Administracinė byla Nr. eA-1576-520/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09889-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3
(S)
(N)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio E. A. (E. A.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio E. A. (E. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė) pilietis E. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 23S215522 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti jam prieglobstį.
2. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą suteikti prieglobstį, kurį grindė motyvais, jog jis (pareiškėjas) kilmės valstybėje yra ieškomas dėl melagingų pažeidimų (mokesčių vengimas, turto nusavinimas ir kariuomenės vengimas), kilmės valstybėje kyla grėsmė pareiškėjo gyvybei, nes jis yra pusiau (duomenys neskelbtini), o grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjas gali būti išsiųstas kariauti į (duomenys neskelbtini). Atsakovas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti jį į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo dienos bei įvesti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo dienos.
2.2. Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes atsakovas tinkamai neįvertino pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, jog kilmės valstybėje jam priklausė privati mokyklą, kurią valdžios institucijos siekė atimti, reikalavo pasirašyti dokumentus, o pareiškėjui atsisakius tai padaryti, jis buvo mušamas ir prievartaujamas inter alia (be kita ko) dėl tautybės, t. y. nes pareiškėjas jis turi (duomenys neskelbtini) kraujo.
2.3. Nesutiktina su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjo pasakojimas buvo išskirtinai abstraktus, nenuoseklus, nepatvirtintas objektyviais įrodymais. Sprendime pripažįstama, jog socialiniuose tinkluose, t. y. juose esančiose grupėse matoma, kad nuo 2018 metų pareiškėjas užsiėmė švietimo veikla; socialiniuose tinkluose jis vadinamas (duomenys neskelbtini) vadovu. Neaišku, kodėl atsakovas, darydamas išvadą apie pareiškėjo veiklą, surinktais įrodymais selektyviai nesivadovavo. Sprendime pažymėta, jog tikėtina, kad pareiškėjas yra ieškomas dėl įsiskolinimų (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas pareiškėjo pasakojimą atmetė kaip nepatikimą, remdamasis kilusiais prieštaravimais ir neaiškumais.
2.4. Atsakovas, atlikdamas tyrimą, privalėjo vadovautis prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais ir nustatyti esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Be to, kai nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo nauda. Pareiškėjas negalėjo įrodymais pagrįsti visų savo apklausų metu nurodytų teiginių, tačiau ši aplinkybė savaime negali lemti pasakojimo nepatikimumo. Pareiškėjas atsakovui pateikė tai, ką turėjo, o tam tikrų įrodymų neturėjimas neturėtų jo charakterizuoti neigiamai. Be to, jis noriai pateikė atsakovui (duomenys neskelbtini) rajono policijos raštus, tačiau atsakovas be jokios priežasties juos vertino kaip nepakankamus. Atsakovui 2022 m. balandžio 9 d. raštas sukėlė abejonių dėl jo autentiškumo, tačiau kilusių neaiškumų nesiaiškino.
2.5. Atsakovas pareiškėjo pasakojimą apie sumušimą dėl jo (duomenys neskelbtini) kilmės laikė nepatikimu ir nepatvirtintu objektyviais duomenimis, tačiau šis pasakojimas tėra viena iš įrodinėjimo priemonių. Dėl aplinkybių, susijusių su jo išsiuntimu kariauti į (duomenys neskelbtini), svarbu tai, kad pareiškėjo asmens tapatybės kortelėje, kaip nurodo ir atsakovas, pažymėta, jog jis yra karo prievolininkas, jis gali būti įtrauktas į karinės prievolės atsargos (rezervo) įskaitą. Todėl neaišku, kodėl atsakovas padarė išvadą, jog nėra tikėtina, kad jis galėtų būti pašauktas kariauti. Sprendime pripažįstama, jog (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas, todėl vien dėl šios priežasties egzistavo pagrindas suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą.
2.6. Atsakovas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo klausimą, nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjo individualią situaciją ir nenustatė visų aplinkybių, reikšmingų dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) suteikimo. Kadangi sprendimai dėl išsiuntimo, draudimo atvykti ir perspėjimo įvedimo į SIS sistemą yra išvestiniai iš sprendimo nesuteikti prieglobsčio, naikintinos ir šios Sprendimo dalys.
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.
4. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį ir atlikęs tyrimą, nustatė, jog pareiškėjas neatitinka reikalavimų suteikti prieglobstį pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 ir 87 straipsnius, todėl Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
4.2. Nenustatyta, jog dėl pareiškėjo vykdomi civilinio proceso veiksmai būtų diskriminaciniai ar būtų įgyvendinami diskriminuojant. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 8 d. apklausoje teigė, jog jis turėjo savo privačią mokyklą, kurią norėjo atimti valstybinės institucijos, bei jis buvo šios mokyklos įkūrėjas, savininkas ir direktorius, tačiau dokumentų, patvirtinančių šias aplinkybes, neturi, kadangi išvyko „toks labai sutrikęs“ ir negalvojo, kad jam reikės kažkokių dokumentų. Kaip įrodymą pareiškėjas pateikė ekrano nuotrauką, kurioje, anot jo, nurodoma, kad jis yra mokyklos įkūrėjas. Pateikta ekrano nuotrauka savaime nepatvirtina, kad pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini) įkūrėjas ar direktorius, kadangi joje matomas bukletas, tikėtina, pagamintas naudojant grafinį dizainą, iš pateiktos nuotraukos neįmanoma nustatyti nuotraukos padarymo datos, vietos. Todėl ekrano nuotrauka vertinama kaip turinti žemą įrodomąją galią.
4.3. Nerasta viešai skelbiama informacija apie (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Atliekant tyrimą, socialiniame tinkle „Facebook“ rasta grupė pavadinimu (duomenys neskelbtini). Grupė sukurta (duomenys neskelbtini) Skiltyje „Apie“ nurodoma: „Pasirengimas stojančiųjų, magistrantų, dėstytojų diagnostiniam vertinimui ir priėmimui į darbą“. Nurodoma, jog „Facebook“ grupės kūrėjas – E. E.. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas socialiniame tinkle „Facebook“ įkūrė grupę, pavadintą (duomenys neskelbtini), tačiau tai nepatvirtina, kad jis yra privačios mokyklos (duomenys neskelbtini) įkūrėjas bei savininkas. Nors socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškėjas yra įvardijamas centro steigėju, direktoriumi, tačiau pareiškėjo pasakojimas apie mokyklos įsteigimą bei veiklą buvo išskirtinai abstraktus, bendro pobūdžio, apklausų eigoje kito. Apklausos metu pareiškėjui nurodžius pasakojimo neatitikimus, jis teikdavo improvizuotus paaiškinimus, nurodydamas naujas aplinkybes, kurių nebuvo minėjęs ankstesnių apklausų metu.
4.4. Įvertinus pareiškėjo pateiktus įrodymus (2021 m. rugpjūčio 10 d. (duomenys neskelbtini) komercinio teismo vykdomojo rašto nuotrauką) bei pasakojimą dėl jo įsiskolinimo, tikėtina, kad vykdomas skolos išieškojimas dėl įsiskolinimų (duomenys neskelbtini).
4.5. Pareiškėjo skirtingų apklausų metu pateiktų pasakojimų palyginimas ir analizė pagrindžia prielaidą, jog pateikta pagrindinė istorija (nori atimti jo mokyklą, grasina nužudyti) yra iš anksto paruošta, o papildomi paaiškinimai – improvizaciniai. Nors tam tikri neatitikimai to paties žmogaus skirtinguose pasakojimuose apie tą patį įvykį yra natūralus reiškinys, susijęs su atminties procesais, tačiau atminties procesai nepaaiškina visų pareiškėjo pasakojimuose nustatytų trūkumų. Įvertinus pareiškėjo nenuoseklų pasakojimą, tikėtina, kad iš tiesų vykdomą skolos išieškojimo epizodą jis papildė improvizuotais elementais, tokiu būdu siekdamas „priderinti“ savo pasakojimą prie „tinkamų“ pagrindų prieglobsčiui gauti. Atsižvelgiant į pareiškėjo pasakojimo trūkumus, vykdomos skolos išieškojimo kontekstas (vertė perleisti mokyklą) ir jo įžvelgiama grėsmė (nužudys) nėra tikėtini.
4.6. (duomenys neskelbtini)
4.7. Tyrimo tikslais buvo patikrinta Interpolo duomenų bazė, tačiau joje nėra duomenų apie pareiškėją. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog tarptautinė pareiškėjo paieška nėra paskelbta. Atitinkamai, policijos rašte nurodyta informacija apie paskelbtą tarptautinę pareiškėjo paiešką neatitinka tikrovės. Mažai tikėtina, kad policijos pareigūnas, informuodamas suinteresuotas institucijas apie paskelbtą asmens paiešką, teiktų tikrovės neatitinkančią informaciją. 2022 m. balandžio 9 d. (duomenys neskelbtini) rajono policijos raštas nepaaiškina, kodėl būtent (duomenys neskelbtini) rajono policijos skyriuje buvo pradėta pareiškėjo paieška. Remiantis randama informacija, (duomenys neskelbtini) rajonas yra (duomenys neskelbtini), tačiau šiam rajonui nepriklauso (duomenys neskelbtini) miestas, kuriame, remiantis (duomenys neskelbtini) išduota asmens tapatybės kortele, buvo pareiškėjo gyvenamoji vieta. (duomenys neskelbtini) rajonas ribojasi su (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) rajoną administraciniu požiūriu sudaro (duomenys neskelbtini) miestas ir (duomenys neskelbtini) kaimas.
4.8. Pareiškėjo pasakojimas, kad jis gali būti išsiųstas į karą (duomenys neskelbtini), kad jo ieško (duomenys neskelbtini) šaukimo punktas dėl vengimo atlikti karinę tarnybą, laikytinas nenuosekliu, nedetaliu. Užduodant klausimus apie šaukimą į karinį punktą, paklaustas, ką jis turėjo omenyje, sakydamas, jog jo ieško (duomenys neskelbtini) šaukimo punktas, pareiškėjas teigė, kad jis neminėjo (duomenys neskelbtini), jis minėjo (duomenys neskelbtini). Pasitikslinus, ar buvo toks įvykis, kad jo ieškojo (duomenys neskelbtini) šaukimo punktas, pareiškėjas teigė, jog būnant Europoje artimieji jam pranešė, kad skambino jo dėdei ir sesei iš šaukimo punkto bei ieškojo jo. Tačiau pasakojimas apie tai, jog jo ieško (duomenys neskelbtini) šaukimo punktas, nėra patvirtintas objektyviais įrodymais. Šiuo atveju informacijos pirminis šaltinis nėra žinomas, o pati informacija perteikiama per mažiausiai 2 asmenų grandinę bei, labai tikėtina, perdavimo metu keitėsi. Kadangi neįmanoma atskirti tikrojo pradinio turinio nuo labai tikėtinų interpretacijų ir galimai netgi nuomonių, šis įrodymas nelaikytinas pakankamu siekiant pagrįsti pareiškėjui tariamai kylančios grėsmės tikėtinumą. Be to, karo tarnybos vengimas bei nenoras atlikti karo tarnybą savaime nėra pagrindas suteikti pabėgėlio statusą ir nesudaro pagrindo konstatuoti persekiojimo, o pareiškėjas neatitinka pirminių kriterijų būti šaukiamas atlikti karo tarnybą, t. y. jis nėra šaukiamojo amžiaus vyras. Vertinant pareiškėjo baimę būti išsiųstam kariauti į (duomenys neskelbtini), jis nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad jis iki šiol yra įtrauktas į atsargos (rezervo) įskaitą ir kad jam gresia išsiuntimas į karinį konfliktą (duomenys neskelbtini) ar į kariuomenę. Pareiškėjo baimė grindžiama tik jo subjektyviu situacijos vertinimu bei prielaidomis.
4.9. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Nenustatyta pagrindo prielaidai, jog kilmės šalyje pareiškėjui gresia mirties bausmė ar egzekucija. Egzistuoja pagrįsta tikimybė, kad pareiškėjas susidurtų su tam tikru psichologiniu diskomfortu dėl nuolatinių reikalavimų grąžinti skolas, tačiau, įvertinus gresiančių veiksmų formą, pobūdį ir pasekmes, jie nėra pakankamai rimti savo pobūdžiu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą.
4.10. Pareiškėjo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) mieste), šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, pasireiškiantis beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus.
4.11. Pareiškėjo prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas. Pareiškėjas, turėdamas Lietuvos C tipo vizą, galiojusią nuo 2022 m. vasario 6 d. iki 2022 m. vasario 28 d., atvyko į Europą. Pasibaigus vizos galiojimo laikui, jis neteisėtai gyveno Švedijos Karalystėje bei naudojosi suklastotais asmens dokumentais. Į Lietuvos Respubliką užsienietis buvo grąžintas iš Švedijos. Toks pareiškėjo elgesys atsakovui leidžia daryti pagrįstas išvadas, jog jis nėra linkęs laikytis Europos Sąjungos teisės aktų ir kelia nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybėse. Tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo, pareiškėjas gali pasislėpti.
4.12. Pareiškėjas neturi socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika ir (ar) šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Įvertinus tai, pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Kadangi pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos ir jis ateityje gali siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse, šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi į SIS.
II.
5. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. kovo 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio E. A. skundą.
6. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvų, susijusių su mokyklos veikla ir bandymu ją nusavinti, nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis 2018 metais įsteigė mokyklą (duomenys neskelbtini), mokykloje buvo vykdomas papildomas abiturientų mokymas, pasiruošimas olimpiadoms, stojamiesiems egzaminams, taip pat egzaminams buvo ruošiami mokytojai, o pareiškėjas buvo šios mokyklos steigėjas, įkūrėjas, direktorius, mokytojas. Pareiškėjas nurodė, kad jis, išvykdamas iš kilmės valstybės, buvo sutrikęs ir nemanė, jog šių dokumentų gali prireikti. Tačiau, pareiškėjo teigimu, aplinkybę, jog jis yra mokyklos (duomenys neskelbtini) steigėjas ir direktorius, patvirtina „Google“ ir socialiniame tinkle „Facebook“ esančiose grupėse esanti informacija (pateikė kompiuterio ekrano nuotrauką, kurioje jis įvardijamas kaip mokyklos įkūrėjas).
7. Teismas, susipažinęs su pareiškėjo pateikta kompiuterio ekrano nuotrauka, nurodė, kad joje yra vyro su kostiumu atvaizdas ir įrašas „E. A. – logikos ir matematikos mokytojas, pedagogas E., turintis 8 metų pedagogo stažą, studijuoja, studijų kryptis – abiturientų (11 klasė) parengimas, parengimas baigiamiesiems egzaminams (9 klasė), olimpiadai (visos klasės), magistrų parengimas (logika ir MBA), mokytojų diagnostinis vertinimas ir priėmimas į darbą (matematika ir logika). Jis yra masinio žurnalo apie logiką ir matematiką redakcinės kolegijos narys, knygos (duomenys neskelbtini) autorius. P. E. yra (duomenys neskelbtini)“. Išanalizavęs šį dokumentą, teismas akcentavo, kad jame esantis turinys, tikėtina, pagamintas naudojant grafinį dizainą, iš pateiktos nuotraukos neįmanoma identifikuoti nei jos padarymo datos, nei vietos, kur ji buvo skelbiama. Todėl ekrano nuotrauka, nesant kitų objektyvių dokumentinių įrodymų, teismo vertinimu, pagrįstai atsakovo įvertinta kaip turinti žemą įrodomąją galią, o iš bylos duomenų matyti, kad, atlikdamas pareiškėjo prašymo tyrimą dėl aptariamos pasakojimo dalies, atsakovas surinko ir analizavo ne tik pareiškėjo nurodytus informacijos šaltinius, bet ir kilmės valstybės informaciją.
8. Teismas, įvertinęs atsakovo surinktą informaciją, nusprendė, jog tikėtina, kad pareiškėjas, būdamas matematikos ir logikos mokytoju, nuo 2018 m. vasaros iki 2018 m. lapkričio vykdė veiklą (duomenys neskelbtini). Tačiau ši informacija, teismo vertinimu, nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) jo veikla buvo teisėta, abejonių dėl šios pasakojimo dalies patikimumo kyla dėl to, kad pareiškėjo pasakojimas apie mokyklos įsteigimą bei veiklą buvo abstraktus, bendro pobūdžio, eigoje kito, turi trūkumų. Teismas atkreipė dėmesį, jog aiškinantis aplinkybes dėl mokyklos mokamų mokesčių, 2023 m. spalio 30 d. apklausoje paklaustas, ar jo įsteigtai mokyklai buvo suteiktas kodas (PVM mokėtojo, įstaigos), prieglobsčio prašytojas vengė tiesioginio atsakymo, teigė, kad kilmės valstybėje šis kodas gali būti naudojamas, gali būti nenaudojamas, nėra 100 proc. reikalavimo tokį gauti. Dar kartą pasitikslinus, ar mokykla turėjo juridinį kodą, pareiškėjas teigė, kad jis kreipėsi į Mokslo ministeriją, norėdamas gauti kodą, tačiau jam paaiškino, kad tokio kodo gavimas užtruks ilgą laiką. Pareiškėjas apklausų metu taip pat nurodė, kad mokykla mokėjo pelno mokestį, tačiau jo dydžio nurodyti negalėjo, jis painiojosi, nurodydamas, kas ir kur mokėjo mokyklai apskaičiuotus mokesčius: vieną kartą teigė, kad jis pats, kitą kartą – kad mokyklos darbuotojas. Teismo vertinimu, abejonių kelia ir pareiškėjo pasakojimo dalis apie mokyklos pastato įsigijimą. Pirmose apklausose pareiškėjas aiškino, kad mokyklos pastatas įsigytas už tėvo, kuris buvo turtingas, pinigus. Vėliau jis teigė, kad už tėvo pinigus įsigijo tik mokyklos įrangą, o mokyklos pastatą iš pradžių nuomojosi, o po to privatizavo, nes pagal kilmės valstybėje egzistavusią tvarką valstybei priklausiusius pastatus galima buvo įsigyti už ženkliai mažesnę kainą. Pareiškėjas pastato privatizavimo kainos negalėjo įvardyti, taip pat negalėjo tiksliai nurodyti, su kuo konkrečiai buvo sudaryta privatizavimo sutartis.
9. Teismas, apibendrinęs ir įvertinęs tyrimo metu surinktą informaciją, pažymėjo, kad tikėtina, jog pareiškėjas nuo 2018 m. vasaros iki 2018 m. lapkričio mėnesio vykdė švietimo veiklą įstaigoje, pavadinimu (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). Taip pat tikėtina, jog jis šią veiklą vykdė patalpose, priklausiusiose (duomenys neskelbtini), tačiau tyrimo metu surinkta informacija nepatvirtina, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) veiklą vykdė teisėtai, taip pat nepatvirtina, jog įmonė buvo registruota, mokėjo mokesčius. Teismas nurodė, kad nepateikti dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini) steigėjas, tyrimo metu nerasta jokios objektyvios informacijos (išskyrus jo ir jo draugų socialiniuose tinkluose teikiamą informaciją).
10. Teismo vertinimu, pareiškėjo pasakojimas apie patirtą persekiojimą dėl mokyklos (duomenys neskelbtini) yra bendro pobūdžio, nenuoseklus, tam tikros pasakojimo detalės pasakojimo eigoje keitėsi, į tam tikrus klausimus pareiškėjas vengė detalių atsakymų. Apklausų duomenys patvirtina, kad pareiškėjui nurodžius pasakojimo trūkumus, neatitikimus, jis teikdavo improvizuotus paaiškinimus, papildydamas pasakojimą naujomis aplinkybėmis, kurių nebuvo minėjęs ankstesnių apklausų metu.
11. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas skirtingai pasakojo susitikimo su žinomu kilmės valstybės verslininku G. K. (G. K.) aplinkybes. Iš pradžių 2022 m. balandžio 8 d. apklausoje jis pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) pas jį atėjo žmonės ir pakvietė jį į G. K. patalpas, kur pastarasis reikalavo mokyklą perduoti jam. 2023 m. gegužės 25 d. apklausoje pareiškėjas jau teigė, kad G. K. pats jam paskambino ir pakvietė atvykti. Atvykus pas G. K., šis asmuo liepė atiduoti mokyklą nurodytam žmogui. 2023 m. spalio 30 d. apklausoje pareiškėjas jau nurodė, kad paskambino G. K. padėjėjas ir paaiškino, kad reikia atvykti į ofisą. Atvykus į ofisą, G. K. pareikalavo mokyklą atiduoti jam. Be to, pirminės apklausos metu pareiškėjas taip pat teigė, kad G. K. padėjėjas A. jį sumušė, vėlesnėje apklausoje šios aplinkybės jau nebenurodė. 2023 m. spalio 30 d. apklausoje prieglobsčio prašytojui nurodžius pasakojimo neatitikimus, jis jų paaiškinti negalėjo. Teismas taip pat akcentavo, jog pareiškėjas skirtingai pasakojo ir apsilankymų policijos nuovadoje aplinkybes, nurodė skirtingą apsilankymų nuovadoje skaičių. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 28 d. apklausoje teigė, kad buvo iškviestas į policiją, kur buvo sumuštas, išprievartautas, jam buvo suleista kažkokia injekcija. 2023 m. gegužės 25 d. apklausoje jau nurodė, kad, kai buvo antrą kartą iškviestas į policiją, policijoje jį sumušė bei suleido nežinomą injekciją. Atsakovo pareigūnas 2023 m. spalio 30 d. pareiškėjui nurodė šiuos pasakojimo neatitikimus, dėl kurių jis nurodė, kad policijoje „Sumušė ir suleido vaistus per vieną kartą, čia vienas buvo ta prasme kartas, bet seksualinis priekabiavimas buvo kitą kartą“. Pareiškėjas taip pat negalėjo nurodyti pareigūno, su kuriuo bendravo (duomenys neskelbtini) vyriausiojoje policijos nuovadoje, pavardės, teigė, kad ją buvo pasižymėjęs užrašų knygelėje, tačiau knygelę sunaikino. Uždavus tikslinančius klausimus, pareiškėjas nurodė, kad galimai bendravo su nuovados viršininku, kuris turėjo pulkininko laipsnį. Teismas nusprendė, jog apklausų metu teikti paaiškinimai dėl G. K. asmenybės, jo galimai nukalstamos veiklos neįtikinami ir abstraktaus pobūdžio.
12. Teismas akcentavo, jog Sprendime nurodyta, kad viešai skelbtos informacijos apie G. K. nusikalstamą veiklą nepavyko rasti. Priešingai, atsakovo surinkta informacija apie minėtą asmenį patvirtina, kad jis yra žinomas (duomenys neskelbtini) verslininkas, už savo veiklą apdovanotas valstybės. Todėl teismas sutiko su Sprendimo argumentais, jog mažai tikėtina, kad žinomas verslininkas kito asmens akivaizdoje galėjo nužudyti žmogų. Pareiškėjo teiginiai, kad jis dėl to patyrė šoką ir gydėsi psichiatrijos dispanseryje, jokiais objektyviais įrodymais byloje nepagrįsti.
13. Teismas atkreipė dėmesį, jog, siekdamas pagrįsti savo pasakojimą, pareiškėjas atsakovui pateikė (duomenys neskelbtini) komercinio teismo vykdomojo rašto nuotrauką. Pateiktas teismo raštas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) prieš pareiškėją 2021 m. rugpjūčio 10 d. buvo pradėta skolos įmonei (duomenys neskelbtini) išieškojimo byla. Įvertinus prieglobsčio prašytojo pateiktus įrodymus bei pasakojimą, teismo vertinimu, labai tikėtina, kad kilmės valstybėje vykdomas skolos išieškojimas iš pareiškėjo dėl įsiskolinimų (duomenys neskelbtini), o prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie patirtą persekiojimą dėl mokyklos (duomenys neskelbtini) (apsilankymai policijoje, G. K. grasinimai), atsižvelgiant į nustatytus trūkumus, laikytinas neįtikinamu, neatitinkančiu tikrovės, ir, tikėtina, sugalvotu tik tam, jog pareiškėjas atitiktų prieglobsčio suteikimo kriterijus.
14. Teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta objektyvių įrodymų, jog civilinio proceso veiksmai prieš pareiškėją yra vykdomi nepagrįstai ir neteisėtai, ne dėl iš tikrųjų atsiradusių įsiskolinimų. Priešingai, teismo vertinimu, tikėtina, kad pareiškėjas iš kilmės valstybės išvyko vengdamas įvykdyti prievolę, atsiradusią dėl įsiskolinimo. Tai iš esmės patvirtina pareiškėjo pateiktas 2022 m. kovo 15 d. (duomenys neskelbtini) teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) vykdomojo skyriaus raštas Nr. 253/14, adresuotas (duomenys neskelbtini) rajono policijos skyriui, iš kurio turinio matyti, kad pareiškėjas buvo ieškomas dėl skolos išieškojimo. Tačiau (duomenys neskelbtini) vykdomojo skyriaus raštas nepatvirtina, kad pareiškėjas, kaip jis pats tvirtina, buvo ieškomas, siekiant neteisėtai nusavinti jo mokyklą ar įkalinti dėl ,,konvencinių“ priežasčių.
15. Teismas pažymėjo, jog Sprendime įvertinti pareiškėjo pateikti (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) rajono policijos skyriaus raštai, adresuoti (duomenys neskelbtini) Vykdomosios valdybos justicijos konsultantui F. N. – 2022 m. balandžio 9 d. raštas Nr. 166-3238-1222 bei 2022 m. (pastaba: data pilnai neįžiūrima) raštas Nr. 166-2804-1222. Atsakovas išsamiai nurodė pagrindus, kodėl šiuos dokumentus laikė nepatikimu įrodymu pagrindžiant prieglobsčio prašymą, t. y. kad (duomenys neskelbtini) rajono policijos skyriaus raštuose, kaip ir viešai rastuose pavyzdžiuose, nėra apsaugos priemonių (spaudų, anspaudų); įstaigos pavadinime pavartotas žodis (duomenys neskelbtini), remiantis viešai rastais pavyzdžiais, (duomenys neskelbtini) policijos įstaigos savo pavadinimuose vartoja formą (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) rajono policijos skyriaus adresas – (duomenys neskelbtini), tačiau viešojoje erdvėje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) rajono policijos skyrius yra adresu: (duomenys neskelbtini); Interpolo duomenų bazėje nėra duomenų apie pareiškėją, todėl policijos rašte nurodyta informacija apie paskelbtą tarptautinę prieglobsčio prašytojo paiešką neatitinka tikrovės. Siekdamas pašalinti prieštaravimus, atsakovas taip pat įvertino pareiškėjo 2023 m. lapkričio 15 d. laiške Departamentui teiktus paaiškinimus, kad jo ieško (duomenys neskelbtini) policija, kuriuos atmetė ir Sprendime nurodė pagrindimą. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad atsakovas nesiekė su juo išsiaiškinti prieštaravimų, nepagrįsti.
16. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad prieglobsčio prašytojas 2023 m. spalio 30 d. apklausoje negalėjo nurodyti, kokia jam iškeltos baudžiamosios bylos eiga. Teiginiai, kad byla gali būti sustabdyta dėl to, kad jis išvykęs į Europą, teismo vertinimu, nepagrįsti. Pareiškėjas nei vienoje apklausų nenurodė, koks teismas ar kokia ikiteisminio tyrimo institucija yra iškėlusi jam baudžiamąją bylą, o teiginiai apie pareikštus kaltinimus abstraktaus pobūdžio ir taip pat nepagrįsti. Dėl to teismas sprendė, jog atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad prieglobsčio prašytojas nepateikė patikimų įrodymų, jog kilmės valstybėje jam iškelta baudžiamoji byla. Priešingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kilmės valstybėje dėl pareiškėjo yra vykdomas civilinis skolos išieškojimo procesas, dėl kurio galimai pareiškėjas yra ieškomas, kad įvykdytų prievolę. Įvertinęs vykdomus civilinio proceso veiksmus bei pareiškėjui kilmės valstybėje gresiančius veiksmus (turės sumokėti skolas) visų tyrimo metu surinktų duomenų kontekste, teismas sprendė, kad pagrįstai nenustatytas pagrindas prielaidai, jog šie veiksmai yra diskriminaciniai arba įgyvendinami diskriminuojant, todėl jie neatitinka ,,persekiojimo“ veiksmų apibrėžimo, o pareiškėjas pabėgėlio statuso kriterijų.
17. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl tautybės, pažymėjo, jog pareiškėjas apklausų metu nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, „pusiau (duomenys neskelbtini), pusiau (duomenys neskelbtini)“, tvirtino, kad jis buvo sumuštas dėl savo tautybės, 2023 m. lapkričio 15 d. laiške atsakovui nurodė, kad jis negali grįžti į (duomenys neskelbtini), kadangi ten nevyksta „reisai“, be to, (duomenys neskelbtini) gyventojai negali prašyti prieglobsčio kituose (duomenys neskelbtini) regionuose, nes žmonės iš (duomenys neskelbtini) laikomi pusiau (duomenys neskelbtini), o kadangi šiuo metu (duomenys neskelbtini) nusiteikę priešiškai vieni kitų atžvilgiu, jam kyla problemų.
18. (duomenys neskelbtini)
19. Teismas sprendė, jog, kaip matyti iš pareiškėjo apklausų, pareiškėjo pasakojimas apie tariamai jam gresiantį persekiojimą dėl tautybės (buvo sumuštas dėl tautybės, kilmės valstybėje kilusius iš (duomenys neskelbtini) laiko (duomenys neskelbtini)) šioje dalyje nėra pagrįstas objektyviais įrodymais, taip pat nėra nei nuoseklus, nei išsamus, jo teikiami paaiškinimai yra neišsamūs bei keliantys pagrįstų abejonių. Pirminėje apklausoje prieglobsčio prašytojas teigė, kad (duomenys neskelbtini) trys (duomenys neskelbtini) nutempė jį į mišką ir sumušė vien dėl to, kad jo močiutė yra iš (duomenys neskelbtini) ir kad jis turi (duomenys neskelbtini) kraujo. Vėlesnėje apklausoje jis pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) pažįstami kaimynai (duomenys neskelbtini) išvežė jį į mišką, kur sumušė dėl to, kad jis yra pusiau (duomenys neskelbtini). Siekiant pašalinti šį prieštaravimą, prieglobsčio prašytojui buvo užduoti papildomi klausimai, į kuriuos atsakydamas jis jau teigė, kad kaimynai jį apgaule įviliojo į mišką ir jis pats savo noru su jais nuėjo.
20. Teismas nurodė, jog, tirdamas galimą persekiojimą dėl tautybės, atsakovas vertino ir tai, kad prieglobsčio prašytojas nenuosekliai pasakojo ir apie savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, teikdamas prašymą vizai gauti, nurodė, jog jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 8 d. apklausoje prieglobsčio prašytojas nurodė, kad paskutinė jo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 25 d. pasakojo, kad gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), turėjo ten butą, į (duomenys neskelbtini) buvo nuvykęs trumpam laikui. Skirtingų faktų apie gyvenamąją vietą nurodymą, teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai laikė bandymu manipuliuoti informacija sau palankia linkme, o atsižvelgęs į prašymo trūkumus, kurie taip ir nebuvo pašalinti, teismas nusprendė, jog pareiškėjas nepagrindė persekiojimo dėl tautybės fakto. Todėl nėra pagrindo teigti, kad jis šiuo aspektu atitinka pabėgėlio statusą.
21. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl karo tarnybos, nurodė, jog pareiškėjas pirmųjų apklausų metu teigė, kad jis gali būti išsiųstas į karą (duomenys neskelbtini), kad jo ieško (duomenys neskelbtini)šaukimo punktas dėl vengimo atlikti karinę tarnybą. Aiškinantis plačiau šias aplinkybes, 2023 m. spalio 30 d. apklausoje pareiškėjas jau nurodė, kad jis neminėjo (duomenys neskelbtini) punkto, o minėjo (duomenys neskelbtini), tvirtino, kad jam būnant prezidentūroje pasakė, jog jis turėtų vykti į (duomenys neskelbtini) ir dalyvauti karo veiksmuose. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad jam būnant kilmės šalyje, jo niekas neieškojo, bet jam atvykus į Europą ir susisiekus su artimaisiais, jam pasakė, kad jo sesei ir dėdei skambino ir ieškojo jo iš to šaukimo punkto, papildė ir tai, kad jis ieškomas karinio komisariato, tačiau dokumentų pateikti jis negali, bet norint gauti atitinkamus dokumentus reikia vykti į (duomenys neskelbtini).
22. Teismo vertinimu, pareiškėjo pasakojimas šioje dalyje taip pat nepasižymi nei nuoseklumu, nei detalumu, pagrįstumu. Pasakojimas grindžiamas išimtinai trečiųjų asmenų (sesės ir dėdės) tariamai pateikta informacija, pirminis informacijos šaltinis nėra žinomas, o pati informacija perteikiama per mažiausiai 2 asmenų grandinę. Kadangi neįmanoma atskirti tikrojo pradinio turinio nuo labai tikėtinų interpretacijų ir galimai netgi nuomonių, teismo vertinimu, šį įrodymą atsakovas pagrįstai nelaikė pakankamu, siekiant pagrįsti prieglobsčio prašytojui tariamai kylančios grėsmės tikėtinumą.
23. Teismas nurodė, jog pareiškėjo pateikta asmens tapatybės kortelė (duomenys neskelbtini), galiojusi nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kurios skiltyje „Karinė prievolė“ nurodyta – (duomenys neskelbtini), t. y. „karo prievolininkas“, tik patvirtina faktą, kad pareiškėjas iki (duomenys neskelbtini) (t. y. iki asmens tapatybės kortelės galiojimo laiko pabaigos) buvo karo prievolininkas. Pareiškėjas, pateikdamas informaciją apie atliktą privalomąją karinę tarnybą kilmės valstybėje, laiške atsakovui nurodė, kad jo tėvas buvo atsakingas kilmės valstybės gynybos ministerijos darbuotojas, kuris, pasinaudodamas savo galia, „sulaikė“ jį nuo karinės tarnybos (duomenys neskelbtini) kariniame komisariate. Anot pareiškėjo, (duomenys neskelbtini) kariniame komisariate jam buvo išduotas karinis bilietas. Po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) jam paskambino iš (duomenys neskelbtini) karinio komisariato ir pranešė, kad jis jau nebepriklauso šiam komisariatui, todėl jį nuims nuo įskaitos ir įregistruos prie (duomenys neskelbtini) karinio komisariato. Prieglobsčio prašytojo teigimu, jis užsiima moksline veikla, nenori eiti į karo tarnybą ir kariauti su (duomenys neskelbtini).
24. Teismas pažymėjo, kad, įvertinus pareiškėjo paaiškinimus ir atsakovo surinktą informaciją apie kilmės valstybę, darytina išvada, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjui kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą. Byloje nepateikta įrodymų, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą suteikti prieglobstį, tiesiogiai su grėsme atlikti karo tarnybą ar būti persekiojamam ir (ar) baudžiamam dėl atsisakymo atlikti tarnybą būtų susidūręs. Tokia informacija buvo jam pateikta per trečiuosius asmenis. Šiuo aspektu prieglobsčio prašytojo nurodyta grėsmė, teismo vertinimu, yra paremta tik prielaidomis ir jo asmeniniu subjektyviu situacijos vertinimu, kuri nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjo tikimybė būti mobilizuotam yra analogiška bet kokio šaukiamojo amžiaus kilmės valstybėje vyro tikimybei, todėl yra hipotetinio pobūdžio ir nepagrįsta individualiomis faktinėmis aplinkybėmis. Be to, karo tarnybos vengimas bei nenoras atlikti karo tarnybą savaime nėra pagrindas suteikti pabėgėlio statusą ir nesudaro pagrindo konstatuoti persekiojimo. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas į karo tarnybą gali būti pašauktas ne pagal įstatymą, o dėl kitų, diskriminacinio pobūdžio (pavyzdžiui, tautybės) priežasčių. Dėl to teismas sutiko, kad pareiškėjo pateikiamos aplinkybės nesudaro pagrindo suteikti pareiškėjui prieglobstį.
25. Teismas, spręsdamas dėl papildomos apsaugos pareiškėjui suteikimo, pažymėjo, jog pareiškėjo pasakojimas, kuriuo jis grindė prieglobsčio prašymą, buvo įvertintas kaip nepatikimas įrodymas grėsmei kilmės šalyje pagrįsti, todėl Sprendime padaryta pagrįsta išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas, grįžęs į kilmės valstybę, susidurtų su padidinta persekiojimo grėsme. Todėl nenustatytas pagrindas prielaidai, jog kilmės valstybėje pareiškėjui gresia mirties bausmė ar egzekucija. Teismas sutiko, jog, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes (prieglobsčio prašytojas turi skolą kilmės šalyje), egzistuoja pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje jis susidurtų su tam tikru psichologiniu diskomfortu (nepatogumais) dėl nuolatinių reikalavimų grąžinti skolas, tačiau šie nepatogumai nėra pakankamai rimti savo pobūdžiu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą.
26. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl papildomos apsaugos suteikimo dėl konflikto (duomenys neskelbtini), nurodė, jog surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)), šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, pasireiškiantis beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus.
27. Teismas sprendė, jog Sprendimu pareiškėją nuspręsta išsiųsti pagrįstai ir teisėtai. Pareiškėjas, turėdamas Lietuvos C tipo vizą, galiojusią nuo 2022 m. vasario 6 d. iki 2022 m. vasario 28 d., atvyko į Europą. Pasibaigus vizos galiojimo laikui neteisėtai gyveno Švedijoje bei naudojosi suklastotais asmens dokumentais. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas buvo grąžintas iš Švedijos Karalystės. Teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia spręsti, jog pareiškėjas nėra linkęs laikytis Europos Sąjungos teisės aktų, kelia nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybėse, todėl, vengdamas grąžinimo, jis gali pasislėpti. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas nėra turėjęs leidimo gyventi Lietuvoje bei neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, o Lietuvos Respublikoje buvo tik prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu.
28. Teismas konstatavo, jog pareiškėjui Sprendimu taip pat pagrįstai ir teisėtai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo. Atsakovas, nustatydamas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, tinkamai įvertino, jog prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka, per pastaruosius 2 metus iki prašymo suteikti prieglobstį pateikimo Lietuvos Respublikoje dienos pareiškėjas buvo grąžintas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kur buvo pateikęs prašymą suteikti prieglobstį; pareiškėjas neturi socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika ir (arba) šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Teismas taip pat pripažino Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į SIS sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, pagrįsta ir teisėta, nes šiuo atveju taikytinas atsisakymas leisti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
III.
29. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis E. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą.
30. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
30.1. Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atsakovo argumentais, nepagrįstai netaikė abejonės privilegijos. Pareiškėjo pasakojimo trūkumai nebuvo esminiai, pasakojimų dalys turėjo būti vertinamos kartu su jo pateiktais rašytiniais įrodymais, o pasakojimo dalims, nepatvirtintoms rašytiniais įrodymais, nesant nustatytų pasakojimo esminių prieštaravimų, turėjo būti taikoma abejonės privilegija ir šios pasakojimo dalys pripažintos nustatytais faktais. Pareiškėjas yra patyręs sunkaus pobūdžio trauminę patirtį, kadangi prieš jį buvo smurtaujama, jis buvo seksualiai prievartaujamas, kas galėjo lemti ir jo gebėjimą atsiminti bei atkartoti įvykių seką.
30.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino pareiškėjo sistemingos veiklos socialiniuose tinkluose, kurią atsakovas laikė pakankamu įrodymu dėl jo veiklos mokykloje. Pareiškėjas atsakovui paaiškino, kad, siekiant pasisavinti jo mokyklą, yra pradėtos civilinės ir baudžiamosios bylos, o siekiant jį priversti perrašyti mokyklą, pareiškėjas buvo sumuštas ir išprievartautas, paskelbta jo paieška. Atsakovas pareiškėjo pasakojimą dėl patirto persekiojimo atmetė kaip nepatikimą dėl pasakojimo trūkumų, kartu nurodydamas, kad jo pateiktas 2022 m. balandžio 9 d. raštas, kuriame nurodoma apie jo paiešką, atmestas kaip suklastotas.
30.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjo prieglobsčio prašymas yra grindžiamas tuo, kad dėl jo turimų tautinių šaknų ((duomenys neskelbtini)) jis periodiškai susidurdavo su atitinkamo pobūdžio persekiojimo veiksmais, pradžioje fiziniu smurtu (sumušimas), vėliau, jam įkūrus privačią mokyklą, ją buvo siekiama perimti prievarta, o pareiškėjui su tuo nesutikus, buvo naudojamas sunkaus pobūdžio psichologinis ir fizinis smurtas, taip pat fiktyviai inicijuotas civilinio ir baudžiamojo pobūdžio persekiojamas. Pareiškėjo persekiojamas vykdomas dėl konvencinių priežasčių (tautybės) ir jis negali pasinaudoti kilmės valstybės apsauga, kadangi persekiojimo veiksmus vykdo pati valstybė.
30.4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo to, kad pareiškėjas gali būti išsiųstas į karą (duomenys neskelbtini), jo ieško (duomenys neskelbtini) šaukimo punktas dėl vengimo atlikti karinę tarnybą. Pagal atsakovo surinktą kilmės valstybės informaciją matyti, kad 2020 m. rudenį (duomenys neskelbtini) buvo paskelbta (duomenys neskelbtini). Nepatvirtintais duomenimis, 2021 m. rudenį bei 2022 m. rudenį taip pat buvo paskelbta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra karo prievolininkas, todėl jis gali būti įtrauktas į karinės prievolės atsargos (rezervo) įskaitą, o nurodyta baimė būti mobilizuotam yra pagrįsta.
31. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.
32. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
32.1. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog šiuo atveju pareiškėjo pasakojimui turėjo būti taikoma abejonės privilegija. Pareiškėjo pasakojimų trūkumai ir prieštaravimai negali būti vertintini kaip neesminiai. Pasakojimas nebuvo nuoseklus, pareiškėjas painiojosi ir keitė parodymus.
32.2. Apeliacinio skundo argumentai dėl pareiškėjo mobilizacijos – nepagrįsti. Šiuo aspektu pareiškėjo pasakojimas nebuvo detalus ar nuoseklus, be to, jis buvo grindžiamas trečiųjų asmenų (sesės ir dėdės), kurių pasakojimo neįmanoma patikrinti bei kurių neįmanoma apklausti kaip pirminį informacijos šaltinį, tariamai pateikta informacija. Karo tarnybos vengimas ar nenoras ją atlikti savaime nesudaro pagrindo suteikti prieglobstį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
33. Bylos esminis dalykas – atsakovo Departamento 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. 23S215522, kuriuo atsisakyta pareiškėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui E. A. suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), nuspręsta išsiųsti jį į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo dienos bei įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo dienos, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas skunde taip pat yra nurodęs reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo (pareiškėjo) prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.
34. Pareiškėjo ginčijamame Sprendime įvertinus pareiškėjo nurodytus prieglobsčio prašymo suteikti prieglobstį motyvus (pareiškėjas (duomenys neskelbtini) yra paieškomas pagal 3 išgalvotus straipsnius – mokesčių vengimas, valstybinio turto nusavinimas bei kariuomenės vengimas, nes valstybė norėjo atimti jo įkurtą mokyklą (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) pareiškėją užmuš, kadangi jis yra pusiau (duomenys neskelbtini) – jo tėvo motina buvo (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) pareiškėjas gali būti išsiųstas į karą (duomenys neskelbtini), jo ieško (duomenys neskelbtini) šaukimo punktas), pareiškėjo pateiktus įrodymus, surinktą papildomą informaciją apie kilmės valstybę, padaryta išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant pareiškėjui turėtų būti suteikta tarptautinė apsauga (pabėgėlio statusas). Sprendime taip pat įvertinus, jog pareiškėjo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, pasireiškiantis beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, nenustatytos aplinkybės, kad kilmės šalyje pareiškėjui gresia mirties bausmė ar egzekucija, ar kad būtų pažeistos pagrindinės žmogaus teisės, padaryta išvada, jog nėra pagrindo vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktais, pareiškėjui suteikti papildomą apsaugą.
35. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus dėl minėtų Sprendimo išvadų nepagrįstumo, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, jog Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes pareiškėjas neatitinka kriterijų suteikti prieglobstį, o pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai pripažintini nenuosekliais ir nepagrįstais, todėl sudarančiais pagrindą abejoti pareiškėjo pasakojimo pagrįstumu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindų suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą.
36. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo (pareiškėjo) pasakojimui netaikė abejonės privilegijos bei sprendė, kad jo prašymą suteikti prieglobstį grindžiantys motyvai yra nenuoseklūs ir nepagrįsti, kartu tinkamai neįvertinęs pareiškėjo baimės būti mobilizuotam ir dalyvauti kariniuose veiksmuose. Pareiškėjas akcentuoja, jog jo persekiojimas vykdomas dėl konvencinių priežasčių (dėl tautybės (jis turi tautines (duomenys neskelbtini) šaknis)) ir jis negali pasinaudoti kilmės valstybės apsauga, kadangi persekiojimo veiksmus vykdo pati valstybė. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
37. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo ir atsakovo atsiliepimo į skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).
38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan.; kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę, be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).
39. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).
40. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju (Įstatymo 83 str. 2 d.). Įstatymo 83 straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti (Įstatymo 83 str. 5 d.).
41. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų nustatyta, kad tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į: a) visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; b) atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar prašytojas patyrė ar gali patirti persekiojimą arba didelę žalą; c) prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip antai biografijos faktai, lytis ir amžius, kad pagal prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba didele žala; d) tai, ar prašytojo veikla išvykus iš kilmės šalies buvo nukreipta vieninteliam arba pagrindiniam tikslui pasiekti – sudaryti reikiamas sąlygas prašyti tarptautinės apsaugos, kad būtų įvertinta, ar dėl tos veiklos į tą šalį grąžintas prašytojas būtų persekiojamas arba, ar jam grėstų didelė žala; e) tai, ar galima pagrįstai tikėtis, kad prašytojas galėtų naudotis kitos šalies, kurioje jis galėtų gauti pilietybę, apsauga (4 str. 3 d. a–e p.). Tai, kad prašytojas jau buvo persekiojamas ar jam buvo padaryta didelė žala arba buvo tiesiogiai grasinama persekioti ar padaryti didelę žalą, yra rimtas visiškai pagrįstos prašytojo persekiojimo baimės ar realaus pavojaus patirti didelę žalą požymis, nebent yra tinkamų priežasčių manyti, kad toks persekiojimas nepasikartos ar didelė žala nebus padaryta dar kartą (4 str. 4 d.). Kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 str. 5 d. a–e p.).
42. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo Sprendimo dalies, kuria pareiškėjui nesuteiktas pabėgėlio statusas, turinį, konstatuoja, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, šią informaciją įvertino kartu su pareiškėjo pateiktais paaiškinimais apie jo individualią situaciją ir pagrįstai šiuos paaiškinimus įvertino kaip nenuoseklius ir nepatikimus. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas, ar atsakovo Sprendimo dalis dėl pabėgėlio statuso pareiškėjui nesuteikimo, yra pagrįsta ir teisėta, ar pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir jam turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, atsakovo nustatytas ir įvertintas aplinkybes išnagrinėjo, įvertinęs visus įrodymus ir jų visumą, kaip tai nustato ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis.
43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo pasakojimas, susijęs su jo baime grįžti į kilmės šalį, kuri buvo grindžiama tuo, jog siekiant pasisavinti jo mokyklą, įsteigtą (duomenys neskelbtini), jam pradėtos civilinės ir baudžiamosios bylos, prieš jį buvo naudojamas smurtas (jis buvo sumuštas ir išprievartautas), jis yra persekiojamas tautiniu pagrindu ir negali pasinaudoti kilmės valstybės apsauga, nes persekiojimo veiksmus vykdo pati valstybė, jis gali būti išsiųstas į karą (duomenys neskelbtini) gali būti mobilizuotas, nes (duomenys neskelbtini) buvo paskelbta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo pasakojimas atsakovui buvo su neesminiais trūkumais, jo pasakojimą patvirtina rašytiniai įrodymai, be to, jis yra patyręs sunkaus pobūdžio trauminę patirtį, o tai galėjo turėti įtaką jo gebėjimui atsiminti bei atkartoti įvykių seką.
44. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atsakovui pateiktus paaiškinimus apie jo individualią situaciją, dėl kurios jam reikalinga tarptautinė apsauga, daro išvadą, jog jo (pareiškėjo) pasakojimas ne tik turi esminių trūkumų, tačiau ir neleidžia identifikuoti nei tariamų persekiotojų, nei persekiotojų tikslų ar motyvų persekioti pareiškėją tuo metu, kai jis gyveno (duomenys neskelbtini), nei šiuo metu, nei ateityje dėl konvencinių priežasčių (dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba dėl politinių įsitikinimų). Pareiškėjo paaiškinimai yra prieštaringi bei nenuoseklūs ir prieštarauja surinktai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su jo, kaip prieglobsčio prašytojo, atveju. Taip pat pareiškėjo teikti paaiškinimai ir bylos įrodymai nepatvirtina pareiškėjo nurodomos patirtos sunkaus pobūdžio trauminės patirties, kuri galėjo turėti įtakos jo gebėjimui atsiminti ir atkartoti įvykių seką.
45. (duomenys neskelbtini)
46. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo argumentai, kad jam nuosavybės teise priklausė mokykla ir valstybės pareigūnai ir / ar G. K., kurį pareiškėjas įvardijo kaip (duomenys neskelbtini) žinomą „valstybinį“ žudiką, siekė iš jo atimti (nusavinti) mokyklą, nėra paremti rašytiniais įrodymais, taip pat pareiškėjo apklausų metu duotais nuosekliais ir logiškais paaiškinimais. Pareiškėjas nėra nuosekliai ir aiškiai nurodęs, kaip ir kokiu būdu jis įgijo nuosavybės teise mokyklą, taip pat ir dėl kokių priežasčių iš jo tą mokyklą siekė atimti valstybės pareigūnai ir / ar G. K..
47. Apklausos, vykusios 2023 m. gegužės 25 d., metu pareiškėjas nurodė, kad jo įsteigta mokykla tapo žinoma ir populiari, todėl valstybė panoro ją iš jo atimti. Jo manymu, tai galėjo atsitikti dėl to, kad mokiniams, kurie labai gerai baigė mokyklą ir įstojo į valstybinius universitetus, institutus, jis dovanojo automobilius. Pareiškėjas iš pradžių nurodė, kad jis padovanojo du automobilius, vėliau tikslino, kad – vieną, nes antro nespėjo padovanoti dėl jo nurodytų įvykių. Pareiškėjas nurodė, jog aplinkybę, kad jis yra šios mokyklos savininkas ir įkūrėjas, patvirtina jo nuotrauka internete. Pareiškėjas taip pat yra nurodęs, jog informaciją apie šią mokyklą galima rasti „Google“, jis reklamos portaluose dėjo skelbimus apie mokyklą, tačiau informacija iš „Google“ yra pašalinta, nes (duomenys neskelbtini) policija pamatė, jog jis turi Lietuvos vizą, ir suprato, kad jis Europoje prašys pagalbos ir pateiks dokumentus, todėl pradėjo naikinti visą informaciją, kuri susijusi su juo. Informacija apie jį išliko tik jo „Facebook“ asmeniniame profilyje. Pareiškėjas iš pradžių yra nurodęs, kad mokykla pastatyta už jo tėvo pinigus, nes jis buvo labai turtingas žmogus, o 2023 m. spalio 30 d. apklausos metu jis nurodė, jog mokyklos pastatą jis nuomojosi, tai buvo valstybės pastatas, vėliau, maždaug 2017 metais, kai mokykla tapo populiari, pastatą išsipirko už nedidelius pinigus – maždaug nuo 50 iki 100 tūkst. eurų. Taip pat pareiškėjas aiškino, jog jis už tėvo pinigus įsigijo tik mokyklos įrangą.
48. Pareiškėjas nurodė, jog jis buvo iškviestas į (duomenys neskelbtini) policiją, kur jam pasakė, jog mokyklą jis turės perduoti konkretiems nurodytiems žmonėms, į jo namus atėjo asmuo vardu T., kuriam policija liepė apsigyventi jo namuose. Jam paskambino G. K., kuris pakvietė atvykti pas jį, ir liepė atiduoti mokyklą nurodytam žmogui, kitaip jis „užsiims“ pareiškėju. Taip pat pareiškėjas pasakojo apie jo apsilankymą pas G. K., apie tai, jog šis asmuo ofise verslininkui grasino užtaisytu ginklu, reikalaudamas pinigų, o vėliau matant pareiškėjui, verslininką nušovė į galvą. Pareiškėjas patyrė šoką, gydėsi psichiatrijos dispanseryje, o po mėnesio gydymo jis grįžo į savo butą, kuriame, be T., buvo dar vienas nepažįstamas žmogus, ir jie pareiškė, kad dabar butas priklauso jiems, nes taip nusprendė G. K.. Taip pat pareiškėjas yra nurodęs apie apsilankymą pas G. K. padėjėją A., kad A. pareikalavo pasirašyti dokumentus, kurių neleido perskaityti, o vėliau pareiškėjas sužinojo, kad jis pasirašė dokumentą, jog jis yra skolingas didelę sumą pinigų G. K. įmonei (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas aiškino, kad jis dokumentų dėl mokyklos ir buto perdavimo nepasirašė, tačiau G. K. konfiskavo mokyklos įrangą, kurios vertė 40–50 tūkst. Eurų; G. K. įmonė yra formali, kadangi iš tiesų įmonė užsiima žmonių, kuriuos „nurodo valstybė“, žudymu (duomenys neskelbtini) mieste.
49. Išanalizavus pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, nėra jokio pagrindo išvadai, kad mokyklą (jei ji pareiškėjui priklausė nuosavybės teise) valstybės pareigūnai ir / ar G. K. siekė atimti iš jo tik dėl to, kad pareiškėjas turi tautines (duomenys neskelbtini) šaknis, jog (duomenys neskelbtini) yra tokia praktika, kai valstybės pareigūnai ir / ar privatūs asmenys tiesiog be jokių teisiškai pagrįstų priežasčių atima asmenų turimą nuosavybę. Be to, kelia rimtų abejonių pareiškėjo pasakojimo apie jo legaliai įsteigtą mokyklą ir jos vykdytą veiklą, patikimumas, atsižvelgiant į atsakovo surinktą kilmės valstybės informaciją. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms.
50. Pareiškėjas, pasakodamas apie savo išvykimo iš kilmės valstybės aplinkybes, iš pradžių nurodė, kad jokia valstybė nenorėjo jam suteikti vizos, nes jis yra paieškomas. Užsienio reikalų ministerijoje jis rado žmogų, kuris pažadėjo už 15 tūkstančių padaryti Italijos pasą. Jis pardavė automobilį ir sumokėjo reikalaujamą sumą. Po kurio laiko minėtas žmogus padavė jam dokumentus, vizą ir asmens, vardu M., kontaktus, bei liepė nevykti į Lietuvą. Pareiškėjas nurodė, jog jo tikslas nebuvo prieglobstis, jis tik norėjo ramiai gyventi, jam niekas nepaaiškino, kad yra toks procesas kaip prieglobstis. Jis iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2022 m. balandžio 8 d., per (duomenys neskelbtini) nuvyko į Stokholmą.
51. Pagal bylos duomenis, pareiškėjas, turėdamas Lietuvos C tipo vizą, galiojusią nuo 2022 m. vasario 6 d. iki 2022 m. vasario 28 d., atvyko į Europą, o pasibaigus vizos galiojimo laikui neteisėtai gyveno Švedijoje bei naudojosi suklastotais asmens dokumentais. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas grąžintas iš Švedijos Karalystės pagal Dublino III reglamentą.
52. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas atsakovui pateikė 2021 m. rugpjūčio 10 d. (duomenys neskelbtini) komercinio teismo vykdomojo rašto nuotrauką. Šis raštas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugpjūčio 10 d. buvo pradėta skolos iš pareiškėjo įmonei (duomenys neskelbtini) išieškojimo byla. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai įvertinęs šio rašto turinį visų kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, nurodė, kad labai tikėtina, jog kilmės valstybėje vykdomas skolos iš pareiškėjo išieškojimas dėl įsiskolinimų (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo pasakojimas apie patirtą persekiojimą dėl mokyklos (duomenys neskelbtini) (apsilankymai policijoje, G. K. grasinimai), atsižvelgiant į nustatytus trūkumus, laikytinas neįtikinamu, neatitinkančiu tikrovės, ir, tikėtina, sugalvotas tik tam, jog atitiktų prieglobsčio suteikimo pagrindus. Pirmosios instancijos teismas taip pat iš pareiškėjo pateikto 2022 m. kovo 15 d. (duomenys neskelbtini) teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) vykdomojo skyriaus rašto Nr. 253/14, adresuoto (duomenys neskelbtini) rajono policijos skyriui, pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas buvo ieškomas dėl skolos išieškojimo, o ne siekiant neteisėtai nusavinti jo mokyklą ar įkalinti jį dėl konvencinių priežasčių (dėl jo tautinių (duomenys neskelbtini) šaknų ar kitų priežasčių).
53. Kaip matyti iš atsakovo Sprendimo turinio ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, detaliai buvo nagrinėjamos ir vertinamos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo argumentais, jog jo ieško (duomenys neskelbtini) policija, kad jam (duomenys neskelbtini) iškelta baudžiamoji byla ir kt., apie pareiškėjo sumušimą ir jam gresiantį persekiojimą dėl tautybės, taip pat apie galimą pareiškėjo karo tarnybą ir būti persekiojamam ir (ar) baudžiamam dėl atsisakymo atlikti karo tarnybą. Šios aplinkybės buvo tinkamai įvertintos, atsižvelgiant į surinktą kilmės valstybės informaciją. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų motyvų, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismo išvados šiuo aspektu turėtų būti pripažintos nepagrįstomis ir neteisėtomis.
54. Sutiktina su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo pasakojimas apie jo gyvenamąją vietą taip pat nėra nuoseklus ir patikimas. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas nuolat gyveno (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) regionas) ir išvyko iš kilmės valstybės į Stokholmą iš šio miesto. Kaip jau minėta, pareiškėjas yra nurodęs, kad gyveno (duomenys neskelbtini), o išduodant vizą, nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini).
55. Vertinant, ar pareiškėjui turi būti suteikta papildoma apsauga, akcentuotina, kad pagal bylos įrodymus, nėra pagrindo nustatyti, jog pareiškėjui grįžus į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), kiltų persekiojimo grėsme ir pavojus jo gyvybei ir sveikatai, būtų pažeistos jo pagrindinės žmogaus teisės. Atsakovo surinkta informacija apie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) santykius, padėtį (duomenys neskelbtini), pareiškėjo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir šiuo metu viešai skelbiama informacija apie padėtį (duomenys neskelbtini) (taip pat (duomenys neskelbtini) regione) nepatvirtina, kad pareiškėjo gyvenamosios vietos teritorijoje, kuri nėra (duomenys neskelbtini) regione, vyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų motyvų, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (miestuose, kurie nėra (duomenys neskelbtini) regione) situacija yra tokia, kad jam vien dėl buvimo toje teritorijoje gresia pavojus gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Dėl to darytina išvada, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.
56. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, susijusias su Sprendimo dalies, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo dienos bei įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo dienos, pagrįstumu ir teisėtumu, darytina išvada, kad šiuo aspektu buvo tinkamai taikytos teisės normos, reglamentuojančios šių klausimų nagrinėjimą ir sprendimą, bei teisingai įvertintos faktinės aplinkybės, teisiškai reikšmingos šiems klausimas išspręsti.
57. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (šiuo aspektu žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria :
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio E. A. (E. A.) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Dalia Višinskienė