Civilinė byla Nr. e2A-609-464/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00990-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3; 2.4.2.10; 2.6.8.4; 2.6.11.2; 2.6.11.6 (s)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Esoros finansai“ ir S. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų Ž. K. ir T. S. ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Krestona“, J. G. (J. G.), uždarajai akcinei bendrovei „Esoros finansai“ ir S. K. dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pripažinimo, turto kainos sumažinimo, hipotekos ir kitų apribojimų panaikinimo, tretieji asmenys civilinėje byloje – R. S., V. B. (V. B.), mažoji bendrija „Staugamta“, I. M., J. K.-M., notarė Renata Jaskutėlienė, antstoliai Irmantas Gaidelis, Asta Stanišauskaitė, Rimantas Vižainiškis.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai Ž. K. ir T. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, jame prašydami: (1) pripažinti ieškovų bendrosios dalinės nuosavybės teisę po ½ (vieną antrąją) dalį į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); (2) sumažinti pastato – vienbučio gyvenamojo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kainą iki 80 000 Eur dėl netinkamos jo kokybės; (3) pripažinti negaliojančiais hipotekos sandorius – 2018 m. rugsėjo 24 d. sutartinę hipoteką, identifikacijos kodas (duomenys neskelbtini), ir 2018 m. gruodžio 27 d. sutartinę hipoteką, identifikacijos kodas (duomenys neskelbtini), kuriais buvo įkeistas pastatas – vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), ir panaikinti visus kitus šių daiktų suvaržymus; (4) priteisti ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad jie yra sugyventiniai, veda bendrą ūkį ir buvo nusprendę bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) įsigyti nekilnojamąjį turtą. Šiuo tikslu su atsakove UAB „Krestona“ 2018 m. vasario 15 d. buvo sudaryta preliminarioji būsimo namo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2018/02/03, kuria atsakovė įsipareigojo pastatyti ir parduoti, o ieškovai – už 105 000 Eur kainą nupirkti nekilnojamąjį turtą – statomą namą bei jam priklausantį žemės sklypą.
3. Atsakovė UAB „Krestona“ turėjo užbaigti namo statybą iki 2018 m. liepos 31 d., gauti visus reikalingus dokumentus notarinės sutarties sudarymui, o pabaigusi namo dalinę apdailą turėjo parengti namo apžiūros aktą ir informuoti ieškovus apie statybos užbaigimą bei numatomą pagrindinės sutarties pasirašymo datą. Ieškovė Ž. K., vykdydama preliminariąją sutartį, 2018 m. vasario 15 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo atsakovei UAB „Krestona“ 25 000 Eur pradinę įmoką, kaip tai ir buvo numatyta preliminariosios sutarties 2.4 papunktyje. Atsakovei UAB „Krestona“ prašant ieškovų ir toliau finansuoti statybas, ieškovai 2018 m. birželio–rugsėjo mėnesiais sumokėjo šiai atsakovei papildomai 55 000 Eur. Ir nors ieškovai yra sumokėję atsakovei UAB „Krestona“ iš viso 80 000 Eur sumą (t. y. 76,20 proc. visos sutartyje nurodytos ginčo turto kainos), tačiau atsakovė, iš ieškovų gautas lėšas naudojusi apyvartinėms UAB „Kresona“ reikmėms ir visoms tuo metu jos vykdytoms statyboms, iki šiol ginčo namo statybos darbų neužbaigė ir nesudarė su ieškovais notarinės jo pardavimo sutarties.
4. Ieškovų teigimu, 2018 m. vasarą jiems buvo perduoti nebaigto statyti namo raktai, jie patys atliko šio namo vidaus apdailos darbus, o nuo 2018 m. lapkričio mėnesio faktiškai name apsigyveno ir jame gyvena iki šiol. Nepaisant ir tokios aplinkybės, atsakovė UAB „Krestona“ savo įsipareigojimų ieškovams toliau nevykdo, vengia sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį, dar daugiau, be ieškovų žinios ir jų sutikimo sudarė ginčo turto hipotekos sandorius su atsakovais UAB „Esoros finansai“ ir S. K.. Todėl ieškovai prašo pripažinti negaliojančiais 2018 m. rugsėjo 24 d. ir 2018 m. gruodžio 27 d. sutartinės hipotekos sandorius bei visus kitus ginčo turto suvaržymus, tvirtindami, kad nuosavybės teisę į ginčo turtą jie yra įgiję nuo 2018 m. rugsėjo 4 d., taigi hipotekos sandoriai, sudaryti be ieškovų, nekilnojamojo turto savininkų, žinios ir sutikimo prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, yra niekiniai ir negalioja.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškovų Ž. K. ir T. S. ieškinį patenkino iš dalies: (1) pripažino ieškovų bendrosios dalinės nuosavybės teisę po ½ dalį į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); (2) sumažino preliminariojoje būsimo namo pirkimo pardavimo sutartyje numatytą nekilnojamojo turto kainą iki 99 156,16 Eur; (3) pripažino negaliojančiomis tarp skolininkų bei įkaito davėjo J. G. ir UAB „Krestona“ bei kreditorių S. K. ir UAB „Esoros finansai“ 2018 m. rugsėjo 24 d. ir 2018 m. gruodžio 27 d. sudarytas sutartinės hipotekos sutartis, kuriomis buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini); (4) kitoje dalyje ieškinį atmetė; (5) priteisė ieškovui T. S. iš atsakovų UAB „Krestona“ ir J. G. lygiomis dalimis 3 072 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad 2018 m. vasario 15 d. tarp ieškovės Ž. K. ir atsakovės UAB „Krestona“ buvo sudaryta preliminarioji būsimo namo / turto pirkimo–pardavimo sutartis, kuria atsakovė UAB „Krestona“ (pardavėja) įsipareigojo pastatyti ir atskiros rašytinės sutarties pagrindu parduoti, o ieškovė Ž. K. (pirkėja) įsipareigojo nupirkti už sutartyje nurodytą 105 000 Eur kainą, joje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis nekilnojamąjį turtą – namą (preliminarus plotas – 120,50 kv. m.) bei jam priklausantį žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Preliminariosios sutarties 2.4 papunktyje šalys susitarė dėl atsiskaitymo tvarkos, pagal kurią pirkėja įsipareigojo sumokėti pradinę 25 000 Eur įmoką į pardavėjos banko sąskaitą per 3 darbo dienas nuo šios sutarties pasirašymo; likusią kainos dalį – 80 000 Eur – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.
7. Sutartyje šalys taip pat susitarė, kad pardavėja, atlikusi nekilnojamojo turto statybos darbus, raštu informuoja pirkėją apie darbų pabaigą ir numatomą notarinės turto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo datą. Turto pirkimo–pardavimo sutartį šalys įsipareigojo sudaryti ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo pardavėjos pranešimo dienos, o nuosavybės teisė į turtą pirkėjai pereina nuo turto priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos, jei iki akto pasirašymo dienos pirkėja yra pilnai atsiskaičiusi su pardavėja už perkamą turtą arba jei pirkėja turto įsigijimui naudoja banko kreditą. Turto priėmimo–perdavimo aktą šalys įsipareigojo pasirašyti kartu su turto pirkimo–pardavimo sutartimi.
8. Teismas nurodė, kad nei iki preliminariojoje sutartyje nustatyto termino (2018 m. liepos 31 d.), nei vėliau, nei iki šiol atsakovė UAB „Krestona“ nėra raštu, žodžiu ar kitais būdais informavusi pirkėjų apie darbų pabaigą, nėra parengusi namo apžiūros akto, nėra pakvietusi pirkėjų jo pasirašyti, nėra pasiūliusi ir pakvietusi sudaryti pagrindinės notarinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties bei turto priėmimo–perdavimo akto. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų teismas nustatė, kad ginčo nekilnojamasis turtas yra įregistruotas atsakovės UAB „Krestona“ nuosavybės teise, o 2018 m. rugsėjo 24 d. paskolos sutarties, 2018 m. gruodžio 27 d. paskolos sutarties, 2018 m. rugsėjo 24 d. ir 2018 m. gruodžio 27 d. sutartinės hipotekos pagrindu ginčo žemės sklypas ir namas buvo įkeisti atsakovams UAB „Esoros finansai“ ir S. K. Be to, šiam nekilnojamajam turtui įvairių atsakovės UAB „Krestona“ kreditorių – trečiųjų asmenų R. S., V. B., MB „Staugamta“, I. M., J. K.–M. ir kitų – naudai taikomi areštai, o nuo 2020 m. gegužės 19 d. įregistruotas ir pranešimas apie notaro atliktą vykdomąjį įrašą, nukreipiant išieškojimą į šį turtą hipotekos kreditorių naudai.
9. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, tokių santykių teisinį reguliavimą bei jį aiškinančią teismų praktiką, konstatavo, kad ieškovams Ž. K. ir T. S. turi būti pripažinta nuosavybės teisė į atsakovės UAB „Krestona“ pastatytą gyvenamąjį namą bei jam priskirtiną žemės sklypą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.401 straipsnio 5 dalies pagrindu. Tokiam pripažinimui egzistuoja visos sąlygos: preliminariąja sutartimi pardavėja įsipareigojo pastatyti projektinius sprendinius atitinkantį gyvenamąjį namą ir po to sudaryti su pirkėjais – fiziniais asmenimis ir vartotojais – šio turto pirkimo–pardavimo sutartį; ieškovai iš esmės savo lėšomis finansavo gyvenamojo namo statybą ir aktyviai prisidėjo prie naujo nuosavybės objekto sukūrimo, už pastatytą gyvenamąjį būstą bei žemės sklypą yra sumokėję atsakovei UAB „Krestona“ didžiąją sutartyje sulygtos turto kainos dalį, t. y. iš viso ieškovai už turtą yra sumokėję atsakovei UAB „Krestona“ 80 000 Eur, o tai sudaro 76,20 proc. sutartyje nurodytos jo kainos. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovai savo jėgomis, darbu bei lėšomis atliko tam tikrus preliminariosios sutarties priede Nr. 1 numatytus statybos rangos ir apdailos darbus, kuriuos buvo įsipareigojusi atlikti atsakovė UAB „Krestona“ ir kurių kaina buvo įskaityta į bendrą sutartyje nurodytą ginčo turto kainą – ieškovai sumontavo namo šildymo sistemą, dujų kondensacinį katilą, įrengė įvažiavimo vartų automatiką, stoginę automobiliui ir pan., patirdami papildomas išlaidas.
10. Teismas svarbiomis pripažino ir tokias nagrinėjant bylą nustatytas aplinkybes, kad ieškovai jau yra įsirengę namą ir pritaikę jį gyventi, jie apdraudė šį turtą, juo rūpinosi, išlaikė ir prižiūrėjo, sudarė sutartis su paslaugų teikėjais, pagal įrengtų skaitliukų duomenis atsiskaito už namui teikiamą elektros energiją bei vandenį, nuotekų šalinimą, moka už kitas teikiamas paslaugas (televiziją, internetą). Teismas pažymėjo, kad tiek ginčo gyvenamasis namas, tiek ir žemės sklypas nuo 2018 m. vasaros faktiškai buvo perduoti valdyti bei naudotis ieškovams ir byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė UAB „Krestona“ būtų reiškusi ieškovams pretenzijas dėl jų atliekamų namo vidaus apdailos ir kitų darbų (įskaitant ir tų, kuriuos pagal sutartį turėjo atlikti pati atsakovė), dėl ieškovų persikėlimo gyventi į namą ir faktinio nepertraukiamo gyvenimo jame, naudojimosi žemės sklypu, ar būtų prašiusi ieškovų išsikelti, grąžinti atsakovei namo ir sklypo valdymą. Tokios aplinkybės paneigia atsakovės UAB „Krestona“ teiginius apie tai, kad faktiškai namas ir žemės sklypas nebuvo perduoti valdyti ieškovams.
11. Teismo vertinimu, tiek ginčo nekilnojamojo turto faktinis perdavimas, tiek ir nuosavybės teisių į turtą perleidimas ieškovams nebuvo įformintas sutartyje nustatyta tvarka bei terminais būtent dėl atsakovės UAB „Krestona“ veiksmų ir kaltės. Atsakovė UAB „Krestona“, žodžiu nuolat žadėjusi sudaryti su ieškovais pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, vis atidėdavo nuosavybės teisių perleidimo įforminimą vėlesniam terminui, o vėliau apskritai ėmė vengti ieškovų, nereagavo į jų nuolatinius žodinius ir rašytinius raginimus sudaryti notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, galiausiai nuo 2019 m. apskritai nustojo bendrauti su ieškovais.
12. Teismas, įvertinęs kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, konstatavo, kad nežymios likusios turto kainos dalies nesumokėjimas atsakovei negali sudaryti pagrindo paneigti nuo 2018 m. rugsėjo pradžios atsiradusios ieškovų, kaip sąžiningų ir rūpestingų vartotojų santykyje su nesąžiningu verslininku, nuosavybės teisės į ginčo turtą ir atmesti jų reikalavimą dėl nuosavybės teisių į ginčo turtą jiems pripažinimo.
13. Teismas sprendė, kad ieškovai Ž. K. bei T. S. įrodė realiai patyrę 5 843,84 Eur (3 801,86+95+495,01+505+946,97) papildomas išlaidas toms medžiagoms, įrenginiams bei statybos darbams, kuriuos preliminariąja sutartimi buvo įsipareigojusi atlikti, tačiau faktiškai neatliko atsakovė UAB „Krestona“, ir kurie buvo įskaityti į sutartyje šalių sulygtą turto bei darbų kainą. Todėl tokio dydžio suma teismas sumažino preliminariojoje sutartyje nustatytą nekilnojamojo turto kainą, ieškovų reikalavimą dėl turto kainos sumažinimo patenkinęs iš dalies – sumažindamas turto kainą nuo 105 000 Eur iki 99 156,16 Eur (105 000 – 5 843,84) bei kartu patvirtindamas ieškovų, kaip turto pirkėjų, pareigą sumokėti už ginčo turtą atsakovei UAB „Krestona“ būtent šią mažesnę kainą. Teismas skaičiavo, kad, iš nustatytos mažesnės kainos atėmus ieškovų faktiškai jau sumokėtą atsakovei 80 000 Eur pinigų sumą, nesumokėtas ginčo objektu tapusio turto kainos likutis yra 19 156,16 Eur (99 156,16 – 80 000).
14. Teismas atmetė ieškovų reikalavimą taikyti preliminariosios sutarties 7.2 papunktį ir skaičiuoti atsakovei už kiekvieną darbų atlikimo termino pažeidimo dieną po 30 Eur delspinigių, įskaitant 21 900 Eur delspinigių sumą į turto kainą, nurodydamas, kad vėlavimas nesusijęs su turto kokybės neatitikimu, dėl kurio ieškinyje buvo prašoma mažinti sulygtą kainą.
15. Teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad teisės aktuose nenustatyta pareiga preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį registruoti nekilnojamojo turto registre. Atsakovė UAB „Krestona“ ir jos vadovas J. G., tiesiogiai bendravę su ieškovais, žinodami apie būsimo namo ir žemės sklypo perleidimo ieškovams sandorio sudarymo aplinkybes bei sąlygas, faktinę padėtį, apie abiejų preliminariosios sutarties šalių veiksmus, apie didžiosios kainos dalies už nekilnojamąjį turtą sumokėjimą, apie ginčo nekilnojamojo turto perdavimą valdyti ir naudotis ieškovams bei jų įgytus teisėtus lūkesčius į šį turtą, patys turėjo visas galimybes ir net pareigą informuoti 2018 m. rugsėjį ir gruodį atsiradusius naujus kreditorius apie tokio sandorio su ieškovais sudarymą, apie sandorio šalių veiksmais sukurtas teises ir pareigas, tačiau nei de facto (faktiškai), nei de jure (teisiškai) to nepadarė. Priešingai, abejose sutartinės hipotekos sutartyse atsakovai UAB „Krestona“ ir J. G. pareiškė ir patvirtino, kad įkeičiami daiktai nėra perleisti kitiems asmenims, neareštuoti, dėl jų nėra pareikšta jokių pretenzijų, nepaduoti ieškiniai, ir, įkaito davėjo žiniomis, nėra gresiančių pretenzijų ar ieškinių, taip pat nėra kitų apribojimų disponuoti įkeičiamais daiktais.
16. Teismas sprendė, kad ieškovams, kurie laikytini silpnesniąja šių teisinių santykių šalimi, vartotojais, ir kurie sumokėjo beveik visą kainą už ginčo nekilnojamąjį turtą, buvo sąžiningi ir tinkamai naudojosi jiems suteiktomis teisėmis, negali kilti tokie neigiami padariniai, kaip turtinė atsakomybė savo nuosavybe už tas prievoles, už kurių atsiradimą jie nėra atsakingi, kurių neprisiėmė ir apie kurias net nežinojo. Priešingai, ieškovai, įvykdę savo prievolę atsiskaityti už perkamą turtą beveik visa apimtimi, galėjo pagrįstai tikėtis, kad turtas bus įgytas jų nuosavybėn ir atlaisvintas nuo bet kokių suvaržymų. Tokiu atveju atsakovų UAB „Krestona“ ir J. G. nesąžiningas elgesys negali būti panaudotas prieš vartotojus, juo labiau kad šie net nebuvo informuoti apie konkrečius atsakovų tarpusavio įsipareigojimus.
17. Teismas nurodė, kad įsiteisėjęs sprendimas, kuriuo yra pripažįstama ieškovų Ž. K. ir T. S. bendroji dalinė nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą (t. y. nekilnojamojo turto priklausomybės ieškovams, o ne atsakovei UAB „Krestona“ faktas) ir kuris įgys res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią, a priori (pats savaime) sudarys pagrindą tiek antstoliams, tiek teismams panaikinti / pakeisti savo priimtus turto arešto aktus vien dėl to, jog areštuojamas gali būti tik konkrečiam skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas. Todėl ieškovų reikalavimą panaikinti visus / bet kokius ginčo turtui taikomus suvaržymus teismas atmetė.
18. Nustatęs, kad yra patenkinta apie 90 procentų ieškovų ieškinio reikalavimų, teismas, atsižvelgdamas į tokią patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
19. Atsakovė UAB „Esoros finansai“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta ieškovų bendrosios dalinės nuosavybės teisė po ½ dalį į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); šio reikalavimo netenkinus, palikti hipotekos sutarčių pagrindu UAB „Esoros finansai“ naudai nustatytas hipotekos teises į vienbutį gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
19.1. Teismas, pripažinęs ieškovams nuosavybės teisę į ginčo turtą, pažeidė materialiosios teises normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės įgijimą ir sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisių apsaugą. Ieškinio reikalavimas negalėjo būti patenkintas, nes ieškovams negalėjo būti pripažinta nuosavybės teisė į ginčo turtą, juolab kai hipoteka šiam turtui atsirado anksčiau nei ieškovai įgijo kokias nors teises į ginčo turtą. Dar iki preliminarios sutarties su jais sudarymo ginčo žemės sklypas buvo įkeistas R. Z. pagal 2017 m. lapkričio 15 d. maksimaliosios svetimo turto hipotekos sutartį ir šis juridinis faktas buvo tinkamai išviešintas viešame registre. Į R. Z. niekas niekada nesikreipė dėl leidimo parduoti ginčo žemės sklypą ir namą ar perduoti jų valdymą bei naudojimą ieškovams.
19.2. 2018 m. rugsėjo 24 d. sutartinė hipoteka, kuria žemės sklypas bei gyvenamasis namas buvo įkeisti atsakovams UAB „Esoros finansai“ ir S. K., buvo nustatyta kaip antrinė, tačiau R. Z. 2018 m. rugsėjo 27 d. išregistravus savo hipoteką, 2018 m rugsėjo 24 d. hipoteka tapo pirmine. Taigi nei R. Z., nei vėliau UAB „Esoros finansai“ ir S. K. nedavus sutikimo dėl valdymo ar nuosavybės teisės į ginčo turtą perdavimo ieškovams, nuosavybės teisių į turtą pripažinimas ieškovams pažeidė imperatyvias CK 4.170 straipsnio 3 dalies, 4.37 straipsnio 1 dalies nuostatas.
19.3. Teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius ir nepagrįstai pritaikė ieškovams didesnę teisių apsaugą, o tai lėmė kreditorių turtinių interesų pažeidimą bei ieškovų nepagrįsto praturtėjimo atsiradimą. Ieškovai, sudarydami preliminariąją sutartį, privalėjo žinoti, kad ginčo turtas yra apsunkintas hipoteka ir kad nei valdymo teisė, nei nuosavybės teisė į turtą negali būti perduoti ieškovams be hipotekos kreditorių sutikimo. Nuosavybės teisės į ginčo turtą pripažinimas ieškovams akivaizdžiai pažeidžia atsakovų UAB „Esoros finansai“ ir S. K. turtinius interesus, o šių hipotekos kreditorių su ieškovais nesieja vartojimo teisiniai santykiai.
19.4. Vadovaujantis preliminariosios sutarties nuostatomis, ieškovai pradinę 25 000 Eur įmoką turėjo sumokėti per 3 darbo dienas nuo preliminariosios sutarties sudarymo, o likusią 80 000 Eur kainos dalį – tik po notarinės pirkimo pardavimo sutarties sudarymo. Sutarties nuostata, numatanti, kad reikšminga kainos dalis turi būti sumokėta po nuosavybės teisės perdavimo, apsaugo pirkėjus nuo galimo reikšmingos kainos praradimo pardavėjo bankroto ar kitais preliminariosios sutarties nevykdymo atvejais. Taigi, preliminarioji sutartis nenumatė ieškovų prievolės finansuoti gyvenamojo namo statybos. Ieškovai, neturėdami teisinės prievolės, sumokėjo UAB „Krestona“ reikšmingą turto kainos dalį ir taip patys apsunkino savo situaciją. Be to, ieškovai faktiškai turtą perėmė ir jame apsigyveno be jokio teisinio pagrindo, savo pačių rizika. Ieškovai neišviešino savo teisių į ginčo turtą, o vėliau laiku nesiėmė savo pažeistų teisių gynimo. Jau 2018 metų vasarą ieškovams turėjo būti akivaizdu, kad atsakovė darbų tinkamai ir laiku, sutartyje nustatytu terminu neįvykdys, tačiau savo teisių tada jie negynė.
2. Atsakovas S. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis, kuriomis pripažinta ieškovų bendrosios dalinės nuosavybės teisė po ½ dalį į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei pripažintas negaliojančiu 2018 m. rugsėjo 24 d. sutartinės hipotekos sandoris, kuriuo nekilnojamajam turtui yra nustatyta hipoteka S. K. naudai, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; netenkinus pirmojo atsakovo S. K. reikalavimo, iš dalies panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą, kuriuo nebuvo patenkintas atsakovo prašymas, pripažinus negaliojančia 2018 m. rugsėjo 24 d. sutartinės hipotekos sandorį, palikti atsakovui S. K. šio hipotekos sandorio pagrindu nustatytas hipotekos teises į gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), iš šioje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti tokį atsakovo S. K. prašymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Iki preliminariosios sutarties sudarymo ginčo žemės sklypas jau buvo įkeistas R. Z. pagal 2017 m. lapkričio 15 d. sutartinės hipotekos sandorį, šis juridinis faktas buvo tinkamai išviešintas viešajame registre, vėliau turtas buvo įkeistas atsakovams. Todėl ieškovams negali būti pripažinta nuosavybės teisė į ginčo nekilnojamąjį turtą, kadangi hipotekos kreditoriai nebuvo davę sutikimo perleisti ar kitaip apsunkinti ginčo nekilnojamojo turto.
20.2. Atsakovas prieš sudarydamas hipotekos sandorį buvo sąžiningas, jo ir ieškovų nesiejo vartojimo teisniai santykiai, todėl sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako. Neišviešinta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis negali būti panaudota prieš sąžiningas trečiąsias šalis bei negali sukelti joms jokių neigiamų pasekmių.
20.3. Ieškovai elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai. Jeigu ieškovai prieš sudarydami preliminariąją sutartį būtų patikrinę, ar nekilnojamasis turtas nėra apsunkintas, tai preliminariosios sutarties jie nebūtų sudarę arba ją būtų sudarę, tačiau numatę atitinkamas nuostatas dėl tuo metu esančios hipotekos išregistravimo ir naujų nekilnojamojo turto apsunkinimo ribojimų.
3. Ieškovai Ž. K. ir T. S. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:
21.1. Nei iš preliminariosios sutarties turinio, nei iš jos priedų negalima daryti išvados, kad aplinkybė, jog ginčo turtas buvo įkeistas, ieškovams buvo atskleista. Be to, pats statomo objekto įkeitimo faktas savaime nėra nei kliūtimi užbaigti statybą, nei sudaryti preliminariąją sutartį. Priešingas aiškinimas ne tik paneigtų preliminariosios sutarties aiškinimo principus, bet ir nepagrįstai perkeltų preliminariosios sutarties riziką vienašališkai ieškovams, kaip vartotojams, ketinusiems ir pagrįstai tikėjusiems įsigyti gyvenamąjį būstą, sąžiningai vykdžiusiems preliminariosios sutarties sąlygas.
21.2. Kreditorius R. Z. 2018 m. rugsėjo 27 d. išregistravo savo hipoteką, šiam asmeniui byloje nereiškiami jokie reikalavimai, o teismo sprendimas nedaro jokios įtakos jo teisėms bei pareigoms, todėl šio asmens sutikimas ar nesutikimas dėl preliminariosios sutarties sudarymo yra visiškai nereikšmingas. Šioje byloje ginčijami hipotekos sandoriai buvo sudaryti, atitinkamai, 2018 m. rugsėjo 24 d. ir 2018 m. gruodžio 27 d., taigi ne ieškovai turėjo gauti atsakovų sutikimą, bet atvirkščiai – ginčo turtas negalėjo būti įkeistas atsakovams be ieškovų žinios ir jų sutikimo.
21.3. Ieškovai, sumokėję didžiąją kainos dalį už ginčo turtą, buvo sąžiningi ir tinkamai naudojosi jiems suteiktomis teisėmis, taigi jiems negali kilti tokie neigiami padariniai, kaip atsakomybė savo nuosavybe už tas prievoles, už kurių atsiradimą jie nėra atsakingi. Būtent atsakovai UAB „Krestona“ ir J. G. elgėsi nesąžiningai, o atsakovai UAB „Esoros finansai“ ir S. K. negali gauti savo prievolių įvykdymo iš ieškovams nuosavybės teise priklausančio turto, kuris buvo įkeistas be ieškovų žinios ir sutikimo.
21.4. Hipotekos kreditoriai, įrodinėdami savo sąžiningumą, remiasi tik atsakovės UAB „Krestona“ pateiktais dokumentais, sudarytais prieš pusę metų iki sudarant paskolos ir įkeitimo sandorius. Įkeitimo metu nekilnojamasis turtas buvo įkainotas tik formaliai, Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytomis sumomis, o hipotekos kreditoriai nepateikė jokių įrodymų, kad būtų domėjęsi faktine įkeičiamo turto būkle, jo verte, būtų siekę turtą apžiūrėti ar būtų domėjęsi atsakovų UAB „Krestona“ ir J. G. mokumu.
21.5. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovės UAB „Esoros finansai“ atstovas nurodė, kad jų neįvardytas nekilnojamojo turto brokeris, prieš sudarant ginčijamus hipotekos sandorius, buvo nuvykęs apžiūrėti turto, kad įkeistas turtas buvo apdraustas, tačiau tokiems savo teiginiams pagrįsti į bylą nepateikė jokių įrodymų. Sąžiningi ir rūpestingi kreditoriai neabejotinai turėjo galimybę išsiaiškinti, kad jiems įkeičiamo turto baigtumas, būklė ir vertė žymiai skiriasi nuo UAB „Krestona“ nurodytosios vertės, kad name vyksta įrengimo darbai, kad jame gyvena ieškovai. Taigi, apeliantų argumentai apie jų sąžiningumą apsiriboja formaliu įkeičiamo turto duomenų patikrinimu registruose bei įkaito davėjų pareiškimų ir garantijų citavimu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
4. Apeliantas S. K. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – Nekilnojamojo turto registro ir Turto arešto aktų registro duomenis apie atsakovus J. G. ir BUAB „Krestona“ (pastaba: šiai atsakovei Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2660-936/2021 buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 25 d.; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Nurodė, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė kilo tik po teismo sprendimo priėmimo, šiame sprendime pasisakius, kad atsakovas S. K. paskolintą pinigų sumą gali atgauti ir kitokiu, nei išieškojimas iš įkeisto nekilnojamojo turto, būdu. Atsakovas šiais naujais duomenimis siekia įrodyti, kad realiai jis tokios galimybės neturi, nes visas atsakovų turtas yra areštuotas, iš jo vykdomi išieškojimai.
5. Proceso dalyviai turi pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra labai ribojamas ir taikomas tik išskirtiniais atvejais. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CPK 314 straipsnyje nustatyto ribojimo taikymo išlygų yra pasisakęs, kad apeliacinės instancijos teismas spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, turi patikrinti bei įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
7. Kadangi naujų įrodymų pateikimo aukštesnės instancijos teismui ribojimu yra užtikrinamas proceso koncentruotumas bei siekiama panaikinti bet kokią galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinant proceso dalyvius bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne tada, kai teismas ginčą išnagrinėja, prašant naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme privalu pagrįsti arba objektyvųjį (nuo to asmens valios nepriklausiusį) negalėjimą pateikti kurį nors dokumentą (įrodymą) į bylą anksčiau ir vėliau atsiradusią būtinybę jį pateikti, arba šio įrodymo pateikimą laiku, bet pirmosios instancijos teismo nepagrįstą atsisakymą jį priimti.
8. Teisėjų kolegija, įvertinusi teikiamus naujus dokumentus bei apelianto prašymo motyvus, prieina prie išvados, kad apeliantas, siekdamas įrodinėti faktinę atsakovų J. G. ir BUAB „Krestona“ turtinę padėtį, tokius įrodymus neabejotinai galėjo pateikti ir anksčiau, t. y. grįsdamas savo atsikirtimus į pareikštą ieškinio reikalavimą, o ne tada, kai buvo priimtas skundžiamas teismo sprendimas, kuriame, nesant byloje kitokių duomenų, ir buvo konstatuotas jam nepalankus faktas. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, prašomi priimti nauji įrodymai neturėtų įtakos išsprendžiant šalių ginčą. Todėl nenustačius CPK 314 straipsnyje nurodytų sąlygų išimties taikymui, su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami.
Dėl apeliacijos ribų ir jų peržengimo poreikio
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, t. y. klausimus, dėl kurių turi pasisakyti apeliacinės instancijos teismas, apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai (apeliantų argumentai), taip pat absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai kitko reikalauja viešasis interesas ar, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Nagrinėjamos apeliacinės civilinės bylos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovams buvo pripažinta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, taip pat pripažintos negaliojančiomis maksimaliosios sutartinės hipotekos sutartys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atmestų ieškinio reikalavimų dalyje (t. y. dėl ginčo turto kainos sumažinimo net iki 80 000 Eur sumos) apeliaciniai skundai nėra paduoti, taigi šios teismo sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimo klausimas ir nekyla. Pažymėtina, kad abu apeliaciniai skundai iš esmės grindžiami dviem argumentų grupėmis: ieškovai negalėjo įgyti nuosavybės teisės į ginčo turtą, kadangi tiek preliminarios sutarties sudarymo, tiek nekilnojamojo turto perdavimo metu nekilnojamasis turtas buvo įkeistas hipoteka kreditoriui R. Z., o vėliau ir apeliantams, kurių sutikimas sudaryti preliminariąją sutartį nebuvo gautas; pirmosios instancijos teismas, pripažindamas hipotekos sandorius negaliojančiais, nepagrįstai neapgynė sąžiningų hipotekos kreditorių teisių, gindamas vien nerūpestingus ir neapdairius ieškovus kaip neva silpnesniąją teisinių santykių šalį.
11. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi atnaujino šios bylos nagrinėjimą iš esmės, pripažinusi poreikį informuoti šalis apie savo ketinimus peržengti apeliacinių skundų ribas. Šioje nutartyje nurodytas ir, teisėjų kolegijos vertinimu, tokio apeliacinių skundų ribų peržengimo poreikis, t. y. kad pirmosios instancijos teismas, motyvuojamoje sprendimo dalyje nustatęs ginčo turto galutinę kainą (99 156,16 Eur) ir apskaičiavęs ieškovų dar nesumokėtą atsakovei BUAB „Krestona“ šio turto kainos dalį (19 156,16 Eur), sprendimo rezoliucinėje dalyje visgi nenurodė priteisiamos iš ieškovų atsakovei BUAB „Krestona“ nesumokėtos kainos už nekilnojamąjį turtą dalies (konkrečios sumos dydžio). Ši teismo sprendimo dalis apeliaciniais skundais nėra skundžiama, tačiau toks sprendimo surašymo trūkumas negali likti neaptartas. Šalys savo pozicijos dėl to per joms nustatytą terminą nenurodė, tačiau pati savaime tokia aplinkybė, teisėjų kolegijai nustatyta tvarka išviešinus ketinimą pasisakyti ir dėl papildomo teismo sprendimo instituto taikymo galimybės, nekliudo aptarti šio klausimo, nors tokių argumentų apeliaciniuose skunduose bei atsiliepime į jį ir nėra.
Dėl kreditorių sutikimo preliminariosios sutarties sudarymui
12. Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp atsakovės BUAB „Krestona“ ir ieškovės Ž. K. 2018 m. vasario 15 d. buvo sudaryta preliminarioji nepastatyto gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė BUAB „Krestona“ įsipareigojo pastatyti, o Ž. K. – už 105 000 Eur kainą nupirkti būsimą nekilnojamąjį turtą (statomą gyvenamąjį namą) bei jam priklausantį žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį ieškovai iš anksto sumokėjo BUAB „Krestona“ iš viso 80 000 Eur sumą, tai patvirtinta byloje esantys pinigų priėmimo kvitai bei sąskaitos išrašas. Iš civilinėje byloje esančio Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2018 m. rugsėjo 20 d. išrašo matyti, kad preliminariosios sutarties sudarymo metu ginčo turtas nuosavybės teise priklausė BUAB „Krestona“.
13. Bylos duomenimis, atsakovei BUAB „Krestona“ priklausęs nekilnojamasis turtas (ginčo objektu tapusio turto dalis) – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 15 d. sutartinės hipotekos sandoriu buvo įkeistas kreditoriaus R. Z. naudai už apelianto J. G. prievoles (žemės sklypo įkeitimu užtikrintos prievolės dydis – 50 000 Eur). Nagrinėjamos bylos medžiagoje taip pat yra ir Vilniaus m. 32 notarų biuro notarės patvirtintas R. Z. 2018 m. rugsėjo 27 d. pareiškimas apie šios hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymą bei jo prašymas dėl hipotekos pabaigos, kuriame yra užfiksuotas šio kreditoriaus pripažinimas, kad visa skolos su visomis priskaičiuotomis palūkanomis suma jam yra grąžinta. Kaip nurodyta, apeliantai visų pirma kelia tokį klausimą, ar, galiojant atsakovų ir kreditoriaus R. Z. 2017 m. lapkričio 15 d. hipotekos sutarčiai, tarp atsakovės BUAB „Krestona“ ir ieškovės Ž. K. galėjo būti sudaryta preliminarioji sutartis.
14. Hipoteka neatima iš įkaito davėjo teisės valdyti, naudoti įkeistą turtą ir juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip (CK 4.170 straipsnio 5 dalis). Tarp J. G., R. Z. ir UAB „Krestona“ 2017 m. lapkričio 15 d. sudarytos sutartinės hipotekos 4.1 papunktyje hipotekos šalys buvo susitarusios, kad įkeistą daiktą (t. y. žemės sklypą) draudžiama perleisti tiek nuosavybės, tiek valdymo teise tretiesiems asmenims be išankstinio rašytinio kreditoriaus sutikimo. Taigi, apelianto S. K. apeliacinio skundo argumentai, kad 2017 m. lapkričio 15 d. hipotekos sutartyje minėto kreditoriaus naudai buvo nustatytas draudimas perleisti nekilnojamojo turto – 0,1014 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės ar valdymo teisę kitiems asmenis be išankstinio kreditoriaus R. Z. sutikimo, iš esmės yra teisingi.
15. Tačiau, viena vertus, pats kreditorius R. Z. nei hipotekos sutarties sąlygų (be kita ko, ir susijusių su hipotekos objektu) aiškinimo klausimo, nei jos pažeidimo ir / ar preliminariosios sutarties (ne)galiojimo klausimų nekėlė, o apeliantai neturi jokio teisinio pagrindo atstovauti šiam kreditoriui ar pasisakyti dėl jo teisių bei interesų, juo labiau kad R. Z. net nebuvo byloje dalyvaujančiu asmeniu ir nenustatyta, kad šalys būtų prašiusios įtraukti jį į šios civilinės bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį į tokią aplinkybę, kad R. Z., galbūt be kurio sutikimo ginčo nekilnojamojo turto dalis (žemės sklypas) tapo preliminariosios sutarties objektu, nei pačios preliminariosios sutarties, nei atsakovų BUAB „Krestona“ ir J. G. veiksmų neginčijo. Kita vertus, 2017 m. lapkričio 15 d. sutartinės hipotekos sandorio šalys taip pat buvo sulygusios ir dėl sankcijų, paaiškėjus numatytų draudimų pažeidimui – tokiu atveju įkaito davėja BUAB „Krestona“ įsipareigojo atlyginti kreditoriui R. Z. visus jo patirtus nuostolius, kilusius dėl negalėjimo patenkinti savo reikalavimų iš įkeičiamo daikto vertės. Tačiau to šiuo konkrečiu atveju neįvyko – R. Z. naudai nustatyta hipoteka jau yra pasibaigusi prievolės įvykdymu.
16. Kadangi, kaip nurodyta, apeliantai neturi teisės atstovauti R. Z. interesams, vien dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo spręsti dėl R. Z. teisių ar interesų pažeidimo preliminarios sutarties sudarymo kontekste ar vertinti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovams taikė didesnę teisių apsaugą, nei sąžiningam kreditoriui (t. y. R. Z.). Šiame kontekste pažymėtina, kad 2018 m. vasario 15 d. preliminarioji sutartis dėl būsimo statomo gyvenamojo namo su žemės sklypu pirkimo–pardavimo buvo sudaryta gerokai anksčiau, nei atsakovai su apeliantais sudarė teismo negaliojančiais pripažintus 2018 m. rugsėjo 4 d. ir 2018 m. gruodžio 27 d. hipotekos sandorius. Atitinkamai, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo pritarti apeliantų argumentams, kad preliminariajai sutarčiai sudaryti buvo reikalingi ir jų (apeliantų) sutikimai, o tokių negavus, apeliantų teisės yra pažeistos.
17. Preliminarios nepastatyto gyvenamojo būsto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo tvarka bei ypatumai nustatyti CK 6.401 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, CK 6.401 straipsnyje reglamentuojama preliminarioji nepastatyto būsto pirkimo–pardavimo sutartis yra specifinė preliminariosios sutarties rūšis, turinti bendrųjų preliminariosios sutarties požymių, taip pat specifinių, išskiriančių ją iš kitų preliminariųjų sutarčių. Teisinis santykių reguliavimas pagal CK 6.401 straipsnį skirtas užtikrinti būtent pirkėjo – fizinio asmens, siekiančio įsigyti butą ar namą, t. y. patenkinti savo poreikį į gyvenamąjį būstą, interesus, kai jis sudaro preliminariąją sutartį dėl dar statomo (būsimo) gyvenamojo būsto pirkimo ir savo lėšomis finansuoja statybą. Svarbus būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties bruožas yra tas, kad viena būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutarties šalis – pirkėjas visada yra fizinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-219/2015).
18. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl bendrųjų preliminariosios sutarties požymių ir CK 6.165 straipsnio taikymo, taip pat yra išaiškinęs, kad preliminarioji sutartis vertinama kaip organizacinė sutartis, kuri priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė jų aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui, tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje. Taigi, tokia preliminariosios sutarties teisinė prigimtis lemia, kad nekilnojamojo turto apsunkinimas hipoteka ir sutikimo perleisti turtą neturėjimas savaime nepaneigia teisės šalims susitarti dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2014).
19. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovė BUAB „Krestona“ nenurodė ir neinformavo ieškovų (pirkėjų) apie sutarties sudarymo metu buvusius turto suvaržymus ir trečiųjų asmenų teises į turtą, pati įsipareigojusi gauti visus dokumentus, reikalingus pirkimo–pardavimo notarinei sutarčiai sudaryti ir jos pagrindu turtą parduoti ieškovams (preliminarios sutarties 3.3 papunktis), t. y. užtikrinti sklandų ir teisiškai įmanomą nuosavybės teisių į turtą perėjimą pirkėjams. Kitaip tariant, ši atsakovė (statytoja ir pardavėja) faktiškai įsipareigojo iki pagrindinės sutarties sudarymo gauti visus reikiamus dokumentus, inter alia (taip pat) ir reikiamus sutikimus.
20. Teisėjų kolegija taip pat pritaria ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentams, kad 2017 m. lapkričio 15 d. (sandoris su R. Z.) ir 2018 m. rugsėjo 24 d. bei 2018 m. gruodžio 27 d. sudaryti sutartinės hipotekos sandoriai yra savarankiški, sudaryti dėl skirtingų objektų (pirmuoju atveju tik dėl žemės sklypo) ir tarp skirtingų asmenų. Byloje nėra duomenų apie teisių ir pareigų perleidimą pagal minėtus sandorius, todėl nėra jokių prielaidų šių sandorių laikyti vienu tęstiniu ir nepertraukiamu procesu, kaip tai apeliaciniuose skunduose interpretuoja apeliantai. Minėtų hipotekos sandorių sudarymo metu egzistavo visiškai skirtingos faktinės aplinkybės, neabejotinai turinčios esminės reikšmės kvalifikuojant tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir sprendžiant dėl kilusių pasekmių, t. y. 2018 m. rugsėjo 24 d. sutartinės hipotekos sandoris buvo sudarytas jau po preliminariosios sutarties sudarymo, šalims susitarus dėl būsimo pirkimo–pardavimo sąlygų, ieškovams faktiškai sumokėjus pardavėjai didžiąją dalį kainos, o šiai – perdavus jiems valdyti ginčo nekilnojamąjį turtą. Akivaizdu, kad su apeliantais sudaromų hipotekos sandorių metu jau buvo susiklosčiusi iš esmės skirtinga situacija, nei buvo 2017 m. lapkričio 15 d. sutartinės hipotekos sandorio sudarymo metu. Sudarant 2018 m. rugsėjo 24 d. ir 2018 m. gruodžio 27 d. sutartinės hipotekos sandorius preliminarioji sutartis jau buvo pasirašyta, todėl faktiškai nepagrįsti bei teisiškai nereikšmingi yra apeliacinių skundų argumentai, kad preliminariosios sutarties sudarymui 2018 m. vasario 15 d. turėjo būti gautas ir 2018 m. rugsėjo 24 d. bei 2018 m. gruodžio 27 d. sutartinės hipotekos sandorių kreditorių sutikimas dėl leidimo disponuoti jiems įkeistu turtu.
21. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad, viena vertus, sutikimo perleisti turtą neturėjimas pats savaime nepaneigia teisės šalims susitarti dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ateityje, ypač kai pardavėja įsipareigoja parengti visus dokumentus pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui. Kita vertus, apeliantai, nebūdami 2017 m. lapkričio 15 d. sutartinės hipotekos šalimis, neturi teisinio pagrindo ginti kito hipotekos kreditoriaus R. Z. teisių ir interesų, atitinkamai, teisėjų kolegija neturi pagrindo šiuo aspektu detaliau nagrinėti preliminariosios sutarties sudarymo (ne)teisėtumo.
Dėl hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais
22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei remdamasis CK 6.401 straipsnio 5 dalimi, ieškovams nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. pripažino bendrosios dalinės nuosavybės teisę (kiekvienam ieškovui po ½ dalį) į atsakovės BUAB „Krestona“ pastatytą gyvenamąjį namą bei jam priskirtą žemės sklypą. Kadangi atsakovai BUAB „Krestona“ ir J. G. 2018 m. rugsėjo 24 d. ir 2018 m. gruodžio 27 d. sudarytais sutartinės hipotekos sandoriais užtikrino savo prievolių apeliantams S. K. ir UAB „Esoros finansai“ pagal paskolos sutartis vykdymą be teisėtais turto savininkais teismo pripažintų ieškovų žinios ir sutikimo, teismas kartu pripažino ir ieškovų nuosavybės teisių pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas sutartinės hipotekos sutartis laikė prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo normoms, todėl teisiškai įvertino šias sutartis kaip niekinius, negaliojančius nuo jų sudarymo momento sandorius.
23. Pirmosios instancijos teismas ieškovams pripažino nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą nuo 2018 m. rugsėjo 4 d., kai ieškovai buvo sumokėję atsakovei didžiąją dalį ginčo nekilnojamojo turto kainos. Nors šalys nagrinėjamoje civilinėje byloje nekelia ginčo dėl nuosavybės teisės perėjimo ieškovams momento, o šiuo konkrečiu atveju tai net ir neturėtų esminės teisinės reikšmės, visgi teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tokią kasacinio teismo praktiką, kurioje yra pasisakoma dėl nuosavybės teisės perėjimo momento nustatymo pagal tokios rūšies sutartį. Kai viena šalis perduoda pagrindinės sutarties objektą valdyti kitai šaliai, o ši sumoka daikto kainą ar jos dalį, tai paprastai leidžia teigti, kad sudaryta pagrindinė sutartis, nes šalys atliko būtent tuos veiksmus, kurie būdingi pagrindinei sutarčiai; tačiau tai nereiškia, kad visais atvejais buvo sudaryta pagrindinė sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012; 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015). Esant ginčui dėl sutarties sudarymo pagal įsipareigojimą parduoti ar pirkti daiktą (CK 6.309 straipsnio 1 dalis), pakanka nustatyti, kad pardavėjas davė įsipareigojimą parduoti daiktą, t. y. įsipareigojo perleisti už atlyginimą (kainą) nuosavybės teisę, ir daiktą perleido valdyti, t. y. leido daryti jam ūkinį poveikį, jį tvarkyti, įrengti ir atlikti kitus valdymo veiksmus. Šių sąlygų nustatymas patvirtina, kad nuosavybės teisė perėjo iš pardavėjo pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018, 58 punktas).
24. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pakanka faktinių duomenų pripažinti, kad ieškovams ginčo nekilnojamasis turtas buvo perduotas valdyti, kad ieškovai namą įrenginėjo su atsakovės BUAB „Krestona“ žinia, atliko jame įvairius ūkio bei įrengimo darbus jau 2018 m. vasarą. Vadinasi, faktiškai nuosavybės teisė jiems atsirado dar net anksčiau, nei nusprendė pirmosios instancijos teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. spalio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje Nr. 3K-3-419/2009, yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės pažeidžiamos, jeigu be teisėto pagrindo ribojamos savininko teisės valdyti daiktą, juo naudotis ar disponuoti. Taigi nustačius, kad ieškovai ginčo turto teisėtais savininkais neabejotinai tapo anksčiau, nei buvo sudaryti jų šioje byloje ginčyti hipotekos sandoriai, pirmosios instancijos teismas padarė visiškai teisingą išvadą dėl šių sandorių teisinio ydingumo ir negaliojimo.
25. Apeliantai pirmosios instancijos teismo sprendimą kvestionuoja ir tokiais argumentais, kad sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisės turi būti ginamos net ir tuo atveju, jeigu hipotekos sandoris būtų pripažintas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako. Tačiau tokia argumentacija taip pat nelemia teisėjų kolegijos vertinimo, kad nagrinėjamu atveju galėjo būti padarytos kitokios išvados.
26. CK 4.197 straipsnio 6 dalis numatyta, kad sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako. Kai hipotekos sandoris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas negaliojančiu ir nėra būtinybės ginti sąžiningo hipotekos kreditoriaus, Hipotekos registre įregistruota hipoteka baigiama ir išregistruojama iš Hipotekos registro pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu.
27. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai ginčijama įkaito davėjo nuosavybės teisė į hipoteka įkeistą daiktą, hipotekos kreditorius, kaip trečiasis asmuo pagal nuosavybės įgijimo sandorį, gali gintis kaip sąžiningas hipotekos (daiktinės teisės) įgijėjas, prašydamas palikti jam hipotekos teisę, jei apie pažeidimus, kurie buvo padaryti įkaito davėjo įgyjant nuosavybę, hipotekos kreditorius nežinojo ir negalėjo žinoti. Sąžiningu gali būti pripažįstamas tas kreditorius, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo dėl hipotekos sandorio sąlygų ir objekto, galimų negaliojimo pagrindų. Tokie duomenys gaunami iš įvairių šaltinių, pirmiausia iš turto savininko ar jo atstovo paaiškinimų, iš registrų ar kitų asmenų, oficialių ir privačių šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).
28. Hipotekos kreditorius, prašydamas teismo jam palikti hipotekos teisę pagal CK 4.197 straipsnio 6 dalį, turi įrodyti, kad jis faktiškai nežinojo ir negalėjo žinoti hipotekos sandorio teisinių trūkumų, sudariusių pagrindą tokį sandorį pripažinti negaliojančiu, ir turi teisę prašyti teismo ginti jo, kaip sąžiningo kreditoriaus, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2007; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2015; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580-686/2015).
29. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentais, kad šiuo konkrečiu atveju apeliantai, įrodinėdami savo sąžiningumą, iš esmės remiasi vien formaliu pagrindu – dokumentais, gautais paskolos ir įkeitimo sandoriams sudaryti. 2018 m. rugsėjo 24 d. ir 2018 m. gruodžio 27 d. sudarytuose hipotekos sandoriuose bendra abiejų hipotekos objektų – žemės sklypo ir vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), – vertė nurodoma 21 160 Eur, kuri iš esmės sutampa su Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta turto verte. Tačiau byloje yra nustatytas toks teisiškai reikšmingas faktas, kad 2018 m. rugsėjo mėnesį ieškovai už nekilnojamąjį turtą ne tik jau buvo atsakovei BUAB „Krestona“ sumokėję 80 000 Eur, bet ir investavę į ginčo turtą papildomas lėšas bei atlikę dalį atsakovei priklausiusių atlikti darbų, o bendra visų ieškovų investicijų vertė, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas ir ko šalys net ir neginčija, yra 99 156,16 Eur (žr. šios nutarties 13 punktą),
30. Vadinasi, tikroji ginčo turto vertė prieš apeliantams sudarant hipotekos sandorius buvo bent penkis kartus didesnė nei hipotekos sandorio šalių nurodoma vertė, o tokia akivaizdi tikrosios ir įrašytos į hipotekos sutartis turto vertės disproporcija neleidžia vertinti apeliantų kaip sąžiningų hipotekos kreditorių, taip pat nesuponuoja būtinybės prioritetiškai ginti jų teises pagal pirmiau aptartą teisės normą, t. y. pagal CK 4.197 straipsnio 6 dalį. Apeliantai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jų domėjimąsi faktine situacija bei faktine įkeičiamo turto būkle (jo verte), kitaip tariant, nėra įrodymų, kad jie būtų atlikę turto apžiūrą, vertinę atsakovų BUAB „Krestona“ ir J. G. mokumą, reikalavę iš atsakovų informacijos apie su ginčo turtu susijusius sandorius, ypač atsižvelgiant į atsakovų vykdytos komercinės ūkinės veiklos pobūdį (nekilnojamojo turto objektų statyba pardavimui), taip siekdami minimalizuoti visas galimas rizikas dėl įkeičiamo jiems turto.
31. Šiame kontekste pažymėtina, kad sąžiningas asmens elgesys nustatomas pagal du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Objektyviąja prasme sąžiningumas reiškia, kad asmuo veikia protingai ir teisingai adekvačiai vertindamas situaciją. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumą nusako asmens psichinė būklė konkrečioje situacijoje ir jis nustatomas vertinant, ar asmuo galėjo ką nors žinoti, daryti ar nedaryti, atsižvelgiant į asmens amžių, išsilavinimą, gyvenimišką patirtį, sveikatą ir t. t. Asmuo bus sąžiningas, jei jo veiksmai atitiks abu nurodytus kriterijus.
32. Nors apeliantas S. K. tvirtina, kad sudarydamas ginčo hipotekos sandorį jis buvo sąžiningas, maksimaliai apdairus ir rūpestingas, tačiau šie argumentai yra deklaratyvūs ir neparemti pirmiau jau aptartu sąžiningo bei protingo asmens elgesio matą atitinkančių veiksmų atlikimu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentais, kad sąžiningas ir rūpestingas kreditorius neabejotinai būtų turėjęs galimybę įsitikinti, koks yra jam įkeičiamo turto baigtumas, būklė bei vertė, įsitikinti vykstančiais turto įrengimo darbais bei tuo, kad jame jau kažkas gyvena. Atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat pagrįstai akcentuojama, kad apeliantai savo sąžiningumą sieja su iš esmės formaliu įkeičiamo turto duomenų patikrinimu registruose bei įkaito davėjų pareiškimų bei garantijų citavimu. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai, hipotekos kreditoriai UAB „Esoros finansai“ ir S. K., faktiškai galėjo ir turėjo (su)žinoti apie hipotekos sandorio teisinius trūkumus.
33. Vertinant apeliacinių skundų argumentą dėl teisinės preliminarios sutarties registracijos viešajame registre reikšmės ir iš to kylančių teisinių padarinių, reikšmingi yra tokie kasacinio teismo išaiškinimai, kad asmens teisių registracija viešajame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją, ir kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
34. Pažymėtina taip pat tai, kad nei CK, nei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme ar kituose teisės aktuose nėra nustatyta pareiga preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį registruoti nekilnojamojo turto registre, nors tai padaryti, siekiant užsitikrinti būsimą sandorį, ir nėra draudžiama. Todėl nepagrįstais pripažintini ir tokie apeliacinių skundų argumentai, kad ieškovai elgėsi neapdairiai ar nerūpestingai. Būtent atsakovė BUAB „Krestona“, būdama sąžininga ir apdairia sutartinių santykių šalimi, turėdama tokių sutarčių sudarymo patirties, galėjo ir turėjo informuoti ieškovus apie teisę preliminariąją sutartį įregistruoti viešame registre. Taip pat būtent ši atsakovė, žinodama apie būsimo namo perleidimo ieškovei sandorio sudarymo aplinkybes bei sąlygas, apie didžiosios dalies kainos už nekilnojamąjį turtą sumokėjimą, apie jo perdavimą ieškovams valdyti ir naudotis, turėjo informuoti apie tai savo kreditorius UAB „Esoros finansai“ bei S. K.
35. Kitokio nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios situacijos vertinimo nesuponuoja ir tokie apeliantės UAB „Esoros finansai“ apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovai, neturėdami teisinės prievolės, patys sumokėjo statytojai BUAB „Krestona“ reikšmingą turto kainos dalį ir taip apsunkino savo situaciją, be to, turtą perėmė ir jame apsigyveno be jokio teisinio pagrindo, veikdami savo rizika. Kaip teisingai aiškino pirmosios instancijos teismas, ieškovai, įvykdę savo prievolę atsiskaityti už perkamą turtą beveik visa apimtimi, vadovaudamiesi įprasta komercine praktika galėjo pagrįstai tikėtis, kad šis turtas bus įgytas jų nuosavybėn. Tai neįvyko tik dėl to, kad savo įsipareigojimų nevykdė atsakovė BUAB „Krestona“, per nustatytą terminą taip ir nesudariusi pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, nebendradarbiavusi su ieškovais, nereagavusi į jų raginimus tokią sutartį sudaryti.
36. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė CK 6.401 straipsnyje numatytą preliminariąją sutartį sudarė kaip vartotoja ir pagal įstatymą laikoma silpnesniąja tokių teisinių santykių šalimi, todėl ieškovų elgesys, periodiškai atsiskaitant už nekilnojamąjį turtą, kurį siekė įgyti nuosavybėn (t. y. faktiškai savo pačių lėšomis ir finansuojant ginčo nekilnojamojo turto statybas), vėliau perimant nekilnojamojo turto valdymą, atliekant jame remontą bei tuos darbus, kuriuos pagal sutartį turėjo atlikti, bet neatliko atsakovė BUAB „Krestona“, negali būti vertinamas kaip pernelyg rizikingas, neatsakingas, nesąžiningas ar aplaidus.
37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra nustatyta, jog ieškovai, kurie sumokėjo beveik visą kainą už ginčo turtą, buvo nesąžiningi ar netinkamai naudojosi jiems suteiktomis teisėmis, todėl jiems negali kilti tokie neigiami padariniai, kaip atsakomybė savo nuosavybe už tas prievoles, už kurių atsiradimą jie niekaip nėra atsakingi. Tai konstatavusi, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ginčijami hipotekos sandoriai buvo sudaryti neturint nekilnojamojo turto teisėtų savininkų sutikimų, todėl prieštarauja imperatyvioms teisės normoms (CK 4.37, 4.185, 4.186 straipsniai) ir yra negaliojantys nuo jų sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Apeliantai UAB „Esoros finansai“ ir S. K. gali pasinaudoti kitomis įstatymo suteiktomis teisėmis ir reikšti reikalavimus pačiai bendrovei ar asmenims, kurie priėmė atitinkamus sprendimus, pažeidžiančius jų teises.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
38. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, o atsakovų apeliaciniuose skunduose išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo jį panaikinti ar keisti. Todėl apeliaciniai skundai yra atmetami.
39. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 265 straipsnio 2 dalį teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų (išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas), neperžengdamas byloje pareikštų reikalavimų ribų. Jeigu kuris nors ieškovo ieškinio, atsakovo priešieškinio ar trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas dėl ginčo dalyko teismo sprendime yra neišsprendžiamas, tai laikytina sprendimo trūkumu, kuris gali būti ištaisytas byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar teismo iniciatyva per papildomo teismo sprendimo priėmimo institutą (CPK 277 straipsnis).
40. CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.
41. Nagrinėjamu atveju iš ieškovų pareikšto ieškinio matyti, kad ieškovai ne tik prašė pripažinti jiems nuosavybės teises į ginčo objektu tapusį turtą, bet ir pareiškė reikalavimą dėl šio turto kainos sumažinimo nuo 105 000 Eur iki 80 000 Eur, akcentuodami tiek dalies darbų, kurie buvo numatyti sutartyje, neatlikimą bei vertindami šią aplinkybę kaip jiems perduoto daikto trūkumą, kurį jie šalino savo pačių sąskaita (lėšomis), tiek ir netesybų atsakovei BUAB „Krestona“ skaičiavimą už vėlavimą atlikti šiuos darbus bei sudaryti su jais sutartį, kas taip pat, ieškovų vertinimu, turėtų būti įskaičiuota į galutinę kainą, ją sumažinant iki faktiškai jų sumokėtos atsakovei sumos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertino ir šio ieškinio reikalavimo pagrįstumą bei, atsižvelgdamas į bylos įrodymus, nesutiko su ieškovų pozicija dėl netesybų įskaičiavimo į kainą (žr. šios nutarties 14 punktą; skundžiamo teismo sprendimo 41 punktą), bet sutiko su tuo, kad kaina mažintina atsižvelgiant į ieškovų patirtus papildomus kaštus, be kita ko, padaręs išvadą, kad, atėmus sprendimo priėmimo dienai ieškovų jau faktiškai sumokėtą 80 000 Eur sumą, nesumokėtas atsakovei BUAB „Krestona“ turto kainos likutis sudaro 19 156,16 Eur (99 156,16 – 80 000) (žr. šios nutarties 13 punktą; skundžiamo teismo sprendimo 40 punktą).
42. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas, išsprendęs šalių ginčą ir dėl galutinės mokėtinos kainos už ieškovams nuosavybės teise pripažįstamą turtą, bei sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodęs, kad šią kainą sumažina iki 99 156,16 Eur, sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė priteisiamos iš ieškovų atsakovei BUAB „Krestona“ nesumokėtos kainos už nekilnojamąjį turtą dalies (sumos dydžio), kurios nesumokėjimo faktą bei dydį (19 156,16 Eur) teismas buvo aptaręs sprendimo aprašomojoje dalyje. Pirmosios instancijos teismas nepriėmė ir papildomo sprendimo šiam sprendimo surašymo trūkumui ištaisyti (CPK 277 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
43. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad antroji preliminariosios sutarties šalis (atsakovė BUAB „Krestona“) prieštaravimų (apeliacinio skundo) dėl teismo nustatytos jai nesumokėtos turto kainos dalies nėra pareiškusi, ir atsižvelgdama į aplinkybę, kad, teismo sprendimu pripažinus ieškovams nuosavybės teisę į ginčo turtą bei nustačius, kokia yra galutinė šio turto kaina, turėjo būti išspręstas ir tiesiogiai susijęs su nurodytais reikalavimais likusios nesumokėtos turto kainos priteisimo atsakovei klausimas, iš ieškovų lygiomis dalimis priteisia atsakovei 19 156,16 Eur, t. y. po 9 578,08 Eur iš kiekvieno. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas, taikant papildomo sprendimo priėmimo institutą, patikslintinas (CPK 277 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 302 straipsnis, 328 straipsnis).
44. Apeliacinius skundus atmetus kaip nepagrįstus, juos rengiant patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliantams neatlygintinos. Tačiau atlygintinos kitų byloje dalyvaujančių asmenų, šiuo konkrečiu atveju – ieškovų bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
45. Ieškovai Ž. K. ir T. S. pateikė prašymą priteisti 600 Eur dydžio išlaidas už suteiktas teisines paslaugas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinius skundus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas, į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius, pagrįstomis pripažįsta visas atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimui patirtas bylinėjimosi išlaidas.
46. Kaip matyti iš kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas pridėtų įrodymų, sąskaita už advokatės paslaugas buvo pateikta ieškovui T. S., kuris faktiškai šią sąskaitą ir apmokėjo. Todėl iš apeliantų UAB „Esoros finansai“ ir S. K. lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidos priteisiamos jas patyrusiam ieškovui T. S..
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Priteisti iš Ž. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir T. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Krestona“ (juridinio asmens kodas 304142345) po 9 578,08 Eur (devynis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 08 centus) iš kiekvieno nesumokėtą kainos dalį už jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise – po ½ (vieną antrąją) dalį kiekvienam – priteisiamą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Priteisti T. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Esoros finansai“ (juridinio asmens kodas 304174065) ir S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 300 Eur (tris šimtus eurų) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Rasa Gudžiūnienė
Dalia Kačinskienė
Jūratė Varanauskaitė