Civilinė byla Nr. e2-21336-930/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15566-2019-4

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.4.4.1; 2.3.5.2.1;

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Makelienė,

sekretoriaujant Karolinai Petniūnienei,

dalyvaujant ieškovės L. Š. atstovei advokatei A. S., atsakovo J. P. (J. P.) kuratorei advokatei Dovilei Boguševičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui J. P. (J. P.) dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo be tėvo sutikimo bei nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija išvadai duoti – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės ieškinys, kuriuo prašoma pakeisti nepilnametės M. P. pavardę, padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-14032-96/2014 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 290 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskirti ieškovę išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise bei priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė ir atsakovas nesudarė santuokos, tačiau (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra M., kuriai buvo suteikta atsakovo pavardė – P.. Nei ieškovė, nei jos nepilnametė dukra su atsakovu nebendrauja, jis nuo pat vaiko gimimo nedalyvauja vaiko gyvenime, vaiku nesirūpina, nesidomi, neteikia išlaikymo (per septynerius metus yra atlikęs tris mokėjimus), nesveikina vaiko gimtadienių, švenčių progomis. Vaikas nėra matęs atsakovo, su juo bendravęs, atsakovas šalių dukrai yra visiškai svetimas žmogus. Aplinkiniai ieškovės ir vaiko nuolat klausinėja kur yra vaiko tėtis, nes vaiko pavardė kitokia nei mamos, vaikui tai kelia nepatogumų. Pavardės pakeitimas leistų vaikui tapatintis su ieškove, jaustis komfortiškai ir saugiai, atitiktų geriausius vaiko interesus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-14032-96/2014 priteisė iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo ieškinio pateikimo dienos (2014-02-27) iki vaiko pilnametystės bei 14325 Lt išlaikymo įsiskolinimo. Dėl to, kad atsakovas nevykdo teismo sprendimo yra susidaręs apie 6000 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas. Nuo teismo sprendimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo praėjo beveik penkeri metai ir per šį laikotarpį išaugo vaiko poreikiai, pasikeitė pragyvenimo lygis, dėl ko priteistos sumos nepakanka padidėjusiems vaiko poreikiams patenkinti. Ieškovės per mėnesį gaunamas pajamas sudaro darbo užmokestis – 550 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus mokama vaiko išlaikymo išmoka – 68,40 Eur bei 50 Eur valstybės išmoka vaikui. Ieškovės turimais duomenimis, atsakovas dirba užsienyje, gauna didesnes pajamas, jam nuosavybės teise priklauso daug nekilnojamojo turto, kuris yra areštuotas dėl susidariusio išlaikymo įsiskolinimo. Atsakovas yra sveikas ir darbingas. Ieškovė nurodo, kad nepilnametės dukters išlaikymui per mėnesį reikia 585 Eur.

Atsakovą byloje atstovavo kuratorė, paskirta 2019-09-20 teismo nutarties pagrindu. Atsakovo kuratorė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad teisinis pagrindas pakeisti vaiko pavardę yra, kadangi net su policijos pagalba nepavyko nustatyti atsakovo buvimo vietos, todėl tikėtina, kad atsakovas visiškai nedalyvauja vaiko gyvenime. Prašydama priteisti didesnę nei ½ minimalios mėnesinės algos sumą vaiko išlaikymui, ieškovė turėtų pateikti tokias jos išlaidas patvirtinančius įrodymus. Nesant žinomoms priežastims, dėl kurių atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti vaiką, byloje nėra duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, jų dydį, todėl kuratorius neturi galimybės pasisakyti šiais klausimais. Atsakovo vardu yra registruotas nekilnojamas turtas, kuris yra areštuotas, tačiau nėra žinomas atsakovo įsiskolinimų dydis, todėl nėra galimybės įvertinti, ar areštuoto turto vertė viršija įsiskolinimų dydį.

Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą (t. 1, e. b. l. 56-57), kurioje nurodė, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo atitinka vaiko interesus. Pagrindo prieštarauti reikalavimui dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo Tarnyba neturi pagrindo.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad ieškovė į teismą dėl vaiko pavardės pakeitimo nusprendė kreiptis vaiko iniciatyva. Vaikui nėra suprantama, kodėl jis turi nepažįstamo asmens pavardę. Atsakovo tėvai kontakto su anūke taip pat nepalaiko. Suteikimas vaikui ieškovės pavardės atitiks geriausius vaiko interesus. Atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, kadangi jis nuo 2016 m. gyvena (duomenys neskelbtini), kur pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, minimalus atlyginimas - 1000 Eur per mėnesį. Atsakovo vardu Lietuvoje registruoti 3 nekilnojamojo turto objektai, kurių vertė 150 000 Eur. Tuo tarpu ieškovės turtinė padėtis pablogėjo, kadangi atsirado kreditorinių įsipareigojimų. Per penkis metus labai išaugo vaiko poreikiai, nes šalių dukra pradėjo lankyti mokyklą, būrelius, gimnastikos treniruotėms bei pasirodymams reikalinga speciali apranga, padidėjo išlaidos laisvalaikiui, kurui (ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini) mikrorajone, vaiko mokykla yra (duomenys neskelbtini) mikrorajone, gimnastikos būrelis - (duomenys neskelbtini) mikrorajone), atsirado papildomos išlaidos, susijusios su būstu, kadangi išlaikymo priteisimo metu ieškovė gyveno su tėvais, o šiuo metu tokios galimybės nėra, todėl ieškovė pasiėmė paskolą ir nusipirko butą. Vaiko dalis būsto paskolai ir komunaliniams mokesčiams sudaro 300 Eur per mėnesį (mėnesio paskolos įmoka - 550 Eur, komunaliniai mokesčiai - 100 Eur). Vaiko išlaidos mokyklai per mėnesį sudaro apie 50 Eur (rinkliavoms, ekskursijoms, kuprinei (apie 60 Eur), pratyboms (apie 120 Eur), kitoms kanceliarinėms prekėms). Ieškovė dirba ir negali darbo metu laukti poliklinikos eilėse, todėl vaikas 4-6 kartus per metus lankosi pas privatų ortodontą dėl netaisyklingo sąkandžio. Mergaitei galimai reikės dantų plokštelės. Ieškovė patiria papildomų išlaidų vaiko kambario remontui, baldams, taip pat įvairioms šventėms. Nurodė minimalias vaiko išlaidas, nes realiai išlaikydama dukrą patiria didesnes išlaidas.

Atsakovo kuratorė teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl vaiko pavardės pakeitimo. Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nurodė, kai kurios ieškovės išlaidos vaikui sumažėjo, pavyzdžiui, vaikas nebelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Be to, vaikas gali gauti valstybės finansuojamas dantų gydymo paslaugas. Tačiau vaikas pradėjo lankyti papildomus užsiėmimus, o ieškovė dabar turi kreditorinių įsipareigojimų, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovo atžvilgiu yra pradėta daug vykdomųjų bylų, tikėtina, kad išieškoti išlaikymą vaikui nepavyks, todėl būtų protinga priteisti išlaikymą vaikui turtu.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai (CPK 1751 straipsnio 9 dalis).

Ieškinys tenkinamas.

Dėl pavardės pakeitimo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės M. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (t. I, b. l. 6).

Remiantis ieškovės atstovės paaiškinimais, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada bei į bylą pateiktu šeimos aplankymo sąlygų tyrimo aktu nustatyta, kad atsakovas neįgyvendina tėvo pareigų nepilnametės dukters atžvilgiu, su vaiku nebendrauja, tarpusavio santykių visiškai nepalaiko, vaikas nėra matęs atsakovo, jam nėra suprantama kodėl turi pavardę asmens, kurio nepažįsta. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei lankantis ieškovės namuose mergaitė, kuri yra pakankamo amžiaus, kad išsakytų savo nuomonę ((duomenys neskelbtini) m.), nurodė, jog nori, kad jos pavardė būtų tokia pati kaip mamos. Šalių dukra gyvena su ieškove, kuri ja rūpinasi, užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu, kuris reiškia, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylas susijusias su vaikais, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 

Atsakovo buvimo vietai esant nežinomai, nesant galimybės gauti jo sutikimo dėl vaiko pavardės pakeitimo, šis klausimas spręstinas teismo tvarka. Nesant galimybės surasti atsakovą paskelbus jo paiešką, atsakovui deklaravus išvykimą į užsienio valstybę, jo nuomonė dėl vaiko pavardės pakeitimo nežinoma. Atsižvelgiant į nurodytus teisės aktų reikalavimus ir teismų praktiką, teismas vertina ar pavardės pakeitimas atitinka geriausius vaiko interesus. 

Nagrinėjamu atveju iš ieškovės ieškinyje ir jos atstovės teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių, vaiko išsakytos nuomonės matyti, kad atsakovas nesirūpina vaiku, vaikas identifikuoja save tik su ieškove, išreiškia norą turėti jos pavardę. Pažymėtina, kad tiek atsakovo kuratorė, tiek išvadą teikianti institucija sutinka su reikalavimu pakeisti vaiko pavardę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nustatytus šeimos ryšius, galimybę vaikui būti psichologiškai saugiu, jaustis pilnaverčiu savo šeimos, kurioje gyvena, nariu, daroma išvadą, kad vaiko pavardės pakeitimas suteikiant motinos pavardę atitiktų geriausius vaiko interesus. Todėl ieškovės ieškinys dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo tenkinamas.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo padidinimo.

2014-06-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, iš atsakovo priteistas vaiko išlaikymas, mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 500 Lt (145 Eur) nuo ieškinio pateikimo dienos (2014-02-27) iki vaiko pilnametystės bei 14325 Lt išlaikymo įsiskolinimas (t. I, b. l. 41-43).

CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

Ieškovė vaiko poreikių pasikeitimą grindžia tuo, kad priimant teismo sprendimą, vaikas nelankė mokyklos, papildomų užsiėmimų, pasikeitė ekonominė situacija, ieškovė būsto įsigijimui prisiėmė kreditorinius įsipareigojimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, jog vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011), tačiau vien to nepakanka konstatuoti, kad situacija, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, yra pasikeitusi iš esmės. Pastaroji aplinkybė turi būti įrodyta konkrečiai pagrindžiant išaugusius šalių vaiko poreikius. 

Sprendžiant dėl šalių dukters poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, nustatyta, kad 2014-06-11 teismui priimant sprendimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovo, vaikui buvo 3 metai. Teismo sprendime nurodyta, kad ieškovė su vaiku gyveno nuomojamame bute, už būsto nuomą mokėjo 750 Lt (217,22 Eur) ir komunalinius mokesčius, vaikas didesnių sveikatos problemų ir specialiųjų poreikių neturėjo, lankė ikimokyklinio ugdymo įstaigą, buvo planuojama leisti vaiką į šokių studiją, kas kainuotų 100 Lt (28,96 Eur) per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikia apie 1300 Lt (376,51 Eur), tačiau prašė iš atsakovo priteisti po 500 Lt (144,81 Eur) per mėnesį.

Ieškovės skaičiavimu šiuo metu vidutinės mėnesio išlaidos vaiko poreikiams patenkinti siekia 585 Eur. Jas sudaro išlaidos: maistui, higienos prekėms, buitinei chemijai – 100 Eur, ugdymui (mokyklai, rinkliavoms, maistpinigiams ir kt.) – 30 Eur, buto paskolai ir komunaliniams mokesčiams – 300 Eur (mėnesinė paskolos įmoka 550 Eur, komunaliniai mokesčiai mėnesiui 100 Eur), ortodonto paslaugoms – 10 Eur, vaiko gimtadienio organizavimui – 20 Eur, vaiko aprangai, avalynei – 50 Eur, pasiruošimui mokyklai – uniformai, kanceliarinėms priemonėms, vadovėliams – 20 Eur, laisvalaikiui (lavinimo priemonėms, atostogoms, dalyvavimui vaikų gimtadieniuose) – 25 Eur, kurui – 30 Eur. 

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017). Vaiko poreikių ir išlaidų, reikalingų jiems patenkinti, dydžio pagrįstumas gali būti nustatomas atsižvelgiant į pateiktus įrodymus ir į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, teismų praktiką. 

Ieškovės nurodytos išlaidos maistui, drabužiams yra susijusios su minimaliais kiekvieno asmens poreikiais. Jos dalinai pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais (t. I, b. l. 159-163, 171-172, 178). Ieškovė, prašydama padidinti vaikui priteistą išlaikymą, nurodė mažesnį išlaidų vaiko maistui dydį nei teikdama ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, tačiau papildomai nurodo maistpinigius prie vaiko mokyklos poreikių. Atsižvelgiant į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, 100 Eur išlaidos maistui (prie kurių ieškovė priskaičiavo ir higienos bei buities reikmenis) ir 50 Eur dydžio išlaidos pripažįstamos kaip minimalios. 

Ieškovė nurodo, kad 30 Eur per mėnesį reikalinga dukters ugdymui (mokyklai, rinkliavoms, maistpinigiams), 20 Eur per mėnesį - pasiruošimui mokyklai (uniformai, kanceliarinėms priemonėms, vadovėliams). Pateikė įrodymus, kad šalių dukra lanko (duomenys neskelbtini) klasę (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 56), kad vien kuprinė vaikui kainuoja apie 60 Eur (t. I, e. b. l. 180), papildomai perkamos knygos (t. I, b. l. 175-176), ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pratybos kainuoja apie 120 Eur metams, reikalingos kanceliarinės prekės. Tokių didelių išlaidų pratyboms įrodymų į bylą nepateikta, toks jų dydis yra mažai tikėtinas, nepagrįstas. Tačiau visuotinai žinoma, kad didelės sumos išleidžiamos prieš kiekvienus mokslo metus mokymosi priemonėms, uniformai įsigyti, mokslo metų eigoje papildomai perkamos pratybos, reikia papildyti pasibaigusias priemones, keisti vaikų greitai sudėvimą uniformą, be to, renkamos rinkliavos šventėms, dovanoms mokytojams, kitoms klasės reikmėms. Ieškovė taip pat pateikė įrodymus apie patiriamas išlaidas edukacinėms išvykoms (t. I, e. b. l. 174). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad ieškovės nurodytos išlaidos tiek mokyklinėms priemonėms, tiek maistui mokykloje, tiek kitoms rinkliavoms yra protingo dydžio.

Ieškovė nurodė, kad vaiko dalis komunaliniams mokesčiams bei būsto kredito dengimui sudaro 300 Eur. Ieškovė pateikė kredito įmokų dydį pagrindžiančius įrodymus, taip pat įrodymus apie komunalinių paslaugų mokesčių dydį (iki 70 Eur per mėnesį) (t. I, e. b. l. 165-170). 2014-06-11 teismo sprendime nustatyta, kad sprendimo priėmimo metu ieškovė gyveno nuomojamame bute, kurio nuomos mokestis sudarė 750 Lt (217 Eur) (be komunalinių mokesčių), todėl akivaizdu, kad ieškovės išlaidos būstui labai išaugo. Pažymėtina, kad būsto poreikis pripažįstamas būtinuoju vaiko poreikiu. Remiantis vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 15 straipsniu, nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Pareigą užtikrinti vaiko teisę į būstą turi abu tėvai, todėl atsakovas privalo prisidėti prie šio vaiko poreikio tenkinimo. Nustačius, kad įmoka už būstą bankui yra 550 Eur, mokesčiai už komunalines paslaugas sudaro apie 50 Eur per mėnesį, ką patvirtino ir ieškovės atstovė teismo posėdžio metu, ieškovės nurodyta 300 Eur per mėnesį suma vaiko būsto užtikrinimui yra pagrįsta.

Ieškovės nurodytos 30 Eur per mėnesį išlaidos kurui, tenkančios vaikui, atsižvelgiant į jo kainas yra pagrįstos ir protingo dydžio.

Duomenų, kad šalių dukra turėtų specialiųjų su sveikata susijusių poreikių byloje nėra. Ieškovė nurodo, kad ortodonto paslaugoms vaikui reikia 10 Eur per mėnesį, į bylą pateiktas kvitas už apsilankymą IĮ Diadenta (t. I, b. l. 173). Tačiau iš į bylą pateikto kvito nėra aišku nei kam, nei kokios paslaugos suteiktos, nei kaip dažnai jos yra teikiamos, nei koks yra jų poreikis. Be to, teismas atsižvelgia į tai, jog nepilnamečiams vaikams poliklinikose teikiamos nemokamos odontologo paslaugos. Ieškovės argumentas, kad ji neturi laiko laukti eilėje vertinamas kritiškai, kadangi tiek privačių, tiek valstybinių medicinos įstaigų darbo laikas yra panašus, kiekvienam asmeniui yra nustatomas konkretus apsilankymo laikas. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šalių vaikui nustatytas netaisyklingas sąkandis, galimai reikės dantų plokštelės, tačiau tai patvirtinančių duomenų į bylą nepateikė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog išlaikymas vaikui priteisiamas tokio dydžio, koks jis reikalingas jo priteisimo metu. Ateityje atsirasiančios hipotetinės išlaidos negali būti priteisiamos, jei priimant teismo sprendimą nėra aiškus jų poreikis ir dydis.

Tas pats pasakytina apie ieškovės atstovės teismo posėdžio metu nurodytas išlaidas vaiko kambario įrengimui, baldams.

Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Ieškovės nurodytos išlaidos laisvalaikiui (25 Eur per mėnesį) yra minimalios (t. I, b. l. 181). Vaikas lanko gimnastikos būrelį (t. I, b. l. 179), kuris kainuoja 50 Eur per mėnesį, papildomai (30 Eur) kainuoja sporto apranga. Tuo tarpu 2014-06-11 teismo sprendime atsižvelgta į ketinamas vaiko šokių pamokoms skirti 100 Lt (28,96 Eur) per mėnesį sumas, kas rodo jog išlaidos papildomai vaiko ugdymo veiklai išaugo.

Ieškovė prie vaiko poreikių priskyrė ir papildomas 20 Eur per mėnesį išlaidas vaiko gimtadienio organizavimui. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į reikalingų prekių ir paslaugų kainas, 240 Eur suma šiam poreikiui tenkinti nėra neprotingai didelė. Įvertinant tai, kad atsakovas su vaiku ryšio nepalaiko, todėl pats prie tokių švenčių organizavimo neprisideda, iš jo priteistina dalis tam skirtų išlaidų.

Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, teismas sprendžia, kad šalių vaiko išlaikymui reikalinga didesnė nei 625 Eur per mėnesį suma. Tačiau čia atsižvelgtina į tai, kad ieškovė gauna 50 Eur valstybės išmoką vaikui, kas reiškia, kad šalys vaiko išlaikymui turi teikti beveik 580 Eur sumą.

Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnamečio vaiko poreikius visuma, atsižvelgdamas į tai, kad 2014-06-11 sprendime nustatyta, jog minimali vaikui išlaikyti reikalinga suma buvo 1000 Lt (289,62 Eur) sprendžia, kad nuo 2014-06-11, kuomet šalių dukrai buvo 3 metai šalių vaiko poreikiai išaugo, ypatingai padidėjo būsto poreikiui ir vaiko ugdymo poreikiui tenkinti patiriamos išlaidos. Daroma išvada, kad iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymas nebėra pakankamas vaiko poreikiams patenkinti. 

Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo (2567,66 Eur vertės) bei butas (82300 Eur vertės), esantys (duomenys neskelbtini) mieste (t. II, b. l. 10, 12-61). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovė dirba 4 darbovietėse, jos gaunamos pajamos sudaro apie 1300 Eur neatskaičius mokesčių (t. II, b. l. 1-9). VĮ Regitra duomenimis, ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (t. I, e. b. l. 190). Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovė yra dviejų uždarųjų akcinių bendrovių akcininkė (t. I, b. l. 191-195). Daugiau išlaikytinių ieškovė neturi. Apie sveikatos sutrikimus, kurie turėtų įtakos ieškovės darbingumo lygiui, byloje duomenų nėra.

Iš nustatytų aplinkybių daroma išvada, kad, lyginant su 2014 m., kuomet ieškovės gaunamos pajamos siekė 500 Lt per mėnesį, jos padidėjo, ieškovė įgijo brangaus nekilnojamojo turto, tačiau taip pat prisiėmė kreditorinių įsipareigojimų, kurie sudaro reikšmingą jos gaunamų pajamų dalį. Be to, remiantis kasacinio teismo praktika, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, jis neišvengiamai patiria daugiau kasdienių išlaidų, jam tenka didesnė išlaikymo bei rūpinimosi vaiku našta, didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Atsakovui Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo (11031,20 Eur vertės), po (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo, garažo, pirties, kalvės, 3 ūkinių pastatų bei kitų kiemo statinių (1729,20 Eur vertės) (t. I, b. l. 11-12, t. II, b. l. 11, 62-67). Minėti atsakovui nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai yra areštuoti (t. I, b. l. 150-155), apribota atsakovo disponavimo teisė, kadangi jis neteikia išlaikymo nepilnametei šalių dukrai (t. I, b. l. 9-20). VĮ Regitra duomenimis, atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (t. I, b. l. 196). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas verčiasi individualia veikla (t. I, b. l. 53). Gyventojų registro tarnybos duomenimis, atsakovas yra deklaravęs išvykimą į užsienį (bylos duomenimis, šiuo metu atsakovas galimai gyvena Vokietijoje) (t. I, b. l. 60). Duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių byloje nėra, tačiau Antstolių registro duomenimis, atsakovas turi 2552,96 Eur kreditorinių įsipareigojimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, BIGBANK AS filialui (t. I, b. l. 125-149). Objektyvių duomenų apie atsakovo pajamas byloje nėra, tačiau byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovas yra nedarbingas, dėl ko negalėtų gauti pakankamų pajamų, reikalingų vaikui išlaikyti. Pažymėtina, kad remiantis teismų praktika, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

2014-06-11 priimant teismo sprendimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo atsakovas dirbo, tačiau tikslių duomenų apie jo gaunamas pajamas byloje nebuvo, nustatyta, kad jis turi daug nekilnojamojo turto.

 Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į tai, jog byloje duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis nuo 2014 m. iš esmės pablogėjo ir jis negali teikti išlaikymo vaikui lygiomis dalimis su ieškove, nėra, į tai, kad atsakovas po 2014-06-11 teismo spendimo priėmimo išvyko gyventi į užsienį, kur turi galimybę gauti didesnes pajamas, kad atsakovas turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas užtikrinti tinkamo išlaikymo vaikui teikimą, kad visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties turi būti aiškinamos nepilnamečio vaiko naudai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti mažesne dalimi nei ieškovė. Teismas sprendžia, kad abi šalys prie vaiko išlaikymo turi prisidėti 290 Eur per mėnesį suma.

Teismo posėdžio metu atsakovo kuratorė išsakė poziciją, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui galėtų būti priteisiamas atsakovui nuosavybės teise priklausančiu turtu. Ieškovės atstovė šiai pozicijai nepritarė ir nurodė, kad tokia išlaikymo forma neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų.

CK 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteistas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma, priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006), atsižvelgdamas į tai, kad išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. Nustatomu išlaikymu siekiama užtikrinti nuolatinį lėšų teikimą kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tam, kad vaikas tinkamai vystytųsi, būtų ugdomas, būtų tobulinami jo gebėjimai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, priteisia išlaikymą kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; kt.).

Jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatinių pajamų (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; kt.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog iki šalių nepilnamečio vaiko pilnametystės liko dar beveik 10 metų, nenustatyta, kad atsakovas yra nemokus, atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto vertė nėra didelė, atsakovui turtas priklauso dalinės nuosavybės teise, todėl jo realizavimas būtų apsunkintas, sprendžia, kad išlaikymo priteisimas periodinėmis išmokomis labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas tenkina ieškovės reikalavimą padidinti iš atsakovo priteistą nepilnamečio vaiko išlaikymą iki 290 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019-05-22) iki vaiko pilnametystės.

Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau lieka ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas vykdomas skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė teikdama ieškinį sumokėjo 75 Eur dydžio žyminį mokestį (t. 1, e. b. l. 37-47) už neturtinio pobūdžio reikalavimą – pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Šį ieškovės reikalavimą tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 75 Eur žyminio mokesčio.

Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą padidinti išlaikymą mokėjimo. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovo. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistini 39 Eur žyminio mokesčio ((290,00 Eur – 145 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.).

Ieškovė į bylą duomenų apie patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti nepateikė, todėl šių išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Byloje susidarė 5,26 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos taip pat priteisiamos iš atsakovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso  259, 260, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

        Pakeisti nepilnamečio vaiko M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę, suteikiant pavardę „Š.“.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-14032-96/2014 priteistą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo J. P. (J. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 290 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų) per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. gegužės 22 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo J. P. (J. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo J. P. (J. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 39 Eur žyminio mokesčio ir 5,26 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 44,26 (keturiasdešimt keturis eurus 26 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ne vėliau kaip kitą dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ramunė Makelienė