Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1193-485/2015;
Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00539-2015-8;
Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 21 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau- Institucijos) apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarimo J. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
n u s t a t ė :
Administracinio teisės pažeidimo protokolas J. V. surašytas už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 28 d. apie 6.35 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatyta 0,46 promilės) vairavo automobilį „BMW252“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarimu J. V. pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d., ir taikant ATPK 301 str., skirta 289 Eur bauda.
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą ATPK 126 str. 1 d. sankcijos ribose.
Anot apelianto, Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimas neteisėtas, nes teismas netinkamai taikė ATPK 301 str. nuostatas ir nepagrįstai J. V. neskyrė specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismas netinkamai įvertino aplinkybes, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prisipažino padaręs pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi, neturėjo aiškios tyčios vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus, automobilį vairavo ryte, gerai neįvertinęs savo būklės, tai nesudarė ypatingo pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, buvo nustatytas nedidelis neblaivumo lygis, kuris tik nežymiai viršijo nustatytą leistiną ribą, kaip išskirtines, dėl kurių turėtų būti švelninama administracinė nuobauda. Institucijos nuomone, padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Vadovaujantis teismų praktika, apylinkės teismo nurodytos aplinkybės negali būti priežastimi skirti švelnesnę nei įstatymas numato nuobaudą.
Atsiliepimų į Institucijos apeliacinį skundą negauta.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 str.1 d. Apeliaciniame skunde keliamas ATPK 301 str. numatytų nuostatų taikymo klausimas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 iki 434 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 m. iki 1 m. 6 mėn.
ATPK 30 str., reglamentuojančiame nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaip numato ATPK 302 str. 1 d., skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, sprendžia, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino padaryto pažeidimo sunkumą, pažeidėjo asmenybę, kitas nuobaudos skyrimui svarbias aplinkybes, kas sutrukdė teismui paskirti tinkamą administracinę nuobaudą, atitinkančią administracinei nuobaudai keliamus tikslus.
ATPK 301 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. antrojoje dalyje, taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis (toliau - LVAT) teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (LVAT nutartys Nr. N575-215/2009, Nr. N261-3042/2011). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinė, darbinė, šeimyninė padėtis, sveikatos būklė nesuteikia esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo, todėl pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti asmens prašymą.
Institucija skunde teisingai nurodė, jog pirmosios instancijos teismo nutarime nurodytos aplinkybės negali būti priežastimi skirti švelnesnę nei numato įstatymas nuobaudą. Iš bylos medžiagos matyti, jog J. V. yra ne kartą baustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą, ir nors padaryti pažeidimai nebuvo analogiški nagrinėjamam (nebuvo baustas už vairavimą būnant neblaiviu), o nuobaudos nebegalioja, jų sistemingumas rodo sąmoningą pažeidėjo priešingą teisei elgesį bei akivaizdų ir viešai deklaruojamą įstatymų ir nustatytos tvarkos nesilaikymą.
Apylinkės teismas, skirdamas administracinę nuobaudą J. V. už ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, taikė ATPK 301 str. nuostatas, paskyrė jam minimalią sankcijoje numatytą baudą ir netaikė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad jokių išskirtinių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, todėl apylinkės teismas nepagrįstai taikė ATPK 301 str. nuostatas ir neskyrė sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos. Teismas pažymi, jog į tai, kad pareiškėjas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, jo neblaivumas nedaug viršija leistiną ribą, atsižvelgtina administracinės nuobaudos skyrimo procese individualizuojant bausmę sankcijos ribose, tačiau šios aplinkybės negali būti išimtinėmis, leidžiančiomis teigti, kad straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų akivaizdžiai neteisingas ir neproporcingas. Nurodytos aplinkybės švelnina pareiškėjo atsakomybę ir pagal administracinės nuobaudos skyrimo taisykles leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog teismas ATPK 301 straipsnio taikymą motyvavo tuo, kad J. V. pažeidimas buvo padarytas be aiškios tyčios vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, automobilį vairavo tik ryte, gerai neįvertinęs savo būsenos, be specialaus prietaiso neturėjo faktinės galimybės įsitikinti, ar jo blaivumas atitinka leistiną ribą, jam nustatytą nedidelį neblaivumo lygį, kuris tik nežymiai viršijo nustatytą leistiną ribą, todėl padarė išvadą, jog J. V. tuo metu nesudarė ypatingo pavojaus kitų eismo dalyvių saugumu, be to, atsižvelgė į tai, kad J. V. netekus teisės vairuoti, jis netektų darbo ir būtų labai apsunkinta jo šeimos padėtis bei galimybė tinkamai rūpintis mažamečiu vaiku. Pažymėtina, kad minėtų aplinkybių, t. y. kad be teisės vairuoti transporto priemones pažeidėjas neteks darbo, ir kad jo šeimoje nebus kitų asmenų, galinčių nuvežti į darželį mažametį vaiką, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Aukštesnysis teismas vertina, kad visos kitos nurodytos aplinkybės yra tik pirmosios instancijos teismo pastangos sumažinti padaryto teisės pažeidimo pavojingumą ir sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog J. V. padarytas pažeidimas savo pasekmėmis yra ypač sunkus administracinis teisės pažeidimas, keliantis didelį pavojingumą eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams, net jei pažeidėjui nustatomas nedidelis neblaivumo lygis, nežymiai viršijantis leistiną ribą. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas, šiuo atveju, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Neigiami padariniai, susiję su padarytu pažeidimu ir taikytina nuobauda, yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (LVAT nutartis Nr. N62-5632/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-12-2014). Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems. Įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymu užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio grubų teisės pažeidimą, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Esant tokioms aplinkybėms, pažeidėjo interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai J. V. atžvilgiu pritaikė ATPK 301 str. nuostatas ir netaikė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tokiu būdu paskirdamas pernelyg švelnią, neproporcingą padarytam pažeidimui ir neatitinkančią siekiamų tikslų nuobaudą. Todėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarimas keistinas ir J. V. už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., netaikant ATPK 301 str. nuostatų, tačiau atsižvelgiant į J. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytą neblaivumo laipsnį, paskirtos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nustatomas minimalaus sankcijoje numatyto termino ribose, t. y. vieneriems metams.
Vadovaujantis ATPK 30212 str. 1 d. 6 p., teismas
n u t a r i a :
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarimą pakeisti:
J. V. pagal ATPK 126 str. 1 d. skirti papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Kitoje dalyje nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjas Algirdas Remeika