Civilinė byla Nr. e2YT-38301-545/2020

Teisminio proceso Nr.  2-68-3-32298-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.5.; 3.2.7.1.; 3.4.4.19

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. gruodžio  4 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo I. T. pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje –  G. T. ir A. C., –

n u s t a t ė:

1. pareiškėjas I. T. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, prašydamas atnaujinti pareiškėjui terminą palikimui priimti po pusbrolio A. A. mirusio (duomenys neskelbtini) mirties.

Pareiškimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

1.1. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo I. T. pusbrolis (pareiškėjo mirusios motinos brolio B. A. mirusiojo (duomenys neskelbtini), sūnus) A. A.. Kadangi pareiškėjas nepalaiko artimų giminystės ryšių su savo seserimi A. C., bei broliu G. T., apie tai kad mirė jo pusbrolis A. A. nežinojo, bei jo laidotuvėse nedalyvavo.

1.2. Su mirusiuoju A. A. pareiškėją siejo pakankamai artimi tarpusavio santykiai. Jie nors retai, tačiau susitikdavo, bei retkarčiais susiskambindavo. Deja, 2020-08-31 pareiškėjui I. T. po ilgo nebendravimo susitikus su broliu G. T., jis sužinojo kad (duomenys neskelbtini) mirė jo pusbrolis A. A.. Kadangi sužinojus apie pusbrolio mirtį jau buvo praėjęs trijų mėnesių terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatyta tvarka palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo pareikšti I. T. galimybės neturėjo.

1.3. Nesant artimesnių giminių pareiškėjas, būdamas mirusiojo A. A. pusbroliu (A. A. tėvas B. A. yra pareiškėjo motinos J. T. brolis), kartu su savo seserimi A. C. ir broliu G. T., buvo vieninteliai galimi mirusiojo A. A. 6 eilės turto paveldėtojai.

1.4. 2020-08-31 iš G. T. sužinojęs apie A. A. mirtį pareiškėjas nedelsiant, t. y. 2020-09-02 kreipėsi į advokato padėjėją Janą Zavadskį, su prašymu kreiptis į teismą dėl palikimo termino atnaujinimo. Kadangi pareiškėjas neturėjo jokių dokumentų patvirtinančių jo nurodytų aplinkybių apie pusbrolio mirtį, taip pat giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, buvo kreiptasi į Gyventojų registro tarnybą siekiant gauti visas reikalingas pažymas, įrodančias giminystės ryšį, bei mirusiojo šeimos sudėtį.

1.5. Ruošiant procesinius dokumentus teismui 2020-10-19 buvo gautas atsakymas iš testamentų registro, jog paveldimą turtą po A. A. mirties paveldėjo pareiškėjo sesuo, bei mirusiojo pusseserė A. C.

1.6. Taigi mirus A. A. pareiškėjas nebuvo apie tai informuotas, laidotuvėse nedalyvavo, todėl apie jo mirtį nieko nežinojo, ką prašo teismo pripažinti svarbiomis aplinkybėmis lėmusiomis, jog pareiškėjas negalėjo laiku kreiptis dėl paveldėjimo bylos pradėjimo, bei atsižvelgiant į išdėstytą prašo atnaujinti terminą palikimui po jo pusbrolio A. A. mirties priimti.

1.7. Pareiškėjas 2020-10-28 kreipėsi raštu į A. C. su prašymu iki 2020-11-10 informuoti ar ji sutinka, kad I. T. priimtu palikimą po A. A. mirties.

1.8. 2020-11-04 buvo gautas A. C. atsakymas, kuriuo ji nesutiko kad pareiškėjas priimtu palikimą po A. A. mirties.

1.9. Kaip matosi iš pateiktų Gyventojų registro pažymų pareiškėjo pusbrolis A. A. mirė (duomenys neskelbtini). Mirusysis negyveno su pareiškėju, bendrų pažįstamų bei interesų išskyrus suinteresuotus asmenis neturėjo. Pažymi, kad su savo seserimi A. C. pareiškėjas visiškai jokių santykių nepalaiko daugiau kaip aštuonerius metus, su broliu G. T. iki 2020-08-31 nesimatė maždaug 2 metus. Sužinoti apie pusbrolio mirtį iš kitų asmenų negalėjo nes daugiau bendrų pažįstamų arba giminių su kuriomis bendrautų neturėjo, viešai apie tai niekur pranešta nebuvo, todėl suinteresuotiems asmenims neinformavus jo apie A. A. mirtį, jis apie tai sužinojo atsitiktinai tik 2020-08-31 iš savo brolio G. T., dėl ko neturėjo objektyvių galimybių kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos pradėjimo.

1.10. Vertinant palikimo priėmimo termino praleidimo priežasčių svarbą, atsižvelgtina į tai, kad, kad pareiškėjas nesiėmė aktyvių veiksmų palikimui priimti (t. y. nesikreipė į notarą) dėl objektyvių aplinkybių, t. y., dėl informacijos stokos apie tai, kad mirė jo pusbrolis A. A., o sužinojęs apie jo mirtį elgėsi rūpestingai bei nedelsiant kreipėsi į advokato padėjėją su prašymu kreiptis į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. 2020-09-02 buvo sudaryta teisinės pagalbos sutartis, 2020-09-29 gautos pažymos iš Gyventojų registro patvirtinančios pareiškėjo giminystės ryšį su mirusiuoju, taip pat gauti mirusiojo A. A. asmens duomenys, kuriuos turint buvo pateiktas prašymas Testamentų registrui, iš kurio 2020-10-19 gavus atsakymą, nedelsiant buvo pateiktas šis pareiškimas. Taigi įvertinus išdėstytą aukščiau nurodytos aplinkybės, pareiškėjo manymu, yra svarbios pateisinti termino praleidimą, kadangi pareiškėjas neturėdamas informacijos apie pusbrolio mirtį, neturėjo galimybės įstatymo numatytu terminu kreiptis dėl paveldėjimo bylos pradėjimo.

1.11. Nei su broliu, nei su seserimi, dėl kreipimosi į teismą dėl termino paveldėjimui priimti pareiškėjas nesitarė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad brolis G. T. žinodamas apie pusbrolio mirtį neišreiškė valios paveldėti jo palikimą ir dėl paveldėjimo bylos pradėjimo nesikreipė, darytina išvada, kad atnaujinus terminą palikimui priimti jo teisėms pakenkta nebus.

1.12. Pareiškėjo sesers A. C. interesams iš esmės pakenkta taipogi nebus, kadangi tai nėra jos vienintelė gyvenamoji vieta.

1.13. Atnaujinus palikimo priėmimo terminą jokių kitų suinteresuotų asmenų teisės pažeistos nebus. Priešingai tenkinus prašymą ir atnaujinus terminą palikimui priimti, ne tik bus realizuota įstatyminė teisė paveldėti likusį turtą visiems tai norintiems atlikti asmenims bet kartu ir realizuotas teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principas.

1.14. Įvertinus visas aukščiau nustatytas aplinkybes, o būtent tai, kad apie palikėjo mirtį pareiškėjui iki 2020-08-31 nebuvo žinoma, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nedelsdamas ėmėsi aktyvių veiksmų nuosavybės teisei įteisinti, o termino atnaujinimas šiuo atveju neturės neigiamos įtakos kitų asmenų teisėtiems interesams bei viešajam interesui, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių.

2. Suinteresuotas asmuo G. T. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiškimu.

Taip pat nurodė, kad pareiškime teisingai nurodyta, kad I. T. su giminėmis nepalaiko artimų ryšių, jau daugybę metų nebendrauja nei su seserimi A. C., nei su jos sūnumi A. C., nebendrauja ir su suinteresuotu asmeniu. Todėl jo teiginiai, neva tai jį su mirusiuoju pusbroliu A. A. siejo pakankamai artimi tarpusavio santykiai, yra visiškas melas, neatitinkantis tikrovės.

Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad pareiškėjas bei G. T., yra broliai, o suinteresuotas asmuo A. C. yra jų sesuo. (duomenys neskelbtini) miręs E. A., bei (duomenys neskelbtini) miręs A. A. tarpusavyje buvo broliai, o jų pusbroliai. A. C., (duomenys neskelbtini) sužinojusi, kad mirė pusbrolis E. A., vienintelė iš visų giminaičių sutiko jį palaidoti už savo asmenines lėšas, kadangi pusbrolis jokio turto nei santaupų neturėjo. Apie tai, kad mirė E. A., I. T. buvo informuotas telefonu. Tačiau jis nei į laidotuves, nei vėliau nepasirodė, nepasiūlė finansinės paramos ar kt. Akivaizdu, jog žinodamas, jis E. A. jokio turto neturėjo ir nepaliko, nebuvo suinteresuotas investuoti į laidotuves, tuo labiau, nesugebėjo netgi pagerbti mirusiojo savo atvykimu į laidotuves.

(duomenys neskelbtini) mirus pusbroliui A. A., vėlgi, vienintelė A. C. sutiko jį palaidoti. Po A. A. mirties ji buvo informuota, kad nėra jokių artimų giminaičių, kurie pasirūpintų jo laidotuvėmis bei priimtų jo palikimą, t. y. bendrabučio tipo kambarį, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių pagal įstatymą ar įpėdinių pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas, A. C., nepraleisdama termino kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą, t. y. Vilniaus miesto 15-tąjį notarų biurą, pateikdama pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Prieš priimdama palikimą, sumokėjo visas kartu pusbrolio paliktas skolas, todėl teisėtai įvykdė visas sąlygas palikimui priimti, mano, kad A. C. yra teisėta ir vienintelė šio turto paveldėtoja. Todėl ji, kaip vienintelė įpėdinė, (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą liudijimu yra priėmusi savo pusbrolio A. A. palikimą.

Pažymi, kad kaip ir pareiškėjas I. T. turėjo tokią pačią teisę kreiptis pas dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau, kaip sąžiningas žmogus, žinantis, kad daugybę metų pusbroliais, kurie nebuvo sukūrę šeimos, rūpinosi pareiškėjo ir suinteresuoto asmens sesuo Aleksandra, net nekilo tokia mintis, tuo labiau, kad pusbrolis paliko daugiau skolų nei turto, o kaip žinoma, po palikimo priėmimo tektų dalintis ne tik paliktą turtą, bet ir skolas. A. C. juos palaidojo, nesiekdama jokios asmeninės naudos, o gavusi palikimą kartu gavo ir gausybę skolų, kurias dengia iki šiol. Todėl nei kiek neabejoja, kad ji yra vienintelė, turinti teisę į minėto palikimo priėmimą.

Pareiškėjas I. T., niekaip neprisidėjo nei prie pusbrolio E. A., nei A. A. laidojimo išlaidų pasidalinimo, per įstatymo numatytą terminą, t. y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nepareiškė pageidavimo priimti palikimą, o apie pusbrolio Artūro mirtį sužinojo praėjus daugiau nei pusmečiui, kaip jis pats mini, sužinojo iš G. T. tik 2020-08-31. Todėl darytina akivaizdi išvada, kad apie kažkokį artimą I. T. bei A. A. ryšį nėra net kalbos, tai akivaizdi netiesa. Būtent G. T. ir prasitarė 2020-08-31 broliui I., kad miręs pusbrolis paliko „turto“. Todėl, akivaizdu, kodėl pareiškėjas taip greitai suskubo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, neįvertindamas tai, kiek daug su laidotuvėmis susijusių pergyvenimų, nemalonių dienų turėjo jų sesuo A., jau nekalbant apie visas patirtas išlaidas.

3. Suinteresuotas asmuo A. C. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nesutinka, jog pareiškėjui būtų atnaujintas terminas priimti palikimą po A. A. mirties ir minėtam pareiškimui prieštarauja.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškimo esmė yra ta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti įstatymo nustatytą terminą (duomenys neskelbtini) mirusiojo A. A. palikimui priimti, kadangi apie pusbrolio mirtį sužinojo tik 2020-08-31, t. y. po CK 5.50 str. 3 d. numatyto 3 mėnesių termino palikimui priimti. Kadangi A. A. artimesnių giminaičių neturėjo, vieninteliai galimi jo turto paveldėtojai tapo jo pusbroliai G. T. ir pareiškėjas I. T., bei pusseserė A. C.. Mano, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl to, kad sąmoningai per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė dėl pusbrolio, mirusio (duomenys neskelbtini), nes žinojo aplinkybes, kad pusbrolis niekada nebuvo turtingas, kaip tik nuolat stokojo lėšų, todėl buvo įsitikinęs, kad A. A. mirties dieną jokio nekilnojamojo ar kito privalomai registruotino turto neturėjo.

Pažymi, kad vienintelė A. C., (duomenys neskelbtini)paveldėjimo pagal įstatymą liudijimu yra priėmusi savo pusbrolio A. A. palikimą. Minėti paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai pagrindai A. C. atsirado dėl to, kad ji vienintelė iš visos giminės, dar (duomenys neskelbtini)už savo lėšas sutiko palaidoti A. A. brolį E. A., nors kiti giminaičiai, tame tarpe ir pareiškėjas, tuo metu buvo informuoti apie pusbrolio mirtį, tačiau E. A. jokio turto nepaliko, todėl nei pareiškėjas, nei kiti giminaičiai nepareiškė jokio noro prisidėti prie laidojimo išlaidų padengimo. Pareiškėjas ne tik, kad nepasisiūlė nors dalinai atlyginti patirtas išlaidas, bet ir į laidotuves neatvyko.

I. T. teigia, kad visuomet palaikė artimą ryšį su pusbroliais, tame tarpe ir su A. A. Tad pagrįstų abejonių kelia tokio artimo ryšio faktas. Jeigu apie pusbrolio A. mirtį nežinojo, o sužinojo tik 2020-08-31 netikėtai sutikęs savo brolį G. T., kuris ir papasakojo apie pusbrolio mirtį bei paliktą turtą, tai akivaizdu, kad pareiškėjas buvo nenuoširdus pareiškime deklaruodamas, kad su pusbroliu palaikė artimą ryšį, anaiptol, jis elgėsi nerūpestingai savo pusbrolio atžvilgiu, nesidomėjo jo sveikata ir gyvenimu, elgėsi aplaidžiai nežinodamas daugiau nei pusę metų, kad pusbrolis yra miręs. Tai sužinojęs pareiškėjas suskubo pateikti prašymą palikimo priėmimo terminui atnaujinti ir tokie jo veiksmai šioje byloje, šioje situacijoje yra akivaizdus įrodymas to, kad jis yra gobšus žmogus, kuriam nerūpi visuomenėje nustatytos moralės normos, tad jokios moralinės teisės pretenduoti į šį turtą jis neturi.

A. C. pažymi, kad pusbroliui A. dar esant gyvam, jie visada palaikė artimus santykius, ji juo rūpinosi, kadangi šeimos pusbrolis sukūręs nebuvo, o po jo mirties, ji vienintelė buvo informuota, jog daugiau nėra jokių artimų giminaičių, kurie norėtų pasirūpinti jo laidotuvėmis bei priimtų jo palikimą, t. y. bendrabučio tipo kambarį, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių pagal įstatymą ar įpėdinių pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas, kadangi brolis G. T. nepretendavo į minėtą palikimą, o I. T. jau keletą metų nebendravo su seserimi, A. C., nepraleisdama termino kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą, t. y. Vilniaus miesto 15-tąjį notarų biurą, pateikdama pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą, pažymi, jog A. C., padavusi pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, sužinojo, kad miręs jos pusbrolis A. A. paliko daugybę skolų. Todėl tam, kad ji galėtų po jo mirties priimti bendrabučio tipo kambarėlį, turėjo sumokėti visas mirusiojo skolas, iki šiol moka esamus įsipareigojimus bankui. Darytina išvada, kad pareiškėjas I. T., niekaip neprisidėjo nei prie pusbrolio E. A., nei A. A. laidojimo išlaidų pasidalinimo, per įstatymo numatytą terminą, t. y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, nepareiškė pageidavimo priimti palikimą, o A. C. sumokėdama skolas, teisėtai įvykdė visas sąlygas palikimui priimti, todėl manome, kad ji yra teisėta šio turto paveldėtoja.

Faktinės aplinkybės, kad artimą ryšį palaikę pusbroliai, vienam mirus, kitas apie tai sužinojo praėjus daugiau nei pusė metų, kelia pagrįstų abejonių dėl pavyzdingo pareiškėjo elgesio, kuris nebuvo pakankamai atidus ir sąžiningas. Todėl atsižvelgiant į visus protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus, akivaizdu, kad palikimą priėmusi A. C. nesutinka, kad toks terminas pareiškėjui būtų atnaujintas. Tuo labiau, kaip teigia pareiškėjas, kad atnaujinus terminą, A. C. interesams pakenkta nebus, negali būti pripažinta byloje nustatyta aplinkybe. Nesvarbu, kad tai nėra A. C. vienintelė gyvenamoji vieta, tačiau tam, kad ji galėtų priimti šį palikimą, ji investavo visas turėtas savo santaupas, ne tik padengė visas pusbrolio turėtas skolas, bet ir pati viena už savo lėšas palaidojo abu pusbrolius, todėl tai turėtų įtakos akivaizdžiam C. turtinės padėties pablogėjimui. Taigi atnaujinus palikimo priėmimo terminą, bus pažeisto suinteresuoto asmens A. C. teisės.

Mano, kad pareiškėjas įstatymu nustatytą terminą praleido be svarbių priežasčių, todėl prašo pareiškimo netenkinti, kadangi tam yra visi teisiniai pagrindai, tai patvirtina ir teismų praktika, kadangi atnaujinus terminą palikimą priimti, būtų pažeisti paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas, tokiu atvejų būtų itin pažeistos A. C., kaip asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teisės, pareigos, taip pat tai, turėtų itin neigiamą įtaką jos turtiniams interesams.

Pareiškimas atmestinas.

3. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys yra palikėjo A. A. pusbroliai ir pusseserė , t. y. 6-osios eilės įpėdinai. Palikėjas mirė (duomenys neskelbtini) nevedęs kitų aukštesnės eilės įpėdinių nėra. Palikėjo vardu yra (buvo) įregistruotas nekilnojamasis turtas. (duomenys neskelbtini) palikėjo A. A. palikimą priėmė jo pusseserė A. C. A. C. nurodė, kad nesutinka, kad pareiškėjas priimtų palikėjo A. A. palikimą.

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

5. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

6. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017-03-31 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).

7. Paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Teisingas teisėtų interesų balansas nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. APŽVALGA BYLOSE DĖL PAVELDĖJIMO Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).

8. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad testamentų registre yra įregistruotas palikėjo A. A. palikimo priėmimo faktas, palikimas priimtas Vilniaus miesto 15-ame notarų biure, palikimą priėmė palikėjo pusseserė A. C., paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini).

10. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Terminas palikimui priimti po A. A. mirties baigėsi (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjas I. T. apie pusbrolio A. A. mirusio (duomenys neskelbtini) mirtį sužinojo tik 2020-08-31 iš brolio G. T..

Suinteresuoti asmenys nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus kitam pusbroliui E. A. pareiškėjas apie tai buvo informuotas telefonu, tačiau laidotuvėse nedalyvavo, prie laidojimo išlaidų neprisidėjo. Pareiškėjas aplinkybių paneigiančių šį teiginį nenurodė, taip pat nepateikė jokių įrodymų paneigiančių minėta suinteresuotų asmenų teiginį.

Pareiškėjas nurodo, kad jį ir palikėją siejo artimi santykiai, tačiau apie pastarojo mirtį po daugiau nei (duomenys neskelbtini) sužinojo iš brolio. Taip pat nurodo, kad palikėjas negyveno su pareiškėju, bendrų pažįstamų bei interesų išskyrus suinteresuotus asmenis neturėjo, su savo seserimi A. C. pareiškėjas visiškai jokių santykių nepalaiko daugiau kaip aštuonerius metus, su broliu G. T. iki 2020-08-31 nesimatė maždaug 2 metus, kitų asmenų iš kurių jis galėjo sužinoti apie palikėjo mirtį nėra.

Suinteresuotas asmuo A. C. nurodė, kad palikėjui dar esant gyvam, jie visada palaikė artimus santykius, ji juo rūpinosi, kadangi šeimos pusbrolis sukūręs nebuvo, o po jo mirties, ji vienintelė buvo informuota, jog daugiau nėra jokių artimų giminaičių, kurie norėtų pasirūpinti jo laidotuvėmis bei priimtų jo palikimą.

VAVPK Vilniaus miesto policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) Pažymoje dėl sutikimo laidoti asmenį nurodyta, kad buvo nustatyta, kad artimiausi palikėjo giminaičiai yra pusseserė A. C. ir jos sūnus, kurie sutinka palaidoti A. A. Suinteresuotas asmuo A. C., taip pat pateikė įrodymus, kad padengė ir dengia palikėjo skolinius įsipareigojimus UAB „Verkių būstas“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Ignitis“, UAB „Vilniaus vandenys“, VSDFV Panevėžio skyriui, be to kadangi iš palikėjo yra vykdomas priverstinis skolų išieškojimas A. C. privalės padengti antstoliams vykdymo išlaidas.

Suinteresuotas asmuo A. C. nenurodė, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymu, kadangi ji yra 6-os eilės paveldėtoja, už paveldimą turtą A. C. privalėjo sumokėti atitinkamo dydžio paveldimo turto mokestį.

Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių aplinkybių, kad palikėja palaidojo ir padengė visas laidojimo išlaidas A. C.

Nurodytos aplinkybės suponuoja, kad artimų santykiu su palikėju pareiškėjas I. T. nepalaikė. Tai, kad apie palikėjo mirties faktą pareiškėjas sužinojo iš brolio daugiau nei po (duomenys neskelbtini) po palikėjo mirties yra ne objektyvios priežastys, o subjektyvus suinteresuoto asmens sąmoningas pasirinkimas nebendrauti su giminaičiais, t. y. įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti per 3 mėn. nuo jo atsiradimo dienos pareiškėjas praleido dėl savo sąmoningų, valingų veiksmų, kadangi nebendravo su palikėju. Palikėjas gyveno vargingai, tačiau pareiškėjas nesirūpino juo jam gyvam esant, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų tai patvirtinančių. Priešingai suinteresuotas asmuo A. C. pateikė įrodymus, kad padengė ir dengia palikėjo skolinius įsipareigojimus, todėl daryti prielaida, kad ji palikėju rūpinosi ir jam gyvam esant, palaikė artimus santykius.

Teismų praktikoje nurodyta, kad, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Teisingas teisėtų interesų balansas nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo.

Nekilnojamojo turto registro, Kelių transporto priemonių registro, SODROS duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad pareiškėjas I. T. nuosavybės teise valdo: butą, esantį (duomenys neskelbtini), butą esantį (duomenys neskelbtini), penkis žemės sklypus (registro Nr.: (duomenys neskelbtini)), transporto priemonę Renault Master (v. n. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini), gauna darbo užmokestį, t. y. pareiškėjo turtinė padėtis nėra bloga. Todėl tuo apsektu, kad pareiškėjo turtinė padėtis yra bloga, priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio ir pan. nepaisyti civilinių teisinių santykių stabilumo nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad A. C. padengė ir dengia palikėjo skolas, prisiėmė palikėjo laidotuvių finansinę naštą, spręstina, kad pareiškimo tenkinimas turėtų didelės įtakos A. C. turtinės padėties pablogėjimui. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nenurodė, kad sieks pasidalinti su A. C. palikėjo skolinių įsipareigojimų naštą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo, interesai negalėtų būti pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo.

Kasacinio teismo praktikoje (CPK 4 str. ) nurodyta, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus ir byloje dalyvaujančių asmenų nurodytas aplinkybes (CPK 178 str., CPK 183 str., CPK 185 str.) darytina išvada, kad realiai sutrukdžiusių kliūčių priimti nustatytu terminu palikėjo palikimą pareiškėjui neegzistavo, dėl sąmoningų, valinių veiksmų – nebendradarbiavimo su palikėju, pareiškėjas praleido įstatymu nustatytą (CK 5.50 str. 3 d.) 3 mėn. terminą palikimui priimti.

11. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas ne dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, o dėl subjektyvių, sąmoningų ir valinių pareiškėjo veiksmų, todėl I. T. prašymas atnaujinti pareiškėjui terminą palikimui priimti po pusbrolio A. A. mirties, atmestinas, be tikta ko, ir dėl to, kad tenkinus prašymą būtų pažeistas civilinių teisinių santykių stabilumas, kadangi nukentėtų suinteresuoto asmens A. C. turtinė padėtis bei turtiniai interesai.

12. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų nurodytos aplinkybės ir argumentai teisiškai nereikšmingi šioje byloje, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje vandeHurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).          

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-578 straipsniais, –

n u t a r ė :

atmesti pareiškėjo I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl įstatymu nustatyto termino atnaujinimo palikimui priimti po pusbrolio A. A. mirties.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                              Rima Bražinskienė