Civilinė byla Nr. e2A-206-924/2024
Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00985-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.8.9; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.20
(S)
Kauno apygardos teismas
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 19 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jurgitos Sujetienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. B. ir A. B. (A. B. teisių perėmėjas) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. R. L. patikslintą ieškinį atsakovams D. B. ir A. B. dėl sutarties įvykdymo, tretieji asmenys notarė Regina Praščevičienė, V. J., D. J., A. B..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. R. L. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovus D. B. ir A. B. (toliau – ir atsakovai) vykdyti 2007-05-24 pasirašytą susitarimą ir perleisti ieškovei nuosavybės teises į 330/685 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atsakovų vardu, t. y. sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovai parduoda, o ieškovė perka 330/685 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), arba pripažinti ieškovei nuosavybės teises į 330/685 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovų ieškovei 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2004-04-02 įsigijo 0,2994 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuriame statė gyvenamąjį namą. Kai įsigijo minėtą sklypą, tuo metu jau pažinojo atsakovę, kuri paprašė padėti vaikams įsigyti gyvenamąjį namą. Žinojo, kad atsakovė dirbo žemėtvarkos skyriuje, gerai išmanė savo darbą, ja pasitikėjo. Ji paaiškino, kaip būtų galima teisiškai sutvarkyti ieškovės sklypą, jį padalijant į atskirus sklypus. 2005-06-23 patvirtintu detaliuoju planu sklypas buvo padalintas į du žemės sklypus: 1064 kv. m (sklypas Nr. 1) ir 1930 kv. m (sklypas Nr. 2). 2006-02-23 pirkimo–pardavimo sutartimi 1/3 dalis sklypo Nr. 1 ieškovė pardavė atsakovei D. B. o 2006-06-14 pirkimo–pardavimo sutartimi 2/3 dalis šio žemės sklypo pardavė tretiesiems asmenims D. ir V. J.. 2006-03-24 ieškovė žemės sklypą Nr. 2 pardavė atsakovei D. B., kuri 2006-05-26 160/193 dalis šio žemės sklypo pardavė tretiesiems asmenims A. B. ir A. B.. Atsakovei D. B. liko 33/193 dalys šio sklypo. Siekiant įtvirtinti žodinį susitarimą ir tikrąjį minėtų veiksmų tikslą bei pasekmes, 2007-05-24 ieškovė su atsakove sudarė rašytinį susitarimą, kuriuo atsakovė pripažino ir patvirtino, kad žemės sklypai priklauso ieškovei ir, atlikus detaliuosius planus, jie bus ieškovei grąžinti. Už perleidžiamą sklypą atsakovai ieškovei nemokėjo jokių pinigų. Tą pačią dieną atsakovė parašė ieškovei įgaliojimą tvarkyti visus planavimo reikalus. 2008-06-20 savivaldybės administracijos įsakymu Nr. 01-1212 buvo patvirtintas detalusis planas, pagal kurį sklypas Nr. 1 ir sklypas Nr. 2 buvo padalinti į tris žemės sklypus. Žemės sklypų padalijimo į tris sklypus metu ieškovė nuosavybės teisių de jure į šiuos žemės sklypus neturėjo. 2009-01-23 atsakovė suteikė ieškovei įgaliojimą, kuriuo paskyrė ieškovę būti atsakinga už įvairius planavimo darbus. Tauragės apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. V-2470 buvo nustatyti dviejų padalintų žemės sklypų kadastriniai duomenys. Jau vykdant sutartinius įsipareigojimus, 2009-11-11 buvo sudaryta žemės sklypo padalijimo ir dalies perleidimo sutartis Nr. 5560, pagal kurią atsakovams bei tretiesiems asmenims D. ir V. J. priklausantis bendrosios dalinės nuosavybės teise 0,1064 ha ploto žemės sklypas padalintas į du sklypus: 1) 0,0709 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris priklauso tretiesiems asmenims D. ir V. J.; 2) 355/685 dalis antrojo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), iš viso 0,0685 ha ploto, priklausė atsakovams, kurie šią dalį už 1 litą pardavė ieškovei. Dėl kitos dalies žemės sklypo (3,3 aro) nebuvo paruošti visi reikiami dokumentai ir sutartis nebuvo sudaryta. 2011-12-16 atsakovai, V. J., D. J., Š., atstovaujanti A. B. ir A. B., parašė pareiškimą Valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centras, kuriame jie išreiškė sutikimą, kad pagal 2009-09-21 apskrities viršininko įsakymą Nr. V-2470 žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), būtų suformuoti ir padalinti į tris atskirus žemės sklypus: žemės sklypas, kurio plotas 0,0709 ha, būtų įregistruotas sutuoktinių V. J. ir D. J. vardu; žemės sklypas 0,0685 ha, būtų įregistruotas sutuoktinių A. B. ir D. B. bei N. R. L. vardu ir žemės sklypas 0,1600 ha būtų įregistruotas sutuoktinių A. B. ir A. B. vardu. Tuo metu ieškovė patyrė infarktą ir nuo visų reikalų buvo nusišalinusi. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę su prašymu vykti pas notarą ir sudaryti reikiamus dokumentus 330/685 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri įregistruota atsakovų vardu, tačiau jokio atsakymo negavo, atsakovė iki šiol nėra įvykdžiusi savo prievolės. Kai ieškovė sužinojo, jog atsakovė ją apgavo, pasinaudodama jos pasitikėjimu, patyrė didelį emocinį sukrėtimą, iki dabar jaučiasi blogai, negali produktyviai, kokybiškai gyventi, atsirado nepasitikėjimas savimi, kitais asmenimis, prarado draugus, sumažėjo bendravimo galimybės. Dėl sveikatos sutrikdymo, ieškovė kreipėsi į medikus. Ieškovei nustatyta diagnozė, paskirtas gydymas, vartoja vaistus. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės (žinojo apie judviejų susitarimus, bet nepaisant to, be ieškovės sutikimo, atliko neteisėtus veiksmus, ieškovę apgavo ir tyčia nuo jos nuslėpė visus jos iniciatyva atliktus neteisėtus veiksmus, susijusius su ieškinio dalyku, siekdama sau naudos), todėl ieškovės sveikatai yra padaryta žala. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė vis dar gydosi, tai tęsiasi ilgą laiką, nuolat tenka lankytis pas gydytojus Jurbarke ir Kauno klinikose, jai padarytą žalą vertina 2 000 Eur suma.
3. Atsakovai su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės reikalavimu vykdyti 2007-05-24 pasirašytą sutartį, kadangi tokio susitarimo tarp ieškovės ir atsakovės niekada nebuvo. Atsakovė tokio turinio sutarties nepasirašė. Ieškovė 2006-03-24 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1-876 pardavė atsakovei 0,1930 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ši pirkimo–pardavimo sutartis nenuginčyta (galiojanti), joje neužsimenama apie tai, kad atsakovė šį žemės sklypą ar jo dalį, po jo padalijimo, turės perleisti ieškovei. Sutartyje taip pat nėra numatyta ieškovės teisė atpirkti šį žemės sklypą ar jo dalį po šio žemės sklypo padalijimo. Atsakovai 2006-05-26 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1-1803 pardavė tretiesiems asmenims A. B. ir A. B. 160/193 dalį žemės sklypo. Atsakovams liko 33/193 dalys žemės sklypo. Kadangi minėtas žemės sklypas buvo greta tretiesiems asmenims D. ir V. J. bei atsakovei dalinės nuosavybės teise priklausančio kito žemės sklypo, buvo nuspręsta sujungti šiuos du žemės sklypus ir atidalinti juos į tris atskirus žemės sklypus. Tuo tikslu 2007 metais buvo pradėtas rengti minėtų žemės sklypų padalijimo detalusis planas. 2007-05-24 atsakovė turėjo išvykti dirbti į užsienį. Kadangi atsakovė tuo metu buvo geruose santykiuose su ieškove, atsakovė 2007-05-24 parašė laisvos formos įgaliojimą ieškovei tvarkyti klausimus, susijusius su minėtų žemės sklypų atidalijimo projektu. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas įgaliojimas buvo laisvos formos, nepatvirtintas notaro, ieškovė nebūtų galėjusi pasirašinėti už atsakovę, todėl tam atvejui, jeigu tvarkant atidalijimo dokumentus prireiktų atsakovės kaip bendraturtės parašo, atsakovė pasirašė ant tuščio popieriaus lapo ir jį perdavė ieškovei. Nustačius kadastro duomenis 2009-11-11 atsakovai, tretieji asmenys D. ir V. J. ir ieškovė sudarė žemės sklypo padalijimo ir dalies perleidimo sutartį Nr. 5560, kuria D. ir V. J. buvo atidalintas minėtas atskiras 0,0709 ha ploto žemės sklypas, o 355/685 dalis kito žemės sklypo, kuris priklausė atsakovams buvo perleista ieškovei. Atsakovė šią 355/685 dalį naujai suformuoto žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,0685 ha, t. y. apie pusę šio žemės sklypo, perleido ieškovei už simbolinę 1 Lt kainą, nes, kaip minėta buvo geruose santykiuose su ieškove, ir šiame naujai suformuotame žemės sklype planavo su ieškove statyti bendrą dvibutį gyvenamąjį namą. 2014 metais atsakovė gavo ieškovės advokato 2014-05-30 raginimą Nr. 5-412 vykdyti 2007-05-24 sutartį ir perrašyti ieškovei sutartyje nurodyto žemės sklypo dalį. Būtent šioje pretenzijoje pirmą kartą buvo paminėta 2007-05-24 sutartis, kurią šioje byloje ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakovę įvykdyti. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė pasinaudojo turimu atsakovės parašu ant tuščio popieriaus lapo ir suklastojo 2007-05-24 sutarties tekstą. Ieškovė savo ranka surašė visą ginčo 2007-05-24 sutarties tekstą, išskyrus du žodžius „bendru susitarimu“ ir atsakovės parašą. Žemės sklypo dalis, kurią 2007-05-24 sutartimi atsakovė tariamai įsipareigojo perleisti ieškovei, atsakovams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl tokio sandorio sudarymui būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas. Atsakovės sutuoktinis nedalyvavo sudarant šią sutartį, jis taip pat nedavė įgaliojimo atsakovei tokią sutartį sudaryti bei apie šią sutartį kaip ir pati atsakovė nieko nežinojo. Dėl minėtos priežasties, net ir tuo atveju, jeigu ginčo 2007-05-24 sutartis nebūtų suklastota ir būtų buvusi iš tikrųjų sudaryta, ji turėtų būti pripažinta negaliojančia, nes buvo sudaryta atsakovės sutuoktiniui nedalyvaujant ir nedavus atsakovei įgaliojimo tokią sutartį sudaryti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškovės N. R. L. patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad 2007-05-24 ieškovės ir atsakovės D. B. pasirašytos sutarties pagrindu ieškovei pripažįstamos nuosavybės teisės į 330/685 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šiuo metu Nekilnojamojo turto registre registruoto atsakovų A. B. ir D. B. vardu. Teismas likusią patikslinto ieškinio dalį atmetė. Laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, 330/685 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, taikytas Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartimi, paliko galioti iki sprendimo įvykdymo. Teismas lygiomis dalimis priteisė iš atsakovų ieškovei 1 538,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei 183,49 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas taip pat priteisė atsakovei D. B. iš ieškovės 1 650 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei 183,49 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas nustatė, kad:
5.1. 2004-04-02 ieškovė N. R. L. įsigijo 0,2994 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
5.2. 2005-06-23 patvirtintu detaliuoju planu minėtas žemės sklypas buvo padalintas į du žemės sklypus: l 064 kv. m ((duomenys neskelbtini)) ir 1 930 kv. m ((duomenys neskelbtini)).
5.3. 2006-02-23 ieškovė pirkimo–pardavimo sutartimi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (1064 kv. m) perleido atsakovei D. B., o 2006-04-14 ieškovė pirkimo–pardavimo sutartimi 2/3 dalis šio žemės sklypo pardavė tretiesiems asmenims D. ir V. J., nors pirkimo–pardavimo sutartyje šios žemės pardavėja nurodyta atsakovė D. B.. Atsakovės pripažintais faktais nustatyta, kad už šią dalį žemės sklypo ji ieškovei nieko nemokėjo, o D. ir V. J. už jį mokėjo ieškovei, nors faktiškai pirkimo–pardavimo sutarties šalimi – pardavėju sutartyje yra nurodyta atsakovė.
5.4. 2006-03-24 ieškovė 1 930 kv. m žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)) pirkimo–pardavimo sutartimi perleido atsakovei D. B.. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad už šį sklypą atsakovė D. B. ieškovei būtų mokėjusi.
5.5. 2006-05-26 atsakovai D. B. ir A. B. 160/193 dalis šio žemės sklypo pardavė tretiesiems asmenims A. B. ir A. B., kurie yra atsakovų marti ir sūnus. Atsakovės D. B. nuosavybėje liko 33/193 dalys šio žemės sklypo. Nors pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad vaikai tėvams už perleidžiamą sklypą sumokėjo 2 000 Lt, tačiau atsakovė D. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pinigus už šį žemės sklypą, atitekusį jos vaikams, vaikai mokėjo ieškovei.
5.6. Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamasis namas buvo pradėtas ir baigtas statyti 2006 metais.
5.7. 2007-05-24 ieškovė su atsakove sudarė rašytinę sutartį, kuria atsakovė pripažino ir patvirtino, kad sutartyje nurodomi žemės sklypai (dalys) priklauso ieškovei, ir atlikus detaliuosius planus, jie bus ieškovei grąžinti. Tą pačią dieną atsakovė parašė ieškovei įgaliojimą tvarkyti visus planavimo reikalus.
5.8. 2008-06-20 savivaldybės administracijos įsakymu Nr. 01-1212 buvo patvirtintas detalusis planas, pagal kurį 1064 kv. m ((duomenys neskelbtini)) ir 1930 kv. m ((duomenys neskelbtini)) buvo padalinti į tris žemės sklypus.
5.9. 2009-01-23 atsakovė suteikė ieškovei notarinį įgaliojimą, kuriuo paskyrė ieškovę būti atsakinga už įvairius planavimo darbus.
5.10. 2009-11-11 buvo sudaryta notarinė žemės sklypo padalijimo ir dalies perleidimo sutartis Nr. 5560, pagal kurią atsakovams D. ir A. B. bei tretiesiems asmenims D. ir V. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis 0,1064 ha ploto žemės sklypas padalintas į du sklypus: 1) 0,0709 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris priklauso tretiesiems asmenims D. ir V. J.; 2) 355/685 dalis antrojo žemės sklypo (suteiktas adresas (duomenys neskelbtini); 3,55 aro), kuris priklausė atsakovams A. ir D. B., kurie šią dalį pardavė ieškovei už 1 litą.
5.11. 2011-12-16 atsakovai A. ir D. B., tretieji asmenys V. J. ir D. J., Š., atstovaujanti trečiuosius asmenis A. B. ir A. B., parašė pareiškimą VĮ Registrų centrui, kuriame jie išreiškė sutikimą, kad pagal 2009-09-21 apskrities viršininko įsakymą Nr. V-2470 žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), būtų suformuoti ir padalinti į tris atskirus žemės sklypus: 0,0709 ha ploto žemės sklypą, kuris būtų įregistruotas V. J. ir D. J. vardu; 0,0685 ha ploto žemės sklypą, kuris būtų įregistruotas A. B. ir D. B. bei N. R. L. vardu ir 0,1600 ha ploto žemės sklypą, kuris būtų įregistruotas A. B. ir A. B. vardu.
6. Teismas nurodė, kad nors atsakovė D. B. teigė, jog ji nemokėjo tik už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), mokėjo, tačiau šios atsakovės nurodytos aplinkybės byloje esančiais rašytiniais įrodymais patvirtintos nebuvo. Atsakovė pripažino, jog visi dokumentai buvo rengiami ieškovės iniciatyva ir su jos kontrole, ir tik ieškovė už viską mokėjo.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodytas aplinkybes, jog žemė atsakovei buvo perleista kaip buvusiai žemėtvarkos darbuotojai, tik šio sklypo greitesniam padalijimui, patvirtina tai, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo jo atskyrus 3,55 aro, ieškovės buvo perleistas dabartiniams jo savininkams V. ir D. J.. Nors 2006-04-14 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1-1210 šalis, t. y. pardavėja, nurodyta atsakovė D. B., kurios vardu žemės sklypas buvo registruotas ir viešame registre, ir jos sutuoktinis A. B., tačiau pati atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad ne su ja, o su ieškove V. ir D. J. tarėsi dėl šios dalies žemės sklypo pirkimo, taip pat ieškovei sumokėjo ir perkamo žemės sklypo kainą. Atskirtoji 3,55 aro žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis už simbolinę 1 lito kainą atsakovės ir jos sutuoktinio 2009-11-11 sutartimi Nr. 5560 buvo perleista ieškovei. Būtent šios sutarties pagrindu viešame registre likusi dalis žemės sklypo (ginčo objektas byloje) buvo įregistruota ne tik atsakovės D. B., tačiau ir jos sutuoktinio A. B. vardu. Taigi jau nuo 2006-04-14 atsakovės sutuoktinis A. B. objektyviai kaip apdairus ir rūpestingas žmogus turėjo žinoti apie ieškovės ir atsakovės susitarimus ir atliekamus veiksmus, nes buvo įtrauktas į sudaromus žemės perleidimo sandorius kaip sutuoktinis.
8. Teismas nurodė, kad nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atskyrus 3,30 aro, likusi žemės sklypo dalis, ieškovės buvo perleista A. ir A. B., kurie už įsigytą turtą mokėjo ne sandoryje pardavėja nurodytai atsakovei, bet faktinei žemės savininkei – ieškovei. Įrodymų, kad atsakovė už likusį jos žinioje 3,30 aro žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), būtų ieškovei sumokėjusi, nėra. Atsakovės nurodytų aplinkybių, kad atsakovė nusipirko šią dalį žemės sklypo iš ieškovės, taip pat, kad jame turėjo stovėti jos ūkinis ar bendras su ieškove gyvenamasis pastatas, atsakovė neįrodė. Teismui ji paaiškino, kad kaip gyveno, taip ir dabar gyvena nuosavame name, esančiame (duomenys neskelbtini).
9. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pozicija iš esmės yra nuosekli, tuo tarpu atsakovės paaiškinimai nuolat kito. 2014 metais atsakovė Jurbarko policijos komisariato KP tyrėjai buvo nurodžiusi, jog jos vaikai pirko iš ieškovės namą ir sklypą su išskirtiniu tarpusavio žodiniu susitarimu, kad ieškovei bus nupirktas atskiras žemės sklypas statyboms, o šiame sklype ji neturės jokių nuosavybės teisių. Vaikai sklypą ieškovei nupirko (duomenys neskelbtini) kvartale, rytinėje dalyje. Tačiau teisme atsakovė jau tokių aiškinimų neteikė, todėl teismas sprendė, kad tikrieji šalių ketinimai sudarant pradines ginčo sklypų perleidimo atsakovės žinion sutartis buvo padalinti žemės sklypus į tris savarankiškus žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (ginčo dėl to byloje nėra). O tai reiškia, jie visiškai patvirtina vėliau šalių 2007-05-24 sudarytą susitarimą, arba šis susitarimas patvirtina, kad šalys nuosekliai šio rezultato ir siekė.
10. Teismas nurodė, kad ant suformuoto trečio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovė pasistatė gyvenamąjį namą, kuriame gyvena iki šiol. Atsakovė dėl to nesiėmė jokių veiksmų, t. y. neteikė dėl to ieškovei pretenzijos, nereiškė jokių reikalavimų ir pan. Be to, 2007-11-21 atsakovė pasirašė ant naujo detaliojo plano. Atsakovė į bylą taip pat nepateikė jokių savivaldybės išduotų leidimų, ar tokių prašymų leisti statyti dvibutį svarstymų. Tokiu būdu ieškovės namas yra pastatytas ant viso žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įskaitant ir ant tos dalies, kuri viešame registre nuo 2009-11-11 yra registruota abiejų atsakovų vardu. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad notaras 2009-11-11 sudarytos sutarties jiems neparodė, kad viską tvarkė ieškovė ir sutartį pateikė tik notarui susipažinti. Minėta sutartimi žemės sklypo dalis buvo parduota už 1 litą, todėl notaras, siekdamas Lietuvos Respublikos notariato įstatymo tikslų privalėjo aiškinti sandorio kainos nustatymo aplinkybes ir tik įsitikinęs šalių susitarimo turiniu bei išsiaiškinęs jį atitinkančią valią, galėjo tvirtinti sandorį. Teismas darė išvadą, jog 2009-11-11 sutartimi ieškovei grąžinant į jos nuosavybę dalį turto buvo bemaž baigiami vykdyti visi iki tol buvę šalių susitarimai bei tikrieji ketinimai ir turėjo būti galutinai pasiektas tikslas perleidus likusią, naujai suformuoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį.
11. Teismas sprendė, kad atsakovės sutuoktiniui buvo žinomas ieškovės ir atsakovės susitarimas, kadangi 2016 metais teikdama papildomus paaiškinimus Jurbarko rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1468-714/2016, atsakovė nurodė, jog jos sutuoktinis A. B. apie visus sandorius sužinojo tik 2007 m. rudenį ir kad jie neturi bendrų finansų. Atsakovė 2017-07-25 atsiliepime, pateiktame Klaipėdos apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. 7-1241-162/2017, nurodė, kad A. B. nemoka lietuviškai rašyti, o apie turimą turtą sužino, kai reikia parduoti. Kita vertus, sandorius, kuriais ieškovės turtas buvo perleistas atsakovės nuosavybėn, atsakovė sudarė viena, be sutuoktinio. Atsakovė prisiimdama įsipareigojimus veikė savo ir sutuoktinio vardu, todėl šalių susitarimais ir notariniais sandoriais buvo prisiimtos ne tik teisės, tačiau ir pareigos, kurios negali būti paneigtos vien tuo faktu, kad ant sutarties nėra atsakovo A. B. pavardės ir parašo.
12. Teismas pažymėjo, kad atsakovei pradėjus vengti savo įsipareigojimų, ieškovė ėmėsi visų įmanomų veiksmų, atsakovė jai išdavė notarinį įgaliojimą ir ieškovė dėjo pastangas kuo greičiau sutvarkyti dokumentus, kad šalių susitarimas būtų įvykdytas. Kai ieškovė suprato, kad atsakovė nesutvarkys antros dalies sklypo, ėmėsi savo teises ginti teisiškai, t. y. 2014 kreipėsi į policiją, o ten jai pasiūlius kreiptis į teismą, ji kreipėsi į Jurbarko apylinkės teismą, vėliau į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir kt. Šios aplinkybės patvirtina ieškovės veiksmų nuoseklumą siekiant šalių susitarimo įgyvendinimo.
13. Teismas nurodė, kad byloje nebuvo nustatyta atsakovės nurodyta aplinkybė, jog ieškovė jai žemę perleido slėpdama ją nuo galimų kreditorių, kad ši nebūtų areštuota. Atsakovė teigė, kad ieškovė neturėjo piniginių lėšų, ketino gyventi kitur, (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad namų valdą (duomenys neskelbtini) ji pardavė dar iki ginčo žemės sklypo įsigijimo ir piniginių lėšų turėjo, o žemės sklypai atsakovei buvo perleisti dviem sutartimis, kurių sudarymo laikas skiriasi vienu mėnesiu, todėl atsakovės argumentai buvo visiškai paneigti.
14. Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovus D. B. ir A. B. vykdyti 2007-05-24 pasirašytą susitarimą ir perleisti ieškovei nuosavybės teises į 0,0685 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registruotą Nekilnojamojo turto registre A. B. ir D. B. vardu iš esmės yra visiškai pagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
15. Teismas pažymėjo, kad šalys sudaromais sandoriais siekė tam tikro rezultato, nuosekliai vykdė savo žodinius, rašytinius ir notarinius susitarimus ir iki galutinio tikslo liko visai nedaug, atsakovė teturi de jure grąžinti ieškovei 330/685 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė tai padaryti vengia ir teisme ne kartą patvirtinto, jog to iš principo nedarys. Taigi, nors teismas tenkinęs ieškinį nurodytų atsakovams įvykdyti prievolę natūra, tačiau jau dabar aišku, kad atsakovė ją ir patį teismo sprendimą vengs vykdyti.
16. Teismas įvertinęs minėtas aplinkybes, nustatė, kad 2007-05-24 pasirašytos sutarties pagrindu ieškovei pripažįstamos nuosavybės teisės į 330/685 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registruoto Nekilnojamojo turto registre atsakovų A. B. ir D. B. vardu. Teismas pripažino, kad 2007-05-24 ieškovės ir atsakovės D. B., veikiančios savo ir sutuoktinio vardu, pasirašytas susitarimas yra pagrindinė šio turto pirkimo–pardavimo sutartis, kadangi toks teismo sprendimas atitinka ieškovės prašytą pažeistų teisių gynimo būdą ir yra realiai įgyvendinamas be atskiro vykdymo.
17. Teismas sprendė, kad ieškovė visų civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų jai taikyti, neįrodė, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovų 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Apeliaciniu skundu atsakovai D. B. ir A. B. (A. B. teisių perėmėjai, toliau – ir apeliantai) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės N. R. L. patikslintą ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, neįvertino esamos faktinės situacijos, neatskleidė bylos esmės bei priėmė formalų ir nemotyvuotą sprendimą. Teismas netinkamai vertino įrodymus ir faktines aplinkybes, taip pat netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius.
18.2. Teismas nepagrįstai pripažino ieškovės nurodytas aplinkybes įrodytomis. Pasak ieškovės, apeliantė D. B. įtikino ją perrašyti (fiktyviai parduoti) jai du žemės sklypus, kad apeliantė, kuri buvo dirbusi žemėtvarkoje, galėtų lengviau padalinti šiuos žemės sklypus į tris atskirus žemės sklypus. Tačiau iš esmės visus veiksmus, kuriuos reikėjo atlikti siekiant padalinti žemės sklypus į tris sklypus, vykdė pati ieškovė su apeliantės įgaliojimu. Šią aplinkybę pripažino ir pats teismas. Nelogiška ieškovės nurodyta priežastis perrašyti žemės sklypus apeliantei, kadangi būtų užtekę ieškovei notariniu įgaliojimu įgalioti apeliantę atlikti reikiamus veiksmus. Juo labiau, kad ieškovė turėjo teisinį supratimą dėl nekilnojamojo turto sandorių, kadangi prieš tai buvo sudariusi ne vieną nekilnojamojo turto sandorį, 2004-04-02 įsigytą 0,2994 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pati atidalino į du sklypus ir tuo pačiu metu juose ketino statyti net du gyvenamuosius namus (vieną iš jų ir pastatė).
18.3. Ieškovė apeliantei 2006-02-23 pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė 0,1064 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Apeliantė ieškovės nurodymu 2006-04-14 pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė 2/3 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), D. ir V. J.. Jeigu tikrieji šalių ketinimai būtų buvę tokie, kaip nurodo ieškovė, pirmiau būtų atidalinti žemės sklypai, o vėliau būtų sekęs padalintų žemės sklypų pardavimas. Šiuo atveju viskas buvo atvirkščiai, todėl darytina išvada, kad teismas šioje byloje nenustatė šalių tikrųjų ketinimų.
18.4. Ieškovės pateikta 2007-05-24 sutartis yra ne pilnai metais vėlesnė nei žemės sklypų perleidimai 2006 metų vasario ir kovo mėnesiais, kas paneigia ieškovės nurodytas minėtos sutarties sudarymo aplinkybes, t. y. kad tikslas buvo apsidrausti, jog ateityje apeliantė jos neapgautų. Susitarimas tarp šalių dėl žemės sklypų dalių perrašymo atgal ieškovei turėjo būti pasirašytas prieš ieškovei parduodant minėtus žemės sklypus apeliantei, o ne po to, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino, todėl neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.
18.5. Apeliantė nuosekliai nuo ginčo pradžios procesiniuose dokumentuose ir duodama paaiškinimus teisme nurodė, kad už jai 2006-05-26 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1-1803 parduotą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovei prieš sandorį grynaisiais pinigais sumokėjo 4000 Lt. Nagrinėjamoje byloje buvo pateiktas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme išnagrinėtos administracinės bylos posėdžio garso įrašas, kuriame apeliantė patvirtino, kad ieškovei už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pinigų nemokėjo, o už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sumokėjo. Kauno apygardos teismo 2022-06-23 nutartyje, kurios pagrindu byla buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, buvo nurodyta viena iš grąžinimo priežasčių – nebuvo tirtas ir teismo sprendime nebuvo pasisakyta dėl pateikto garso įrašo iš administracinės bylos, tačiau išnagrinėjus bylą iš naujo, skundžiamame sprendime apie minėtą garso įrašą apskritai nepasisakyta. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad nuo 2006-03-24 sandorio iki teisminio proceso pradžios buvo praėję net 14 metų bei į tai, kad pirkimo–pardavimo sutartyje pati ieškovė pripažino pinigus gavusi.
18.6. Apeliantas A. B. pirkimo–pardavimo sandorio metu dalyvavo tik todėl, kad sutuoktinio dalyvavimas perleidžiant turtą buvo būtinas. Niekur kitur apeliantas nepasirašinėjo ir nedalyvavo. Jokių aplinkybių apeliantas nežinojo ir jomis nesidomėjo. Tai patvirtino ne tik pats apeliantas, bet ir ieškovė nurodydama, kad visais klausimais bendraudavo tik su apeliante.
18.7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad sandorius, kuriais ieškovės turtas buvo perleistas apeliantės nuosavybėn, apeliantė sudarė viena, be sutuoktinio. t. y. prisiimdama įsipareigojimus apeliantė veikė savo ir sutuoktinio vardu, todėl šalių susitarimais ir notariniais sandoriais buvo prisiimtos ne tik teisės, tačiau ir pareigos, kurios negali būti paneigtos vien tuo faktu, kad ant sutarties nėra apelianto pavardės ir parašo. Šiuo atveju nėra apelianto savanoriško įsipareigojimo perleisti ieškovei jam priklausančios žemės sklypo dalies. Tokios pareigos jam nenustato ir įstatymai.
18.8. Apeliantai nuosekliai paaiškino, kad jų įsitikinimu, ieškovė pasinaudojo turimu apeliantės parašu ant tuščio popieriaus lapo ir suklastojo 2007-05-24 sutarties tekstą. Ieškovė, savo ranka surašė visą ginčo 2007-05-24 sutarties tekstą, išskyrus du žodžius „bendru susitarimu“ ir apeliantės parašą. Atsižvelgiant į tai, apeliantė išreiškė savo poziciją, kad prašys teismo išreikalauti iš ieškovės 2007-05-24 sutarties originalą, nes ketina prašyti teismo skirti ekspertizę. Apeliantai svarstė galimybę prašyti skirti ekspertizę, kurios metu eksperto bus prašoma atsakyti į klausimą ar 2007-05-24 sutarties tekstas ir žodžių junginys „bendru susitarimu“ bei jos parašas buvo parašyti vienodu laiku. Apeliantė neprašė teismo skirti ekspertizės, kadangi sužinojo, jog ekspertai neturi techninių galimybių nustatyti, ar dokumente skirtingomis rašymo priemonėmis ir skirtingų asmenų tekstai buvo parašyti tuo pačiu laikotarpiu.
18.9. Teismo išvada, kad ieškovė turėjo piniginių lėšų banko sąskaitoje, todėl tai visiškai paneigė apeliantės argumentą, jog ieškovė jai perrašė (fiktyviai pardavė) du žemės sklypus, kadangi turėjo finansinių problemų, dėl kurių galėjo netekti nekilnojamojo turto, visiškai nepagrįsta. Jokie ieškovės į bylą pateikti dokumentai teismo nurodytų aplinkybių nepatvirtino. Ieškovė buvo pateikusi į bylą savo asmeninės sąskaitos Jurbarko kredito unijoje išrašą laikotarpyje nuo 2006-10-20 iki 2007-12-31, iš kurio matosi, kad 2006-10-20 sąskaitos likutis buvo 371,60 Lt, tačiau kiek piniginių lėšų sąskaitoje buvo 2006 metų vasario ir kovo mėnesiais nėra aišku.
18.10. Teismas, tenkindamas pagrindinį ieškinio reikalavimą, pripažino ieškovės nurodytas faktines aplinkybes teisingomis. Ieškovė iš esmės pripažino, kad tiek 2006-02-23 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-482, tiek 2006-03-24 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-876, sudarė fiktyviai, tai yra sutartyse nurodytos sąlygos neatitiko tikrosios šalių valios. Teismui pripažinus ieškovės nurodytas faktines abiejų sklypų perleidimo priežastis teisingomis, darytina neabejotina išvada, jog abu sandoriai atitinka visus apsimestinių sandorių požymius. Būtent dėl šios priežasties turėjo būti abu sandoriai pripažinti negaliojančiais ir taikyta restitucija.
18.11. Teismas nepagrįstai 2007-05-24 sutartį pripažino pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi, remiantis vien tuo, kad apeliantai, teismo vertinimu, nežada sudaryti su ieškove turto perleidimo sutarties, kadangi, pagal ieškovės ieškinio reikalavimą ir ginčo 2007-05-24 sutartį nėra aišku, kokia sutartis turėtų būti sudaryta ir kaip nustatyti kainą, jeigu turtas bus perleidžiamas pirkimo–pardavimo sutartimi. Teismas nenurodė iš esmės jokių tokio savo sprendimo motyvų, tik samprotavimus dėl teismo sprendimo vykdymo ar nevykdymo. 2007-05-24 sutartyje nėra įvardinama apie konkretų sandorį (pirkimą–pardavimą, dovanojimą, mainus ir pan.), kurį pagal šią sutartį turėtų sudaryti šalys, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti minėtos sutarties konkrečiai pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi.
18.12. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-652-516/2023, kurios ratio decidendi iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo pripažinta pagrindine šio turto pirkimo–pardavimo sutartimi. Nagrinėjamoje byloje 2007-05-24 sutartis nėra ir negali būti laikoma preliminariąja pirkimo–pardavimo sutartimi, kadangi neturi jokių šios sutarties požymių. Šią bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2022-06-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-879-775/2022, kuri yra įsiteisėjusi, konstatavo, kad 2007-05-24 sutartis neturi preliminariosios sutarties požymių, todėl šios aplinkybės papildomai nereikia įrodinėti.
18.13. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje buvo šališkas, kadangi nustatęs, kad ieškovės ieškinio pagrindinis reikalavimas nėra tinkamas, t. y. negalėtų būti patenkintas, pasiūlė ieškovei trečią kartą patikslinti ieškinį bei nurodė ką konkrečiai reikia patikslinti. Teismas pasiūlė ieškovei trečią kartą patikslinti ieškinį nuo bylos nagrinėjimo pradžios praėjus net aštuoniems mėnesiams, iš esmės baigus bylos nagrinėjimą, apklausus šalis, ištyrus visus įrodymus ir kt. (prieš pat baigiamąsias kalbas). Ieškovės trečią kartą patikslintas ieškinys buvo priimtas be jokių motyvų, tuo tartu apeliantų priešieškiniai dėl 2007-05-24 sutarties pripažinimo negaliojančia prieš pirmą parengiamąjį teismo posėdį nebuvo priimti motyvuojant, kad tai gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, be to, apeliantai buvo įspėti dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Šiuo atveju iš apeliantų apskritai buvo atimta teisė ginčyti 2007-05-24 sutartį. Apeliantų vertinimu, minėta situacija akivaizdžiai rodo teismo šališkumą vienos proceso šalies atžvilgiu.
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė N. R. L. prašo atmesti atsakovų D. B. ir A. B. apeliacinį skundą ir Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino surinktus įrodymus, vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais bei priimtas sprendimas atitinka kasacinio teismo praktiką, kurią nurodo ir apeliantai, kad asmens teisėti lūkesčiai gali būti ginami, jeigu jie yra kilę iš teisėto pagrindo, šiuo atveju šalių pasirašytos sutarties.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
21. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl nuosavybės teisių į 0,0685 ha bendro ploto žemės sklypo 330/685 dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2007 m. gegužės 24 d. šalių pasirašytą susitarimą pripažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylai reikšmingų esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
22. Byloje nustatyta, kad 2004 m. balandžio 2 d. ieškovė N. R. L. įsigijo 0,2994 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovės nupirktas žemės sklypas 2005 m. birželio 23 d. patvirtintu detaliuoju planu buvo padalintas į du žemės sklypus: l 064 kv. m ((duomenys neskelbtini)) ir 1 930 kv. m ((duomenys neskelbtini)). Jau 2006 metais sklypuose buvo suprojektuoti ir statomi gyvenamieji namai.
23. 2006 m. vasario 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (1064 kv. m) ieškovė perleido atsakovei D. B., o 2006 m. balandžio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi 2/3 dalis šio žemės sklypo atsakovė D. B. pardavė D. ir V. J., nors faktinė šio turto pardavėja buvo ieškovė N. R. L.. Byloje nekilo ginčo, kad už 1/3 dalį šio žemės sklypo atsakovė (pirkėja) D. B. ieškovei (pardavėjai) N. R. L. nieko nemokėjo, o D. ir V. J. už įsigytą žemės sklypo dalį sumokėjo ieškovei, t. y. faktinei pardavėjai.
24. 2006 m. kovo 24 d. ieškovė kitą – 1 930 kv. m žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)) pirkimo–pardavimo sutartimi perleido D. B.. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad už šį sklypą atsakovė D. B. ieškovei būtų mokėjusi. 2006 m gegužės 26 d., 160/193 dalis šio žemės sklypo atsakovė D. B. jau kartu su savo sutuoktiniu A. B. (bendrapardavėjai) pardavė A. B. ir A. B., kurie yra atsakovų marti ir sūnus. D. B. nuosavybėje liko 33/193 dalys šio žemės sklypo. Nors pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad vaikai tėvams už perleidžiamą sklypą sumokėjo 2000 Lt, tačiau byloje nustatyta, kad pinigus už šį žemės sklypą pirkėjai (A. B. ir A. B.) sumokėjo ieškovei N. R. L..
25. 2007 m. gegužės 24 d. ieškovė su atsakove sudarė rašytinę sutartį, kuria atsakovė pripažino ir patvirtino, kad sutartyje nurodomi žemės sklypai (dalys) („<...> žemės sklypas 33/193, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) <...>; <...> ir 1/3 žemės sklypas <...>, kurio viso plotas 0,1064 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) <...>“) priklauso ieškovei, ir atlikus naujus šių žemės sklypų detaliuosius planus, jie bus ieškovei, kaip jų savininkei, grąžinti („perrašomi“). Tą pačią dieną atsakovė parašė ieškovei įgaliojimą tvarkyti visus planavimo reikalus. 2008 m. birželio 20 d. savivaldybės administracijos įsakymu Nr. 01-1212 buvo patvirtintas detalusis planas, pagal kurį 1064 kv. m ((duomenys neskelbtini)) ir 1930 kv. m ((duomenys neskelbtini)) buvo padalinti į tris žemės sklypus.
26. 2009 m. lapkričio 11 d. buvo sudaryta notarinė žemės sklypo padalijimo ir dalies perleidimo sutartis Nr. 5560, pagal kurią atsakovams D. ir A. B. bei tretiesiems asmenims D. ir V. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis 0,1064 ha ploto žemės sklypas padalinamas į du sklypus: 1) 0,0709 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklauso tretiesiems asmenims D. ir V. J.; 2) 355/685 dalis antrojo žemės sklypo (suteiktas adresas (duomenys neskelbtini); 3,55 aro), priklausė atsakovams A. ir D. B., kurie šią dalį pardavė ieškovei N. R. L. už 1 litą.
27. Taigi, nuosavybės teisės ieškovei N. R. L. į 0,0685 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 355/685 dalį įregistruotos Apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. V-2470 ir 2009 m. lapkričio 11 d. Turto padalinimo sutarties Nr. 5560, pagrindu. Šis žemės sklypas, kaip jau buvo minėta, gautas padalijus daiktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tauragės apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 21 d. įsakyme Nr. V-2470 „Dėl detaliuoju planu naujai suformuotų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (sklypų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimas) kadastro duomenų nustatymo“ nurodyta, kad pagal detalųjį planą suformuotų žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys: žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plotas – 0,0709 ha, o žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plotas – 0,0685 ha.
28. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad pagal 2007 m. gegužės 24 d. jos su atsakove sudarytą rašytinę sutartį, jai turėjo būti perleista ir kita dalis (0,033 ha) žemės sklypo, t. y. nuosavybės teisės į 0,0685 ha bendro ploto žemės sklypo 330/685 dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre registruoto A. B. ir D. B. vardu (įregistravimo pagrindas: 2006 m. vasario 23 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1-482, 2006 m. kovo 24 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1-876; 2009 lapkričio 11 d. Turto pasidalijimo sutartis Nr. 5560).
29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, pripažinęs 2007 m. gegužės 24 d. ieškovės N. R. L. ir atsakovės D. B. (veikusios savo ir sutuoktinio vardu, CK 3.92 – 3.94 straipsniai) pasirašytą susitarimą pagrindine šio turto sutartimi, ieškovės patikslintą ieškinį tenkino.
30. Apeliantai (Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 20 d. nutartimi pakeitė mirusį atsakovą (apeliantą) A. B. jo teisių perėmėjais D. B. ir A. B.) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės argumentuodami tuo, kad teismas netinkamai ir neteisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir nepagrįstai sprendė 2007 m. gegužės 24 d. Susitarimą pripažinti pagrindine sutartimi, patvirtinančia ieškovės nuosavybės teises į 0,0685 ha bendro ploto žemės sklypo 330/685 dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), registruoto A. B. ir D. B. vardu.
31. Taigi byloje iš esmės kilo ginčas dėl 2007 m. gegužės 24 d. ieškovės N. R. L. ir atsakovės D. B. susitarimo (toliau – Susitarimo) teisinio kvalifikavimo. Nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde teigia, jog ji šio Susitarimo nepasirašė, kad sutartis yra suklastota (pasinaudodama turėtu apeliantės D. B. parašu ant tuščio popieriaus lapo, įrašė (suklastojo) sutarties tekstą), tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė įrodymų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog šį Susitarimą atsakovė pasirašė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir plačiau nepasisako.
Dėl Susitarimo teisinio kvalifikavimo
32. Ieškovė ieškiniu prašė, kad teismas atsakovus įpareigotų įvykdyti 2007 m. gegužės 24 d. sudarytą Susitarimą arba (alternatyvus reikalavimas) pripažinti ieškovei nuosavybės teises į ginčo žemės sklypo dalį. Atsakovai apskirtai neigė šios sutarties sudarymą bei jos teisinę reikšmę. Ieškovė ieškinį iš esmės grindė tuo, kad pagal 2007 m. gegužės 24 d. sudarytą Susitarimą atsakovai pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu už 1 litą turėjo perleisti ieškovei nuosavybės teises į 0,0685 ha bendro ploto žemės sklypo 330/685 dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šio susitarimo neįvykdė.
33. Šalių santykiai sudarant sutartį sąlygiškai išskiriami į dvi dalis – iki sutarties ir po sutarties sudarymo. Ikisutartinė stadija apima tiek derybas, tiek preliminariąją sutartį. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Taigi, preliminarioji sutartis iš esmės yra sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo. Sutarties laisvės principas galioja ir ikisutartiniuose santykiuose, todėl preliminariąja sutartimi šalys turi teisę susitarti dėl to, kas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, nes prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia, jeigu šalys jos nesudaro per sutartyje nustatytą terminą (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad būtini preliminariosios sutarties elementai yra suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2011; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015; kt.).
34. Esminės pagrindinės nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos, dėl kurių būtina susitarti yra sutarties dalykas (CK 6.396 straipsnis) ir nekilnojamojo daikto kaina (CK 6.397 straipsnis). Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.393 straipsnio 1 dalis). Kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą (CK 6.309 straipsnio 3 dalis). Su šios normos taikymu tiesiogiai susijusi ir CK 1.93 straipsnio 4 dalis, nustatanti, kad jeigu viena iš sandorio šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu; šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek bendroji CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, tiek ir specialioji – pirkimui ir pardavimui taikoma – CK 6.309 straipsnyje įtvirtinta teisės norma reglamentuoja pagrindinės sutarties šalių santykius. Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie jau yra pirkimo–pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015). Tam, kad teismas, vadovaudamasis CK 1.93 straipsnio 4 dalimi ir 6.309 straipsnio 3 dalimi, patvirtintų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, būtina nustatyti, kad buvo susitarta dėl konkretaus daikto pirkimo ir pardavimo, daiktas buvo perduotas pirkėjui valdyti, taip pat nustatyti, ar buvo sumokėta jo kaina ar jos dalis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirkimo–pardavimo sutarties požymius atitinka ne bet koks daikto kitai šaliai perdavimas, o tik perdavimas nuosavybės teise. Nuosavybės teises perduodanti šalis turi būti teisėta daikto savininkė, ji turi aiškiai išreikšti valią perduoti nuosavybės teises.
35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai būtina atskirti preliminariąją sutartį nuo pagrindinės, dėl kurios šalys galėjo tartis preliminariojoje sutartyje, lemiamą reikšmę turi susitarimą sudariusių šalių valia. Civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje (tokiomis priežastimis gali būti, pavyzdžiui, tam tikro reikalingo leidimo neturėjimas, subjektinės teisės į daiktą neturėjimas, nepakankamas daikto parengimas parduoti ir pan.). Nustačius, kad išreikšta šalių valia aiškiai rodo jų susitarimą ateityje sudaryti kitą, t. y. pagrindinę, sutartį, konstatuotinas ikisutartinių santykių etapas ir preliminariosios sutarties sudarymo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006 ir kt.). Pažymėtina, kad asmens valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnio 1 dalis).
36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 33 – 35 punktuose nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, įvertinusi šalių 2007 m. gegužės 24 d. sudaryto Susitarimo tekstą, taip pat šalių elgesį iki ir po Susitarimo sudarymo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2007 m. gegužės 24 d. šalių sudarytą Susitarimą kvalifikavo pagrindine sutartimi. Visų pirma, akcentuotina, kad 2007 m. gegužės 24 d. Susitarimas sudarytas tik po to kai, ieškovė pirkimo–pardavimo sutartimis jau buvo perleidusi nuosavybės teises į 2004 m. balandžio 2 d. įsigytą 0,2994 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris vėliau buvo padalintas į du žemės sklypus: l 064 kv. m ((duomenys neskelbtini)) ir 1 930 kv. m ((duomenys neskelbtini)). Todėl paprasta rašytine forma sudarytas Susitarimas, kuriuo šalys susitarė, kad ieškovė N. R. L. 2007 m. gegužės 24 d. vis dar yra perleistų sklypų savininkė prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei viešajai tvarkai, todėl yra niekinis bei neturi teisinės reikšmės. Antra, pasirašydamos Susitarimą abi šalys suprato ir aiškiai tai aptarė, jog pagrindinė sutartis bus pasirašoma tik ateityje, t. y. tik parengus naujus žemės sklypų: 0,1064 ha ((duomenys neskelbtini)) ir 0,1930 ha ((duomenys neskelbtini)) detaliuosius planus, t. y. šalys įsipareigojo ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Trečia, ieškovei jau perleidus nuosavybės teises į jai priklausiusius minėtus žemės sklypus, 2008 m. birželio 20 d. savivaldybės administracijos įsakymu Nr. 01-1212 buvo patvirtintas detalusis planas, pagal kurį 0,1064 ha ((duomenys neskelbtini)) ir 0,1930 ha ((duomenys neskelbtini)) žemės sklypai buvo padalinti į tris žemės sklypus. Tauragės apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. V-2470 „Dėl detaliuoju planu naujai suformuotų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (sklypų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimas) kadastro duomenų nustatymo“ nustatyti pagal detalųjį planą suformuotų žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys: žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plotas – 0,0709 ha, o žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plotas – 0,0685 ha. Taigi konstatuotina, jog po 2007 m. gegužės 24 d. sudaryto Susitarimo dalykas (daiktas) keitėsi (buvo sukurtas naujas). Lietuvos teisės doktrinoje pripažįstama, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties dalykas negali būti būsimas nekilnojamasis daiktas (CK 4.49 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2008). Atkreiptinas dėmesys, kad 2007 m. gegužės 24 d. šalių sudarytame Susitarime nurodytas 0,1064 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ar 0,1930 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neegzistuoja. Ginčo žemės sklypas suformuotas padalijimo būdu 2009 m. rugsėjo 21 d. Kita vertus, byloje nustatyta, kad 2009 m. lapkričio 11 d. sutartimi 355/685 dalis (3,55 aro) žemės sklypo, adresas (duomenys neskelbtini), atsakovai A. ir D. B. už 1 litą pardavė ieškovei N. R. L., kas leidžia spręsti apie sutartinių santykių tęstinumą, juos šalims įforminant 2009 m. lapkričio 11 d. sutartimi. Ieškovė nei šio, nei anksčiau sudarytų sandorių neginčijo. Ketvirta, iš 2007 m. gegužės 24 d. šalių sudaryto Susitarimo nėra aiški ginčo žemės sklypo dalies kaina, nes Susitarime nurodyta tik tai, kad sklypai bus ieškovei perrašomi (ieškovė įrodinėjo, kad turėjo būti sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, susitarime nurodytus sklypus perleidžiant už simbolinę vieno lito kainą). Tuo tarpu, atlygintinumas yra vienas pirkimo–pardavimo sutartį kvalifikuojančių požymių, leidžiančių ją atskirti nuo dovanojimo sutarties (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.465 straipsnis).
37. Atkreiptinas dėmesys ir į prieštaringą ieškovės poziciją dėl 2009 m. lapkričio 11 d. sandorio dalyko bei ginčo Susitarimo teisinio kvalifikavimo. Viena vertus, ieškovė 2017 metais kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovus perleisti jai nuosavybės teises į visą 0,0685 ha žemės sklypą (ieškovės ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-6687-615/2017). Vėliau administracine tvarka įrodinėjo, kad pagal 2009 m. lapkričio 11 d. sudarytą žemės sklypo padalijimo ir dalies perleidimo sutartį Nr. 5560, jai perėjo visas 0,0685 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), todėl prašė panaikinti atsakovo VĮ Registrų centro 2017 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. (9.7.19)NTRS-55 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas dėl Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų ištaisymo. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2019 m. spalio 23 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-977-442/2019) neskundžiama nutartimi konstatavus, kad duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atitinka Tauragės apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 21 d. įsakyme Nr. V-2470 ir Žemės sklypo padalijimo ir dalies perleidimo 2009 lapkričio 11 d. sutartyje, kurių pagrindu įregistruotos nuosavybės teisės ieškovei, esančius duomenis, ieškovė 2020 m. spalio 9 d. vėl kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, prašydama įpareigoti atsakovus vykdyti 2007 m. gegužės 24 d. Susitarimą ir perleisti ieškovei nuosavybės teises į likusias 330/685 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), arba, 2023 m. liepos 11 d. patikslinusi ieškinį, alternatyviu reikalavimu prašė pripažinti ieškovei nuosavybės teises į šią ginčo žemės sklypo dalį.
38. Byloje nustatyta aplinkybė, kad 0,0685 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 330/685 dalis nuosavybės teise priklauso atsakovams, o 355/685 dalys priklauso ieškovei, ar, kad tarp šalių ilgą laiką nekilo ginčo dėl naudojimosi šiuo sklypu tvarkos, nėra pakankamos pagal 2007 m. gegužės 24 d. Susitarimą ieškovei pripažinti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypo dalį. Pažymėtina, kad pirkimo–pardavimo sutarties požymius atitinka ne bet koks daikto kitai šaliai perdavimas, o tik perdavimas nuosavybės teise. Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypo dalis įstatymuose nustatyta tvarka ieškovei perduotas nebuvo, o faktinis viso žemės sklypo laikinas valdymas, nesudaro pagrindo išvadai, jog nekilnojamasis daiktas buvo perduotas nuosavybės teise (CK 6.393 straipsnio 4 dalis, 6.398 straipsnis). Pažymėtina, kad pagal ieškovų D. B. ir A. B. ieškinį atsakovei N. R. L. yra iškelta byla dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos nustatymo (Marijampolės apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-5-670/2024).
39. Apeliacinio teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visetas nesudaro pakankamo pagrindo 2007 m. gegužės 24 d. Susitarimą kvalifikuoti kaip pagrindinę sutartį bei pripažinti ieškovei nuosavybės teisių į 330/685 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nes, kaip jau buvo minėta, nenustatytos esminės šio Susitarimo kaip pagrindinės nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos. Akcentuotina ir tai, kad byloje šalys iš esmės pripažino aplinkybę, kad 2006 m. vasario 23 d. pirkimo–pardavimo sutartis (ar jo dalis), kuria žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (1064 kv. m) ieškovė perleido atsakovei D. B., apsimestinis sandoris, tačiau visų nustatytų aplinkybių kontekste spręstina, kad ieškovei neginčijant nei šio nei kitų po jo sekusių sandorių ir (ar) administracinių aktų, vien šio sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra galimas bei apsimestinio sandorio teisinės pasekmės netaikytinos. Be to, tai neatitiktų protingos buvusio savininko ir kitų asmenų, kuriems šis žemės sklypas buvo vėliau perleistas, teisėtų interesų pusiausvyros.
40. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad remiantis 2007 m. gegužės 24 d. Susitarimu galima patvirtinti patį šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima vienareikšmiškai nustatyti šių santykių pobūdžio, ar šalis siejo pirkimo–pardavimo ar dovanojimo, ar dar kitokie sutartiniai santykiai. Kaip jau buvo minėta, 2007 m. gegužės 24 d. Susitarimas savaime nepatvirtina konkrečios sutarties rūšies (pvz. pirkimo–pardavimo) bei nėra pagrindo jį kvalifikuoti kaip pagrindinę sutartį. Pažymėtina ir tai, kad net tuo atveju, jeigu 2007 m. gegužės 24 d. Susitarimą vertintume kaip preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį ar pažadu padovanoti turtą, ieškovės reikalavimas šį susitarimą įvykdyti natūra vis viena pagal įstatymą negalėtų būti tenkinamas (CK 6.165 straipsnio 5 dalis, 6.465 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, šalys savo veiksmais, kuomet 2006 m. vasario 23 d. buvo sudaromas apsimestinis pirkimo–pardavimo sandoris (ar jo dalis), pačios prisiėmė su tokiais veiksmais susijusią riziką, todėl ieškovė šioje byloje pareikštu ieškiniu negali reikalauti, kad tokie jų veiksmai būtų teisiškai apginti.
Dėl teisėjo (ne)šališkumo
41. Apeliantų teigimu, bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka, kadangi prieš pat baigiamąsias kalbas pasiūlė ieškovei trečią kartą patikslinti ieškinį bei nurodė ką konkrečiai reikia patikslinti. Tuo tartu apeliantų priešieškinys (-iai) dėl 2007 m. gegužės 24 d. Susitarimo pripažinimo negaliojančia prieš pirmą parengiamąjį teismo posėdį nebuvo priimtas motyvuojant, kad tai gali užvilkinti bylos nagrinėjimą. Apeliantai pažymėjo, kad teismo šališkumas pasireiškė ir tuo, kad ieškovė nei karto nepateikė nustatytos formos medicininės pažymos dėl neatvykimo teismą, tačiau teismas dėl to ieškovės net neįspėjo. Tuo tarpu apeliantai buvo įspėti dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis tik dėl to, kad parengiamojo teismo posėdžio metu siekė pasinaudoti procesine teise pateikti priešieškinį. Teisėjų kolegija su apeliantų pozicija nesutinka.
42. Viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Be to, CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo nešališkumu.
43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2020 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020 išsamiai aptarta Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika dėl teisėjo nešališkumo, kuris turi būti įvertinamas dviem aspektais: pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y., ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą; vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73).
44. Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališkumo testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 43; 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 119; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 94).
45. Nors asmens nuogąstavimai yra svarbūs, tačiau nėra lemiami, sprendžiant dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens nuogąstavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 44; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 96). Objektyvusis testas paprastai yra susijęs su hierarchinių ar kitų ryšių tarp teisėjo ir proceso dalyvių nustatymu arba to paties asmens skirtingų funkcijų vykdymu teisminiame procese (EŽTT 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 121).
46. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu reiškė nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjai tuo pačiu pagrindu ir šis prašymas buvo išspręstas Marijampolės apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi. Nesant įstatyme numatytų nušalinimo pagrindų prašymas nušalinti bylą nagrinėjusią teisėją pirmosios instancijos teisme nebuvo tenkintas.
47. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką, taip pat protingumo bei teisingumo principus, teisėjų kolegija vertina, jog Marijampolės apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja 2023 m. rugsėjo 5 d. turėjo pagrindą nuspręsti, kad atsakovų nurodomos aplinkybės nėra pagrindas konstatuoti galimą bylą išnagrinėjusios teisėjos šališkumą nei objektyviuoju, nei subjektyviuoju aspektu ir šios išvados apeliantai nepaneigė, nepateikė kitų argumentų ar duomenų, sudarančių pagrindą abejoti bylą išnagrinėjusios teisėjos nešališkumu (CPK 185 straipsnis, 65-66 straipsniai). Šie argumentai taip pat nesuteikia pagrindo manyti, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas ir atitinkamai šiuo pagrindu panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog teismas įstatymo nustatyta tvarka (CPK 143 straipsnis) nepriėmė atsakovų priešieškinio (-ių), negali būti vertinama kaip jų teisės į gynybą bei teisingą teisminį procesą pažeidimu ir nelemia išvados dėl teisėjos šališkumo. Atsakovai, atsikirsdami į ieškinį, turėjo galimybę teikti atsiliepimus, paaiškinimus, įrodymus ir naudotis kitomis įstatyme nustatytomis procesinėmis teisėmis, be to, kaip jau buvo nurodyta Marijampolės apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartyje, galėjo ginti savo pažeistas teises pareikšdami ieškinius įstatymo nustatyta tvarka.
48. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019).
Dėl procesinės bylos baigties
49. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino bylos aplinkybes, sprendžiant klausimą dėl Susitarimo teisinio kvalifikavimo, šiuo aspektu netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės aktų nuostatas, todėl bylą išsprendė neteisingai. Dėl to yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
50. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo patikslintas ieškinys iš dalies buvo tenkintas, ir priėmus naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti, spręstina dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
51. Apeliacinį skundą tenkinus bei patikslintą ieškinį atmetus, atlyginamos tik atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos, nes ne jos naudai priimamas teismo sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
52. Atsakovė D. B. iš viso šioje byloje patyrė 4 200 Eur (3300 Eur + 900 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovės prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, todėl jos priteistinos iš ieškovės.
53. Byloje teismas iš viso patyrė 404,90 Eur (366,98 Eur + 37,92 Eur) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios apeliacinį skundą tenkinus bei patikslintą ieškinį atmetus, valstybės naudai priteisiamas iš ieškovės. Šios bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5662.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės N. R. L. atsakovei D. B. 4 200 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės N. R. L. valstybei 404,90 Eur (keturių šimtų keturių eurų 90 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, 330/685 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Edvardas Paliokas
Jurgita Sujetienė