Civilinė byla Nr. 2A-78-485/2011;

Pirmos instancijos teismo teisėja Diana Jasaitienė;

procesinio sprendimo kategorijos:29.4; 30.1; 30.2; 30.9.1; 30.10; 121.15.; 121.21.

 (S)

 

               

              KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

            N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

                  2011 m. balandžio 13 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Egidijaus Tamašausko,

sekretoriaujant Vilijai Noreikienei,

dalyvaujant ieškovei R. I. U., jos atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei,

tretiesiems asmenims D. U., I. A. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Rimantos I. U. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-332-584/2010 pagal ieškovės Rimantos I. U. patikslintą ieškinį atsakovams V. M., R. M. ir S. V. M., dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys – VĮ Registrų centro Kauno filialas, D. U., R. S., I. A. P., I. D., A. D. atstovaujamas A. D., notarės B. G. ir R. S.,

 

Kolegija  n u s t a t ė:

 

ieškovė patikslintu ieškiniu (t. 2, b. l. 81-86, 141-143) prašė:

1.                         atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą ieškiniui dėl pirkėjo teisių perkėlimo;

2.                         pripažinti negaliojančia 2005 m. kovo 14 d. Pirkimo – pardavimo sutarties dėl 1/12 dalies namo adresu (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp R. S. ir V. M., dalį, kurioje „Pirkėjas“ nurodyta V. M.;

3.                         pripažinti R.I. U. 1/12 dalies namo adresu (duomenys neskelbtini), pirkėja, perkeliant jai visas pirkėjo teises ir pareigas tokiomis pačiomis sąlygomis ir kaina, kaip ir V. M., nustatytomis 2005 m. kovo 14 d. Pirkimo-pardavimo sutartyje;

4.                         taikyti dvišalę restituciją – perkelti 2005 m. kovo 14 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pirkėjo teises ir pareigas R. I. U., nustatant, kad R. I. U. privalo sumokėti V. M. 2 000 Lt kompensaciją po to, kai V. M. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatys ir suremontuos pagal byloje esantį 1989-02-02 namo adresu (duomenys neskelbtini) „Pastatų vidaus plotų eksplikacijos“ brėžinį bei perduos R. I. U. 4 butą (duomenys neskelbtini);

5.                         panaikinti 1/12 dalies namo adresu (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją V. M. vardu pagal 2005 m. kovo 14 d. Pirkimo-pardavimo sutartį;

6.                         pripažinti negaliojančia 2005 m. kovo 22 d. Pirkimo-pardavimo sutarties dėl 1/12 dalies namo adresu (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp R. D. ir V. M., dalį, kurioje „Pirkėjas“ nurodyta V. M.;

7.                         pripažinti R. I. U. 1/12 dalies namo adresu (duomenys neskelbtini), pirkėja, perkeliant jai visas pirkėjo teises ir pareigas tokiomis pačiomis sąlygomis ir kaina, kaip ir V. M., nustatytomis 2005 m. kovo 22 d. Pirkimo-pardavimo sutartyje;

8.                         taikyti dvišalę restituciją – perkelti 2005 m. kovo 22 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pirkėjo teises ir pareigas R. I. U., nustatant, kad R. I. U. privalo sumokėti V. M. 1 000 Lt kompensaciją po to, kai V. M. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatys ir suremontuos pagal byloje esantį 1989-02-02 namo adresu (duomenys neskelbtini) „Pastatų vidaus plotų eksplikacijos“ brėžinį, bei perduos R. I. U. 4 butą (duomenys neskelbtini);

9.                         panaikinti 1/12 dalies namo adresu (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją V. M. vardu pagal 2005 m. kovo 22 d. Pirkimo – pardavimo sutartį;

10.                     pripažinti negaliojančia 2008 m. lapkričio 4 d. dovanojimo sutartį Nr. 2-10640 dėl 3/12 dalies namo, 120/477 dalių 0,0477 ha žemės sklypo ir 3/12 dalių kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp V. M., S. V. M. ir R. M., nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos;

11.                     panaikinti 3/12 dalies namo, 120/477 dalių 0,0477 ha žemės sklypo ir 3/12 dalių kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją R. M. vardu pagal 2008 m. lapkričio 4 d. dovanojimo sutartį Nr. 2-10640;

12.                     priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad ieškovė bei atsakovai V. M., S. V. M. ir R. M., tretieji asmenys D. U., I.A. P. yra gyvenamojo namo, kurio paskirtis –gyvenamoji (vieno buto pastatas), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. R. S. 2005 m. kovo 14 d. pirkimo – pardavimo sutartimi už 2 000 Lt 1/12 dalį namo ir jo priklausinio adresu (duomenys neskelbtini), pardavė atsakovei V. M.. R. D. 2005 m. kovo 22 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi už 1 000 Lt 1/12 dalį namo ir jo priklausinio adresu (duomenys neskelbtini), pardavė V. M.. 2008 m. lapkričio 4 d. dovanojimo sutartimi Nr. 2-10640 3/12 dalis namo, 120/477 dalis 0,0477 ha žemės sklypo ir 3/12 dalis kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), V. M., S. V. M. padovanojo R. M.. Ginčijamomis 2005 m. kovo 14 d. ir 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimis atsakovei V. M. perleistos gyvenamojo namo 2/12 dalys ir ieškovei nuosavybės teise priklausanti 1/6 namo dalis bendrai sudėjus natūroje sudaro butą Nr. 4, kurį sudaro patalpos 4-1, 4-2, 4-3, 4-4, istoriškai susiklosčiusios aplinkybės, kuomet šis butas pirmiausia buvo paskirtas naudotis ieškovės močiutei, vėliau perėjo galutiniams įpėdiniams – R. D., R. S. ir ieškovei. Buto Nr. 4, kuris nebuvo atidalintas, bendraturčiai buvo velionis R. D., R. S. ir ieškovė, todėl būtent ieškovė turėjo pirmenybės teisę pirkti ginčijamas buto dalis. Ieškovė teigia, jog tai, kad ginčijamos gyvenamojo namo dalys yra parduotos, sužinojo 2006 m. gale. Ieškovė laiko, kad ieškinio senaties termino nepraleido, kadangi nuo pat teisių pažeidimo sužinojimo momento aktyviai gynė savo teises, vyko ikiteisminis tyrimas, teisminiai ginčai. Atsakovė, kuriai R. D. ir R. S. perleido ginčijamas namo dalis, savavališkai atsidalino butą Nr. 4, prisiskyrė sau patalpas 4-2 ir 4-3, nors butas teisiškai nebuvo atidalintas, išgriovė bendrą šildymo krosnį, atliko kitus pertvarkymus, paliko patalpas 4-1 ir 4-4 be šildymo ir virtuvės, sugriovė stogą, todėl turi savo lėšomis atstatyti tai, ką nugriovė. Kadangi ieškovei, buto Nr. 4 bendraturtei, nebuvo pasiūlyta pirkti nuosavybės dalių pirmenybės teise, be to, butas nebuvo atidalintas, todėl prašo sandorius iš dalies pripažinti negaliojančiais ir perkelti jai pirkėjos teises.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 22 d. sprendimu (t. 3, b. l. 117-122) ieškinį atmetė, bylą dalyje dėl teisinės registracijos panaikinimo nutraukė.

Teismas nurodė, jog R. S. ir R. D. jiems priklausančias turto dalis pardavė taip pat bendraturčiui. Kai yra keli bendraturčiai įstatymas nenurodo, kuriam iš bendraturčių yra suteikiama pirmenybės teisė pirkti bendroje nuosavybėje esančią turto dalį. Tai yra pardavėjo pasirinkimo teisė. Nėra svarbu ar parduodama dalis bendrojoje nuosavybėje buvo pasiūlyta įsigyti vienam bendraturčiui, priėmusiam pasiūlymą ir įsigijusiam parduodamą turto dalį ar visiems bendraturčiams. Be to įstatyme nereglamentuota pirmenybės teisė tarp bendraturčių įsigyti parduodamą dalį bendrojoje nuosavybėje, todėl ieškovės argumentai, kad R. S. ir R. D. turėjo pirmiau ieškovei pasiūlyti pirkti ginčo patalpas yra nepagrįstas. Teismas nustatė, kad kai dalis bendrojoje nuosavybėje parduota ne pašaliniam asmeniui, o bendraturčiui  nėra pažeistos CK 4.79 str. nuostatos bei tikslai, kadangi kuriam iš bendraturčių parduoti savo dalį bendrojoje nuosavybėje įstatyme nereguliuojama. Teismas nepagrįstu laikė ieškovės argumentą, kad ginčo sandoriais buvo pažeistos CK 4.82 str. 4 d. nuostatos, nes butas nebuvo atidalintas natūra ir nebuvo nustatyta juo naudojimosi tvarka ir tokiu būdu buvo pažeistos ieškovės, kaip neatidalinto 4 buto bendrasavininkės teisės pirkti butą pirmenybės teise. Teismas vadovavosi viešojo registro duomenimis, kuriuose ginčo namas yra įvardijamas vieno buto gyvenamuoju namu. Jokių duomenų apie ketvirtąjį butą, kaip turtinį vienetą suformuotą ir įregistruotą nekilnojamojo turto registre įstatymo nustatyta tvarka, sutarties sudarymo metu nebuvo ir šiuo metu nėra. Bendraturčiai, pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu ir šiuo metu nebuvo ir nėra nustatę naudojimosi bendrai valdomu turtu tvarkos. Teismas šiuos argumentus nelaikė turinčiais reikšmės pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo instituto taikymo prasme, sandorių naikinimui bei ieškinio tenkinimui. Minima pirkimo-pardavimo sutartimi bendraturtis įsigijo aritmetines dalis bendrai valdomo turto, nesprendžiant naudojimosi šiuo turtu tvarkos, tokiu būdu bendraturtės - ieškovės teisės į naudojimąsi nekilnojamuoju daiktu nebuvo pažeistos. Teismas darė išvadą, kad atsakovė bei notarai, sudarant ginčijamas sutartis, jokių teisės normų nepažeidė, todėl teismas ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas nurodė, jog atmetus ieškinio reikalavimus dėl pirkėjo teisių perkėlimo, atmestinas kaip nepagrįstas bei neįrodytas yra ir ieškovės išvestinis reikalavimas pripažinti negaliojančia 2008 m. lapkričio 4 d. dovanojimo sutartį Nr. 2-10640 dėl 3/12 dalies namo, 120/477 dalių 0,0477 ha žemės sklypo ir 3/12 dalių kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp V. M., S. V. M. ir R. M., nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimų: panaikinti 1/12 dalies namo adresu (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją V. M. vardu pagal 2005 m. kovo 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį, panaikinti 1/12 dalies namo adresu (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją V. M. vardu pagal 2005 m. kovo 22 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir panaikinti 3/12 dalies namo, 120/477 dalių 0,0477 ha žemės sklypo ir 3/12 dalių kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją R. M. vardu pagal 2008 m. lapkričio 4 d. dovanojimo sutartį Nr. 2-10640, teismas nutraukė. Teismas nustatė, kad bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl teisės į registruojamą daiktą, nereikia reikšti atskiro reikalavimo pripažinti negaliojančia teisinę registraciją (ar jos panaikinimo). Daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus, susijusius su daiktinėmis teisėmis, įregistruoja ir išregistruoja viešojo registro tvarkytojas – VĮ Registrų centras, remdamasis dokumentais, kurių pagrindu atsiranda ar pasibaigia nurodytos daiktinės teisės (CK 4.255 straipsnis, 4.257 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, kai suinteresuotas asmuo pateikia viešojo registro tvarkytojui dokumentus, patvirtinančius, kad ta teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnis). Vienas iš su daiktinėmis teisėmis susijusių juridinių faktų registravimo viešajame registre teisinių pagrindų yra teismo sprendimas (CK 4.255 straipsnio 2 punktas; Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnis, 22 straipsnio 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinio reikalavimai yra nenagrinėtini teisme, todėl teismui juos priėmus, byla šioje dalyje yra nutrauktina.

Ieškovė apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 138-142) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ieškovė nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:

1.                         byla išnagrinėta, pažeidžiant CPK 17 str. įtvirtintą šalių lygiateisiškumo principą. Teismas tendencingai gynė tik atsakovų interesus. 2009-10-01 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu teismas atsisakė prijungti prie bylos 2009-09-29 Kauno apygardos teismo pranešimą baudžiamojoje byloje Nr. 1S-196-09, proceso Nr. 20-2-085-07, kurioje ieškovė buvo pripažinta nukentėjusiąją. 2009-11-11 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, tik primygtinai reikalaujant, teismas įpareigojo atsakovę V. M. ieškovės atstovei pateikti atsiliepimo su pridėtų į bylą priedų kopijas. Teismas, pažeisdamas CPK 113 str. ir 114 str. 1 d. reikalavimus, priėmė 2010-01-08 atsakovų V. M. ir R. M. prašymus ir atsiliepimus bei nepateikė šių procesinių dokumentų, nei ieškovei, nei jos atstovei. Ieškovė pareiškė nušalinimą teisėjai, tačiau 2010-04-08 nutartimi Kauno m. apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas E. I. nutarė prašymą dėl teisėjos Dianos Jasaitienės nušalinimo atmesti. Mano, kad Kauno m. apylinkės teismo pirmininkas E. I. į teisėjos nušalinimo klausimą išsprendė atmestinai. Nuo 2010-04-22 vykusio teismo posėdžio praėjus keturioms dienoms, byla dar nebuvo perduota į raštinę. Tai ieškovė užfiksavo pareiškimu dėl pažeistų teisių teismo pirmininkui. 2010-05-21 ieškovė gavo Kauno m. apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo E. I. 2010-05-12 atsakymą Nr. 4.28-44 į 2010-04-26 pareiškimą. Mano, kad Kauno m. apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas E. I. nepagrįstai vilkino pareiškimo nagrinėjimą, nors privalėjo klausimą dėl pažeistų teisių spręsti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris dienas;

2.                         teismas, neištirdamas bei neįvertindamas į bylą pateiktų įrodymų ir taip pažeisdamas CPK 12 str., 185 str. 1 d. nuostatas, nenustatė, jog ginčo name iki 1998 m. gegužės 26 d. buvo keturi butai ir kad nuo 1999 m. liepos 12 d. keturi butai buvo panaikinti be jokio teisinio pagrindo (3 t., 86-89). Dėl to teismas netinkamai taikė CK 4.79 str. Teismas neįvertino faktinių bylos aplinkybių ir neištyrė jas patvirtinančių įrodymų dėl bendraturčių nuosavybės teisės dalių ginčo name faktinio išdėstymo ir naudojimo nepagrįstai panaikintuose butuose, iš kurių naudojimosi 4-tu butu tvarka nustatyta 1971 m., 1989 m. pakeista numeracija, o 5-to buto niekada nebuvo. Išdėstymas ginčo name, jo plotas, nebuvo keičiami ir šie duomenys nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka (NTR Įstatymo 4 str., 1996-09-24 Įstatymo redakcijos - 3 str. 1 d.). Teismas priimdamas sprendimą ir spręsdamas dėl ieškovės pažeistų teisių ir interesų buvimo ar nebuvimo, vadovavosi viešojo registro duomenimis, kuriuose ginčo namas yra įvardinamas vieno buto gyvenamuoju namu, faktiškai įteisino trečiojo asmens VĮ Registrų centro Kauno filialo neteisėtus veiksmus, be jokio teisinio pagrindo keturių butų namą paverčiant vieno buto namu, turinčiu keturis atskirus įėjimus į atskiras patalpas;

3.                         teismas sprendime neteisingai nurodė, jog bendraturčiai, pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu ir šiuo metu nebuvo ir nėra nustatę naudojimosi bendrai valdomu turtu tvarkos. Bylos nagrinėjimo teisme metu visi bendraturčiai nurodė, kad naudojasi atskirais butais: nuo 1982 m. iki 2005 m. - iki ginčijamų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo, ieškovė naudojosi neatidalintu natūra, turinčiu vieną bendrą įėjimą 4-tu butu. Iki ginčijamų pirkimo pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo atsakovė V. M. naudojosi 2 butu, sudarančiu ¼ (0,25) namo, o atsakovas R. M. - 1 butu, sudarančiu 1/6 (0,166) dalį namo. Atsakovas R. M. be ieškovės kaip bendraturtės sutikimo ir teismo leidimo, pažeisdamas CK 4.75 str. 1 d., 2002 m. gavo statybos leidimą ir pasididino savo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ieškovei priklausanti 1/6 dalis - 0,166 ginčo pastato, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes, be atsakovei priklausančių 1/6 dalies gyvenamojo namo, likusios 4/6 dalys namo buvo padidintos. Byloje esančio VĮ Registrų centro Kauno filialo 2006 m. lapkričio 9 d. pastato dalių apskaičiavimo projekto duomenimis, 2005 m. spalio 21 d. ieškovei priklausė apskaičiuota 0,15 (17,28 kv. m), t.y. mažiau nei 1/6 namo dalis, o atsakovei - 0,27 (31,90 kv. m), t.y. daugiau nei 1/4 namo dalis;

4.                         ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad CK 4.79 str. norma įtvirtina bendraturčių teisę prieš trečiuosius asmenis, bet nesuteikia jokių privilegijų, pirmumo teisės vienam bendraturčiui prieš kitus bendraturčius. Ši išvada prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicijai išreikštai civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2009;

5.                         teismas, neatsižvelgęs į bylos aplinkybes, neįvertinęs jas patvirtinančių įrodymų ir neišdėstęs dėl jų jokių argumentų, pažeidė CPK 270 str. 4 d. 1-4 p. reikalavimus. Ieškovė pažymi, kad nuo 1989 m. iki 1999 m. name buvę 4 butai buvo panaikinti be jokio teisinio pagrindo, todėl šioje byloje tretysis asmuo VĮ Registrų centras Kauno filialas turėtų būti atsakovu, nes be jokio teisinio pagrindo 1999 m. pakeitė namo, esančio (duomenys neskelbtini), duomenis, nuo 1989 m. buvusius kadastrinėje byloje Nr. 20/74717 (NTR Įstatymo 4 str., 1996-09-24 Įstatymo redakcijos - 3 str. 1 d., CPK 45 str.). Atsakovui VĮ Registrų centras Kauno filialas dėl nurodytų neteisėtų veiksmų taikytina civilinė atsakomybė CK 6.245 str. 1 d., o ieškovės nuo 1999 metų pažeistos teisės turėtų būti ginamos CK 1.138 str. 2 p. numatytu pagrindu - atkuriant iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Tokius reikalavimus ieškovė gali pareikšti tik pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.), todėl prašo perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

Tretysis asmuo D. U. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 149-152) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Tretysis asmuo savo atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais motyvais, kuriuos nurodė ieškovė apeliaciniame skunde. Tretysis asmuo pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2010-04-08 teismo posėdžio metu atsisakė prijungti prie bylos atsiradusią, galimai suklastotą „5-to buto“, (duomenys neskelbtini), bylą, apie kurią nėra jokių žinių VĮ Registro centro Kauno filialo namo, (duomenys neskelbtini). Ši, galimai suklastota „5-to buto“ byla būtų pagrindas atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-02-085-07.

Atsakovai V. M. ir R. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 158-162) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovai nurodo, jog ieškovė nepagrįstai nurodo, kad ji procese negavo priešingos šalies procesinių dokumentų, kadangi šiuos dokumentus atsakovai pateikė ieškovės advokatei, kiti dokumentai buvo įteikti ieškovei teisme. Taip pat atsakovai nurodo, kad ieškovė klaidina teismą nurodydami gyvenamųjų dalių ginčo name pasidalijimą, kadangi Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-304-638/2009 vyksta ginčas dėl nuosavybės teisių į ginčo namo dalis. Išnagrinėjus šią bylą taps aišku kokios ginčo namo dalys priklauso nuosavybės teise kiekvienam bendraturčiui. Atsakovų nuomone, jog ginčijamomis prikimo – pardavimo sutartimis nebuvo pažeistas CK 4.79 straipsnis, kadangi jos buvo sudarytos tarp bendraturčių.

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

 

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2010-04-22 Kauno miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės R. I. U. patikslintą ieškinį atsakovams V. M., R. M., S. V. M. dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys – VĮ Registrų centro Kauno filialas, D. U., R. S., I. A. P., I. D., A. D. atstovaujamas A. D., notarės B. G. ir R. S.. Minėtos dienos teismo sprendimu ieškovės ieškinys buvo atmestas, byla dalyje dėl teisinės registracijos panaikinimo nutraukta ( t. 3, b. l. 117-122 ).

Apeliantė ( ieškovė ) su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka , prašo jį panaikinti ir bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė savo skunde nurodo, kad byla buvo išnagrinėta pažeidžiant CPK 17 str. įtvirtintą šalių lygiateisiškumo principą. Šį apeliantės argumentą teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu, nes, kaip nurodo atsakovai, jie priešingos šalies dokumentus pateikė ieškovės advokatei, o kiti dokumentai ieškovei buvo įteikti teisme. Ši aplinkybė nėra paneigta kitais įrodymais.

Be to, apeliantė savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino byloje pateiktų įrodymų, tuo pažeidė CPK 12 str., 185 str. 1 d., nenustatė, kad ginčo name iki 1989-05-26 buvo keturi butai ir, kad nuo 1999-07-12 keturi butai buvo panaikinti be jokio teisinio pagrindo. Dėl to teismas netinkamai taikė CK 4.79 str. nuostatas. Teisėjų kolegija šį apeliantės argumentą pripažįsta taip pat nepagrįstu, kadangi bendraturčiai nebuvo ir nėra nustatę naudojimosi bendru turtu tvarkos. Jie įsigijo tik aritmetines dalis bendrai valdomo turto, nesprendžiant naudojimosi šiuo turtu tvarkos. CK 4.79 str. nustato bendraturčio pirmenybę pirkti parduodamą bendro turto dalį, tačiau kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad ši teisės norma nenustato kuriam iš bendraturčių pardavėjas privalo pirmiausia parduoti savo dalį bendroje nuosavybėje. Taigi, kolegijos nuomone, teismas teisingai taikė ir aiškino Ck 4.79 str. nuostatas.

Taip pat teisėjų kolegija nepritaria apeliantės argumentui, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes, neįvertino jas patvirtinančių įrodymų ir neišdėstęs dėl jų jokių argumentų, pažeidė CPK 270 str. 4 d. 1-4 p. reikalavimus. Apeliantė nurodo, kad nuo 1989-05-26 iki 1999-07-12 ginčo name buvę keturi butai buvo panaikinti be jokio teisinio pagrindo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys įgijo ginčo turto idealiąsias dalis, kurios yra užfiksuotos nekilnojamojo turto registro pažymoje. Šie duomenys nėra užginčyti, todėl jais tikėtina. Tokiu būdu, kolegijos nuomone, ieškovės teisės nebuvo pažeistos. Taip pat kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, surašydamas byloje sprendimą, CPK 270 str. 4 d. 1-4 p. nepažeidė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šią civilinę bylą, materialinių ir procesinių teisės normų nepažeidė, iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl naikinti jo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Tokiu  būdu apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismas sprendimas paliktinas nepakeistu.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                               Algirdas Remeika

 

Teisėjai                                                                                     Ramūnas Mitkus

 

                                                                                                         Egidijus Tamašauskas