Civilinė byla Nr. e2-867-601/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00110-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1; 2.1.2.4.1.3; 2.6.8.7; 2.6.15; 3.2.4.3; 3.2.4.12;  3.2.6.1

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 7 d. 

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui V. G.,

atsakovo atstovui advokatui S. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui A. P., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teismas

n u s t a t ė:

I.       Ieškovės paaiškinimų esmė

1.                      Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama: 1) pripažinti negaliojančia tarp ieškovės A. P. ir atsakovo A. P. sudarytą 2020 m. kovo 30 d. pinigų dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo A. P. ieškovei A. P. 500 000 Eur; 2) priteisti iš atsakovo A. P. ieškovei A. P. 4 775 Eur žyminį mokestį ir kitas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Nurodė, kad ieškovė A. P. ir atsakovas A. P. 2014 m. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kurią įregistravo 2014 m. (duomenys neskelbtini). Prieš sudarydamos santuoką, šalys 2014 m. (duomenys neskelbtini) ikivedybine sutartimi nustatė visiško turto atskirumo rėžimą, pagal kurį jų santuokoje įgytas turtas bus šį turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ikivedybinė sutartis įsigaliojo 2014 m. (duomenys neskelbtini)., įregistravus šalių santuoką.

3.                      Šalių šeima nuo 2016 metų kasmet pradėjo dažnai lankytis Tenerifėje (Ispanija), kur apsistodavo ilgam laikui. Ieškovė šią salą labai pamėgo, turėjo lūkesčių pagal galimybes dar dažniau į ją atvykti, todėl ji nusprendė Tenerifėje įsigyti būstą. Tuo tikslu 2020 m. sausio 5 d. ieškovė sudarė sutartį su nekilnojamojo turto agentūra. Atsakovas šalių šeimos dažnam lankymuisi Tenerifėje pritarė, siūlė ieškovei šalių šeimai joje apsigyventi. Ieškovės sprendimui pirkti būstą Tenerifėje taip pat reikšmės turėjo tai, kad ieškovės tėvai ketino dovanoti jai piniginių lėšų, iš kurių dalį (apie 500 000 Eur) ieškovė ketino panaudoti būsto Tenerifėje įsigijimui. Priėmusi sprendimą įsigyti Tenerifėje būstą, ieškovė nebuvo apsisprendusi dėl atsakovo siūlymo šalių šeimai Tenerifėje apsigyventi. Ieškovės gyvenamoji vieta buvo (ir šiuo metu yra) deklaruota Lietuvoje. Svarstydama atsakovo siūlymą šalių šeimai apsigyventi Tenerifėje, ieškovė žinojo, kad tai susiję su Tenerifės rezidento statuso įgijimu. Šio statuso įgijimas galėjo turėti mokestinę reikšmę ieškovės pajamų Lietuvoje apmokestinimui, kas ieškovei buvo reikšminga dėl to, kad Lietuvoje ieškovė per UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios 18 proc. akcijų jai priklausė, dalyvavo didelio kapitalo įmonių valdyme. Todėl sprendimą dėl Tenerifės rezidento statuso įgijimo ieškovė planavo priimti išsiaiškinusi mokestinius privalumus ir trūkumus, taip pat įvertinusi, ar faktiškai reziduodama Tenerifėje, ji galės realiai dalyvauti Lietuvoje esančių įmonių valdyme ir jis nuo to nenukentės, nors iki tol ieškovei ilgą laiką būnant Tenerifėje su verslo klausimais pavykdavo sėkmingai susitvarkyti.

4.                      Šalių šeimai pirmuosius 2020 metų sausio ir vasario mėnesius būnant Tenerifėje, ieškovė turėjo lūkesčių įsigyti Tenerifėje gyvenamąjį būstą, tačiau 2020 m. kovo pradžioje šalių šeimai grįžus į Lietuvą dėl Covid-19 pandemijos, Lietuvoje buvo įvestas karantinas (2020 m. kovo 16 d.). Covid-19 pandemija privertė ieškovę susimąstyti dėl jos turto, kuris būtų nupirktas Tenerifėje, likimo jos mirties atveju, todėl ieškovė pradėjo domėtis Ispanijos Karalystėje įtvirtintu teisiniu reguliavimu paveldėjimo klausimais. Sužinojusi, kad Tenerifėje dideli paveldimo turto mokesčiai, o ieškovei tapus rezidente, paveldėjimo atveju būtų apmokestintas visas jos paveldimas turtas (tiek esantis Tenerifėje, tiek Lietuvoje), ieškovė nusprendė gyvenamąjį būstą Tenerifėje laikinai įsigyti sutuoktinio A. P. vardu, kuris neturėjo didelės vertės turto ir tam neprieštaravo. Sutuoktinio vardu įgytas turtas faktiškai būtų priklausęs ieškovei (nors juridiškai būtų sutuoktinio vardu), kol būtų galutinai išsiaiškinta situacija dėl mokesčių už paveldimą turtą ir būtų apsispręsta šį turtą perrašyti ieškovei ar jos įsteigtai įmonei.

5.                      Būsto Tenerifėje įgijimui laikinai atsakovo vardu pritarė ir ieškovės tėvai, kurie 2020 m. kovo 30 d. sutartimi dovanojo ieškovei 2 000 000 Eur, iš kurių iš karto po šios sutarties sudarymo, tą pačią 2020 m. kovo 30 d., pas tą patį notarą ieškovė su atsakovu sudarė 500 000 Eur dovanojimo sutartį, pagal kurią ieškovė pervedė į atsakovo sąskaitą banke šią pinigų sumą iš prieš tai jai tėvų dovanotų lėšų. Dovanojimo sutartis buvo reikalinga pinigų kilmei pagrįsti. Tačiau Covid-19 pandeminė situacija Lietuvoje suprastėjo, karantinas buvo įvestas ir Tenerifėje, todėl ieškovė nusprendė būsto Tenerifėje pirkimą atidėti iki situacijos pasikeitimo. Šalys susitarė, kad būsto Tenerifėje įgijimui jos atsakovui pervesti 500 000 Eur bus laikomi jo sąskaitoje ir jokiems kitiems tikslams nebus naudojami. Nors 2020 m. vasarą Covid-19 pandeminė situacija laikinai pagerėjo, kelionės į užsienį buvo ribojamos, be to, ieškovė augino naujagimę dukrą ir pagal galimybes rūpinosi Lietuvoje esančių jos valdomų įmonių, kurių finansinė padėtis dėl pandemijos nukentėjo, veiklos klausimais, dėl ko būsto Tenerifėje pirkimas buvo nukeltas vėlesniam laikui, kaip neprioritetinis.

6.                      2020 m. lapkričio viduryje šalių šeima išvyko į Tenerifę, kurioje išbuvo iki 2021 m. balandžio pradžios. Tuo metu ieškovė vėl apžiūrinėjo nekilnojamojo turto agentų surastus ten parduodamus būstus. Atskirais būstais ieškovei susidomėjus, atsakovas ėmėsi ieškovę nuo pirkimo atkalbinėti, pradžioje įvardindamas tariamus apžiūrimų atskirų būstų trūkumus, o ilgainiui tam pritrūkęs argumentų, atsakovas ėmėsi ieškovę apskritai atkalbinėti nuo būsto Tenerifėje pirkimo, tai argumentuodamas ieškovei įvairiomis hipotezėmis dėl nekilnojamojo turto rinkos pokyčių, pavojingų gamtinių sąlygų, taršaus oro ir galimų turto įsigijimo alternatyvų kitose šalyse. Po ilgo ieškovės įtikinėjimo nepirkti būsto Tenerifėje, pritrūkęs argumentų ieškovei atkalbėti nuo būsto pirkimo, atsakovas galiausiai ieškovei pareiškė, kad pirkti jai būsto Tenerifėje neleis ir pats jo ieškovės vardu nepirks. Tarp šalių kilo konfliktas. Tuo metu įtampa tarp šalių brendo ir dėl asmeninių tarpusavio santykių. 2021 m. balandžio pradžioje šalys grįžo į Lietuvą, toliau tarpusavyje nesutardami gyveno kartu, kol 2021 m. rugpjūčio 19 d. atsakovas išsikraustė gyventi atskirai.

7.                      Atsakovas, išsikraustęs gyventi atskirai, ieškovės prašymų grąžinti jai 500 000 Eur nepaisė, teigdamas, kad, būdamas santuokoje, iš ieškovės nieko negavo, todėl šie pinigai jam ne tik turi likti, bet jam dar turi būti neatlygintinai perleistas kitas ieškovės turtas, kaip kompensacija už jų bendrą gyvenimą. Galiausiai atsakovas šalių tarpusavio konflikto metu kartą pareiškė, kad 500 000 Eur formaliai jam yra dovanoti, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti juos grąžinti. Ieškovė kurį laiką dar prašė ieškovo pinigus grąžinti geruoju, tačiau atsakovas šios temos vengė. Kad atsakovas elgiasi nesąžiningai ir neketina pinigų ieškovei grąžinti, galima spręsti iš to, kad 2021 m. gruodžio 20 d. atsakovas įsigijo žemės sklypą su statiniais Kauno r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., tam panaudodamas dalį iš atsakovės pagal 2020 m. kovo 30 d. dovanojimo sutartį gautų lėšų.

8.                      Ieškovės įsitikinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kvalifikuoti tarp šalių sudarytą 2020 m. kovo 30 d. dovanojimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnio 1 dalį, kaip tariamą sandorį, sudarytą tik dėl akių, neketinant sukurti jame nurodytų teisinių pasekmių, tai yra, 500 000 Eur perdavimo atsakovo nuosavybėn.

9.                      Ieškovė pažymėjo, kad jos ketinimą įsigyti būstą Tenerifėje įrodo 2020 m. sausio 5 d. sutartis su nekilnojamojo turto agentūra. Tuo tarpu 2014 m. (duomenys neskelbtini) ikivedybinė sutartis įrodo, kad šalys nustatė visiško jų turto atskirumo rėžimą. Ieškovė išsamiai paaiškino objektyvias priežastis, dėl kurių nusprendė būstą Tenerifėje įsigyti laikinai atsakovo vardu. Tariamai dovanoti 500 000 Eur atsakovui nebuvo jokio kito poreikio ar pagrindo, kaip tik būsto Tenerifėje įgijimui. Tuo tikslu ieškovė iš jos tėvų 2020 m. kovo 30 d. jai dovanotų 2 000 000 Eur tą pačią dieną pervedė atsakovui 500 000 Eur pagal 2020 m. kovo 30 d. tarp šalių sudarytą dovanojimo sutartį. Ieškovė nurodo, kad valios perduoti 500 000 Eur atsakovo nuosavybėn, o atsakovas juos priimti savo nuosavybėn, neturėjo, pinigai buvo skirti konkrečiam ir vieninteliam tikslui – būsto Tenerifėje įgijimui laikinai atsakovo vardu. Tačiau būstas Tenerifėje nebuvo įgytas. Kad atsakovas neketina pinigų atsakovei grąžinti, rodo, kad atsakovas, nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. išsikraustęs gyventi atskirai, į ieškovės prašymus grąžinti pinigus nereaguoja, o iš jų dalies 2021 m. gruodžio 20 d. asmeninės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą su statiniais.

10.                      Be to, apie 2020 m. kovo 30 d. dovanojimo sutarties buvimą tariamu sandoriu taip pat galima spręsti iš kitos tarp šalių pasirašytos 2020 m. lapkričio 13 d. dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybių, nors šios sutarties pagrindu šalys jokių teisių ir pareigų neįgijo, o ją pasirašė su tokiomis sąlygomis, kokias tuo metu padiktavo situacija. Ieškovės tėvai 2020 m. lapkričio 13 d. dovanojo ieškovei dar 2 000 000 Eur, šią sumą pervesdami į ieškovės sąskaitą banke, ką patvirtina pridedama su ieškovės tėvais sudaryta 2020 m. lapkričio 13 d. pinigų dovanojimo sutartis. Tą pačią 2020 m. lapkričio 13 d. dieną, pas tą patį notarą ieškovė su atsakovu sudarė dovanojimo sutartį dėl 1 600 000 Eur dovanojimo atsakovui, pagal kurią ieškovė į atsakovo sąskaitą šią pinigų sumą įsipareigojo pervesti iki 2020 m. gruodžio 30 d. Ši sutartis tarp šalių buvo sudaryta tuo tikslu, kad ieškovei būnant Tenerifėje ir ten radus tinkamus nekilnojamojo turto objektus komerciniams tikslams (nuomai, perpardavimui), ji galėtų pervesti atsakovui pinigų sumas iki 1 600 000 Eur, reikalingas surastų nekilnojamojo turto objektų įsigijimui laikinai atsakovo vardu. Tokiu atveju ši sutartis būtų pasitarnavusi kaip atsakovo pinigų kilmę, kurią, perkant turtą Tenerifėje, būtina pagrįsti, pagrindžiantis dokumentas. Kaip tik po 2020 m. lapkričio 13 d. dovanojimo sutarties sudarymo, šalys 2020 m. lapkričio 15 d. išskrido į Tenerifę. Šalys šios išvykos metu Tenerifėje išbuvo iki 2021 m. balandžio 1 d. Tai tuo pačiu paaiškina 2020 m. lapkričio 13 d. dovanojimo sutarties sudarymo prieš pat išvykimą priežastis. Ieškovė, būdama Tenerifėje ir apžiūrinėdama ten parduodamą nekilnojamąjį turtą, prioritetą teikė būsto įsigijimui, kurio intensyviai ieškojo. Tuo tarpu atsakovas ėmėsi ieškovę nuo būsto pirkimo atkalbinėti, o vėliau pareiškė, kad jo ieškovės vardu nepirks. Todėl ne tik būstas Tenerifėje nebuvo nupirktas, bet ieškovė nepervedė atsakovui pinigų, nurodytų 2020 m. lapkričio 13 d. dovanojimo sutartyje, ir už juos šalių sutartu būdu (laikinai atsakovo vardu) nebuvo nupirkta kito nekilnojamojo turto. Juolab, kad ieškovė nėra įsigijusi gyvenamojo būsto Tenerifėje iki šiol.

II.       Atsakovo paaiškinimų esmė

11.                      Atsakovas prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad 2014 m. (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas sudarė ikivedybinę sutartį, kuria šalys susitarė, kad: 1) bet koks turtas vienos iš šalių bet kokiu būdu įgytas šalims gyvenant santuokoje yra tą turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Asmenine sutuoktinio nuosavybe taip pat yra visos sutuoktinio santuokos metu gautos pajamos, visos sutuoktinio vardu atidarytose banko sąskaitose esančios lėšos, asmeninės santaupos, sutuoktinio įgyti vertybiniai popieriai, gautos dovanos, paveldėtas turtas ir bet koks kitas turtas (ikivedybinės sutarties 2 punktas); 2) kiekvienas sutuoktinis valdo, naudojasi ir disponuoja asmeniniu turtu savarankiškai ir savo nuožiūra, išskyrus įstatymų taikomas išimtis šeimos turtui (ikivedybinės sutarties 4 punktas).

12.                      2014 m. (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas susituokė. Santuokoje gimė trys dukros, kurios šiuo metu yra nepilnametės: A. P. (gim. (duomenys neskelbtini) A. P. (gim. (duomenys neskelbtini) ir A. P. (gim. (duomenys neskelbtini)

13.                      Kanarų salų notarų rūmų notaras N. C. G. 2018 m. gegužės 2 d. patvirtino bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų namų kompleksas „(duomenys neskelbtini)“, II zona, C namas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savivaldybė, Tenerifės S. K. provincija) steigimo aktą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), toliau – Bendrovė). Šios bendrovės vadovu buvo paskirtas atsakovas. Tą pačią dieną Kanarų salų notarų rūmų notaras N. C. G. patvirtino Bendrovės, atstovaujamos atsakovo, įgaliojimą, skirtą D. E. L., E. S. C. ir N. S.. Bendrovė įgaliojo nurodytus asmenis inter alia „nupirkti nekilnojamojo turto objektą, kurio numeris (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registre yra (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), ar kitu būdu jį įsigyti – visą ar nedalomomis dalimis – už tokią kainą ir tokiomis sąlygomis, kurias sutars savo nuožiūra; už įsigytą turtą atsiskaityti grynaisiais pinigais sandorio metu, iki jo ar sumokėti dalimis“. Šio įgaliojimo pagrindu Bendrovė įsigijo Turtą, kurį jie (ieškovė ir atsakovas) naudojo atostogoms. Bendrovė buvo įsteigta ir Turtas buvo perkamas ieškovės tėvų – A. R. ir D. R. – piniginėmis lėšomis. Atsakovo žiniomis, tik nuo 2019 m. rudens ieškovė pradėjo valdyti Bendrovės akcijas per Nyderlandų Karalystėje įsteigtą holdingą „(duomenys neskelbtini)“, kurį valdo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

14.                      2020 m. kovo 30 d. ieškovė ir atsakovas sudarė notarės patvirtintą dovanojimo sutartį, kuria atsakovui buvo padovanota 500 000 Eur suma (notarinio registro Nr. 1791), kuriuos ieškovė mokėjimo nurodymu pervedė į atsakovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, nurodant paskirtyje, kad tai yra „dovanojimas“.

15.                      Nuo 2020 m. lapkričio 15 d. iki 2021 m. balandžio 1 d. šalys buvo išvykusios į Tenerifę, kur, kaip ieškovė teigia, įvyko konfliktas dėl 500 000 Eur padovanotos sumos. Tačiau 2021 m. birželio 14 d.–2021 m. rugpjūčio 8 d. laikotarpiu vykęs šalių susirašinėjimas atskleidžia, kad ieškovė ne kartą į atsakovą kreipėsi, sakydama, kad jį myli. Šiuo laikotarpiu šalių santykiai buvo gražūs: jie keturis kartus atostogavo Nidoje, ieškovė ir atsakovas artėjančią 7 metų santuokos sukaktį atšventė poilsinėje kelionėje Graikijoje laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 10 d. iki 2021 m. liepos 17 d. 

16.                      2021 m. rugpjūčio 10 d. ieškovė pranešė atsakovui, kad nori nutraukti santuoką, kas atsakovui buvo staigmena. Šią dieną ieškovė išvažiavo iš namų, esančių Kauno raj., (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini), į Vilnių, palikdama atsakovą su mažametėmis dukromis. Ieškovė, sugrįžusi namo tik po devynių dienų, nurodė atsakovui palikti šeimos namus, nes jie asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei. Vėliau paaiškėjo, kad ieškovė jau kuris laikas yra užmezgusi santykius su kitu vyru.

17.                      2021 m. rugsėjo 12 d. ieškovė atsakovui skirtoje žinutėje nurodė: „As taves vadinti savo meilyte jau negaliu, savo meilytem vadinti galiu tik musu vaikus. As tikrai nuosirdziai vertinu ka tu darei del musu, del manes... Vertinu, kad tu stengeisi, jog as rasciau ramybe, bet jos neradau...“. Nei iki 2021 m. rugsėjo 12 d., nei po 2021 m. rugsėjo 12 d. ieškovė atsakovui nebuvo pareiškusi pretenzijų dėl dovanojimo sutarties tariamumo, reikalaujant grąžinti 500 000 Eur.

18.                      2021 m. gruodžio 20 d. atsakovas notariškai patvirtinta pirkimo–pardavimo sutartimi asmeninės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą su statiniais, esančius Kauno r., (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini). Atsakovui sudarant šį sandorį, notarų biure ieškovė dalyvavo asmeniškai.

19.                      Nuo 2021 m. spalio 21 d. iki 2022 m. balandžio 26 d. tarp šalių vyko mediacija dėl santuokos nutraukimo, bendravimo su vaikais ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimu, tačiau mediacija buvo nutraukta.

20.                      Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. rezoliucija, priimta civilinėje byloje Nr. e2-12018-1052/2022, buvo priimtas ieškovės pareikštas ieškinys atsakovo atžvilgiu dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl sutuoktinio kaltės, gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo.

21.                      Tam, kad sudaryti atsakovo kaip nesąžiningo asmens įvaizdį, ieškinyje (su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones) buvo nutylėti tokie faktai, kaip: 1) kad per mediatorių šalys sprendžia santuokos nutraukimo klausimus, įskaitant, dėl atsakovo bendravimo su dukromis tvarkos nustatymo; 2) likus dienai iki ieškinio pateikimo, t. y. 2022 m. vasario 22 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skyriaus specialistas kreipėsi į Policijos komisariatą dėl ieškovės atlikto neteisėto veiksmo – nepilnamečių dukrų išvežimo į užsienį be atsakovo sutikimo; 3) Tenerifėje yra 2018 m. Bendrovės vardu įgyti šeimos poreikiams skirti namai (adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų namų 5 kompleksas „(duomenys neskelbtini)“), kuriuose 2020 m. vasario mėn. šalys įrenginėjo baseiną, apželdino sodą; 4) 2020 m. sausio 5 d. sutartis ieškovės buvo sudaryta su brokerių agentūra „Y. P.“, kurios steigėjas ir savininkas yra artimas šeimos draugas advokatui A. R. G. (ieškovės atstovo partneriui advokatų kontoroje „A. R. G. ir V. G. advokatų kontora“).

22.                      Ši byla buvo inicijuota dėl šių su ieškovės subjektinių teisių gynyba nesusijusių tikslų: 1) atsakovo teises varžančio procesinio instituto – laikinųjų apsaugos priemonių – taikymo, siekiant įgyti pranašumą ginče dėl santuokos nutraukimo; 2) įrodymų rinkimo, kurie būtų susiję ne su šia byla, o su šalių santuokos nutraukimo ginču, kuris šiuo metu yra sprendžiamas kitoje byloje; 3) faktų, kad atsakovas tariamai siūlė šeimai nuolatos apsigyventi Tenerifėje, kartu su ieškove ieškojo namų ir susitarė juos įsigyti atsakovo vardu, nustatymo teismo sprendimu. Tokiais faktais santuokos nutraukimo byloje ieškovė įrodinėtų, kad: ieškovė teisėtai dukras išvežė iš Lietuvos į Tenerifę (tariamai abu tėvai buvo nusprendę gyventi su dukromis saloje); atsakovas suklaidino ieškovę (atsakovas apsigalvojo dėl šeimos įsikūrimo saloje, negrąžino ieškovei jos tuo tikslu padovanotų pinigų ir tai galiausiai sąlygojo šeimos iširimą).

23.                      Sudaryta dovanojimo sutartis nėra tariamas sandoris. 2020 m. kovo 30 d. pas notarę pasirašant dovanojimo sutartį, ieškovės 2020 m. sausio 5 d. sudaryta sutartis negalėjo turėti ir neturėjo jokios įtakos atsakovo valios susiformavimui, nes atsakovas apie jos egzistavimą net nežinojo. Atsakovui taip pat nėra žinoma, kokios naudos gavimo tikslu 2020 m. kovo 30 d. šalys būtų galėjusios simuliuoti savo valią. Ieškovė, pasirašydama dovanojimo sutartį, patvirtino, jog susipažino su sutarties tekstu, sutinka su visomis joje numatytomis sąlygomis, įskaitant ir su tuo, kad sutartis nėra CK 6.467 straipsnyje reglamentuojama dovanojimo su sąlyga sutartis. Tuo labiau, kad dovanojimo sutartyje neužfiksuoto šalių neva sudaryto susitarimo dėl 500 000 Eur panaudojimo neįvykdymas niekaip negali patvirtinti pačios dovanojimo sutarties tariamumo (pvz., žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-314-186/2015, 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-141/2014). Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl dovanojimo sutarties sudarymo – tai ieškovės deklaratyvūs, jokiais įrodymais nepatvirtinti, prieštaringi bei tikrovės neatitinkantys teiginiai.

24.                      Ieškovė neįrodė dovanojimo sutarties, kaip niekinio sandorio, fakto, nes dovanojimo sutartis yra įvykdyta, o pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką esminis tariamo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-421/2016). Dovanojimo sutarties įvykdymo faktą patvirtina 2020 m. kovo 30 d. ieškovės bankiniu pavedimu atlikta finansinė operacija ir atsakovo konkliudentiniais veiksmais išreikštas piniginės dovanos priėmimas. Taigi dovanojimo sutarties pagrindu beveik 2 metus atsakovas realiai yra įgijęs nuosavybės teisę į 500 000 Eur sumą, o ieškovė – laisva valia atsisakiusi bet kokių pretenzijų į 500 000 Eur sumą.

25.                      Nepaisant aukščiau išdėstyto, ieškovė tvirtina, kad dovanojimo sutartis nėra įvykdyta, nes 2020 m. kovo 30 d. 500 000 Eur piniginės lėšos iš ieškovės banko sąskaitos buvo pervestos į atsakovo banko sąskaitą tam, kad atsakovas juos „palaikytų“ ieškovės interesais. Ieškovės teigimu, dovanojimo sutarties neįvykdymą įrodo tai, kad į bylą atsakovas nėra pateikęs Banko sąskaitos išrašo, iš kurio matytųsi, kad atsakovas disponavo 500 000 Eur kaip jam nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis. Atsakovas su tuo nesutinka, nes šalys yra sudariusios ikivedybinę sutartį, kuria susitarė, kad: asmenine nuosavybe yra visos sutuoktinio vardu atidarytose banko sąskaitose esančios lėšos (Ikivedybinės sutarties 2 p.); kiekvienas sutuoktinis valdo, naudojasi ir disponuoja asmeniniu turtu savarankiškai ir savo nuožiūra, išskyrus įstatymų taikomas išimtis šeimos turtui (Ikivedybinės sutarties 4 p.). Atsakovas, kaip ir visi sutuoktiniai, sudarę panašaus pobūdžio ikivedybinę / povedybinę sutartį, banko sąskaitoje esančiais pinigais disponuoja kaip savo asmenine nuosavybe. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas būtų iš ieškovės nepriėmęs 500 000 Eur dovanos – pranešęs ieškovei, kad 500 000 Eur sumos nepriima kaip dovanos ir kad ją banko sąskaitoje laikys ieškovės interesais, kaip ieškovės, o ne kaip savo, asmeninę nuosavybę. Tuo labiau, kad pati ieškovė, tvirtina, kad atsakovas naudojasi prieš beveik 2 metus padovanotomis piniginėmis lėšomis. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas ieškovės teiginys, kad byloje atsakovas nėra įrodęs, jog banko sąskaitoje 2020 m. kovo 30 d. atsiradusi 500 000 Eur suma – tai atsakovo asmeninė nuosavybė.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

III.       Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26.                      Ieškinys atmetamas.

27.                      Nustatyta, kad:

2.1.                      2014 m. (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas sudarė ikivedybinę sutartį, kuria šalys susitarė, kad: 1) bet koks turtas vienos iš šalių bet kokiu būdu įgytas šalims gyvenant santuokoje yra tą turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Asmenine sutuoktinio nuosavybe taip pat yra visos sutuoktinio santuokos metu gautos pajamos <...>, taip pat visos sutuoktinio vardu atidarytose banko sąskaitose esančios lėšos, asmeninės santaupos, sutuoktinio įgyti vertybiniai popieriai, gautos dovanos, paveldėtas turtas ir bet koks kitas turtas (ikivedybinės sutarties 2 punktas); 2) kiekvienas sutuoktinis valdo, naudojasi ir disponuoja asmeniniu turtu savarankiškai ir savo nuožiūra, išskyrus įstatymų taikomas išimtis šeimos turtui (ikivedybinės sutarties 4 punktas);

2.2.                      2014 m. (duomenys neskelbtini) šalys susituokė;

2.3.                      2020 m. sausio 5 d. ieškovė pateikė užsakymą Ispanijoje veikiančiai nekilnojamojo turto agentūrai, kad ši tarpininkautų jai perkant nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą gyvenamajam naudojimui Tenerifėje (pirkimo biudžetas iki 500 000 Eur) (pateiktas užsakymas pridėtas prie ieškinio);

2.4.                      2020 m. kovo 30 d. ieškovė, gavusi 2 000 000 Eur dovaną iš tėvų, 500 000 Eur notarine sutartimi padovanojo atsakovui (juridinis pagrindas: AB SEB banko 2020 m. kovo 30 d. mokėjimo nurodymas);

2.5.                      2020 m. lapkričio 13 d. ieškovė, gavusi 2 000 000 Eur dovaną iš tėvų, sudarė 1 600 000 Eur notarinę dovanojimo sutartį su atsakovu, įsipareigodama pinigus pervesti iki 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau sutartis nebuvo įvykdyta, t. y. pinigai nepervesti;

2.6.                      2021 m. vasarą šalių tarpusavio santykiai buvo geri, tą patvirtina šalių susirašinėjimas, atostogavimas kartu;

2.7.                      2021 m. gruodžio 20 d. atsakovas notariškai patvirtinta pirkimo–pardavimo sutartimi asmeninės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą su statiniais, esančius Kauno r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), kurių įsigijime pas notarą dalyvavo ir ieškovė;

2.8.                      nuo 2021 m. spalio 21 d. iki 2022 m. balandžio 26 d. tarp šalių vyko mediacija dėl santuokos nutraukimo, bendravimo su vaikais ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimu, tačiau mediacija mediatoriaus buvo nutraukta, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. rezoliucija, priimta civilinėje byloje Nr. e2-12018-1052/2022, buvo priimtas ieškovės pareikštas ieškinys atsakovo atžvilgiu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo.

28.                      Ieškovė prašo pripažinti 2020 m. kovo 30 d. sudarytą dovanojimo sutartį (500 000 Eur) negaliojančia, kaip tariamą sandorį, nes, pagal šalių žodinį susitarimą, šie pinigai buvo skirti būsto Tenerifėje įsigijimui laikinai atsakovo vardu, o jo neįsigijus, pinigai turi būti grąžinti ieškovei.

29.                      Atsakovas neigia buvus ieškovės nurodomam susitarimui dėl būsto Tenerifėje įsigijimo laikinai atsakovo vardu. Nurodo, kad pinigai jam buvo padovanoti kaip sutuoktiniui, nesiekiant jokio tikslo.

30.                      Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2003). Taigi tariamasis sandoris neturi esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas. Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018).

31.                      Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018).

32.                      Ginčuose dėl tariamo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008).

33.                      Nagrinėjamu atveju yra ginčijama notarinė sutuoktinio sutuoktiniui pinigų (ne nekilnojamojo turto ar kilnojamojo turto) dovanojimo sutartis, siekiant įrodyti jos tariamumą, kas lemia tam tikrą su tuo (pinigų dovanojimu) susijusių aplinkybių įrodinėjimo specifiką.

34.                      CK 3.99 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktiniai turi teisę dovanoti vienas kitam turtą pagal šio kodekso šeštosios knygos normas, reglamentuojančias dovanojimo sutartį.

35.                      Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad dovanojimo sutartis, visų pirma, yra dvišalis sandoris, išreiškiamas dviejų šalių suderinta priešpriešine valia. Dovanojimo sutarties atveju dovanotojas neatlygintinai perduoda apdovanojamajam turtą ar turtinę teisę nuosavybėn, o apdovanotasis išreiškia savo valią dovaną priimti. Dovanojimo sutartis yra ne tik neatlygintinė, vienašalė, bet ir realinė, nes įsipareigojimas padovanoti turtą ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi (CK 6.465 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126-701-2017). 

36.                      Dovanojimo sutartis laikoma sudaryta nuo dovanos perdavimo neatlygintinai apdovanotajam, šiam išreiškiant savo valią dovaną priimti, momento (CK 6.465 straipsnio 1 dalis) ir nuo šio momento apdovanotasis pagal bendrą taisyklę įgyja nuosavybės teisę į dovaną (CK 4.49 straipsnio 1 dalis). Iki dovanos jam perdavimo apdovanotasis turi teisę bet kada išreikšti savo valią atsisakyti priimti dovaną (CK 6.468 straipsnio 1 dalis), tokiu atveju dovanojimo sutartis laikoma nesudaryta ir negalioja, nes nėra šalių suderintos priešpriešinės valios. Apdovanotojo valios priimti dovaną išreiškimu gali būti laikomas jo pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas dovanos priėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126-701-2017).

37.                      Dovanojimo institutą reguliuojančiose normose įstatymo leidėjas nenumatė specialaus nuosavybės įgijimo momento ar dovanos perdavimo procedūros. Tai reiškia, kad nekilnojamojo daikto dovanojimo atveju nuosavybės teisė pereina jo perdavimo momentu. Norminiuose aktuose taip pat nėra reglamentuota, kokius konkrečius fizinius veiksmus privalu atlikti nekilnojamojo daikto perdavimo metu. Praktika susiformavo taip, kad perdavimas laikomas įvykusiu perdavimo faktą konstatavus rašytiniame dokumente. Toks būdas yra numatytas ir normoje, nustatančioje nekilnojamojo daikto perdavimą jo pirkimo–pardavimo atveju (CK 6.398 straipsnis). Todėl įrašas dovanojimo sutartyje apie dovanojamo daikto priėmimą yra pakankamas pripažinti, jog daiktas perduotas, o jo nuosavybė perėjo apdovanotajam (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-314-186/2015).

38.                      Iš 2020 m. kovo 30 d. notarinės pinigų dovanojimo sutarties matyti, kad: 1) ieškovė dovanoja asmeninėn nuosavybėn sutuoktiniui pinigus pervesdama į dovanos gavėjo sąskaitą. Juridinis pagrindas: AB SEB banko 2020 m. kovo 30 d. mokėjimo nurodymas (sutarties 1 punktas); 2) apdovanotasis jam asmeninės nuosavybės teisėmis dovanojamuosius 500 000 Eur priima (sutarties 2 punktas); 3) sutartis yra realinė ir įsigalioja nuo šia sutartimi dovanojamųjų 500 000 Eur pervedimo į atsakovo sąskaitą, nurodytą šios sutarties 1 punkte, momento (sutarties 3 punktas); 4) šalys pareiškia, užtikrina ir garantuoja, kad šią sutartį sudaro laisva valia, be jokios prievartos ir apgaulės (sutarties 3.6 papunktis); 5) šalys pareiškia, užtikrina ir garantuoja, kad nėra jokių kliūčių, kurios galėtų turėti įtakos šios sutarties pasirašymui ir tinkamam jos vykdymui (sutarties 3.7 papunktis); 6) šalys patvirtina, kad su visomis sutarties sąlygomis kiekviena iš šalių visiškai sutinka (sutarties 5.1 papunktis); 7) sutarties sąlygos visiškai atitinka šalių teisėtus interesus bei laisvai išreikštą jų valią (sutarties 5.2 papunktis); 8) šalys pareiškia, kad sutartis atitinka jų valią ir tikruosius ketinimus, sutarties prasmė ir teisinės pasekmės šalims išaiškintos (sutarties 5.5 papunktis). Teismas sprendžia, kad ginčijama dovanojimo sutartis yra aiški ir suprantama. Ieškovė dovanojimo sutarties sudarymo dieną pervedė atsakovui pinigus, o atsakovas nurodė, kad juos priima, todėl jau 2020 m. kovo 30 d. pinigų dovanojimo sandoris buvo įvykdytas, kas reiškia, jog jis negali būti laikomas nei tariamu, nei kitu niekiniu sandoriu.

39.                      Tai, kad ginčijama dovanojimo sutartis buvo įvykdyta, patvirtina ir tai, jog: 1) ieškovė beveik du metus (2020 m.–2021 m., ieškinys pateiktas tik 2022 m. vasario 23 d.) nereiškė jokių pretenzijų dėl padovanotų pinigų (ir galimai neįvykdyto žodinio susitarimo), o 2020 m. lapkričio 13 d. dar sudarė 1 600 000 Eur dovanojimo sutartį atsakovui, kuri nebuvo įvykdyta dėl nepervestų pinigų; 2) byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsisakęs dovanos (CK 6.468 straipsnio 1 dalis). 

40.                      Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl šalių valios neatitikimo dovanojimo sutarties formai, laikytinos nepagrįstomis ir neįrodytomis, nes:

15.1.                      Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovė iš esmės neginčija, jog dovanojo atsakovui 500 000 Eur, tik nurodo, kad tikslas dovanojimo buvo pinigų teisėtumo (kilmės) pagrindimas įsigyjant gyvenamąjį būstą Tenerifėje atsakovo vardu. Taigi tokie ieškovės motyvai patvirtina, kad pats dovanojimo sandoris nėra simuliacinis, t. y. jis tikras, atitinkantis ieškovės valią, tik vėliau po šio sandorio nebuvo sudarytas kitas sandoris, kurio neva ieškovė siekė; 

15.2.                      Antra, tik ieškovė nurodo, kad dovanoti pinigai buvo skirti gyvenamajam būstui Tenerifėje įsigyti, o atsakovas tai neigia; 

15.3.                      Trečia, vertinant šio pinigų dovanojimo sandorio tariamumą, ieškovės noras įsigyti gyvenamąjį būstą Tenerifėje nėra reikšmingas, nes net pripažinus, jog ieškovė būtent šiais dovanotais pinigais tikėjosi laikinai atsakovo vardu įsigyti būstą Tenerifėje, tai nebūtų pagrindas pripažinti notariškai patvirtintą pinigų dovanojimo sutartį tariamuoju sandoriu, nes šis sandoris nebuvo simuliuojamas, jis įvykdytas; 

15.4.                      Ketvirta, ieškovei siekiant, kad už dovanotus pinigus būtų įsigytas būstas Tenerifėje, tokia sąlyga galėjo būti įrašyta į dovanojimo sutartį, nes tokią galimybę numato CK 6.467 straipsnio 1 dalis; 

15.5.                      Penkta, ieškovei nebuvo poreikio 2020 m. kovo 30 d. dovanoti atsakovui pinigus ieškovės nurodomam tikslui pasiekti, nes nebuvo surastas norimas įsigyti būstas, t. y. nebuvo dar ką pirkti;

15.6.                      Šešta, ieškovė iki šiol nėra įsigijusi būsto Tenerifėje;

15.7.                      Septinta, ieškovė būdama verslininke, įmonių valdybos nare, valdanti itin didelės vertės turtą, savarankiškai sudarinėjanti sutartis ir turinti galimybę pasitelkti tam teisininkus, negalėjo nesuprasti (suprato) ginčijamos dovanojimo sutarties pasekmių, t. y. kad pagal šią sutartį pervesti pinigai tampa atsakovo nuosavybe. Tą patvirtina ir vėliau sudaryta kita, t. y.  2020 m. lapkričio 13 d. sudaryta dovanojimo sutartis, kurioje jau buvo nurodyta vėlesnė pinigų pervedimo data palyginus su dovanojimo sutarties sudarymo data; 

15.8.                      Aštunta, ieškovė nurodo, kad 2020 m. lapkričio 15 d.–2021 m. balandžio 1 d. šalims būnant Tenerifėje tarp šalių įvyko konfliktas, nes atsakovas neva atsisakė pirkti būstą Tenerifėje jos vardu ir negrąžino 500 000 Eur, todėl grįžo į Lietuvą susipykę ir iki išsiskyrimo (2021 m. rugsėjo 10 d.) gyveno nesutardami. Tačiau tokius ieškovės paaiškinimus paneigia atsakovo pateiktas šalių draugiškas susirašinėjimas 2021 m. vasarą, kuriame ieškovė nurodydavo, jog atsakovą myli, kartu atostogavo (važiavo į Nidą, Graikiją). Tai patvirtina ieškovės paaiškinimų neatitikimą rašytiniams bylos įrodymams bei iš dalies tai, kad nebuvo nesutarimų dėl ginčijamos dovanojimo sutarties; 

15.9.                      Devinta, ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtų iki šalių išsiskyrimo (2021 m. rugsėjo 10 d.) reiškusi pretenzijas dėl būsto neįsigijimo Tenerifėje jos vardu už atsakovui padovanotus 500 000 Eur;

15.10.                      Dešimta, ieškovės 2020 m. sausio 5 d. atliktas užsakymas Ispanijoje veikiančiai nekilnojamojo turto agentūrai, kad ši tarpininkautų jai perkant nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą gyvenamajam naudojimui Tenerifėje, patvirtina tik tai, kad ieškovė galimai bandė ieškoti būsto Tenerifėje (pagal užsakymą – įsigyti savo vardu, o ne atsakovo), tačiau, kaip jau minėta šio sprendimo 40.3 punkte, ieškovės noras įsigyti gyvenamąjį būstą Tenerifėje nėra reikšmingas, sprendžiant šį ginčą;

15.11.                      Vienuolikta, ieškovė nepateikė įrodymų apie šalių valios simuliaciją sudarant ginčijamą dovanojimo sandorį. Pažymėtina, kad ieškovės atstovas savo kalboje akcentavo tai, kad teismas, atmesdamas jo prašymus: 1) prijungti išrašą iš priešieškinio (kuriame atsakovas nurodo, kad turi santaupų iš darbinės veiklos), 2) išreikalauti banko sąskaitos išrašą iš atsakovo (kuris neva pagrįstų, jog atsakovas nenaudojo jam padovanotų pinigų), 3) iškviesti ir apklausti liudytojais mediatorių, notarę (galimai girdėjo apie pinigų dovanojimo aplinkybes), šalių vaikų auklę, advokatą R. G., ieškovės mamą D. R. (galėtų patvirtinti ieškovės ketinimą įsigyti būstą Tenerifėje laikinai atsakovo vardu), – ribojo teisę pateikti įrodymus, dėl ko gali būti neatskleista bylos esmė. Šiuo atveju teismas pažymi, kad teismas gali (ir turi) priimti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 180 straipsnis). Ieškovės atstovo prašomi priimti įrodymai buvo nepriimti, kaip nereikšmingi bylai, nes: 1) nėra byloje ginčo dėl to, kad atsakovas turėjo pajamų iš darbinės veiklos; 2) atsakovo banko sąskaitos išrašas negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybės, kad tarp šalių buvo susitarimas gautus 500 000 Eur dovanų laikyti jų neišleidžiant, t. y. kad jais nebuvo disponuojama, jie nebuvo atsakovo nuosavybė. Net ir nustačius, kad pas atsakovą tokia pinigų suma buvo sąskaitoje ilgą laiką, tai niekaip negali paneigti fakto, jog nuo 2020 m. kovo 30 d. (pinigų atsakovui pervedimo ir jų priėmimo) atsakovas įgijo nuosavybės teisę į šiuos pinigus ir galėjo jais savo nuožiūra disponuoti, t. y. juos leisti, ar jų neleisti (taupyti); 3) liudytojų parodymai, šiuo atveju, atsižvelgiant į ginčo esmę (notarinės pinigų dovanojimo sutarties tarp sutuoktinių pripažinimas negaliojančia), nėra leistini (patvirtinant žodinį šalių susitarimą dėl pinigų paskirties) bei jie negali patvirtinti šalių valios dėl sandorio sudarymo ir paneigti notarinį sandorį. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti <...>. Be to, prašymai prijungti išrašą iš priešieškinio bei apklausti liudytojus (šalių vaikų auklės, mediatoriaus, notarės) galėjo būti pateikti anksčiau, o jų pateikimas teismo posėdžio metu vertintinas kaip siekis užvilkinti bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad įstatymai nedraudžia šalims teikti įrodymus apeliacinės instancijos teismui, o apeliaciniam teismui juos priimti, <...> kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti <...> (CPK 314 straipsnis).

41.                      Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, dėl ko jis atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42.                      Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovui (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

43.                      Nustatyta, kad už suteiktas teisines paslaugas (advokato padėjėjos konsultacijas, atsiliepimo, tripliko surašymą) atsakovas patyrė 5 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendžia, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio maksimalių dydžių, atitinka bylos sudėtingumą, advokato padėjėjo (advokato) darbo ir laiko sąnaudas, todėl laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš ieškovės.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui A. P., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės A. P., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 100 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas