V. R. Č. butą pardavė ieškovui E. Č.. NŽT atsakė, kad nėra galimybės nustatyti kelio servitutą administraciniu aktu, nes žemės sklypas (duomenys neskelbtini) jau yra suformuotas ir įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, o patekimas servituto teise į sklypą prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), nebuvo numatytas. Nustatyti servitutus sutartimi nepritarė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomininkas Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Ratas“. Nenustačius servituto patekti į formuojamą žemės sklypą prie ieškovui priklausančio buto (duomenys neskelbtini), ieškovas negali vykdyti darbų, susijusių su žemės sklypo formavimu, negali imtis darbų remontuoti avarinės būklės patalpas, neįmanoma normaliomis sąlygomis naudotis priklausančiu daiktu pagal paskirtį, nes kito kelio (privažiavimo) prie patalpų nėra. Žemės sklypo savininko (nuomininko) galimai patiriami nuostoliai dėl servituto bus minimalūs, nes žemės sklypas ir taip yra naudojamas važiuoti transporto priemonėms į garažus. Atsakovės GSEB „Ratas“ teiginiai, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), formuojamas neteisėtai, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

3.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. lapkričio 4 d. (DOK-130643) atsiliepimu į ieškinį

4.       Atsiliepime į ieškinį, triplikę (2020-01-02 DOK-735) nurodė, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), funkcionavimą galima pilnai užtikrinti, privažiuojant prie jo per istoriškai susiformavusią įvažą – (duomenys neskelbtini), žemės sklypą. Ginčas vyksta seniai susiformavusioje Kauno miesto dalyje (centre), ieškovas turi istoriškai susiformavusį patekimą/privažiavimą prie (duomenys neskelbtini)pastato, per (duomenys neskelbtini) žemės sklypą ir (duomenys neskelbtini) name esantį pravažiavimą (bromą).

5.       Atsakovė Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Ratas“ 2019 m. gruodžio 5 d. atsiliepimu į ieškinį (DOK-146233) prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6.       Atsiliepime į ieškinį, triplike (2020-01-20 DOK-8606) nurodė, kad tam, jog ieškovas galėtų naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu (butu) pagal jo paskirtį, jam nėra reikalingas nei žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), formavimas ir pertvarkymas, nei tuo labiau servituto nustatymas, t. y. tam nėra jokios objektyvios būtinybės. Eilę metų butas pagal savo paskirtį buvo eksploatuojamas nesant nei suformuoto žemės sklypo, nei nustatyto kelio servituto, kuris suteiktų teisę važiuoti transporto priemonėmis. Atsakovės valdomas žemės sklypas jau yra apsunkintas S5 kelio servitutu (tarnaujantis), kuris numato teisę naudotis pėsčiųjų taku. Pasinaudodamas šiuo servitutu, ieškovas gali patekti į savo gyvenamąjį namą ir savo butą per žemės sklypą. Be to, ieškovas gali patekti į butą ar pastatą, kuriame yra butas, per žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Nustačius ieškovo prašomą servitutą, garažo 36 savininkas negalėtų savo garažo naudoti pagal paskirtį (laikyti jame transporto priemonę). Taip pat ne kartą buvo numušta/išardyta ties šiuo garažu esanti lietaus nubėgimo sistema, kuri taip pat trukdė ieškovo transporto priemonių pravažiavimui. Tiek garažo Nr. 36, tiek garažo Nr. 31, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkai taip pat nukentėjo, nes buvo apgadinti šių garažų išorinių sienų kampai, mėginant į ketinamą suformuoti žemės sklypą patekti su transporto priemonėmis.

7.       Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį (2019-11-06 DOK-131948) nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog nėra kitos galimybės įvažiuoti į prie pastato (duomenys neskelbtini) formuojamą žemės sklypą ir ieškovui pateikus tinkamą planą būtų pagrindas tenkinti ieškinį ir nustatyti servitutą. Iš formuojamo žemės sklypo prie pastato 4Alp (duomenys neskelbtini), brėžinio matyti, kad įvažiuoti į žemės sklypą yra galimybė tik iš formuojamo žemės sklypo pietvakarinės pusės. Šiaurinėje dalyje formuojamas žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės miškais, vakarų pusėje įrengti laiptai į šlaitą, rytų pusėje žemės sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini), esančiais pastatais, o pietryčių pusėje važiuojant per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), dėl susiklosčiusio užstatymo ir reljefo ypatumų būtų galimybė tik privažiuoti (ne įvažiuoti) prie formuojamo žemės sklypo ribos ir tokia galimybė būtų taip pat tik nustačius kelio servitutą valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini).

8.       Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį (2021-11-11 DOK-143249) nurodė, kad svarstytinas klausimas dėl servituto nustatymo teismo sprendimu. Įvažiuoti į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) yra galimybė tik iš žemės sklypo pietvakarinės pusės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinio netenkino. Priteisė atsakovei Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Ratas“ iš ieškovo E. Č. 5 176,76 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Priteisė iš ieškovo E. Č. valstybei 55,31 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Teismo sprendimas grindžiamas šiais argumentais.

10.       Teismas nustatė, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), yra įrengta įvaža (bromas), per kurį į šį žemės sklypą tiek pėsčiomis, tiek transporto priemonėmis patenka šiame žemės sklype esančių statinių savininkai. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), laikui bėgant buvo suformuotas tokiu būdu, jog ieškovo gyvenamasis namas atsiskyrė nuo šio žemės sklypo, nors, minėta, istoriškai buvo pastatytas jame.

11.       Byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių ir liudytojų paaiškinimais bei atlikus vietos apžiūrą teismas nustatė, kad pastatas adresu (duomenys neskelbtini), šiai dienai yra naudojamas kelių butų savininkų. Patekimas į pastatą egzistuoja, gyventojai į jį patenka ir pastatą naudoja, jame gyvena. Privažiuoti automobiliu iki pastato (duomenys neskelbtini) yra keli būdai: ieškovo prašomu nustatyti pravažiavimu, per (duomenys neskelbtini) bei per (duomenys neskelbtini). Pastatas (duomenys neskelbtini), yra daugiabutis gyvenamasis namas, jo valdymas ir naudojimas privalo būti apspręstas visų butų savininkų bendru sutarimu – jungtine veikla, bendrija ar namo administravimu. Šiai dienai nėra daugiabučio namo administravimo formos, nepateiktas joks įrodymas, kad ieškovo prašymas atitinka visų butų savininkų interesus. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu, ieškovas akcentavo, o tai akivaizdu ir iš bylos medžiagos, kad servitutas ir aikštelė jam reikalingas prie jo buto, o ne prie namo. Dalis pastato adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų naudojasi būtent sklypu (duomenys neskelbtini) pateikimui į savo butą.

12.       Nors ieškovas nepaneigė (duomenys neskelbtini), sklype servituto neįmanomumo techniškai, tačiau jokių alternatyvių planų šioje byloje neteikė, alternatyvių servitutų galimybės nesvarstė, dėl ko nebuvo galimybės vertinti, kuris servitutas būtų mažesnio ploto, kuriam privažiavimui būtų reikalingas trumpesnis kelias, kiek sklypų apsunkintų kiekvienas nagrinėjamas alternatyvus servitutas, kuris būtų susijęs su mažesniu savininkų teisių ribojimu, vertinant tiek savininkų kiekį, tiek ribojimų apimtį, be kita ko, atsižvelgiant ir į istoriškai susiklosčiusią situaciją.

13.       Per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), jau yra nustatytas servitutas naudotis pėsčiųjų taku, todėl ieškovo ieškinio reikalavimas dalyje dėl teisės naudotis pėsčiųjų taku pastato (duomenys neskelbtini), savininkams, yra besidubliuojančio turinio servitutas, todėl jo nustatymui nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Už pastatų (duomenys neskelbtini), yra įrengti pėsčiųjų laiptai iš (duomenys neskelbtini) į A. M. gatvę, sklype yra servitutinis takas pėstiesiems patekti prie laiptų. Ieškovo prašomas nustatyti servitutas trikdytų pėsčiųjų taką/servitutą sklypuose (duomenys neskelbtini) ir saugų patekimą prie laiptų Žaliakalnio šlaituose, t. y. prašomas nustatyti servitutas nesuderinamas su pėsčiųjų galimybėmis saugiai patekti į esamus laiptus į A. M. gatvę. Garažų bendrijos nariai ieškovo prašomu nustatyti pravažiavimo plotu nevažinėja, yra pastatyti tai kliudantys užtvarai, prie garažų privažiuoja kitu keliu, nei prašo nustatyti ieškovas.

14.       (duomenys neskelbtini), yra pastatyti garažai ir įgijus nuosavybės teisę (nusipirkus) ar kitais pagrindais juos valdant (nuomojantis), galėtų būti patenkinamas poreikis turėti nuosavą transporto priemonės stovėjimo vietą. Ieškovas, esant galimybėms, gali įsigyti ar išsinuomoti vieną iš atsakovės Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Ratas“ bendrijoje esančių garažų, todėl prieš siekdamas suvaržyti bei apriboti kitų asmenų (savininko, nuomininko) teises ir interesus, turėtų apsvarstyti šią galimybę.

15.       Nustačius ieškovo prašomą servitutą, būtų suvaržytos/pažeistos garažų savininkų teisės ir teisėti interesai, nes jiems būtų apsunkintos ir tam tikrais atvejais net ir paneigtos galimybės naudotis savo garažais, t. y. savo nuosavybe. Prašomas nustatyti servitutas yra projektuojamas kaip siaura juosta, einanti per žemės sklypą, prie pat atsakovės Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Ratas“ nariams priklausančių garažų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinės fasadinės sienos. Fasadinėje sienoje yra įrengtos garažų durys, taigi transporto priemonių pravažiavimas pro garažų duris būtų itin nesaugus tiek transporto priemonėmis važiuojantiems asmenims, tiek garažų savininkams/naudotojams, atidarytos garažo durys trukdytų pravažiavimui, o tai nesuderinama su įprastu tokio nekilnojamojo daikto, kaip garažas, naudojimu.

16.       Garažo Nr. 36, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimui ir patekimui į jį buvo sumontuotas pandusas, kuris yra iš dalies suiręs. Panduso įrengimas šiuo metu esančiame pėsčiųjų take (servitute, kuris šiuo metu yra nustatytas), netrukdo naudotis pėstiesiems taku ir nekelia jokios grėsmės, tačiau pravažiuoti transporto priemonėmis, esant pandusui, būtų neįmanoma. Nors J. G. ir UAB „Skena“ specialisto A. Z. išvados viena kitai prieštarauja dėl to, kas įtakojo panduso suirimą (gamtinės sąlygos, ar trečiųjų asmenų veiksmai), visgi abi šios išvados patvirtina, kad pandusas yra (buvo) ir nėra pagrindo teigti, jog jis ten nereikalingas.

17.       Garažų Nr. 36, ((duomenys neskelbtini)) bei garažo Nr. 31 ((duomenys neskelbtini)), savininkai papildomai nukentėjo, nes, tikėtina, jog mėginant su transporto priemonėmis pateikti į formuojamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), buvo apgadinti šių garažų išorinių sienų kampai (e. b. t. 1, b. l. 120-121). Teismas darė išvadą, kad pravažiavimas tarp garažo sienų yra per siauras ir nesaugus. Taip pat teismas vertino ir tai, jog ginčo adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), yra registruota statybos bendrovė (duomenys neskelbtini), kurios vadovu yra trečiasis asmuo V. R. Č., todėl neatmetama tikimybė, jog prašomu nustatyti keliu važiuoja (važiuotų) ne tik lengvieji automobiliai, tačiau ir sunkesnė technika, kurios gabaritai, be abejo, yra didesni. 

18.       Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 184 p. nustatytas reikalavimas, kad blokuotame ir perimetriniame užstatyme turi būti paliktos angos arba tarpai, per kurias galima patekti į vidinę užstatymo erdvę. Angos (tarpo) minimalus dydis 3,5 m pločio ir 4,5 m aukščio. Ieškovo projektuojamas patekimas į sklypą (duomenys neskelbtini), patenka į šią sąvoką, tačiau bylos duomenys patvirtina, taip pat nustatyta vietos apžiūros metu, kad angos tarp garažų plotis yra 2,72 m.

19.       Žemės sklype yra įrengtas kiemo statinys - kiemo aikštelė, kurio savininkė yra Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Ratas“, todėl ieškovo prašymas nustatyti servitutą žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra susijęs su atsakovės, kaip nekilnojamojo daikto savininkės, nuosavybės teisių ribojimu. Prašomu nustatyti servitutu savaime nebūtų suteikta teisė naudotis žemės sklype įrengtu inžineriniu statiniu (asfalto aikštele), kuri, savaime suprantama, labiau dėvėsi ja važinėjant transporto priemonėmis, tačiau šio klausimo ieškovas nesprendžia.

20.       Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), neturi tiesioginio patekimo prie gatvės, todėl analizuojamo servituto nustatymas susijęs ne su vieno sklypo savininkų teisių apribojimu ir servituto nustatymas pagal ieškovo pateiktą UAB „Savana LT“ planą, nėra pakankamas ieškovui pasiekti norimą tikslą. Ginčas, nustačius servitutą pagal pateiktą planą, nebūtų išspręstas ir generuotų naujus ginčus su gretimų sklypų savininkais, siekiant nustatyti servitutus per jų sklypus (pvz. (duomenys neskelbtini)). Ieškovas neįrodė (nepateikė duomenų), kad servitutas dalyje nuo įvažiavimo į bromą iš (duomenys neskelbtini) prospekto iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), gali būti (yra) nustatytas ne teismo keliu, t. y. ieškovo prašomu patvirtinti UAB „Savana LT“ servituto nustatymo planu (Žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžiniu), nėra sprendžiamas pravažiavimas minėtoje dalyje – iki (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kur pagal UAB „Savana LT“ brėžinį pradedamas atžymėti servitutas. 

21.       Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Ratas“ bendrijos nariai yra apsvarstę galimybes ir turi ketinimus įgyvendinti projektą, kurio metu ant esamų garažų, esančių (duomenys neskelbtini), būtų įrengtas antras aukštas. Pagal planuojamus sprendinius, šiuo metu nustatytas pėsčiųjų tako servitutas būtų nukreiptas pro garažų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pusę, o esamas praėjimas, pro kurį ieškovas nori važiuoti transporto priemonėmis, būtų užtvertas įrengiant garažų komplekso sieną. Pasitvirtinus minėtoms aplinkybėms, ieškovo prašomas nustatyti servitutas ne tik suvaržytų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininko, nuomotojo ir jo naudotojų teises, bet ir užkirstų galimybes atsakovės bendrijos nariams įgyvendinti turimus planus, siekiant išplėsti turimą garažų skaičių, įrengiant antrą aukštą.

22.       Sklypų formavimo procese buvo sprendžiama, kad patekimas iki pastato (duomenys neskelbtini), pėsčiųjų taku yra pakankamas ir, kad tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Teritorijų planavimo dokumentai, kaip netinkamai įgyvendinti nebuvo ir nėra ginčijami. Nors ieškovas teigia, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimą, visgi ir vėliau to neginčijo, neskundė sprendimų nustatyta tvarka, nesikreipė į teismą dėl ieškinio senaties atnaujinimo, nurodydamas svarbią priežastį – kad nebuvo pranešta, jei manė, kad jo teisės pažeistos. Trečiasis asmuo V. R. Č. teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus patvirtino, jog maždaug 2018 metais žinojo, kad yra rengiamas žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), formavimo projektas. Be to, neatmestina atsakovės versija, kad ieškovas sąmoningai nedalyvavo formuojant sklypą (duomenys neskelbtini), tam, kad siekti patogesnio patekimo iki jam priklausančio pastato (buto durų) per (duomenys neskelbtini).

23.       (duomenys neskelbtini), vyksta statybos darbai, yra naujai įrengti langai, šviesdėžės į sklypą (duomenys neskelbtini). Naujai statomo pastato šviesdėžės yra ieškovo prašomo patvirtinti UAB „Savana LT“ plane pažymėto servituto kelio zonoje, dėl ko plane atvaizduotas pravažiavimas nėra įmanomas.

24.       Žemės sklype (duomenys neskelbtini), nėra galimybės įrengti bent minimalios apsisukimo aikštelės, skirtos lengviesiems automobiliams, kaip reikalauja STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Pagal nurodytus reikalavimus, 4 pav. (pateikta schema ir matmenys), reikalingas ilgis - 4,74 m., apsisukimo išorinis spindulys - 5,85 m., papildomai turi būti palikta 1,00 m šoninė apsaugos zona, kurioje negali būti jokių pastatų, tvorų ar kitų standžių elementų. Žemės sklype (duomenys neskelbtini), išlaikyti nurodytų parametrų akivaizdžiai nėra jokios galimybės. Automobiliai turėtų važiuoti atbuline eiga, kas yra itin nesaugu tiek pėsčiųjų atžvilgiu, kurie naudojasi šlaite įrengtais laiptais ir pėsčiųjų servitutu, tiek patiems atsakovės bendrijos nariams, kurių garažo naudojimo erdvėje būtų nustatytas servitutas.

25.       Aplinkybė, kad kažkas nelegaliai užtvėrė vartelius bei įsirengė terasą, esančius prie pastato (duomenys neskelbtini), dėl ko ieškovas negalėtų patekti iš sklypo (duomenys neskelbtini), prie savo buto durų (duomenys neskelbtini), savaime nepatvirtina ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Vertinant registro duomenis, jokie statiniai toje vietoje neregistruoti, todėl nelegalių užtvarų, tvorų, sienų klausimas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka, ne aplinkinių sklypų apsunkinimu.

26.       Ieškovo teiginiai, jog jau dabar sklype (duomenys neskelbtini), trūksta parkavimo vietos, savaime ieškinio reikalavimų nepagrindžia.

27.       Ieškovo tikslas nustatyti servitutą yra ne jam priklausančio buto naudojimui pagal paskirtį, bet patekimui prie pastato iš patogesnės ieškovui naudojimo pusės, būtent patekimas transporto priemonėmis prie jo buto durų. Šis butas, bylos duomenimis, nuo jo pastatymo (1940 m.) iki šiol buvo eksploatuojamas nesant suformuoto žemės sklypo bei nustatyto servituto, toks jis ieškovo (o prieš tai jo tėvo trečiojo asmens V. R. Č.) ir buvo įgytas. Tai rodo, jog daiktas buvo eksploatuojamas be prašomo nustatyti servituto.

28.       Teisiniai santykiai dėl servituto nustatymo yra grindžiami atlygintinumo principu. Ieškovas savo ieškiniu neprašė priteisti atsakovams jokios kompensacijos už servituto nustatymą. Teismo posėdžio metu ieškovas (jo atstovė) nurodė, kad ieškovas sutinka mokėti kompensaciją – ar vienkartinę ar periodinę, tačiau pasiūlymų neteikė, jokio reikalavimo teismui neformulavo, dėl kompensacijos būdo ar dydžio nepasisakė, šių aplinkybių neįrodinėjo.

29.       Ieškinį atmetus, atsakovei GSEB „Ratas“ ir valstybei iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

30.       Ieškovas E. Č. ir trečiasis asmuo V. R. Č. (toliau – ir apeliantai) apeliaciniu skundu (2022-02-08 DOK-17703) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba tenkinti iš dalies pagal alternatyvius servitutų planus žemės sklype (duomenys neskelbtini); priteisti apeliantams E. Č. ir V. R. Č. iš atsakovių NŽT ir GSEB „Ratas“ visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priimti naujus rašytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

30.1                      Teismas paneigė rungtyniškumo principą byloje, nevertino ieškinio faktinių pagrindų ir procesiniuose dokumentuose bei žodiniuose paaiškinimuose, baigiamosiose kalbose išdėstytų ieškovo pusės argumentų. Teismas atsakovų argumentus citavo nevertindamas ieškovo atsikirtimų įjuos. Teismas atleido atsakovus nuo pareigos pagrįsti savo teiginius įrodymais. Pažeidė įrodinėjimo taisykles byloje ir teismo pareigą įgyvendinti teisingumą bei užtikrinti teisę į teisingą teismą.

30.2                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad egzistuoja keli alternatyvūs patekimo būdai iki pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Tačiau pagal susiklosčiusią teismų praktiką, alternatyvi galimybė turi būti reali, o ne hipotetinė. Nėra pagrindo daryti išvados apie alternatyvios galimybės egzistavimą remiantis tik deklaratyviais teiginiais. Prie pastato (duomenys neskelbtini), privažiuoti galima tik per žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šią faktinę aplinkybę byloje pagrindė ieškovas, tretieji asmenys, byloje apklausti liudytojai, vietos apžiūra bylą nagrinėjant teisme, Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija šį faktą pabrėžė savo atsiliepimuose. Žemės sklype (duomenys neskelbtini), nėra įregistruota servitutų suteikiančių teisę prieiti ar privažiuoti prie pastato (duomenys neskelbtini). Per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įvažiuoti į formuojamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nėra galimybės, nes nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), šiaurinės ribos iki pastato (duomenys neskelbtini), pietinės sienos yra akivaizdžiai per mažas atstumas (apie 1,80 m). Bandant įvažiuoti automobiliu per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), jame tilptų tik dalis automobilio, kita dalis liktų žemės sklype (duomenys neskelbtini), o apsisukimui vietos nėra net ir naudojantis abiejų žemės sklypų ribomis.

30.3                      Apklausti liudytojai, (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo gyventojai, paaiškino, kad jų namo kiemas yra siauras, jame nėra galimybės automobiliams apsisukti ar prasilenkti, kad gyventojai automobilius stato vieną paskui kitą ir išvažiuoti gali tik susiderinę tarpusavyje dėl automobilių atitraukimo. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamojo namo kiemas yra užstatytas minėto namo gyventojų automobilių, o šiuo kiemu pravažiuoti ir įvažiuoti į formuojamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) yra objektyviai neįmanoma, nes nepakanka vietos iki pietinės gyvenamojo namo pusės. Nustačius servitutą per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), jame esančio daugiabučio namo gyventojai nebeturėtų teisės statyti savo automobilių servituto ribose, netektų teisės laikyti savo automobilius gyvenamojo namo kieme.

30.4                      Servituto nustatymo žemės sklype (duomenys neskelbtini) nepakaktų vietinės reikšmės keliui (gatvei) pasiekti, nes būtų reikalingas servitutas ir per gretimą žemės sklypą, kuriame yra naudojamas vienintelis 2,68 m pločio įvažiavimas (bromą) iš gatvės pusės, skirtas automobiliams patekti į gyvenamųjų namų kiemus.

30.5                      Aplinkybė, kad nustačius servitutą per išasfaltuotą kelio dangos dalį pravažiuos keli papildomi gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojų automobiliai, nėra laikytina esminiu garažų bendrijos teisių suvaržymu ar pažeidimu. Garažų bendrijos atstovas byloje aiškiai nurodė, kad automobiliai per Garažų bendrijos teritoriją iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo nuolatos važiuodavo iki gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ir kad tai vyko mažiausiai 30 metų. Teismas šių duomenų nuosekliai nevertino.

30.6                      Teismui padarius išvadą, kad vienas iš alternatyvių patekimo iki pastato (duomenys neskelbtini), automobiliu būdų yra per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), į bylos nagrinėjimą būtų reikėję įtraukti ne tik šio sklypo savininkus, bet ir šio sklypo naudotojus, t. y. pastato (duomenys neskelbtini), savininkus, nes sprendimas akivaizdžiai turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, kas taip pat iš esmės sudaro pagrindą naikinti sprendimą.

30.7                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad prašant nustatyti kelio servitutą transporto priemonėms važiuoti būtų reikalinga nustatyti papildomą servitutą žemės sklype (duomenys neskelbtini). Teismas bylos nagrinėjimo metu netyrė faktinių aplinkybių, susijusių su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), ir dėl savo pasyvumo byloje konstatavo tikrovės neatitinkančius faktus – žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nėra suformuotas, šiuo adresu esantys gyvenamieji pastatai yra valstybinėje žemėje, kuria susisiekimui gali naudotis visi asmenys be jokių suvaržymų.

30.8                      Ieškiniu prašoma nustatyti servitutą Valstybei priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), tuo užtikrinant patekimą į naujai formuojamą sklypą (duomenys neskelbtini), kuriame yra gyvenamasis namas. Teismas nevertino šio servituto nustatymo tikslų, jo teisėtumo, ir būtinumo nustatyti servitutą šio tikslo įgyvendinimo užtikrinimui. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 42 punkte numatyta, jog formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Kadangi į formuojamą valstybinės žemės sklypą prie pastato (4Alp) (duomenys neskelbtini), įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, nėra, atitinkamai iškilo servituto, suteikiančio teisę važiuoti transporto priemonėmis, būtinybė. Nenustačius servituto, kuris suteiktų galimybę į valstybinės žemės dalį prie pastato (duomenys neskelbtini), įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, nelieka galimybės suformuoti valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Teismas nesprendė ir nenagrinėjo ieškinio faktinių pagrindų, susijusių su Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. A- 1961 pagrindu, pradėtu rengti valstybinės žemės sklypo prie pastato (4Alp) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektu ir negalimumo jo tęsti nenustačius prašomo servituto.

30.9                      Teismas laikėsi pozicijos, kad byloje esantis servituto projektas turi trūkumų, todėl negali būti pagrindas servitutui nustatyti. Ieškovui pareiškus prašymą leisti parengti ir pateikti į bylą alternatyvų/alternatyvius servitutų planus/schemas, teismas procesinį prašymą atmetė, nurodydamas, kad tai užvilkins bylos nagrinėjimą, ir galiausiai priėmė skundžiamą teismo sprendimą, kurį taip pat argumentavo teismo manymu esančiais prašomo nustatyti servituto trūkumais. Statybos darbai (duomenys neskelbtini), po kurių naujai statomo pastato šviesdėžės pateko į ieškovo prašomo patvirtinti UAB „Savana LT“ plane pažymėto servituto zoną, buvo pradėti prieš šio UAB „Savana LT“ servituto plano parengimą. Būtent atsižvelgiant į šias, po pirmojo projekto parengimo pasikeitusias aplinkybes, 2021 m. lapkričio 18 d. ieškovo atstovė į bylą pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų prijungimo, kuriuo prie bylos buvo prašoma priimti UAB „Savana LT“ parengtą patikslintą servitutinio kelio projektą, tačiau jį teismas priimti atsisakė, pažeisdamas pareigą tokio pobūdžio bylose būti aktyviu renkant ir tiriant įrodymus.

30.10                      Teismas spręsdamas, kad servituto nustatymas yra nereikalingas (duomenys neskelbtini) buto savininkams, nes jie į butą patenka per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), yra iš esmės neteisingas. Servitutas gali būti nustatytas ne tik namui kaip viešpataujančiam daiktui, bet ir namo daliai (kai į namo dalį patekimas yra neįmanomas be servituto), taigi teismas, manydamas, kad buto (duomenys neskelbtini) atžvilgiu servitutas yra nereikalingas, privalėjo spręsti klausimą dėl ieškinio tenkinimo iš dalies, t. y. dėl servituto nustatymo atsižvelgiant į patekimo į kitus butus vietas.

30.11                      Ieškovas nurodė, kad teismui manant, jog servitutas turi būti nustatytas atlygintinas, ieškovas prašo nustatyti atlygintiną servitutą. Atsakovė NŽT byloje pateikė paskaičiavimus dėl jų manymu taikytino atlygintino servituto dydžio, todėl akivaizdu, kad servituto atlygintinumas ir atlygintinumo dydis byloje buvo tirtas ir vertintas, šalys dėl servituto atlygintinumo pasisakė įrodymų tyrimo ir baigiamųjų kalbų metų, todėl teismo teiginiai, kad šiais klausimais nebuvo pasisakyta, visiškai neatitinka objektyvios tikrovės.

30.12                      Formuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini), visi servitutai buvo nustatyti neatlygintinai, pastato (duomenys neskelbtini), gyventojai nebuvo tinkamai informuoti apie tai, kad toks žemės sklypo formavimo projektas yra rengiamas, dėl ko detalusis planavimas įvyko jiems už akių. Tai buvo daroma sąmoningai, turint tikslą nesuteikti jiems galimybės važiuoti per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nes garažų bendrijos atstovas teismo posėdyje tą patvirtino ir paaiškino, kad formuodami garažų bendrijos pastatų žemės sklypą buvo siekiama neleisti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojams važinėti per jų teritoriją, nes jie ten važinėja daugiau kaip 30 metų.

30.13                      Teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje yra nagrinėtinos atsakovų išgalvotos versijos dėl tarpukario posesijų linijų, juo labiau kad yra teisėtas pagrindas teismui ex officio tokius klausimus šioje byloje vertinti priešingai, negu juos išsprendė įgaliotos šiuos klausimus vertinti valstybės institucijos. Teismas vertindamas tokius atsakovų atsikirtimų argumentus, turi pareigą juos vertinti išsamiai ir lygiaverčiai įgaliotų institucijų ir kitų bylos šalių atžvilgiu, t. y. atsižvelgiant į sprendimus priėmusių institucijų argumentus ir įvertinant bei atsakant į byloje dalyvaujančių šalių argumentus. Trečiojo asmens atstovo atsikirtimai byloje nebuvo vertinti, teismas vien formaliai atkartojo garažų bendrijos argumentus, tokiu būdu šiurkščiai pažeisdamas ir šalių lygiateisiškumo principą procese, paneigdamas šalių teisę į teisingą teismą.

30.14                      Ieškovo pateikti dokumentai – žemės sklypo prie pastato (4Alp) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas – yra suderinti įgaliotų institucijų, įskaitant paveldosaugos institucijas. Yra išduotas pritarimas žemės sklypo prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) formavimo projekto rengimui pagal pateiktus brėžinius, t. y. numatant įvažiavimą į formuojamą žemės sklypą per vienintelę objektyviai įmanomą kryptį, t. y. per (duomenys neskelbtini). Teismas ignoravo šiuos oficialius pirminius įrodymus byloje ir visiškai formaliai deklaravo paveldosauginių reikalavimų pažeidimą. Ieškovas ir trečiasis asmuo byloje atkreipė dėmesį ir į tai, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) neturi jokių vertingųjų požymių savybių, priešingai negu pastatai, esantys žemės sklype (duomenys neskelbtini).

30.15                      Teismas neteisingai taikė Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 184 p. reikalavimus. Perimetrinio gyvenamojo namo užstatymo nagrinėjamu atveju nėra, kaip ir nėra vidinės užstatymo erdvės, į kurią patekimui būtų nustatomas net 3,5 m minimalus plotis.

30.16                      Teismas neteisingai taikė statybos techninį reglamentą STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Privatus žemės sklypas nėra priskiriamas nei gatvėms, nei vietinės reikšmės keliams, teismo vertinimas, kad nustačius prašomą servitutą išvažiuojantys automobiliai turėtų važiuoti atbuline eiga, o tai yra neleistina, taip pat yra visiškai nepagrįsti. Formuojamame žemės sklype saugiai apsisukti nėra kliūčių. Teismas įžvelgė apsisukimo negalimumą, neteisingai taikydamas statybos techninį reglamentą. Teismui manant, kad išvažiuojant automobiliams servitutiniu keliu yra būtina užtikrinti apsisukimo galimybę, teismas galėjo pasiūlyti ieškovui pateikti servituto planą, kuriuo būtų numatyta automobilių apsisukimo vieta. Teismas tokios kliūties neįžvelgė teismo „nustatytoje“ servituto alternatyvoje žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio įvažiavimas yra dar siauresnis, o vietos nėra ne tik apsisukimui, bet ir įvažiavimui (automobilis neišvengiamai liktų stovėti ant žemės sklypų ribų). Teismo sprendimas yra akivaizdžiai nelogiškas ir nenuoseklus.

30.17                      Teismo teiginiai, kad kelio servitutas transporto priemonėms važiuoti negali būti nustatomas dėl to, jog prašomas nustatyti servitutas sklype (duomenys neskelbtini), iš esmės sutampa su esamu praėjimui skirtu servitutu, yra nepagrįstas nei teisiškai, nei faktiškai. Kelio servitutas transporto priemonėms važiuoti neprieštarauja esamam servitutui vaikščioti pėstiesiems.

30.18                      Teismo vertinimas, kad kelio servitutas neleis naudotis garažais, yra nepagrįstas, nes garažo vartai yra atidaromi tik automobiliui įvažiuojant/išvažiuojant iš bokso. Manant, kad tai trukdo naudojimuisi servitutu, esamas servitutas pėstiesiems vaikščioti taip pat būtų negalimas naudotis. Teismo argumentai dėl nesamo (iširusio) panduso trukdymo naudotis prašomu nustatyti servitutu taip pat yra nelogiški. Minėtu keliu buvo faktiškai naudojamasi daugiau kaip 30 metų ir jokių kliūčių dėl to nėra kilę. Menamas pandusas nėra įregistruotas kaip nekilnojamojo turto objektas - toks daiktas pagal viešojo registro duomenis neegzistuoja, leidimas tokį statyti niekam nebuvo išduotas, o pandusui suirus, bokso savininkas jo neatstatė ir atsisakė.

30.19                      Garažų bendrijos planai statyti antrą garažų aukštą ir pravažiavimo vietoje įrengti sieną nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Teismas vadovavosi vien žodiniais garažų bendrijos paaiškinimais.

30.20                      Teismo vertinimas, kad tvirtinant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) projektą turėjo būti įvertinti visi greta esantys sklypai, ir kad sklypų formavimo procese buvo sprendžiamas patekimas iki pastato (duomenys neskelbtini), neatitinka rašytinių įrodymų byloje. (duomenys neskelbtini) namo gyventojai nebuvo informuoti pranešimais apie vykdomą sklypo formavimo procesą. Teismo argumentus, kad sklypo formavimo procese buvo įvertinti (duomenys neskelbtini) gyventojų teisėti interesai, tiesiogiai paneigia sklypo formavimo procese sprendimus priėmę asmenys: Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija savo atsiliepimuose aiškiai nurodė, kad reikalavimas nustatyti kelio servitutą transporto priemonėms važiuoti viešpataujančiam daiktui (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas, nes kito patekimo iki formuojamo žemės sklypo nėra ir negali būti.

30.21                      Apeliantai prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, pažeidė aktyvaus teismo vaidmens šio pobūdžio bylose pareigą, ko pasėkoje net netyrė byloje klausimų, dėl kurių klaidingai pasisakė priimtame teismo sprendime. Žodinio bylos nagrinėjimo yra prašoma ir dėl kartu su apeliaciniu skundu pateiktų papildomų alternatyvių prašomų nustatyti servitutų planų.

30.22                      Pirmosios instancijos teismas sprendė dėl byloje pateiktos servituto schemos trūkumų, tačiau neleido pateikti alternatyvių servitutų planų. Šių papildomų rašytinių įrodymų poreikis kilo paskutiniajame teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, nes tik jo metu byloje buvo išsakytas garažų bendrijos nepritarimas konkretiems prašomo nustatyti servituto sprendiniams, nors byla teisme jau buvo nagrinėjama daugiau kaip metus laiko. Pirmosios instancijos teismui neleidus ir nesudarius galimybės pateikti alternatyvių servitutų planų, jie negalėjo būti pateikti anksčiau. Prašo šiuos alternatyvius planus priimti prie bylos kaip papildomus įrodymus bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

31.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (2022-02-27 DOK-21625) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodomi šie argumentai:

31.1                      Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog teismas sprendime neatskleidė bylos esmės ir nenusprendė dėl servituto būtinumo. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai, visapusiškai išnagrinėjo bylą.

31.2                      Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007; ir kt.). Tais atvejais, kai nustatant servitutą privatumo apsektas tampa reikšmingu ir yra keli galimi servituto nustatymo variantai, turi būti parenkamas toks sprendimas, kuriuo teisė į privatumą būtų ribojama mažiausiai arba tokio ribojimo būtų galima išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011).

31.3                      Teismas, spręsdamas klausimą dėl kompensacijos už servitutą dydžio ir jos mokėjimo sąlygų, turėtų vadovautis Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika.

31.4                      Apeliantas nepagrįstai teigia, jog nėra kito būdo tinkamai patekti prie jam priklausančių statinių, ir kad teismas neteisingai nusprendė, kad yra alternatyvių patekimų. Pastatas 4A1p (nuo 1984-03-26) yra susietas su pastatais, esančiais registre Nr. (duomenys neskelbtini), ginčo dėl to nėra. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (toliau - (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) žemės sklype, yra įregistruoti visi registre Nr. (duomenys neskelbtini) esantys pastatai (išskyrus 4A1p). Į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą galima patekti iš (duomenys neskelbtini), per įvažą (bromą). To paties nekilnojamojo turto kadastre įrašytų pastatų savininkai, žinodami apie tai, kad jie priskirti tam pačiam registrui, suprojektavo taip (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, kad liko neįtrauktas vienas gyvenamasis namas (4A1p). Tarnyba laiko, kad toks sklypų formavimas, nesuteikia pastato 4A1p savininkui, prašyti apriboti kito žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatant jame servitutą, kai yra galimybė patekti prie jo valdomo pastato iš (duomenys neskelbtini) žemės sklypo. Atsižvelgiant į tai, kad gyvenamojo namo (4A1p) funkcionavimą galima pilnai užtikrinti, privažiuojant prie jo per (duomenys neskelbtini) žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl teismas pagrįstai nusprendė ieškinį atmesti. 

32.       Atsakovė GSEB „Ratas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (2022-02-28 DOK-26811) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Prašo netenkinti apeliantų prašymo dėl naujų įrodymų priėmimo. Apeliantų prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodomi šie argumentai:

32.1                      Apeliantas V. R. Č. dalyvavo byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimu, tačiau apeliaciniame skunde jau išreiškiami savarankiški reikalavimai. Atsakovė prašo teismo į tai atsižvelgti vertinant šio apelianto procesinę padėtį, ir šalių pozicijas bei elgesį, tiek skirstant bylinėjimosi išlaidas.

32.2                      Apeliacinis skundas negrindžiamas jokiu materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimu, nukrypimu nuo teismų praktikos. Apeliantai nepasisako, kokias konkrečiai teisės normas ir/ar teismų praktiką galėjo pažeisti pirmos instancijos teismas, o teikia fakto aplinkybes, kurias pirmos instancijos teismas jau yra išnagrinėjęs ir dėl jų pasisakęs. Apeliantai tiesiog pratęsia bylos faktinių aplinkybių nagrinėjimą apeliacijoje, tačiau apeliacija nėra pakartotinis bylos faktinių aplinkybių nagrinėjimas.

32.3                      Apeliantai nepagrįstai teigia, kad pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė, jog egzistuoja keli alternatyvūs patekimai į (duomenys neskelbtini). Patekti į butą galima keliomis alternatyvomis ir tai byloje įrodyta. Patekimui prie pastato (duomenys neskelbtini) įmanoma privažiuoti ir prieiti per sklypą (duomenys neskelbtini), o taip pat - pėsčiųjų servitutu per (duomenys neskelbtini), laiptais iš A. M. gatvės. Būtinybės servitutui, kaip reikalauja teisės aktai ir teismų praktika, ieškovas neįrodė. Ieškovas byloje neįrodinėjo kitų alternatyvų neįmanomumo. Ieškovų pateikta V. Š. išvada neįrodo, kad patekti prie pastato (duomenys neskelbtini), per (duomenys neskelbtini), yra techniškai neįmanoma, nes šios alternatyvos ekspertas net netyrė. Ieškovų liudytojais pakviesti keli (duomenys neskelbtini), gyventojai nėra specialistai (matininkai, architektai) ir jokių specialių žinių neturėjo, liudijo tik savo subjektyvią nuomonę apie pravažiavimo galimybes. Šie subjektyvūs liudijimai byloje paneigti architekto parengtu projektu, pagal kurį (duomenys neskelbtini) sklype užtenka ir pravažiavimo, ir parkavimo papildomiems automobiliams naujai įrengiamiems butams šiame name. 

32.4                      Apeliantai pripažįsta, kad privažiuoti iki pastato (duomenys neskelbtini) yra techniškai įmanoma per (duomenys neskelbtini), tik gali kilti parkavimo problemų. Kelio servitutai yra skirti pravažiuoti, o ne parkuoti transporto priemones sklype, tokiu būdu, nustačius kelio servitutą per (duomenys neskelbtini), privažiuoti iki pastato (duomenys neskelbtini) yra techniškai įmanoma. Parkavimo klausimai šioje byloje nebuvo sprendžiami, nes toks ieškinio dalykas nebuvo suformuotas. Apeliantų nurodoma aplinkybė, kad privažiavus iki pastato (duomenys neskelbtini), per sklypą (duomenys neskelbtini), dalis automobilio liktų sklype (duomenys neskelbtini), yra fakto klausimas, kuri nagrinėta pirmoje instancijoje ir nėra apeliacijos dalykas.

32.5                      Servitutas (duomenys neskelbtini) būtų mažesnio ploto, nes privažiavimui reikėtų trumpesnio kelio. (duomenys neskelbtini) servitutas apsunkintų tik vieną sklypą. (duomenys neskelbtini) neturi tiesioginio patekimo prie gatvės, dėl ko ieškovas vėliau inicijuotų bylas dėl naujų servitutų nustatymo kituose sklypuose. Servituto nustatymas (duomenys neskelbtini) lemtų dviejų ar trijų sklypų apsunkinimą ir žymiai didesnio ploto servitutą, nei (duomenys neskelbtini). 

32.6                      Prie pastato (duomenys neskelbtini), nėra galimybės įrengti bent minimalios apsisukimo aikštelės, skirtos lengviesiems automobiliams, kaip reikalauja STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Pagal šiuos reikalavimus, reikalingas ilgis - 4,74 m apsisukimo išorinis spindulys - 5,85 m., papildomai turi būti palikta 1,00 m šoninė apsaugos zona, kurioje negali būti jokių pastatų, tvorų ar kitų standžių elementų. Teismas teisingai nustatė, kad žemės sklype, kuriame ieškovas siekia suformuoti servitutą, Kaune (duomenys neskelbtini), išlaikyti šių parametrų akivaizdžiai nėra jokios galimybės. Ši teismo nustatyta aplinkybė yra svarbi ir tuo aspektu, kad ieškovo prašomas nustatyti servitutas vestų į žemės sklypą, kurio pagal techninius reikalavimus neįmanoma saugiai naudoti. Pusė sklypo būtų formuojama kalno šlaite, nes realaus teritorijos dydžio suformuoti neužtenka net minimaliam sklypui, koks gali būti formuojamas pagal teisės aktų reikalavimus.

32.7                      Ieškovas byloje pateikė ne servituto brėžinį, o planą, kuris neatitinka jam keliamų reikalavimų - tai nėra parengtas planas servituto nustatymui, o sklypo formavimo ir projekto brėžinys, t. y. atskiro dokumento, kurio net nėra byloje - sudedamoji dalis. Nepateikiamas prašomo servituto plotis, nenurodomi taškai tarp kurių servitutas turėtų būti nustatytas, kas lemia, kad šiomis aplinkybėmis ieškovas vėliau gali manipuliuoti – servituto dydis, vieta gali kisti priklausomai nuo ieškovo norų. Aplinkybė, dėl ketinimo piktnaudžiauti paaiškėjo ir teismo posėdžių metu, kada ieškovas mėgino teikti naują servituto planą, o taip pat, nurodė, kad realiai naudotų žemės sklypo daugiau, nei prašo servitutu - manevravimui, apsisukimui. Ši aplinkybė ypač svarbi tuo aspektu, kad ieškovas jau deklaravo pirmoje instancijoje, kad ketina piktnaudžiauti savo teise ir naudoti žemės sklypą taip kaip jam norisi, nepaisant nustatyto servituto. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju jei servituto nustatymo schemoje kelio servituto plotis, atstumai nepažymėti, nurodytas tik servituto plotas, tokia schema neatitinka nei teisės aktuose nustatytu reikalavimu, nei kasacinio teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2012).

32.8                      Visa teritorija, apimanti (duomenys neskelbtini) sklypus yra kultūros paveldo teritorijoje, o UAB „Savana“, kuri rengė brėžinį, neturi kvalifikacijos rengti projektus senamiesčio, kultūros paveldo teritorijose, dėl ko, visas šio asmens parengtas dokumentas yra neteisėtas ir iš jo, ar juo remiantis, negali būti kildinami jokie reikalavimai.

32.9                      Bylos nagrinėjimo metu ieškovas akcentavo, kad servitutas ir aikštelė jam reikalingas prie jo buto, o ne prie namo. Ieškovo tikslas nustatyti servitutą yra patekimas prie pastato iš patogesnės ieškovui naudojimo pusės, būtent patekimas transporto priemonėmis prie jo buto durų. Tačiau šis butas nuo jo pastatymo (1940 m.) iki šiol buvo eksploatuojamas nesant suformuoto žemės sklypo bei nustatyto servituto, toks jis ieškovo ir buvo įgytas. Tai rodo, jog daiktas buvo eksploatuojamas be prašomo nustatyti servituto.

32.10                      Prašomas nustatyti servitutas projektuojamas kaip siaura juosta einanti per žemės sklypą, prie pat garažų bendrijos nariams priklausančių garažų pagrindinės fasadinės sienos. Fasadinėje sienoje yra įrengtos garažų durys, taigi transporto priemonių pravažiavimas pro garažų duris būtų itin nesaugus tiek transporto priemonėmis važiuojantiems asmenims, tiek garažų savininkams/naudotojams. Garažo Nr. 36 naudojimui ir patekimui į jį yra būtinas pandusas. Taip pat ne kartą buvo numušta/išardyta ties aptariamu garažu esanti lietaus nubėgimo sistema, kuri trukdė ieškovo transporto priemonių pravažiavimui. Tiek garažo Nr. 36, tiek garažo Nr. 31 savininkai papildomai nukentėjo, nes buvo apgadinti šių garažų išorinių sienų kampai. Taip pat, prašomu nustatyti servitutu savaime nebūtų suteikta teisė naudotis žemės sklype įrengtu inžineriniu statiniu (asfalto aikštele), kuri labiau dėvėsis ja važinėjant transporto priemonėmis, tačiau šio klausimo ieškovas nesprendžia. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovo prašomas nustatyti servitutas ne tik nepagrįstai suvaržytų sklypo, (duomenys neskelbtini), savininko, nuomotojo ir jo naudotojų teises, bet ir nepagristai užkirstų garažų bendrijos nariams įgyvendinti turimus planus, siekiant išplėsti turimą garažą skaičių įrengiant antrą aukštą. Servituto nustatymas turi tiesioginės reikšmės garažų savininkų teisėms, ir garažų bendrija kaip jų įgaliotas asmuo, turi teisę ginti jų interesus.

32.11                      Teismas teisingai pažymėjo, kad teisiniai santykiai dėl servituto nustatymo yra grindžiami atlygintinumo principu. Ieškovas ieškinyje neprašė priteisti atsakovams jokios kompensacijos už servituto nustatymą. Teismo posėdžio metu ieškovas (jo atstovė) nurodė, kad ieškovas sutinka mokėti kompensaciją - ar vienkartinę ar periodinę, tačiau pasiūlymų neteikė, jokio reikalavimo teismui neformulavo, dėl kompensacijos būdo ar dydžio nepasisakė, šių aplinkybių neįrodinėjo.

32.12                      Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad teismas ieškovui turėjo siūlyti šalinti trūkumus. Ieškinys buvo parengtas profesionalių teisininkų ir jų atstovaujami apeliantai buvo visu procesu, taigi apeliantai turėjo pareigą suformuoti ieškinio dalyką ir pagrįsti ieškinį įrodymais. Aplinkybės, kad teismas pripažino ieškinį nepagrįstu ar teismas nekonsultavo apeliantų ir jų atstovų kaip turėtų būti parengtas ir kokiais įrodymais grindžiamas ieškinys negali būti laikoma nei ieškinio trūkumais, nei galimybių atsikirsti trūkumais. Ieškinio nepagrįstumas nereiškia jo trūkumų.

32.13                      Tai, kad Kauno miesto savivaldybė priėmė įsakymą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą savaime nėra nei pagrindas servitutui nustatyti, nei turi kokią nors įrodomąją galią byloje dėl servituto nustatymo.

32.14                      Teismas teisingai pažymėjo, kad yra pastatyti garažai ir ieškovui įgijus nuosavybės teisę (nusipirkus) ar kitais pagrindais juos valdant (nuomojantis), galėtų būti patenkinamas poreikis turėti nuosavą transporto priemonės stovėjimo vietą.

32.15                      Apeliantai nepagrįstai teigia, kad sprendimas turės įtakos (duomenys neskelbtini), gyventojams, o šie nebuvo įtraukti į bylą. Sprendimu (duomenys neskelbtini) savininkų atžvilgiu nenustatyta jokių prievolių/įpareigojimų.

32.16                      Apeliantai, apeliaciniu skundu pažeidžia CPK 312 ir 314 str. reikalavimus. CPK 312 str. draudžia apeliacijoje kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėti pirmoje instancijoje. Ieškinio dalyke nebuvo keliami alternatyvūs reikalavimai Ieškovui niekas netrukdė parengti ir pateikti turimus planus ir teikti alternatyvius reikalavimus savalaikiai. Toks elgesys laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Nauji apeliantų reikalavimai nebuvo tirti ir nagrinėti pirmoje instancijoje, atsakovai į juos negalėjo atsikirsti, teikti išvadas ar tyrimus dėl jų pagrįstumo. Apeliantų pateikti įrodymai neturi būti prijungti ir vertinami apeliacinės instancijos teismo.

33.       Tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija 2022 m. kovo 8 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-30746) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą. Nurodomi šie argumentai:

33.1                      Teismas nepagrįstai konstatavo alternatyvų patekti iki pastato (duomenys neskelbtini), esamumą ir priėmė sprendimą neįvertinęs visų pateiktų įrodymų ir aplinkybių. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, alternatyvi galimybė turi būti reali, o ne hipotetinė. Šiuo atveju prie pastato (duomenys neskelbtini), privažiuoti galima tik per žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įvažiuoti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kaune nėra jokios, net teorinės, galimybės, nes nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), šiaurinės ribos iki pastato (duomenys neskelbtini), pietinės sienos yra akivaizdžiai per mažas atstumas (apie 1,8 m).

33.2                      Įvažiuoti į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) yra galimybė tik iš žemės sklypo pietvakarinės pusės. Šiaurinėje dalyje formuojamas žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės miškais, vakarų pusėje įrengti laiptai į šlaitą, rytų pusėje žemės sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini), esančiais pastatais, o pietryčių pusėje važiuojant per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), dėl susiklosčiusio užstatymo ir reljefo ypatumų būtų galimybė tik privažiuoti (ne įvažiuoti) prie žemės sklypo ribos ir tokia galimybė būtų taip pat tik nustačius kelio servitutą valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini).

33.3                      Kasacinis teismas yra suformulavęs privalomą taisyklę, kad servitutas nustatomas net ir tuo atveju, jeigu ateityje gali būti įrengtas kitas kelias ar yra lik teorinė ir nuo daikto, kuriam ketinama nustatyti servitutą, savininko nepriklausanti galimybė turėti alternatyvų priėjimą, privažiavimą prie savo žemės sklypo.

33.4                      Į bylos nagrinėjimą pirmoje instancijoje nebuvo įtraukti žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), savininkai ir naudotojai, nors tuo atveju, jei teismo sprendime minimas alternatyvus servitutas būtų nustatytas būtent pro šį sklypą, tai turėtų įtakos jų teisėms ir pareigoms, kas sudarytų savarankišką pagrindą naikinti sprendimą.

33.5                      Aplinkybė, kad nustačius prašomą servitutą per išasfaltuotų kelio dangos dalį pravažiuos keli papildomi gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojų automobiliai, nėra laikytina esminiu garažų bendrijos teisių suvaržymu ir juolab teisių pažeidimu. Asfaltuota aikštelė nėra įtraukta į viešąjį registrą, jokios nuosavybės teisės į ją nėra įregistruotos. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendime nurodyta jog žemės sklype įrengta asfalto/betono danga, t. y. kiemo aikštelė, kurios teisinė registracija šiai dienai nėra įteisinta, leidžia daryti prielaidą, kad ši, viešajame registre neįregistruota kiemo aikštelė, galimai yra savavališkos statybos padarinys ir tai negali būti laikoma tinkamu ar pagrįstu motyvu atsisakyti nustatyti prašomą servitutą. Atsižvelgiant į tai, kad ši asfalto/betono danga dengta aikštelė yra naudojama garažų bendrijos garažų naudotojų automobilių, nėra pagrindo teigti, kad nustačius servitutą, aikštelės danga labiau dėvėsis dėl papildomų automobilių pravažiavimo.

33.6                      Jei teismas manė, jog nėra pateikta pakankamai duomenų ar įrodymų siekiant tinkamai išnagrinėti bylą, teismas turėjo pareigą būti aktyviu renkant ir tiriant įrodymus, t.y. prašyti pateikti įrodymus ar šalinti trūkumus. Tokio pobūdžio teismo aktyvumą nurodo ir Kasacinio teismo praktika, o būtent jog bylos dėl kelio servituto nustatymo turi viešojo intereso pobūdį, tai inter alia lemia aktyvų teismo vaidmenį renkant ir tiriant įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2012).

34.       Apeliantas V. R. Č. 2022 m. balandžio 5 d. pateikė papildomus įrodymus (DOK-8974). Nurodo, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas buvo pasisakęs: „Be to, vietos apžiūros metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), vyksta statybos darbai, yra naujai įrengti langai, šviesdėžės į sklypą (duomenys neskelbtini). Naujai statomo pastato šviesdėžės yra ieškovo prašomo patvirtinti UAB „Savana LT“ plane pažymėto servituto kelio zonoje, dėl ko plane atvaizduotas pravažiavimas nėra įmanomas.” Tiriant tokius teismo argumentus Apelianto V. R. Č. atstovas pateikė prašymą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija) dėl pastato 1A2p (daugiabučio gyvenamojo namo) (duomenys neskelbtini), šviesduobių bei langų įrengimo. Gavus atsakymą iš Statybos inspekcijos paaiškėjo, jog anksčiau buvo gautas skundas ir atliktas patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, jog prie vakarinio fasado rūsio langų buvo įrengtos keturios šviesduobės, dviejų švieduobių matmenys apie 4,41 m x 0,7 m, vienos matmenys apie 3,99 m x 0,7 m, kitos matmenys apie 4,23 m x 0,7, aukštis visų šviesduobių apie 0,42 m, kurios nenumatytos projekte. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, statytojui buvo surašytas privalomasis nurodymas iki 2022 m. gegužės 16 d. pašalinti ne pagal projektą A atliktus statybos darbus arba parengti projekto korektūrą. Inspekcija 2022 m. kovo 15 d. atliko patikrinimą sklype. Patikrinimo metu nustatyta, kad minimos šviesduobės buvo išardytos. Minėta aplinkybė privalo būti įvertinta teismo peržiūrint pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas byloje netyrė įrengtų šviesduobių teisėtumo, jų teisėtumą byloje preziumavo vadovaudamasis jų buvimo faktu, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad jų buvimas yra objektyvi kliūtis nustatyti servitutą pagal kartu su ieškiniu pateiktą servituto planą.

35.       Apeliantas V. R. Č. 2022 m. rugsėjo 5 d. pateikė papildomus įrodymus (DOK-21623). Nurodo, kad paaiškėjo faktinė aplinkybė, jog 2022 m. liepos 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. A-2763, kuriuo patvirtino apie 914 kv. m žemės sklypo prie pastato (1A3p) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Patvirtinto projekto brėžinyje yra numatytas 173 kv. m ploto servitutas „S4“ – Kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantysis daiktas), žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savininkams ir naudotojams, bei TP esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini) prižiūrinčioms organizacijoms. Formuojamas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) tiesiogiai ribojasi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), per kurį ieškovas byloje prašo nustatyti kelio servitutą transporto priemonėms važiuoti iki gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Kelio servitutas važiuoti transporto priemonėms per formuojamą -žemės sklypą (duomenys neskelbtini), yra numatytas 2022 m. liepos 20 d. patvirtintame projekto brėžinyje, tačiau juo naudotis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkai ir naudotojai realiai galės tik po to, kai šioje byloje bus nustatytas kelio servitutas transporto priemonėms važiuoti per (duomenys neskelbtini) suformuotą žemės sklypą. Šios aplinkybės pagrindžia, kad prašomas nustatyti servitutas per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nepažeis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų ir naudotojų teisių ir teisėtų interesų. 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36.       Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

37.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl kelio servituto nustatymo valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuriuo pagal valstybinės žemės nuomos sutartį naudojasi atsakovė GSEB „Ratas“.

38.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškinys nustatyti kelio servitutą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams per kitą valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris pagal valstybinės žemės nuomos sutartį suteiktas naudotis atsakovei GSEB „Ratas“.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

39.       Gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo pastatas), yra 3 butai: Nr. 16, Nr. 17 ir Nr. 18. Buto Nr. 16 savininkai yra L. Č. ir E. Č., buto Nr. 17 savininkas yra  trečiasis asmuo G. S., buto Nr. 18 savininkė – trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė. 

40.       Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad registre Nr. (duomenys neskelbtini) yra pastatas – gyvenamasis namas (pažymėjimas plane Nr. 3A2p), pastatas – gyvenamasis namas (pažymėjimas plane Nr. 4A1p), pastatas – gyvenamasis namas (pažymėjimas plane Nr. 1A2p), pastatas – gyvenamasis namas (pažymėjimas plane Nr. 2A2p), pastatas – ūkinis pastatas (pažymėjimas plane 5I1p), pastatas – ūkinis pastatas (pažymėjimas plane 6I1ž), pastatas – ūkinis pastatas (pažymėjimas plane 8I1ž).

41.       Ieškovui E. Č. ir L. Č. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį jie pagal 2018 m. rugsėjo 4 d. pirkimo – pardavimo sutartį įsigijo iš trečiojo asmens V. Č.. Šis butas yra ginčo pastate 4A1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris, bylos duomenimis, nuo 1984 m. kovo 26 d., yra susietas su kitais pastatais, esančiais registre Nr. 20/127544 ((duomenys neskelbtini)).

42.       Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), į šį žemės sklypą yra įrengta įvaža (bromas), per kurį į šį žemės sklypą tiek pėsčiomis, tiek transporto priemonėmis patenka šiame žemės sklype esančių statinių savininkai.

43.       Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. A-1961 pagrindu, yra rengiamas valstybinės žemės sklypo prie pastato (4Alp) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, siekiant suformuoti kitos paskirties žemės sklypą, kurio bendras plotas - 0,0413 ha, naudojimo būdas - daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Formuojamas žemės sklypas yra nutolęs nuo (duomenys neskelbtini) prospekto. Tam, kad ieškovas galėtų tęsti su žemės sklypo formavimo darbus, būtina nustatyti servitutą patekti į formuojamą žemės sklypą prie ginčo pastato, kuriame yra ieškovui nuosavybės teise priklausantis butas.

44.       Atsakovė Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Ratas“ yra juridinis asmuo, įsteigtas 1997 m. birželio 26 (įregistravimo data). Per šį juridinį asmenį trijų pastatų – garažų savininkai valdo šiuos jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus: 569,83 kv. m  bendro ploto pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 538,64 kv. m  bendro ploto pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir 88,79 kv. m bendro ploto pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Minėti garažų pastatai stovi 0,2298 ha ploto kitos paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k. v., esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise perduotas valdyti Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos. 

45.       Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. A-2963 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtino“, patvirtino žemės sklypo prie pastatų 1G1p, 2G1p, 3G1p (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio pagrindu žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas ir pertvarkytas Garažų eksploatavimo tikslu ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre teisės aktų nustatyta tvarka. Suformavus aptariamą žemės sklypą, tarp žemės sklypo savininkės atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos ir GSEB „Ratas“, nuosavybės teise valdančios pastatus 1G1p, 2G1p, 3G1p, 2018 m. gegužės 11 d. buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 8SŽN-165- (14.8.55), kurios pagrindu Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos išnuomojo Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Ratas“ žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), minėtiems pastatams eksploatuoti. Sutarties sudarymo faktas yra išviešintas, t. y. įregistruotas VĮ „Registrą centras“. Projektu suformuoto žemės sklypo sprendiniuose patekimas servituto teise į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), žemės sklype (duomenys neskelbtini), nebuvo numatytas, tačiau žemės sklypo sprendiniuose yra numatytas S5 kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) 88 kv. m, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku.

46.       Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme apelianto V. R. Č. atstovas pateikė prašymą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija) dėl pastato 1A2p (daugiabučio gyvenamojo namo) (duomenys neskelbtini), šviesduobių bei langų įrengimo. Gavus atsakymą iš Statybos inspekcijos paaiškėjo, jog anksčiau buvo gautas skundas ir atliktas patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, jog prie vakarinio fasado rūsio langų buvo įrengtos keturios šviesduobės, dviejų šviesduobių matmenys apie 4,41 m x 0,7 m, vienos matmenys apie 3,99 m x 0,7 m, kitos matmenys apie 4,23 m x 0,7, aukštis visų šviesduobių apie 0,42 m, kurios nenumatytos projekte. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, statytojui buvo surašytas privalomasis nurodymas iki 2022 m. gegužės 16 d. pašalinti ne pagal projektą A atliktus statybos darbus arba parengti projekto korektūrą. Inspekcija 2022 m. kovo 15 d. atliko patikrinimą sklype. Patikrinimo metu nustatyta, kad minimos šviesduobės buvo išardytos (DOK-8974).

47.       Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2022 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. A-2763 patvirtino apie 914 kv. m žemės sklypo prie pastato (1A3p) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Patvirtinto projekto brėžinyje yra numatytas 173 kv. m ploto servitutas „S4“ – Kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantysis daiktas), žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savininkams ir naudotojams, bei TP esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini) prižiūrinčioms organizacijoms. Formuojamas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) tiesiogiai ribojasi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), per kurį ieškovas byloje prašo nustatyti kelio servitutą transporto priemonėms važiuoti iki gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (DOK21623).

48.       Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikė du alternatyvius servitutų planus žemės sklype (duomenys neskelbtini) (DOK-17703). Atsakovams ir tretiesiems asmenims buvo sudaryta galimybė su jais susipažinti bei pateikti atsikirtimus žodžiu ir raštu dėl ieškovo pateiktų alternatyvinių servituto nustatymo planų.

Dėl servituto nustatymo būtinumo

49.       Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.

50.       CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas CK 4.126 straipsnio pagrindu nustatomas esant dviem sąlygoms: kai yra savininkų nesutarimas ir būtinybė nustatyti servitutą tam, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga viešpataujančiojo daikto ir daiktų, kuriuos prašoma nustatyti kaip tarnaujančiuosius, savininkų interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-2-1075/2019, 19 punktas).

51.       Byloje kilo ginčas dėl servituto būtinumo, jo dydžio pagal ieškovo pateiktus alternatyvinius pasiūlymus ir dėl atlygintinumo.

52.       Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, būtent asmeniui, reikalaujančiam servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (CPK 12 ir 178 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties byloje Nr. 3K-3-94-248/2016 14 punktą; 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021 57 punktą).

53.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra vienos iš privalomų servituto nustatymo sąlygų – jo būtinumo, nes ieškovui egzistuoja reali galimybė privažiuoti prie ginčo turto kitu būdu – per žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančią įvažą (per bromą iš (duomenys neskelbtini) prospekto). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

54.       Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad ginčo pastato (duomenys neskelbtini), savininkai turi galimybę privažiuoti prie šio pastato kitu keliu – per žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Tokia išvada prieštarauja teisminio nagrinėjimu metu ištirtiems įrodymams. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad jų namo kiemas yra siauras, jame nėra galimybės automobiliams apsisukti ar prasilenkti, kad gyventojai automobilius stato vieną paskui kitą ir išvažiuoti gali tik susiderinę tarpusavyje dėl automobilių atitraukimo. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamojo namo kiemas yra užstatytas minėto namo gyventojų automobilių, o šiuo kiemu pravažiuoti ir įvažiuoti į formuojamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) yra objektyviai neįmanoma, nes nepakanka vietos iki pietinės gyvenamojo namo pusės. Nustačius servitutą per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), jame esančio daugiabučio namo gyventojai nebeturėtų teisės statyti savo automobilių servituto ribose, netektų teisės laikyti savo automobilius gyvenamojo namo kieme.

55.       Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šiuos liudytojų parodymus, tačiau sprendė, kad ginčo namo savininkai turi galimybę prieiti prie ginčo namo, tokia išvada padaryta atlikus vietos apžiūrą, įvertinus faktinę situaciją. Byloje atsakovės NŽT Kauno miesto skyrius atliko faktinių duomenų patikrinimą ir 2021-01-15 surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. FD-18-(14.8.129.) (toliau – Faktinių duomenų aktas), kuriame nustatyta, kad prie pastato (duomenys neskelbtini), galima patekti tiek per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) tiek per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir iš sniege esančių pėdsakų galima daryti išvadą, kad abudu šie priėjimai yra naudojami. Abudu praėjimus skiria metalinė, apie 2 m. aukščio tvora su metalinėmis durimis su užsklanda. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis faktinių duomenų aktas yra nepakankamas išvadai, kad servituto nustatymas nėra būtinas, nes prie ginčo statinio galima prieiti. Pažymėtina, kad ieškovai reiškė reikalavimą nustatyti kelio servitutą, ir byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nustatyti kelio servitutą prie žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nėra fizinės galimybės. Įvažiuoti transporto priemone per sklypą (duomenys neskelbtini) nėra pakankamai vietos, nes atstumas nuo šios sklypo ribos iki ginčo namo yra 1,8 metro, taigi transporto priemonė negalėtų į formuojamą sklypą įvažiuoti.

56.       Iš šiuo metu formuojamo žemės sklypo prie pastato 4Alp (duomenys neskelbtini), brėžinio matyti, kad įvažiuoti į žemės sklypą yra galimybė tik iš formuojamo žemės sklypo pietvakarinės pusės. Šiaurinėje dalyje formuojamas žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės miškais, vakarų pusėje įrengti laiptai į šlaitą, rytų pusėje žemės sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini), esančiais pastatais, o pietryčių pusėje važiuojant per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), dėl susiklosčiusio užstatymo ir reljefo ypatumų būtų galimybė tik privažiuoti (ne įvažiuoti) prie formuojamo žemės sklypo ribos ir tokia galimybė būtų taip pat tik nustačius kelio servitutą valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini). Tokias aplinkybes nurodė ir trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija.

57.       Atsakovai nepaneigė ieškovų nurodomo argumento, kad vienintelė galimybė automobiliui įvažiuoti į formuojamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), būtų servituto nustatymas per žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Byloje nebuvo ginčo, kad tokiu būdu į formuojamą sklypą buvo patenkama (pėsčiomis ir automobiliu) jau daug metų. Atsakovai teigė, kad susiaurėjusi vieta tarp garažų iki 2,70 m yra nepakankama pravažiuoti automobiliu, tačiau šie teiginiai atmetami kaip deklaratyvūs. Juos paneigia aplinkybė, kad įvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) prospekto pro namą Nr. 1 tarpuvartės („bromos“) plotis taip pat nesiekia 3 metrų m pločio.

58.       Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 42 punkte numatyta, jog formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Kadangi į formuojamą valstybinės žemės sklypą prie pastato (4Alp) (duomenys neskelbtini), įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, nėra, atitinkamai iškilo servituto, suteikiančio teisę važiuoti transporto priemonėmis, būtinybė. Nenustačius servituto, kuris suteiktų galimybę į valstybinės žemės dalį prie pastato (duomenys neskelbtini), įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, nelieka galimybės suformuoti valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini).

59.       Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad atsakovas GSEB „Ratas“, valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomininkas prieštarauja kelio servituto nustatymui, o šio žemės sklypo valdytoja Nacionalinė žemės tarnyba, atsižvelgdama į šią aplinkybę, atsisakė nustatyti servitutą ar sudaryti sandorį dėl jo nustatymo, ir bylos nagrinėjimo metu palaikė atsakovės GSEB „Ratas“ poziciją.

60.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovų pateiktas servituto nustatymo projektas yra ydingas, nes vietos apžiūros metu nustatė, kad (duomenys neskelbtini), vyksta statybos darbai, yra naujai įrengti langai, šviesdėžės į sklypą (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad naujai statomo pastato šviesdėžės yra ieškovo prašomo patvirtinti UAB „Savana LT“ plane pažymėto servituto kelio zonoje, ir sprendė, kad plane atvaizduotas pravažiavimas nėra įmanomas. Šios teismo išvados yra nepagrįstos ir padarytos netinkamai įvertinus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas šias išvadas padarė, vizualiai atlikęs vietos apžiūrą, tačiau nepatikrino rašytinių įrodymų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad minėtos šviesdėžės įrengtos savavališkai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, ir vėliau buvo panaikintos. Teismas, nustatęs minėto ieškovo servituto nustatymo projekto ydingumą, nesudarė ieškovui galimybės pateikti pakoreguotą servituto nustatymo projektą, ir tokiu būdu užkirto ieškovui galimybę įgyvendinti jos teisę į teisminę gynybą.

61.       Atmetami kaip nepagrįsti teismo sprendimo motyvai, kad kelio servituto nustatymas kliudys pėstiesiems saugiai patekti pėsčiųjų taku nuo (duomenys neskelbtini) iki laiptų į A. M. gatvę. Pažymėtina, kad tuo pačiu keliu naudojasi GSEB „Ratas“ garažų savininkai įvažiavimui į savo garažus. Transporto priemonių judėjimo greitis statiniais aptvertoje teritorijoje, į kurią yra siauras įvažiavimas per bromą iš (duomenys neskelbtini) prospekto, yra minimalus, ir įprastas eismo dalyviams. Kelio servituto nustatymas pagal ieškovo reikalavimą neturės žymios įtakos nei transporto priemonių judėjimo intensyvumui, nei pėsčiųjų saugumui.

Dėl servituto atlygintinumo

62.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK ,,Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-419/2011; kt.). Nors servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis, tačiau priklausomai nuo civilinio santykio šalių valios jis gali būti ir neatlygintinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-419/2011). Taigi pagal teismų formuojamą praktiką servitutas atlygintinas, išskyrus atvejus, kai šalys susitaria kitaip.

63.       Pažymėtina, kad ieškovas prašo servitutą nustatyti valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Atsakovė GSEB „Ratas“ įvažiavimui į jos naudojamą žemės sklypą taip pat naudojasi kelio servitutais įvažiavimui per gretimus žemės sklypus. Nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka nebuvo nustatyta, kad šioje teritorijoje gretimuose žemės sklypuose būtų nustatytas atlygintinis servitutas. Atsižvelgus į tai, ieškovams nustatomas neatlygintinis servitutas. Nusprendus priešingai, būtų pažeistas proporcingumo ir šalių lygių teisių bei teisėtų interesų principas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

64.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

65.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija spendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai nustatė bylos nagrinėjimui teisiškai reikšmingas aplinkybes išvadas, neteisingai pritaikė materialines teisės normas ir priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinis skundas tenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas): nustatomas 170 kv. m neatlygintinas kelio servitutas, suteikiantis teisę gyvenamojo namo 4A1p, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku pastato valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), pagal UAB „Savana LT“ 2022 m. sausio 19 d. parengto žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme

66.       Ieškovą atstovavo advokatė S. R. pagal 2019 m. spalio 8 d. atstovavimo sutartį (CBP-21787 priedas). Ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 2 275 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 75 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, 1 200 Eur už ieškinio parengimą (sumokėjo L. Č. 2019 m. spalio 9 d. bankiniais pavedimais, CBP-21787 priedai), 500 Eur už dubliko parengimą (2020 m. sausio 7 d. ir 2021 m. spalio 4 d. sąskaitos už teisines paslaugas, 2020 m. sausio 27 d. pinigų priėmimo kvitai, DOK-109505), 500 Eur už dubliko parengimą  2021 m. spalio 4 d. sąskaita už teisines paslaugas, 2021 m. spalio 4 d. pinigų priėmimo kvitas) (DOK-124891).

67.       Atsakovę GSEB „Ratas“ pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatų profesinė bendrija „Newton law“ pagal 2021 m. rugsėjo 22 d. teisių paslaugų sutartį (DOK-122877), advokatė J. N. pagal 2019 m. lapkričio 8 d., 2020 m. rugsėjo 21 d. 2021 m. rugsėjo 22 d., 2022 m. rugsėjo 6 d. paskyrimus (DOK-133171, DOK-109270, DOK-119433, DOK-21828). Atsakovė GSEB „Ratas“ patyrė 4 138,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikta jų detalizacija ir sumokėjimą patvirtinantys dokumentai:

67.1.       3 008,85 Eur – 2019 m. lapkričio 30 d., 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaitos-faktūros, suteiktų paslaugų ataskaitos, 2020 m. vasario 28 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą, 2020 m. kovo 3 d. banko sąskaitos išrašas) (DOK-29696);

67.2.       413,41 Eur – 2020 m. rugpjūčio 31 d., 2020 m. rugsėjo 18 d. sąskaitos-faktūros, suteiktų paslaugų ataskaitos; 2020 m. rugsėjo 14 d., 2020 m. rugsėjo 20 d. patvirtinimai apie lėšų įskaitymą) (DOK-109268);

67.3.       715,91 Eur (2020 m. rugsėjo 30 d., 2020 m. spalio 31 d.,2021 m. birželio 4 d. sąskaitos-faktūros, suteiktų paslaugų ataskaitos, 2021 m. rugpjūčio 23 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą) (DOK-119141).

68.       Trečiąjį asmenį V. R. Č. atstovavo advokatas S. M. pagal 2019 m. rugsėjo 12 d. atstovavimo sutartį (DOK-43728). Trečiasis asmuo V. R. Č. patyrė 3 876,84 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas.

68.1.       Šias išlaidas sudaro: 2 284,48 Eur (435,60 Eur susipažinimas su byla, bylos medžiagos teisinė analizė, atsiliepimo rengimas (2020-10-30 sąskaita-faktūra su detalizacija), 96,80 Eur atsiliepimo rengimas (2020-05-29 sąskaita-faktūra su detalizacija), 145,20 Eur teisinės paslaugos (2020-06-30 sąskaita-faktūra su detalizacija); 343,64 Eur įrodymų rinkimas, paklausimų rengimas, susipažinimas su atsakymais į paklausimus (2020-07-31 sąskaita-faktūra su detalizacija); 145,20 Eur rašytinių paaiškinimų rengimas (2020 m. rugpjūčio 31 d. sąskaita-faktūra su detalizacija); 416,24 Eur pasirengimas bylos nagrinėjimui, atstovavimas teismo posėdyje, eksperto paieška, kliento konsultavimas (2020-09-30 sąskaita-faktūra su detalizacija); 701,80 Eur – pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje, susipažinimas su atsakovų pateiktais dokumentais ir jų analizė, kliento konsultavimas, rašytinių paaiškinimų rengimas (2021-09-30 sąskaita-faktūra su detalizacija). Išlaidų sumokėjimą pagrindžia 2020-05-05, 2020-05-25, 2020-06-29, 2020-09-07, 2020-09-14, 2020-09-21, 2020-10-12, 2020-10-29 patvirtinimai apie lėšų įskaitymą (DOK-125993);

68.2.       1 592,36 Eur (rašytinių paaiškinimų rengimas, pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose, teisinių konsultacijų teikimas; 2021 m. spalio 29 d. sąskaita-faktūra su detalizacija, patvirtinimai apie lėšų įskaitymą) (DOK-149714).

69.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

70.       CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

71.       CPK 93 straipsnio 1–2 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

72.       Pagal nuosekliai plėtojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką į atstovavimo sampratą patenka teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016, 18 punktas).

73.       Pagal Rekomendacijas, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

74.       Atsižvelgiant bylos nagrinėjimo trukmę (byla iškelta 2019 m. spalio 21 d.), tarp šalių kilusio ginčo sudėtingumą, šalių atstovų atliktų veiksmų byloje apimtį, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo E. Č. ir trečiojo asmens V. R. Č. prašomos priteisti išlaidos už teisines paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytų dydžių.

75.       Ieškinys pareikštas dviems atsakovėms: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Ratas“. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymą įtakojo atsakovės GSEB „Ratas“ nesutikimas su ieškovo pareikštais ieškinio reikalavimais. Pagal 2018 m. gegužės 11 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 8SŽN-165-(14.8.55), Nacionalinė žemės tarnyba išnuomojo atsakovei GSEB „Ratas“ žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei GSEB „Ratas“ nuosavybės teise valdomų pastatų 1G1p, 2G1p, 3G1p eksploatavimui. Taigi, ginčo žemės sklypas naudojamas atsakovės GSEB „Ratas“ poreikiams.

76.       Ieškinį tenkinus, iš atsakovės GSEB „Ratas“ priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme: ieškovui E. Č. priteisiama 2 275 Eur, trečiajam asmeniui V. R. Č. – 3 876,84 Eur.

77.       Ieškinį patenkinus, atsakovės GSEB „Ratas“ patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

78.       Apeliantai prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, kurias sudaro: 

78.1.       85 Eur žyminio mokesčio, sumokėto E. Č. 2022-01-19 bankiniu pavedimu (DOK-9007 priedas);

78.2.       1 577,84 Eur už apeliacinio skundo parengimą (2021-12-31, 2022-01-31 sąskaitos-faktūros su detalizacija; 577,84 Eur sumokėjo apeliantas V. R. Č., 2022-02-04, 2022-03-07 patvirtinimai apie lėšų įskaitymą; 1 000 Eur sumokėjo apeliantas E. Č., 2022-03-02 patvirtinimas apie lėšų įskaitymą) (DOK-8984);

78.3.       571,12 Eur atsiliepimo į prašymą rengimas, prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo rengimas, pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje, paklausimo rengimas (2022-09-30 sąskaita-faktūra su detalizacija (DOK-26488).

79.       Atsakovė GSEB „Ratas“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, (pagrįstų 2022-02-28 sąskaita-faktūra, suteiktų paslaugų ataskaita, DOK-8917). 

80.       Apeliacinį skundą patenkinus, iš atsakovės GSEB „Ratas“ priteisiamos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos: ieškovui E. Č. – 1 085 Eur, trečiajam asmeniui V. R. Č. - 1 148,96 Eur bylinėjimosi išlaidų ir atsižvelgus į tai, kad bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą, iš atsakovės. neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžio

81.       Sudėjus pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme priteisiamas bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovės GSEB „Ratas“ ieškovui E. Č. priteisiama iš viso 3 360 Eur (2 275 +1 085), trečiajam asmeniui V. R. Č. iš viso priteisiama 5 025,80 Eur (3 876,84 + 1 148,96) bylinėjimosi išlaidų.

82.       Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, ieškinį patenkinus, perskirstomos pirmosios instancijos teisme patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos: šios išlaidos, 55,31 Eur, valstybei priteisiamos iš atsakovės GSEB „Ratas“.

83.       Apeliacinės instancijos teisme patirta 19,75 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

84.       Sudėjus pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, valstybei iš atsakovės GSEB „Ratas“ priteisiama 75,06 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti: nustatyti 170 kv. m ploto neatlygintiną kelio servitutą, suteikiantį teisę gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane – 4A1p), esančio adresu (duomenys neskelbtini), (viešpataujantis daiktas) savininkams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku pastato valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), pagal UAB „Savana LT“ 2022 m. sausio 19 d. parengto žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį.

Priteisti ieškovui E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Ratas“, juridinio asmens kodas 135396158, 3 360 Eur (tris tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui V. R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Ratas“, juridinio asmens kodas 135396158, 5 025,80 Eur (penkis tūkstančius dvidešimt penkis Eur ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Ratas“, juridinio asmens kodas 135396158, valstybei 75,06 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Žibutė Budžienė

                                                         Laima Kriaučiūnaitė

                                                         Lina Žemaitienė