Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1428-982/2015

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00985-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.; 52.3.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2015 m. balandžio 28 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. Ž., jo atstovui advokatui D. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

n u s t a t ė :

administracinio teisės pažeidimo protokolas M. Ž. surašytas už tai, kad 2015 m. sausio 6 d. apie12.28 val. Kaune, prie V. Krėvės pr. 23, jis vairuodamas automobilį Dodge Grand Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų ar turto saugumui, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį automobilį, taip jį apgadindamas. Po kontakto su kitu automobiliu nesustojo, nesutarė dėl eismo įvykio aplinkybių bei nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 124, 220 p. reikalavimus. Jo veika kvalifikuota  pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

M. Ž. kaltės dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų nepripažino, nurodydamas, kad protokole nurodytą dieną važiavo V. Krėvės pr., tačiau į jokias transporto priemones atsitrenkęs nebuvo, ir iš jokio eismo įvykio nėra pasišalinęs. Paaiškino, kad dirba UAB „I. H.“ technikos inžinieriumi, ir jo darbas susijęs su nuolatiniu buvimu įmonės teritorijoje. Jam yra skirtas įmonės automobilis Dodge Grand Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo jis vyksta į darbą ir iš jo, ir kurį, nuo rudens, perėmė iš prieš tai juo važinėjusio buvusio darbuotojo. 2015 m. sausio 6 d. apie 12 val. važiavo į autoservisą, esantį Birželio 23-osios gatvėje, nes reikėjo remontuoti padangą. Važiavo V. Krėvės pr. pirma eismo juosta. Buvo slidu. Važiuodamas, netoli prekybos centro „Maxima“, pastebėjo eismo įvykį antroje eismo juostoje. Prieš avarijos vietą susidarė transporto priemonių spūstis. Iki eismo įvykio vietos eismas vyko abejomis juostomis. Priekyje pastebėjo labai lėtai važiuojantį baltą Peugeot automobilį. Atkreipė į jį dėmesį, nes jis judėjo labai lėtai. Prie pėsčiųjų perėjos jį aplenkė, ir nuvažiavo iki serviso. Po to nuvyko iki bendradarbės T. S. namų Kovo 11-osios g., iš kur kartu su ja nuvažiavo į darbą Jonavos r. Žeimiuose, nuo Jonavos pavėžėjęs ir kitą bendradarbę. Tą dieną nuo 14.30 val. automobilis stovėjo prie darbo iki pat 23 val., kuomet baigėsi darbo laikas, ir iš įmonės teritorijos automobiliu išvykęs nebuvo. Tą pačią dieną apie 16-17 val. jam paskambino policijos pareigūnas V. O., kuris pranešė, kad yra užregistruotas eismo įvykis bei paprašė jo atvykti į komisariatą. Kadangi pareigūnas nereikalavo atvykti kuo skubiau, sutarė, kad atvyks po darbo. Jam atvykus, pareigūnas apžiūrėjo jo automobilį, sakydamas, kad jis padarė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, taip pat nuvalęs automobilio bamperį, padarė jo nuotraukos. Vėliau, po savaitės, buvo paprašytas atvykti, kad būtų galima sulyginti abu automobilius ir nufotografuoti. Teigė, kad automobilių apgadinimų aukščiai nesutapo, bei tvirtino, kad nekliudė priekyje važiavusio automobilio, taip pat nematė, kad kiti automobiliai būtų kliudę minėtą Peugeot, taip pat nurodydamas, kad jokių kosmetinių kėbulo remonto darbų nėra atlikęs.

N. R. A. parodė, kad 2015 m. sausio 6 d. apie 12 val. važiavo V. Krėvės pr., savo automobiliu Peugeot, kelio danga buvo slidi. Kadangi važiavo kartu su kūdikiu, vairavo itin atidžiai. Važiuodama prieš save, antroje eismo juostoje, pamatė po eismo įvykio stovinčius du automobilius ir aplink juos, važiuojamojoje dalyje, vaikščiojančius vairuotojus. Stengėsi važiuoti atsargiai, stebėjo kelią priekyje ir pro galinio vaizdo veidrodėlį, kad nesudarytų avarinės situacijos. Netoli eismo įvykio prie jos vairuojamo automobilio, iš galo, gana greitai priartėjo baltos spalvos automobilis. Tą automobilį įsidėmėjo dar neįvykus eismo įvykiui, nes jis manevravo po visą kelią, pirmoje eismo juostoje. Kai automobilis buvo arti, ji tarsi pajuto kontaktą, kuris buvo vos juntamas. Jos teigimu, automobilis ją kliudė slysdamas, po ko net buvo užvažiavęs ant žalios vejos. Po kontakto, pažiūrėjusi pro galinio vaizdo veidrodėlį matė, kad iš paskos važiavęs automobilis buvo pirmoje eismo juostoje. Nebūdama tikra, kad susidūrimas įvyko, ir manydama, jog privalo sustoti, nes kažką pajautė, įjungė dešinio posūkio signalą, ir pravažiavusi pėsčiųjų perėją, už jos sustojo. Išlipusi iš automobilio, pamatė, kad jis apgadintas, t.y. įskilęs galinis bamperis ir įstumta kairė galinio vaizdo kamera, todėl stengėsi įsidėmėti paskui važiavusio automobilio valstybinius numerius. Stebėjosi, kad automobilio vairuotojas nesustojo, nes per galinio vaizdo veidrodėlį matė, kaip jis mosikavo rankomis, atrodė išsigandęs, tačiau kaip jis elgėsi ją aplenkdamas, nežiūrėjo.

L. V. O. parodė, kad gavęs pranešimą dėl eismo įvykio, nuvyko į Krėvės pr., kuriame rado Peugeot automobilio vairuotoją su jos vyru, kurie nurodė, jog į jų automobilio galinę dalį atsitrenkė ir iš įvykio vietos nuvažiavo automobilis, nurodė jo valstybinius numerius. Jam atvykus, kelio danga buvo padengta ledu. Antroje eismo juostoje buvo matyti kito eismo įvykio pėdsakai, kelyje mėtėsi detalės. Vairuotoja nurodė, kad jai važiuojant pirma eismo juosta, antra eismo juosta važiavęs automobilis, dėl slidžios kelio dangos nespėjo laiku persirikiuoti į pirmą eismo juostą, ir kliudęs jos automobilio galinį bamperį iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tvirtino, kad aiškindamasis eismo įvykio aplinkybes, ant kelio dangos stabdymo žymių nepastebėjo, įrodymų, kaip važiavo į Peugeot atsitrenkęs automobilis, nenustatė. Teigė, kad buvo rastos žymės ant šaligatvio, tačiau buvo nustatyta, kad jos liko dėl kito įvykio, todėl eismo įvykio schemoje to nepažymėjo. Taip pat, kad vairuotoja neminėjo apie paskui važiavusio vairuotojo elgesį, emocinę būseną, gestus. Nustatęs automobilio savininką, sužinojo, kad automobilį vairavo M. Ž., kuriam paskambinęs, paprašė atvykti į policijos įstaigą, kad būtų apžiūrėtas automobilis. Buvo sutarta, kad jis atvyks iš karto po darbo. Tiek bendraudamas telefonu, tiek atvykęs į policijos įstaigą, M. Ž. elgėsi ramiai, geranoriškai, nebuvo susijaudinęs. Apžiūrėdamas automobilį pastebėjo, kad jo dešinė bamperio dalis buvo dažyta ar poliruota, ji skyrėsi nuo kitos bamperio dalies, kuri buvo sutrūkinėjusiais dažais. Tačiau teigė, kad nei dažų nei lako kvapo nejautė. Be to teigė, jog nebuvo įsitikinęs, kuria dalimi buvo kliudytas Peugeot automobilis, byloje, anot jo, buvo daug neaiškumų, o administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė pasitaręs su didesnį darbo stažą turinčiais pareigūnais, kurie patarė bylą perduoti teismui.

L. T. Salivanova parodė, kad dirba UAB „I. H.“ pamainos vadove ir įprastai kartu su M. Ž. kartu važiuoja į darbą. Dirbant popietinėje pamainoje, M. Ž. atvažiuoja apie 13 val. 2015 m. sausio 6 d. apie 13 val. M. Ž. privažiavo prie jos namų. Sėsdama į automobilį nepastebėjo jokių automobilio apgadinimų, jis atrodė įprastai. Tvirtino, kad sėsdama į keleivio vietą, būtų pastebėjusi apgadinimus. Tą dieną, vykstant į darbą, M. Ž. minėjo, kad vyko į servisą remontuoti padangos, tačiau to nepavykę padaryti, kad matė eismo įvykį V. Krėvės pr., tai pat kalbėjo bendromis temomis, kaip įprastai. Tvirtino, kad M. Ž. prižiūri įrenginius, todėl jo nuolatinis buvimas darbe būtinas. Tą dieną, anot jos, jis iš įmonės teritorijos išvykęs nebuvo, nes išvykdamas jis turėtų ją įspėti. Tą patį vakarą, iš jo sužinojo, kad jis yra kviečiamas į policiją dėl eismo įvykio.

Liudytojas E. B. parodė, kad nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. spalio mėnesio dirbo UAB „I. H.“ padalinio vadovu ir naudojosi tarnybiniu automobiliu Dodge. Automobilio kėbulas buvo pažeistas korozijos, turėjo nemažai įvairių įlenkimų. Buvo sutaręs su įmonės vadovais, kad prižiūrės automobilį ir rūpinsis juo, o sąskaitas apmokės įmonė. Tačiau automobilį valydavo ir plaudavo pats. Tvirtino, kad 2014 m. rugpjūčio mėn. pats nušveitė kai kurias korozijos pažeistas vietas ir užpurškė iš flakono dažais. Smulkūs tvarkymai buvo atlikti aplink visą kėbulą, taip pat ir ant bamperio. Teigė, kad byloje esančioje nuotraukoje (b. l. 15, nuotrauka Nr. 1), užfiksuoti priekinio bamperio dešinio kampo taisymai (lyg būtų šveista švitriniu popieriumi) buvo atlikti anksčiau, iki jam atliekant tuos darbus ir toje vietoje jis nedažė.                

Liudytojas D. K. paaiškino, kad dirbo UAB „I. H.“ autokrautuvo vairuotoju iki 2015 m. vasario mėn. Jo pareigos buvo susijusios su produkcijos bei žaliavų pakrovimu ir iškrovimu. Atlikdamas šias pareigas, matė automobilius, tarp jų ir M. Ž.. Teigė, kad sausio 6 d. automobilis visą pamainos laiką buvo įmonės teritorijoje, juo M. Ž. nebuvo išvažiavęs, jo neremontavo, ant automobilio apgadinimų nepastebėjo.

L. R. Gubanovas parodė, kad yra įmonės operatorius ir dirba prie staklių. M. Ž., kai dirba vienoje pamainoje su juo, mato nuolat, nes jis yra atsakingas už staklių priežiūrą, be to, jo darbo patalpos yra šalia M. Ž. darbo patalpų ir jam išeinant, jis pastarąjį mato. Tvirtino, kad sausio 6 d. buvo įprasta darbo diena dirbant popietinėje pamainoje ir, kad M. Ž. būtų palikęs darbo vietą ilgesniam laikui, nematė.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. M. Ž. atžvilgiu nutrauktina.

ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N 9 – 62 – 677/2006). Institucija (pareigūnas), nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 straipsnio 1 dalis). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali būti grindžiamas prielaidomis ar spėjimais. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N–1–697/2007).          

Taip pat, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N62-954/2012, Nr. N575-2224/2010 ir kt.).

Be to Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje tvirtinama, kad įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti pažeidimu kaltinanti institucija ir bylos sėkmę lemia parodymų tvirtumas bei jų išsamumas. <...> apylinkės teismo apkaltinamasis dokumentas negali būti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 9(62)– 883/2007).

Kaip matyti, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. Ž. tiek pateikdamas rašytinius paaiškinimus bylą tiriančiam pareigūnui, tiek teismo posėdžio metu, neigė sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalinęs. Neneigė, kad 2015 m. sausio 5 d. važiavo V. Krėvės pr. ir pastebėjo prieš jį itin lėtai važiuojantį baltos spalvos Peugeot, kuris, netrukus po to, kai pravažiavo antroje eismo juostoje susidūrusias transporto priemones, parodęs posūkį nusuko dešinėn, tačiau kategoriškai tvirtino, kad jo nekliudė.

Teismas, vertindamas institucijos pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir bylą tyrusio bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio pareigūno parodymus, daro išvadą, kad kaltinimas M. Ž. dėl padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, grindžiamas prielaidomis ir spėjimais.

Apibendrindamas tyrimo rezultatus tarnybiniame pranešime (b. l. 2, 3), V. O. nurodė, kad apžiūrėdamas M. Ž. vairuotą automobilį Dodge, pastebėjo, jog bamperio dešinė pusė buvo remontuota, nes tos pusės dažų sluoksnis buvo tolygus, tuo tarpu, kitos dalies – netolygus,  o 2015 m. sausio 18 d. sugretinęs automobilių apgadinimų aukščius priėjo išvados, kad Dodge Grand Caravan galėjo dalyvauti eismo įvykyje. Pareigūnui įtarimų sukėlė ir tai, kad M. Ž. atsiminė Peugeot automobilio manevravimo ypatumus, t.y., kad jis rodydamas posūkį pasuko dešinėn, tokias, anot jo, pakankamai nereikšmingas aplinkybes. Taigi, kaltinimas M. Ž. inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų padarymu buvo grindžiamas remiantis iš esmės dvejomis prielaidomis, t.y. kad automobilis po įvykio buvo galimai remontuotas, ir kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įsiminė automobilio Peugeot manevravimą.

V. O. tarnybiniame pranešime nurodė, kad sugretino apgadinimų aukščius, tačiau iš byloje esančio, galimo eismo įvykio dieną surašyto transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l. 13), matyti, kad Dodge automobilio apgadinimai nebuvo nustatyti, tik konstatuojama, kad priekinis bamperis susidėvėjęs, dažai suskirdę, atšokę, o dešinė priekinio bamperio pusė remontuota.  Teismo posėdžio metu V. O. parodė, kad prieš tikrindamas automobilio bamperį, jį nuvalė ir pastebėjo, jog dešinė jo pusė lyg nušveista, poliruota, dažų sluoksnis lygus, ne taip kaip likusi bamperio dalis, tačiau tvirtino, kad jokio dažų ar lako kvapo nepajuto, be to teigė, kad skirtumas tarp remontuotas ir likusios priekinio bamperio dalies nebuvo itin didelis, kaip kad senos ir naujai nudažytos detalės, nes joje buvo nelygumų ir kitų defektų. Nebuvo įsitikinęs, kad Peugeot buvo kliudytas būtent ta Dodge priekinio bamperio dalimi, kurioje yra lyg prišveistas lopas. Galiausiai teigė, kad bamperiui buvo kažkas daryta, tačiau kur, kaip ir kada, neaišku.

Byloje esančios nuotraukos (b. l. 14) rodo, kad Peugeot automobiliui buvo apgadinta kairė bamperio pusė, nuo pat bamperio krašto ties ratu iki jo kairiojo kampo. Kairėje bamperio dalyje apgadinimai matyti 55-62 cm, 45-53 cm ir 30-42 cm aukštyje, ties ratu, apie 37-42 cm aukštyje, kiek atsilupęs bamperio kraštas. Kairiojo bamperio kampe apgadinimai užfiksuoti 50-55 cm ir 40-50 cm aukštyje. Taigi, Peugeot apgadinimai, braukiamojo pobūdžio, nuo kairio bamperio kampo iki jo krašto ties ratu, įvairiose vietose išsidėstę 30-62 cm aukštyje.  Tuo tarpu iš Dodge nuotraukų (b. l. 15, nuotraukos Nr. 1, 2) matyti išsiskiriantis lopinėlis, besibaigiantis ties žibintu dešiniajame bamperio kampe 50-64 cm aukštyje. Tokiu būdu, jei ši bamperio dalis rodytų, kad automobilis buvo remontuotas, tuomet kitoje bamperio dalyje, t.y. 30-50 aukštyje, turėjo likti kontakto žymės. Tačiau ant automobilio bamperio jokių braukimo ar kitokių kontakto žymių nėra. Be to, net ir tame išsiskiriančiame plote, gausu įtrūkimų ir nelygumų, ties žibintu dažai stipriai įtrūkę. Kitos bamperio dešinės pusės vietos taip pat nusėtos dažų įtrūkimais, nelygumais, akmenukų išdaužytus taškais (b. l. 16, 17 (apatinė nuotrauka), 38-40).

Liudytojas E. B. parodė, kad dirbdamas UAB „I. H.“ naudojosi automobiliu Dodge Grand Caravan ir pats buvo atlikęs smulkius kėbulo, tarp jų ir priekinio bamperio, remonto darbus prieš perduodamas automobilį naudotis kitam asmeniui, kuomet 2014 m. spalio mėn. paliko įmonę, tačiau kategoriškai tvirtino, kad bamperyje su patamsėjusiais kraštais lyg prišveistas lopas, buvo dar iki to kai jis automobilį remontavo, ir jo įsitikinimu, bamperis po to nebuvo remontuotas. E. B. parodymai nuoseklūs, išsamūs, duomenų apie tai, kad jis būtų suinteresuotas duoti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui palankius parodymus, byloje nėra, juo labiau, kad jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl teismas jo parodymus laiko patikimais. Vien ta aplinkybė, kad E. B. dirbo įmonėje, kurioje šiuo metu dirba administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nekelia abejonių jo parodymų patikimumu, nes jie nebuvo bendradarbiai, kaip minėta, jo suinteresuotumo bylos baigtimi teismas nenustatė.

Apie tai, kad 2015 m. sausio 6 d. ant automobilio Dodge nepastebėjo jokių apgadinimų ir, kad tą dieną, M. Ž. automobilio neremontavo ir nebuvo išvykęs iš įmonės teritorijos visą pamainos laiką patvirtino liudytojai T. S., D. K. ir R. G.. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojų parodymais, ir nors jie ir yra, o vienas iš jų buvo, M. Ž. bendradarbiais, tačiau jie buvo įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą administracinio teisės pažeidimo byloje, jų suinteresuotumo bylos baigtimi teismas nenustatė, jų parodymai nuoseklūs, aiškūs ir logiškai susiję su kitais byloje esančiais įrodymais. 

Vertindamas nukentėjusiosios R. A. parodymus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jie yra prieštaringi. Teismo posėdžio metu ji tvirtino, jog M. Ž. važiavo jai iš paskos pirmoje eismo juostoje, ir, kad į antrą eismo juostą išvažiavęs nebuvo, atsitrenkė dėl slidžios kelio dangos, o po kontakto buvo užvažiavęs ant žaliosios vejos už dešinio kelkraščio. Tuo tarpu rašydama paaiškinimą policijoje eismo įvykio dieną, ji nurodė, kad automobilis Dogde, kurį ji įsidėmėjo, kliudė jos automobilį nespėdamas persirikiuoti iš kairės eismo juostos, kurioje stovėjo susidūrusios transporto priemonės, į dešinę. Kaip matyti, teismo posėdžio metu ji nurodė iš esmės skirtingas aplinkybes, nei tas, kurias užrašė paaiškinime. Teismo posėdžio metu R. A. galiausiai negalėjo nurodyti, kuria eismo juosta važiavo Dodge, tvirtindama, jog per galinio vaizdo veidrodėlį mačiusi jį daugiau kairėje pusėje, bei parodė, kad rašydama paaiškinimą apie tai, kad automobilis Dogde slydo iš antros eismo juostos į dešinę, tą nurodė kaip hipotezę, spėjo, kad taip įvyko. Tačiau M. Ž. kategoriškai neigė važiavęs antroje eismo juostoje tiek savo pirminiuose paaiškinimuose policijoje, tiek posėdžio metu, tvirtindamas, kad visą laiką važiavo pirma eismo juosta, o ant žalios vejos užvažiavęs apskritai nebuvo.

Aplinkybės, kad Dodge automobilis būtų užvažiavęs ant žalios vejos nepatvirtino ir V. O., teigęs, kad įvykio vietoje automobilio žymės ant jos atsirado dėl kito eismo įvykio ir jų nefiksavo. Kitų tai patvirtinančių duomenų, byloje taip pat nėra. Be to, automobilio Dodge stabdymo žymių eismo įvykio vietoje nebuvo, jo važiavimo trajektorija nenustatyta.

Pažymėtina ir tai, kad R. A. teigė, jog kontaktas nebuvo stiprus, ji jautusi lyg stumtelėjimą, smūgis buvo vos juntamas, girdėjo kontakto garsą. Tačiau vertinant automobilio Peugeot apgadinimus ir eismo sąlygas, darytina išvada, kad kontaktas galėjo įvykti tik kitam automobiliui važiuojant iš kairės į dešinę, t.y. iš antros eismo juostos į pirmą, ir dėl tuo metu buvusios slidžios kelio dangos, automobilio Peugeot galas turėjo slysti, bet neturėjo būti jaučiamas stumtelėjimas. Kita vertus, jei kaip posėdžio metu teigė R. A. ir pats M. Ž., automobilis Dogde važiavo pirma eismo juostoje, tuomet akivaizdu, jog automobilio Peugeot apgadinimai, kurie yra užfiksuoti nuotraukose 2015 m. sausio 6 d. (b. l. 14), negalėjo būti padaryti M. Ž. automobiliu.

Be to R. A. teigė, kad po kontakto matė M. Ž. mojuojant rankomis, jis atrodė išsigandęs. Tuo tarpu M. Ž. neneigė pakankamai arti priartėjęs prie Peugeot ir pamojavęs rankomis, kad jis važiuotų greičiau, tačiau teigė, kad į jį neatsitrenkė, nes Dodge automobilio priekis nėra ilgas ir kontaktą jis tikrai būtų pastebėjęs. Kaip matyti, M. Ž. neneigė pamojavęs rankomis, tačiau tai darė, išreikšdamas savo paraginimą. Vertindamas šią aplinkybę R. J. parodymų kontekste, t.y., kad automobilis manevravo visame kelyje, slysdamas buvo išvažiavęs  ant žalios vejos, teismas mano, kad tokiomis aplinkybėmis vairuotojas būtų dėję pastangas suvaldyti transporto priemonę, bet ne mojuoti rankomis. Be to, vien ši aplinkybė, kad M. Ž. pamojavo rankomis, vertinant ją kartu su kitų įrodymų visetu, nepatvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės padarius jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus.

Kadangi nukentėjusioji R. A. teigė, kad automobilis Dodge atsitrenkė visai šalia antroje eismo juostoje buvusių automobilių, teismo pavedimu (b. l. 55), policijos pareigūnai nustatė, jog 2015 m. sausio 6 d. apie 12.10 val. V. Krėvės pr. antroje eismo juostoje buvo susidūrę VW Golf ir Skoda Octavia automobiliai, kuriuos vairavo J. G. ir A. G.. Savo rašytiniame paaiškinime J. G. nurodė, kad minėtą dieną pateko į eismo įvykį bei matė šalia sustojusį baltos spalvos „Peugeot“. Iš savo tėčio, kuris atvažiavo į įvykio vietą vėliau ir nuėjo paprašyti to automobilio vairuotojo jį patraukti, sužinojo, kad ten taip pat įvyko eismo įvykis. Dėl to nustebo, nes teigė, kad negirdėjo jokio avarijos garso nei matė, kad būtų įvykęs eismo įvykis (b. l. 69). Eismo įvykio nematė ir kitas to eismo įvykio dalyvis A. G. (b. l. 70). 

Taigi, teismas, įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus konstatuoja, kad duomenų, kurie leistų daryti kategorišką ir neginčytiną išvadą apie tai, kad M. Ž., vairuodamas transporto priemonę Dodge Grand Caravan V. Krėvės pr. būtų kliudęs automobilį Peugeot ir po to, pažeisdamas Kelių eismo taisykles pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, byloje nėra. Kaip minėta, teismas nutarimo negali grįsti net ir labai tikėtino pobūdžio prielaidomis ir spėjimais. Todėl M. Ž. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str., 250 str. 1 d. 1 p., 284 str., 287 str. 1 d. 2 p., teismas

n u t a r ė :

administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., bylos teiseną M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                         Darius Urbonas