Civilinė byla Nr. 2A-78-485/2011;
Pirmos instancijos teismo teisėja Diana Jasaitienė;
procesinio sprendimo kategorijos:29.4; 30.1; 30.2;
30.9.1; 30.10; 121.15.; 121.21.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 13 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Ramūno
Mitkaus ir Egidijaus Tamašausko,
sekretoriaujant
Vilijai Noreikienei,
dalyvaujant ieškovei R. I. U., jos atstovei
advokatei Juzefai Brinevičienei,
tretiesiems asmenims D. U., I. A. P.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio
proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Rimantos I. U. apeliacinį
skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d.
sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-332-584/2010 pagal ieškovės Rimantos I. U. patikslintą ieškinį atsakovams V. M.,
R. M. ir S. V. M., dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys – VĮ
Registrų centro Kauno filialas, D. U., R.
S., I. A. P., I.
D., A. D. atstovaujamas A. D.,
notarės B. G. ir R. S.,
Kolegija n
u s t a t ė:
ieškovė patikslintu ieškiniu (t. 2, b. l. 81-86, 141-143) prašė:
1.
atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą
ieškiniui dėl pirkėjo teisių perkėlimo;
2.
pripažinti negaliojančia 2005 m. kovo 14 d. Pirkimo – pardavimo sutarties dėl 1/12 dalies namo adresu (duomenys
neskelbtini), sudarytos tarp R.
S. ir V. M., dalį, kurioje „Pirkėjas“ nurodyta V.
M.;
3.
pripažinti R.I. U. 1/12 dalies namo adresu (duomenys neskelbtini), pirkėja, perkeliant jai visas pirkėjo teises ir pareigas
tokiomis pačiomis sąlygomis ir kaina, kaip ir V. M., nustatytomis 2005 m. kovo 14 d. Pirkimo-pardavimo sutartyje;
4.
taikyti dvišalę restituciją – perkelti 2005 m. kovo 14 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pirkėjo teises ir pareigas R. I.
U., nustatant, kad R. I.
U. privalo sumokėti V.
M. 2 000 Lt kompensaciją po to, kai V. M. per du mėnesius nuo teismo
sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatys ir suremontuos pagal byloje
esantį 1989-02-02 namo adresu (duomenys neskelbtini) „Pastatų vidaus plotų eksplikacijos“ brėžinį bei perduos R.
I. U. 4 butą (duomenys
neskelbtini);
5.
panaikinti 1/12 dalies namo adresu (duomenys
neskelbtini), teisinę registraciją V. M. vardu pagal 2005 m. kovo 14 d. Pirkimo-pardavimo sutartį;
6.
pripažinti negaliojančia 2005 m. kovo 22 d. Pirkimo-pardavimo sutarties dėl 1/12 dalies namo adresu (duomenys
neskelbtini), sudarytos tarp R.
D. ir V. M., dalį, kurioje „Pirkėjas“ nurodyta V.
M.;
7.
pripažinti R. I. U. 1/12 dalies namo adresu (duomenys neskelbtini), pirkėja, perkeliant jai visas pirkėjo teises ir pareigas
tokiomis pačiomis sąlygomis ir kaina, kaip ir V. M., nustatytomis 2005 m. kovo 22 d. Pirkimo-pardavimo sutartyje;
8.
taikyti dvišalę restituciją – perkelti 2005 m. kovo 22 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pirkėjo teises ir pareigas R. I.
U., nustatant, kad R. I.
U. privalo sumokėti V.
M. 1 000 Lt kompensaciją po to, kai V. M. per du mėnesius nuo teismo
sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatys ir suremontuos pagal byloje
esantį 1989-02-02 namo adresu (duomenys neskelbtini) „Pastatų vidaus plotų eksplikacijos“ brėžinį, bei perduos
R. I. U. 4 butą (duomenys
neskelbtini);
9.
panaikinti 1/12 dalies namo adresu (duomenys
neskelbtini), teisinę registraciją V. M. vardu pagal 2005 m. kovo 22 d. Pirkimo – pardavimo sutartį;
10.
pripažinti negaliojančia 2008 m. lapkričio 4 d. dovanojimo sutartį Nr. 2-10640 dėl 3/12 dalies namo, 120/477 dalių 0,0477 ha žemės sklypo ir 3/12 dalių kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp V. M., S. V. M. ir R. M., nuo teismo sprendimo šioje
byloje įsiteisėjimo dienos;
11.
panaikinti 3/12 dalies namo, 120/477 dalių 0,0477 ha žemės sklypo ir 3/12 dalių kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją R. M. vardu pagal 2008 m. lapkričio 4 d. dovanojimo sutartį Nr.
2-10640;
12.
priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė
nurodė, kad ieškovė bei atsakovai V. M., S. V. M. ir R. M., tretieji asmenys D. U., I.A. P. yra gyvenamojo
namo, kurio paskirtis –gyvenamoji (vieno buto pastatas), esančio (duomenys
neskelbtini), bendraturčiai. R.
S. 2005 m. kovo 14 d. pirkimo – pardavimo
sutartimi už 2 000 Lt 1/12 dalį namo ir jo priklausinio adresu (duomenys
neskelbtini), pardavė atsakovei V. M.. R.
D. 2005 m. kovo 22 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi
už 1 000 Lt 1/12 dalį namo ir jo priklausinio adresu (duomenys
neskelbtini), pardavė V. M..
2008 m. lapkričio 4 d. dovanojimo sutartimi Nr.
2-10640 3/12 dalis namo, 120/477 dalis 0,0477 ha žemės sklypo ir 3/12 dalis kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), V. M., S. V. M. padovanojo R. M.. Ginčijamomis 2005 m. kovo 14 d. ir 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimis atsakovei V. M. perleistos
gyvenamojo namo 2/12 dalys ir ieškovei nuosavybės teise priklausanti 1/6 namo
dalis bendrai sudėjus natūroje sudaro butą Nr. 4, kurį sudaro patalpos 4-1,
4-2, 4-3, 4-4, istoriškai susiklosčiusios aplinkybės, kuomet šis butas
pirmiausia buvo paskirtas naudotis ieškovės močiutei, vėliau perėjo galutiniams
įpėdiniams – R. D., R. S. ir
ieškovei. Buto Nr. 4, kuris nebuvo atidalintas, bendraturčiai buvo velionis R. D., R. S. ir ieškovė, todėl būtent
ieškovė turėjo pirmenybės teisę pirkti ginčijamas buto dalis. Ieškovė teigia,
jog tai, kad ginčijamos gyvenamojo namo dalys yra parduotos, sužinojo 2006 m. gale. Ieškovė laiko, kad ieškinio senaties termino nepraleido, kadangi nuo pat teisių
pažeidimo sužinojimo momento aktyviai gynė savo teises, vyko ikiteisminis
tyrimas, teisminiai ginčai. Atsakovė, kuriai R. D. ir R. S. perleido ginčijamas namo dalis, savavališkai atsidalino
butą Nr. 4, prisiskyrė sau patalpas 4-2 ir 4-3, nors butas teisiškai nebuvo
atidalintas, išgriovė bendrą šildymo krosnį, atliko kitus pertvarkymus, paliko
patalpas 4-1 ir 4-4 be šildymo ir virtuvės, sugriovė stogą, todėl turi savo
lėšomis atstatyti tai, ką nugriovė. Kadangi ieškovei, buto Nr. 4 bendraturtei,
nebuvo pasiūlyta pirkti nuosavybės dalių pirmenybės teise, be to, butas nebuvo
atidalintas, todėl prašo sandorius iš dalies pripažinti negaliojančiais ir
perkelti jai pirkėjos teises.
Kauno
miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 22 d. sprendimu (t. 3, b. l.
117-122) ieškinį atmetė, bylą dalyje dėl teisinės registracijos panaikinimo
nutraukė.
Teismas
nurodė, jog R. S. ir R. D. jiems priklausančias turto dalis pardavė taip pat
bendraturčiui. Kai yra keli bendraturčiai įstatymas nenurodo, kuriam iš
bendraturčių yra suteikiama pirmenybės teisė pirkti bendroje nuosavybėje
esančią turto dalį. Tai yra pardavėjo pasirinkimo teisė. Nėra svarbu ar
parduodama dalis bendrojoje nuosavybėje buvo pasiūlyta įsigyti vienam
bendraturčiui, priėmusiam pasiūlymą ir įsigijusiam parduodamą turto dalį ar
visiems bendraturčiams. Be to įstatyme nereglamentuota pirmenybės teisė tarp
bendraturčių įsigyti parduodamą dalį bendrojoje nuosavybėje, todėl ieškovės
argumentai, kad R. S. ir R. D. turėjo pirmiau ieškovei pasiūlyti pirkti ginčo patalpas
yra nepagrįstas. Teismas nustatė, kad kai dalis bendrojoje nuosavybėje parduota
ne pašaliniam asmeniui, o bendraturčiui nėra pažeistos CK 4.79 str. nuostatos
bei tikslai, kadangi kuriam iš bendraturčių parduoti savo dalį bendrojoje
nuosavybėje įstatyme nereguliuojama. Teismas nepagrįstu laikė ieškovės
argumentą, kad ginčo sandoriais buvo pažeistos CK 4.82 str. 4 d. nuostatos, nes
butas nebuvo atidalintas natūra ir nebuvo nustatyta juo naudojimosi tvarka ir
tokiu būdu buvo pažeistos ieškovės, kaip neatidalinto 4 buto bendrasavininkės
teisės pirkti butą pirmenybės teise. Teismas vadovavosi viešojo registro duomenimis,
kuriuose ginčo namas yra įvardijamas vieno buto gyvenamuoju namu. Jokių duomenų apie ketvirtąjį butą, kaip turtinį vienetą
suformuotą ir įregistruotą nekilnojamojo turto registre įstatymo nustatyta
tvarka, sutarties sudarymo metu nebuvo ir šiuo metu nėra. Bendraturčiai,
pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu ir šiuo metu nebuvo ir nėra nustatę
naudojimosi bendrai valdomu turtu tvarkos. Teismas šiuos argumentus nelaikė
turinčiais reikšmės pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo instituto taikymo
prasme, sandorių naikinimui bei ieškinio tenkinimui. Minima
pirkimo-pardavimo sutartimi bendraturtis įsigijo aritmetines dalis bendrai
valdomo turto, nesprendžiant naudojimosi šiuo turtu tvarkos, tokiu būdu
bendraturtės - ieškovės teisės į naudojimąsi nekilnojamuoju daiktu nebuvo
pažeistos. Teismas darė išvadą, kad atsakovė bei notarai, sudarant
ginčijamas sutartis, jokių teisės normų nepažeidė, todėl teismas ieškinio
reikalavimus atmetė. Teismas nurodė, jog atmetus
ieškinio reikalavimus dėl pirkėjo teisių perkėlimo, atmestinas kaip
nepagrįstas bei neįrodytas yra ir ieškovės išvestinis
reikalavimas pripažinti negaliojančia 2008 m. lapkričio 4 d. dovanojimo sutartį Nr. 2-10640 dėl 3/12 dalies namo, 120/477 dalių 0,0477 ha žemės sklypo ir 3/12 dalių kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp V. M., S. V. M. ir R. M., nuo teismo sprendimo šioje
byloje įsiteisėjimo dienos. Bylą dalyje dėl ieškinio
reikalavimų: panaikinti 1/12 dalies namo adresu (duomenys neskelbtini), teisinę
registraciją V. M. vardu pagal 2005 m. kovo 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį, panaikinti 1/12 dalies namo adresu (duomenys
neskelbtini), teisinę registraciją V. M. vardu pagal 2005 m. kovo 22 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir panaikinti 3/12 dalies namo, 120/477 dalių 0,0477 ha žemės sklypo ir 3/12 dalių kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), teisinę
registraciją R. M. vardu pagal 2008 m. lapkričio 4 d. dovanojimo sutartį Nr. 2-10640, teismas nutraukė. Teismas
nustatė, kad bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl teisės į registruojamą
daiktą, nereikia reikšti atskiro reikalavimo pripažinti negaliojančia teisinę
registraciją (ar jos panaikinimo). Daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių
teisių suvaržymus ir juridinius faktus, susijusius su daiktinėmis teisėmis,
įregistruoja ir išregistruoja viešojo registro tvarkytojas – VĮ Registrų centras, remdamasis dokumentais, kurių pagrindu
atsiranda ar pasibaigia nurodytos daiktinės teisės (CK 4.255
straipsnis, 4.257
straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į
nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, kai suinteresuotas asmuo pateikia viešojo
registro tvarkytojui dokumentus, patvirtinančius, kad ta teisė pasibaigė arba
pasikeitė daiktinės teisės turėtojas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16
straipsnis). Vienas iš su daiktinėmis teisėmis susijusių juridinių faktų
registravimo viešajame registre teisinių pagrindų yra teismo sprendimas (CK 4.255
straipsnio 2 punktas; Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16
straipsnis, 22
straipsnio 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinio reikalavimai yra
nenagrinėtini teisme, todėl teismui juos priėmus, byla šioje dalyje yra
nutrauktina.
Ieškovė
apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 138-142) prašo Kauno miesto apylinkės
teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios
instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ieškovė
nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:
1.
byla išnagrinėta, pažeidžiant CPK 17 str. įtvirtintą šalių
lygiateisiškumo principą. Teismas tendencingai gynė tik atsakovų interesus.
2009-10-01 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu teismas atsisakė prijungti
prie bylos 2009-09-29 Kauno apygardos teismo pranešimą baudžiamojoje byloje Nr.
1S-196-09, proceso Nr. 20-2-085-07, kurioje ieškovė buvo pripažinta
nukentėjusiąją. 2009-11-11 vykusio
parengiamojo teismo posėdžio metu, tik primygtinai reikalaujant, teismas
įpareigojo atsakovę V. M. ieškovės
atstovei pateikti atsiliepimo su pridėtų į bylą priedų kopijas. Teismas,
pažeisdamas CPK 113 str. ir 114 str. 1 d. reikalavimus, priėmė 2010-01-08
atsakovų V. M. ir R. M. prašymus ir atsiliepimus bei
nepateikė šių procesinių dokumentų, nei ieškovei, nei jos atstovei. Ieškovė
pareiškė nušalinimą teisėjai, tačiau 2010-04-08 nutartimi Kauno m. apylinkės
teismo pirmininko pavaduotojas E. I. nutarė prašymą dėl teisėjos Dianos Jasaitienės nušalinimo
atmesti. Mano, kad Kauno m. apylinkės teismo pirmininkas E.
I. į teisėjos nušalinimo klausimą išsprendė
atmestinai. Nuo 2010-04-22 vykusio teismo
posėdžio praėjus keturioms dienoms, byla dar nebuvo
perduota į raštinę. Tai ieškovė užfiksavo pareiškimu dėl pažeistų teisių teismo
pirmininkui. 2010-05-21 ieškovė gavo Kauno m.
apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo E. I. 2010-05-12 atsakymą Nr. 4.28-44 į 2010-04-26 pareiškimą.
Mano, kad Kauno m. apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas E. I. nepagrįstai vilkino pareiškimo
nagrinėjimą, nors privalėjo klausimą dėl pažeistų teisių spręsti nedelsiant,
bet ne vėliau kaip per tris dienas;
2.
teismas, neištirdamas bei neįvertindamas į
bylą pateiktų įrodymų ir taip pažeisdamas CPK 12 str., 185 str. 1 d. nuostatas,
nenustatė, jog ginčo name iki 1998 m. gegužės 26 d. buvo keturi butai ir kad
nuo 1999 m. liepos 12 d. keturi butai buvo panaikinti be jokio teisinio
pagrindo (3 t., 86-89). Dėl to teismas netinkamai taikė CK 4.79 str. Teismas
neįvertino faktinių bylos aplinkybių ir neištyrė jas patvirtinančių įrodymų dėl
bendraturčių nuosavybės teisės dalių ginčo name faktinio išdėstymo ir naudojimo
nepagrįstai panaikintuose butuose, iš kurių naudojimosi 4-tu butu tvarka
nustatyta 1971 m., 1989 m. pakeista numeracija, o 5-to buto niekada nebuvo.
Išdėstymas ginčo name, jo plotas, nebuvo keičiami ir šie duomenys nėra
nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka (NTR Įstatymo 4 str., 1996-09-24 Įstatymo
redakcijos - 3 str. 1 d.). Teismas priimdamas sprendimą ir spręsdamas dėl
ieškovės pažeistų teisių ir interesų buvimo ar nebuvimo, vadovavosi viešojo
registro duomenimis, kuriuose ginčo namas yra įvardinamas vieno buto
gyvenamuoju namu, faktiškai įteisino trečiojo asmens VĮ Registrų centro Kauno
filialo neteisėtus veiksmus, be jokio teisinio pagrindo keturių butų namą
paverčiant vieno buto namu, turinčiu keturis atskirus įėjimus į atskiras
patalpas;
3.
teismas sprendime neteisingai nurodė, jog
bendraturčiai, pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu ir šiuo metu nebuvo
ir nėra nustatę naudojimosi bendrai valdomu turtu tvarkos. Bylos nagrinėjimo
teisme metu visi bendraturčiai nurodė, kad naudojasi atskirais butais: nuo 1982
m. iki 2005 m. - iki ginčijamų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo, ieškovė
naudojosi neatidalintu natūra, turinčiu vieną bendrą įėjimą 4-tu butu. Iki
ginčijamų pirkimo pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo atsakovė V. M. naudojosi 2 butu, sudarančiu
¼ (0,25) namo, o atsakovas R. M. - 1 butu, sudarančiu 1/6 (0,166) dalį namo. Atsakovas R. M. be ieškovės kaip bendraturtės
sutikimo ir teismo leidimo, pažeisdamas CK 4.75 str. 1 d., 2002 m. gavo
statybos leidimą ir pasididino savo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
Ieškovei priklausanti 1/6 dalis - 0,166 ginčo
pastato, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes, be atsakovei priklausančių
1/6 dalies gyvenamojo namo, likusios 4/6 dalys namo buvo padidintos. Byloje
esančio VĮ Registrų centro Kauno filialo 2006 m. lapkričio 9 d. pastato dalių
apskaičiavimo projekto duomenimis, 2005 m. spalio 21 d. ieškovei priklausė
apskaičiuota 0,15 (17,28 kv. m), t.y. mažiau nei 1/6 namo dalis, o atsakovei -
0,27 (31,90 kv. m), t.y. daugiau nei 1/4 namo dalis;
4.
ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad CK
4.79 str. norma įtvirtina bendraturčių teisę prieš trečiuosius asmenis, bet
nesuteikia jokių privilegijų, pirmumo teisės vienam bendraturčiui prieš kitus
bendraturčius. Ši išvada prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicijai
išreikštai civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2009;
5.
teismas, neatsižvelgęs į bylos aplinkybes,
neįvertinęs jas patvirtinančių įrodymų ir neišdėstęs dėl jų jokių argumentų,
pažeidė CPK 270 str. 4 d. 1-4 p. reikalavimus. Ieškovė pažymi, kad nuo 1989 m.
iki 1999 m. name buvę 4 butai buvo panaikinti be jokio teisinio pagrindo, todėl
šioje byloje tretysis asmuo VĮ Registrų centras Kauno filialas turėtų būti
atsakovu, nes be jokio teisinio pagrindo 1999 m. pakeitė namo, esančio (duomenys
neskelbtini), duomenis, nuo 1989 m. buvusius
kadastrinėje byloje Nr. 20/74717 (NTR Įstatymo 4 str., 1996-09-24 Įstatymo
redakcijos - 3 str. 1 d., CPK 45 str.). Atsakovui VĮ Registrų centras Kauno
filialas dėl nurodytų neteisėtų veiksmų taikytina civilinė atsakomybė CK 6.245
str. 1 d., o ieškovės nuo 1999 metų pažeistos teisės turėtų būti ginamos CK
1.138 str. 2 p. numatytu pagrindu - atkuriant iki teisės pažeidimo buvusią
padėtį. Tokius reikalavimus ieškovė gali pareikšti tik pirmosios instancijos
teisme (CPK 312 str.), todėl prašo perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
Tretysis asmuo D. U. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 149-152) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m.
balandžio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos
teismui nagrinėti iš naujo.
Tretysis
asmuo savo atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais motyvais, kuriuos nurodė
ieškovė apeliaciniame skunde. Tretysis asmuo pažymi, kad pirmosios instancijos teismas
2010-04-08 teismo posėdžio metu atsisakė prijungti prie bylos atsiradusią, galimai suklastotą
„5-to buto“, (duomenys neskelbtini), bylą, apie kurią nėra jokių žinių VĮ Registro centro Kauno filialo
namo, (duomenys neskelbtini). Ši, galimai suklastota „5-to buto“ byla būtų pagrindas atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr.
20-02-085-07.
Atsakovai V. M. ir R. M. atsiliepimu į apeliacinį
skundą (t. 3, b. l. 158-162) prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovai
nurodo, jog ieškovė nepagrįstai nurodo, kad ji procese negavo priešingos šalies
procesinių dokumentų, kadangi šiuos dokumentus atsakovai pateikė ieškovės
advokatei, kiti dokumentai buvo įteikti ieškovei teisme. Taip pat atsakovai
nurodo, kad ieškovė klaidina teismą nurodydami gyvenamųjų dalių ginčo name
pasidalijimą, kadangi Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje
byloje Nr. 2-304-638/2009 vyksta ginčas dėl nuosavybės teisių į ginčo namo
dalis. Išnagrinėjus šią bylą taps aišku kokios ginčo namo dalys priklauso
nuosavybės teise kiekvienam bendraturčiui. Atsakovų nuomone, jog ginčijamomis
prikimo – pardavimo sutartimis nebuvo pažeistas CK 4.79 straipsnis, kadangi jos
buvo sudarytos tarp bendraturčių.
Apeliacinis
skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine
tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei
absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas
(CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų
absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Išnagrinėjus bylą apeliacine
tvarka nustatyta, kad 2010-04-22 Kauno miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta
civilinė byla pagal ieškovės R. I. U. patikslintą ieškinį atsakovams V.
M., R. M., S. V. M. dėl pažeistų teisių gynimo,
tretieji asmenys – VĮ Registrų centro Kauno filialas, D.
U., R. S., I. A. P., I. D., A.
D. atstovaujamas A. D., notarės B. G. ir R. S.. Minėtos dienos teismo sprendimu ieškovės ieškinys buvo atmestas, byla
dalyje dėl teisinės registracijos panaikinimo nutraukta ( t. 3, b. l. 117-122
).
Apeliantė ( ieškovė ) su tokiu
pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka , prašo jį panaikinti ir bylą
grąžinti teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė savo skunde nurodo, kad byla
buvo išnagrinėta pažeidžiant CPK 17 str. įtvirtintą šalių lygiateisiškumo
principą. Šį apeliantės argumentą teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu, nes,
kaip nurodo atsakovai, jie priešingos šalies dokumentus pateikė ieškovės
advokatei, o kiti dokumentai ieškovei buvo įteikti teisme. Ši aplinkybė nėra
paneigta kitais įrodymais.
Be to, apeliantė savo skunde
nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino byloje
pateiktų įrodymų, tuo pažeidė CPK 12 str., 185 str. 1 d., nenustatė, kad ginčo
name iki 1989-05-26 buvo keturi butai ir, kad nuo 1999-07-12 keturi butai buvo
panaikinti be jokio teisinio pagrindo. Dėl to teismas netinkamai taikė CK 4.79
str. nuostatas. Teisėjų kolegija šį apeliantės argumentą pripažįsta taip pat
nepagrįstu, kadangi bendraturčiai nebuvo ir nėra nustatę naudojimosi bendru
turtu tvarkos. Jie įsigijo tik aritmetines dalis bendrai valdomo turto,
nesprendžiant naudojimosi šiuo turtu tvarkos. CK 4.79 str. nustato bendraturčio
pirmenybę pirkti parduodamą bendro turto dalį, tačiau kolegija pritaria
pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad ši teisės norma nenustato
kuriam iš bendraturčių pardavėjas privalo pirmiausia parduoti savo dalį
bendroje nuosavybėje. Taigi, kolegijos nuomone, teismas teisingai taikė ir
aiškino Ck 4.79 str. nuostatas.
Taip pat teisėjų kolegija
nepritaria apeliantės argumentui, kad pirmosios instancijos teismas
neatsižvelgė į bylos aplinkybes, neįvertino jas patvirtinančių įrodymų ir
neišdėstęs dėl jų jokių argumentų, pažeidė CPK 270 str. 4 d. 1-4 p.
reikalavimus. Apeliantė nurodo, kad nuo 1989-05-26 iki 1999-07-12 ginčo name
buvę keturi butai buvo panaikinti be jokio teisinio pagrindo. Kaip matyti iš
bylos medžiagos, šalys įgijo ginčo turto idealiąsias dalis, kurios yra
užfiksuotos nekilnojamojo turto registro pažymoje. Šie duomenys nėra užginčyti,
todėl jais tikėtina. Tokiu būdu, kolegijos nuomone, ieškovės teisės nebuvo
pažeistos. Taip pat kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas,
surašydamas byloje sprendimą, CPK 270 str. 4 d. 1-4 p. nepažeidė.
Atsižvelgiant į nurodytas
aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas
šią civilinę bylą, materialinių ir procesinių teisės normų nepažeidė, iš esmės
teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl naikinti jo apeliaciniame
skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Tokiu būdu apeliacinis skundas
atmestinas, o pirmosios instancijos teismas sprendimas paliktinas nepakeistu.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i
a:
apeliacinį
skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės
teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos
pirmininkas Algirdas
Remeika
Teisėjai Ramūnas
Mitkus
Egidijus
Tamašauskas