Civilinė byla Nr. e2A-506-936/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27863-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.26; 2.6.27; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Trumpulienės, Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Jautienos guru“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimo ir 2022 m. lapkričio 7 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Jautienos guru“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Cargokodas“ dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, užsienio juridinis asmuo Nestville Distillery, D. K..
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Jautienos guru“ (buvęs pavadinimas „Vilketras“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Cargokodas“ 8 871,43 Eur dydžio nuostolius, 360,20 Eur palūkanas, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji ir UAB „Cargokodas“ 2019 m. lapkričio 8 d. sudarė krovinio vežimo sutartį (toliau – Sutartis) dėl krovinio vežimo iš Hniedzie (Slovakija) į Vilnių (Lietuva). Sutartyje krovinio pavadinimas nurodytas „16 IBC, ADR 3, 14 t“, krovinio pasikrovimo data – 2019 m. lapkričio 8 d., pristatymo data 2019 m. lapkričio 11 d., pervežimo kaina – 1000 Eur, siuntėjas: trečiasis asmuo Nestwille Distilery. Sutarties 1.12 punkte „Ypatingos vežimo sąlygos“ nurodyta: „Deklaruoti jei reikia“. Sutarties 2.1. punktu užsakovas įsipareigojo pateikti krovinį pagal suderintą užsakymą.
1.2. 2019 m. lapkričio 8 d. ieškovės transporto priemonė MAN (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), puspriekabė (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) su kroviniu ir vairuotojas D. K. buvo sulaikyti Lenkijos valstybės muitinės pareigūnų ir palydėti į Krokuvos (Lenkijoje) saugomą muitinės aikštelę. Pareigūnai informavo, jog transporto priemonė su kroviniu sulaikoma, kol bus paimti krovinio mėginiai. Apie krovinio sulaikymą nedelsiant informuota atsakovė. Krovinio mėginiai paimti tik 2019 m. lapkričio 12 d., atsakymai gauti 2019 m. lapkričio 14 d., iš kurių paaiškėjo, jog krovinio dokumentuose nurodytas krovinys neatitinka faktiškai vežamo krovinio (vežamas 94,45-94,73 proc. etilo alkoholis, kuris krovinio važtaraštyje įvardintas dezinfekciniu produktu „preparato mišinys Burbegel“). Tokiam kroviniui taikomas 2017 m. kovo 9 d. Lenkijos Respublikos krovinių vežimo keliais ir geležinkeliais bei krosnies kuro prekybos rinkoje stebėjimo sistemos įstatymas, pagal kurio 7 straipsnio 1 dalį, jei tam tikros prekės pervežamos iš vienos sąjungos narės į kitos narės teritoriją arba trečiąją šalį, vežėjas privalo prieš pradėdamas pervežimą šalies teritorijoje pateikti informaciją registrui, t. y. krovinys turėjo būti deklaruotas, o jo nedeklaravimas minėto įstatymo 22 straipsnio 1 dalies pagrindu užtraukia vežėjui 20 000 PLN dydžio baudą. 2019 m. lapkričio 18 d. Vežėjas apmokėjo Lenkijos pareigūnų nurodytas sumokėti baudas (20 000 PLN – vežėjui už transporto priemonę ir 5 000 PLN – už vairuotoją, viso: 25 000 PLN (5 868,54 Eur)). Tik po to iš transporto priemonės buvo nukrautas krovinys, o transporto priemonei su puspriekabe, kuri prastovose prabuvo 11 dienų (nuo 2019 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d.) leista išvykti iš saugomos muitinės aikštelės teritorijos.
1.3. 2019 m. lapkričio 28 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją ir PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VILKT 1748, kurioje nurodyta mokėtina suma: 5 868,54 Eur (patirti tiesioginiai nuostoliai) bei 3 002,89 Eur (negautos pajamos už prastovas – 11 x 272,99 Eur), viso: 8 871,43 Eur. 2019 m. gruodžio 13 d. atsakovė pateikė atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės civilinę atsakomybę.
1.4. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniuose. Nagrinėjamu atveju šalys sudarė krovinio vežimo sutartį, t. y. atsakovė prisiėmė krovinio siuntėjo pareigą atsiskaityti už krovinio vežimą, trečiojo asmens ir ieškovės nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Ieškovę ir atsakovę sieja vežėjų tarpusavio santykiai. Ieškovės manymu, atsakovę ir trečiąjį asmenį sieja krovinio vežimo santykiai, dėl to atsakovė yra laikytina vežėju Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau – CMR) prasme. CMR konvencijoje nereglamentuojamos krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūros, todėl sutarties šalys gali dėl to susitarti, o nesant tokio susitarimo krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas. Pasak Mažosios Lenkijos Krokuvos muitinės-iždo įstaigos viršininko sprendimo, vežėjas gabeno 16 „Mauzer“ tipo talpyklų, kurių kiekvienos talpa 1000 l, jos visos užplombuotos numeriais pažymėtomis plastikinėmis plombomis. Vežėjui buvo perduoti šie dokumentai: 2019 m. lapkričio 8 d. sąskaita faktūra Nr. 190683, 2019 m. lapkričio 8 d. CMR važtaraštis Nr. 0000237, 2018 m. spalio 1 d. prekių saugos duomenų lapas „Safety date sheet“, 2019 m. lapkričio 8 d. prekių priėmimo patvirtinimo dokumentas, 2019 m. lapkričio 8 d. važtaraštis „Dodaci list“ Nr. 718, 2019 m. gegužės 9 d. užsakymas Nr. 4, Prešovo (Slovakijos) muitinės dokumentų vertimai į lenkų ir anglų kalbas. Vadovaujantis siuntėjo pateiktais dokumentais gabenamose talpyklose buvo medicininis gelis komerciniu pavadinimu „Preparation Mixture BURBEGEL“, priskirtas prie kombinuotosios nomenklatūros kodo KN 3006 7000 („želė preparatai, skirti naudoti medicinoje arba veterinarijoje paciento kūno dalims sutepti chirurginių operacijų arba fizinės apžiūros metu arba kaip kontaktinė medžiaga tarp kūno ir medicinos prietaiso“). Visgi, muitinės pareigūnams paėmus mėginius paaiškėjo, jog talpose yra ne medicininis gelis, o nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio nomenklatūros kodas yra KN 220710. Taigi, krovinio siuntėjas nepažymėjo krovinio akcizo ženklais, krovinio dokumentuose (sąskaitoje-faktūroje Nr. 190683) nenurodė teisingo krovinio nomenklatūros kodo. Atsižvelgiant į tai, siuntėjas pažeidė pareigą tinkamai įforminti krovinio dokumentus ir pakrauti krovinį. Kadangi nagrinėjamu atveju sutartiniai santykiai sieja tik ieškovę ir atsakovę, ieškovė, kaip faktinis vežėjas, reiškia reikalavimą atlyginti siuntėjo netinkamais veiksmais padarytus nuostolius iš atsakovės.
1.5. Nagrinėjamu atveju ieškovės žalą sudaro tiesioginiai ir netiesioginiai nuostoliai. Visų pirma, dėl to, kad nebuvo tinkamai surašyti krovinio dokumentai (pažymėtas ne tas nomenklatūros kodas) ieškovei teko sumokėti 25 000 PLN (5 868,54 Eur) baudą, be to, transporto priemonė su priekaba 11 dienų buvo sulaikyta muitinės saugomoje aikštelėje, nors per tą laiką bendrovei minėta transporto priemonė būtų uždirbusi 3 002,89 Eur pajamų. Nagrinėjamu atveju, jeigu siuntėjas būtų tinkamai įforminęs krovinio vežimo dokumentus, tai ieškovės transporto priemonė su kroviniu nebūtų sulaikyta ir ieškovei nebūtų reikėję sumokėti baudos, bei ji gautų pajamų iš pervežimo paslaugų teikimo. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja visos civilinės atsakomybės kilimui būtinos sąlygos.
2. Atsakovė UAB „Cargokodas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė krovinio pervežimo santykiuose, iš kurių kilo ginčas nagrinėjamas šioje byloje, buvo ekspeditorė. Tokia sąlyga yra aiškiai nurodyta ir tarp šalių sudarytoje Sutartyje, todėl ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad atsakovė yra krovinio siuntėja. Siuntėjas esamu atveju yra Slovakijos įmonė Nestwille Distilery. Krovinio siuntėjas (trečiasis asmuo) su kroviniu (pakrovimo metu) ieškovei pateikė visus dokumentus / informaciją, reikiamą tinkamam krovinio deklaravimui. Ieškovė neteikė jokių užklausimų dėl pateiktų dokumentų. Tuo tarpu atsakovė jokių ieškovei pateiktinų dokumentų neturėjo ir negalėjo turėti, nes teisiniame santykyje su ieškove nebuvo siuntėju. Šią aplinkybę patvirtina ir tas faktas, jog pati atsakovė ieškovei nesiuntė jokių dokumentų, lydinčių krovinį ir reikalingų jo deklaravimui. Tokios aplinkybės parodo, kad atsakovė neatliko ir negalėjo atlikti jokių ieškinyje minimų neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo), kurie galėtų įtakoti ieškovės deklaruojamų nuostolių atsiradimą. Nagrinėjamu atveju ieškovė gabeno krovinį iš Slovakijos į Lietuvą per Lenkijos teritoriją. Ieškovei buvo žinoma, kad Lenkijoje galioja specialus teisės aktas, t. y. Lenkijos Respublikos krovinių vežimo keliais stebėjimo sistemos įstatymas, kuris nustato vežėjui pareigą, prieš įvažiuojant į Lenkijos teritoriją, deklaruoti krovinius atitinkamoje krovinių stebėjimo sistemoje. Taip pat, svarbu, kad Sutarties 1.12 punkte „Ypatingos vežimo sąlygos“ buvo pažymėtas nurodymas vežėjui – „deklaruoti reikia“. Todėl vežėja (ieškovė) privalėjo pasidomėti ir atlikti atitinkamus veiksmus, siekiant nustatyti, ar krovinį reikia deklaruoti. Nagrinėjamu atveju, būtent vežėja (ieškovė) turėjo pareigą pasidomėti, ar kyla pareiga deklaruoti krovinį, taip pat, pateikti atitinkamą prašymą ir kitą reikalingą informaciją kompetentingam Lenkijos registrui dėl krovinio deklaravimo, tačiau tokių veiksmų neatliko, vėliau nesiekė patikrinti Lenkijos valstybės institucijų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl, spręstina, kad elgėsi nerūpestingai, dėl ko turi prisiimti visus su tuo susijusius nuostolius. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o nuostoliai kilo (jeigu kilo) būtent dėl pačios ieškovės aplaidumo, nagrinėjamu atveju neegzistuoja ir kitos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog ieškinyje nurodyti nuostoliai apskritai buvo patirti.
3. Ieškovė UAB „Jautienos guru“ dublike nurodė, kad nagrinėjamu atveju sutartiniai santykiai sieja tik ieškovę ir atsakovę, ieškovė, kaip faktinė vežėja, reiškia reikalavimą atlyginti siuntėjo netinkamais veiksmais padarytus nuostolius iš atsakovės, kuri vežėjų tarpusavio santykiuose yra kaip siuntėjas CMR konvencijos prasme ieškovės atžvilgiu. Paminėjo, kad ieškovė būtų privalėjusi deklaruoti per Lenkijos teritoriją gabenamą krovinį, jeigu jis būtų paženklintas atitinkamais nomenklatūriniais numeriais (ginčo atveju, jeigu talpyklos būtų pažymėtos kodu KN 220710 ir šis įrašas būtų padarytas sąskaitoje-faktūroje Nr. 190683), kas sąlygotų ieškovės žinojimą, jog gabena nedenatūruotą etilo alkoholį. Tačiau tokio žymėjimo nagrinėjamu atveju atlikta nebuvo, todėl ieškovė gabenamo krovinio nedeklaravo.
4. Atsakovė UAB „Cargokodas“ tripliku palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus (šios nutarties 2 punktas) ir papildomai nurodė, kad atsakovė, būdama ekspeditore, neatliko ir negalėjo atlikti jokių ieškinyje ir dublike minimų neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo), kurie galėtų įtakoti ieškovės deklaruojamu nuostolių atsiradimą. Taigi, ieškovei palaikant poziciją, jog siuntėjas netinkami vykdė atitinkamas pareigas, dėl ko ieškovė patyrė nuostolių, atsakovu turėtų būti traukiamas trečiasis asmuo Nestville Distillery. Nurodė, kad trečiojo asmens sąskaitoje-faktūroje Nr. 190683 bei prekių perdavimo akte yra aiškiai nurodytas krovinio ženklinimas numeriu „UN 1987, klasė 3“, kas reiškia, jog krovinys turi etilo alkoholio. Lenkijos Respublikos krovinių vežimo keliais stebėjimo sistemos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paminėtas įstatymas yra taikomas prekėms, kurių sudėtyje yra etilo alkoholio, jei prekių siuntos bendroji masė viršija 500 kg arba tūris yra daugiau kaip 500 litrų. Nagrinėjamu atveju, krovinio masė sudarė 14 tonų. Spręstina, kad vežėja (ieškovė) turėjo suprasti, jog krovinį reikia deklaruoti arba, ieškovė bent jau privalėjo pasidomėti ir atlikti atitinkamus veiksmus, siekiant nustatyti, ar pagal Sutartį gabenamą krovinį reikia deklaruoti. Kilus atitinkamiems klausimams dėl krovinio deklaravimo, ieškovė turėjo galimybę juos aptarti su atsakove ir / ar trečiuoju asmeniu. Tačiau ieškovė neteikė jokių užklausimų nei siuntėjui (trečiajam asmeniui), nei atsakovei (ekspeditorei) dėl krovinio deklaravimo ir ieškovei trečiojo asmens pateiktų dokumentų turinio ir apimties. Pažymėta, kad bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė apskritai domėjosi, ar jai kyla pareiga deklaruoti krovinį. Atsakovės nuomone, siuntėjo pasirinktas krovinio ženklinimas iš esmės yra teisingas ir pakankamas, siekiant nuspręsti, jog krovinys yra deklaruotinas. Ieškovė nurodė, kad 5 871,43 Eur reikalavimą dėl nuostolių priteisimo sudaro: (i) ieškovei paskirta bauda – 20 000 PLN, (ii) ieškovės vairuotojui paskirta bauda – 5 000 PLN, tačiau nenurodė kokiu euro bei zloto (PLN) kursu vadovavosi, atlikdama baudų sumų konvertavimą iš zlotų į eurus, taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog atitinkamas euro bei zloto kursas, atitinkamai datai gali būti pagrįstai taikytinas. Bei pažymėjo, kad 5 000 PLN bauda buvo paskirta ne ieškovei, o jos vairuotojui, todėl ieškovė apskritai neturi reikalavimo teisės šioje dalyje. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių negautas pajamas už prastovas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 19 d. sprendimu ieškovės „Jautienos guru“ ieškinį atmetė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 7 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės atsakovei 3 341,42 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 62,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
5.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš atsakovės paaiškinimų, į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 7 d. trečiasis asmuo Nestville Distillery atsakovei elektroniniu paštu pateikė ekspedijavimo užsakymą, kuriame nurodė, kad krovinys – paruošimo mišinys „Burbegel“, 14 tonų, 16 IBC konteinerių, maršrutas Hniedze-Vilnius, pakrovimas – 2019 m. lapkričio 8 d., iškrovimas – 2019 m. lapkričio 11 d., atsakovei mokėtinas ekspedijavimo mokestis – 100 Eur, pervežimo kaina – vežėjui per atsakovę mokės ne daugiau nei 1 000 Eur, pastabos – reikia surasti vežėją, sudaryti su juo sutartį ir informuoti, kad krovinius gali tekti deklaruoti šalyse, kurios pateks į vežėjo maršrutą, vežėjui Nestville Distillery pateiks sąskaitą faktūrą, važtaraštį ir kitus reikalingus dokumentus. 2019 m. lapkričio 7 d. elektroniniu laišku atsakovė patvirtino užsakymą priimanti. Byloje nustatyta, kad Sutartį su ieškove atsakovė sudarė kitą dieną – 2019 m. lapkričio 8 d. Pažymėtina, kad ją į bylą pateikė pati ieškovė, kuri procesiniuose dokumentuose neginčijo Sutarties sudarymo fakto, joje nurodytų sąlygų, tame tarpe sutarties sudarymo datos, į ką apeliavo nesavalaikiai, baigiant bylą nagrinėti iš esmės teismo posėdžio metu. Byloje nustatyta ir tai, kad Sutartyje, kurios projektą parengė atsakovė (ji rengta ant atsakovės blanko), atsakovė aiškiai nurodė, kas yra krovinio siuntėjas, taip pat nurodė, kad ji santykyje su ieškove veikia tik kaip ekspeditorė (Sutarties 4 punktas). Ši aplinkybė buvo aiški ir iš atsakovei krovinio siuntėjo, kraunant krovinį, ieškovei pateikto važtaraščio Nr. 0000237, kuriame krovinio siuntėju buvo nurodytas būtent trečiasis asmuo Nestville Distillery.
5.2. Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma liudija, kad krovinio vežimo santykiai važtaraščio Nr. 000237 ir Sutarties pagrindu susiformavo tarp ieškovės kaip krovinio vežėjos ir trečiojo asmens Nestville Distillery kaip krovinio siuntėjo. Atsakovė šiame santykyje veikė tik kaip tarpininkė – ekspeditorė, krovinio siuntėjo trečiojo asmens Nestville Distillery pavedimu suradusi krovinio vežėją – ieškovę, su ja krovinio siuntėjo trečiojo asmens Nestville Distillery pavedimu ir vardu sudariusi krovinio vežimo sutartį ir įsipareigojusi krovinio siuntėjo trečiojo asmens Nestville Distillery lėšomis atsiskaityti už pervežimą Sutartyje nustatyta tvarka. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad santykyje su ieškove atsakovė veikė kaip krovinio siuntėja ar leido ieškovei suprasti, kad ji, o ne trečiasis asmuo Nestville Distillery, yra krovinio siuntėja.
5.3. Ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė susirašinėjimą Skype programa su asmeniu, vardu T. (ieškovės teigimu, ji Sutarties sąlygas derino su atsakovės atstove T. B.), kuris, ieškovės teigimu, liudija, kad santykiuose su ieškove atsakovė veikė kaip krovinio siuntėja. Teismas, vertindamas šį į bylą pateiktą įrodymą, pirmiausia pažymėjo, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka visus įrašus šiame susirašinėjime sieti su Sutartimi, nes susirašinėjime esantys duomenys prieštarauja kitiems šioje byloje surinktiems įrodymams. Šio susirašinėjimo pagrindu teismas neturi pagrindo teigti, jog savo veiksmais, sudarius Sutartį, atsakovė leido ieškovei suprasti, jog ji, o ne trečiasis asmuo Nestville Distillery, krovinio vežimo pagal Sutartį santykiuose veikia kaip krovinio siuntėja.
5.4. Teismas sutiko su atsakovės pozicija šioje byloje, kad ieškovė nepagrįstai ieškinį reiškia atsakovei kaip krovinio siuntėjai. Krovinio siuntėjas šiuo atveju buvo trečiasis asmuo Nestville Destillery. Todėl vien ši aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
5.5. Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad Mažosios Lenkijos Krokuvos muitinės-iždo įstaigos 2020 m. vasario 18 d. sprendimas yra nemotyvuotas, kiek jis susijęs su aplinkybe, jog ieškovės vežtas krovinys atitinka nomenklatūros kodą KN 2207 10 – nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, ne mažesnė kaip 80 procentų tūrio (https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1573807510248&uri=CELEX: 01987R2658-20190101, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Toks sprendimas motyvuotas Lenkijos pareigūnų atliktų tyrimų rezultatais, kuriuose nurodyta, kad talpose yra 94,45 procentų – 94,73 procentų etilo alkoholis. Taigi, byloje ieškovė įrodė, kad krovinio siuntėjas Nestville Distillery ieškovei perdavė krovinio dokumentus, kurie buvo netikslūs (CMR konvencijos 11 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).
5.6. Teismas sutiko su atsakove, jog Sutartyje buvo įtvirtinta ypatinga sąlyga „deklaruoti, jei reikia“, tačiau nagrinėjamu atveju ji neturi esminės reikšmės ginčui teisingai išnagrinėti. Byloje esant nustatytai aplinkybei, kad krovinio siuntėjas trečiasis asmuo Nestville Distillery netinkamai vykdė jam tenkančią pareigą prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumas atlikti, kaltinti ieškovę kaip vežėją, jog ji neatliko pareigos deklaruoti krovinį, kertant Lenkijos sieną, nėra pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovei buvo perduoti dokumentai, kad jos vežamas krovinys atitinka nomenklatūros kodą KN 2207 01. Taigi, krovinio nedeklaravimą bet kuriuo atveju lėmė ne ieškovės neveikimas, o ieškovei perduotų krovinį lydinčių dokumentų neatitikimas faktiškai vežamam kroviniui.
5.7. Nors ieškovės pateiktų įrodymų pakanka teigti, kad dėl krovinio siuntėjo Nestville Distillery pareigos įforminti krovinio dokumentus netinkamo vykdymo ieškovė patyrė 25 000 PLN išlaidų, teigti, kad visos šios išlaidos laikytinos jos nuostoliais, teismas neturi pagrindo. 5 000 PLN bauda buvo paskirta ne ieškovei, o krovinį transporto priemone vežusiam vairuotojui trečiajam asmeniui D. K.. Tai, kad šią baudą apmokėjo už trečiąjį asmenį ieškovė, nesant į bylą pateiktų dokumentų dėl reikalavimo teisės perėmimo, nesuteikia ieškovei reikalavimo teisės šių išlaidų reikalauti iš atsakovės (CK 6.101 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Šios baudos sumokėjimas už trečiąjį asmenį D. K. suteikia teisę šių išlaidų prašyti iš asmens, kuriam tokia bauda buvo paskirta – D. K.. Teismas taip pat sutinka su atsakove, jog ieškovė byloje taip ir nepagrindė, kokiu būdu ji jai paskirtą baudą konvertavo į eurus (CPK 178 straipsnis, CK 6.36 straipsnio 1, 3 dalys). Tokių aplinkybių ji negalėjo paaiškinti ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Kartu teismas visiškai sutiko su atsakove, kad ieškovės reikalavimas dėl 3 002,89 Eur negautų pajamų priteisimo yra visiškai nepagrįstais įrodymais (CPK 178 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovė UAB „Jautienos guru“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimą ir 2022 m. lapkričio 7 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nurodoma, kad UAB „Jautienos guru” ir UAB „Cargokodas“ 2019 m. lapkričio 7 d. žodžiu sudarė krovinio vežimo sutartį dėl krovinio vežimo iš Hniedzie (Slovakija) į Vilnių (Lietuva). Ieškovė buvo informuota, jog krovinio pavadinimas nurodytas „16 IBC, ADR 3, 14 t“, krovinio pasikrovimo data – 2019 m. lapkričio 8 d., pristatymo data 2019 m. lapkričio 11 d., pervežimo kaina – 1000 Eur. 2019 m. lapkričio 8 d. Vežėjo transporto priemonė MAN (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), puspriekabė (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) su kroviniu ir vairuotojas D. K. buvo sulaikyti Lenkijos valstybės muitinės pareigūnų ir palydėti į Krokuvos (Lenkijoje) saugomą muitinės aikštelę. Pareigūnai informavo, jog transporto priemonė su kroviniu sulaikoma, kol bus paimti krovinio mėginiai. Apie krovinio sulaikymą nedelsiant informuota atsakovė. Tik po minėto krovinio sulaikymo atsakovė atsiuntė Sutarties tekstą, kuriame buvo įtraukta sąlyga, jog krovinio siuntėjas yra „Nestwille Distilery“, taip pat Sutartyje įtraukta, kad ieškovei kaip vežėjui yra žinoma, kad atsakovė pagal Sutartį veikia kaip ekspeditorius, nėra krovinio savininkas ir pirminis pervežimo užsakovas / siuntėjas, siuntėjo duomenys vežėjui yra žinomi (Sutarties 4 punktas). Sutartyje taip pat buvo aptarta pervežimo kaina – 1 000 Eur, kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti pagal Sutartį ieškovei per 45 darbo dienas po sąskaitos faktūros, CMR originalo gavimo (Sutarties 1.11 punktas, 2.3 punktas), taip pat aptartos ypatingos vežimo sąlygos – deklaruoti, jei reikia (Sutarties 1.12 punktas). Krovinio mėginiai paimti tik 2019 m. lapkričio 12 d., atsakymai gauti 2019 m. lapkričio 14 d., iš kurių paaiškėjo, jog krovinio dokumentuose (CMR) nurodytas krovinys neatitinka faktiškai vežamo krovinio (vežamas 94,45-94,73 proc. etilo alkoholis, kuris krovinio važtaraštyje įvardintas dezinfekciniu produktu „preparato mišinys Burbegel“). Tokiam kroviniui taikomas 2017 m. kovo 9 d. Lenkijos Respublikos krovinių vežimo keliais ir geležinkeliais bei krosnies kuro prekybos rinkoje stebėjimo sistemos įstatymas, pagal kurio 7 straipsnio 1 dalyje, jei tam tikros prekės pervežamos iš vienos sąjungos narės į kitos narės teritoriją arba trečiąją šalį, vežėjas privalo prieš pradėdamas pervežimą šalies teritorijoje pateikti informaciją registrui, t. y. krovinys turėjo būti deklaruotas, o jo nedeklaravimas minėto įstatymo 22 str. 1 d. pagrindu užtraukia vežėjui 20 000 PLN dydžio baudą. Siekiant išvengti dar didesnių nuostolių dėl prastovų, 2019 m. lapkričio 18 d. vežėjas apmokėjo Lenkijos pareigūnų nurodytas sumokėti baudas (20 000 PLN – vežėjui už transporto priemonę ir 5 000 PLN – už vairuotoją, viso: 25 000 PLN (5 868,54 Eur)). Tik po to iš transporto priemonės buvo nukrautas krovinys, o transporto priemonei su puspriekabe, kuri prastovose prabuvo 11 dienų (nuo 2019 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d.) leista išvykti iš saugomos muitinės aikštelės teritorijos.
6.2. Teismas, priimdamas sprendimą, ginčo santykius nepagrįstai kvalifikavo ne kaip vežimo, t. y. nurodė, jog atsakovė santykyje su ieškovė buvo ne krovinio siuntėja, o kaip ekspedijavimo santykius, t. y. atsakovė santykyje su ieškove veikė išimtinai kaip ekspeditorė.
6.3. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovė nuo 2019 m. lapkričio 8 d. buvo aiškiai informuota, jog atsakovė krovinio vežimo santykyje su ieškove veikia tik kaip ekspeditorė. Priešingai teismo išvadoms, ieškovės atstovo motyvus dėl rašytinės sutarties sudarymo aplinkybių nurodė bylą nagrinėjant iš esmės, rėmėsi byloje esančiu „Skype“ susirašinėjimu su atsakovės atstove T. B., tačiau būtent atsakovės atstovas tik nagrinėjant bylą iš esmės nurodė, jog netvirtina minėto susirašinėjimo autentiškumo, nepripažino, jog susirašinėjime dalyvauja atsakovės darbuotoja, ar deramasi dėl ginčo situacijos krovinio. Po minėtų atsakovės atstovo teiginių, kurie nebuvo nurodyti nei atsiliepime į ieškinį, nei triplike, ieškovės atstovas siekė į juos atsikirsti ir prašė teismo leisti pateikti papildomus įrodymus, išsklaidančius abejones dėl žodinės Sutarties sudarymo aplinkybių ir jų įforminimo rašytine sutartimi. Deja, bet teismas tokio prašymo netenkindamas, užkirto ieškovei galimybę pagrįsti ieškinį. Jeigu teismas būtų tenkinęs ieškovės atstovo prašymą apklausti liudytoją, tai būtų atskleista ginčo esmė, išsiaiškinant, kad atsakovė ginčo santykiuose veikė ne kaip ekspeditorė, o kaip krovinio siuntėja, turėjusi pareigą tinkamai įforminti krovinio dokumentus ir pakrauti krovinį.
6.4. Taigi, krovinio nedeklaravimą bet kuriuo atveju lėmė ne ieškovės neveikimas, o ieškovei perduotų krovinį lydinčių dokumentų neatitikimas faktiškai vežamam kroviniui. Būtent atsakovė prisiėmė krovinio siuntėjo pareigą atsiskaityti už krovinio vežimą, trečiojo asmens ir ieškovės nesiejo jokie sutartiniai santykiai (minėti sutartiniai santykiai yra tarp atsakovės ir trečiojo asmens, t. y. atsakovė ginčo situacijoje yra pirmasis vežėjas CMR konvencijos prasme). Taigi ieškovę ir atsakovę sieja vežėjų tarpusavio santykiai. Ginčo situacijoje, apeliantės nuomone, atsakovę ir trečiąjį asmenį sieja krovinio vežimo santykiai, dėl ko atsakovė yra laikytina vežėju CMR konvencijos prasme. CMR konvencijoje nereglamentuojamos krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūros, todėl sutarties šalys gali dėl to susitarti, o nesant tokio susitarimo krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas. CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti.
6.5. Nagrinėjamu atveju krovinio siuntėjas nepažymėjo krovinio akcizo ženklais, krovinio dokumentuose (sąskaitoje-faktūroje Nr. 190683) nenurodė teisingo krovinio nomenklatūros kodo, dėl ko, muitinės pareigūnams sustabdžius ir patikrinus krovinį, paėmus mėginius, buvo nustatyta, kad talpose yra ne medicininis gelis, o nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio nomenklatūros kodas yra KN 220710. Atsižvelgiant į tai, siuntėjas pažeidė pareigą tinkamai įforminti krovinio dokumentus ir pakrauti krovinį. Kadangi nagrinėjamu atveju sutartiniai santykiai sieja tik ieškovę ir atsakovę, ieškovė, kaip faktinis vežėjas, pagrįstai reiškia reikalavimą atlyginti siuntėjo netinkamais veiksmais padarytus nuostolius iš atsakovės.
6.6. Nagrinėjamu atveju ieškovės žalą sudaro tiesioginiai ir netiesioginiai nuostoliai. Visų pirma, dėl to, kad nebuvo tinkamai surašyti krovinio dokumentai (pažymėtas ne tas nomenklatūros kodas) ieškovei teko sumokėti 25 000 PLN (5 868,54 Eur) baudą, be to, transporto priemonė su priekaba 11 dienų buvo sulaikyta muitinės saugomoje aikštelėje, nors per tą laiką bendrovei minėta transporto priemonė būtų uždirbusi 3 002,89 Eur pajamų. Nagrinėjamu atveju, jeigu siuntėjas būtų tinkamai įforminęs krovinio vežimo dokumentus, tai vežėjo transporto priemonė su kroviniu nebūtų sulaikyta ir ieškovei nebūtų reikėję sumokėti baudos, bei negauti pajamų iš pervežimo paslaugų teikimo.
7. Atsakovė UAB „Cargokodas“ pateikė atsiliepimą į ieškovės UAB „Jautienos guru“ apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Nagrinėjamu atveju atsakovė krovinio vežimo santykiuose buvo ekspeditore. Šią aplinkybę pagrindžia krovinio vežimo dalyvių sutartinių santykių struktūra, sutarčių turinys bei sutarčių faktinis vykdymas, t. y.: 1) 2019 m. lapkričio 7 d. atsakovė ir trečiasis asmuo Nestville Distillery elektroniniu būdu sudarė susitarimą dėl ekspedijavimo paslaugų teikimo, pagal kurią atsakovė, įsipareigojo trečiajam asmeniui Nestville Distillery suteikti ekspedijavimo paslaugas, t. y. surasti krovinio vežėją, kuris trečiojo asmens Nestville Distillery nurodytomis sąlygomis pervežtų trečiojo asmens Nestville Distillery krovinį; 2) 2019 m. lapkričio 8 d. atsakovė ir ieškovė sudarė Sutartį-Užsakymą dėl trečiojo asmens Nestville Distillery krovinio pervežimo, kurios 4 punkte buvo aiškiai išreikštas nurodymas, kad atsakovė tik ekspedijuoja krovinį. Tame pačiame Sutarties punkte ieškovė patvirtino, kad jai yra žinoma, kad pagal Sutartį atsakovė veikia ne kaip siuntėja, bet kaip ekspeditorė; 3) Sutarties 1.9 punkte buvo identifikuotas siuntėjas, t. y. trečiasis asmuo Nestville Distillery. Sutarties 4 punkte ieškovė išreiškė patvirtinimą, kad jai yra žinomi siuntėjo (trečiojo asmens Nestville Distillery) duomenys; 4) Krovinio pakrovimo į ieškovės transporto priemonę metu krovinio siuntėjas (trečiasis asmuo Nestville Distillery) ieškovei pateikė važtaraštį Nr. 0000237, kuriame krovinio siuntėju buvo nurodytas būtent trečiasis asmuo Nestville Distillery; 5) Krovinio siuntėjas (trečiasis asmuo Nestville Distillery) su kroviniu (pakrovimo metu) ieškovei pateikė visus dokumentus / informaciją, reikiamą krovinio pervežimui atlikti. Atitinkamai, atsakovė jokių ieškovei pateiktinų dokumentų neperdavė, kadangi jų neturėjo ir negalėjo turėti, nes teisiniame santykyje su ieškove nebuvo siuntėju.
7.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog krovinio vežimo santykiai važtaraščio Nr. 000237 ir Sutarties pagrindu susiformavo tarp ieškovės kaip krovinio vežėjo ir trečiojo asmens Nestville Distillery kaip krovinio siuntėjo. Atsakovė šiame santykyje veikė tik kaip tarpininkė – ekspeditorė, krovinio siuntėjo trečiojo asmens Nestville Distillery pavedimu suradusi krovinio vežėją – ieškovę, su ja krovinio siuntėjo trečiojo asmens Nestville Distillery pavedimu ir vardu sudariusi krovinio vežimo sutartį ir įsipareigojusi krovinio siuntėjo trečiojo asmens Nestville Distillery lėšomis atsiskaityti už pervežimą Sutartyje nustatyta tvarka. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad santykyje su ieškove atsakovė veikė kaip krovinio siuntėja ar leido ieškovei suprasti, kad atsakovė, o ne trečiasis asmuo Nestville Distillery, yra krovinio siuntėjas.
7.3. Apeliaciniame skunde ieškovė iš dalies pakeitė savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių, t. y. nurodo, kad neva Sutartis buvo sudaryta ne 2019 m. lapkričio 8 d., bet kita data, ir tokią aplinkybę, kaip ir kitas Sutarties sudarymo aplinkybes, neva galėtų patvirtinti liudytojai, dėl kurių iškvietimo liudyti ieškovė pateikė prašymą baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės. Tačiau pažymėta, kad Sutartį į bylą pateikė pati ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taip pat ieškovė procesiniuose dokumentuose neginčijo Sutarties sudarymo fakto, joje nurodytų sąlygų, įskaitant ir sutarties sudarymo datos bei nepalaikė su tuo susijusios tam tikros pozicijos. Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko ilgiau kaip dvejus metus. Per šį laiką vyko daug teismo posėdžių, ieškovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, todėl, ieškovė galėjo savo teisę dėl liudytojų šaukimo realizuoti savalaikiai, t. y. ženkliai anksčiau, negu besibaigiant bylos nagrinėjimui iš esmės. Ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovė visu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuosekliai palaikė poziciją, jog vežimo santykiuose atsakovė veikė kaip ekspeditorė. Dėl to pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė ieškovės nesavalaikį prašymą dėl liudytojų šaukimo, kuris buvo pateiktas teismo posėdžio metu, faktiškai jau baigus bylos nagrinėjimą iš esmės.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimo ir 2022 m. lapkričio 7 d. papildomo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas ir iš ieškovės priteistos atsakovei bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, 2019 m. lapkričio 7 d. trečiojo asmens Nestville Distillery el. paštu (duomenys neskelbtini) atsakovei (el. paštu (duomenys neskelbtini)) siuntė laišką, kuriame nurodė, kad nori pateikti užsakymą: krovinys – paruošimo mišinys „Burbegel“, 14 tonų, 16IBC konteinerių; maršrutas – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) (UAB „PW Group“); pakrovimas 2019 m. lapkričio 8 d. 00:00; iškrovimas – 2019 m. lapkričio 11 d. 00:00; „Cargokodas“ mokėtinas ekspedijavimo mokestis: 100 eurų; pervežimo kaina – vežėjui per jūsų bendrovę mokėsime ne daugiau kaip 1 000 eurų. Pateiktos pastabos: prašoma surasti vežėją, sudaryti su juo sutartį ir informuoti, kad krovinius gali tekti deklaruoti šalyse, kurios pateks į vežėjo maršrutą. Vežėjui bus pateikiama sąskaita faktūra, važtaraštis ir kiti reikalingi dokumentai. Atsakovės atstovas atsakė, kad užsakymą priima.
12. Atsakovė (užsakovė) ir ieškovė UAB „Jautienos guru“ (vežėja) 2019 m. lapkričio 8 d. sudarė Sutartį – užsakymą, t. y. krovinio vežimo sutartį. Nurodytas vežimo maršrutas – Hniezdne (SL) – Vilnius (LT); krovinio pavadinimas 16 IBC, ADR 3, 14 t; krovinio svoris – 1 t; krovinio pasikrovimo data – 2019 m. lapkričio 8 d. 00:00; krovinio pristatymo data – 2019 m. lapkričio 11 d. 00:00; siuntėjas Nestville Distillery; pakrovimo vieta (duomenys neskelbtini), gavėjas – Vilnius, pervežimo kaina 1000 Eur, ypatingos vežimo sąlygos – deklaruoti, jei reikia (Sutarties 1.1, 1.2, 1.3, 1.7, 1.8, 1.9, 1.10, 1.11 ir 1.12 punktai). Sutarties 4 punkte nustatyta, kad vežėjas patvirtina, kad jam yra žinoma, jog užsakovas pagal šią sutartį veikia kaip ekspeditorius, nėra krovinio savininkas ir pirminis pervežimo užsakovas / siuntėjas. Šio asmens duomenys vežėjui žinomi. Sutartyje nurodyta sąvoka užsakovas yra naudojama tik patogumo prasme. Sutarties 6 punkte nustatyta, kad sutartis galioja pasirašyta faksu ar el. paštu (skanuota versija). Tuo atveju, jeigu faksu (ar el. paštu) sudarytoje sutartyje nėra vienos iš šalių parašo ir / ar antspaudo, tačiau vežėjas krovinį priima vežimui ir surašomas CMR važtaraštis, šalys sutaria, jog laikoma, kad ši sutartis sudaryta ir visos jos joje numatytos sąlygos galioja sutarties šalims. Pateikta sutartis apeliantės nepasirašyta.
13. Iš tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio Nr. 0000237 nustatyta, kad krovinio siuntėjas yra Nestville Distillery, BGV, s.r.o, (duomenys neskelbtini), gavėja UAB „PW Group“, (duomenys neskelbtini), Latvija, vežėja UAB „Vilketras“ (dabartinis pavadinimas UAB „Jautienos guru“), priedai nurodomi: Invoice n. 190683, bill of loading 718 ir order no 4. Šis dokumentas pasirašytas siuntėjo Nestville Distillery ir trečiojo asmens D. K., ieškovės darbuotojo (vairuotojo). Sąskaitoje faktūroje Nr. 190683 ir važtaraštyje Nr. 718 nurodoma, kad vežamos prekės „Burbegel“ paruošimo mišinys KNN 3006 7000, pakuote 16 x (BC) BURBEGEL paruošimo mišinys, transportas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vežėjas UAB „Vilketras“, ženklinimas UN 1987, 3 klasė, II. pakavimo grupė, (D, E), alkoholio su denatūruotu agentu tūris - 16 000 L.
14. Mažosios Lenkijos Krokuvos muitinės – iždo viršininko 2020 m. vasario 18 d. sprendimu, vadovaujantis 2017 m. kovo 9 d. Krovinių vežimo keliais ir geležinkeliais bei krosnies kuro prekybos rinkoje stebėjimo sistemos įstatymo 26 straipsnio 1 ir 2 dalimis UAB „Vilketras“ skirta 20 000 zlotų bauda už tai, kad vežėjas nedeklaravo krovinio vežimo šalies teritorijoje. Šiame sprendime nurodoma, kad 2019 m. lapkričio 8 d. muitinės – iždo pareigūnai sustabdė krovininį automobilį, pažymėtą ADR ženklais, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini). Kilus įtarimui, kad vežama prekė „Preparation Mixture BURBEGEL“ priskirta prie neteisingo kombinuotosios nomenklatūros kodo siekiant išvengti uždeklaruoti gabenamą krovinį Elektroninių muitinės ir mokesčių paslaugų platformoje, taip pat atlikus kratą, kurios metu rastas skystas, skaidrus alkoholio kvapo skystis, pareigūnai paėmė prekių mėginius. 2019 m. lapkričio 14 d. gautas raštas, kad gabenamos prekės buvo ne medicininis gelis, o nedenatūruotas etilo alkoholis. Šis produktas turėtų būti priskirtas KN numeriu 220710. Kadangi prekė nebuvo pažymėta akcizo ženklais bei neuždeklaruota krovinių vežimo keliais ir geležinkeliais sistemoje SENT, pareigūnai nusprendė skirti 5 000,00 PLN dydžio baudą vairuotojui, ir paimti 20 000,00 PLN dydžio užstatą, kuris bus įskaitytas į būsimą baudą. Pareigūnai sulaikė prekes ir jos buvo iškrautos įmonės „Solwent Vistol S.A.“ sandėlyje. Po to transporto priemonė su puspriekabe buvo išleista. Sprendime konstatuota, kad gabenamos prekės buvo nedenatūruotas etilo alkoholis, kuris priskiriamas prie KN 220710 prekės grupės, todėl norint įgyvendinti šių prekių gabenimą per Lenkiją, yra privalu, prieš įvažiuojant į Lenkiją, deklaruoti tokį vežimą SENT sistemoje. Ši pareiga, kai prekės gabenamos per Lenkijos teritoriją, tenka vežėjui. UAB „Vilketras“ šios pareigos neįvykdė, t. y. prieš įvažiuodama į Lenkiją ji neuždeklaravo nedenatūruoto etilo alkoholio gabenimą, todėl skirta 20 000 PLN bauda.
15. Ieškovė 20 000 PLN užstatą ir 5 000 PLN vairuotojo baudą sumokėjo grynaisiais pinigais 2019 m. lapkričio 18 d.
16. 2019 m. lapkričio 28 d. ieškovė pateikė pretenziją atsakovei, kuria pareikalavo atlyginti nuostolius, 5 868,54 Eur (25 000 PLN dydžio baudas), 3 002,89 Eur negautas pajamas už transporto priemonės prastovą laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d. Atsakovė, atsakydama ieškovei į pretenziją, 2019 m. gruodžio 13 d. rašte nurodė, kad su pretenzija ji nesutinka.
17. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, tačiau apeliantė nesutikdama su priimtu sprendimu nurodo, kad teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo ir rinkimo procesą, taip pat netinkamai įvertino tarp apeliantės ir atsakovės susiklosčiusius teisinius santykius, t. y. neteisingai kvalifikuota, kad atsakovė yra tik ekspeditorė.
Dėl teismo vaidmens įrodinėjimo procese
18. CPK 265 straipsnis reglamentuoja klausimus, kurie išsprendžiami priimant sprendimą. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas ir ar ieškinys yra tenkintinas. Pažymėtina, kad visi šie klausimai, kurių išnagrinėjimas reiškia galutinio teismo sprendimo priėmimą (CPK 260 straipsnis), negali būti tinkamai išspręsti, neužtikrinus tinkamo įrodinėjimo proceso.
19. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 22 punktas).
20. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamą teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.
21. Įrodinėjimo procesas civilinėje byloje susideda iš faktų ir įrodymų nurodymo, įrodymų rinkimo, pateikimo, tyrimo ir vertinimo. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ginčas dėl žalos atlyginimo, šiuo atveju ieškiniu pareikšti tokie reikalavimai, nepriklauso tokioms byloms, kuriose teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021). Kita vertus, tokios teisės bendrais procesiniais atvejais neturėjimas nereiškia, kad teismui įrodinėjimo procese tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo. Vis dėlto teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti šios nutarties 28 punkte įvardyti klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).
22. Teismas įrodymus tiria civilinių bylų nagrinėjimo stadijoje, nagrinėdamas bylą iš esmės. Tirdamas įrodymus, teismas privalo patikrinti priimtų įrodymų sąsajumą, leistinumą, įrodomąją reikšmę, palyginti skirtingomis įrodinėjimo priemonėmis gauti informaciją (CPK 250 straipsnis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.).
23. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad vien tai, jog byloje dalyvaujantis asmuo nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2022, 53 punktas).
24. Šioje byloje ieškovė UAB „Jautienos guru“ pareiškė ieškinį dėl žalos (nuostolių ir negautų pajamų) atlyginimo. Taigi ieškovė privalėjo įrodyti civilinei atsakomybei atsirasti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, kaltę (CK 6.245- 6.249 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą sprendė, kad atsakovė nėra atsakinga dėl žalos apeliantei, t. y. atsakovė nėra krovinio siuntėja, o ekspeditorė, todėl neturi atlyginti apeliantės (vežėjos) patirtos žalos gabenant krovinį.
25. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, kadangi nesuteikė apeliantei galimybės pateikti papildomus įrodymus, išsklaidančius abejones dėl žodinės Sutarties sudarymo aplinkybių ir jų įforminimo rašytine sutartimi. Visgi apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais neturi pagrindo sutikti. Pirmiausia paminėtina, kad ieškovė ieškinyje nurodė, kad Sutartis buvo sudaryta 2019 m. lapkričio 8 d., t. y. ieškovė neįrodinėjo, kad sutartis buvo sudaryta žodžiu, o tik vėliau atsakovė atsiuntė pačią Sutartį. Pačios Sutarties ar jos sąlygų neginčijo, nors procesiniuose dokumentuose atsakovė laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ji yra ekspeditorė, kas yra nurodyta Sutartyje, o ne krovinio siuntėja. Byla pagal ieškovės ieškinį iškelta 2020 m. lapkričio 17 d., teismo posėdis, kuriame šalis pasisakė dėl ginčo esmės vyko 2022 m. rugsėjo 23 d., prašymą dėl papildomų įrodymų rinkimo ieškovė pareiškė tik po šalių pasisakymų dėl ginčo esmės ir įrodymų pagarsinimo, taigi nors aplinkybė, kad atsakovė nesutinka, jog yra krovinio siuntėja, buvo žinoma iš atsakovės procesinių dokumentų, ieškovė savalaikiai neįrodinėjo Sutarties sudarymo aplinkybių. Paminėtina, kad įrodymų rinkimas nėra begalinis, todėl šalis tinkamai naudodamasi savo procesinėmis teisėmis turi pareigą teikti įrodymus ir nurodyti faktines aplinkybes, reikšmingas ginčui spręsti, nevilkindamos bylos proceso.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui atsisakius tenkinti ieškovės prašymą rinkti papildomus įrodymus, t. y. susirašinėjimo, esančio Skype programoje, patvirtinimo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (ko prašė teismo posėdyje) ir liudytojos iškvietimu, nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, taip pat neužkirto kelio ieškovei pagrįsti ieškinio. Kaip minėta, pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Be to, paminėtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės pateiktą susirašinėjimą, esantį Skype programoje, įvertino kartu su kitais įrodymais ir detaliai dėl jo pasisakė, kaip nepatvirtinantį fakto, kad atsakovė leido suprasti ieškovei, kad ji veikia kaip krovinio siuntėja, o ne ekspeditorė. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepadarė procesinių teisės normų pažeidimų įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo aspektu, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys dėl pirmosios instancijos teismo teisinio vertinimo, nustatant krovinio siuntėją.
Dėl krovinio siuntėjo nustatymo
27. Krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartis – konsensualinė, nes pripažįstama, kad ji sudaryta sutarties šalims pasiekus susitarimą dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 1, 2 dalys, 6.808 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-706/2015). Pagal CK 6. 808 straipsnio 1 dalį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. CK 6.824 straipsnio 3 dalis nustato, kad krovinio ekspedijavimo sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies – užsakovo lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu. Pagal CMR konvenciją vežimo sutartis yra susitarimas, kurio viena iš šalių (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietą gavėjui), o kita šalis – sumokėti vežimo užmokestį.
28. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais sutartis, sudaryta pagal CMR konvencijos nuostatas, laikytina sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnis), todėl šios sutarties šalys yra krovinio siuntėjas ir vežėjas. Faktinis krovinio siuntėjas, nurodomas CMR važtaraštyje, ir siuntėjas, kaip vežimo sutarties šalis, ne visada gali sutapti. Tai priklauso nuo to, kas su vežėju sudarė krovinio vežimo sutartį įsipareigodamas už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį ir kam vežėjas įsipareigojo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). CMR konvencija nereglamentuoja pervežimo sutarties turinio ir formos, taip pat tik iš dalies reglamentuoja vežimo sutarties sudarymo tvarką, reikalingą siuntėjui ir vežėjui kaip sutarties šalims nustatyti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti ir kvalifikuoti teisinį sutartinį santykį, nustatydamas sutarties turinį ir jos šalis, vadovaudamasis tiek sutarties sudarymui taikytina teise, tiek ir sutarties kvalifikavimui reikšmingomis CMR konvencijos nuostatomis (pvz., CMR konvencijos 4, 9 straipsniais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-28/2013; 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2013; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018, 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-421/2020).
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CMR konvencijos 4 straipsnio ir 9 straipsnio 1 punkto nuostatas važtaraštis yra vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantis dokumentas, kuris yra prima facie (turintis didesnę įrodomąją galią) įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, nebent bus įrodyta priešingai. Jei važtaraštis nesurašytas, pamestas ar užpildytas neteisingai, tai neturi įtakos šalių sudarytai vežimo sutarčiai ir jos veikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013). CMR konvencijos 4 straipsnio nuostatos suteikia didesnę reikšmę vežimo sutartyje, o ne važtaraštyje nustatytoms sąlygoms, kad, šalims nepakeitus sudarytos vežimo sutarties, važtaraštyje nurodyti duomenys jos nekeičia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-421/2020, 21 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).
30. Tokiu atveju, kai krovinį vežėjui perduoda ir važtaraštį pasirašo vienas subjektas, o su vežėju krovinių vežimo keliais sutartį sudaro kitas, sprendžiant dėl to, ką laikyti krovinio siuntėju, turinčiu tam tikrus įsipareigojimus vežėjui, ir atitinkamai dėl to, kas turi atsakyti žalą patyrusiam vežėjui, visų pirma vertintina būtent krovinio vežimo keliais sutartis, kurią pasirašęs asmuo įsipareigoja vežėjui už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį, o pastarasis įsipareigoja perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui. Jeigu tokia sutartis nėra sudaroma, minėta, siuntėjo ir vežėjo (-ų) susitarimas gali būti išreikštas ir faktiniam vežėjui pateikus važtaraštį, kuriame jis nurodytas vežėju, o siuntėjui šio važtaraščio pagrindu išdavus krovinį, taip pat pagal tai, kuris asmuo kaip siuntėjas yra nurodytas važtaraštyje, bei kitas susitarimo aplinkybes, iš kurių galima spręsti, kad vežėjas turėjo suprasti, kas yra siuntėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-421/2020).
31. Taigi būtent susitariančių siuntėjo ir vežėjo rašytinė krovinių vežimo keliais sutartis, jei tokia buvo sudaryta, nulemia susitariančio siuntėjo atsakomybės vežėjui apimtį ir garantuoja jam, kad netinkamo sutarties vykdymo atveju susitarianti šalis – siuntėjas atsakys vežėjui už jo patirtus nuostolius. Taigi jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis užsako krovinio pervežimo paslaugą, ji laikoma krovinio siuntėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio siuntėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį perdavė (pakrovė) kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-421/2020).
32. Kasacinio teismo praktikoje vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti; nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, visi šie asmenys laikomi vežėjais CMR konvencijos prasme. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ši sutartinių santykių kvalifikavimo nuostata aktuali, kai krovinį veža keli vežėjai paeiliui, taip pat, kai krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas (susitariantysis vežėjas) pats krovinio neveža, bet savo ruožtu dėl to paties vežimo sudaro sutartį su kitu (kitais) vežėju, kuris krovinį veža (faktinis vežėjas) savo vardu, ir kurį, kaip vežėją, suvokia krovinio siuntėjas. Siuntėjo ir vežėjų susitarimas gali būti išreikštas įvairia forma, pvz., tiesiogiai sudarius sutartį dėl krovinio vežimo, faktiniam vežėjui pateikus važtaraštį, kuriame jis nurodytas vežėju, o siuntėjui šio važtaraščio pagrindu išdavus krovinį, ir kt. Ekspeditorius taip pat laikomas vežėju, jeigu sutartimi su siuntėju akivaizdžiai prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą arba gavo atlyginimą ir už vežimą, nesant nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2014).
33. Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo Nestville Distillery 2019 m. lapkričio 7 d. pateikė atsakovei užsakymą, kuriuo prašė už 100 Eur ekspedijavimo mokestį surasti vežėją kroviniui (paruošimo mišinys „Burbegel“, 14 tonų, 16IBC konteinerių), nuvežti iš (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) (UAB „PW Group“), kuriam per atsakovę sumokės ne daugiau kaip 1 000 eurų ir su juo sudaryti sutartį, nurodant, kad krovinius gali tekti deklaruoti šalyse, kurios pateks į vežėjo maršrutą. Atsakovė priėmė būtent tokį užsakymą, t. y. ji neįsipareigojo trečiajam asmeniui pervežti krovinio, tačiau įsipareigojo surasti vežėją už mokestį, krovinį ekspedijuoti. Sutarta atsakovei atsiskaityti tik už ekspedijavimą, o su vežėju atsiskaityti per atsakovę, t. y. jai nebuvo numatytas atlygis už vežimą. Taigi atsakovė veikė kaip tarpininkė, trečiojo asmens Nestville Distillery pavedimu įsipareigojo sudaryti su vežėju sutartį ir atsiskaityti už krovinio pervežimą Nestville Distillery lėšomis. Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliantės argumentai, kad atsakovė laikytina vežėja ir tarp atsakovės ir apeliantės susiklostė vežėjų santykiai.
34. 2019 m. lapkričio 8 d. buvo sudaryta Sutartis, kurioje nors nurodoma, kad užsakovė (atsakovė) pateikia krovinius pagal užsakymą (Sutarties 2.1 punktas), atsiskaito už pervežimo paslaugas (2.3 punktas), tačiau Sutarties 1.9 punkte yra aiškiai nurodoma, kad siuntėjas yra Nestville Distillery, o užsakovė (atsakovė) pagal šią Sutartį veikia kaip ekspeditorė, nėra krovinio savininkė ir pirminio pervežimo užsakovė / siuntėja (Sutarties 4 punktas). Taip pat nurodyta, kad šio asmens duomenys vežėjui žinomi, t. y. žinomi siuntėjo / pirminio užsakovo duomenys. Atsižvelgiant į šios Sutarties nuostatas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantei turėjo būti žinoma, kad atsakovė veikia kaip ekspeditorė, o ne krovinio siuntėja.
35. Pažymėtina, kad Sutartį pirmosios instancijos teismui pateikė apeliantė, ieškiniu Sutarties sąlygų, kaip neatitinkančių apeliantės valios ar žodinių šalių susitarimų, neginčijo, kaip ir Sutarties sudarymo aplinkybių. Tik apeliaciniu skundu nurodoma, kad 2019 m. lapkričio 7 d. pervežimo sutartis buvo sudaryta žodžiu, taip pakeičiant iš dalies ieškinio pagrindą, kadangi ieškinyje nebuvo teigiama, kad sutartis sudaryta žodžiu, o nurodyta, kad sudaryta rašytinė 2019 m. lapkričio 8 d. Sutartis. Paminėtina, kad pagal CPK 141 straipsnio 1 dalies nuostatą pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą ieškovas turi teisę tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Šiuo atveju faktinių ieškinio aplinkybių keitimas apeliaciniame procese nėra galimas, be to, pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenagrinėjo, kadangi apeliantė ieškiniu neginčijo ir neįrodinėjo tokių aplinkybių, o tik apeliavo nesavalaikiai baigiant bylą nagrinėti iš esmės. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis)
36. Apeliantė tai, kad siuntėjas yra Nestville Distillery, turėjo suprasti ir pasikraunant krovinį iš Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio Nr.0000237 ir prie jo pridėtų dokumentų, kuriame aiškiai nurodyta, kad siuntėjas yra Nestville Distillery, gavėjas UAB „PW Group“, vežėja apeliantė UAB „Jautienos guru“ (buvęs UAB „Vilketras“). Trečiasis asmuo Nestville Distillery krovinio pakrovimo metu perdavė vežėjui (apeliantei) visus krovinį lydinčius dokumentus, ką pagal atsakovės ir trečiojo asmens susitarimą ir buvo įsipareigojęs padaryti, o atsakovė jokių dokumentų, susijusių su kroviniu, apeliantei neperdavė. Net jei ir daryti prielaidą, kad atsakovė Sutartį apeliantei atsiuntė vėliau, apeliantė turėjo suprasti iš Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio Nr.0000237 ir prie jo pridėtų dokumentų, kas yra krovinio siuntėjas ir kam ji įsipareigoja pervežti krovinį.
37. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų apeliantės argumentus, kad atsakovė apeliantei leido suprasti, kad ji yra krovinio siuntėja, o ne trečiasis asmuo Nestville Distillery. Pateiktas Skype susirašinėjimas su T., kurią apeliantė nurodė kaip atsakovės atstove T. B., nepatvirtina apeliantės argumentų, kad atsakovė leido suprasti, kad ji yra krovinio siuntėja. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktas susirašinėjimas nurodo priešingas aplinkybes, kad atsakovė veikė kaip ekspeditorė, ji tarpininkavo tarp vežėjos ir krovinio siuntėjos, t. y. susirašinėjime nurodoma: kad ketinama susisiekti su gamykla, kad ji skambintų į Lenkijos muitinę; informavo, kad „jie bendrauja su muitine, vaziuoja ju, juristas, taip kaip tariasi ar panasiai jie man neskambina, neraportuoja“; perduodavo gautą informaciją iš klientės (Nestville Distillery); nurodė „pats klientas paskambino, pasake, kad duos, kad tu be manes, be tarpininku turėtum rysi su teisininku atstovaujanciu gamyklos interesus“; vėliau buvo perduotas advokato numeris; nurodė, kad „kalbėjau siandien su advokatu, sake kai tik vairuotojas gris, nuskanuoti jam ir atsiusti visus doku, siandien vakare planuoju susitikima, su LV atstovu“; prašė pateikti dokumentus, kad persiųstų klientui. Visos šios aplinkybės neparodo, kad atsakovė savo veiksmais leido suprasti apeliantei, kad ji yra krovinio siuntėja, kadangi visa informacija tarpininkaujant buvo perduodama klientui, trečiajam asmeniui Nestville Distillery, kuri pagal pateiktas žinutes ir sprendė klausimus dėl krovinio sulaikymo Lenkijoje, siūlė savo teisininkus, pagalbą atsakovei.
38. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, sprendžia, kad atsakovė veikė kaip ekspeditorė (CK 6.824 straipsnio 3 dalis), o krovinio vežimo santykiai sutarties ir Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio Nr.0000237 pagrindu atsirado tarp apeliantės ir krovinio siuntėjo trečiojo asmens Nestville Distillery.
39. Kadangi atsakovė nėra subjektas – krovinio siuntėja, kuris apeliantei, kaip vežėjai, turėtų būti atsakingas už padarytą žalą krovinio gabenimo metu, todėl nėra pagrindo pasisakyti dėl civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, numatytų CK 6.245- 6.249 straipsniuose.
Dėl bylos baigties
40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė teisės aktus susijusius su ginčo dalyku, ir teismų praktiką, todėl atmesdamas ieškovės ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimas ir 2022 m. lapkričio 7 d. papildomas sprendimas paliekami nepakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
41. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese
42. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
43. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, iš jos priteistinas atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. 1 452,00 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
Apeliacinį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimą ir 2022 m. lapkričio 7 d. papildomą sprendimą nepakeistus.
Priteisti iš ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės ,,Jautienos guru“, juridinio asmens kodas 303093087, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Cargokodas“, juridinio asmens kodas 304435412, 1 452,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teisėjos Dalia Trumpulienė
Urmila Valiukienė
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė