Civilinė byla Nr. 2A-340/2008
Procesinio sprendimo kategorijos 93.1; 99.1.5. 99.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. birželio 25 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alės Bukavinienės, Nijolės Piškinaitės,
sekretoriaujant Jūratei Lajauskienei,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Arūnui Kučinskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo žemės ūkio bendrovės „Masteikiai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-910-324/2007, iškeltoje pagal ieškovo J. J. firmos „Livila“ ieškinį atsakovui žemės ūkio bendrovei „Masteikiai“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
J. J. firma „Livila“ pareiškė ieškinį dokumentinio proceso tvarka ir prašė Kauno apygardos teismo priteisti iš atsakovo ŽŪB „Masteikiai“ 130 000 Lt skolos, 4589,30 Lt delspinigių bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu 2006 m. spalio 17 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią paskolino atsakovui 224 220 Lt javų kombainui įsigyti. Šalys susitarė, kad iki 2006 m. gruodžio 24 d. negrąžinus paskolos, atsakovas turės sumokėti ieškovui 6 procentų metines palūkanas, o negrąžinus paskolos iki 2007 m. kovo 31 d., atsakovas privalės grąžinti javų nuėmimo kombainą ieškovui, kuris, pardavęs, kombainą, atsiims negrąžintą paskolos dalį, o likusią pinigų dalį atiduos paskolos gavėjui. Paaiškino, kad atsakovas grąžino dalį paskolos, o negrąžinta paskolos dalis turi būti iš jo priteista. Už ieškinio nagrinėjimą ieškovas sumokėjo 1845,89 Lt žyminio mokesčio.
Kauno apygardos teismas 2007 m. birželio 15 d. nutartimi nutarė, kad ieškinys negali būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka ir įpareigojo ieškovą primokėti trūkstamą 1882,81 Lt žyminį mokestį.
Ieškovui įvykdžius šį reikalavimą, Kauno apygardos teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovui 80 000 Lt negrąžintos skolos, 4588,74 Lt delspinigių, 3728,70 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 1000 Lt advokato pagalbos išlaidų bei 9,30 Lt pašto išlaidų valstybei, o kitą ieškinio dalį atmetė. Nurodė, kad po ieškinio pareiškimo teisme ieškovas grąžino atsakovui 50 000 Lt, o byloje pateikti rašytiniai įrodymai įrodo, kad atsakovas negrąžino ieškovui pagal paskolos sutartį 80000 Lt. Dėl uždelsto sutartinės prievolės įvykdymo turi sumokėti ieškovui delspinigius. Teismas visą ieškovo sumokėtą žyminį mokestį už ieškinio nagrinėjimą priteisė iš atsakovo, o atsakovo patirtas advokato pagalbos išlaidas sumažino per pusę (CPK 98 str.).
Atsakovas ŽŪB „Masteikiai“ apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteista 3728,70 Lt sumokėto žyminio mokesčio, pakeisti ir priteisti ieškovui iš atsakovo 1160,14 Lt žyminio mokesčio. Skundą grindžia šiais motyvais:
- Teismas pažeidė CPK 93 straipsnio antrosios dalies nuostatą, kuri nustato, kad ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.
- Ieškovas, pareikšdamas ieškinį, prašė teismo priteisti iš atsakovo 1845,89 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Teismas, tenkindamas ieškinio dalį, žyminį mokestį iš atsakovo turėjo priteisti atsižvelgdamas į patenkintų reikalavimų dalį.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagrindinis šioje byloje sprendžiamas klausimas: ar pirmosios instancijos teismas, atsakovui savanoriškai patenkinus ieškinyje pareikšto reikalavimo dalį, turi teisę iš atsakovo ieškovui priteisti už patenkinto reikalavimo dalies nagrinėjimą sumokėtą žyminį mokestį.
Bylinėjantis patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra bylą iš esmės išsprendusio teismo pareiga, kuri turi būti įgyvendinta remiantis proceso įstatymo nuostatomis, paprastai neatsižvelgiant į tai, ar šalys prašė priteisti jų sumokėtą žyminį mokestį, ar tokio prašymo nepateikė. (CPK 93 str.). Tik išimtiniais įstatyme numatytais atvejais bylinėjimosi išlaidos atlyginamos esant šalies prašymui (CPK 94, 98 str.).
Žyminis mokestis - viena iš bylinėjimosi išlaidų rūšių (CPK 79 str.), todėl jis paskirstomas pagal taisykles, kurios taikomos visų bylinėjimosi išlaidų paskirstymui, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. CPK 93 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtinta bendra taisyklė nustato, kad ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Tačiau tuo atveju, kai ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino, tai ieškovo prašymu teismas priteisia iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 94 str. 1 d.). CPK 87 straipsnio antroji dalis numato, kad ieškovui atsisakius ieškinio dėl to, kad pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, ieškovui grąžinami 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos. Taigi, minėtos teisės normos aiškintinos sistemiškai, ir 75 procentus ieškovo sumokėto žyminio mokesčio už ieškinio nagrinėjimą ieškovui grąžina valstybė iš savo biudžeto (CPK 87 str. 2 d.), o 25 procentai sumokėto žyminio mokesčio, esant ieškovo prašymui, priteisiama iš atsakovo (CPK 94 str. 1 d.). Tačiau nurodytos proceso teisės normos nenustato žyminio mokesčio paskirstymo taisyklių, kai atsakovas savanoriškai patenkina ieškinyje pareikšto reikalavimo dalį, o ieškovo atsisakymo nuo šios reikalavimo dalies nėra.
Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai laisvai disponuoja jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Šalys plačiai naudojasi proceso įstatymo suteikiamomis procesinėmis galimybėmis: ieškovas nustato bylos nagrinėjimo dalyką, turi teisę keisti ieškinio dalyką ir pagrindą, padidinti ar sumažinti ieškinyje pareikštus reikalavimus, atsisakyti ieškinio, atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį ir kt. (CPK 42 str. 1 d.). Šaliai atsisakant ieškinio, teismas išaiškina jai tokio procesinio veiksmo teisinius padarinius, t.y. jog byla bus nutraukta ir ateityje kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nebebus galima (CPK 140 str. 1 d.). Sisteminė proceso įstatymo analizė leidžia spręsti, kad ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas bei ieškinyje pareikštų reikalavimų padidinimas ar sumažinimas yra skirtingos ir savarankiškos procesinės teisės, kurios sukelia skirtingus teisinius padarinius. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiant ieškinio dalyką ar pagrindą, pakinta ieškinio elementai, o sumažinant ar padidinant ieškinio reikalavimus, tik padidėja ar sumažėja ieškinio dalyko apimtis, bet pats ieškinio dalykas nesikeičia, kadangi išlieka tas pats materialusis teisinis reikalavimas. Nepaisant nurodytų skirtumų, abi procesinės teisės, t.y. tiek ieškinio dalyko ar pagrindo keitimas, tiek ir reikalavimų sumažinimas ar padidinimas įgyvendinamos laikantis tų pačių proceso teisės taisyklių - CPK 141 straipsnio nuostatų (CPK 3 str. 7 d., 42 str. 1 d., 3 str. 6 d. ir 141 str.).
Tuomet, kai po ieškinio pareiškimo ir civilinės bylos iškėlimo teisme atsakovas patenkino ieškovo reikalavimus, teismui turi būti pateikiami ieškinyje pareikštų reikalavimų patenkinimą įrodantys dokumentai. Gavęs šiuos dokumentus, teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes, turi išaiškinti ieškovui teisę atsisakyti ieškinyje pareikštų reikalavimų ar jų dalies arba sumažinti reikalavimus bei paaiškinti tokių procesinių veiksmų atlikimo teisinius padarinius (CPK 140 str. 1 d., 141 str., 158 str. 3 d.). Priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, atsakovui patenkinus ieškinį, dalį ieškinio reikalavimų ar ieškinio reikalavimo dalį, gali susidaryti įvairios procesinės situacijos, sukeliančios skirtingus teisinius padarinius.
Atsakovui savanoriškai patenkinus ieškinį, ieškovas turi teisę atsisakyti visų ieškinyje pareikštų reikalavimų. Atsakovui patenkinus vieną iš ieškinyje pareikštų reikalavimų, ieškovas turi teisę atsisakyti patenkinto reikalavimo. Šiais atvejais teismas atitinkamai bylą ar jos dalį nutraukia ir grąžina ieškovui iš valstybės biudžeto 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str. 2 d., 140 str. 1 d.), o kitą žyminio mokesčio dalį priteisia ieškovui iš atsakovo (CPK 94 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas įpareigoja teismą grąžinti šaliai sumokėto žyminio mokesčio dalį iš valstybės biudžeto, neatsižvelgiant į ieškinio atsisakymo priežastis (CPK 87 str. 2 d.). Tačiau proceso įstatymo normos neįpareigoja ieškovą, atsakovui patenkinus ieškinį ar dalį pareikštų ieškinio reikalavimų, atsisakyti ieškinio ar jo dalies. Ieškovui neatsisakius ieškinio ar jo dalies, teismas, įvykdęs išaiškinimo pareigą, turi bylą nagrinėti iš esmės ir ieškinį ar jo dalį atmesti, nors ir nustatoma, kad atsakovas visiškai ar iš dalies patenkino ieškinio reikalavimus bylos nagrinėjimo metu. Tokiu atveju nebus teisinio pagrindo nei grąžinti ieškovui iš valstybės biudžeto sumokėto žyminio mokesčio dalį, nei priteisti likusią žyminio mokesčio dalį iš atsakovo, nes bus taikoma bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė (CPK 93 str. 1 ir 2 d.).
Kita situacija gali susidaryti tuomet, kai atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu savanoriškai patenkino ieškinyje pareikšto reikalavimo (turtinio ar neturtinio) dalį. Tokiu atveju būtina spręsti ne ieškovo atsisakymo nuo ieškinio reikalavimo dalies, o ieškinio reikalavimo sumažinimo klausimą. Vientiso reikalavimo išskaidymas, ieškovui atsisakant patenkintos reikalavimo dalies ir bylą šioje reikalavimo dalyje nutraukiant, neatitiktų teisinės logikos, sukeltų painiavą ir teisinį neaiškumą, kadangi sumažinus ieškinio reikalavimą, ieškinio elementai nesikeičia. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo išskaidyti pareikštą reikalavimą į atskirus reikalavimus ir nutraukti bylos dalį. Ieškovui pateikus pareiškimą dėl ieškinyje pareikšto reikalavimo sumažinimo, teismas šiuo klausimu turi priimti procesinį sprendimą ir jame konstatuoti ieškinio reikalavimo sumažinimo faktą dėl to, jog atsakovas reikalavimo dalį patenkino, ir toliau nagrinėti bylą pagal sumažintą ieškinio reikalavimą. Toks teismo procesinis veiksmas yra reikšmingas sprendžiant žyminio mokesčio grąžinimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus, taip pat ateityje gali turėti reikšmės sprendžiant ieškinio tapatumo klausimą.
Dar viena situacija gali susidaryti atsakovui patenkinus ieškinyje pareikštų reikalavimų dalį, bet ieškovui toliau elgiantis pasyviai ir neprašant teismo sumažinti ieškinyje pareikštų reikalavimų. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes, turi teisę susidariusią situaciją vertinti kaip ieškovo reikalavimų sumažinimą ir toliau bylą nagrinėti pagal sumažintus reikalavimus.
Atsakovui patenkinus ieškinį, dalį ieškinio reikalavimų ar ieškinio reikalavimo dalį, bylos ar jos dalies rezultatas materialiąja teisine prasme yra palankus ieškovui, nes patenkinti visi ieškovo pareikšti materialieji teisiniai reikalavimai ar jų dalis. Todėl ieškovui turi būti grąžintas už ieškinio nagrinėjimą visas jo sumokėtas žyminis mokestis. Priešingas teisės normų aiškinimas reikštų, jog teisiškai pagrįstą reikalavimą pareiškęs asmuo, kitai šaliai pripažinus šio reikalavimo pagrįstumą ir patenkinus ieškinį (ar jo dalį), nepagrįstai netektų galimybės prisiteisti jo patirtas su ieškinio pareiškimu bei bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tai neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, neteisėtai apsunkintų pagrįstą reikalavimą pareiškusio asmens padėtį ir nepagrįstai palengvintų dėl šio reikalavimo kalto asmens padėtį (CPK 3 str. 6 ir 7 d., 94 str. 1 d.). Nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ši procesinė situacija skiriasi tik tuo, kad 25 procentai ieškovo sumokėto žyminio mokesčio už ieškinio nagrinėjimą iš atsakovo priteisiama ieškovui tik pastarojo prašymu (CPK 94 str. 1 d.).
Nagrinėjamoje byloje atsakovas po ieškinio pareiškimo teisme patenkino ieškovo pareikšto reikalavimo dėl 130 000 Lt skolos bei beveik 5 000 Lt delspinigių priteisimo dalį ir penkiais mokėjimo pavedimais, atliktais 2007 m. rugpjūčio 28 d., 2007 m. spalio 16 d., 2007 m. spalio 26 d., 2007 m. lapkričio 13 d., 2007 m. lapkričio 19 d., sugrąžino ieškovui 50 000 Lt (tai patvirtinantys mokėjimo nurodymai yra bylos priede). Ieškovas pripažino, jog atsakovas sugrąžino dalį reikalaujamos priteisti sumos (b.l. 58). Nors iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, šalims procese elgiantis pasyviai (jos neatvyko į teismo posėdį, b.l. 60), nepriėmė nutarties ir neįformino ieškinio reikalavimų sumažinimo, tačiau ginčo tarp šalių dėl paskolos dalies grąžinimo nėra. Esant tokioms aplinkybėms, galima spręsti, kad materialaus teisinio ginčo dalis tarp šalių išspręsta ieškovo naudai, nes bylos dalies teisinis rezultatas atsirado dėl atsakovo veiksmų, kuriais jis pripažino ieškinį ir net įvykdė dalį reikalavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje ieškovo reikalavimo dalies dėl 50 000 Lt priteisimo neatmetė. Ši aplinkybė įrodo, jog nors teismas procesiniu sprendimu ir neįformino ieškovo reikalavimų sumažinimo, tačiau faktiškai pripažino, jog ieškinyje pareikštas reikalavimas buvo sumažintas, bet ne atmestas. Todėl ieškovui turi būti sugrąžintas už patenkinto reikalavimo dalį sumokėtas žyminis mokestis.
Kitas teisės klausimas – iš kokio teisės subjekto – atsakovo ar valstybės turi būti priteistas ieškovo sumokėtas žyminis mokestis, kai atsakovas savanoriškai patenkino ieškinyje pareikšto reikalavimo dalį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybė turi visokeriopai skatinti šalis taikiai išspręsti ginčą. Vienas iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greitesnis teisinės taikos tarp šalių atkūrimas (CPK 2 str.). Siekti šio tikslo šalis skatina proceso įstatyme įtvirtintos tam tikros procesinės lengvatos. Viena iš tokių skatinimo priemonių - žyminio mokesčio grąžinimas (CPK 87 str.). Tai, kad atsakovas savanoriškai atlygino ieškinyje pareikštus reikalavimus ar jų dalį, leidžia daryti išvadą, kad šalys susitarė dėl ginčo ar jo dalies taikaus išsprendimo ir teismui realiai net neprireikė šios ginčo dalies išspręsti iš esmės. Siekiant skatinti taikų ginčo išsprendimą ir nepagrįstai neapsunkinti atsakovo turtinės padėties, lyginant su ta, kuri būtų buvusi ieškovui atsisakius ieškinyje pareikštų reikalavimų dalies po atsakovo savanoriško šių reikalavimų patenkinimo, pagal įstatymo analogiją turi būti taikoma teisės norma, kuri nustato, jog ieškovui iš valstybės biudžeto turi būti grąžinta 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, ir tais atvejais, kai ieškovas sumažina ieškinio reikalavimus dėl to, kad atsakovas juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 3 str. 6 d., 87 str. 2 d.). Kitoks šios situacijos teisinis įvertinimas reikštų, jog valstybė neskatina taikaus ginčo išsprendimo, o įstatymo nustatytą pareigą grąžinti žyminį mokestį nepagrįstai perkelia besibylinėjančiam asmeniui, šiuo atveju – atsakovui. Toks teisės aiškinimas pagrįstas įstatymų leidėjo ketinimais bei aptariamų proceso teisės normų tikslais. Jeigu įstatymų leidėjas įpareigojo teismą šalies sumokėto žyminio mokesčio dalį grąžinti taikos sutarties sudarymo (net kai jos sąlygos neįvykdytos) ar ieškinio atsisakymo atveju, nepriklausomai nuo ieškinio atsisakymo priežasčių (CPK 87 str. 2 d.), juo labiau šalis turi būti skatinama ir jai turi būti taikomos procesinės lengvatos tais atvejais, kai byla išsprendžiama teismui neišnagrinėjus ginčo iš esmės dėl to, jog atsakovas pareikštus reikalavimus ne tik pripažino, bet ir patenkino (CPK 3 str. 7 d.). Todėl remiantis įstatymo analogijos pagrindu turi būti aiškinamos ir taikomos CPK 87 straipsnio antrosios dalies nuostatos dėl žyminio mokesčio dalies grąžinimo, ir 75 procentai žyminio mokesčio turi būti grąžinami ieškovui iš valstybės biudžeto ne tik ieškovui atsisakius ieškinio ar šalims sudarius taikos sutartį, bet ir ieškovui sumažinus ieškinyje pareikštus reikalavimus dėl to, jog atsakovas savanoriškai patenkino šių reikalavimų dalį (CPK 3 str. 6 ir 7 d.).
Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu sugrąžino atsakovui 50 000 Lt, todėl ¾ už tokio reikalavimo nagrinėjimą sumokėto žyminio mokesčio turi būti grąžinti iš valstybės biudžeto, o ¼ turi būti priteistas ieškovui iš atsakovo (CPK 87 str. 2 d., 94 str. 1 d.). Siekiant nepagrįstai neapsunkinti atsakovo padėties, žyminis mokestis grąžintinas taikant didesnį apmokestinimo tarifą, t.y. apskaičiuojant jį kaip už turtinio reikalavimo iki šimto tūkstančių litų nagrinėjimą (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).
Pastebėtina, kad ieškovas žyminio mokesčio dalį sumokėjo ne tik už reikalavimą dėl skolos bei delspinigių priteisimo, bet ir už sumokėtą žyminį mokestį (b.l. 2). Ieškinio sumą sudaro ieškovo pareikštas materialusis teisinis, bet ne procesinis reikalavimas. Ieškovo sumokėtą žyminį mokestį teismas turi paskirstyti savo iniciatyva, ir žyminis mokestis nuo sumokėto žyminio mokesčio nemokamas, todėl negali būti priteistas. Už ieškinio nagrinėjimą ieškovas turėjo sumokėti 3691,78 Lt žyminio mokesčio, o sumokėjo 3728,70 Lt (b.l. 9, 15), todėl 36,92 Lt permokėto žyminio mokesčio turi būti grąžinta ieškovui iš valstybės biudžeto (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė ginčą, tik netinkamai taikė proceso teisės normas, nustatančias žyminio mokesčio apskaičiavimą, paskirstymą bei jo grąžinimą, todėl nepagrįstai visą ieškovo sumokėtą žyminį mokestį priteisė iš atsakovo. Esant tokioms aplinkybėms, žemesnės instancijos teismo sprendimas keistinas, naikintina sprendimo dalis, kuria ieškovui iš atsakovo priteista 3728,70 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Nustatytina, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 2566,78 Lt sumokėto žyminio mokesčio, o iš valstybės biudžeto grąžintina ieškovui 1161,92 Lt žyminio mokesčio (CPK 87 str. 1 d. 1 p. ir 2 d., 326 str. 1 d. 3 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimą pakeisti.
Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškovui J. J. firmai „Livila“ iš atsakovo žemės ūkio bendrovės „Masteikiai“ priteistą sumokėti žyminį mokestį sumažinti iki 2566,78 Lt. Grąžinti ieškovui J. J. firmai „Livila“ iš valstybės biudžeto 1161,92 Lt žyminio mokesčio.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai: Alė Bukavinienė
Artūras Driukas
Nijolė Piškinaitė