Civilinė byla Nr. e2-10764-1097/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05770-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 3.2.4.11; 3.4.1.11.4.3.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
G A L U T I N I S S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 31 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,
sekretoriaujant Ingridai Žuraitei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Einuva“ vadovui R. B. ir advokatei Loretai Paulavičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Einuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agfirma“ dėl skolos ir netesybų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė UAB ,,Einuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB ,,Agfirma“, prašydama priteisti iš atsakovės 4 174,50 Eur skolą, 40 Eur išieškojimo išlaidų, 8 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2020 m. sausio 29 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 200129, kurios pagrindu ieškovė 2020 m. sausio-vasario mėnesiais pardavė atsakovei medienos pjuvenas / drožles ir išrašė PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė jų visų neapmokėjo ir liko skolinga 4 174,50 Eur, ką patvirtina ir 2020 m. vasario 12 d. šalių Tarpusavio skolų suderinimo aktas.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 28 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino.
4. Dėl preliminaraus sprendimo atsakovė UAB ,,Agfirma“ pateikė prieštaravimus. Atsakovė nurodė, kad, įsigijusi pjuvenas pagal 2020 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 805 ir apmokėjusi sąskaitą, pradėjo gamybinį procesą, kurio metu paaiškėjo, kad pjuvenos nekokybiškos. Dėl to buvo surašytas defektinis aktas. Žaliavose, už kurias išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. 809, Nr. 820, Nr. 821, Nr. 822, Nr. 823, taip pat rasta daug žemių, akmenų. Ieškovei prašant, žaliavas atsakovė įsileido į įmonės teritoriją, tačiau su ieškove buvo sutarta, kad ji šias žaliavas pasiims arba sumažins jų kainą. Ieškovė susitarimo nevykdė. Atsakovė surašė žaliavos defektinius aktus, o prastą žaliavos kokybę patvirtina nufilmuotas žaliavos iškrovimas. 2020 m. vasario 26 d. buvo išrašyta debetinė PVM sąskaita visai žaliavai.
5. Atsiliepime į prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo ieškovė prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovės teiginiai dėl nekokybiškos žaliavos neatitinka tikrovės ir grindžiami jau po bylos iškėlimo pačios atsakovės sukurtais dokumentais (defektiniais aktais ir pretenzijomis). Nė vienas iš pateiktų dokumentų nėra pasirašytas atsakingo ieškovės darbuotojo, jų sudaryme ieškovės darbuotojų nedalyvavo. Taip pat 2020 m. vasario 26 d. debetinė sąskaita faktūra, 2020 m. vasario 26 d. pretenzija iki bylos iškėlimo teisme ieškovei nebuvo pateiktos (ieškinys pareikštas 2020 m. vasario 25 d.). Ieškovės teigimu, atsakovė neturėjo jokių pretenzijų dėl ieškovės pateiktų pjuvenų kokybės, atvežtas žaliavas priėmė. Atsakovės teiginiai prieštaringi, nes, nurodydama, jog defektus pastebėjo pradėjusi gamybinį procesą, pateikia defektinį aktą, surašytą tą pačią dieną, kaip ir PVM sąskaita faktūra, ir ko išplauktų, jog atvežtos pjuvenos iš karto jas atvežus fiksuotos kaip nekokybiškos. Defektinio akto turinys prieštarauja atsakovės veiksmams: nepaisant neva vienašališkai atlikto 2020 m. sausio 23 d. pjuvenų nukainavimo, 2020 m. sausio 24 d. atsakovė sumokėjo visą pateiktų pjuvenų kainą ir dėl 2020 m. sausio 23 d. apmokėtos sąskaitos Nr. 805 iki bylos iškėlimo teisme jokių pretenzijų nereiškė. Atsakovei tiko ieškovės pateiktų pjuvenų kokybė, nes atsakovė žaliavas pirko ir toliau, jokių pretenzijų iki 2020 m. vasario 18 d. neturėjo. Atsakovė ėmė reikšti pretenzijas dėl pateiktų pjuvenų kokybės tik po to, kai sužinojo, kad nepasirašys ketintos sudaryti faktoringo sutarties su UAB ,,Factris“ ir negaus finansavimo, ir ieškovei reikalaujant laikytis susitarimo bei atsiskaityti.
6. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais.
7. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovei pranešta tinkamai CPK nustatyta tvarka.
Teismas
konstatuoja:
Preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas. Ieškinys tenkinamas.
8. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2020 m. sausio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 200129 ieškovė UAB ,,Einuva“ (pardavėjas) įsipareigojo parduoti atsakovei UAB „Agfirma“ (pirkėjas) 1500 erdmetrių medienos pjuvenų / drožlių per kiekvieną sutarties galiojimo mėnesį pagal suderintą savaitės kiekių ir tiekimo grafiką, o atsakovė įsipareigojo šią žaliavą nupirkti ir sumokėti per 1 kalendorinę dieną nuo produkcijos pristatymo bei PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos (Sutarties 1.1, 1.5 punktai). Taigi, tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo prievoliniai teisiniai santykiai. Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
9. Byloje nėra šalių ginčo dėl to, kad ieškovė 2020 m. sausio 23 d. – 2020 m. vasario 6 d. pristatė atsakovei pjuvenas pagal sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį ir išrašė šešias PVM sąskaitas faktūras: 1) 2020 m. sausio 23 d. PVM sąskaita faktūra EIZ Nr. 805 išrašyta 1040,60 Eur sumai (atsakovė šią sąskaitą apmokėjo 2020 m. sausio 24 d.); 2) 2020 m. sausio 27 d. PVM sąskaita faktūra EIZ Nr. 809 išrašyta 1089 Eur sumai; 3) 2020 m. vasario 5 d. PVM sąskaita faktūra EIZ Nr. 820 išrašyta 1028, 50 Eur sumai; 4) 2020 m. vasario 5 d. PVM sąskaita faktūra EIZ Nr. 821 išrašyta 847 Eur sumai; 5) 2020 m. vasario 5 d. PVM sąskaita faktūra EIZ Nr. 822 išrašyta 302,50 Eur sumai (dėl šios sąskaitos teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad ji išrašyta už žemesnės kokybės pjuvenas, todėl, išrašant šią sąskaitą, buvo skaičiuojama pusė sutartos kainos); 6) 2020 m. vasario 6 d. PVM sąskaita faktūra EIZ Nr. 823 išrašyta 907,50 Eur sumai.
10. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad atsakovė pagal šias ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras neatsiskaitė, t. y. apmokėjo tik 2020 m. sausio 23 d. sąskaitą. Atsakovė, grįsdama savo atsisakymą mokėti, nurodo, jog pristatytos žaliavos buvo nekokybiškos. Ieškovė teigia, kad tokie atsakovės teiginiai yra jos gynybinė pozicija, suformuluota tik po to, kai ieškovė ėmė reikalauti sumokėti skolas ir kreipėsi į teismą. Taigi, esminis ginčas yra dėl fakto – ar ieškovės pristatytos pjuvenos buvo tinkamos kokybės. Atsižvelgiant į civiliniame procese galiojančius rungimosi principą ir šalių įrodinėjimo pareigą, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Taigi, atsakovė, teigdama ieškovės pateiktą žaliavą buvus nekokybišką, turėjo šias aplinkybes įrodyti.
11. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).
12. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai leidžia atsakovės teiginius dėl netinkamos ieškovės pateiktos žaliavos kokybės pripažinti neįrodytais, nes jie grindžiami išimtinai tik atsakovės rengtais dokumentais ir jų nepatvirtina kita šalių bendravimą atspindinti bylos medžiaga (CPK 185 straipsnis). Kaip matyti iš pateiktų elektroninių laiškų, šalys susirašinėjo:
12.1. 2020 m. vasario 14 d. ieškovės atsakovas elektroniniu paštu nusiuntė atsakovės vadovei 2020 m. vasario 12 d. šalių tarpusavio skolų suderinimo aktą, kuriame konstatuota atsakovės 4 174,50 Eur dydžio skola ieškovei pagal pirmiau nurodytas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovė atsakovei išsiuntė pranešimą apie skolą už pateiktas prekes.
12.2. 2020 m. vasario 18 d. elektroniniu laišku atsakovės atstovė informuoja, kad atvežtų pjuvenų kiekis neatitiko nurodyto sąskaitoje, prašo koreguoti sąskaitą. Taip pat nurodo, kad pjuvenos neatitiko kokybės reikalavimų, ir siūlo mažinti kainą arba pasiimti atsakovės pagamintą produkciją, nes ji negali būti sertifikuojama.
12.3. 2020 m. vasario 18 d. elektroniniu laišku, atsakydamas ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovė nevykdo susitarimo atsiųsti skolų suderinimo aktą. Taip pat nurodoma, kad 2020 m. vasario 14 d. šalių atstovai apžiūrėjo pjuvenas ir atsakovės atstovai negalėjo paaiškinti, kokių kokybės reikalavimų jos neatitinka. Klausiama, kodėl pretenzijos nebuvo reiškiamos pjuvenų pristatymo metu, pažymint apie tai važtaraštyje.
12.4. 2020 m. vasario 20 d. elektroniniu laišku atsakovės vadovė informuoja ieškovę, kad pristatytos pjuvenos neatitinka kokybės reikalavimų, todėl siūlo mažinti kainą arba pagamintas granules pasiimti pagal atskirą susitarimą.
12.5. 2020 m. vasario 21 d. elektroniniu laišku ieškovės atstovas, atsakydamas į atsakovės elektroniniame laiške išdėstytą pretenziją, nurodo, jog fotonuotraukose nurodytos pjuvenos, pristatytos pagal PVM sąskaitą faktūrą EIZ Nr. 822, kurių kokybės klausimas aptartas su atsakovės atstovu ir už kurias skaičiuota mažesnė kaina. Dėl to, ieškovės teigimu, klausimą šalys yra išsprendusios ir pakartotinės pretenzijos negalimos. Taip pat prašoma sumokėti skolas.
12.6. 2020 m. vasario 26 d. atsakovės pretenzija ieškovei dėl netinkamos produkcijos kokybės, kurioje prašoma sumažinti teikiamų pjuvenų kainą. Pridedame dokumente nurodyta, kad prašoma kainą sumažinti už pjuvenas, teiktas pagal pirmiau nurodytas visas šešias PVM sąskaitas faktūras; pagal visas jas yra parengti defektiniai aktai.
13. Taigi, atsakovė pretenzijas dėl produkcijos kokybės pirmą kartą išsakė tik 2020 m. vasario 18 d., nors prieš tai buvo apmokėjusi 2020 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą ir priėmusi žaliavas pagal kitas 2020 m. sausio 27 d. – 2020 m. vasario 6 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Atsižvelgiant į tai, kad pagal šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį sąskaitos turėjo būti apmokamos per vieną dieną nuo jų išrašymo, toks ilgas pretenzijų nereiškimo laikotarpis kelia abejonių dėl atsakovės teiginių atitikties realiai buvusiai situacijai. Be to, tokia santykių raida atitinka ieškovės atstovo paaiškinimus, jog pretenzijas atsakovė ėmė reikšti po to, kai ieškovė pareikalavo atsiskaityti – susirašinėjimas patvirtina, jog pretenzija pareikšta po ieškovės siųsto skolų suderinimo akto.
14. Be to, iš šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad iš tiesų buvo kilęs klausimas dėl produkcijos kokybės pagal PVM sąskaitą faktūrą EIZ Nr. 822, tačiau elektroninių laiškų turinys atitinka ieškovės atstovo posėdyje duotus paaiškinimus, jog šis klausimas šalių buvo aptartas iš karto pristačius pjuvenas ir išspręstas – sąskaita išrašyta sumažintomis kainomis. Šią aplinkybę patvirtina sąskaitoje nurodyta suma, mažesnė už kitose sąskaitose skaičiuotą kainą. Elektroniniai laiškai patvirtina ir tai, jog atsakovė pretenzijas dėl kokybės ėmė kelti pirmiausia ir remdamasi šia sąskaita, o ieškovės atstovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad šį klausimą šalys yra suderinusios žodiniais susitarimais iš karto po žaliavos pristatymo. Pretenzijos dėl pagal kitas sąskaitas pateiktų pjuvenų kokybės imtos reikšti vėliau.
15. Atsakovės pateiktų defektinių aktų įrodomoji reikšmė abejotina, nes, nors šių aktų datos tiksliai atitinka ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų datas, tačiau nėra duomenų, kad juos surašant būtų dalyvavęs ieškovės atstovas – defektinius aktus surašiusi komisija sudaryta išimtinai tik iš atsakovės atstovų. Be to, byloje nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų, jog šie aktai buvo pateikti ieškovei. Atsižvelgiant į esančią aktyvaus šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais medžiagą, kyla pagrįstas klausimas, kodėl ir aktai nebuvo siunčiami ieškovei elektroniniu paštu ir karto po jų surašymo. Taip pat abejones šiais aktais kelia ir tai, jog defektinis aktas buvo surašytas ir pagal 2020 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą gautoms pjuvenoms, nors šią sąskaitą atsakovė apmokėjo 2020 m. sausio 24 d.
16. Atsakovės pateiktos nuotraukos nepagrindžia teiginių dėl ieškovės teiktos žaliavos netinkamos kokybės, nes iš jų nėra įmanoma identifikuoti nei fotografavimo vietos, nei laiko, nei produkciją pristačiusio subjekto.
17. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir pateiktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovės teiktos prekės neatitiko šalių sutartų kokybės reikalavimų (CPK 185 straipsnis). Nesant pagrindo atsakovei atsisakyti mokėti už pagal sutartį pateiktas pjuvenas, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės skolą pripažintinas pagrįstu, todėl tenkintinas – iš atsakovės ieškovei priteisiama 4 174,50 Eur skolos.
18. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Ieškovė, vadovaudamasi šia norma, prašo priteisti iš atsakovės 40 Eur skolos išieškojimo mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašymas įstatymų normoms neprieštarauja, prašymas tenkintinas ir iš atsakovės priteistina 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų.
19. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas yra specialusis įstatymas, turintis pirmenybę CK 6.210 straipsnio atžvilgiu, nustatant palūkanas už pagal komercinius sandorius atliekamus pavėluotus mokėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 29 d. konsultacija Nr. A3-130), todėl tais atvejais, kai taikytinas minėtas įstatymas, priteistinų procesinių palūkanų dydis nustatomas vadovaujantis minėto įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi ir yra lygus 8 proc. už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl 8 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo priteisimo iš atsakovės, praleidusios piniginės prievolės įvykdymo terminą.
20. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 47 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, 605 Eur advokato išlaidų, iš viso 652 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 425 straipsnio 3 dalis).
21. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad keisti ar naikinti priimto preliminaraus teismo sprendimo nėra pagrindo, t. y. nėra pagrindo atmesti ieškinio reikalavimų dėl 4 174,50 Eur skolos ieškovei priteisimo iš atsakovės, taip pat nėra pagrindo atmesti ir išvestinių reikalavimų dėl palūkanų, skolos išieškojimo išlaidų kompensacijos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Dėl to teismo 2020 m. vasario 28 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).
22. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (16,62 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), valstybei iš atsakovės priteisiama 16,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, t. y.:
,,Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Einuva“ (j. a. k. 124136497) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agfirma“ (j. a. k. 304166969) 4 174,50 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus 50 ct) skolos, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) išieškojimo išlaidų, 8 (aštuonių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (4 214,50 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 652 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.“
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agfirma“ (j. a. k. 304166969) 16,62 Eur (šešiolika eurų 62 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rūta Latvelė