Civilinė byla Nr. 3K-3-573/2009

Procesinio sprendimo kategorija

113.6.2.4 (S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės ir Vinco Versecko,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. M. ir D. M. ieškinį atsakovei M. V. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo; institucijos, teikiančios išvadą, – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovai prašė nustatyti bendravimo tvarką su vaikaite M. M. (vėliau pavardė pakeista į V.), gimusia 2006 m. sausio 21 d., pagal jų pasiūlytą planą. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paprašė bylos nagrinėjimą sustabdyti, motyvuodamas tuo, kad yra paduotas prašymas dėl M. M. (V.) įvaikinimo. Jeigu bus išspręstas įvaikinimo klausimas, tai nebus pagrindo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, nes vaiko ryšiai su giminaičiais pagal kilmę nutrūks.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

 

            Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 28 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė iki bus išspręstas M. M. (V.) įvaikinimo klausimas.

Teismas nustatė, kad 2009 m. liepos 7 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui buvo pateiktas atsakovės M. V. ir jos sutuoktinio R. V. pareiškimas, kuriame R. V. pareiškė norą įvaikinti sutuoktinės nepilnametę dukterį M. M. (V.). Pareiškimo pagrindu Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo pradėta M. M. (V.) įvaikinimo procedūra. Kadangi įvaikinimu panaikinamos vaiko ir jo giminaičių pagal kilmę tarpusavio teisės ir pareigos bei sukuriamos įtėviams ir jų giminaičiams bei įvaikiams ir jų palikuonims asmeninės ir turtinės tarpusavio teisės ir pareigos kaip giminaičiams pagal kilmę, tai teismas pradėtą įvaikinimo procedūrą vertino kaip pagrindą sustabdyti bylą (CPK 164 straipsnio 4 punktas), nes kitaip būtų pažeisti R. V. teisėti interesai.

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų atskirąjį skundą, 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartimi Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui; iš dalies patenkino ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki teismo sprendimo priėmimo įpareigojo atsakovę sudaryti sąlygas M. V. bendrauti su ieškovais kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį nuo 10 val. iki 17 val., vaiką paimant jo gyvenamojoje vietoje šeštadienį 10 val. ir pristatant į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 17 val.

Teisėjų kolegija nurodė, kad pradėta įvaikinimo procedūra dar nereiškia, jog jau yra panaikintos vaiko ir jo giminaičių pagal kilmę tarpusavio teisės ir pareigos. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (CK 3.227 straipsnio 2 dalis). Sprendimo dėl vaiko įvaikinimo nėra. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškinys dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo pateiktas 2009 m. vasario 6 d., o įvaikinimo procedūra pradėta tik 2009 m. liepos 7 d., bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nebuvo atliktas net pasirengimo įvaikinti patikrinimas, taigi neaišku, ar nebus kliūčių įvaikinti. Dėl šalių tarpusavio santykių neturėtų nukentėti vaiko interesai ir jo teisė bei poreikis bendrauti su seneliais. Teisėjų kolegija nurodė, kad bylos sustabdymas nebūtinas, nes nepagrįstai sustabdžius bylą pažeidžiami ieškovų ir mažamečio vaiko teisėti interesai.

            Atsižvelgdama į tai, kad nėra teismo sprendimo dėl M. V. įvaikinimo, taip pat duomenų, kad bendravimas su seneliais (ieškovais) prieštarautų vaiko interesams, teisėjų kolegija taikė laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojo atsakovę sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su seneliais.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

            Kasaciniu skundu atsakovė M. V. prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

            1. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad sustabdžius bylą pažeidžiami mažamečio vaiko interesai, padaryta neištyrus visų bylos aplinkybių. Mažametė M. V. daugiau kaip vienerius metus su ieškovais nebendrauja ir jų neprisimena. Pirmosios instancijos teismo nutartis sustabdyti bylą kaip tik apsaugo M. V. interesus, nes, jeigu ji bus įvaikinta, giminystės ryšiai su ieškovais nutrūks, taigi nėra tikslo nustatinėti bendravimo su ieškovais tvarką keletui mėnesių, kol bus baigta įvaikinimo procedūra. Teismas turi teisę sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą. Šiuo atveju tam buvo tinkamas pagrindas – mažametės M. V. interesų apsauga.

            2. Apeliacinės instancijos teismo pranešimą apie atskirojo skundo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, išsiųstą 2009 m. rugsėjo 9 d. (po teismo posėdžio), kasatorė gavo tik 2009 m. rugsėjo 19 d. Prie pranešimo buvo pridėtas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Jo iki teismo posėdžio nei kasatorė, nei šios advokatas negavo, todėl negalėjo pateikti atsiliepimo.

 

            Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai A. M. ir D. M. prašo kasacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

            Pirmosios instancijos teismo nurodytas bylos sustabdymo motyvas – siekis išvengti R. V. interesų pažeidimo – nepagrindžia bylos sustabdymo, nes R. V. nėra byloje dalyvaujantis asmuo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylos sustabdymo, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė, pažeisdama CK 3.161 straipsnio 3 dalį ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnį, kuriuose įtvirtinta vaiko teisė bendrauti su giminaičiais, neleidžia M. V. bendrauti su seneliais. Byloje nėra įrodymų, kad toks bendravimas kenktų vaiko interesams. Nepagrįstai sustabdžius bylą būtų pažeisti ieškovų ir mažamečio vaiko teisėti interesai. Pradėta įvaikinimo procedūra nereiškia, kad šiuo metu jau yra panaikintos vaiko ir jo giminaičių pagal kilmę tarpusavio teisės ir pareigos. Įvaikinimo procedūra gali tęstis ilgą laiką, be to, neaišku, ar nėra kliūčių R. V. įsivaikinti M. V. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovai įvaikinimo byloje pateikė prašymą, jog nebūtų panaikinamos vaiko ir jo giminaičių pagal kilmę tarpusavio teisės ir pareigos. Nestabdydamas bylos, teismas užtikrintų tinkamą bylos išnagrinėjimą, greičiau atkurtų teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis).

           

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            Dėl teismo teisės sustabdyti bylą (CPK 164 straipsnis)

 

Šioje byloje nagrinėtinas teisės klausimas – ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė CPK 164 straipsnio 4 punktą, kuriame įtvirtinta teismo teisė sustabdyti bylą ne konkrečiai įstatyme nurodytais, bet kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog bylą sustabdyti yra būtina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, atsižvelgiant į bylos sustabdymo pagrindus, įstatyme išskiriamos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnyje įtvirtintas ne teismo įpareigojimas, o teisė sustabdyti bylą. Byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą, vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai (CPK 2 straipsnis). Dėl to teismas, spręsdamas bylos fakultatyvaus sustabdymo klausimą, net formaliai esant įstatyme nustatytam bylos sustabdymo pagrindui, privalo šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos madų kūrėjų asociacija v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-94/2005; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Adomo Jakšto spaustuvė v. E. S., bylos Nr. 3K-3-17/2008).

CPK 164 straipsnyje įtvirtintas neprivalomų civilinės bylos sustabdymo pagrindų sąrašas yra neišsamus (šio straipsnio 4 punkte nurodyta, kad byla gali būti sustabdoma ir kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog tai būtina), taigi teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar yra pagrindas sustabdyti bylą. Teismo diskrecijos teisė sustabdyti bylą turėtų būti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, tačiau kartu nepažeidžiant proceso koncentracijos principo, užtikrinančio vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – tinkamą taikymą (CPK 2 straipsnis) bei asmens teisės, kad bylą, kurioje sprendžiama jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką, realizavimą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dėl civilinės bylos sustabdymo, t. y. jokių procesinių veiksmų joje neatlikimo, turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir išsamūs. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Baltoji Vokė“ v. AB „Kanapa“, bylos Nr. 3K-3-107/2008, išaiškino, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi išsiaiškinti, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus.

            Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendimą sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą motyvavo tuo, kad dėl nepilnametės M. V. įvaikinimo yra pateiktas atsakovės sutuoktinio R. V. prašymas, kurio pagrindu pradėta įvaikinimo procedūra; kadangi pagal CK nuostatas įvaikinimu panaikinamos vaiko ir jo giminaičių pagal kilmę tarpusavio teisės ir pareigos ir sukuriamos įtėviams ir jų giminaičiams bei įvaikiams ir jų palikuonims asmeninės ir turtinės tarpusavio teisės ir pareigos kaip giminaičiams pagal kilmę, tai bylos nesustabdžius būtų pažeisti atsakovės sutuoktinio R. V. interesai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad šie pirmosios instancijos teismo motyvai yra nepakankami bylai sustabdyti, ir, panaikinusi pirmosios instancijos teismo nutartį, perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta teisinga apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepakankamai motyvuota. Pirmosios instancijos teismas nusprendė sustabdyti bylą tik formaliai remdamasis CPK 164 straipsnio 4 punktu, tačiau neišanalizavęs konkrečios nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios situacijos ir neįvertinęs bylos sustabdymo padarinių. Teismas atsižvelgė tik į atsakovės sutuoktinio R. V. interesą įsivaikinti atsakovės nepilnametę dukterį M. V., tačiau nesiaiškino nei įvaikinimo procedūros eigos ir rezultatų, nei aplinkybių, susijusių su galimu nepilnametės M. V. ir ieškovų (jos senelių) teisių bendrauti pažeidimu, nei to, ar bylos sustabdymas nepagrįstai neužvilkins bylos proceso ir kartu nesuvaržys šalių teisių į tinkamą bylos išnagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, konstatavusi, kad pradėta įvaikinimo procedūra dar nereiškia, jog jau yra panaikintos vaiko ir jo giminaičių pagal kilmę tarpusavio teisės ir pareigos, dėl to nėra pagrindo stabdyti bylą, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį. Kasacinio skundo teiginiai, kad nėra tikslo nustatyti ieškovų bendravimo su vaiku tvarką ribotam laikui, t. y. tol, kol bus baigta įvaikinimo procedūra, nes taip būtų pažeisti vaiko interesai, nepaneigia pirmiau nurodytų argumentų ir nepatvirtina bylos sustabdymo pagrindo buvimo. Kasacinis skundas motyvuojamas nepilnamečio vaiko interesų apsauga neatsižvelgiant į tai, kad turėti galimybę bendrauti su artimaisiais giminaičiais taip pat yra teisėtas (įstatymo ginamas) vaiko interesas (CK 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.172 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad bendravimas su ieškovais (vaiko seneliais) prieštarautų vaiko interesams.

            Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnagrinėjo iki teismo posėdžio nepranešęs apie tai kasatorei (kasatorė teigia teismo pranešimą apie 2009 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdį gavusi tik 2009 m. rugsėjo 19 d.), todėl ji neturėjo galimybės pateikti atsiliepimą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 144 straipsnio 3 dalį laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, taigi ir apeliacinės instancijos teisme. Prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjami CPK 148 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 148 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išspręsti ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo, be to, teismas apie prašymo nagrinėjimą turi pranešti atsakovui. Taigi atsakovo teisė pateikti atsiliepimą nenustatyta (jis turi tik būti informuotas), be to, atsižvelgiant į prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo terminus, tokios teisės tiesiog nebūtų galima įgyvendinti. Apeliacinės instancijos teismas ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnagrinėjo tame pačiame posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas ieškovų atskirasis skundas. Kasatorė apeliacinės instancijos teismo pranešimą apie priimtą atskirąjį skundą gavo laiku ir pateikė atsiliepimą į jį, taigi jos teisė pasisakyti buvo įgyvendinta. Pagal CPK 336 straipsnį atskirieji skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka. Vien tas faktas, kad kasatorė pranešimą apie teismo posėdį gavo vėliau, savaime nereiškia apeliacinės instancijos teismo nutarties neteisėtumo, nes kasatorės teisių pažeidimo nenustatyta. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą proceso teisės pažeidimas yra pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka tik tuo atveju, jeigu jis galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

            Kasacinio teismo teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad byloje nenustatyta pakankamo pagrindo bylai sustabdyti, jo buvimo nepatvirtina kasacinio skundo argumentai, dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bylos sustabdymo ir byla grąžinta nagrinėti iš esmės, paliktina galioti.

 

            Atsisakius patenkinti kasacinį skundą, valstybei iš kasatorės priteisiamas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, ir kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų atlyginimas – iš viso 49,35 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai, 93 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovės M. V. (duomenys neskelbtini) 49,35 Lt (keturiasdešimt devynis litus 35 centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                   Česlovas Jokūbauskas

 

 

                                                                                                                           Sigita Rudėnaitė

 

 

                                                                                                                           Vincas Verseckas