Civilinė byla Nr. e2A-1624-413/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06569-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.39.2.5.1.1; 3.3.1.19.1
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 26 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-92-1026/2024, pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje uždarajai akcinei bendrovei „Civinity meistrai“ dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ir ieškovė, draudikas) teismui pateiktu regresiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ (toliau – ir atsakovė) 694,88 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 16 d. daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), pro santechnikos įrenginius išsiveržė nuotekos ir dėl to buvo apgadintas šio namo butas Nr. 2 (toliau – ir butas). Ieškovė įvykio metu buvo apdraudusi butą gyventojų turto draudimu (draudimo poliso Nr. 2200222547). Šios sutarties pagrindu ieškovei, kaip buto draudikei, atsirado pareiga atlyginti dėl išsiliejusių nuotekų atsiradusią žalą. Ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo draudėjui (buto savininkui) iš viso 694,88 Eur draudimo išmoką žalai atlyginti. Atsakovė įvykio metu buvo Kauno miesto savivaldybės valdoma įmonė, vykdanti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Ieškovės nuomone, draudžiamasis įvykis įvyko ir žala butui buvo padaryta dėl atsakovės atsakomybės ribose esančių nuotekų tinklų (šulinio) užsikimšimo. Šią aplinkybę patvirtina trečiojo asmens UAB „Civinity meistrai“ pateikti dokumentai.
3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad patalpų užliejimas galimas tik užsikimšus pastato vidaus vamzdynui. Pagal vandentvarkos taisykles, atsakovės atsakomybės riba apima pirmąjį šulinį, esantį prie namo. Pagrindinė buto užliejimo priežastis buvo ta, kad nuotekos iš namo vamzdyno nepateko į šulinį. Nuotekos nepateko į šulinį ne dėl to, kad jis buvo užsikimšęs, bet todėl, kad buvo užsikimšęs namo stovas. Jeigu būtų užsikimšęs šulinys, tai nuotekos būtų tekėję pro šulinio viršų.
4. Trečiasis asmuo UAB „Civinity meistrai“ prašė ieškovės ieškinį tenkinti. Nurodė, kad trečiasis asmuo yra minėto daugiabučio gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas. Gavus 2022 m. rugpjūčio 15 d. pranešimą apie šio namo pirmame bute įvykusią avariją (užsikimšusią kanalizaciją) ir trečiojo asmens darbuotojui nuvykus į vietą, nustatyta, kad bute kyla nuotekos ir yra pilnas nuotekų lauko šulinys, todėl nedelsiant apie tai buvo pranešta UAB „Kauno vandenys“ avarinei tarnybai. Atsakovei pravalius ūkio kanalus, apliejimai daugiau nesikartojo. Trečiojo asmens nuomone, ši aplinkybė patvirtina, kad kanalizacijos užsikimšimas įvyko už UAB „Civinity meistrai“ prižiūrimo gyvenamojo namo ribų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 1 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priteisė atsakovei UAB „Kauno vandenys“ iš ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 1 069,17 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Teismas nustatė tokias faktines bylos aplinkybes:
6.1. Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso R. S. ir E. S.. Ieškovė (draudikas) su R. S. (draudėju) 2022 m. gegužės 4 d. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį (liudijimą) Nr. 220 0222547 2022, kuriuo nuo 2022 m. gegužės 11 d. 00:00 val. iki 2023 m. gegužės 10 d. 24:00 val. apdraudė draudėjo turtą (butą) civilinės atsakomybės draudimu.
6.2. 2022 m. rugpjūčio 17 d. ieškovė gavo draudėjo pranešimą apie žalą turtui (žalos bylos Nr. 22/220-03887), kuriame buvo nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 16 d. užsikimšus fekalijų kanalizacijai buvo aplietos tualeto, vonios, prieškambario ir dalis kambario grindų; apie įvykį 18:47 val. pranešė kaimynas, nes jo butas taip pat buvo aplietas.
6.3. 2022 m. rugpjūčio 17 d. apžiūros aktas patvirtina, kad patalpa 2-1 (grindys, laminatas, šiltintas smulkintu plaušu) buvo užlieta, deformuota; patalpa 2-3 (grindys laminatas, šiltinta smulkintu plaušu) – užlieta, deformuota; patalpa 2-5 (durų varčia, medžio plaušo plokštė) – užlieta, deformuotas blokas. Apžiūros metu fiksuotas užlietas butas, sugadintos grindys; draudėjo teigimu užsikimšus kanalizacijai buvo užlietas butas; įvykis registruotas „Civinity“.
6.4. Nuostolių apskaičiavime nurodoma, kad draudimo išmokos suma yra 694,88 Eur, kurią ieškovė 2022 m. rugpjūčio 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. CL22 38417 išmokėjo R. S..
6.5. 2022 m. rugsėjo 14 d. raštas patvirtina, kad UAB „Civinity meistrai“ atlieka techninę priežiūrą daugiabučiui gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini).
6.6. Civinity namai Kaunas, UAB (buveinė Chemijos g. 15, 51332 Kaunas) yra paskirta (pratęstas paskyrimas) penkerių metų laikotarpiui daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratore pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 24 d. įsakymą „Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo pratęsimo“ Nr. A-4001.
6.7. 2023 m. gegužės 15 d. UAB „Kauno vandenys“ elektroniniu laišku pateikė atsakymą į Civinity namai Kaunas, UAB paklausimą, kuriame nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini) užregistruoti 2022 m. rugpjūčio 15 d. 21:10 val. bei 2022 m. rugpjūčio 16 d. 14:20 val. pranešimai ir minėtu adresu buvo išplautas ūkio kanalas (e. b. l. 42, 86). Trečiojo asmens pateiktame Avarijos atliktų darbų akte Nr. BV-AADA-22-08-0117 nurodyta, kad atlikta apžiūra, patikrintas lauko šulinys pilnas, perduota UAB „Kauno vandenys“ avarijos tarnybai (e. b. l. 43, 85). Atsakovės pateiktame įvykio aprašyme nurodoma: adresas – (duomenys neskelbtini); tinklas – nuotekų tinklas; darbo tipas – užsikišimas; registracijos data – 2022 m. rugpjūčio 16 d.; darbo statusas – atliktas (e. b. l. 120). Pagal gedimų registracijos žurnalo duomenis, fiksuotas piliečio pranešimas apie gedimą adresu (duomenys neskelbtini); pilnas FKŠ; išplautas ūkio kanalas (e. b. l. 121). Atsakovei, vykdant avarijų likvidavimo darbus, nesurašinėjami atliktų darbų aktai, nedaroma avarijos likvidavimo fotofiksacija (e. b. l. 119). Trečiasis asmuo prašyme patvirtino, kad iki įvykio datos (iki 2022 m. rugpjūčio 15 d.) nėra registruota jokių pranešimų dėl nuotekų sistemos užsikimšimus (e. b. l. 134).
6.8. 2024 m. gegužės 9 d. teismo ekspertizės akte Nr. 24-5 pateikiama išvada, kad buto, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugpjūčio 16 d. įvykusio užliejimo, dėl kurio buvo padaryta žala, priežastis yra 2022 m. rugpjūčio 16 d. ir 2022 m. rugpjūčio 17 d. užsikišęs pro šį butą einantis kanalizacijos stovas; 2022 m. rugpjūčio 16 d. lauko nuotekų šulinys adresu (duomenys neskelbtini), esantis šalia buto, adresu: (duomenys neskelbtini), nebuvo pilnas.
7. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl to, kieno atsakomybės ribose įvyko užsikimšimas nuotekomis ir kas atsakingas už žalą dėl patalpų užliejimo.
Dėl deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų ir atsakovės atsakomybės
8. Teismas 2023 m. birželio 6 d. nutartimi, atsižvelgdamas į ieškovės pateiktą patikslintą ieškinį, pakeitė atsakovę UAB „Civinity meistrai“ atsakove UAB „Kauno vandenys“, o UAB „Civinity meistrai“ procesinę padėtį pakeitė į trečiojo asmens. Teismas pažymėjo, kad tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžių metu ieškovės atstovė nurodė, jog už žalą atsakingu asmeniu laiko būtent atsakovę.
9. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau - ir Įstatymas) (redakcija galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. lapkričio 16 d.) 3 straipsnio 12 punkte apibrėžta, kad geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra – statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (vandens ėmimo, gerinimo įrenginiai, siurblinės, vamzdynai, šuliniai, geriamojo vandens ir nuotekų apskaitos prietaisai, jų plombos ir kiti objektai) geriamajam vandeniui išgauti, ruošti, laikyti, tiekti ir geriamojo vandens apskaitai tvarkyti. Ši sąvoka neapima vartotojams ir abonentams nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros. Įstatymo 3 straipsnio 27 punkte nustatyta, kad nuotekų tvarkymo infrastruktūra – statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas, atskiros komplekso dalys, skirtos nuotekoms surinkti, laikyti, transportuoti, valyti, tirti ir jų apskaitai tvarkyti. Ši sąvoka neapima vartotojams ir abonentams nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 17 punktą geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba – tai geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (vandentiekio šulinys, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir kurioje geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui ir (arba) vartotojui. Įstatymo 3 straipsnio 24 punkte apibrėžta, kad nuotekų atidavimo riba – tai nuotekų tvarkymo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo nuotekų išvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma arba naudojama nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir kurioje abonento ir (arba) vartotojo išleidžiamos nuotekos atiduodamos geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui ir pastarajam tenka atsakomybė už jų tvarkymą. Įstatymo 16 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad abonentui ir (arba) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos nurodomos sudarant geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį.
10. Teismas iš atsakovės atstovo paaiškinimų nustatė, kad šiuo atveju nuotekų tvarkymo tinklų eksploatavimo riba – pirmas nuotekų šulinys nuo daugiabučio namo – iki kurios atsakovė yra atsakinga už tinkamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą.
11. Atsižvelgdamas į aukščiau pateiktą teisinį reglamentavimą ir į atsakovės atstovo paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad atsakovė, būdama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto (nuotekų priėmimo šulinio) savininke buvo atsakinga už minėto objekto (nuotekų priėmimo šulinio) techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą, tačiau pagal teismo ekspertizės išvadas, šulinio techninė būklė (įvykio metu) nesąlygojo buto užliejimo, kadangi iš lauko nuotakynų nebuvo didelio spaudimo, dėl kurio nuotekos iš lauko nuotakų vamzdynų ir šulinio kiltų daugiau kaip 1,07 metro vidaus nuotakynais.
12. Teismo vertinimu, ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Teismas pažymėjo, kad į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kurie keltų pagrįstų abejonių teismo eksperto išvadų patikimu, todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovautis 2024 m. gegužės 9 d. teismo eksperto V. Š. išvada (CPK 218 straipsnis). Remdamasis minėta eksperto išvada teismas konstatavo, kad buto užliejimas galėjo įvykti dėl užsikimšusio kanalizacijos stovo, kuris nėra atsakovės atsakomybės ribose. Nors atsakovė pripažino, kad pašalino avarijos padarinius, tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu, nereiškia, kad lauko nuotekų šulinys buvo perpildytas ir/ar užsikišęs. Kadangi užsikimšimas buvo už atsakovės atsakomybės už tinkamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros ribos, todėl už kanalizacijos stovo priežiūrą, taigi ir už trečiųjų asmenų dėl avarijos patirtą žalą, atsakovė nėra atsakinga.
13. Remdamasis nurodytu, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai ar bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, todėl nenustačius visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos) taikyti atsakovei civilinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimą ir priimti byloje naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Teismas priėmė sprendimą iš esmės vadovaudamasis tik eksperto išvada. Ieškovė byloje laikėsi nuomonės, kad įvykio vietoje buvo susiklosčiusi situacija, kai dėl atsakovės prižiūrimo nuotekų šulinio užsikimšimo nuotekos negalėjo ištekėti iš daugiabučio namo, kaupėsi namo nuotekų vamzdyne ir pastarajam persipildžius išsiveržė pro namo sanitarinius mazgus. Šios įvykio versijos teismo ekspertas netyrė ir, atitinkamai, neatmetė. Ekspertizės akte nėra pasisakyta dėl faktinių aplinkybių (nuotekų išsiliejimo ir kaupimosi kelio), kurias byloje įrodinėjo apeliantė. Iš ekspertizės akto nėra aišku, kodėl buvo tiriama būtent eksperto pasirinkta nuotekų išsiliejimo versija. Ekspertas pats išsikėlė tik vieną su lauko inžineriniais tinklais susijusią nuotekų išsiliejimo versiją ir pastarąją atmeta. Antroji apeliantės kelta versija liko neištirta.
14.2. Teismo ekspertizė buvo atlikta remiantis labai ribotais duomenimis. Teismo paskirtas ekspertas į daugiabutį namą nuvyko ir duomenis ekspertizei atlikti rinko praėjus 1,5 metų nuo įvykio. Ekspertas negalėjo matyti ir nustatyti daugiabučio namo vamzdyno būklės iki įvykio ir iš karto po jo. Iš ekspertizės akto nėra aišku, kaip ekspertas nustatė, kad buvo užsikimšęs būtent daugiabučio namo nuotekų vamzdynas. Byloje nėra nei vieno tai patvirtinančio įrodymo. Tai leidžia spręsti, kad teismo eksperto išvada yra tendencinga.
14.3. Tuo atveju, jei užsikimšimas būtų įvykęs daugiabučio namo inžineriniuose tinkluose, atsakovės prižiūrimuose nuotekų tinkluose nebūtų buvę nuotekų lygio pakilimo, kadangi nuotekos iš užsikimšusių daugiabučio namo inžinerinių tinklų nebūtų pratekėjusios į atsakovo prižiūrimą nuotakyną. Vien ši aplinkybė leidžia pagrįstai spręsti, kad ekspertas tinkamai neištyrė ir nenustatė įvykio priežasčių.
14.4. Atsakovės teiktame įvykių registracijos žurnale (1 failas, 121 bylos lapas), tiek UAB „Civinity namai“ sudarytame Avarijos atliktų darbų akte (1 failas, 85 bylos lapas) nurodyta, kad lauko nuotekų šulinys yra pilnas. Ieškovės įsitikinimu, ta aplinkybė, kad atsakovės prižiūrimas nuotekų šulinys buvo persipildęs, leidžia spręsti apie tai, kad šulinys, į kurį įprastai turėjo tekėti nuotekos iš daugiabučio namo, tinkamai nefunkcionavo, negalėjo priimti pilno kiekio iš daugiabučio namo tekančių nuotekų ir dėl to kaupėsi daugiabučio namo tinkluose, o šiems persipildžius išsiveržė pro sanitarinius mazgus.
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Kauno vandenys“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
15.1. 2024 m. gegužės 9 d. teismo ekspertizės akte Nr. 24-5 buvo pateikta aiški ir kategoriška išvada, jog buto užliejimo, įvykusio 2022 m. rugpjūčio 16 d., priežastis yra 2022 m. rugpjūčio 16 d. ir 2022 m. rugpjūčio 17 d. užsikišęs pro šį butą einantis kanalizacijos stovas. Tai reiškia, kad tam, jog nuotekos iš UAB ,,Kauno vandenys“ nuotekų šulinio veržtųsi į vidaus (namo) nuotakyną, jam reikia pakilti daugiau kaip 1,07 m. Priežasčių (spaudimo) nuotekoms kilti vidaus (stovais) vamzdynais aukštyn iš lauko nebuvo: nuotekos per lauko šulinį į lauką nesiveržė. Kad nuotekos iš lauko nuotakų vamzdynų ir šulinių kiltų daugiau kaip 1,07 metro vidaus nuotakynais, reikalingas didelis spaudimas iš lauko nuotakynų, o jo nebuvo. Todėl lauko nuotekų tinklai nebuvo priežastis, dėl kurios namo nuotekos užliejo butą. Pagal ADB Compensa Vienna insurance Group 2022 m. rugpjūčio 19 d. raštą Nr.22/220 03887, namo administratoriaus avarinė tarnyba, atvykusi į įvykio vietą 2022 m. rugpjūčio 17 d. arba 2022 m. rugpjūčio 18 d. nustatė, kad užsikimšo kanalizacijos stovas. Šiuo atveju vienas namo kanalizacijos stovas, einantis šalia buto, ir buvo užsikišęs. Tokiu būdu po atliktos teismo ekspertizės pasitvirtino atsakovės įrodinėjama aplinkybė, jog butas buvo užlietas užsikimšus ne lauko, o pastato vidaus vamzdynui, už kurį atsakovė nėra atsakinga.
15.2. Pirmosios instancijos teismas ir atsakovė siūlė ieškovei pasinaudoti teise ir pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo ir laikėsi pozicijos, kad UAB „Kauno vandenys“ yra tinkamas atsakovas ir yra atsakingas už butui padarytą žalą.
15.3. Kitų įrodymų, paneigiančių ekspertizės išvadą, į bylą nebuvo pateikta, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo nesivadovauti ekspertizės išvada ar ja abejoti. Be to, ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis.
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Civinity meistrai“ prašo ieškovės apeliacinį skundą patenkinti, Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
16.1. Ekspertizės akte yra remtasi trečiojo asmens 2022 m. rugsėjo 14 d. raštu dėl informacijos pateikimo, kuris atsiliepime buvo paneigtas ir suteikta tiksli informacija apie įvykį. Šis raštas dėl informacijos pateikimo buvo paruoštas padarius jame techninę ir žmogišką klaidą, o šią klaidą pastebėjus, buvo nurodytos teisingos aplinkybės, jog šis užsikimšimas buvo perduotas UAB „Kauno vandenims“ ir atsakovės atlikti nuotekų valymo veiksmai likvidavo avariją. Akivaizdu, kad ekspertas galimai neskaitė trečiojo asmens atsiliepimo į ieškinį, nenagrinėjo visų byloje pateiktų faktinių duomenų ir neteisingai interpretavo bylos medžiagą, dėl ko ir priėmė neteisingas išvadas. Ekspertas netyrė aplinkybės, kur turėtų nusileisti nuotekos, jei būtų užsikimšęs lauke esantis šulinys. Buitiškai apibūdinant situaciją, tai užsikimšus lauko šuliniui (jo stovui), butui nuleidus nuotekas jos neturi kur nusileisti, todėl kyla į viršų (į butą), spaudimo (apie kurį kalba ekspertas) nereikia. Nuotekos tiesiog neturi kur nutekėti.
16.2. Ekspertizės akte netirta, kodėl tik po to, kai atsakovė pravalė šulinį avarija buvo likviduota. Trečiojo asmens nuomone, tai leidžia manyti, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visus byloje pateiktus įrodymus, kurie kelia pagrįstų abejonių teismo eksperto išvadų pagrįstumu. Byloje buvo nustatyta, jog nuotekų tinklai funkcionuoja nepilnu pralaidumu (atsakovo atstovės posėdžio metu patvirtinta aplinkybė), kad šulinyje esantis vanduo avarijos dieną buvo pakilęs, kad gavęs pranešimą apie pakilusį vandenį atsakovas nusprendė pravalyti šulinį.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo
17. Trečiasis asmuo UAB „Civinity meistrai“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2022m. rugpjūčio 19 d. atliktų darbų aktą, tačiau nenurodė, ar prašo šį aktą prijungti prie bylos, kokia jo įrodomoji reikšmė ir kodėl šis dokumentas nebuvo pateiktas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
18. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
19. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta 17 punkte, nenustatytos išimtinės aplinkybės, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų nuspręsti, kad pridėtas prie atsiliepimo į apeliacinį skundą dokumentas (įrodymas) turėtų būti prijungtas prie bylos. Todėl 2022 m. rugpjūčio 19 d. atliktų darbų aktas prie bylos neprijungtinas (CPK 314 straipsnis).
Dėl apeliacinio skundo
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.
21. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė (draudikas) ir buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas R. S. (draudėjas) 2022 m. gegužės 4 d. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį (liudijimą), serija Nr. 220 0222547 / 2022, kuria nuo 2022 m. gegužės 11 d. 00:00 val. iki 2023 m. gegužės 10 d. 24:00 val. buvo apdrausta buto valdytojo civilinė atsakomybė.
22. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 17 d. gavo iš draudėjo R. S. pranešimą apie žalą turtui (žalos bylos Nr. 22/220-03887), kuriame nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 16 d. užsikimšus fekalijų kanalizacijai buvo aplietos tualeto, vonios, prieškambario ir dalis kambario grindų; apie įvykį 18:47 val. pranešė kaimynas, nes jo butą taip pat apliejo.
23. Butas buvo apžiūrėtas 2022 m. rugpjūčio 17 d. ir surašytas apžiūros aktas. Apžiūros metu fiksuotas užlietas butas, sugadintos grindys. Draudėjo teigimu, butas užlietas užsikimšus kanalizacijai; įvykį registravo namo techninis prižiūrėtojas trečiasis asmuo UAB „Civinity meistrai“.
24. Ieškovės skaičiavimais, butui padaryti nuostoliai siekė 694,88 Eur, todėl tokio dydžio draudimo išmoka 2022 m. rugpjūčio 22 d. buvo išmokėta draudėjui R. S..
25. Atlyginusi nukentėjusiajam žalą, ieškovė kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka iš kalto dėl buto apliejimo asmens – iš UAB „Civinity meistrai“, tačiau vėliau, patikslinusi ieškinį, ieškovė pakeitė pradinį atsakovą į UAB „Kauno vandenys“, nes sprendė, jog būtent šis asmuo yra atsakingas už butui padarytą žalą, kadangi draudiminį įvykį lėmė užsikimšęs lauko kanalizacijos šulinys, už kurio priežiūrą yra atsakinga atsakovė.
26. Skundžiamu sprendimu teismas ieškovės patikslintą ieškinį prieš atsakovę UAB „Kauno vandenys“ atmetė, sprendime nurodydamas, kad pagrindine draudėjo buto užliejimo priežastimi buvo užsikimšęs namo stovas, o ne šulinys.
27. Ieškovė, nesutikdama su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, jame nurodydama, kad teismas, remdamasis išimtinai eksperto išvada ir nesivadovaudamas kitais bylos įrodymais, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
28. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
29. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normų, bet taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, atsiradusius dėl žalos padarymo. Aplinkybė, kad subrogacinį reikalavimą pareiškia draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Draudikui perėmus draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą, nepasikeičia santykių, iš kurių šios teisės kildinamos, prigimtis, todėl nesikeičia ir žalą padariusio asmens gynybos nuo reiškiamų reikalavimų atlyginti žalą pagrindai, t. y. nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017, 24 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024, 23 punktas).
30. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Antroje šio straipsnio dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Kadangi CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo pareiga atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, vadinasi, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą statinių savininkas (valdytojas) atsako visais atvejais, nebent įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024, 29 punktas).
31. Kasacinio teismo yra konstatuota, kad teismas, spręsdamas dėl CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų taikymo, turi nustatyti faktines aplinkybes, dėl kokių priežasčių padaryta žala ir ar ji yra susijusi priežastiniu ryšiu su pastato, statinio, įrenginio, jų konstrukcijų sugriuvimu ar trūkumais, lėmusiais žalos padarymą. Griežtoji atsakomybė taikytina, tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017, 35 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018, 34 punktas.
32. „Griežtoji atsakomybė“ - tai atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatomi neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017).
33. Tačiau kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių (pvz., dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten buvusį turtą), griežtoji deliktinė atsakomybė netaikoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 35–36 punktus).
34. Pažymėtina, kad ieškovė pradiniame ieškinyje atsakove nurodė techninį namo prižiūrėtoją UAB „Civinity meistrai“, tačiau teismas 2023 m. birželio 6 d. nutartimi, atsižvelgdamas į ieškovės pateiktą patikslintą ieškinį, pakeitė pradinę atsakovę UAB „Civinity meistrai“ atsakove UAB „Kauno vandenys“, o UAB „Civinity meistrai“ procesinę padėtį pakeitė į trečiojo asmens. Teismas ieškovės atstovei pasiūlė pasinaudoti teise dėl netinkamos atsakovės pakeitimo tinkama atsakove (CPK 45 straipsnio 3 dalis), tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo ir laikėsi pozicijos, kad būtent UAB „Kauno vandenys“ yra tinkama atsakovė ir yra atsakinga už butui padarytą žalą.
35. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau - ir Įstatymas) (redakcija galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. lapkričio 16 d.) 3 straipsnio 27 punkte nustatyta, kad nuotekų tvarkymo infrastruktūra – statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas, atskiros komplekso dalys, skirtos nuotekoms surinkti, laikyti, transportuoti, valyti, tirti ir jų apskaitai tvarkyti. Įstatymo 3 straipsnio 24 punkte apibrėžta, kad nuotekų atidavimo riba – tai nuotekų tvarkymo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo nuotekų išvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma arba naudojama nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir kurioje abonento ir (arba) vartotojo išleidžiamos nuotekos atiduodamos geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui ir pastarajam tenka atsakomybė už jų tvarkymą.
36. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovės nuotekų tvarkymo tinklų eksploatavimo riba – pirmas nuotekų šulinys nuo daugiabučio namo, – iki kurios atsakovė yra atsakinga už tinkamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą. Taigi, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą atsakovė yra geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto (nuotekų priėmimo šulinio) savininkė ir yra atsakinga už minėto objekto (nuotekų priėmimo šulinio) techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą.
37. Ieškovė (apeliantė) bylos proceso metu laikėsi pozicijos, kad už butui padarytą žalą yra atsakinga UAB „Kauno vandenys“, kadangi ji nevykdė savo pareigų ir netinkamai prižiūrėjo nuotekų tvarkymo objektą – nuotekų priėmimo šulinį, kuriam užsikimšus pakilo fekalijos daugiabučio namo pirmojo aukšto buto tualete ir išsiliejo po butą.
38. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Civinity meistrai“, kuris atlieka daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), techninę priežiūrą, 2022 m. rugsėjo 14 d. savo rašte ieškovei nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 16 ir 17 dienomis buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas informavo, jog tualeto patalpoje kyla nuotekos. Atvykusi avarinė tarnyba nustatė, kad užsikimšo kanalizacijos stovas. Lokalizuojant incidentą buvo patikrinta ir pravalyta buitinių nuotekų sistema. Pažymėjo, jog nuotekų sistema dažnais atvejais užsikemša, kai patys gyventojai jais naudojasi netinkamai, šalinant avariją, buitinių nuotekų sistemos konstrukcijos defektai nenustatyti (el. bylos I tomo, 28 lapas).
39. UAB „Civinity meistrai“ Avarijos atliktų darbų akte Nr. BV-AADA-22-08-0117 nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 15 d. 21 val. 01 min. atvykus į objektą (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad kyla nuotekos bute. Patikrintas lauko šulinys pilnas, todėl perdavė UAB „Kauno vandenys“ Avarijos tarnybai (e. b. l. 43, 85).
40. Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, avarinės tarnybos darbuotojams atvykus į vietą buvo nustatyta, kad lauko buitinių nuotekų tinklai funkcionuoja nepilnu pralaidumu, nuotekų lygis kontroliniuose šuliniuose pakilęs. Tą pačią dieną, 15 val. 30 min., hidrodinaminės mašinos pagalba užsikimšimas buvo pašalintas. Pažymėjo, kad pirmame pastato aukšte esantys sanitariniai prietaisai pagal paviršių altitudes yra apie 2 metrai aukščiau, negu lauko tinklų šuliniai, todėl pagal susisiekiančių indų dėsnį užsikimšus lauko tinklams nuotekos tekėtų per lauko tinklų šulinius ir nesilietų per pastato sanitarinius prietaisus. Šiuo atveju patalpų užliejimas galimas tik užsikimšus pastato vidaus vamzdynui.
41. UAB „Kauno vandenys“ 2023 m. gegužės 15 d. elektroniniu laišku trečiajam asmeniui nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini) buvo užregistruoti 2022 m. rugpjūčio 15 d. 21:10 val. ir 2022 m. rugpjūčio 16 d. 14:20 val. pranešimai, minėtu adresu buvo išplautas ūkio kanalas (e. b. I tomo, lapas 42, 86).
42. Atsakovės pateiktame įvykio aprašyme nurodoma: adresas – (duomenys neskelbtini); tinklas – nuotekų tinklas; darbo pobūdis – avarija/gedimas; darbo tipas – užsikišimas; registracijos data – 2022 m. rugpjūčio 16 d. 14:20 val.; darbo statusas – atliktas 2022 m. rugpjūčio 16 d. 15:30 val. (e. b. I tomo lapas 120).
43. Gedimų registracijos žurnalo duomenimis, fiksuotas piliečio pranešimas apie gedimą, adresu (duomenys neskelbtini); pilnas FKŠ; išplautas ūkio kanalas (e. b. I tomo lapas 121).
44. Trečiasis asmuo teismui 2024 m. sausio 11 d. pateiktame pranešime nurodė, kad iki įvykio datos (t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 15 d.) nėra registruota jokių pranešimų dėl nuotekų sistemos užsikimšimų (e. bylos I tomo lapas 134).
45. Taigi, iš teismui pateiktų duomenų pirmosios instancijos teismui nebuvo galimybės nustatyti, kurioje konkrečiai vietoje buvo užsikimšimas, kokia pagrindinė buto užliejimo priežastis ir kas dėl to yra atsakingas. Todėl teismas pagrįstai tenkino atsakovės atstovo prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo.
46. Atsakovė, remdamasi teismo nurodymais, pateikė teismo eksperto V. Š. kandidatūrą, jo sutikimą atlikti ekspertizę ir suformulavo ekspertui klausimą: kokia buvo buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugpjūčio 16 d. įvykusio užliejimo, dėl kurio buvo padaryta žala, priežastis? (e. bylos I tomo lapai 145–148).
47. Ieškovė dėl ekspertizės skyrimo neprieštaravo, tačiau manė, kad ekspertas turėtų atsakyti į klausimus (e. bylos I tomo lapas 150):
47.1. Ar įmanoma nustatyti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugpjūčio 16 d. įvykusio užliejimo priežastį? Jei taip, nurodyti, kokia buto apliejimo priežastis.
47.2. Pateikti nuotekų judėjimo inžinerine nuotekų sistema schemą, joje pažymint, kurioje vietoje buvo užsikimšimas (jei toks buvo).
47.3. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad avarija buvo likviduota UAB „Kauno vandenys“ praplovus „ūkio kanalą“. Paaiškinkite, kodėl avarija galėjo būti likviduojama būtent tokiu būdu ir pažymėkite „ūkio kanalo“ buvimo vietą nuotekų inžinerinės sistemos schemoje.
47.4. Dėl kokios priežasties įvykio metu lauko nuotekų šulinys buvo pilnas?
48. Trečiasis asmuo suformulavo ekspertui tokius klausimus:
48.1. Ar 2022 m. rugpjūčio 16 d. užsikimšus miesto tinklų nuotekų šuliniui, nuotekos galėjo pradėti kilti per pastato bendro naudojimo vamzdynus/sanitarinius mazgus ir užlieti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)?
48.2. Jei atsakymas ne, tuomet prašė paaiškinti, kodėl UAB „Kauno vandenys“ praplovė šulinį (“ūkio kanalus“) ir kodėl po praplovimo bute ((duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) nustojo veržtis nuotekos?
49. Teismas 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi paskyrė byloje teismo ekspertizę, kurią pavedė atlikti teismo ekspertui V. Š.. Teismas suformulavo ekspertui du klausimus:
49.1. Kokia buvo buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugpjūčio 16 d. įvykusio užliejimo, dėl kurio buvo padaryta žala, priežastis?
49.2. Dėl kokios priežasties įvykio 2022 m. rugpjūčio 16 d. metu lauko nuotekų šulinys adresu (duomenys neskelbtini), buvo pilnas?
50. Ekspertui buvo pateikta visa civilinės bylos medžiaga. Ekspertas suplanavo laiką, kada apžiūrėti objektą ir apie tai informavo proceso dalyvius, prašė jų dalyvauti apžiūroje, taip pat pageidavo, kad apžiūroje dalyvautų užlieto buto savininkai. Be to, ekspertas paprašė atsakovės pateikti papildomus dokumentus: nutekamųjų vandenų vamzdynų schemą su įeinančiais į namą vamzdynais, esančius aplink nekilnojamojo turto objektą, nurodant užsikimšimo vietą, kurioje vamzdynų vietoje 2022 m. rugpjūčio 16 d. 15.30 val. užsikimšimas buvo pašalintas (e. bylos I tomo lapas 165).
51. Atlikus ekspertizę, teismui buvo pateiktas 2024 m. gegužės 9 d. teismo ekspertizės aktas Nr. 24-5. Atsakydamas į pirmą teismo suformuluotą klausimą ekspertas atsakė, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugpjūčio 16 d. įvykusio užliejimo, dėl kurio buvo padaryta žala, priežastis yra 2022 m. rugpjūčio 16 d. ir 2022 m. rugpjūčio 17 d. užsikišęs pro šį butą einantis kanalizacijos stovas. Į antrą teismo suformuluotą klausimą ekspertas atsakė, kad 2022 m. rugpjūčio 16 d. lauko nuotekų šulinys adresu (duomenys neskelbtini), esantis šalia buto, adresu: (duomenys neskelbtini), nebuvo pilnas (e. bylos I tomo lapai 175–184).
52. Iš ekspertizės akto turinio matyti, kad ekspertas atliko matavimus ir nustatė, jog tam, kad nuotekos iš UAB ,,Kauno vandenų“ nuotekų šulinio veržtųsi į (Namo, nuotekos) vidaus nuotakyną, jam reikia pakilti daugiau kaip 1,07 m. Priežasčių (spaudimo) nuotekoms kilti vidaus (stovais) vamzdynais aukštyn iš lauko nebuvo: nuotekos per lauko šulinį į lauką nesiveržė. Kad nuotekos iš lauko nuotakų vamzdynų ir šulinių kiltų daugiau kaip 1,07 metro vidaus nuotakynais, reikalingas didelis spaudimas iš lauko nuotakynų, o jo nebuvo. Todėl lauko nuotekų tinklai nebuvo priežastis, dėl kurios namo nuotekos užliejo butą. Pagal ADB Compensa Vienna insurance Group 2022 m. rugpjūčio 19 d. raštą Nr.22/220 03887 namo administratoriaus avarinė tarnyba atvykusi į įvykio vietą 2022 m. rugpjūčio 17 d. arba 2022 m. rugpjūčio 18 d. nustatė, kad užsikimšo kanalizacijos stovas. Ekspertas atkreipė dėmesį, kad namo administratoriaus atliktų darbų akte užfiksuota, jog 2022 m. rugpjūčio 15 d. nuotekos kilo pastato inžinerinėse sistemose (bendro naudojimo buitinių nuotekų sistemoje) ir kad tai namo administratorius pastebėjo (duomenys neskelbtini) bute (e. bylos I tomo lapas 179).
53. Kaip minėta, teismo ekspertui buvo pateikta ne tik visa bylos medžiaga, bet ir UAB ,,Kauno vandenys“ nuotekų vamzdynų, esančių aplink (duomenys neskelbtini) namus, schema, joje parodyti pro (duomenys neskelbtini) namus einantys vamzdynai, taip pat pažymėta užsikimšimo vieta 2022 m. rugpjūčio 16 d., kuri ir buvo pravalyta. Namo administratorius ir buto savininkas informavo ekspertą, kad nuotekos kilo tualeto patalpoje, o atvykusi avarinė tarnyba nustatė, kad užsikišo kanalizacijos stovas, todėl lokalizuojant incidentą 2022 m. rugpjūčio 17 d. arba 18 d. buvo patikrinta ir pravalyta buitinių nuotekų sistema.
54. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
55. Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakyti į šalių skirtingai nurodomas buto užliejimo priežastis, buvo reikalingos specialios žinios. Teismas uždavė ekspertui klausimus įvertindamas ne tik atsakovės užduotą ekspertui klausimą, bet atsižvelgdamas ir į ieškovės bei trečiojo asmens iškeltus klausimus dėl užsikimšusio šulinio. Eksperto išvados yra kategoriškos, priešingai nei teigia ieškovė ir trečiasis asmuo, teismo ekspertas vadovavosi visa bylos medžiaga, papildomai pareikalavo kitų įrodymų, vietoje išklausė visų proceso dalyvių ir užlieto buto gyventojų, atliko atitinkamus matavimus. Teismo ekspertizę atlikęs ekspertas V. Š. į teismo ekspertų sąrašą įrašytas nuo 2009 metų, jam suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo, ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo ir statinio ekspertizės vadovo pareigas (Statiniai: susisiekimo komunikacijos: kiti transporto statiniai; inžineriniai tinklai: vandentiekio ir nuotekų šalinimo; hidrotechnikos statiniai). Taigi, ekspertizę atlikęs teismo ekspertas turi didelę darbo patirtį, jo kandidatūrai ieškovė neprieštaravo, ekspertizės išvados išplaukia iš tyrimo eigos ir kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nebuvo paneigta, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti tokia išvada ar vertinti ją kritiškai.
56. Eksperto išvada, kaip ir kiti byloje esantys įrodymai, vertinama pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis), byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę prašyti teismą apklausti ekspertą. Didesnę įrodomąją reikšmę turi tik CPK tvarka teismo paskirtos ekspertizės aktas (išvada), preziumuojant, kad jai atlikti buvo parinktas byloje dalyvaujantiems asmenims priimtinas nešališkas ekspertas, kad byloje dalyvaujantiems asmenims buvo sudaryta galimybė pateikti ekspertui klausimus, susipažinti su ekspertinio tyrimo išvadomis ir, esant reikalui, prašyti atlikti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.
57. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šalims sudarė galimybę įrodinėti jų reikalavimus ir atsikirtimus sudarančias aplinkybes, ginčijamam klausimui spręsti paskyrė byloje ekspertizę, ieškovė (apeliantė) nei pirmosios instancijos teismui nei apeliacinės instancijos teismui eksperto išvadą paneigiančių įrodymų neteikė, papildomos ekspertizės nereikalavo ir savo argumentus dėl netinkamos ekspertizės grindė subjektyvia nuomone (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to bylą išnagrinėjo neteisingai.
Dėl procesinės bylos baigties
58. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, todėl panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
59. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
60. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus ieškovės apeliacinio skundo netenkinti, atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 str.).
61. Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ prašo priteisti iš ieškovės 1197,90 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
62. Atsakovės turėtos išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto tokių išlaidų dydžio (maksimalus dydis už 2024 m. rugpjūčio mėnesį parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 2 855,32 Eur (2 196,40 Eur bruto × 1,3 (8.11 p.), todėl jos prašymas dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pripažintinas pagrįstu, atsakovei iš ieškovės priteistina 1 197,90 Eur bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų atlyginimas (CPK 98 sstraipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ (j. a. k. 132751369) iš ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (j. a. k. 304080146) 1 197,90 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto devyniasdešimt septynių eurų 90 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Gintautas Koriaginas