Civilinė byla Nr. e2A-188-912/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00487-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.8.11.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Laimos Ribokaitės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“ ir atsakovų J. Š. bei O. P. (O. P.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“ ieškinius atsakovams J. Š. ir O. P. dėl skolų ir nuostolių priteisimo bei pagal atsakovų J. Š. ir O. P. priešieškinius ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Scandagra“ dėl sutarčių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Scandagra“ pareiškė atskirus ieškinius kiekvienam atsakovui ir prašė teismo:

1.1.                      priteisti iš atsakovės J. Š. 102 150,63 Eur skolą ir 5 007,50 Eur palūkanas už skolos sumą, 20 981,02 Eur nuostolių atlyginimą, 15 000 Eur avansą ir 676,20 Eur palūkanas už avanso sumą, taip pat 8 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2-2059-565/2022);

1.2.                      priteisti iš atsakovo O. P. 30 850,77 Eur skolą ir 1 617,76 Eur palūkanas už skolos sumą, 8 750 Eur nuostolių atlyginimą, 8 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2-2319-275/2022).

2.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Giedrės Česnienės 2022 m. birželio 13 d. nutartimi civilinės bylos sujungtos į vieną bylą (civilinė byla Nr. e2KT-37-854/2022).

3.       Atsakovei pareikštame ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose (nagrinėti bylą buvo pasirengta paruošiamųjų dokumentų būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 227 straipsnis) ieškovė nurodė, kad ji (tiekėja) ir atsakovė (ūkininkė) 2020 m. kovo 9 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir tiekimo sutartis Nr. 1), kuria pagal atskirus atsakovės užsakymus ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei prekes (grūdų sėklas, augalų apsaugos priemones ir mikroelementines trąšas). Pagal kelis atsakovės užsakymus ieškovė pardavė prekių iš viso už 102 150,63 Eur, bet atsakovė neatsiskaitė už parduotas prekes. Ji turi sumokėti taip pat ir 5 007,50 Eur palūkanų už mokėjimo prievolės termino atidėjimą (tiekimo sutarties Nr. 1 3.2 papunktis).

4.       Ieškovė ir atsakovė 2021 m. sausio 11 d. sudarė grūdų pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir grūdų sutartis Nr. 1), kuria atsakovė įsipareigojo iki 2021 m. rugsėjo 30 d. parduoti ieškovei 250 t grūdų. Šalys 2021 m. gegužės 7 d. sudarė papildomą susitarimą prie grūdų sutarties Nr. 1 (toliau – papildomas susitarimas), pagal kurį ieškovė sumokėjo atsakovei 15 000 Eur avansą už grūdus pagal grūdų sutartį Nr. 1. Atsakovė nepardavė ieškovei grūdų, todėl ši nuo 2021 m. spalio 14 d. vienašališkai nutraukė sutartį. Šalys nurodytos sutarties 5.2.1 punkte susitarė, kad tuo atveju, jei atsakovė neparduos ieškovei grūdų, sumokės ieškovei baudą – po 30 Eur už kiekvieną neparduotą grūdų toną, taip pat atlygins kitus ieškovės nuostolius, kurių nekompensuoja bauda. Ieškovė su kitais ūkininkais 2021 m. spalio 14 d. sudarė tris grūdų pirkimo–pardavimo sutartis, pakeičiančias grūdų sutartį Nr. 1 (toliau – pakeičiančios sutartys). Pagal nurodytas sutartis ieškovė iš kitų ūkininkų nupirko 250 t grūdų ir sumokėjo 68 009,18 Eur. Pagal grūdų sutartį Nr. 1 už tą patį kiekį grūdų ieškovė atsakovei būtų sumokėjusi 47 028,16 Eur. Taigi ieškovė dėl kainų skirtumo patyrė 20 981,02 Eur nuostolius. Ieškovė nurodė, kad atsakovė taip pat turi grąžinti 15 000 Eur avansą ir sumokėti 676,20 Eur palūkanas pagal papildomo susitarimo 3 punktą.

5.       Atsakovui pareikštame ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovas (ūkininkas) 2020 m. kovo 9 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir tiekimo sutartis Nr. 2, o ši ir tiekimo sutartis Nr. 1 kartu – ir tiekimo sutartys), kuria pagal atskirus atsakovo užsakymus ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovui prekes (grūdų sėklas, augalų apsaugos priemones ir mikroelementines trąšas). Pagal kelis atsakovo užsakymus ieškovė pardavė prekių iš viso už 30 850,77 Eur, bet atsakovas už jas nesumokėjo. Jis turi sumokėti taip pat ir 1 617,76 Eur palūkanų už mokėjimo prievolės termino atidėjimą (tiekimo sutarties Nr. 2 3.2 punktas).

6.       Ieškovė ir atsakovas 2021 m. sausio 11 d. sudarė grūdų pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir grūdų sutartis Nr. 2), kuria atsakovas įsipareigojo iki 2021 m. rugsėjo 30 d. parduoti ieškovei 100 t grūdų. Atsakovas nepardavė grūdų ieškovei, todėl ši nuo 2021 m. spalio 14 d. vienašališkai nutraukė grūdų sutartį Nr. 2. Nurodytos sutarties 5.2.1 punkte šalys susitarė, kad tuo atveju, jei atsakovas neparduos ieškovei grūdų, sumokės baudą – po 30 Eur už kiekvieną neparduotą grūdų toną, taip pat atlygins kitus ieškovės nuostolius, kurių nekompensuoja bauda. Ieškovė ir kitas ūkininkas 2021 m. spalio 15 d. sudarė grūdų pirkimo–pardavimo sutartį, pakeičiančią grūdų sutartį Nr. 2 (toliau – pakeičiančioji sutartis). Pagal nurodytą sutartį ieškovė iš kito ūkininko nupirko 100 t grūdų už 27 550 Eur. Tą patį kiekį grūdų iš atsakovo ieškovė būtų nupirkusi už 18 800 Eur. Taigi dėl kainų skirtumo ieškovė patyrė 8 750 Eur nuostolius.

7.       Atsakovė priešieškiniu prašė teismo: 1) pripažinti negaliojančiais grūdų sutarties Nr. 1 3.1 papunkčio dalį „pirkėjo pasirinkimu“ bei 3.4 papunktį; 2) priteisti iš ieškovės 53 361,97 Eur nuostolių atlyginimą, 8 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

8.       Atsakovas priešieškiniu prašė teismo: 1) pripažinti negaliojančiais grūdų sutarties Nr. 2 3.1 papunkčio dalį „pirkėjo pasirinkimu“ bei 3.4 papunktį, priteisti iš ieškovės 18 175,63 Eur nuostolių atlyginimą, 8 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

9.       Atsakovų priešieškiniai ir kiti procesiniai argumentai iš esmės yra vienodi, juose išdėstytos iš esmės tokios pačios aplinkybės ir argumentai. Atsakovai nurodė, kad jie neturi grūdų sandėlio, kuriame galėtų tinkamai ilgą laiką sandėliuoti tokį grūdų kiekį, kokį įsipareigojo parduoti ieškovei grūdų sutartimi Nr. 1 ir grūdų sutartimi Nr. 2 (toliau abi sutartys – ir grūdų sutartys). Su atsakovais bendravęs ir sutartis pasirašęs ieškovės darbuotojas A. D. apie tai žinojo. Atsakovams buvo svarbu greitai išvežti grūdus ieškovės transportu iš laukų. Ieškovei kelias dienas neišvežant grūdų iš atsakovų laukų, prastėjo lauke ar tam nepritaikytame sandėlyje laikomų grūdų kokybė, mažėjo grūdų kaina ir atsakovai patyrė nuostolių. Atsakovai ir ieškovės atstovas A. D., prieš sudarydami grūdų sutartis, žodžiu susitarė, kad pagal galimybes ieškovė atsiųs transportą grūdams iš atsakovų laukų išvežti per dvi, tris dienas, kai atsakovai prašys. Ieškovė ir atsakovė 2020 metais buvo sudariusios tokią pat grūdų sutartį ir ieškovė laikėsi žodinio susitarimo dėl grūdų išvežimo. Dėl to atsakovai (kurie yra giminaičiai) tikėjosi, kad žodinio susitarimo dėl grūdų išvežimo termino bus laikomasi taip pat ir sudarius ginčo grūdų sutartis. Atsakovams paprašius ieškovė nepateikė transporto grūdams išvežti. Ieškovei atsisakius išvežti grūdus, atsakovė nepardavė ieškovei 250 t, o atsakovas – 100 t grūdų.

10.       Atsakovams skubiai teko ieškojo kito pirkėjo, nes, saugant grūdus tam nepritaikytame sandėlyje, prastėjo jų kokybė. Kitiems supirkėjams atsakovai pardavė ne II–os, bet IV–os  klasės grūdus. Už blogesnės kokybės grūdus atsakovai gavo mažesnę kainą, todėl patyrė nuostolius: atsakovė – 6 861,97 Eur; atsakovas – 3 466,75 Eur. Atsakovų sandėliai buvo užimti grūdais, kurių neišvežė ieškovė, todėl atsakovai neturėjo kur laikyti kitų išaugintų grūdų ir jie liko laukuose. Prasidėjus lietingiems orams, lauke palikti grūdai supuvo. Dėl supuvusio derliaus atsakovė patyrė 46 500 Eur, atsakovas – 14 708,88 Eur nuostolius.

11.       Pagal grūdų sutarčių 3.1 ir 3.4 papunkčius ieškovė turėjo teisę vienašališkai pasirinkti terminą, kada priimti grūdus iš atsakovų. Dėl nurodytų sutarčių sąlygų šalių padėtis buvo nelygiavertė. Dėl to ieškovė įgijo prielaidą piktnaudžiauti teisėmis. Taigi, atsakovų nuomone, nurodytos sutarčių sąlygos yra nesąžiningos ir pripažintinos negaliojančiomis. Prieš sudarydama grūdų sutartis ieškovė žinojo, kad atsakovai neturi tinkamo grūdų sandėlio. Ilgai sandėliuojant grūdus, prastėja jų kokybė. Dėl to ieškovė dirbtinai sumažino įsigyjamų grūdų kainą, o atsakovai patyrė nuostolių. Grūdų sutartims turėtų būti taikomos tokios sąlygos, pagal kurias abi šalys dėtų pastangas kuo greičiau įvykdyti įsipareigojimus, susijusius su grūdų pirkimu ir pardavimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 31 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinius ir atmetė priešieškinius:

12.1.                      priteisė ieškovei iš atsakovės 102 150,63 Eur skolą, 5 007,50 Eur palūkanas už skolos sumą, 15 000 Eur avansą, 676,20 Eur palūkanas už avanso sumą, iš viso – 122 834,33 Eur, 8 proc. metines palūkanas už priteistą 122 834,33 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 15 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 8 970,44 Eur bylinėjimosi išlaidas;

12.2.                      priteisė ieškovei iš atsakovo 30  850,77 Eur skolą, 1 617,76 Eur palūkanas už skolos sumą, iš viso – 32 468,53 Eur, 8 proc. metines palūkanas už priteistą 32 468,53 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 27 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 617,08 Eur bylinėjimosi išlaidas.

13.       Teismas nurodė, kad grūdų sutarčių 2.2 papunktyje nustatyti prievolės įvykdymo terminai: grūdai priimami nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Pagal grūdų sutarčių 3.1 papunktį pardavėjai (atsakovai) įsipareigojo perduoti grūdus pirkėjos (ieškovės) pasirinkimu grūdų sutarčių 2.2 papunktyje nurodytais prievolės įvykdymo terminais. Grūdų sutarčių 3.4 papunktyje nustatyta, kad pirkėjas turi teisę nukelti grūdų priėmimą iki 3 mėnesių. Jeigu grūdų priėmimas pirkėjo iniciatyva nukeliamas, už kiekvieną nukeltą visą pristatymo mėnesį pardavėjas gauna papildomą 0,8 Eur/t dydžio priemoką nuo įskaitomojo svorio. Už ne visą nukeltą pristatymo mėnesį priemokos nemokamos.

14.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovai nėra vartotojai, o grūdų sutartys nėra vartojimo sutartys. Nurodytą išvadą teismas grindė tuo, kad atsakovai yra verslininkai (ūkininkai), iš savo verslo gaunantys pajamas. Jie sudarė grūdų sutartis verslo tikslais – siekė parduoti verslo metu užaugintus grūdus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2281 straipsnio 3 dalis). Atsakovai neturi teisės reikalauti pripažinti negaliojančiomis grūdų sutarčių sąlygas pagal CK 6.2284 straipsnio 1 dalį (vartojimo sutarčių nesąžiningos sąlygos).

15.       Grūdų sutarčių 3.1 ir 3.4 papunkčiuose ieškovei suteikta teisė pasirinkti, kada nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. priimti iš atsakovų grūdus, taip pat teisė nukelti grūdų priėmimą iki 3 mėnesių. Nurodytos ieškovės teisės teismas neįvertino kaip didelės šalių tarpusavio prievolių nelygybės, suteikiančios ieškovei nepateisinamą perdėtą pranašumą.

16.       Teismas nenustatė, kad ieškovė piktnaudžiavo teise pasirinkti grūdų priėmimo datą, nesiekė pabloginti atsakovų grūdų kokybės ir juos nusipirkti už mažesnę kainą. Ieškovės teisė pasirinkti grūdų priėmimo datą susijusi su objektyviomis ieškovės veiklos organizavimo aplinkybėmis, bet ne skirta dirbtinai mažinti superkamų grūdų kokybę ir kainas.

17.       Atsakovai neįrodė, kad ieškovė be grūdų sutarčių, kuriomis atsakovai įsipareigojo parduoti ateityje užaugintinus grūdus ieškovei, nesutiko parduoti jiems sėklų ir trąšų, todėl jie buvo priversti sudaryti grūdų sutartis. Tiekimo sutartys sudarytos 2020 m. kovo 9 d., t. y. daug ankščiau negu grūdų sutartys. Atsakovai neįrodinėjo, kad vienintelė galimybė įsigyti reikalingas sėklas ir trąšas buvo šias prekes įsigyti iš ieškovės jos pasiūlytomis sąlygomis.

18.       Atsakovai neįrodė, kad su ieškovės darbuotoju A. D. žodžiu susitarė, jog ieškovė pateiks transportą atsakovų grūdams išvežti per 2–3 dienas gavusi atsakovų prašymą. Jie sudarė grūdų sutartis, žinodami, kad pagal sutarčių 3.1 ir 3.4 papunkčius ieškovė turi teisę pasirinkti grūdų priėmimo datą ir pratęsti grūdų priėmimo terminą. Nurodyti papunkčiai nėra nesąžiningos sąlygos.

19.       Atsakovė nesumokėjo ieškovei 102 150,63 Eur už nupirktas prekes (sėklas ir trąšas) pagal tiekimo sutartį Nr. 1, o atsakovas – 30 850,77 Eur pagal sutartį Nr. 2 (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Ieškovė sumokėjo atsakovei 15 000 Eur avansą pagal grūdų sutartį Nr. 1 ir papildomą susitarimą ir avansas turėjo būti įskaičiuotas į grūdų kainą. Atsakovė nepardavė grūdų ieškovei. Atsakovai neginčijo prašomų priteisti palūkanų dydžio.

20.       Teismas nustatė, kad 2021 m. rugpjūčio mėn. pradžioje atsakovai informavo ieškovę apie paruoštus parduoti grūdus ir transporto priemonių poreikį grūdams išvežti. Ieškovė nepristatė transporto priemonių parduoti paruoštiems grūdamas išvežti. Ieškovė atšaukė 2021 m. rugpjūčio 17 d. į atsakovės ir jos sūnaus ūkius turėjusias atvažiuoti transporto priemones. Atsakovai ir kiti atsakovų giminaičiai 2021 m. rugpjūčio 18 d. raštu informavo ieškovę, kad paruošė parduoti 175 t kviečių, kviečiai toliau kuliami, ieškovė nepateikė transporto priemonių grūdams išvežti, o atsakovai neturi galimybių ilgai sandėliuoti grūdų, todėl jų kokybė blogėja. Teismas taip pat nustatė, kad susiklostė tokia šalių praktika, pagal kurią atsakovai telefonu informuodavo ieškovės atstovą apie paruoštus parduoti grūdus ir transporto priemonių poreikį šiems grūdamas išvežti, o ieškovės atstovas informuodavo atsakovus, kada konkrečiai transporto priemonės atvyks.

21.       Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovai telefonu ir raštu informavo ieškovę apie paruoštus parduoti grūdus. Ieškovė, neturėdama galimybių paimti grūdus, privalėjo informuoti atsakovus, kada per grūdų sutarčių 2.1 punkte nustatytą prievolės įvykdymo terminą planuoja pateikti transporto priemones atsakovų paruoštiems grūdamas išvežti, ir organizuoti išvežimą arba informuoti atsakovus apie ieškovės sprendimą pagal grūdų sutarčių 3.4 papunktį nukelti grūdų priėmimo datą iki 3 mėnesių. Ieškovė tik 2021 m. spalio 6 d. raštu paragino atsakovus vykdyti grūdų sutartis ir parduoti ieškovei grūdus, bet prievolių įvykdymo terminas pagal grūdų sutarčių 2.2 papunktį jau buvo pasibaigęs 2021 m. rugsėjo 30 d. Taigi atsakovai nebuvo informuoti, kad ieškovė pagal grūdų sutarčių 3.4 papunktį pratęsia sutarčių 2.2 papunktyje nustatytą prievolės įvykdymo terminą. Atsakovai nepardavė ieškovei grūdų dėl ieškovės padaryto grūdų sutarčių pažeidimo ir nebendradarbiavimo su atsakovais.

22.       Teismas atmetė ieškovės reikalavimą atlyginti nuostolius, nes ji neįrodė priežastinio ryšio tarp patirtų išlaidų grūdams pagal pakeičiančias sutartis įsigyti ir grūdų pagal grūdų sutartis nepardavimo (CK 6.247 straipsnis). Atsakovai pagal grūdų sutartis būtų pardavę ieškovei tik IV–os klasės kviečius. Ieškovė pakeičiančiomis sutartimis įsigijo Ekstra, I–os ir II–os  klasės kviečius. Ji neketino pirkti IV klasės kviečių (pakeičiančios sutartys sudarytos dėl Ekstra, I–os, II–os, III–ios klasių ir pašarinių kviečių įsigijimo; ieškovė šiomis sutartimis nenupirko IV–os klasės kviečių).

23.       Pagal grūdų sutarčių 3.1 papunkčio dalį „pirkėjo pasirinkimu“ ir 3.4 papunktį, ieškovė turėjo teisę, bet ne pareigą savo pasirinkimu priimti iš ieškovų grūdus per grūdų sutarčių 2.2 papunktyje nustatytą prievolės įvykdymo terminą, t. y. nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Ieškovė neturėjo pareigos priimti iš ieškovų grūdus per dvi, tris dienas nuo atsakovų prašymo pateikimo. Per grūdų sutarčių 2.2 papunktyje nustatytą prievolės įvykdymo terminą atsakovų patirti nuostoliai dėl pablogėjusios grūdų kokybės ar laukuose paliktų nenukultų ir supuvusių grūdų nesusiję su ieškovės veiksmais, netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal grūdų sutartis.

24.       Atsakovai neįrodė, kad 2021 m. rugpjūčio mėn. pradžioje paruošti parduoti grūdai pagal grūdų sutartis buvo II klasės, visi kiti atsakovų užauginti grūdai, kurie nebuvo parduoti tretiesiems asmenims pagal atsakovų į bylą pateiktas sąskaitas, liko laukuose ir dėl lietingų orų supuvo, t. y. supuvo 250 t atsakovės ir 79,63 t atsakovo užaugintų grūdų (CPK 178 straipsnis).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

25.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovų nuostolių atlyginimą, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo priteisimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

25.1.                      Teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų. Ieškovė tinkamai bendradarbiavo su atsakovais. Tai patvirtina atsakovų, liudytojo A. D. (ieškovės atstovo) paaiškinimai. Atsakovai nepristatė grūdų ieškovei. Jie galėjo nemokamai saugoti gūdus kitų asmenų saugyklose. Nenorėdami saugoti grūdų iki 2021 m. rugsėjo 30 d., juos atsakovai pardavė tretiesiems asmenims. Teismas neįvertino to, kad atsakovai sąmoningai pažeidė saugojimo pareigą ir nepardavė grūdų ieškovei. Ji 2021 m. spalio 6 d. pranešime nustatė papildomą terminą prievolei pristatyti grūdus įvykdyti. Visgi atsakovė 2021 m. spalio 25 ir 29 d. pardavė 104 t grūdų kitiems supirkėjams.

25.2.                      Atsakovai 2021 m. rugpjūčio 18 d. rašte nurodė, kad paruoštas grūdų kiekis bus parduotas kitiems pirkėjams. Atsakovai 2021 m. rugpjūčio 20–23 d. pardavė grūdus. Dėl to jie turėjo informuoti ieškovę apie naujai paruoštą parduoti grūdų kiekį.

25.3.                      Atsakovai žinojo, kad nuo 2021 m. rugsėjo mėn. buvo superkami IV–os  klasės kviečiai. Jie užsakė transportą giminaičių grūdams išvežti. Atsakovai nepardavė grūdų ieškovei ne dėl jos kaltės, bet pardavė grūdus kitiems supirkėjams už didesnę kainą. Teismas neįvertino atsakovų nesąžiningumo.

25.4.                      Atsakovai nebendradarbiavo su ieškove. Šalys sudarė išankstines grūdų sutartis. Atsakovai įsipareigojo pristatyti grūdus ieškovei per sutartyje nustatytą terminą, bet šios pareigos neįvykdė. Atsakovai neinformavo ieškovės, kad 2021 m. rugsėjo mėn. buvo paruoštas išvežti tam tikras grūdų kiekis. Atsakovai nesiekė parduoti grūdų ieškovei. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą.

25.5.                      Ieškovė pakeičiančių sutarčių sudarymo metu, ieškinio dėl patirtų nuostolių atlyginimo pareiškimo metu negalėjo žinoti, kokios klasės grūdus atsakovai būtų užauginę ir perdavę ieškovei. Nutrauktų grūdų sutarčių objektas – bet kurios klasės kviečiai. Ieškovė, nutraukusi sutartis su atsakovais, turėjo teisę sudaryti pakeičiančiąsias sutartis ir įsigyti bet kurios klasės kviečių.

25.6.                      Aplinkybė, kokios klasės kviečiai įsigyti iš ūkininkų, neturi esminės reikšmės ieškovės patirtų nuostolių dydžiui. Atlygintinų nuostolių dydis beveik nesiskirtų, nes skirtingų klasių kviečių supirkimo kainos panašios.

25.7.                      Atsakovai, atlikę neteisėtus veiksmus, t. y. pardavę kviečius kitiems supirkėjams už didesnę kainą, gavo ekonominės naudos. Ieškovė buvo priversta įsigyti kviečių iš kitų ūkininkų už didesnę kainą.

26.       Atsiliepime atsakovai prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovai nurodo tokius argumentus:

26.1.                      Ieškovė žinojo, kad atsakovai negalės laikyti grūdų kelis mėnesius. Atsakovės darbuotojas A. D. teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovai turėjo pasirinkimo teisę, kada pristatyti grūdus. Grūdų sutartys sudarytos kaip garantija, kad atsakovai atsiskaitys su ieškove pagal tiekimo sutartis už sėklas, trąšas, herbicidus. Atsakovai neturėjo galimybės nesudaryti grūdų sutarčių.

26.2.                      Ieškovė neįrodė aplinkybių, kad atsakovai galėjo nemokamai saugoti grūdus kitų asmenų saugyklose. Pasinaudoti nemokama paslauga neįmanoma, nes grūdai yra džiovinami, valomi. Šios paslaugos kainuoja. Be to, grūdų transportavimas susijęs su papildomais kaštais, dėl kurių atsakovai patirtų papildomų nuostolių.

26.3.                      Ieškovė buvo nesąžininga, nes nereagavo į atsakovų prašymus priimti grūdus. Ji pateikė atsakovei pretenziją po to, kai suėjo terminas grūdams priimti. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad siekė priimti grūdus ar atsakovai atsisakė vežti ieškovei grūdus po atsakovų 2021 m. rugpjūčio 18 d. rašto. Ieškovei nebuvo paruoštas naujas grūdų kiekis, nes ji neišreiškė suinteresuotumo pirkti IV–os klasės grūdus iš atsakovų.

26.4.                      Atsakovė pardavė grūdus tretiesiems asmenims, siekdama sumažinti nuostolius. Ieškovė ignoravo atsakovų prašymus, todėl jie buvo priversti parduoti grūdus kitiems asmenims. Grūdai parduoti ne didesnėmis kainomis. Derliui užaugus, grūdai buvo II–os klasės, bet, laikant laikino saugojimo sandėlyje, jų kokybė prastėjo – galiausiai jie atitiko IV–os klasės kriterijus. Didelė dalis grūdų liko lauke ir supuvo. Atsakovai patyrė nuostolius.

26.5.                      Atsakovai ginčija grūdų sutarčių nuostatas, kuriose įtvirtinta pareiga saugoti grūdus. Ieškovė nenurodė atsakovams, ką daryti su užaugusiu derliumi. Ieškovė nebendradarbiavo su atsakovais.

26.6.                      Ieškovė, nurodydama, kad atsakovai turėjo pranešti apie naujai paruoštą grūdų kiekį, nesivadovauja sutarties nuostatomis, siekia perkelti atsakovams savo pareigas. Atsakovai nesutinka su tuo, kad ieškovė žodžiu informavo atsakovus dėl prievolės pristatyti grūdus, kad atsakovai 2021 m. rugsėjo mėn. nenorėjo užsakyti ieškovės transporto priemonių grūdams išvežti. Iš tikrųjų ieškovei nereikėjo atsakovų IV–os klasės kviečių, todėl atsakovai ir neprašė ieškovės pristatyti transportą.

26.7.                      Ieškovė neįrodė, kad pratęsė grūdų pristatymo terminą. Ieškovės pateiktos pakeičiančios sutartys, kuriomis ji pirko aukštesnės klasės grūdus, pagrindžia, kad ji neketino bendradarbiauti su atsakovais ir pirkti jų IV–os klasės grūdų. Ieškovė neįrodė, kad naujai sudarytos sutartys yra pakeičiančiosios grūdų sutartis. IV–os klasės grūdai naudojami pašarams, ieškovė pakeičiančiosiomis sutartimis siekė įsigyti grūdų, naudojamų maistui gaminti. Ieškovė siekia praturtėti atsakovų sąskaita, t. y., kad šie apmokėtų ieškovės išlaidas, patirtas įsigyjant aukštesnės klasės grūdų.

27.       Apeliaciniame skunde atsakovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės ieškinius ir patenkinti atsakovų priešieškinius, priteisti atsakovams bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

27.1.                      Teismas neteisingai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog ieškovė piktnaudžiavo teise pasirinkti grūdų priėmimo datą, siekdama, jog atsakovų grūdų kokybė per tą laiką pablogėtų ir ji galėtų juos nupirkti už mažesnę kainą, kaip žemesnės klasės grūdus. Ieškovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą, nereaguodama ir neatsakydama į atsakovų prašymą paimti grūdus ir pranešimus apie užaugintą derlių. Ji žinojo, kad atsakovai neturi kur laikyti grūdų taip, jog nepakistų jų kokybė. Ieškovė piktnaudžiavo ginčijamomis grūdų sutarties sąlygomis, kad išvengtų civilinės atsakomybės.

27.2.                      Teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovės teisė pasirinkti grūdų priėmimo datą per grūdų sutartyse nustatytą terminą nulemta objektyvių jos veiklos organizavimo aplinkybių, bet ne skirta dirbtinai mažinti superkamų grūdų kokybę ir kainas. Teismo posėdyje ieškovės atstovas patvirtino, kad ankščiau įgyvendinat tokias pat sutartis, sudarytas su atsakovais, grūdai būdavo paimami per tris dienas.

27.3.                      Ieškovė nurodė, kad atsakovai galėjo nemokamai saugoti grūdus kitų asmenų saugyklose, todėl ji turėjo įrodyti šią aplinkybę. Neįmanoma pasinaudoti grūdų saugojimo paslauga nemokamai.

27.4.                      Atsakovai buvo priversti sudaryti grūdų sutartis su ieškove. Atsakovai pirko prekes (sėklas, trąšas, herbicidus ir kt.) iš ieškovės nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d., t. y. ir po to, kai sudarė grūdų sutartis. Jie bendradarbiavo su ieškove ne pirmą kartą, anksčiau nekilo ginčų. Atsakovai pasitikėjo ieškove. Atsakovai nesutinka su teismo argumentu, kad jie turėjo įrodyti, jog turėjo vienintelę galimybę įsigyti prekes tik iš ieškovės. Atsakovai buvo priklausomi nuo ieškovės. Ši nesąžiningai tuo pasinaudojo. Grūdų sutarčių 3.1 ir 3.4 papunkčiai yra nesąžiningi.

27.5.                      Ieškovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą, bet civilinė atsakomybė jai nepritaikyta. Atsakovai stengėsi, kad ieškovė paimtų jų grūdus, bet ji neišreiškė suinteresuotumo. Atsakovai buvo priversti parduoti atidėtus grūdus už mažesnę kainą, palikti nenuimtą derliaus dalį lauke, kur grūdai supuvo. Atsakovai užaugino reikiamą grūdų kiekį. Jie neturėjo intereso parduoti grūdus kitiems pirkėjams už mažesnę kainą.

27.6.                      Atsakovų užauginti kviečiai atitiko II–os  klasės kokybės reikalavimus. Atsakovai negalėjo numatyti, kad ieškovė atsisakys priimti kviečius, todėl jie neužsakė kviečių laboratorinių tyrimų, nerinko įrodymų apie derliaus nuėmimo metu buvusią kviečių kokybę, nes tikėjosi, kad ieškovė iš atsakovų grūdus priims laiku.

27.7.                      Laukuose liko ir dėl lietingų orų supuvo 250 t atsakovės ir 79,63 t atsakovo užaugintų grūdų. Ieškovė ir atsakovai pateikė prekių, naudotų derliui užauginti (sėklų, trąšų, herbicidų, fungicidų ir kt.), PVM sąskaitas faktūras. Atsakovai pateikė Nacionalinei mokėjimų agentūrai pateiktas deklaracijas. Teismas nurodytų įrodymų neįvertino.

27.8.                      Šalys sudarė sutartis, siekdamos bendradarbiauti. Ieškovė tiekė sėklas, trąšas, o atsakovai augino grūdus. Ieškovė pažeidė grūdų sutartis, todėl atsakovai negalėjo įvykdyti tiekimo sutarčių ir atsiskaityti už prekes (sėklas, herbicidus, fungicidus ir kt.).

27.9.                      Teismas nepagrįstai nepatenkino atsakovų prašymo apklausti liudytojus G. P. (G. P.), A. P. (A. P.) ir V. O. (V. O.), nes jie – atsakovų giminaičiai. Jie būtų paliudiję aplinkybes apie laukuose supuvusius grūdus. Aplinkybė, kad asmuo apklausiamas liudytoju gali būti suinteresuotas duoti vienai bylos šaliai palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti jį apklausti ir jo parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės.

28.       Atsiliepime ieškovė prašo atmesti atsakovų apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškovės ieškiniai ir atmesti atsakovų priešieškiniai, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime ieškovė nurodo tokius argumentus:

28.1.                      Atsakovų reikalavimas pripažinti grūdų sutarčių sąlygas negaliojančiomis neturi teisinio ir faktinio pagrindo, o ginčijamos sutarčių nuostatos yra sąžiningos. Atsakovai turėjo imtis veiksmų, kad užtikrintų grūdų saugojimo sąlygas. Ieškovė nevengė ir neatsisakė priimti atsakovų grūdų. Atsakovai neįvykdė įsipareigojimų pagal grūdų sutartis.

28.2.                      Atsakovai šalių sutartu būdu nesiekė pristatyti ir nepristatė grūdų per grūdų sutartyse nustatytus terminus. Atsakovai įsipareigojo saugoti grūdus ir juos pristatyti ieškovei pareikalavus, šio įsipareigojimo nenorėjo vykdyti ir siekė vienašališkai pakeisti šalių susitarimą.

28.3.                      Grūdų sutartyse šalys susitarė, kad ieškovei (pirkėjai) suteikta teisė nuspręsti dėl grūdų pristatymo termino. Atsakovai neturėjo teisės reikalauti, kad ieškovė priimtų grūdus ne šalių sutarta tvarka ir terminais. Atsakovai siekė išvengti prievolės saugoti grūdus iki grūdų pristatymo momento. Atsakovai, sudarydami sutartis su ieškove, neįvertino savo galimybių, nesąžiningai siekia atsakomybę perkelti ieškovei dėl neįvykdytų sutarčių. Nenoras vykdyti sutartis nėra pagrindas pripažinti jų sąlygas negaliojančiomis. Ieškovė įsipareigojo apmokėti dalį grūdų saugojimo išlaidų, kai rinkoje tam tikri subjektai tokią paslaugą teikia nemokamai.

28.4.                      Jeigu atsakovai neturėjo tinkamo grūdų sandėlio, jie galėjo: 1) nesudaryti išankstinių grūdų sutarčių su ieškove ir neprisiimti įsipareigojimų, susijusių su grūdų saugojimu; 2) pasinaudoti trečiųjų asmenų teikiama grūdų saugojimo paslauga. Atsakovai, prieš sudarydami grūdų sutartis, galėjo derėtis su ieškove dėl papildomų sąlygų, jeigu ieškovės pasiūlytos sąlygos jiems buvo nepriimtinos.

28.5.                      Ieškovė neteikė atsakovams nepagrįstų lūkesčių, kad jų užaugintas derlius bus priimtas atsakovų pasirinktu metu ar per dvi, tris dienas nuo atsakovų prašymo gavimo.

28.6.                      Nėra teisinio ir faktinio pagrindo ieškovės civilinei atsakomybei kilti ir tenkinti atsakovų reikalavimus atlyginti tariamai patirtus nuostolius. Atsakovai nepristatė ir nesiekė pristatyti ieškovei grūdų. Atsakovai norėjo pristatyti grūdus ieškovei savo pasirinkimu. Tai neatitiko grūdų sutarčių 3.1 papunkčio.

28.7.                      Atsakovai užaugintą derlių pardavė tretiesiems asmenims už didesnę kainą negu būtų pardavę ieškovei pagal grūdų sutartis. Dėl savo neteisėtų veiksmų atsakovai nesąžiningai praturtėjo ieškovės sąskaita. Atsakovai neįrodė, kad jų užauginti grūdai atitiko II–ą klasę.

28.8.                      Ieškovė nepažeidė grūdų sutarčių, neatliko neteisėtų veiksmų. Atsakovai neįrodė žalos, kaip būtinos sąlygos, ieškovės civilinei atsakomybei kilti. Atsakovų argumentai, susiję su supuvusiu derliumi, neįrodyti. Ieškovės veiksmų ir atsakovų tariamai patirtų nuostolių nesieja priežastinis ryšys.

28.9.                      Atsakovai nesąžiningai vengia įvykdyti finansinius įsipareigojimus ieškovei ir formaliai ginčija sprendimo dalį (sumokėto avanso grąžinimą), dėl kurios nėra ginčo.

28.10.                      Teismas pagrįstai nepatenkino atsakovų prašymo apklausti liudytojus, todėl užkirto kelią atsakovams vilkinti bylos nagrinėjimą. Grūdų klasės nustatomos, atlikus laboratorinius tyrimus, bet ne liudytojų parodymais. Atsakovai neteikė deklaracijų apie užmirkusius žemės plotus, jiems neišmokėta parama už supuvusius augalus dėl gausių kritulių ar nepasėtų pasėlių.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikra. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl ginčui reikšmingų faktinių bylos aplinkybių

30.       Ieškovė su kiekvienu atsakovu 2020 m. kovo 9 d. sudarė po pirkimo–pardavimo sutartį (tiekimo sutartį) (vieną sutartį – su atsakove ir kitą – su atsakovu). Pagal aptariamas sutartis ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovams prekes (sėklas, herbicidus, fungicidus ir kt.), nurodytas atsakovės ir atsakovo atskirai pateikiamuose užsakymuose, o atsakovai – už jas sumokėti. Ieškovė pagal kelis užsakymus pardavė atsakovei nurodytų prekių iš viso už 102 150,63 Eur, o atsakovui – iš viso už 30 850,77 Eur, išrašė PVM sąskaitas faktūras, bet jų atsakovai neapmokėjo. Atsakovams parduotos prekės, reikalingos kviečių grūdamas išauginti (žieminių kviečių sėkla „Skagen“, trąšas, herbicidus, augalų augimo reguliatorius, fungicidus).

31.       Ieškovė ir atsakovai 2021 m. sausio 11 d. sudarė grūdų sutartis. Grūdų sutartimis atsakovai įsipareigojo iki 2021 m. rugsėjo 30 d. parduoti ieškovei grūdus: atsakovė – 250 t, atsakovas – 100 t; o ieškovė už juos sumokėti. Nurodytų sutarčių 3.1 papunkčiuose atsakovai įsipareigojo sutarties 2.2 papunkčių lentelėse nurodytais prievolės vykdymo terminais pirkėjos pasirinkimu perduoti jai grūdus DAP sąlygomis pagal INCOTERMS 2010 (pristatyta į vietą), pristatymo vieta – Malkų įlankos terminalas (Minijos g. 180, Klaipėda).

32.       Pagal grūdų sutarčių 3.4 papunkčius pirkėja turi teisę nukelti grūdų priėmimą iki trijų mėnesių. Jeigu grūdų priėmimas pirkėjos iniciatyva nukeliamas, už kiekvieną visą pristatymo mėnesį pardavėjai gauna papildomą 0,8 Eur/t dydžio priemoką nuo įskaitomojo svorio. Už ne visą nukeltą pristatymo mėnesį priemoka nemokama.

33.       Grūdų sutarčių 5.2 papunktyje šalys susitarė, kad, pardavėjui nepateikus nustatytos kultūros grūdų ar jų dalies iki jiems pateikti nustatyto termino pabaigos pagal sutarties sąlygas, pirkėja turi teisę pirkėjos pasirinkimu reikalauti: 1) sumokėti ieškovei baudą – po 30 Eur už kiekvieną neparduotą grūdų toną, taip pat atlyginti kitus ieškovės nuostolius, kurių nekompensuoja bauda (5.2.1 papunktis); 2) pateikti trūkstamą grūdų dalį per pirkėjos nustatytą papildomą terminą (5.2.2 papunktis).

34.       Ieškovė ir atsakovė 2021 m. gegužės 7 d. sudarė papildomą susitarimą, pagal kurį ieškovė pervedė atsakovei 15 000 Eur avansą už grūdus pagal grūdų sutartį Nr. 1.

35.       Atsakovai, mažoji bendrija „Daukšių ūkis“, A. P. (A. P.), D. P. (D. P.) 2021 m. rugpjūčio 18 d. raštu informavo ieškovę, kad paruošė parduoti 175 t kviečių ir toliau kuls kitus kviečius, kadangi ieškovė negali priimti grūdų iš atsakovų ir kitų asmenų, jie priversti parduoti grūdus kitiems pirkėjams, nes neturi grūdų džiovyklos ir sandėlio, nepardavus grūdų, jie suges, pardavėjai patirs nuostolių.

36.       Atsakovas 2021 m. rugpjūčio 22 d. kitai grūdų supirkėjai UAB „Maltosa“ pardavė 22,256 t IV–os klasės kviečių už 4 162,41 Eur (180 Eur/t). Atsakovas 2021 m. rugpjūčio 23 d. kitai grūdų supirkėjai UAB „Agrokoncerno grūdai“ pardavė 45 t IV–os klasės kviečių už 6 837,66 Eur (150 Eur/t) (pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)210112-3). Tą pačią dieną atsakovas supirkėjai UAB „Agrokoncerno grūdai“ pardavė dar 2,93 t IV–os klasės kviečių už 601,22 Eur (194 Eur/t) (pagal sutartį (duomenys neskelbtini)210823-9).

37.       Ieškovė 2021 m. spalio 6 d. pranešime nurodė, kad atsakovai pažeidė grūdų sutartis, nes nepristatė sutarto kiekio grūdų iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Nurodytame pranešime ieškovė paprašė, kad atsakovai ištaisytų esminį sutarties pažeidimą ir pristatytų jai grūdus per penkias darbo dienas. Pranešime taip pat nurodyta, kad įspėjimo terminas pažeidimui ištaisyti skaičiuojamas nuo šio pranešimo gavimo momento arba trijų darbo dienų nuo jo išsiuntimo, atsižvelgiant į tai, kuris įvykis įvyks anksčiau. Ieškovė taip pat įspėjo, kad vienašališkai nutrauks grūdų sutartis, jeigu atsakovai nepašalins pažeidimų.

38.       Ieškovė vienašališkai nutraukė grūdų sutartis nuo 2021 m. spalio 14 d., nes atsakovai nepardavė jai grūdų. Tą pačią dieną ir kitą dieną (2021 m. spalio 15 d.) ieškovė su kitais ūkininkais sudarė pakeičiančiąsias grūdų sutartis, pagal kurias ji nupirko 250 t grūdų už 68 009,18 Eur ir 100 t. grūdų už 27 550 Eur. Pagal nurodytas sutartis ieškovė nupirko Ekstra, I–os ir II–os klasės kviečių.

Dėl atsakovų reikalavimo pripažinti grūdų sutarčių 3.1 ir 3.4 papunkčius negaliojančiomis sutarčių sąlygomis

39.       Atsakovai teigia, kad grūdų sutarčių 3.1 papunkčių formuluotė „pirkėjos pasirinkimu“ ir 3.4 papunkčiai yra nesąžiningos sutarčių sąlygos, todėl pripažintinos negaliojančiomis.

40.       Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti sutarties sąlygas, tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1, 4 dalys). Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis).

41.       Kilus šalių ginčui dėl sutarčių sąlygų, sutartys aiškinamos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193–6.195 straipsniuose, ir suformuluotas teismų praktikoje. Kasacinis teismas nurodė, kad CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013).

42.       Visgi sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019 28 punktas).

43.       CK 6.228 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą.

44.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.228 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl esminės nelygybės suteikia teisę sutarties šaliai atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje CK 6.228 straipsnio nuostatos aiškinamos pabrėžiant išimtinį šio instituto pobūdį bei būtinybę jį taikant derinti sutarties laisvės ir sutarties privalomumo principus su bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Sprendžiant, ar sutarties šalių nelygybė yra esminė, būtina atsižvelgti į daugelį faktinių aplinkybių: sutarties rūšį, tikslą, šalių patirtį versle ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2006; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-124/2012; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-469/2016, 31 punktas). Sutarties šalies reikalavimas vienašališkai atsisakyti sutarties ar jos sąlygos teismo gali būti patenkintas ne dėl bet kokio neatitikimo tarp sutarties šalių tarpusavio prievolių, o tik tuo atveju, kai teismas, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad egzistuoja didžiulė sutarties šalių tarpusavio prievolių nelygybė, suteikianti kitai sutarties šaliai nepateisinamą perdėtą pranašumą; tokia teismo išvada turi būti pagrįsta CK 6.228 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių vertinimu (be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020, 54 punktas; 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 42 punktas).

45.       Atsakovai ginčija grūdų sutarčių sąlygas, kuriose įtvirtinta ieškovės, kaip pirkėjos, teisė pasirinkti grūdų priėmimo laiką, taip pat trims mėnesiams pratęsti jų priėmimo terminą (nutarties 32 punktas). Atsakovai teigia, kad dėl aptariamų sutarčių sąlygų šalių padėtys nelygios, ieškovei suteiktas per didelis pranašumas: ieškovė vienašališkai gali pasirinkti itin ilgą grūdų priėmimo terminą, nors žino, kad atsakovai neturi sandėlio, kuriame galėtų ilgą laiką laikyti grūdus. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais atsakovų argumentais dėl toliau nurodytų priežasčių.

46.       Akcentuotina tai, kad šalys bendradarbiauja ne pirmus metus. Atsakovai 2021 m. sausio 11 d. pasirašė grūdų sutartis, t. y. jie turėjo pakankamai laiko susipažinti su sutarčių sąlygomis ir jas įvertinti. Aplinkybė, kad ieškovė žinojo, jog atsakovai neturi sandėlio grūdams laikyti ilgesnį laiką, nepagrindžia ieškovės pareigos paimti iš atsakovų grūdus per tris dienas nuo nukūlimo ir atsakovų pranešimo ieškovei apie paruoštus pristatyti grūdus pateikimo momento.  Atsakovai yra ūkininkai, kviečius augina ne asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti, bet siekdami išauginti kuo didesnį ir geresnį derlių bei jį dideliais kiekiais parduoti grūdų supirkėjams. Taigi atsakovai žemdirbystės ūkio veikla užsiima kaip verslu, todėl jie laikytini verslininkais. Atsakovai, sudarydami grūdų sutartis, kuriomis iš anksto įsipareigojo parduoti ateityje užaugintinus grūdus, siekė gauti pajamų iš savo verslo. Tad jie turėjo įvertinti ne tik aplinkybę, kad neturi tinkamų patalpų grūdams sandėliuoti, bet taip pat ir riziką, jeigu ieškovė jų nepaimtų ilgesnį laiką. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų prašę įtraukti į grūdų sutartis sąlygas ar sudarę papildomus susitarimus, kuriuose būtų įtvirtintas įsipareigojimas ieškovei priimti iš atsakovo grūdus per kelias dienas po atsakovų prašymo pateikimo dienos.

47.       Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovės atstovas A. D. patvirtino, kad grūdus anksčiau, t. y. pagal ankstesnes išankstinio grūdų supirkimo sutartis, iš atsakovų paėmė per tris dienas nuo atsakovų pranešimo apie grūdų nukūlimą gavimo dienos. Nurodyta aplinkybė nėra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė taip pat ir pagal kitais metais sudarytas ginčo grūdų sutartis įsipareigojo iš atsakovų grūdus paimti per tris dienas nuo atsakovų pranešimo apie grūdų nukūlimą gavimo dienos. Ieškovė superka grūdus iš kelių šimtų ūkininkų ir juos parduoda tretiesiems asmenims, t. y. grūdai gabenami laivais iš Klaipėdos, Malkų įlankos terminalo. Taigi ieškovė turėjo užtikrinti, kad grūdai būtų pristatyti į terminalą ir pakrauti į laivus laiku. Ieškovės darbo organizavimo ypatumai (grūdų supirkimas ir pardavimas) priklauso nuo parduodamų grūdų paklausos ir pasiūlos. Esant didesnei pasiūlai, natūralu, kad grūdų paėmimo iš pardavėjų terminas gali pailgėti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės teisė pasirinkti grūdų priėmimo datą per grūdų sutartyse nustatytą terminą (nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.) priklausė nuo objektyvių ieškovės veiklos organizavimo aplinkybių.

48.       Aplinkybė, kad ieškovė nereagavo į atsakovų prašymą priimti grūdus, taip pat tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino, jog ieškovė pažeidė pareigą bendradarbiauti, bet nepritaikė jai civilinės atsakomybės, nepagrindžia nurodytų grūdų sutarčių sąlygų nesąžiningumo.

49.       Atsakovai teigia, kad jie negalėjo pasinaudoti grūdų sandėliavimo paslaugomis, nes už tai būtų sumokėję neproporcingai didelę kainą. Ieškovė teigia, kad atsakovai galėjo pasinaudoti jos teikiamomis grūdų sandėliavimo paslaugomis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovai nepateikė duomenų, kokių išlaidų grūdams saugoti būtų patyrę, jeigu būtų kreipęsi į ieškovę ar trečiuosius asmenis dėl tokios paslaugos suteikimo. Nesant tokių duomenų, negalima nustatyti, būtų patyrę atsakovai nepagrįstai didelių (neproporcingų grūdų kainai) saugojimo (sandėliavimo) išlaidų, ar ne.

50.       Atsakovai neteisingai nurodo, kad jie neprivalėjo įrodyti aplinkybės, jog buvo priversti pasirašyti grūdų sutartis, nes anksčiau juos tenkino bendradarbiavimas su ieškove, nekilo problemų dėl užauginto derliaus paėmimo.

51.       CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

52.       Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 23 punktas).

53.       Atsakovai teigia, kad jie buvo priversti sudaryti su ieškove grūdų sutartis, nes ši, įvertinusi atsakovų finansinę padėtį, nesutiko atsakovams parduoti prekių, reikalingų kviečiams užauginti (sėklų, trąšų, herbicidų, fungicidų ir kt.). Nurodytą aplinkybę atsakovai grindžia PVM sąskaitomis faktūromis, pagal kurias nurodytos prekės buvo parduodamos atsakovams ilgiau kaip metus, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 15  d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d., ankstesnėmis bendradarbiavimo su ieškove sutartimis. Akcentuotina tai, kad atsakovų pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad šalis siejo sutartiniai santykiai dar iki grūdų sutarčių sudarymo, bet jie nepagrindžia, kad atsakovai buvo priversti sudaryti grūdų sutartis su ieškove. Tiek iš tiekimo sutarčių, tiek grūdų sutarčių, tiek ieškovės atsakovams išrašytų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad pagal tiekimo sutartis šalis siejo verslo praktikoje įprasti ir paplitę prekinio kreditavimo privatiniai teisiniai santykiai. Aptariamos tiekimo sutartys yra ilgalaikės. Pagal jas atsakovai pateikdavo ieškovei jiems (atsakovams) reikalingų prekių užsakymus, gavę nusipirktus produktus, juos panaudodavo kviečių sėjai ir auginimo procese, o ieškovė išrašydavo ir pateikdavo atsakovams PVM sąskaitas faktūras, kuriose nukeldavo į ateitį apmokėjimo už pateiktas prekes terminą ir šį apmokėjimą susiejo su užauginto grūdų derliaus nuėmimo laikotarpiu (t. y. 2021 m. rugsėjo mėn.). Vėliau ieškovei, kaip grūdų supirkėjai, ir atsakovams, kaip grūdų kultūras auginantiems ūkininkams, sudarius grūdų sutartis, ir pastariesiems įsipareigojus ateityje užaugintą derlių parduoti ieškovei, ši užsitikrindavo, kad gaus užmokestį už pagal tiekimo sutartis atsakovams parduotas prekes (sėklas, trąšas, herbicidus, fungicidus ir kt.). Taigi aptartas šalių bendradarbiavimas prekinio kredito pagal tiekimo sutartis ir būsimo derliaus pagal išankstinio grūdų pirkimo–pardavimo sutartis, kaip atsakovų prievolių pagal tiekimo sutartis įvykdymo užtikrinimo priemonių plačiąja prasme, buvo pagrįstas abipusės šalių naudos principu – atsakovams pristačius užaugintus grūdus ieškovei, pastarosios, kaip pirkėjos, prievolė sumokėti grūdų kainą pagal grūdų sutartis ir atsakovų, kaip pirkėjų, prievolė sumokėti prekių, sunaudotų tiems grūdams išauginti, kainą pagal tiekimo sutartis būtų įskaitytos. Tai, kad atsakovai siekė bendradarbiauti su ieškove, patvirtina taip pat ir atsakovės 2021 m. gruodžio 17 d. prašymas nukelti skolą į kitus metus, kuriame atsakovė nurodė, kad yra ieškovės klientė ir ateityje taip pat norėtų bendradarbiauti. Iš bylos duomenų matyti, kad tokį pat prašymą ieškovei pateikė ir atsakovas. Aptartas ūkininkavimo modelis pasinaudojant sėklų, trąšų ir augalų apsaugos priemonių pardavėjo, kuris kartu yra ir būsimo derliaus supirkėjas, prekiniu kreditu, nelaikytinas ekonominiu ūkininkų priklausomumu nuo prekių tiekėjo, dėl kurių nesąžiningai iškreipiama šalių sutartinių teisių ir pareigų pusiausvyra bei tiekėjas (ir grūdų supirkėjas) įgyja nepagrįstą pranašumą, juolab kad tiekimo sutartys sudarytos anksčiau, o grūdų sutartys – vėliau.

54.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad grūdų sutarčių 3.1 ir 3.4 papunkčių sąlygos nesuteikė ieškovei nepateisinamo pranašumo prieš atsakovus. Atsakovai neįrodė, kad jie buvo priklausomi nuo ieškovės, todėl privalėjo pasirašyti grūdų sutartis. Dėl to nėra pagrindo nurodytų grūdų sutarčių papunkčių pripažinti negaliojančiomis sutarčių sąlygomis. Taigi pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime pagrįstai atmetė aptariamus atsakovų priešieškinių reikalavimus.

Dėl šalių sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų bei ieškovės ir atsakovų reikalavimų priteisti patirtų nuostolių atlyginimą vertinimo

55.       Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ji neįrodė, jog atsakovai atsisakė pristatyti grūdus ieškovei, jai grūdai nepristatyti dėl jos pačios kaltės ir tariamo nebendradarbiavimo su atsakovais. Ieškovė teigia, kad ji tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus. Tam, kad ieškovė įvykdytų įsipareigojimus tretiesiems asmenims, ji sudarė pakeičiančiąsias sutartis, pagal kurias nupirko 350 t grūdų. Ieškovė nurodo patyrusi 20 981,02 Eur nuostolių pagal grūdų sutartį Nr. 1, nes už tokį patį kiekį grūdų (250 t) būtų sumokėjusi atsakovei 47 028,16 Eur (68 009,18 – 47 028,16 = 20 981,02), ir – 8 750 Eur nuostolių pagal grūdų sutartį Nr. 2, nes už tokį patį kiekį grūdų (100 t) būtų sumokėjusi atsakovui 18 800 Eur (27 550 – 18 800 = 8 750).

56.       Atsakovai nurodo, kad patyrė nuostolių, nes ieškovė su jais nebendradarbiavo, nepriėmė grūdų per grūdų sutartyse nustatytus terminus, laiku nepateikė transporto priemonių grūdamas išvežti, todėl dalies grūdų kokybė suprastėjo dėl netinkamų laikymo sąlygų, kita dalis grūdų nenukulta, supuvo laukuose, nes atsakovai neturėjo patalpų, tinkamų jiems sandėliuoti (atsakovė – 53 361,97 Eur, atsakovas – 14 708,88 Eur).

57.       Byloje kilo šalių ginčas dėl netinkamo grūdų sutarčių vykdymo. CK 6.200 straipsnyje įtvirtinti sutarčių vykdymo principai: 1 ) šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; 2) vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; 3) sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; 4) jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.

58.       Grūdų sutartyse ieškovė įsipareigojo priimti iš atsakovų grūdus nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2021  m. rugsėjo 30 d. (grūdų sutarčių 1.1, 2.2 papunkčiai). Šalys 2021 m. sausio 11 d. transporto paslaugų sutarčių, kurios yra priedai prie grūdų sutarčių, 1 punkte susitarė, kad grūdai ieškovei pristatomi ieškovės ar jos pasirinkto vežėjo atsakovams pateiktu transportu. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytojas A. D. paaiškino, kad transporto priemones grūdams išvežti atsakovai užsakydavo telefonu, o ieškovė vėliau informuodavo atsakovus, kada konkrečiai transporto priemonė atvyks. Atsakovai 2021 m. rugpjūčio mėn. pradžioje informavo ieškovę apie paruoštus parduoti grūdus pagal grūdų sutartis. Ieškovė transporto priemones į atsakovų ūkius turėjo pristatyti ir paimti grūdus 2021 m. rugpjūčio 17 d., bet atšaukė transporto priemones. Atsakovai ir jų giminaičiai 2021 m. rugpjūčio 18 d. raštu informavo ieškovę, kad paruoštos parduoti 175 t kviečių, kviečiai yra toliau kuliami, bet ieškovė nepateikia transporto priemonių grūdams išvežti, o atsakovai neturi galimybių grūdų ilgai sandėliuoti, todėl grūdų kokybė blogėja (2 t., b. l. 99). Ieškovė telefonu paaiškino atsakovams, jog ji tuo metu neturėjo galimybės priimti atsakovų grūdų, po kelių dienų grūdų priėmimas bus atnaujintas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė informavo atsakovus, jog grūdų priėmimas atnaujintas. Atsakovas 2021 m. rugpjūčio 22, 23 d. pardavė 70,186 t kviečių grūdų kitiems supirkėjams (UAB „Maltosa“ ir UAB „Agrokoncerno grūdai“) (žr. šios nutarties 36 punktą; 2 t., b. l. 101–104).

59.       Taigi atsakovai, vykdydami grūdų sutartis, informavo ieškovę apie paruoštą parduoti grūdų kiekį, taip pat, kad kviečiai kuliami. Ieškovė teisingai nurodo, kad atsakovai turėjo pareigą saugoti grūdus iki 2021 m. rugsėjo 30 d., bet ji, žinodama, kad atsakovai yra pasirengę parduoti grūdus, nesiėmė jokių veiksmų jiems nupirkti iki pat grūdų sutartyse nustatyto prievolės įvykdymo termino pabaigos. Ieškovė nepateikė atsakovams instrukcijų, nurodymų, kaip elgtis ir ką daryti su paruoštais ir kuliamais grūdais. Dėl to ji pažeidė sutarties šalių pareigą bendradarbiauti. Byloje reikšminga yra taip pat ir anksčiau vykusi ieškovės ir atsakovų bendradarbiavimo praktika pagal ankstesniais metais sudarytas sutartis. Atsakovai nurodė, kad, vykdant ankstesniais metais sudarytas grūdų sutartis, jie nukuldavo grūdus ir žodžiu pranešdavo ieškovės atstovui apie grūdų paruošimą ir transporto priemonių poreikį grūdams išvežti, o ieškovė per dvi, tris dienas pristatydavo transporto priemones. Ankstesnėse grūdų sutartyse taip pat buvo nurodytas bendras grūdų pristatymo terminas, apibrėžtas kelių mėnesių laikotarpiu, bet nebuvo nustatyto ieškovės įsipareigojimo per dvi, tris dienas nuo atsakovų pranešimo apie paruoštus išvežti grūdus pristatyti transportą į atsakovų ūkius. Nurodytas aplinkybes pripažino taip pat ir liudytoju teismo posėdyje apklaustas ieškovės darbuotojas A. D.. Iš aptartų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovai, remdamiesi ankstesne bendradarbiavimo su ieškove praktika, įgijo lūkestį savo ūkių veiklą organizuoti taip, kad ieškovė de facto (faktiškai) greitai reaguos į atsakovų pranešimą apie išvežti paruoštus grūdus. Neatsakydama, niekaip nereaguodama į atsakovų 2021 m. rugpjūčio 18 d. rašte pateiktą užklausą ir iš esmės užėmusi pasyvią poziciją atsakovų užaugintų grūdų priėmimo klausimu, ieškovė pažeidė nurodytą atsakovų lūkestį ir sutarties šalių pareigą bendradarbiauti bei kooperuotis (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės argumentu, kad atsakovai turėjo dar kartą informuoti ieškovę apie paruoštus parduoti grūdus. Ieškovė – verslininkė, kuri superka ir perparduoda grūdus. Ji neabejotinai žinojo, kad, subrendus kviečiams ir esant palankioms oro sąlygoms, atsakovai, kaip ir kiti grūdų augintojai, turės juos nukulti, kad grūdai nesupūtų laukuose. Ieškovė nepranešė atsakovams, kada atnaujino grūdų priėmimą. Vertinant protingo, atidaus ir rūpestingo ūkininko standarto aspektu, tik žinodami, kad ieškovė atnaujino grūdų priėmimą, atsakovai būtų galėję pranešti ieškovei apie paruoštus išvežti grūdus. Taigi ieškovė, atnaujinusi grūdų priėmimą, turėjo pareigą apie tai informuoti atsakovus. Teisėjų kolegija, įvertinusi grūdų sutarčių sąlygų ir jų priedų, kuriuose aptartas transporto priemonių grūdams išvežti pristatymas, turinį, daro išvadą, šių sutarčių vykdymo tvarka, atsižvelgus į grūdų sutarčių prigimtį ir bylos aplinkybes, buvo susijusi šalių pareigų vykdymo eiliškumu. Tik po nurodytos ieškovės pareigos įvykdymo galėjo kilti nauja atsakovų pareiga pranešti apie naują išvežti paruošto grūdų derliaus partiją (CK 6.201 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste ieškovė laikytina pažeidusia pirmiau einančią sutartinę pareigą.

60.       Ieškovė neginčijo, kad atsakovai 2021 m. rugpjūčio mėn. pradžioje žodžiu ir raštu informavo apie nukultą ir paruoštą parduoti grūdų kiekį. Ši aplinkybė paneigia ieškovės argumentą, kad atsakovai nenorėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų, bet siekė parduoti grūdus kitiems pirkėjams už didesnę kainą. Atsakovai teigia, kad 2021 m. rugsėjo mėn. buvo pasirengę įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, turėjo sutartyse sulygtą kiekį grūdų, bet ieškovė jų nepirko. Atsakovės darbuotojas A. D. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad atsakovai po 2021 m. rugpjūčio 18 d. rašto atsisakė pristatyti ieškovei grūdus. Byloje nėra kitų duomenų, kad ieškovė, atnaujinusi grūdų supirkimą (priėmimą), per grūdų sutartyse nustatytą terminą (iki 2021 m. rugsėjo 30 d.) kreipėsi į atsakovus, norėdama nupirkti grūdus, bet šie atsisakė juos parduoti. Ieškovė teigia, kad ji po 2021 m. rugpjūčio 18 d. rašto kas kelias dienas bendravo su atsakovais, prašė vykdyti įsipareigojimus, bet šie nurodė, kad grūdų ieškovei neveš. Ieškovė nepaaiškino, kodėl ji, kaip verslininkė, žinodama, kad atsakovai neparduos jai grūdų, raštu nepareikalavo, kad atsakovai vykdytų grūdų sutartis. Dėl to darytina išvada, kad tik liudytojo, kuris yra ieškovės darbuotojas, paaiškinimas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovė iki 2021 m. rugsėjo 30 d. prašė atsakovų pristatyti jai grūdus, o atsakovai atsisakė tai padaryti.

61.       Ieškovė teigia, kad atsakovai po 2021 m. rugpjūčio 18 d. rašto neparuošė grūdų perduoti ieškovei, nes 2021 m. rugpjūčio 22, 23 d. juos pardavė kitiems pirkėjams. Atsakovai atsisakė saugoti grūdus iki 2021 m. rugsėjo 30 d., todėl, ieškovės teigimu, pažeidė grūdų sutartis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovai 2021 m. rugpjūčio 18 d. rašte ne tik informavo atsakovę apie paruoštų grūdų kiekį, ketinimą parduoti juos kitiems pirkėjams, bet ir tai, kad grūdai bus kuliami, atsakovai pasirengę toliau bendradarbiauti su ieškove. Taigi ji neįrodė, kad atsakovai po to, kai pardavė grūdus kitiems pirkėjams, nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. neturėjo pakankamo kiekio grūdų ir atsisakė juos parduoti ieškovei. Be to, pirmiau nurodyta, kad ieškovė pažeidė sutarties šalių bendradarbiavimo pareigą ir pirmesnę savo pareigą pranešti atsakovams apie grūdų priėmimo atnaujinimą. Dėl to ieškovė negali remtis atsakovų sutartinių prievolių neįvykdymu tiek, kiek grūdų sutartys buvo neįvykdytos dėl jos pačios neveikimo (CK 6.206 straipsnis).

62.       Atsakovai 2021 m. rugsėjo, spalio mėn. neužsakė ieškovės transporto priemonių grūdams išvežti, bet pardavė grūdus kitiems pirkėjams. Tokį atsakovų elgesį lėmė tai, kad ieškovė, sužinojusi apie paruoštus jai parduoti grūdus, nesiėmė jokių veiksmų transportui organizuoti iki pat prievolių įvykdymo termino pabaigos – 2021 m. rugsėjo 30 d. (grūdų sutarčių 2.2 papunkčiai).

63.       Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė (CK 189 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513-916/2015; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-706/2016, 17 punktas).

64.       Grūdų sutarčių 3.4 papunkčiuose įtvirtinta pirkėjos teisė nukelti grūdų priėmimą iki trijų mėnesių. Šia teise ieškovė galėjo pasinaudoti ne bet kada, bet dar nepasibaigus atsakovų prievolės įvykdymo terminui. Grūdų sutarčių 2.2 papunkčiuose šalys susitarė, kad prievolės įvykdymo terminas – nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2021 m. liepos 30 d. Ieškovė 2021 m. spalio 6 d. pranešimu nustatė atsakovams papildomą terminą prievolei įvykdyti. Ieškovė teigia, kad pagal CK 6.209 straipsnio 1 dalį papildomas terminas prievolei įvykdyti gali būti nustatytas ir pasibaigus prievolės įvykdymo terminui.

65.       CK 6.209 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu sutartis neįvykdyta, nukentėjusi šalis gali raštu nustatyti protingą papildomą terminą sutarčiai įvykdyti ir pranešti apie tai kitai šaliai. Grūdų sutarčių 5.2.2 papunktyje šalys susitarė, kad pardavėjui nepateikus nustatytos kultūros grūdų ar jų dalies iki jiems pateikti nustatyto termino pabaigos pagal sutarties sąlygas, pirkėja turi teisę pirkėjos pasirinkimu reikalauti pardavėjo pateikti trūkstamą grūdų dalį per pirkėjos nustatytą papildomą terminą.

66.       Nagrinėjamoje byloje susidariusiai situacijai kvalifikuoti ir įvertinti tinkamo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo aspektu svarbu tai, kad atsakovai neįvykdė grūdų sutarčių, nes ieškovė su jais nebendradarbiavo iki sutarčių galiojimo termino pabaigos. Atsakovai siekė įvykdyti sutartis, informavo ieškovę apie paruoštą perduoti jai grūdų kiekį, bet ši nesiėmė jokių veiksmų. Toks pasyvus ieškovės elgesys negali būti pateisinamas ir vertintinas kaip teisė nustatyti atsakovams papildomą terminą grūdų sutartims įvykdyti po to, kai jau buvo pasibaigęs atsakovų prievolės pristatyti grūdus galutinis terminas (2021 m. rugsėjo 30 d.). Teisėjų kolegija, taikydama sisteminę–lingvistinę grūdų sutarčių teksto analizę ir išanalizavusi jų nuostatas (nutarties 32 punktas), daro išvadą, kad šalys susitarė dėl konkrečiu laikotarpiu apibrėžto prievolės vykdymo termino, kuriam pasibaigus atsakovai nebeturėjo pareigos tiekti grūdus ieškovei. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė procesiniuose dokumentuose akcentuoja atsakovų pareigą saugoti grūdus iki prievolės įvykdymo termino pabaigos. Grūdų sutarčių 2.2 papunkčiuose nustatytas aiškus prievolės įvykdymo terminas – nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Su prievolės įvykdymo terminu šalys susiejo prievolių neįvykdymo teisinius padarinius (grūdų sutarčių 5.2, 5.3 papunkčiai). Nustatytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad šalys susitarė dėl terminuotos prievolės, t. y. jog atsakovų prievolės turėjo būti įvykdytos per konkretų grūdų sutarčių 2.2 papunktyje įtvirtintą terminą. Pasibaigus prievolės įvykdymo terminui, atsakovai nebeturėjo pareigos saugoti grūdus ar parduoti juos ieškovei grūdų sutartyse nustatytomis sąlygomis. Dėl to atsakovų atsisakymas vykdyti prievolę parduoti grūdus po to, kai ieškovė 2021 m. spalio 6 d. raštu pareikalavo atsakovus įvykdyti prievoles ir pristatyti grūdus pasibaigus šių prievolių terminui, nevertintinas kaip grūdų sutarčių pažeidimas. Pažymėtina, kad pagal iš grūdų sutarčių kylančią prievolę ieškovė buvo kreditorė, o atsakovai – skolininkai (CK 6.1 straipsnis). Pirmiau šioje nutartyje nustatyta, kad ieškovė, kaip kreditorė, pažeidė prievolę, nes neinformavo atsakovų (skolininkų) apie tai, kad atnaujino grūdų priėmimą (žr. nutarties 59–62 punktus). Pagal CK 6.64 straipsnio 3 dalį, jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir vadovaujantis nurodyta prievolių teisės nuostata, kuri taikoma taip pat ir sutartims (CK 6.154 straipsnio 3 dalis), darytina išvada, kad, konstatavus, jog ieškovė pažeidė sutartį, atsakovai negali būti laikomi ją pažeidiais.

67.       Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovai atsisakė vykdyti grūdų sutartis ir taip jas pažeidė. Tai, kad ieškovė kitaip interpretuoja ir vertina faktines aplinkybes, tas pačias aplinkybes akcentuoja daugybę kartų, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino esminių, bylai reikšmingų aplinkybių. Atsakovai neįvykdė grūdų sutarčių dėl ieškovės kaltės, nes ši su jais nebendradarbiavo, neorganizavo transporto grūdams paimti. Ieškovė neįrodė atsakovų kaltės, neteisėtų veiksmų (CK 6.246, 6.248 straipsniai). Nenustačius būtinųjų sąlygų atsakovų sutartinei civilinei atsakomybei taikyti, dėl kitų sąlygų (ieškovės nurodomų nuostolių, priežastinio ryšio) apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

68.       Atsakovai teigia, kad ieškovė atliko neteisėtus veiksmus, nes ji nevykdė sutartinių įsipareigojimų, t. y., nepriėmė grūdų iš atsakovų. Dėl to pablogėjo grūdų kokybė, atsakovai turėjo juos parduoti už mažesnę kainą, dalis grūdų supuvo laukuose. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad civilinė atsakomybė gali kilti asmeniui tik tuomet, kai nustatomos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir neteisėtus veiksmus ir žalą siejantis priežastinis ryšys (CK 6.246–6.249 straipsniai).

69.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai (ūkininkai) sudarė sutartis su ieškove verslo tikslais, siekdami gauti pajamų. Sutartyje šalys susitarė, kad pirkėja turi teisę savo pasirinkimu priimti iš ieškovų grūdus nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. (grūdų sutarčių 2.2, 3.1, 3.4 papunkčiai). Atsakovai, pasirašydami sutartis, su tokiomis nuostatomis sutiko ir įsipareigojo perduoti ieškovei grūdus per prievolių vykdymo laikotarpį. Taigi atsakovai, kaip rūpestingi ūkininkai, turėjo pasirūpinti nukultų grūdų sandėliavimo sąlygomis, taip pat kad laukuose būtų nukulti javai ir grūdai nesupūtų laukuose.

70.       Atsakovai teigia, kad jie užaugino II–os klasės grūdus. Ieškovė jų nepaėmė laiku, todėl grūdų kokybė suprastėjo – atsakovai juos pardavė jau tapus IV–os klasės grūdais. Ieškovė nurodo, kad grūdų klasės nustatytinos, atlikus laboratorinius tyrimus. Atsakovai nepateikė laboratorinių tyrimų protokolų, iš kurių būtų galima spręsti, kad 2021 m. rugpjūčio mėn. jų nukulti grūdai atitiko 2019 m. sausio 31 d. Lietuvos standarte LST 1524 „Kviečiai. Supirkimo ir tiekimo reikalavimai“ nustatytus kokybės reikalavimus II–os klasės kviečiams. Atsakovai nurodė, kad neatliko tyrimų, kviečių klasę nustatė, išmatuodami jų drėgnį nešiojamu prietaisu. Aplinkybes, kad 2021 m. rugpjūčio mėn. derliaus nuėmimo metu grūdai buvo II–os klasės, atsakovai ketino įrodinėti liudytojų G. P. (G. P.), A. P. ir V. O. (V. O.) paaiškinimais, bet pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo, nekvietė nurodytų asmenų apklausti liudytojais. Tai, kad nurodyti asmenys nustatė grūdų drėgnį ir šis parametras atitiko II–klasės grūdų drėgnį, nepagrindžia grūdų klasės, nes kviečių drėgnis yra tik vienas iš rodiklių, pagal kuriuos nustatoma jų klasė (LST 1524 „Kviečiai. Supirkimo ir tiekimo reikalavimai“). Liudytojų parodymais, neatlikus laboratorinių tyrimų, negalėtų būti nustatyti ir įvertinti kiti kriterijai, pavyzdžiui, baltymų, glitimo kiekiai, hektolitro masė ir kt. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovai neįrodė, jog jų užauginti kviečiai galėjo būti II–os klasės, o vėliau kokybė suprastėjo ir kviečiai tapo IV–os klasės. Tad nurodytų byloje nustatytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad atsakovai neįrodė patyrę nuostolių dėl kviečių klasės pablogėjimo.

71.       Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovų procesines teises įrodinėti aplinkybes – kviečių klasę ir laukuose nenukultus supuvusius grūdus – liudytojų parodymais. Atsakovai, siekdami įrodyti, jog patyrė nuostolius dėl laukuose supuvusių kviečių, turėjo pateikti metrologinius duomenis, kuriuose užfiksuotos nepalankios oro sąlygos apylinkėse, kuriose yra atsakovų laukai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad netinkamų oro sąlygų pažeistų laukų plotas, pažeidimo reikšmingumas, tokiuose laukuose esančių grūdų kiekis turi būti įrodinėjami ne liudytojų parodymais, bet rašytiniais ir kitais įrodymais – nuotraukomis, netinkamų oro sąlygų pažeistų laukų matavimais ir aprašymais, dokumentais, patvirtinančiais, kad kompetentingoms institucijoms buvo deklaruoti užmirkę atsakovų žemės ūkio sklypų plotai, buvo kreiptasi dėl atitinkamos paramos ir pan. (CPK 180 straipsnis). Taigi nesant rašytinių įrodymų, pagrindžiančių grūdų klasę, nepalankias oro sąlygas, dėl kurių supuvo dalis atsakovų užaugintų kviečių, liudytojų (neatsižvelgiant į tai, kad jie yra atsakovų giminaičiai) paaiškinimai turėtų būti įvertinti kaip jų subjektyvi nuomonė.

72.       Atsakovų nurodytos prekės, PVM sąskaitos faktūros, deklaracijos, pateiktos Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, nepagrindžia atsakovų patirtų nuostolių. Deklaracijose užfiksuoti atsakovų pasėlių plotai, už kuriuos jie siekė gauti išmokas. Kiti įrodymai pagrindžia, kad atsakovai turėjo išlaidų, augindami kviečius, pirko sėklas, trąšas, kitas priemones. Pasisakant dėl atsakovų argumentų, kuriais jie teigia, kad kitiems supirkėjams pardavė ieškovei paruoštus, bet jos nepriimtus grūdus pigiau negu buvo sutarę su ieškove sudarytose grūdų sutartyse ir todėl dėl kainų skirtumo patyrė nuostolių, akcentuotinos tokios reikšmingos aplinkybės. Į bylą pateikta duomenų, kad kitiems supirkėjams tik atsakovas pardavė dalį 2021 m. rugpjūčio mėn. nukultų IV–os klasės kviečių (70,186 t). Ieškovės ir atsakovų sudarytose grūdų sutartyse už IV–os klasės (ši klasė sutartyse įvardyta ne skaičiumi, bet žodžiu „pašariniai“) kviečius nustatyta 161 Eur/t kaina. Atsakovas 2021 m. rugpjūčio 22 d. supirkėjai UAB „Maltosa“ pardavė 22,256 t IV–os klasės (pašarinių) kviečių už 180 Eur/t kainą, t. y. brangiau negu su ieškove sudarytoje grūdų sutartyje Nr. 2 nustatyta kaina. Atsakovas 2021 m. rugpjūčio 23 d. supirkėjai UAB „Agrokoncerno grūdai“ pardavė 45 t IV–os klasės (pašarinių) kviečių už 150 Eur/t kainą, t. y. pigiau negu su ieškove sudarytoje grūdų sutartyje Nr. 2 nustatyta kaina. Visgi iš nurodytos aplinkybės negalima daryti išvados, kad atsakovas, pigiau pardavęs 45 t kviečių grūdų, dėl kainų skirtumo patyrė nuostolių. Pažymėtina, kad UAB „Agrokoncerno grūdai“ 2021 m. rugpjūčio 23 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje GROJONA Nr. 4612 nurodyta, kad grūdai perkami pagal sutartį (duomenys neskelbtini). Iš sutarties indekso darytina išvada, kad tai – išankstinio grūdų (būsimo derliaus) pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta 2021 m. sausio 12 d. Taigi joje kviečių kaina nustatyta ne 2021 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. derliaus nuėmimo metu, bet anksčiau (žiemą). Vadinasi išankstinio grūdų (būsimo derliaus) pirkimo–pardavimo sutartis atsakovas buvo sudaręs ne tik su ieškove, bet ir su kitais grūdų supirkėjais, buvo suplanavęs išauginti tokį grūdų kiekį, kurio užtektų ne tik ieškovei, bet ir kitiems supirkėjams. Be to, aptariama iš anksto nustatyta 150 Eur/t kaina neatitiko 2021 m. rugpjūčio mėn. buvusios IV–os klasės kviečių rinkos kainos, nes supirkėja UAB „Maltosa“ tokius pat grūdus nupirko už 180 Eur/t kainą, o supirkėja UAB „Agrokoncerno grūdai“ pagal kitą 2021 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą GROJONA Nr. 4613 2,93 t IV–os klasės (pašarinių) kviečių nupirko už 194 Eur/t kainą (šis grūdų pirkimas–pardavimas atliktas pagal sutartį (duomenys neskelbtini), o iš šio indekso matyti, kad aptariama sutartis buvo ne išankstinio grūdų (būsimo derliaus) pirkimo–pardavimo sutartis, bet ad hoc (šiam tikslui) 2021 m. rugpjūčio 23 d. sudarytas sandoris). Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovai neįrodė, kad dėl ieškovės kaltės buvo priversti pigiau parduoti ir neišvengiamai (neturėdami kito pasirinkimo) pigiau pardavė būtent ieškovei pristatyti paruoštus kviečius bei dėl kainų skirtumo patyrė nuostolių. Taigi atsakovai neįrodė nuostolių fakto ir dydžio, kaip vienos iš būtinųjų ieškovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos.

73.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantai neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų: žalos, žalą ir ieškovės neteisėtus veiksmus siejančio priežastinio ryšio. Dėl to, nors ieškovė, nebendradarbiaudama su ieškove, pažeidė sutartį, jai nekyla civilinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnis).

Dėl ieškovei priteistos skolos ir avanso

74.       Atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei priteista iš atsakovės 102 150,63 Eur skola, 5 007,50 Eur palūkanos, 15 000 Eur avansas, 676,20 Eur palūkanos už avanso sumą (iš viso – 122 834,33 Eur),  iš atsakovo – 30  850,77 Eur skola ir 1 617,76 Eur palūkanos. Atsakovai teigia, kad tiekimo sutartys susijusios su grūdų sutartimis. Ieškovė neįvykdė įsipareigojimo paimti grūdus pagal grūdų sutartis, todėl atsakovai negalėjo atsiskaityti už prekes, gautas iš ieškovės pagal tiekimo sutartis.

75.       Atsakovai neginčija pagal tiekimo sutartis priteistų sumų dydžio, taip pat, kad jiems perduotos jų užsakytos prekės, bet jie už jas neatsiskaitė. Atsakovų finansiniai sunkumai atsiskaityti už parduotas prekes, reikalingas kviečių derliui pasėti ir užauginti, nėra pagrindas atleisti nuo pirkėjo pareigos pagal tiekimo sutartis atsiskaityti už ieškovės jiems perduotas prekes. Dėl to ieškovė, kaip pardavėja pagal tiekimo sutartis, turi teisę reikalauti, kad atsakovai sumokėtų jiems perduotų daiktų kainą (CK 6.314 straipsnio 5 dalis).

76.       Atsakovė iš ieškovės gavo avansą pagal grūdų sutartį Nr. 1, bet iš viso nepardavė grūdų ieškovei. Pastaroji vienašališkai nutraukė su atsakovais sudarytas grūdų sutartis. Pagal CK 6.222 straipsnio 1 dalį, kai sutartis nutraukiama, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Taigi atsakovė turi pareigą grąžinti ieškovei šios sumokėtą avansą.

77.       Atsakovai nepagrįstai teigia, kad tiekimo ir grūdų sutartys yra susijusios taip, kad negali būti vykdomos atskirai. Nors sutartis sudarė tie patys asmenys – ieškovė ir atsakovai; jų objektai skiriasi. Tiekimo sutartyse ieškovė įsipareigojo parduoti prekes atsakovams, o atsakovai – už jas sumokėti. Grūdų sutartyse atsakovai įsipareigojo parduoti grūdus ieškovei. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė nebendradarbiavo su atsakovais grūdų sutarčių vykdymo metu, todėl atsakovai neįvykdė sutartinių įsipareigojimų. Byloje nenustatytos aplinkybės, kad atsakovai negalėjo išsaugoti derliaus ar kad jo kokybė suprastėjo dėl ieškovės veiksmų. Atsakovai pardavė dalį derliaus ne ieškovei, bet tretiesiems asmenims. Nė vienoje sutartyje nėra sąlygų, kad, neįvykdžius kurios nors sutarties, šalis gali būti atleista nuo kitos sutarties įvykdymo. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovės reikalavimus atsakovams dėl skolų (taip pat ir palūkanų) ir avanso priteisimo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

78.       Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai yra išvestiniai iš pirmiau aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).

79.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė materialiosios teisės normas, kuriose reglamentuotos terminuotos prievolės, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės, teisingai įvertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus. Apeliacinių skundų argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo sprendimą, todėl skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

80.       CPK 93 straipsnyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

81.       Ieškovė pateikė į bylą duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 8 309,68 Eur bylinėjimosi išlaidas: 8 309,68 Eur už advokato teisines paslaugas ir 669 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Atsakovė sumokėjo 5 298,37 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir patyrė 3 388 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas. Iš viso atsakovė patyrė 8 686,37 Eur bylinėjimosi išlaidas.

82.       Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad šalių patirtų išlaidų dydis panašus, jų apeliaciniai skundai atmesti, nusprendžia, jog yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir nagrinėjamoje byloje šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų nepaskirstyti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.