Civilinė byla Nr. e2-1260-800/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10429-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.2.;

(S)

2.1.2.4.3.; 2.6.1.6.1.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.2.6.1.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 27 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Janavičienė,

sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei,

dalyvaujant ieškovo UBOJNIA DBROBIU Gorn i Synowie sp.j. atstovui advokatui Andriui Būdvyčiui, atsakovės A. B. atstovui advokatui Viliui Masiuliui, atsakovui M. Č., atsakovų M. Č. ir D. Č. atstovei advokato padėjėjai Aurelijai Adomaitytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UBOJNIA DBROBIU Gorn i Synowie sp.j. ieškinį atsakovams A. B., D. Č., M. Č., tretieji asmenys O. M., notarė Lijana Gačionienė, AIG Europe Limited, dėl pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovas ieškiniu prašė: 1) pripažinti tarp atsakovės A. B. bei M. Č. ir D. Č. sudarytą 2016-10-13 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LG-6647 negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio); 2) taikyti restituciją – atsakovei A. B. nuosavybės teise grąžinti butą su rūsiu (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), o atsakovams M. Č. ir D. Č. grąžinti sumokėtus pinigus už butą su rūsiu (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)); 3) priteisti visas ieškovės UBOJNIA DROBIU Gorni i Synowie sp.j (juridinio asmens kodas: 519541116) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovę UBOJNIA DROBIU Gorni i Synowie sp.j. ir UAB „Aivida“, kurios vadovu yra A. B., siejo ilgalaikiai didmeninio pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovė ir UAB „Aivida“ yra sudariusios 2011-06-15, 2012-01-02, 2014-12-01 pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias ieškovė įsipareigojo pirkimo-pardavimo sutartyse nustatyta tvarka gavusi užsakymą tam tikram prekių asortimentui ir kiekiui, perduoti šias prekes UAB „Aivida“ nuosavybėn, o UAB „Aivida“ įsipareigojo priimti prekes, už jas sumokėti ir įvykdyti kitus pirkimo-pardavimo sutartyse numatytus įsipareigojimus. UAB „Aivida“ prievolės pagal pirkimo-pardavimo sutartis buvo užtikrintos atsakovės A. B. ir A. B. laidavimu (2011-06-15, 2012-01-02, 2012-12-21, 2014-12-01). Ilgalaikio bendradarbiavimo eigoje UAB „Aivida“ direktoriaus A. B. ir jo buvusios žmonos A. B. komerciniai santykiai su ieškove peraugo į draugiškus santykius su ieškovės savininkais. A. B. su A. B. kartu su ieškovės savininkais leido laisvą laiką, šventė šventes, atostogavo. Tokiu būdu A. ir A. B. įgijo ieškovės savininkų didelį pasitikėjimą, ir per ketverių metų laikotarpį UAB „Aivida“ įgijo didelį kiekį paukštienos produktų ir tapo skolinga ieškovei 1 863 012,70 PLN (438 872,25 EUR). Siekiant  užtikrinti UAB „Aivida“ skolų įvykdymą, A. B. ir A. B., žinodami, jog yra finansiškai nepajėgūs atsakyti už UAB „Aivida“ skolas ieškovei išdavė neprotestuotinus paprastuosius vekselius. Ieškovei supratus, jog A. ir A. B. piktnaudžiavo asmeniniais santykiais su ieškovės savininkais, ėmė prekes ir neketino už jas atsiskaityti, nusprendė UAB „Aivida“ skolos išieškojimo klausimą pavesti profesionaliems teisininkams. 2016 m. spalio mėn. pradžioje ieškovei ir A. B. preliminariai pavyko susitarti, jog ieškovė sumažina skolą, o UAB ,,Aivida“ įsipareigoja ieškovei iš karto sumokėti 5000 EUR bei mokėti po 1000 EUR per mėnesį. Be to, buvo susitarta, jog UAB „Aivida“ prievolė ieškovės atžvilgiu turi būti užtikrinta A. B. nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) hipoteka. A. B. susitikimo metu pabrėžė, jog dėl buto įkeitimo turi pasitarti su buvusia sutuoktine A. B. ir gauti jos pritarimą. Po kelių dienų, ieškovės atstovas parengė susitarimo dėl skolos grąžinimo projektą ir 2016-10-10 dar kartą susitiko su UAB „Aivida“ direktoriumi A. B.. A. B. nurodė, jog A. B. nesutinka hipoteka įkeisti jai nuosavybės teise priklausančio buto. Susitikimo metu tapo aišku, jog A. B. neturėjo ketinimo susitarti su ieškove, kokiu nors būdu padengti skolą, o derybas su ieškovės atstovu vedė tik tam, jog jam buvo reikalinga daugiau laiko buto pirkėjams surasti ir taip perleisti vienintelį turtą, iš kurio ieškovė turėjo galimybę nukreipti savo reikalavimo patenkinimą. 2016-10-11 ieškovės atstovas, supratęs, jog susitarti su A. B. nepavyks, 2016-10-11 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 233 573,91 EUR skolos priteisimo iš atsakovės A. B. su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 2016-10-12 ieškovės ieškinys buvo priimtas. Tuo tarpu 2016-10-13 atsakovė A. B., žinodama, jog ieškovė žada kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, siekdami išvengti atsiskaitymo su ieškove, sudarė jai nuosavybės teise priklausančio buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LG-6424. Pagal 2016-10-13 pirkimo-pardavimo sutartį atsakovė A. B. įsipareigojo perduoti butą atsakovų M. Č. ir D. Č. nuosavybėn, o atsakovai M. Č. ir D. Č. įsipareigojo sumokėti už butą. Kitą dieną po buto perleidimo, t. y. 2016-10-14 Kauno apygardos teismas priėmė nutartį, kuria buvo tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarta atsakovės A. B. turtui taikyti areštą, o nesant pakankamai turto areštuoti atsakovės A. B. pinigines lėšas ar turtines teises. Faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina, jog atsakovė A. B. perleido butą, siekdama išvengti jai kaip laiduotojai bei vekselio davėjai tenkančių prievolių bent dalinio įvykdymo ieškovės atžvilgiu. Butas buvo vienintelis turtas, į kurį ieškovė galėjo nukreipti savo reikalavimo patenkinimą. Pirma, ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę pagal 2012-01-02 atsakovės A. B. išduotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo atsakovė A. B. įsipareigojo vekselio turėtojui (ieškovei) sumokėti 1 000 000 PLN (atitinka 238 032,90 EUR pagal 2016-10-13 PLN-EUR kursą). Pagal šį paprastąjį neprotestuotiną vekselį atsakovė A. B. be jokių sąlygų įsipareigojo iki 2013-01-31 sumokėti ieškovei visą minėtą vekselyje nurodytą sumą. Atsakovė A. B. savo įsipareigojimų numatytu terminu pagal 2012-01-02 neprotestuotiną paprastąjį vekselį neįvykdė, todėl ieškovė kreipėsi dėl skolos priteisimo iš atsakovės A. B. ir 2016-10-14 Kauno apygardos teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Be to, ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovę A. B. 2012-01-02 laidavimo sutarties pagrindu. Pagal 2012-01-02 laidavimo sutartį atsakovė A. B. ir A. B. įsipareigojo neatlygintinai atsakyti ieškovei, jei UAB „Aivida“ tinkamai neįvykdys savo prievolių pagal 2012-01-02 daugkartinio pirkimo-pardavimo sutartį (laidavimo sutarties 1.1 punktas). Laidavimo sutarties 1.2 punkte nurodyta, jog už prievolės neįvykdymą laiduotojai (atsakovė A. B. ir A. B.) atsako solidariai su skolininku (UAB „Aivida“). Laidavimo sutarties 6 punktu šalys (ieškovė ir atsakovė A. B. bei A. B.) sulygo, jog laidavimo sutartys įsigalioja nuo pasirašymo momento ir galioja iki visiško prievolių įvykdymo pardavėjui (UAB „Aivida“). UAB „Aivida“ neįvykdė savo prievolių ieškovės atžvilgiu pagal pirkimo-pardavimo sutartis. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovę kaip laiduotoją, t. y. teisę reikalauti grąžinti skolas už ieškovės patiektas prekes UAB „Aivida“ pagal 2012-01-02 daugkartinio pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė 2016-10-13, buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną turėjo 24 525,55 EUR finansinį reikalavimą, neįskaitant sutartinių palūkanų atsakovės A. B. atžvilgiu. Antra, atsakovės A. B. bei atsakovų M. ir D. Č. sudaryta buto 2016-10-13 pirkimo-pardavimo sutartis yra pažeidžianti ieškovės kaip kreditorės interesus. Atsakovei A. B. perleidus turtą atsakovams M ir D. Č., nebeliko realios galimybės ieškovei iš atsakovės A. B. išieškoti bent mažą dalį skolos už ieškovės patiektas prekes UAB „Aivida“. Atsakovei A. B. perleidus butą atsakovams M. ir D. Č., vienintelis atsakovei A. B. jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas yra hipoteka apsunkintas ir areštuotas žemės sklypas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) bei nebaigtas statyti pastatas-gyvenamasis namas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)). Akivaizdu, jog atsakovė A. B. perleisdama butą atsakovams M. ir D. Č., pažeidė ieškovės, kaip kreditorės interesus. Trečia, atsakovė A. B. neturėjo teisinės prievolės sudaryti 2016-10-13 buto pirkimo-pardavimo sutarties. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas siekiant sumažinti atsakovei A. B. nuosavybės teise priklausantį turtą ir tokiu būdu užkirsti kelią ieškovei susigrąžinti bent mažą dalį skolos, antstoliui varžytinėse pardavus butą. Ketvirta, atsakovė A. B., žinodama apie UAB „Aivida“ pradelstas skolas ieškovės atžvilgiu, jog UAB „Aivida“ yra ekonomiškai nepajėgi atsiskaityti su ieškove bei tai, jog ieškovė kreipsis į teismą dėl skolos priteisimo, perleido jai priklausantį butą. Tokiais veiksmais atsakovė A. B. užkirto galimybę ieškovei išieškoti net mažą dalį skolos iš atsakovės A. B. kaip UAB „Aivida“ laiduotojos bei vekselio davėjos. Atsakovė A. B. laikytina nesąžininga, nes žinojo, jog toks sandoris pažeis ieškovės kaip kreditorės teises. Penkta, buto įgijėjai atsakovai M. ir D. Č. laikytini nesąžiningais, kadangi turėjo žinoti, jog buto pirkimo-pardavimo sandoris pažeis ieškovės interesus. Atsakovai M. ir D. Č. kaip sąžiningi įgijėjai prieinamomis priemonėmis turėjo pasidomėti, ar atsakovė A. B. neturi kreditorių. Kaip minėta anksčiau, 2016-10-11 ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės A. B. su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovai M. ir D. Č. turėjo galimybę Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ pasitikrinti, ar atsakovės A. B. atžvilgiu nėra iškelta civilinių bylų. Minėtoje sistemoje buvo nurodyta, jog rašytinio proceso tvarka 2016-10-14 bus nagrinėjamas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo iš A. B. bei prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės A. B. turtui. Pažymėtina, jog Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ pateikiama informacija yra vieša, prieinama kiekvienam asmeniui. Atsakovai M. ir D. Č. kaip sąžiningi protingi ir apdairūs turto įgijėjai privalėjo ieškoti viešos informacijos apie atsakovės A. B. kreditorius, turėjo teisę iš atsakovės A. B. reikalauti pateikti paaiškinimus ar duomenis apie turimus kreditorius, tačiau jokių aktyvių veiksmų neatliko. Darytina išvada, jog atsakovai M. ir D. Č. kaip turto įgijėjai neįvykdė savo pareigos veikti aktyviai, pasidomėti visomis prieinamomis priemonėmis, ar atsakovė A. B. neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. M. ir D. Č. privalėjo tai padaryti kaip protingi ir apdairūs asmenys, nes, suprantama, jog sudarant sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti sunkumų dėl įgyjamo turto, siekti apsisaugoti, kad šis turtas nebūtų išreikalaujamas. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovų M. ir D. Č. nepagrįstas neveikimas laikytinas nesąžiningu elgesiu. Konstatuotina, jog yra visos būtinos sąlygos taikyti CK 6.66 straipsnį (actio Pauliana) ir atsakovų A. B. bei M. ir D. Č. sudarytą 2016-10-13 buto pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia. Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo padarinių. Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu taikoma restitucija (CK 6145 str. 1 d.).  Tarp atsakovės A. B. bei M. ir D. Č. sudaryta 2016-10-13 buto pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia ab initio ir taikytina restitucija – atsakovei A. B. grąžintinas butas, o atsakovams M. ir D. Č. – sumokėta buto kaina.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patvirtino ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovė A. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Iš ieškovo prie ieškinio pateiktų ieškinio faktinį pagrindą pagrindžiančių įrodymų matyti, kad yra tik trys būtinos sąlygos actio Pauliana institutui taikyti: 1) ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkei; 2) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas (ieškovas kreipėsi į teismą 2017 m. gegužės mėn., o ginčijamas sandoris sudarytas 2016 m. spalio 13 d.); 3) įstatymo ar išankstinio susitarimo pagrindu sandorio skolininkė A. B. su atsakovais M. ir D. Č. sudaryti neprivalėjo. Tuo tarpu kitų būtinų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų ieškovas neįrodė. Ketvirta būtina sąlyga, kad ginčijamas sandoris būtų pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu yra tai, jog ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. Penkta ir šešta būtinos sąlygos, kad ginčijamas sandoris būtų pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu yra tai, jog turi būti nustatomas, tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, jei sandoris atlygintinis. Šios sąlygos reiškia, kad skolininkas žinojo ar turėjo žinoti, jog jo sudaromas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Be to, CK taip pat įtvirtinta, jog ginčijamas atlygintinis dvišalis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jeigu sandorio kita šalis (trečiasis asmuo) buvo nesąžininga. Sprendžiant ar atsakovė A. B. (pardavėjas) ir atsakovai M. ir D. Č. (pirkėjai), sudarydami 2016 m. spalio 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovo skolininkė A. B. pardavė už 37 000 Eur atsakovams M. ir D. Č. butą, esantį (duomenys neskelbtini), pažeidė kreditoriaus (ieškovo) teises ar interesus, būtina išsiaiškinti ar po šio sandorio sudarymo atsirado bent viena iš nurodytų aplinkybių: 1) skolininkė A. B. tapo nemoki; 2) skolininkė, būdama nemoki, suteikė pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kitaip buvo pažeistos kreditoriaus teisės. 2016 m. spalio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. LG-6424 butas, esantis (duomenys neskelbtini), parduotas už 37 000 Eur kainą (Sutarties 3.1 p.). Kad už nupirktą nekilnojamąjį turtą atsakovai (pirkėjai) 2016 m. spalio 13 d. pilnai atsiskaitė patvirtina notarės patvirtintas A. B. 2016 m. spalio 13 d. pakvitavimas. Ginčijamo sandorio kaina, kurią pirkėjai realiai sumokėjo pardavėjai ir kuri viršija parduoto buto vidutinę rinkos vertę, patvirtina, kad sandorio sudarymas negalėjo skolininkės (pardavėjos A. B.) padaryti negalinčios padengti įsiskolinimo ieškovui. Be to, ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovė A. B. atsiskaitė su kitais kreditoriais, todėl akivaizdu, jog po sandorio sudarymo (pardavėjos) turtinė padėtis nepasikeitė, nes ji už parduotą butą gavo realią rinkos kainą. Pažymėtina, jog ieškovas neįrodinėja, kad atsakovė (pardavėja) pardavė turtą už mažesnę nei rinkos kaina, juo labiau, kad butas parduotas už ženkliai didesnę kainą nei buto vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu.

Atsakovė A. B. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad žinojo, kad vyras vysto verslą, tačiau pati tame nedalyvavo. Vyru pasitikėjo, todėl įkalbėta pasirašė vekselių, net ir po santuokos nutraukimo. Jai nebuvo žinomos jokios derybos tarp ieškovo ir jos vyro. Ieškovų iš anksčiau nepažinojo, jokių susitarimų su ja asmeniškai jie nesudarinėjo. Gyvenant šeimoje jų turtas buvo namas su paskola, o taip pat jos butas. 2014-2016 metais sunkiai vertėsi, gyveno pas tėvą bute, todėl nusprendė butą parduoti. Pirkėjai vieną kartą butą apžiūrėjo ir jiems tiko, todėl greitai kreipėsi pas notarą. Kada tiksliai įdėjo skelbimą buto pardavimui neatsimena. Nežino kiek laiko skelbimas galiojo. Kai atsirado pirkėjai, tą pačią dieną skelbimą ištrynė. Datą sutartyje galėjo suklysti, rašydama paklausė kuris mėnuo pirkėjai pasakė, kad 09 ir parašė. Avansinėje sutartyje nurodė, ne gyvenamosios vietos adresą, o savo parduodamo buto adresą. Butą pardavė už tokią kainą kokią nurodė skelbime, neatsimena ar kiek nuleido. Gautus pinigus tėvas nuėmė ir atidavė jai. Pinigus išleido savo poreikiams nes nedirbo ir negavo pajamų. Ieškinys yra nepagrįstas. 

Atsakovai  D. Č. ir M. Č. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka. Nurodė kad 2017 m. rugsėjo mėnesį (teismo posėdžio metu patikslino, kad spalio mėnesį) skelbimų portale www.aruodas.lt rado skelbimą apie parduodamą butą, (duomenys neskelbtini). Šiuo butu susidomėjo ir dėl buto apžiūros kreipėsi skelbime nurodytu kontaktiniu telefonu. Paskambinus paaiškėjo, kad jis priklauso atsakovei A. B., su kuria susitarė dėl apžiūros laiko. Butas atitiko jų reikalavimus, yra parduodamas jiems prieinama kaina, todėl buvo nuspręstą, jį įsigyti. 2016 m. rugsėjo 7 d. (teismo posėdžio metu patikslino, kad spalio mėnesį) pasirašė avansinio mokėjimo sutartį su pardavėja A. B., pagal kurią įsipareigojo pirkti butą už 37 000,00 eurų sumą. Pasirašydami šią sutartį sumokėjo 1000,00 eurų avansinį mokėjimą ir susitarė, kad pirkimo-pardavimo sutartis notarų biure bus pasirašyta iki 2016 m. spalio 30 d. 2016 m. spalio 13 d. Kauno rajono 5-ajame notarų biure buvo sudaryta pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis. Nekilnojamojo turto registre minėta pirkimo-pardavimo sutartis buvo įregistruota 2016 m. spalio 14 d. Po sutarties sudarymo ir įregistravimo jie persikėlė gyventi į įgytą butą, jį prižiūrėjo, rūpinosi, pagerino ir gyveno kartu su savo mažamete dukra. Ieškinys grindžiamas tikrovės neatitinkančia prielaida, kad A. B., turėdama skolų ir vengdama jų išieškojimo, tyčia skubos tvarka pardavė butą jiems, o pirkėjai tariamai buvo nesąžiningi ir butą įsigijo tinkamai nepatikrinę atsakovės kreditorių ir kitų asmeninių įsipareigojimų. Su tokiomis aplinkybėmis kategoriškai nesutinka, kadangi jie buvo sąžiningi, nežinojo ir negalėjo žinoti apie pardavėjos finansinius įsipareigojimus, apie vykstančius teisminius procesus. Visiškai pasitikėjo sutartį tvirtinusia notare, kadangi notarės pareiga yra patikrinti visus viešuosius registrus, todėl privalo būti laikomi sąžiningais buto įgijėjais. Atsakovams nėra žinomos aplinkybės susijusios su ieškovės ir A. B. tarpusavio santykiais, kadangi iki ginčijamos sutarties sudarymo nebuvo su ja pažįstami. A. B. nebuvo viešas asmuo apie kurį būtų lengvai prieinama informacija. Ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo iš A. B. teismui buvo paduotas 2016-10-11, tačiau preliminari buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta dar 2016-10-07, todėl net ir tuo atveju, jei jie ir būtų tikrinę visus įmanomus duomenis apie pardavėjos finansinę padėtį, jie tai būtų darę iki avanso sumokėjimo. Tuo metu, kada buvo sudaryta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis, informacijos apie teisminį ginčą, kurį įvardija ieškovė, viešojoje erdvėje nebuvo. Jie yra sąžiningi įgijėjai ir dėl to, kad kai buvo pasirašoma pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, dėl buto teisminių ginčų nebuvo, butas nebuvo įkeistas, areštuotas ar kitaip suvaržytas jo pardavimas, todėl jie buvo įsitikinę, kad sandoris nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų, kas leido teisėtai sudaryti buto pirkimo - pardavimo sutartį. Prieš sudarydami sandorį ir pasirašydami sutartį, notarų biure prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar parduodamas butas nėra įkeistas, areštuotas, išnuomotas tretiesiems asmenims, suteiktas panaudai ar kitaip apribotas jo valdymas, naudojimasis ar disponavimas, be to, ginčijamoje pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo nurodyta jokių teisių suvaržymų. Jie buvo įsitikinę, kad suteikta visa informacija ir kad jokių kliūčių pirkti butą nėra. Notariškai tvirtinant sutartį, visa vieša informacija apie įgyjamą turtą yra patikrinama notaro, o sutarties sudarymo dieną atsakovės butui nebuvo taikytas areštas, kadangi visi areštai yra taikyti nuo 2016-10-25.              

Teismo posėdžio metu atsakovas M. Č. papildomai paaiškino, kad buto ieškojo ilgai. Ieškojo buto (duomenys neskelbtini) mikrorajone prie mokyklos. Nuvažiavo apžiūrėti buto iš karto su rankpinigiais. Vežėsi 1000,00 Eurų grynais avansui. Susitarė su pardavėja, kad atsiskaitys ir grynais ir pavedimu.  Pardavėja parinko notarą. Pinigus pervedė ne pačiai pardavėjai o jos tėvui, todėl abejonių nekilo. Prašymą registruoti pateikė 10 dienų, nors vėliau turtas buvo įregistruotas per vieną dieną, nes mokestis buvo neženkliai didesnis. Notaras tikrino ar nėra bylų, buto įsiskolinimų. Pardavėjos nepažinojo. Šiuo metu šiame bute gyvena su šeima ir nepilnamečiu sūnumi, kuris lanko J. P. gimnaziją.

Teismo posėdžio metu atsakovė D. Č. papildomai paaiškino, kad ieškojo būsto sau todėl nuolatos sekė skelbimus. Atsiradus šiam skelbimui iš karto skambino, nes butas buvo geroje vietoje, nors kaina buvo aukštoka 37 000,00 Eur. Telefonu atsiliepė moteris, nurodė, kad išvyksta į užsienį. Prioritetas buvo būstams arti mokyklos, šis atitiko šį reikalavimą. Tą pačią dieną nuvyko apžiūrėti. Pardavėja kainos nenuleido. Aiškinosi ar nėra skolų. Dalį pinigų turėjo grynais, kitą sumą darė pavedimu. Pasitikėjo B., nes ji kalbėjo užtikrintai, matėsi, kad  butas yra negyvenamas. Su ieškiniu nesutinka, šį butą įsigijo sąžiningai, apie jokias skolas jiems nebuvo žinoma.

Trečiasis asmuo O. M. atsiliepime į ieškinį, nurodė, kad 2016 m. rudenį dukra A. B. pardavinėjo jai priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), nes panaudos sutarties pagrindu ji gyveno jo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Dalį buto kainos pirkėjai sumokėjo į jo sąskaitą, nes dukra pirkimo pardavimo sutartyje buvo nurodžiusi jo atsiskaitomąją sąskaitą. Už buto pardavimą pervestus pinigus tą pačią ir kitą dieną išgrynino ir atidavė dukrai. Tai patvirtina sąskaitos išrašas. Daugiau nieko nėra žinoma apie ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes.

Teismo posėdžio metu paaiškino, kad dukra gyveno jo bute. Žinojo, kad dukra pardavinėja butą. Paskambino ir pasakė, kad neturi sąskaitos banke, todėl sutiko, kad pinigai už buto pardavimą būtų pervesti į jo sąskaitą. Kitą dieną nuėmė pinigus ir juos atidavė dukrai. Dukra nesiskundė gyvenimo sąlygomis.

Trečiasis asmuo notarė Lijana Gačionienė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės UBOJNIA DROBIŲ Gorni i Svnowie sp. j. ieškiniu nesutinka. 2016-10-13 pirkimo - pardavimo sutartį, not. reg. Nr.LG-6424, sudarytą tarp A. B. ir M. Č. (pirkėjo), patvirtino vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitas Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais. Tvirtindama minėtą pirkimo-pardavimo sutartį nustatė asmenų tapatybę, jų teisinį statusą bei teises sudaryti sandorį, veiksnumą, išsiaiškino tikruosius šalių ketinimus ir jų laisvą valią, sandorio šalims išaiškino sandorio prasmę ir pasekmes, įsitikino, kad šalys sandorio prasmę ir pasekmes suprato, įsitikino, kad sandoriui yra pateikti visi reikalingi dokumentai, patikrino valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai, ir įsitikino, kad nėra apribojimų perleisti ar suvaržyti nekilnojamąjį daiktą - kruopščiai, rūpestingai ir atidžiai bei teisiškai kvalifikuotai atlikau teisinį tyrimą, visus įstatyme numatytus notaro veiksmus, būtinus sandorio teisėtumui užtikrinti, įsitikino, kad sandoris neprieštarauja įstatymams. Jokių kliūčių sudaryti minėtą - pirkimo pardavimo sutartį ir užtikrinti šio sandorio teisėtumą nebuvo, sudaromas sandoris visiškai atitiko šios rūšies sandoriams keliamus įstatymo reikalavimus. Jokių abejonių dėl šalių (tiek pirkėjo, tiek pardavėjo) sąžiningumo nekilo, duomenų ir/ar abejonių apie tai, kad sandoris galėtų pažeisti trečiųjų asmenų (kreditorių) interesus notaras neturėjo.  2017-10-13 tarp A. B. (pardavėjo) ir M. Č. (pirkėjo) sudarytas sandoris buvo įprastas nekilnojamojo turto (buto) pirkimo-pardavimo sandoris. Vykdydama LR Notariato įstatymo 51 str., patikrino šiuose valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai: Nekilnojamojo turto registre, Gyventojų registre, Vedybų registre, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre, Hipotekos registre ir Areštų registre.  Sandorio sudarymo metu patikrinus LR Areštų registro duomenis, gauta informacija, kad nėra įregistruota turto arešto aktų, kuriais apribota pardavėjos (A. B.) nuosavybės teisės į turtą; taip pat gauta informacija, kad nėra įregistruota turto arešto aktų, kuriais apribotos nuosavybės teisės į turtą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (butą, esantį (duomenys neskelbtini)). Pardavėja A. B. sutartyje (sutarties 7.1.1. p., 7.1.2. p., 7.1.3. p., 7.1.4. p., 7.1.8 p.) patvirtino ir garantavo, kad visi jos kaip pardavėjos šioje sutartyje prisiimti įsipareigojimai yra visiškai teisėti ir neprieštaraujantys teisės aktams, viešajai tvarkai ir gerai moralei; tretieji asmenys jokių teisių ir/ar pretenzijų į Turtą neturi, Turtas nėra areštuotas, nėra teisminio, arbitražinio ginčo ar ikiteisminio tyrimo objektas; taip pat nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos Pirkėjo nuosavybės teisei; Turtas neparduotas, neišnuomotas, neperduotas panaudai, neįkeistas, neįneštas į jungtinę veiklą su trečiaisiais asmenimis, Turtas nėra apsunkintas kitomis daiktinėmis ir/ar prievolinėmis teisėmis, išskyrus kurios nurodytos šioje Sutartyje; nėra sudarytos jokios preliminarios šio Turto pirkimo-pardavimo sutartys ar kiti ateityje Pardavėjo vykdytini įsipareigojimai, susiję su šiuo Turtu; Pardavėjo teisė naudotis, valdyti ir disponuoti perkamu-parduodamu Turtu neatimta ir/ar neapribota; Pardavėjas nepažeidžia jokių sutarčių ar kitokių įsipareigojimų trečiųjų asmenų atžvilgiu, šiai Sutarčiai sudaryti nereikia gauti jokių kitų trečiųjų asmenų sutikimo, kurie nėra aptarti šia Sutartimi. Jokių duomenų, apie galimus trečiųjų asmenų reikalavimus, susijusius su parduodamu turtu ir pardavėju, notarui nepateikė nei pardavėjas, nei pirkėjas, taip pat šių duomenų nebuvo fiksuota nei viename valstybės registro centriniame duomenų banke. Pažymėtina, kad notaras nėra įpareigotas kitomis priemonėmis, nei numatyta įstatyme, rinkti duomenų apie šalių kreditorius, šalių finansinę būklę ir kreditingumą, turto disponavimo apribojimus, sekti interneto informacinėse sistemose ir portaluose teikiama informaciją apie vykstančius teisminius ginčus, susijusius su šalimis. Vadovaujantis CPK padavus ieškinį, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išsprendžia per tris dienas, o apie tokį posėdį dėl laikinųjų apsaugos priemonių iš anksto viešai nėra skelbiama. Ieškovas UBOJNIA DROBIŲ Gorai i Synowie sp. j. kaip kreditorius pats nepakankamai rūpestingai rūpinosi savo kaip kreditoriaus teisių įgyvendinimu ir apsauga, nepagrįstai delsė apginti galimai pažeistas savo teises. Kaip nurodo ieškovas (kreditorius) atsakovės A. B. skola yra pagal 2012-01-02 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (kurio mokėjimo terminas 2013-01-31 ir 2012-01-02 laidavimo sutartį. Kadangi skola įforminta paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, manytina, kad ieškovui buvo žinomos vekselio kaip vertybinio popieriaus savybės bei įstatymų reglamentuojama atsiskaitymų pagal vekselius tvarka, o neatsiskaičius - galimybė išieškoti skolą ne ginčo tvarka. Tačiau suėjus vekselio apmokėjimo terminui (2013-01-31) ieškovas neįgyvendino savo teisės reikalauti vekselio apmokėjimo ne ginčo tvarka. Taip pat skolindamas dideles sumas ieškovas elgėsi nerūpestingai ir nesirūpino savo teisių apsauga ir gynimu, neužtikrino įsipareigojimų hipoteka ar įkeitimu. Be to, 2013-11-06 nutraukiant atsakovės A. B. ir jos sutuoktinio A. B. santuoką ieškovas UBOJNIA DROBIŲ Gorni i Synovvie sp. j. kaip kreditorius nedalyvavo ir nereiškė jokių reikalavimų santuokos nutraukimo byloje. 2016-10-13 pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. LG-6424, sudarymo ir tvirtinimo momentu (notaras) neturėjo jokių žinių ar duomenų, leidžiančių abejoti šalių sąžiningumu ir jų pareiškimais, bei viešų valstybės registro duomenų teisingumu bei išsamumu, giežtai laikydamasi įstatymo reikalavimų atliko visus veiksmus, būtinus sandorio teisėtumui užtikrinti, įsitikino, kad sandoris neprieštarauja įstatymams.

Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad sudarant sandorį patikrino visus reikiamus duomenis. Areštų registre nebuvo jokių duomenų. Paprastai kas parduoda, tas ieško notaro. Į ją kreipėsi A. B.. Nurodo, kad sandoriai, kurie atliekami grynais pinigais paprastai vyksta greitai. Pinigų mokėjimas trečiajam asmeniui yra įprastinė praktika. Sudarant sutartį klausiama kaip greitai norima registruoti. Pati sistema fiksuoja 10 dienų. Kadangi skirtumas tarp 10, 5 ir 1 dienos buvo nedidelis todėl pirkėjas sutiko apmokėti iš karto, todėl buvo atkilta registracija per 1 dieną.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AIG Europe Limited (Finland Branch) atsiliepime į ieškinį nurodė, jog notarė jai teisės aktais nustatytas pareigas, susijusias su ginčijamos sutarties patvirtinimu, įvykdė tinkamai, atidžiai ir kvalifikuotai. Todėl nepriklausomai nuo šios civilinės bylos procesinės baigties, t. y. tiek ieškinio tenkinimo, tiek atmetimo atveju, jeigu ieškovui ir/ar atsakovams ir/ar kitiems tretiesiems asmenims dėl to atsiras žalos (bet kokia forma), tai už šios žalos atlyginimą notarė negalės būti laikoma atsakinga, kadangi nėra nei vienos iš būtinųjų notarės deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Tai reiškia, jog nėra (ir nebus) draudiminio įvykio Taisyklių 8 p. prasme, ko pasėkoje draudikui negali kilti pareigos mokėti draudimo išmokos nei dabar, nei ateityje.

Ieškinys atmetamas.

Byloje esantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad M. Č. ir D. Č. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkai, butą įgijo 2016-10-13 pirkimo-pradavimo sutarties Nr. LG-6424 pagrindu (t 1, e. b. l. 100, 154-163).  2016-09-07 sudaryta avansinio mokėjimo sutartis patvirtina, kad atsakovai M. Č. ir A. B. sudarė sutartį, kuria susitarė butą parduoti, o atsakovai jį pirkti už 37 000,00 Eur (t. 1, e. b. l. 140-141).

Dėl actio Pauliana.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamą praktiką taikant actio Pauliana  turi būti nustatytos šios ieškinio taikymo sąlygos:

1. kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Byloje pateikta 2012 m. sausio 2 d. laidavimo sutartis patvirtina, kad tarp ieškovės ir UAB „Aivida“ yra susiklostę didmeninio pirkimo-paradavimo teisiniai santykiai. UAB „Aivida“ prievolių vykdymas pagal pirkimo-pardavimo sutartį užtikrintas atsakovės A. B. ir jo buvusio sutuoktinio A. B. laidavimu. Laidavimo sutarties 6 punktu šalys (ieškovė ir atsakovė A. B. bei A. B.) sulygo, jog laidavimo sutartys įsigalioja nuo pasirašymo momento ir galioja iki visiško prievolių įvykdymo pardavėjui UAB „Aivida“. UAB „Aivida“ neįvykdė savo prievolių ieškovės atžvilgiu pagal pirkimo-pardavimo sutartis. Šias aplinkybes įvertinęs teismas daro išvadą, kad ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovę A. B., kaip laiduotoją, t. y. teisę reikalauti grąžinti skolas už ieškovės patiektas prekes UAB „Aivida“ pagal 2012-01-02 daugkartinio pirkimo-pardavimo sutartį (t. 1., e. b. l. 6-54, 60-66). Ieškovė 2016-10-13, buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną turėjo 24 525,55 EUR finansinį reikalavimą, neįskaitant sutartinių palūkanų atsakovės A. B. atžvilgiu. Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad skolininkas t. y. atsakovė A. B. nebuvo ir šiuo metu nėra įvykdžiusi visos ar dalies prievolės ieškovui UBOJNIA DROBIŲ Gorai i Synowie sp. j.. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo.

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. Bylos medžiaga patvirtina, kad  atsakovė A. B. sudarydama ginčo buto 2016-10-13 pirkimo-pardavimo sutartį  faktiškai pažeidė kreditoriaus teises, nes nebeliko realios galimybės ieškovei iš atsakovės A. B. išieškoti bent mažą dalį skolos už ieškovės pateiktas UAB „Aivida“. Iš bylos medžiagos matyti, kad kitas atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas yra hipoteka apsunkintas ir areštuotas žemės sklypas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) bei nebaigtas statyti pastatas-gyvenamasis namas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)). Teismas vertindamas šias aplinkybes daro išvadą,  kad parduodama butą atsakovė A. B., pažeidė ieškovės kaip kreditorės interesus. 

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Išnagrinėjus bylą teisme, nebuvo nustatytos jokios objektyvios aplinkybės, kurioms esant teismas galėtų daryti išvadą, kad atsakovė A. B. būtų buvusi priversta sudaryti šią  buto pirkimo-pardavimo sutartį. Teismo posėdžio metu atsakovės išdėstyti argumentai, jog butas jai nebuvo reikalingas, nes ji gyveno tėvui nuosavybės teise priklausančiame bute, nedirbo ir jos finansinė padėtis buvo sunki, vertintini kritiškai. Teismas mano, kad esant sunkiai atsakovės A. B. finansinei padėčiai ji turėjo  visas galimybes butą nuomoti ir gauti nuolatines pajamas, taip pagerinti savo finansinę padėtį. Šios nustatytos aplinkybės teismui duoda pagrindo abejoti A. B. sąžiningumu sudarant ginčijamą sutartį.

4) skolininkas A. B. buvo nesąžininga, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Teismas daro išvadą, kad atsakovė A. B. sandorį sudarė tikslingai siekdama išvengti kreditorinių reikalavimų. Nors atsakovė nurodė, kad nesuprato pasirašydama laidavimo sutartis, bei vekselius, ir elgėsi neapdairiai, teismas šiuos paaiškinimus  vertina, kaip atsakovės gynybinę poziciją ir daro išvadą, kad sudarydama buto pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovais M. Č. ir  D. Č. buvo nesąžininga  trečiųjų asmenų ir kreditorių atžvilgiu ir pažeidė kreditorių teises. Teismas neturi pagrindo nesutikti, su ieškovės pozicija, kad atsakovė dalį pinigų gaudama grynais, kitus prašydama pervesti į tėvo sąskaitą iš anksto buvo suplanavusi nuslėpti gautas lėšas ir tai teismo vertinimu yra atsakovės nesąžiningumo požymis.

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas įrodinėdamas trečiojo asmens (šioje byloje atsakovų M. Č. ir D. Č.) nesąžiningumą nurodė, kad buto įgijėjai laikytini nesąžiningais, kadangi turėjo žinoti, jog buto pirkimo-pardavimo sandoris pažeis ieškovės interesus. Su šiais ieškovo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Bylos nagrinėjimo metu buvo  nustatyta, ir į bylą pateikta tarp šalių pasirašyta avansinė mokėjimo sutartis (t. 1., e. b. l. 140). Nagrinėjant bylą atsakovai nurodė ir šią aplinkybę patvirtino atsakovė A. B., kad rašant  mėnesio skaičių buvo apsirikta, ir vietoje 10 mėnesio buvo įrašytas 09 mėnesis. Ieškovė šią aplinkybę vertino, kaip faktinę aplinkybę patvirtinančią buvus atsakovų susitarimą dėl sandorio ir nurodė, ją vertinti kaip atsakovų nesąžiningumą. Be to, ieškovė įrodinėdama atsakovų M. Č. ir D. Č. nesąžiningumą įgyjant butą, nurodė, kad butas buvo įgytas skubotai, nes atsakovai M. ir D. Č. kaip sąžiningi įgijėjai prieinamomis priemonėmis turėjo pasidomėti, ar atsakovė A. B. neturi kreditorių.

Bylą nagrinėjant teisme buvo nustatyta, kad ieškovė į teismą kreipėsi 2016-10-11. Teismui buvo pateiktas ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovės A. B. su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nesutinka su ieškovės pozicija, kad atsakovai M. ir D. Č. turėjo galimybę Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ pasitikrinti, ar atsakovės A. B. atžvilgiu nėra iškelta civilinių bylų. Teismas pažymi, kad sistemoje buvo nurodyta, jog rašytinio proceso tvarka 2016-10-14 bus nagrinėjamas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo iš A. B. bei prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės A. B. turtui. Taigi atsakovai būdami fiziniai asmenys nesusidūrę su bylų nagrinėjimu teisme, galėjo nežinoti apie Lietuvos teismų informacinę „Liteko“ sistemą. Pažymėtina, kad nors Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ pateikiama informacija yra vieša, prieinama kiekvienam asmeniui, joje nėra galimybės fiziniam asmeniui pasitikrinti ar kokiame nors teisme, konkretaus asmens atžvilgiu yra pateiktas ieškinys ir kokiu pagrindu. Byloje pateiktas turto arešto aktų registro išrašas patvirtina, kad informacija apie arešto įregistravimą buvo atlikta tik 2016-10-25, t. y. 12 d. po sandorio sudarymo (t. 1., e. b. l. 143-153). Iš notarės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad sandorio sudarymo dieną 2016-10-13,  11.45 min. duomenų apie areštą nebuvo (t. 2., e. b. l. 90-93), taip pat notarei pateikta pažyma iš gyvenamųjų namų kooperatyvo, patvirtino, kad už butą įsiskolinimo nėra (t. 2., e. b. l. 119).

Teismas nesutinka su ieškovės argumentu, kad atsakovai M. ir D. Č. kaip sąžiningi protingi ir apdairūs turto įgijėjai privalėjo ieškoti viešos informacijos apie atsakovės A. B. kreditorius, turėjo teisę iš atsakovės A. B. reikalauti pateikti paaiškinimus ar duomenis apie turimus kreditorius, tačiau jokių aktyvių veiksmų neatliko. Atsakovė A. B. ketindama ir siekdama parduoti jai nuosavybės teise priklausant turtą sąmoningai galėjo nuslėpti informaciją apie tai, kad yra skolinga, siekdama gauti pinigus. Teismas daro išvadą, kad atsakovai M. ir D. Č. kaip turto įgijėjai įvykdė savo pareigas ir buvo pakankamai aktyvūs, kreipėsi į notarą sudarydami sandorį ir pagrįstai tikėjosi, kad prieš tvirtinant sandorį notaras atliks visus veiksmus, patikrins visus reikiamus registrus, tam kad sandoris būtų sudarytas teisėtai, pagrįstai ir neprieštarautų imperatyviems teisės aktams, bei nepažeistų kreditorių ar kitų asmenų teisių.

Ieškovės atstovas atsakovų nesąžiningumą įrodinėjo ir tuo, kad važiuodami pirkti butą vežėsi grynų pinigų užstatui ir iš karto apžiūrėję sudarė avansinio mokėjimo sutartį. Teismo posėdžio metu atsakovės D. Č. paaiškinimai, teismo nuomone yra logiški ir pagrįsti. Ji nurodė, kad jiems nepavykdavo įsigyti turto, nes kol jie sugalvodavo pirkti jis būdavo parduodamas. Turėdami grynų pinigų namuose už parduotą žemę, važiuodami apžiūrėti buto pasiėmė pinigų avansiniam mokėjimui. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovų sąžiningumu, dėl  faktinės aplinkybės, jog jie vežėsi „grynus pinigus“, o vėliau su atsakove atsiskaitinėjo taip pat „grynais pinigais“. Ieškovo atstovas nurodė, kad dalies pinigų mokėjimas „grynais“, dalies pinigų mokėjimas į trečiojo asmens sąskaitą rodo atsakovų J. ir M. Č. nesąžiningumą. Teismo posėdžio metu paaiškinimus davusi notarė patvirtino, kad atsiskaitymai grynais pinigais, pasirašant pakvitavimą arba pinigų sumokėjimas ne pardavėjui, o trečiajam asmeniui (šioje byloje pardavėjos tėvui) yra įprastinė niekuo neišskirtinė praktika. Taip pat patvirtino, kad negali būti vertinamas sandoris abejotinu, vien dėl to, kad buvo sudarytas per pakankamai trumpą laiką. Nurodė, kad sandoriai grynais pinigais atliekami greitai.    

Teismo posėdžio metu notarės duoti paaiškinimai, bei jos pateikti dokumentai, šalių paaiškinimai bei rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą atsakovus M. ir D. Č. laikyti  sąžiningais turto įgijėjais.

Konstatuotina, jog išnagrinėjus bylą nėra vienos iš sąlygų, būtinų taikyti CK 6.66 straipsnį (actio Pauliana) ir atsakovų A. B. bei M. ir D. Č. sudarytą 2016-10-13 buto pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antros šalies.

LR CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatūros 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyti maksimalūs užmokesčio už suteiktą teisinę pagalbą dydžiai.

Byloje atsiliepimą pateikęs trečiasis asmuo „AIG Europe Limited“ teismui pateikė prašymą ir atstovavimo išlaidas patvirtinančius dokumentus iš kurių matyti, kad prašoma priteisti suma sudaro 1155,00 Eur (t. 2, b. l. 55-64). Prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodoma, kad 210,00 Eur sudaro teisinės išvados parengimas ir pateikimas klientui, atsiliepimo į ieškinį parengimas ir pateikimas 840,00 Eur, 105,00 Eur bylos administravimas per informacinę sistemą. Teismo vertinimu, trečiojo asmens pateiktos atstovavimo išlaidos nors ir neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių sumų yra nepagrįstai didelės, todėl mažintinos. Rekomendacijose nėra nurodyta, kokia maksimali suma galima už teisinės išvados parengimą ir pateikimą teismui, klientui, nes toks procesinis dokumentas nėra privalomas, be to nėra aišku kuo toks dokumentas, skiriasi nuo atsiliepimo į ieškinį.  Kaip matyti iš trečiojo asmens atsiliepimo į ieškinį, jame daugiau kaip pusė teksto sudaro faktinių ieškinyje išdėstytų aplinkybių perrašymas, kitą  atsiliepimo teksto dalį sudaro draudiko atsakomybės ribų aprašymas, tuo tarpu apie ginčą trečiasis asmuo parašė tik tiek, kad nepriklausomai nuo civilinės bylos procesinės baigties, už  žalos atlyginimą notarė negalės būti laikoma atsakinga, kadangi nėra nei vienos iš būtinųjų notarės deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Remiantis išdėstytu teismas daro išvadą, kad trečiajam asmeniui už  atsiliepimo į ieškinį paruošimą ir pateikimą teismui  priteistina 200,00 Eur suma, atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Ieškinį atmetus iš ieškovo priteistinos  trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos 200,00 Eur  sumoje. 

Atsakovai M. ir J. Č. jiems atstovaujančiai advokato padėjėjai už teisines paslaugas sumokėjo 919,20 Eur (t. 2., e. b. l. 146-154). Atsakovų patirtos išlaidos teismo nuomone  yra pagrįstos, atitinkančios rekomendacijose nurodytus dydžius, todėl ieškinį atmetus yra pagrindas šią sumą priteisti iš ieškovų.

Teismas šioje byloje patyrė 20,25 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmetamas iš ieškovės valstybės naudai priteistina 20,25 Eur (CPK 96 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidas valstybei ieškovas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UBOJNIA DBROBIU Gorn i Synowie sp.j. juridinio asmens kodas 519541116, adresas Antonowie przy ul. Sympatyczna 22, 11-500 Gizycko, Lenkijos Respublika,  atsakovų M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 919,20 Eur (devynis šimtus devyniolika eurų 20 ct) advokato atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UBOJNIA DBROBIU Gorn i Synowie sp.j. juridinio asmens kodas 519541116, adresas Antonowie przy ul. Sympatyczna 22, 11-500 Gizycko, Lenkijos Respublika, trečiojo asmens AIG Europe Limited (Finland Branch), juridinio asmens kodas: FI24885827, naudai bylinėjimosi išlaidas - 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct).

Priteisti iš ieškovo UBOJNIA DBROBIU Gorn i Synowie sp.j., juridinio asmens kodas 519541116, adresas Antonowie przy ul. Sympatyczna 22, 11-500 Gizycko, Lenkijos Respublika,  20,25 Eur (dvidešimt eurų 25 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.  

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                                                 Živilė Janavičienė