Civilinė byla Nr. e2-1515-1014/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24548-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1.; 3.3.1.18.2.; 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei, Monikai Šulcaitei, Laurai Cibulskaitei,
dalyvaujant ieškovui L. G., ieškovų atstovui advokato padėjėjui K. B., atsakovės (duomenys neskelbtini) pirmininkui G. G. ir atstovui advokatui Viačeslavui Ivanovui, tretiesiems asmenims: uždarosios akcinės bendrovės „Liudgita“ vadovui R. N., D. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. G. ir B. G. pareikštą ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini), tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Liudgita“, L. L., D. G., D. J., I. J., A. J., J. J., J. G., R. D., S. K., Š. K., J. S., A. I. I., L. G., M. E. M., A. L., R. L., N. Š., G. P., dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovai L. G. ir B. G. (toliau- Ieškovai) ieškiniu kreipėsi į teismą dėl dėl 2021 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini) (toliau - Bendrijos), balsavimo raštu priimto sprendimo pripažinimo negaliojančiu; 2021 m. balandžio 14 d. (duomenys neskelbtini) balsavimo raštu priimto sprendimo pripažinimo negaliojančiu; 2021 m. birželio 17 d. (duomenys neskelbtini) balsavimo raštu priimto sprendimo pripažinimo negaliojančiu, bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Rengiantis bylos nagrinėjimui atsakovei pateikus prašomus išreikalauti duomenius, pradinio ieškinio procesiniai prašymai dėl 2021 m. kovo 4 d. balsavimo raštu vykusio (duomenys neskelbtini) balsavimo biuletenių kopijų išreikalavimo; 2021 m. balandžio 14 d. balsavimo raštu vykusio (duomenys neskelbtini) balsavimo biuletenių kopijų išreikalavimo; 2021 m. birželio 17 d. balsavimo raštu vykusio (duomenys neskelbtini) balsavimo biuletenių kopijų išreikalavimo vėlesiuose procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo palaikomi.
2. Nurodė, kad Bendrija skelbimuose balsuoti dėl sprendimų, kuriuos ginčija Ieškovai nenurodė, kokio pobūdžio susirinkimai skelbiami, susirinkimų protokoluose nenurodomas susirinkimų pobūdis. 2021 m. vasario 10 d. Bendrijos pirmininkas paskelbė, jog yra organizuojamas balsavimas raštu dėl lifto projektavimo ir montavimo paslaugų pirkimo, bet skelbime nebuvo nurodyta, kokio pobūdžio susirinkimas kviečiamas - Pastato savininkų susirinkimas ar Bendrijos susirinkimas. Suskaičiavus biuletenius, buvo patvirtintas 2021 m. kovo 4 d. protokolas, kuriuo pritarta, kad Pastate papildomai būtų projektuojamas ir montuojamas liftas, preliminari lifto projektavimo ir montavimo kaina nuo 80 000 Eur iki 100 000 Eur. Protokole nurodoma, kad Pastato butų/ patalpų skaičius – 14, balsavo iš viso 14 savininkų (9 – pritarė, 3 – nepritarė, 2 – susilaikė). 2021 m. kovo 8 d. el. laiške Bendrijai Ieškovai išreiškė išankstinę nuomonę, kad jų butas yra antrame aukšte, todėl liftu nesinaudos. Ieškovų požiūriu 2021 m. kovo 4 d. protokolu priimtas sprendimas dėl lifto projektavimo ir montavimo yra naikintinas dėl šių priežasčių: (a) skelbimas buvo pateiktas pagal Bendrijų įstatymo 10 straipsnyje nurodytą visuotinio Bendrijos susirinkimo kompetenciją, tačiau balsavimo biuletenio turinys atskleidžia, kad buvo balsuojama dėl klausimo priskiriamo Pastato savininkų susirinkimo kompetencijai (Bendrijų įstatymo 12 straipsnis), nesilaikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų; (b) nebuvo pateikta jokia papildoma informacija dėl lifto techninių savybių; (c) buvo pažeisti Ieškovų, kaip Bendrijos narių ir Pastato buto savininkų, teisės ir teisėti interesai gauti išsamią informaciją apie balsavimui pateiktus pasiūlymus. Ieškovų nuomone, lifto projektavimo ir montavimo paslaugų pirkimas turi būti iš naujo sprendžiamas Bendrijos visuotiniame susirinkime pagal Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir Bendrijos įstatų 24.6 punkto nuostatas, o lifto projektavimo ir montavimo klausimą turi spręsti Pastato savininkų susirinkime, prieš tai pateikus ir aptarus lifto įrengimo projektinį pasiūlymą.
3. 2021 m. kovo 30 d. Bendrijos pirmininkas paskelbė apie balsavimą raštu dėl lifto projektavimo ir montavimo paslaugų išlaidų paskirstymo tarp Pastato savininkų. Balsavimo biuletenyje buvo siūloma pritarti, kad Pastate projektuojant ir įrengiant liftą, nuo išlaidų, susijusių su lifto įrengimu, būtų atleisti butai Nr. 1, 2, 9 ir 11, kaip neturintys prieigos prie lifto. Ieškovai įvertinę balsavimo biuletenyje nurodytą klausimą, 2021 m. balandžio 1 d. el. laišku kreipėsi į Bendriją išreikšdami abejonę, kad skelbime ir balsavimo biuletenyje nenurodyta, kuriuose aukštuose yra atleidžiami butai ir kokiais kriterijais vadovaujantis būtent dėl jų siūloma balsuoti. Į šį Ieškovų el. laišką atsakytą nebuvo. Šio skelbimo pagrindu buvo priimtas 2021 m. balandžio 14 d. protokolas, kuriuo pritarta Pastate projektuojant ir įrengiant liftą atleisti butus Nr. 1, 2, 9 ir 11 nuo išlaidų, susijusių su lifto įrengimu. Protokole nurodoma, kad Pastato butų/ patalpų skaičius – 14, balsavo iš viso 13 savininkų (12 – pritarė, 1 – nepritarė, 0 – susilaikė). 2021 m. birželio 1 d. Bendrijos pirmininkas paskelbė apie balsavimą raštu dėl lifto projektavimo ir montavimo paslaugų išlaidų tikslinės įmokos rinkimo 12 mėnesių laikotarpiui. Balsavimo biuletenyje siūloma pritarti, kad Pastate projektuojant ir įrengiant liftą būtų sudarytas ir 12 mėnesių laikotarpiu renkamas tikslinės įmokos fondas, į kurį kiekvieno buto savininkai (išskyrus butus Nr. 1, 2, 9 ir 11, kaip neturinčių prieigos prie lifto) po 50,00 Eur/mėn. su PVM, t. y. bendras planuojamas fondo dydis 6000,00 Eur su PVM. Ieškovų manymu klausimas, nurodytas 2021 m. balandžio 14 d. protokole, privalėjo būti sprendžiamas visuotiniame Bendrijos susirinkime (Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Ieškovai 2021 m. birželio 6 d. kreipėsi į Bendriją el. laišku, kuriame nurodė, kad pirma turėjo būti patvirtinta lifto projektavimo užduotis ir tik tuomet galima užsakyti projektinius pasiūlymus, o projektuotojas galės pasakyti preliminarią darbų kainą. Negavę atsakymo, Ieškovai 2021 m. birželio 15 d. dar kartą kreipėsi į Bendriją el. laišku, kuriame nurodė, kad dalis Bendrijos narių nori sukviesti Bendrijos susirinkimą, kad Pastato butų ir kitų patalpų savininkai būtų supažindinti su projektiniu lifto įrengimo pasiūlymu. Į šiuos Ieškovų el. laiškus taip pat nebuvo sureaguota.
4. 2021 m. birželio 1 d. skelbimo pagrindu buvo priimtas 2021 m. birželio 17 d. protokolas, kuriuo pritarta, kad Pastate projektuojant ir įrengiant liftą būtų sudarytas ir 12 mėnesių laikotarpiu renkamas tikslinės įmokos fondas, į kurį kiekvieno buto savininkai (išskyrus butus Nr. 1, 2, 9 ir 11, kaip neturinčių prieigos prie lifto) po 50,00 Eur/mėn. su PVM, t. y. bendras planuojamas fondo dydis 6000,00 Eur su PVM. Protokole nurodoma, kad Pastato butų/ patalpų skaičius – 14, balsavo iš viso 13 savininkų (12 – pritarė, 1 – nepritarė, 0 – susilaikė).
5. Ieškovai pažymi, kad atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog 2021 m. kovo 4 d., 2021 m. balandžio 14 d. ir 2021 m. birželio 17 d. protokolai priimti abejotinomis aplinkybėmis, akivaizdžiai pažeidžiant skaidrumo, Bendrijų įstatymo ir Bendrijos įstatų reikalavimus, kuomet į Ieškovų el. laiškus ir pranešimus nebuvo reaguojama, o Bendrijos pirmininkas visiškai nesiteikė pateikti bet kokios informacijos, susijusios su lifto projektavimo ir įrengimo klausimais, Ieškovai 2021 m. liepos 1 d. registruotu laišku kreipėsi į Bendrijos pirmininką su pareiškimu, kad Ieškovai yra ignoruojami, bei pakartotinai reikalavo pateikti projektinį siūlymą, kuriuo remiantis Bendrijos pirmininkas siūlė Bendrijai balsuoti dėl keturių butų (Nr. 1, 2, 9 ir 11) atleidimo nuo dalyvavimo lifto įrengime Pastate. 2021 m. liepos 4 d. Ieškovai registruotu laišku papildomai išsiuntė Bendrijos pirmininkui prašymą pateikti balsavimo biuletenių kopijas, kurios yra prie 2021 m. kovo 4 d., 2021 m. balandžio 14 d. ir 2021 m. birželio 17 d. protokolų. Bendrijos pirmininkas nėra atsakęs nei į vieną Ieškovų laišką, taip pat jis nepateikė jokios prašytos informacijos. Todėl Ieškovai pateikė ieškinį dėl 2021 m. kovo 4 d., 2021 m. balandžio 14 d. ir 2021 m. birželio 17 d. protokolų pripažinimo negaliojančiais.
6. 2021 m. spalio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakovės (duomenys neskelbtini) atsiliepimas į L. G. ir B. G. ieškinį. Atsakovė atsiliepime nurodo, jog nesutinka su pateiktu ieškiniu, kadangi ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės ir atsakovė nepadarė ieškinyje nurodytų pažeidimų tiek informuojant aktualių butų savininkus apie planuojamus priimti sprendimus, tiek organizuojant balsavimus raštu bei skaičiuojant balsavimo protokolų rezultatus. Atsiliepiant į ieškinyje nurodytą teiginį, kad „2021 m. vasario 10 d. Bendrijos pirmininkas paskelbė, kad organizuojamas balsavimas raštu dėl lifto projektavimo ir montavimo paslaugų pirkimo. Skelbime nebuvo nurodyta, kokio pobūdžio susirinkimas kviečiamas - Pastato savininkų susirinkimas ar Bendrijos susirinkimas“. Atsakovė mano, kad toks teiginys yra sąmoningas pateikto balsavimo skelbimo esmės ir turinio iškraipymas, kadangi Ieškovų nurodomame skelbime yra įvardinta, jog jo adresatas yra būtent (duomenys neskelbtini) namo butų ir patalpų savininkai, o ne Bendrijos nariai, ar kt. asmenys. Be to, ir balsavimo raštu protokole yra aiškiai nurodyta, kad tai yra savininkų balsavimo raštu biuletenis. Dar daugiau, buvo gautas ir Ieškovų vardu veikusios E. G. užpildytas balsavimo biuletenis, kuriame buvo išreikšta Ieškovų pozicija („nepritariu“) balsavimo klausimu. Akivaizdu, kad Ieškovams buvo puikiai suprantama, kokiu tikslu yra vykdomas balsavimas ir buvo užtikrinta jų teisė pasisakyti šiuo klausimu bei pastarieji prabalsavo. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad dėl visuotinai žinomų aplinkybių (epidemiologinės situacijos, skelbiamų/nutraukiamų karantinų, rekomendacijų dirbti nuotoliniu būdu) visus balsavimus buvo stengiamasi vykdyti raštu, o susirinkimus ir bendravimą – nuotoliniu būdu.
7. Atsakovė pažymi, jog pačiame ieškinyje yra faktiškai identiškai formuluojamas tiek skelbimo dėl balsavimo, tiek balsavimo biuletenio turinys ir tuo pačiu teigiama – kad jie skiriasi. Atsakovė mano, kad pateiktų formuoluočių kontekste žodžių eiliškumas, papildomų sąvokų atsiradimas niekaip nekeičia balsavimo tikslo ir esmės. Atsakovė pateikia, kad skelbimu buvo informuojama apie tai, kad vykdomas pastato butų savininkų balsavimas raštu, kuriame buvo balsuojama dėl aktualiame ginčui name lifto projektavimo bei paslaugų pirkimo, balsavimo protokole buvo nurodyta ir preliminari tokių darbų vertė ir butų/patalpų savininkai buvo tinkamai informuoti apie vyksiantį balsavimą ir prabalsavo visi namo 14-os butų savininkų (jų įgalioti asmenys), įskaitant pačius Ieškovus.
8. Pasisakant dėl 2020 m. kovo 3 d. paskelbto skelbimo atsakovė atkreipia dėmesį, jog nurodytame skelbime aiškiai įvardinama, kad yra organizuojamas namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu, kuriame kviečiami balsuoti būtent savininkai, o ne tik Bendrijos nariai, ar kiti asmenys ir analogiška informacija nurodyta balsavimo raštu biuletenyje. Atsakovė aiškina, jog šiame balsavime Ieškovai jau nedalyvavo, tačiau prabalsavo 13-butų savininkų (jų įgaliotų asmenų) ir akivaizdu, kad kvorumas buvo. Taip pat iš kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų akivaizdu, kad Ieškovai apie įvyksiantį balsavimą buvo informuoti ir suprato, dėl ko jis vyksta, bet įgyvendino savo įstatyminę teisę jame nebalsuoti, o nusprendė pateikti savo poziciją šiuo klausimu tik el. laišku. Atsakovė neginčija, kad į minėtą 2020 m. balandžio 1 d. el. laišką nebuvo atsakyta dėl objektyvių priežasčių, kadangi name, kur yra tik 14 butų susiklostė įprasta praktika, jog šio namo gyventojai su bendrijos pirmininku dažniausiai kontaktą palaiko tiesiogiai – telefonu, arba susitikimų metu ir į Ieškovų el. laišką nebuvo atsakyta ne dėl siekio slėpti informaciją, ar kitų tikslų, o dėl paprasčiausio neatsargumo, nes visi šie klausimai buvo jau išdiskutuoti su visais gyventojais ir visi namo gyventojai, įskaitant Ieškovus, puikiai žino, jog balsavimo biuleteniuose nurodytų butų savininkai arba neturės prieigos prie planuojamo įrengti lifto, arba gyvena pirmame aukšte ir tas nurodyta pačiose balsavimo raštu biuleteniuose.
9. Atsakovė atsiliepė ir į Ieškovų prieštaravimą 2021 m. birželio 1 d. skelbimui balsuoti raštu dėl lifto projektavimo ir montavimo paslaugų išlaidų tikslinės įmokos rinkimo 12 mėnesių laikotarpiui, nurodo, kad būtent situacija yra analogiška aukščiau nurodytų 2-jų balsavimo skelbimų (2021 m. kovo 4 d. bei 2021 m. balandžio 14 d.), t.y. skelbime aiškiai įvardinta, kad kviečiama balsuoti raštu būtent butų ir patalpų savininkus ir tas yra nurodyta pačiuose biuleteniuose. Šiuo klausimu balsavo 13-os ginčui aktualaus namo butų savininkų (ieškovai nebalsavo). Atsakovė neginčija fakto, kad Ieškovų 2021 m. birželio 6 d. bei 2021 m. birželio 15 d. siųstus el. laiškus vėlgi nebuvo atsakyta dėl tų pačių objektyvių priežasčių, t.y. komunikacijos tiesiogiai su gyventojais, įskaitant Ieškovus, darbų apimties ir kt. aplinkybių.
10. Atsakovė pažymi, kad Ieškovai nutyli, jog ginčui aktualiu klausimu vyko visų gyventojų diskusijos dar 2020 metais, gyventojai ir patys keitėsi informacija tarpusavyje ir lifto poreikis bei jo preliminari vertė buvo žinoma ir iki paties balsavimo raštu organizavimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad savo el. laiškuose Ieškovai faktiškai reikalauja neįmanomo – gauti lifto projektinius pasiūlymus ir kitus dokumentus, nepatyrę jokių išlaidų. Akivaizdu, kad jokia įmonė nerengia konkretaus lifto įrengimo projektinių dokumentų nemokamai, todėl ir renkamos tikslinės įmokos į fondą, iš kurio būtų apmokamos tokios išlaidos. Tik tuomet, kai bus parengtas konkretaus lifto projektas, Ieškovai turės visas galimybes su juo susipažinti ir įvertinti – ar įrengtas liftas pažeis jų nuosavybės/valdymo teises. Atsakovė pabrėžia, kad Ieškiniu ginčydami balsavimų protokolus pastarieji nenurodo konkrečių atsakovės teisės aktų pažeidimų, kurie įtakojo balsavimo raštu neteisėtumą, bet iš esmės vadovaujasi tik tuo, jog Ieškovai nenori finansiškai prisidėti prie bendro naudojimo objekto sukūrimo, arba nerimauja dėl galimų jų nuosavybės/valdymo teisių pažeidimų ateityje. Tačiau visi šie klausimai esant ginčui gali būti sprendžiami tik atskirose bylose dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekse numatytų savininko nuosavybės, ar valdymo teisių pažeidimų, o ne ginčijant bendraturčių balsavimus, kuriuose absoliuti daugumą išreiškė savo valią dėl bendro naudojimo objekto sukūrimo. Nors ieškinyje to aiškiai neįvardijama ir nereikalaujama, tačiau iš pastarojo turinio galima spręsti, kad Ieškovai nesutinka ir su savo pareiga prisidėti finansiškai prie bendrojo naudojimo objekto sukūrimo, kuriam jie nepritaria. Pabrėžtina kad tai, jog ieškovai nedavė sutikimo apmokėti tam tikras išlaidas, nėra absoliuti sąlyga, eliminuojanti daugiabučio namo butų savininkų pareigą jas apmokėti. Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Šiuo atveju, absoliuti dauguma namo butų bendrasavininkų pritarė lifto name įrengimui ir kitiems su šiuo klausimu susijusiems aspektams, todėl nėra jokio teisinio, ar faktinio pagrindo atleisti Ieškovus nuo privalomai mokėtinų įmokų tokio projekto įgyvendinimui, ar tuo labiau – dėl šios priežasties (Ieškovų nepritarimo lifto įrengimui) naikinti ginčijamus balsavimo protokolus, kai absoliuti dauguma kitų bendrasavininkų tam pritarė.
11. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes atsakovė mano, kad šiuo atveju nėra jokio teisinio, ar faktinio pagrindo tenkinti Ieškovų prašymų ir naikinti nei vieno iš ginčijamų balsavimo protokolų, kadangi apie visus balsavimus Ieškovai buvo informuoti, turėjo galimybę dalyvauti balsavimuose (viename iš jų jie ir prabalsavo), jokių esminių pažeidimų nei organizuojant balsavimus raštu, nei skaičuojant namo bendrasavininkų balsus padaryta nebuvo. Tuo tarpu dauguma ieškinyje keliamų pretenzijų dėl organizuotų balsavimų raštu yra susiję ne su konkrečiais balsavimais, ar jų organizaciniais klausimais, bet su Ieškovų nesutikimu mokėti privalomas įmokas, arba keliamomis prielaidomis, jog planuojamas įrengti liftas galimai ateityje gali kažkaip pažeisti jų nuosavybės/valdymo teises. Todėl atsakovė atsiliepimu prašo teismo: ieškinį atmesti bei priteisti iš Ieškovų visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
12. Ieškovai dublike nurodo, kad nesutinka su Atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais ir pažymi, kad dėl ieškinyje ir dublike nurodomų teisinių ir faktinių motyvų, pateiktų įrodymų ieškinys turėtų būti patenkintas visa apimtimi.
13. Atsakydami į atsakovų atsiliepimą dėl 2021 m. kovo 4 d. protokolo pripažinimo negaliojančiu ieškovai pasisakė, kad jie nekvestionuoja Patalpų savininkų kompetencijos priimti sprendimą dėl naujo bendrojo naudojimo objekto – lifto sukūrimo Pastate, tačiau ši aplinkybė nepaneigia Ieškovų reikalavimo 2021-03-04 Protokolą pripažinti negaliojančiu pagrįstumo, kadangi sprendimas priimtas nesilaikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų (Bendrijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis).
14. Ieškovai nesutinka su atsakovės argumentu, jog „<...> pateiktų formuluočių kontekste žodžių eiliškumas, papildomų sąvokų atsiradimas niekaip nekeičia balsavimo tikslo ir esmės <...>“. Ieškovų manymu, pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.
15. Į atsakovės argumentus dėl skirtingo skelbimo ir sprendimo turinio ieškovai atsako pažymėdami, kad Ieškovų vertinimu, tik suformavus bent preliminarius lifto įrengimo techninius sprendinius, kuriuose matytųsi lifto konstrukcija bei būtų nurodytos galimybės juo naudotis ir pan., gali būti balsuojama dėl pačio lifto įrengimo Pastate ir tam tikrų Pastato butų savininkų atleidimo nuo lifto įrengimo išlaidų.
16. Pasisakydami apie atsakovės vertinimą dėl skirtingo Pastato savininkų biuletenių turinio ieškovai nurodo, kad Vadovaujantis Bendrijos įstatų 53.6 punktu, Bendrijos pirmininkas turi pareigą pateikti informaciją Patalpų savininkas jų prašymu. Ieškovai su ieškiniu pateikė įrodymus (ieškinio 4, 7, 11, 12, 14 ir 15 priedai), kurie pagrindžia, kad į Bendriją buvo kreiptasi net 7 kartus, tačiau Atsakovė nesiteikė nei karto pateikti atsakymo ar informacijos dėl klausimų, susijusių su lifto įrengimu Pastate. Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad Ieškovai buvo ignoruojami būtent dėl konkrečių Atsakovės ketinimų slėpti informaciją (jos nesuteikti). Be to, toliau dėstomi argumentai taip pat atskleidžia, kad dalis Pastato butų savininkų turėjo daugiau informacijos apie planuojamą įrengti liftą nei Ieškovai.
17. Taip pat Ieškovai nurodo, jog atsakovė kartu su atsiliepimu pateikė 2021-03-04 Protokolo balsavimo raštu biuletenių kopijas, iš kurių matyti, kad Pastato Nr. 1 ir 11 butų savininkų biuleteniuose esantis sprendimo projektas, t. y. klausimas, už kurį jie balsuoja, iš esmės skiriasi nuo kitų Pastato butų savininkų. Iš Atsakovės pateiktų biuletenių matyti, kad Pastato butų Nr. 1 ir 11, esančių Pastato pirmame aukšte, balsavimo biuleteniuose papildomai buvo nurodyta, kad jie neneša jokios finansinės atsakomybės projektuojant, montuojant ir net eksploatuojant liftą. Pažymėtina, kad šios formuluotės nėra buto Nr. 2, kuris, kaip ir butai 1 ir 11, yra Pastato pirmame aukšte, biuletenyje, jos nėra ir visose kituose balsavimo biuleteniuose. Ši aplinkybė sudaro pagrindą spręsti ir dėl veiksmų galimai klastojant balsavimo biuletenius, o tai jokiais būdais nesuderinama su sąžiningumo, protingumo ir skaidrumo reikalavimais. Kaip minėta, Ieškovai nesiekia paneigti Pastato savininkų teisės įsirengti liftą, tačiau siekia, kad toks sprendimas būtų priimtas vadovaujantis įstatymų nustatytais reikalavimais. Ieškovų pateikti paaiškinimai ir įrodymai dėl skirtingo balsavimo skelbimo ir sprendimo turinio formulavimo, neatsakytų elektroninių ir registruotų laiškų bei skirtingo Pastatų savininkų balsavimo biuletenio turinio pagrindžia, kad 2021-03-04 Protokolo sprendimas priimtas akivaizdžiai nesilaikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų (CK 2.82 straipsnio 4 dalis, CK 1.137 straipsnis, Bendrijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis) ir tai sudaro pakankamą pagrindą pripažinti jį negaliojančiu.
18. Dėl 2021-03-04 Protokolo balsavimo rezultatų Ieškovai teigia, kad Pastato butų Nr. 1, 9 ir 11 savininkai, nors ir nesinaudos liftu bei vėlesniu 2021-04-14 Protokolu buvo atleisti nuo įmokų mokėjimo, iš esmės lėmė 2021-03-04 Protokolo priėmimo rezultatą. Pastebėtina, kad tuo atveju, jeigu šie butai susilaikytų nuo balsavimo, kadangi balsavimas organizuojamas dėl jiems neaktualaus klausimo (jie neturi prieigos), 2021-03-04 Protokolo sprendimui pritartų tik 6 Pastato butų savininkai, o tai reiškia, kad sprendimui nebūtų pritarusi būtina dauguma (CK 4.85 straipsnio 1 dalis).
19. Ieškovams atsakant į atsakovų teiginius dėl 2021-04-14 Protokolo pripažinimo negaliojančiu teigiama, kad Pastato savininkų ir visuotinio Bendrijos narių susirinkimo kompetencija skiriasi. Ginčo atveju, balsavimu buvo siūloma pritarti, kad Pastate projektuojant ir įrengiant liftą, nuo išlaidų, susijusių su lifto įrengimu, būtų atleisti butai Nr. 1, 2, 9 ir 11, kaip neturintys prieigos prie lifto. Klausimas dėl butų Nr. 1, 2, 9 ir 11 atleidimo nuo išlaidų, susijusių su lifto įrengimo ir projektavimu, yra klausimas dėl įmokų, skirtų bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti. Ieškovų įsitikinimu, klausimas, nurodytas 2021-04-14 Protokole, turėjo būti sprendžiamas visuotiniame Bendrijos susirinkime (Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, buvo pažeistas Bendrijų įstatymo 10 straipsnis, savininkų susirinkime sprendžiant klausimą, priskirtą visuotinio susirinkimo kompetencijai.
20. Ieškovai nesutinka su atsakovės teiginiu, kad „visi šie klausimai buvo jau išdiskutuoti su visais gyventojais ir visi namo gyventojai, įskaitant ieškovus, puikiai žino, jog balsavimo biuleteniuose nurodytų butų savininkai arba neturės prieigos prie planuojamo įrengti lifto, arba gyvena pirmame aukšte ir tas nurodyta pačiose balsavimo raštu biuleteniuose“. Priešingai negu nurodo atsakovė, šie klausimai nebuvo aptarti su visais Pastato gyventojais. Balsavimo biuletenyje nurodyta, kad butai Nr. 1, 2, 9 ir 11 turi būti atleisti kaip neturintys prieigos, Pastato buto Nr. 9 savininkas biuletenyje taip pat papildomai pažymėjo „nes nebus priėjimo“, tačiau jokia informacija, iš kurios galima būtų spręsti, kuris butas turės prieigą, o kuris ne, t. y. kokie yra bent preliminarūs planuojamo lifto techniniai duomenys, nebuvo pateikta. Priešingai negu nurodo Atsakovė, Ieškovai reikalauja pateikti tik tą informaciją, kuri akivaizdžiai buvo atskleista ir yra žinoma Pastato butų Nr. 1, 2, 9 ir 11 savininkams, kadangi priešingu atveju šie Pastato savininkai, nežinodami jokios informacijos, negalėtų balsuoti atitinkamu klausimu.
21. Atsiliepiant į atsakovės teiginius apie 2021-06-17 Protokolo pripažinimą negaliojančiu Ieškovai nurodo, kad iš skelbimo ir balsavimo biuletenių turinio matyti, kad buvo sprendžiama dėl tikslinės įmokos fondo sudarymo. Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas ir Bendrijos įstatų 24.6 punktas numato, kad visuotinio susirinkimo kompetencijai priskiriama tvirtinti įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustato šių lėšų naudojimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog protokolas buvo priimtas pažeidžiant visuotinio Bendrijos susirinkimo kompetenciją, nurodytą Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir Bendrijos įstatų 24.6 punkte, kas sudaro pagrindą 2021-06-17 Protokolu priimta sprendimą negaliojančiu.
22. Atsižvelgiant į visus ieškinyje ir dublike nurodomus teisinius ir faktinius motyvus, Ieškovų nuomone, ieškinys turėtų būti patenkintas visa apimtimi.
23. Susipažinusi su ieškovo dublike nurodytais argumentais, atsakovė tripliku palaiko savo atsiliepime į ieškinį jau nurodytus argumentus, kad šiuo atveju ieškinio reikalavimas neatitinka ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytos argumentacijos, dėl kurios prašoma ieškinį tenkinti ir nėra pateikta jokių įrodymų, dėl kurių ieškinys galėtų būti tenkinamas.
24. Dėl 2021-03-04 Protokolo pripažinimo negaliojančiu. Atsakovė atkreipia teismo dėmesį, kad be ieškovų, nei vienas iš kitų 13 aktualių ginčui bendrų patalpų bendraturčių savo bendrai priimto sprendimo neginčijo ir neginčija šiuo metu. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, jog ieškovai mano kad tik jiems žinoma, koks spendimas turi būti sąžingingas, teisingas ir atitinkantis protingumo reikalavimus, o kitų balsavusių bendraturčių nuomonė yra nereikšminga. Mano, kad tokia pozicija yra akivaizdžiai nepagrįsta ir ieškovų interesai, lūkesčiai ar nuomonė negali būti reikšmingesnė už kitų (daugumos) bendraturčių interesus. Taip pat mano, kad šiuo atveju net negali būti taikomos ieškovų nurodytos CK normos, reguliuojančios juridinių asmenų organų priimtų sprendimų teisėtumą, kadangi ieškovai ginčija ne pačios Bendrijos, t.y. atsakovo, priimtą sprendimą, ar jo valdymo organo (pvz. bendrijos pirmininko) priimtą sprendimą, bet namo (laiptinės) gyventojų, kurie nelaikytini juridiniu asmeniu, priimtus sprendimus. Atsakovas šiuo atveju veikė tik kaip namo gyventojų balsavimo organizatorius ir jų priimtų sprendimų įforminimą pagal teisės aktų reikalavimus atliekantis subjektas. Dėl šių priežasčių galima pagrįstai teigti, kad ieškovų reikalavimas iš viso yra nukreiptas netinkamam atsakovui, kadangi ieškovai ginčija ne atsakovo, bet kitų namo gyventojų priimtus sprendimus.
25. Dėl skirtingo skelbimo ir sprendimo turinio. Atsakovė nurodo, kad ieškovai niekaip nepagrindžia, kokie atsakovės veiksmai (neveikimas) sąlygojo tariamai „nesąžiningo ir neprotingo“ bendraturčių sprendimo priėmimą. Taip pat, anot ieškovų, „skelbime apie balsavimą raštu turi būti tiksliai ir nedviprasmiškai įvardyti svarstomi klausimai. Pateikta informacija neturi kelti abejonių, kadangi informavimo tikslas yra įgalinti savininką išanalizuoti siūlomus klausimus ir atsakingai pasiruošti įgyvendinti teisę balsuoti. Balsavimo biuletenio turinys privalo atitikti skelbimo turinį.“, tačiau vėlgi nenurodoma, kur gi skelbime, ar balsavimo biuletenyje, yra nurodyta klaidinanti informacija, dėl kurios ieškovai nesuprato, kad yra balsuojama dėl lifto įrengimo jų name. Pažymėtina, kad bendrų patalpų bendrasavininkai 2021-03-04 balsavimu nusprendė išimtinai dėl paties lifto įrengimo aktualioje ginčui laiptinėje, o ne patvirtino lifto įrengimo kainą, kuri yra tik preliminari ir gali būti tiek mažesnė, tiek didesnė, ir tai paaiškės tik gavus projektinius sprendimus. Atsakovė mano, kad akivaizdu, jog toks ieškovų reikalavimas iš esmės neatitinka bendro naudojimo objektų teisinių reguliavimo, kuris vienareikšmiškai nustato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo valdymo, naudojimo ir disponavimo priimami bendraturčių balsų dauguma, o ne atsižvelgiant tik į vieno bendraturčio norus.
26. Dėl skirtingo Pastato savininkų biuletenių turinio. Atsakovė teigia, kad atsakymų į bendrijos pirmininkui siųstų užklausų negavimas negali būti vertinama kaip įrodymas, pagrindžiantis bendraturčių teisėtai priimto sprendimo dėl bendro naudojimo objekto valdymo/naudojimo/sukūrimo panaikinimo būtinumą, o gali būti tik atskiro reikalavimo objektas (pvz. prašymas teismui įpareigoti pateikti informaciją, išreikalauti dokumentus ir pan.). Šiuo atveju, atsakovas jau įgyvendino ieškinio prašymą teismui įpareigoti atsakovą pateikti balsavimo raštu biuletenius, o kitų reikalavimų dėl informacijos pateikimo/išreikalavimo dublike nebekeliama. Šiuo atveju akivaizdu, kad bendrijos pirmininko veiksmai/neveikimas organizuojant ieškovų pageidaujamą atskirą susirinkimą nėra ieškinio, kuriuo prašoma panaikinti jau įvykusių susirinkimų balsavimo metu priimtus protokolus, dalykas. Atsakovės manymu, Ieškovai bando manipuliuoti faktinėmis aplinkybėmis ir visiškai nepagrįstai nurodo, kad „Atsakovė Pastato butų Nr. 1 ir 11 biuleteniuose papildomai nurodė, kad jie neneša jokios finansinės atsakomybės projektuojant, montuojant ir eksploatuojant liftą.“. Pabrėžiama, kad visiems 14 butų savininkams buvo išsiųsti visiškai identiški el. formato balsavimo biuleteniai, tuo tarpu 1 ir 11 butų savininkas R. N. šį dokumentą redagavo, įrašydamas ieškovų aukščiau nurodytą sakinį. Atkreipiamas teismo dėmesį į tai, kad ir 9 buto savininkai balsuodami nurodė iš esmės analogišką aplinkybę, jog sutinka su lifto įrengimu, jei jiems nereikės mokėti, kadangi jie liftu nesinaudos, tik tą padarė įrašydami įrašą ranka, o ne redaguodami balsavimo protokolo tekstą.
27. Dėl 2021-04-14 Protokolo pripažinimo negaliojančiu. Šiuo atveju, iš 2021-04-14 balsavimo skelbimo ir balsavimo protokolo turinio atsakovei akivaizdu, jog buvo balsuojama būtent dėl atskiro naujo bendrojo naudojimo objekto (lifto) būsimos naudojimo tvarkos (atleisti nuo įmokų mokėjimo atskiri butai, neturėsiantys prieigos prie lifto), t.y. sprendžiamas būtent ne Bendrijos kompetencijai, o visų aktualių balsavimui patalpų savininkų kompetencijai priskirtinas klausimas. Dėl šios priežasties, neturi jokio teisinio, ar faktinio pagrindo ieškovų įsitikinimas, kad „klausimas, nurodytas 2021-04-14 Protokole, turėjo būti sprendžiamas visuotiniame Bendrijos susirinkime (Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, buvo pažeistas Bendrijų įstatymo 10 straipsnis, savininkų susirinkime sprendžiant klausimą, priskirtą visuotinio susirinkimo kompetencijai“. Atsakovė mano, kad reikšminga šiuo atveju aplinkybė yra ir tai, jog visi aktualių ginčui butų savininkai yra ir Bendrijos nariai, t.y. iš esmės neturi jokio skirtumo formalus balsavimo pavadinimas (ar tai Bendrijos narių, ar patalpų savininkų susirinkimo balsavimas), kadangi buvo išspręsta būtent visų laiptinės butų savininkų pozicija dėl būsimo bendro naudojimo objekto naudojimo sąlygų ir tvarkos ir būtent visi namo gyventojai, kuriems klausimas yra aktualaus, balsavo. Be to pažymėtina, kad šiuo balsavimu nebuvo išspręsta nei įmokų mokėjimo tvarka, nei įmokų dydis, nei jų mokėjimo terminai, todėl nėra suprantama ieškovų pozicija, kodėl šiuo atveju turėtų būti taikoma Bendrijos įstatų 24.6 punkto nuostata, kuri numato, kad Bendrijos narių visuotinio susirinkimo kompetencijai priskiriama cit. „tvirtinti įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus; įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustato šių lėšų naudojimo tvarką“, kadangi šiuo atveju 2021-04-14 balsavimu nebuvo nuspręsta dėl jokių tarifų, ar fondų sudarymo.
28. Dėl 2021-06-17 Protokolo pripažinimo negaliojančiu. Atsakovės nuomone, tokie ieškovui argumentai yra nepagrįsti dėl tų pačių aukščiau nurodytų priežasčių, t.y. kadangi šiuo atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl sprendimo, susijusio su naujo bendrojo naudojimo objekto sukūrimu, kuris priskirtinas aktualių butų ir patalpų savininkų kompetencijai. Tuo tarpu atsižvelgiant į ieškinio bei kitų procesinių dokumentų argumentaciją galima pagrįstai tvirtinti, jog jei balsavimas būtų vykdomas tik Bendrijos narių susirinkimo metu - ieškovai jį ginčytų nurodydami, kad jų manymu toks klausimas turėjo būti sprendžiamas visuotiniame butų/patalpų savininkų susirinkime.
29. Atsakovė mano, jog šiuo atveju veikė kaip bendros dalinės nuosavybės (bendraturčių) atstovė pastariesiems priimant bendrą sprendimą dėl naujo bendro naudojimo objekto (lifto) sukūrimo ir būtent bendraturčių, o ne savo, iniciatyva organizavo balsavimą raštu pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir būtent bendraturčiai išreiškė savo valią balsuojant esant kvorumui. Tuo tarpu Ieškovai šiuo atveju ginčija bendraturčių priimtus sprendimus ir prašo panaikinti balsavimo rezultatus ne dėl atsakovo padarytų esminių balsavimo organizavimo, ar kt. pobūdžio balsavimo tvarkos pažeidimų, ar atsakovės savo kompetencijos ribų peržengimo, o dėl to, kad Ieškovų netenkina pats balsavimo rezultatas. Todėl atsakovė palaiko savo atsiliepime į ieškinį jau nurodytus argumentus, kad šiuo atveju ieškinio reikalavimas neatitinka ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytos argumentacijos, dėl kurios prašoma ieškinį tenkinti ir nėra pateikta jokių įrodymų, dėl kurių ieškinys galėtų būti tenkinamas.
30. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pasisakyta, jog būtent Bendrija yra atsakinga už butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų tinkamą sušaukimą, organizavimą ir susirinkime priimtų sprendimų įgyvendinimą; kita vertus, Bendrijos vaidmuo tokiais atvejais yra organizacinis, todėl Bendrija nėra ir negali būti atsakinga už susirinkime dalyvavusių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų išreikštą valią (priimtus sprendimus), t. y. tuo atveju, kai yra reiškiamas reikalavimas dėl butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime priimtų savininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, vien tik ji negali būti atsakinga už balsavime dalyvavusių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų išreikštą valią (priimtus sprendimus) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-344-614/2020; 2021 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-303-779/2021), todėl, teismas, įvertinęs ieškinio ir procesinių dokumentų (atsiliepimo, tripliko) turinį, protokoline nutartimi sprendė į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti visus daugiabučio patalpų savininkus/Bendrijos arius, kurie balsavo priimant ginčijamus sprendimus.
31. 2022 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas trečiųjų asmenų A. J. ir J. J. atsiliepimas į ieškinį. Jame nurodoma, kad Ieškovai siekė sudaryti taikų susitarimą su A. J. ir J. J. bei kitais namo gyventojais, tačiau dėl nesuderinamų šalių pozicijų, taikaus susitarimo pasiekti nepavyko. Taip pat, tretieji asmenys nurodo, jog nesutinka su Ieškovų pateiktu ieškiniu. A. J. bei J. J. pateikia paaiškinimus, jog visi lifto įrengimo projekto name adresu (duomenys neskelbtini) klausimai yra jiems žinomi, balsavo visuose (duomenys neskelbtini) organizuotuose balsavimuose dėl lifto įrengimo ir patvirtina, jog savo nuomonės nekeičia, sutinka su lifto įrengimu name numatytomis sąlygomis: projektavimo ir montavimo kainai esant 80000-100000 Eur ribose, nedidinant esamo namo tūrio. Tretieji asmenys A. J. ir J. J. prašo teismo ieškinį atmesti ir balsavimo protokolų nenaikinti, kadangi juose atsispindi visų namo bendraturčių valia.
32. 2022 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas trečiųjų asmenų D. J. ir I. J. atsiliepimas į ieškinį. Jame nurodoma, kad Ieškovai siekė sudaryti taikų susitarimą su D. J. ir I. J. bei kitais bendrijos nariais, tačiau dėl nesuderinamų šalių nuomonių ir pozicijų, taikaus susitarimo pasiekti nepavyks. Taip pat, tretieji asmenys nurodo, jog nesutinka su Ieškovų pateiktu ieškiniu. D. J. ir I. J. pateikia paaiškinimus, jog visi lifto įrengimo projekto name adresu (duomenys neskelbtini) klausimai ir iššūkiai yra jiems žinomi, balsavo visuose (duomenys neskelbtini) organizuotuose balsavimuose ir patvirtina, jog savo nuomonės nekeičia bei pritaria visiems pasirašytiems balsavimo protokolams. Tretieji asmenys D. J. ir I. J. prašo teismo ieškinį atmesti ir pripažinti balsavimo protokolus teisėtais, nes juose objektyviai atsispindi bendrijos narių valia.
33. 2022 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas trečiųjų asmenų S. K. ir Š. K. atsiliepimas į ieškinį. Jame nurodoma, kad Ieškovai siekė sudaryti taikų susitarimą su S. K. ir Š. K. bei kitais bendrijos nariais, tačiau dėl nesuderinamų šalių nuomonių ir pozicijų, taikaus susitarimo pasiekti nepavyko. Taip pat, tretieji asmenys nurodo, jog nesutinka su Ieškovų pateiktu ieškiniu. S. K. ir Š. K. pateikia paaiškinimus, jog visi lifto įrengimo projekto name adresu (duomenys neskelbtini) įrengimo ir projekto rengimo klausimai yra jiems žinomi, dalyvavo visuose (duomenys neskelbtini) balsavimuose ir apklausose raštu dėl lifto projektavimo ir patvirtina, jog neprieštarauja lifto įrengimui name. Tretieji asmenys S. K. ir Š. K. prašo teismo ieškinį atmesti ir balsavimo protokolų nenaikinti, nes juose atsispindi namo bendraturčių valia.
34. 2022 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas trečiojo asmens J. S. atsiliepimas į ieškinį. Jame nurodoma, kad Ieškovai siekė sudaryti taikų susitarimą su J. S. bei kitais namo gyventojais, tačiau dėl nesuderinamų šalių pozicijų, taikaus susitarimo pasiekti nepavyko. Taip pat, tretysis asmuo nurodo, jog nesutinka su Ieškovų pateiktu ieškiniu. J. S. pateikia paaiškinimus, jog visi lifto įrengimo projekto name adresu (duomenys neskelbtini) klausimai yra jai žinomi, balsavo visuose (duomenys neskelbtini) organizuotuose balsavimuose dėl lifto įrengimo ir patvirtina, jog neprieštarauja lifto įrengimui name. Trečiasis asmuo J. S. prašo teismo ieškinį atmesti ir balsavimo protokolų nenaikinti, kadangi juose atsispindi visų namo bendraturčių valia.
35. 2022 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas trečiųjų asmenų J. G. ir R. D. atsiliepimas į ieškinį. Jame nurodoma, kad Ieškovai siekė sudaryti taikų susitarimą su J. G. ir R. D. bei kitais bendrijos nariais, tačiau dėl nesuderinamų šalių nuomonių ir pozicijų, taikaus susitarimo pasiekti nepavyko. Taip pat, tretieji asmenys nurodo, jog nesutinka su Ieškovų pateiktu ieškiniu. J. G. ir R. D. pateikia paaiškinimus, jog visi lifto įrengimo projekto name adresu (duomenys neskelbtini) įrengimo ir projekto rengimo klausimai yra jiems žinomi, dalyvavo visuose (duomenys neskelbtini) balsavimuose ir apklausose raštu dėl lifto projektavimo ir patvirtina, jog neprieštarauja lifto įrengimui name. Tretieji asmenys J. G. ir R. D. prašo teismo ieškinį atmesti ir balsavimo protokolų nenaikinti, nes juose atsispindi namo bendraturčių valia.
36. 2022 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas trečiojo asmens D. G. atsiliepimas į ieškinį. Jame nurodoma, kad Ieškovai siekė sudaryti taikų susitarimą su D. G. bei kitais namo gyventojais, tačiau dėl nesuderinamų šalių pozicijų, taikaus susitarimo pasiekti nepavyko. Taip pat, tretysis asmuo nurodo, jog nesutinka su Ieškovų pateiktu ieškiniu. D. G. pateikia paaiškinimus, jog visi lifto įrengimo projekto name adresu (duomenys neskelbtini) klausimai yra jai žinomi, balsavo visuose (duomenys neskelbtini) organizuotuose balsavimuose dėl lifto įrengimo ir patvirtina, jog neprieštarauja lifto įrengimui name. Tretysis asmuo D. G. prašo teismo ieškinį atmesti ir balsavimo protokolų nenaikinti, kadangi juose atsispindi visų namo bendraturčių valia.
37. Teismo posėdžio metu uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Liudgita“ vardu R. N. pareiškė, kad UAB „Liudgita“ priklauso 1 ir 11 butai, esantys (duomenys neskelbtini) tai yra komercinės patalpos, padaryti atskiri įėjimai, ne per laiptinę. Dėl balsavimo (dėl lifto įrengimo) biuletenių jis sutiko su įrengimu, su sąlyga, kad 1 ir 11 butai nebus įtraukti su lifto statybos susijusiais klausimais. Reikšdamas savo poziciją balsavimo biuletenyje R. N. pakeitė biuletenio turinį, pakeisdamas jį taip, kad jis duoda sutikimą dėl lifto įrengimo, jei 1 ir 11 butai yra neįtraukiami į lifto įrengimo mokesčius.
38. Teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) namo pirmininkas atsakovo atstovas G. G. pareiškė, kad atstovauja (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad Bendrijoje sudaryta tokia mokesčių politika, jog tie asmenys, kurie neturi priėjimo prie lifto (ar balkonų) neturi mokėti mokesčių susijusių su jų įrengimu ar remontu. Dėl lifto buvo sutarta pandemijos laiku, todėl balsuota daugiausiai elektroniniu būdu, bet buvo suteikta galimybė savo nuomone įrašyti ir ranka. Visi apklaustieji (duomenys neskelbtini) gyventojai neatsisako nuo savo nuomonės. Visi rinko lifto projektavimui po 50 Eur kiekvieną mėnesį. G. G. požiūriu, ieškovai nori, kad jų nuomonės klausytų visa Bendrija. Atleisti nuo lifto mokesčio yra butai 1 ir 5 aukštuose, kurie neturi prieigos prie lifto.
39. Teismo posėdžio metu tretysis asmuo D. J. nurodė, kad jis nesupranta, kodėl yra reiškiamas ieškinys. Paaiškina, kad pats dalyvavo balsų dėl galimybės įrengti liftą skaičiavimo komisijoje, tai buvo tik balsavusiųjų nuomonės fiksavimas, pats tretysis asmuo balsavime susilaikė, išsakė, kad net labiau buvo prieš, bet laiko, kad jei dauguma nusprendžia, jog yra reikalingas liftas, neturi prieštarauti.
Ieškinys atmestinas.
40. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad byloje dalyvaujantiems asmenims – ieškovams ir tretiesiems asmenims, priklauso butai ir/ar kitos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini).Šio pastato patalpų savininkai teisėms ir pareigoms, susijusioms su priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra įsteigė atsakovę – (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrija). Nustatyta ir ginčo dėl to byloje nėra, kad visi butų ir/ar kitų patalpų, esančių (duomenys neseklbtini) savininkai yra Bendrijos nariais. 2021 m. vasario 10 d. Bendrijos pirmininkas paskelbė, kad organizuojamas balsavimas raštu dėl lifto projektavimo ir montavimo paslaugų pirkimo. Balsavimas vyko pagal atsiųstus balsavimo biuletenius, kuriuose buvo siūloma apsispręsti, ar pastate papildomai būtų projektuojamas ir montuojamas liftas, nurodant preliminarią tokių darbų vertę. Suskaičiavus biuletenius, buvo surašytas 2021-03-04 Butų/patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas, kuriuo pritarta, kad Pastate papildomai būtų projektuojamas ir montuojamas liftas, preliminari lifto projektavimo ir montavimo kaina nuo 80 000 Eur iki 100 000 Eur. Protokole nurodoma, kad Pastato butų/ patalpų skaičius – 14, balsavo iš viso 14 savininkų (9 – pritarė, 3 – nepritarė, 2 – susilaikė). 2021 m. kovo 30 d. Bendrijos pirmininkas paskelbė apie balsavimą raštu dėl lifto projektavimo ir montavimo paslaugų išlaidų paskirstymo tarp Pastato savininkų.Balsavimas vyko pagal atsiųstus balsavimo biuletenius, biuletenyje buvo siūloma pritarti, kad pastate projektuojant ir įrengiant liftą, nuo išlaidų, susijusių su lifto įrengimu, būtų atleisti butai Nr. 1, 2, 9 ir 11, kaip neturintys prieigos prie lifto. Suskaičiavus biuletenius, buvo surašytas 2021-04-14 Protokolas, kuriame nurodoma, kad Pastato butų/ patalpų skaičius – 14, balsavo iš viso 13 savininkų (12 – pritarė, 1 – nepritarė, 0 – susilaikė), balsavimo išvada – sprendimas priimtas. 2021 m. birželio 1 d. Bendrijos pirmininkas paskelbė apie balsavimą raštu dėl lifto projektavimo ir montavimo paslaugų išlaidų tikslinės įmokos rinkimo 12 mėnesių laikotarpiui. Balsavimo biuletenyje (10 priedas) siūloma pritarti, kad Pastate projektuojant ir įrengiant liftą būtų sudarytas ir 12 mėnesių laikotarpiu renkamas tikslinės įmokos fondas, į kurį kiekvieno buto savininkai (išskyrus butus Nr. 1, 2, 9 ir 11, kaip neturinčių prieigos prie lifto) po 50,00 Eur/mėn. su PVM, t. y. bendras planuojamas fondo dydis 6000,00 Eur su PVM. 2021-06-17 surašytas protokolas, kuriame nurodoma, kad Pastato butų/ patalpų skaičius – 14, balsavo iš viso 13 savininkų (12 – pritarė, 1 – nepritarė, 0 – susilaikė), konstatuota, kad balsavimas laikomas įvykusiu, balsavimo išvada – sprendimas priimtas.
41. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovai prašo pripažinti priimtus sprendimus, įformintus 2021 m. kovo 4 d., 2021 m. balandžio 14 d., 2021 m. birželio 17 d. protokolais, negaliojančiais, nes, anot ieškovų, tokių sprendimų priėmimas neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo reikalavimų, be to, 2021 m. balandžio 14 d., 2021 m. birželio 17 d. priimti sprendimai iš tiesų priklauso ne savininkų, o bendrijos visuotinio susirinkimo kompetencijai. Atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, nurodė, kad ieškovų reikalavimai nukreipti netinkamam atsakovui, nes ieškovai ginčija ne atsakovės (Bendrijos), bet bendraturčių (namo gyventojų) priimtus sprendimus ir ieškovai niekaip nepagrindžia, kokiu būdu atsakovė pažeidė ieškovų teises, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo reikalavimus.
Dėl butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo ir daugiabučių namų savininkų bendrijos tinkamumo būti atsakove
42. Savininko nuosavybės teisė reiškia, kad savininkas turi teisę spręsti klausimus dėl jam priklausančios nuosavybės valdymo, naudojimo ar disponavimo. Jeigu turtas priklauso keliems savininkams, tai bendrai jiems priklausančio turto valdymo, naudojimo ir kitus klausimus visi savininkai sprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Keliems savininkams sprendžiant su savininkų bendra nuosavybe susijusį klausimą savininkas negali būti nušalintas nuo klausimo sprendimo. Savininko nedalyvavimas sprendžiant tokį klausimą gali būti pateisinamas jo paties apsisprendimu nedalyvauti, tačiau jis turi būti tinkamai informuojamas apie tokio klausimo svarstymą, jam turi būti sudaryta galimybė dalyvauti priimant sprendimą ir pasinaudoti savo teisėmis sprendimo priėmimo procedūroje. Jeigu savininkas kokiu nors ne įstatymo pagrindu neįtraukiamas į klausimo, susijusio su jo bendra su kitais savininkais nuosavybe, svarstymą, tai sprendimai, priimti savininkui nedalyvaujant, gali būti teismo panaikinti kaip pažeidžiantys savininko interesus, jeigu buvo nuspręsta dėl jo teisių ir pareigų.
43. Kai kurie savininkų sprendimų priėmimo tvarkos klausimai yra reglamentuoti įstatymų ar kitų teisės aktų. Savininkai sprendimus gali priimti tiesiogiai, asmeniškai bendraudami ir sudarydami sandorius. Lygiai taip pat jiems įmanoma ir kitomis teisinėmis formomis spręsti klausimus dėl bendros nuosavybės įgyvendinimo. Pavyzdžiui, savininkai gali veikti pagal jungtinės veiklos sutartį ar spręsti jiems aktualius klausimus susirinkimuose, jeigu savo teisėms įgyvendinti jie yra įkūrę savininkų kolektyvinę organizaciją pagal įstatymą, pavyzdžiui, bendriją. CK 4.75 straipsnis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tam tikrų objektų savininkų bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą teisės aktai reglamentuoja detaliau.
44. CK 4.85 straipsnis reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo organizavimo ir vykdymo aspektus ir turi blanketinių nuostatų, kurios nukreipia į kitus teisės aktus. Ši norma reglamentuoja tam tikrus butų ir kitų patalpų savininkų kompetencijai priklausančius klausimus. Jie susiję su bendrojo naudojimo objektų bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimu. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje išvardyti sprendimai priimami dėl: 1) bendrojo naudojimo objektų sukūrimo; 2) bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo; 3) bendrojo naudojimo objektų disponavimo. Šie klausimai sprendžiami butų ir kitų patalpų savininkų dauguma. Kiti CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nenurodyti klausimai, pavyzdžiui, susiję su visų ar dalies savininkų įkurtos bendrijos veikla (ataskaitų tvirtinimu, bendrijos vadovavimo organų veiklos aspektų reguliavimu, atlyginimu už darbą bendrijoje ir kt.), gali būti sprendžiami bendrijos narių susirinkime.
45. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami šių savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Tai reiškia, kad įstatymais gali būti nustatyti atvejai, kai sprendimus priima kitoks savininkų skaičius, pavyzdžiui, tik tų savininkų, kurie yra susivieniję į bendriją. Tokioje situacijoje klausimai dėl sprendimo priėmimo gali būti reglamentuoti įstatymo, esant CK suteiktai pirmenybei kito įstatymo normoms (CK 1.3 straipsnio 2 dalis), todėl klausimai sprendžiami pirmiausia taikant specialaus įstatymo nuostatas. Vienas iš tokių yra Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – ir DNSBĮ). Jis, be kita ko, reglamentuoja tam tikrus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo klausimus.
46. DNSBĮ 11 straipsnis nustato, kaip šaukiamas ir vyksta, kokius bendraturčių klausimus nagrinėja daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos narių susirinkimas, jeigu daugiabučiame gyvenamajame name yra įsteigta savininkų bendrija. DNSBĮ 12 straipsnis reglamentuoja visų daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarką, taip pat sprendimų dėl bendrų interesų tenkinimo arba dėl atskirų bendros nuosavybės objektų priėmimą. Pagal DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalį šiame straipsnyje nustatyti klausimai daugiabučiame gyvenamajame name, kuriame yra įsteigta bendrija, sprendžiami savininkų balsų dauguma. Aiškinant šio straipsnio nuostatas pažymėtina, kad straipsnio pavadinime nurodoma, jog reglamentuojami visų savininkų susirinkimo tvarkos klausimai, kuriuos pagal CK 4.85 straipsnio 5 dalį šaukia bendrijos valdyba. Taigi DNSBĮ 12 straipsnio nuostata, jog sprendimai priimami savininkų balsų dauguma, reiškia, kad DNSBĮ 12 straipsnyje nurodyti klausimai sprendžiami daugiabučio gyvenamojo namo visų savininkų susirinkime, o ne name veikiančios bendrijos narių susirinkime. Bendrijos vaidmuo šiuo atveju yra tik organizacinis.
47. Taigi pagal DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalį, šiame straipsnyje nustatytiems klausimams spręsti daugiabučiame name, kuriame yra įsteigta bendrija, klausimai sprendžiami savininkų balsų dauguma. Visų savininkų susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarka vykdoma ir sprendimai priimami, minėta, remiantis mutatis mutandis DNSBĮ 11 straipsnio nuostatomis. Tokie klausimai pagal DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalį yra: 1) bendrų interesų tenkinimo klausimai; 2) priemonių, nesusijusių su pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, klausimai; 3) pastato atnaujinimo, lėšų tam kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų klausimai.
48. Kaip bendrų interesų tenkinimas DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodomas toks pavyzdinis sąrašas kaip karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir panašūs klausimai. Sutartys su paslaugų teikėjais gali apimti įvairias paslaugas, reikalingas visiems savininkams, nes tai turi būti bendrų interesų tenkinimas.
49. DNSBĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą yra arba gali būti naudojami tenkinti ne visų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų) savininkų, o tik jų dalies poreikius, nepažeidžiant kitų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų) savininkų teisių ir bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, remonto ar atnaujinimo ir tam reikalingų lėšų kaupimo ar skolinimosi, gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų ir yra privalomi tai daliai butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų. Tokie sprendimai priimami mutatis mutandis laikantis šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytos susirinkimų šaukimo ir sprendimų priėmimo tvarkos.
50. Savininkų susirinkimai, kai jie vyksta kaip į savininkų bendriją susitelkusių bendrijos narių susirinkimai ar kaip daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimai, yra įforminami susirinkimo protokolais. Ar buvo vykdytas bendrijos narių ar namo savininkų susirinkimas, iškilus ginčui sprendžiama pagal susirinkimo šaukimo ir organizavimo dokumentuose esančius duomenis (protokolus, pranešimus, registracijos lapus ir kt.). Jeigu juose nurodoma, kad organizuojamas bendrijos narių susirinkimas, tai toks susirinkimas ir jame priimti sprendimai vertinami kaip bendrijos narių, o ne namo savininkų susirinkimas.
51. Ieškovai ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais Bendrijos 2021 m. kovo 4 d., 2021 m. balandžio 14 d., 2021 m. birželio 17 d. priimtus sprendimus. Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų turinį bei šalių dublike bei triplike išdėstytą poziciją, vertina, kad ginčijami sprendimai, įforminti 2021 m. kovo 4 d., 2021 m. balandžio 14 d., 2021 m. birželio 17 d. protokolais, buvo priimti savininkų, o ne visuotiniame bendrijos narių susirinkime. Taigi teismas konstatuoja, kad ginčas kilo dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendraturčių – patalpų savininkų priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.
52. Kai sprendžiami klausimai, susiję su visų savininkų bendrų interesų tenkinimu, bendrija organizuoja visuotinį patalpų savininkų susirinkimą, ir tokio susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui, kaip jau paminėta aukščiau, mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios visuotinį bendrijos narių susirinkimą (DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalis). To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Taigi tokiu atveju bendrija įgyvendina ne tik savo narių, bet visų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra.
53. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
54. Ieškovas, ieškinyje suformuluodamas savo materialųjį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pasirenka, jo manymu, tinkamą antrąją atitinkamų materialiųjų teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, šalį ir šiai nukreipia savo reikalavimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas).
55. Kaip reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DNSBĮ) 3 straipsnio 1 dalis, daugiabučių namų savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra.
56. Ginčo teisiniams santykiams reguliuoti nagrinėjamu atveju aktualus CK 4.85 straipsnis, kurio 5 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas). CK 4.85 straipsnis taip pat reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo organizavimo ir vykdymo aspektus. CK 4.85 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta taisyklė, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime.
57. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (trumpinama - DNSBĮ) 12 straipsnis, reglamentuojantis visų daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarką, taip pat sprendimų dėl bendrų interesų tenkinimo arba dėl atskirų bendros nuosavybės objektų priėmimą, detalizuoja kokių klausimų sprendimas yra priskirtas daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo kompetencijai. Taigi, šiame Įstatymo straipsnyje nustatyti klausimai daugiabučiame gyvenamajame name, kuriame yra įsteigta bendrija, sprendžiami savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Šiuo atveju visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos. DNSBĮ 11 straipsnis nustato, kad pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Susirinkimai turi būti protokoluojami; susirinkimo protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Bendrijos nariai sprendimus gali priimti balsuodami raštu (išskyrus įstatyme nurodytas išimtis). Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija (balsavimą raštu detaliau reglamentuoja Aplinkos ministerijos 2011 m. kovo 24 d. įsakymas Nr.D1-251 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“). Susirinkimo sprendimai (tarp jų priimti ir balsuojant raštu) registruojami ir skelbiami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka (DNSBĮ 12 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 13 dalis). Taigi būtent Bendija yra atsakinga už butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų tinkamą sušaukimą, organizavimą ir susirinkime priimtų sprendimų įgyvendinimą. Tačiau teismas vertina, jog Bendrijos vaidmuo nagrinėjamu atveju yra organizacinis, todėl Bendrija nėra ir negali būti atsakinga už susirinkime dalyvavusių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų išreikštą valią (priimtus sprendimus). Taigi kai yra reiškiamas reikalavimas dėl butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime priimtų savininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, teismo vertinimu, Bendrija byloje nėra tinkama atsakovė.
58. Ieškovai pareikštu ieškiniu prašydami pripažinti negaliojančiais butų ir kitų patalpų savininkų priimtus sprendimus, iš esmės nepaaiškina, kodėl ir kokiu būdu priimti sprendimai faktiškai pažeidžia jų, kaip suinteresuotų asmenų teises. Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovų argumentais dėl skirtingo balsavimo skelbimo ir sprendimo turinio formulavimo, jog balsavimo raštu biuleteniuose pateiktų sprendimų projektų formuluotės dėl savo nekonkretumo leidžia abejoti balsavusiųjų raštu valia. Įvertinus bylos medžiagą, konstatuotina, kad buvo pateikta esminė informacija, leidžianti apsispręsti dėl priimamų sprendimų, akivaizdu, kad sprendimai priimti teisėtai ir dalyvių kvorumo aspektu. Ieškovai argumentuoja, kad ginčijami sprendimai priimti nesilaikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų (CK 2.82 straipsnio 4 dalis, CK 1.137 straipsnis, Bendrijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis), nes buvo pažeisti ieškovų, kaip Bendrijos narių ir pastato buto savininkų, teisės ir teisėti interesai gauti informaciją dėl lifto techninių savybių, iš kurios galima būtų spręsti, kuris butas/patalpa turės prieigą, o kuris ne. Teismas kritiškai vertina šios argumentus visų pirma įvertinęs faktines aplinkybes, jog ieškovai, ilgą laiką gyvendami bute, ginčo pastate, negalėjo nežinoti, kurie butai yra pirmame aukšte, kaip ir apilinkybės, jog dalis patalpų savininkų į savo valdomas patalpas patenka ne per bendrą laiptinę. Pažymėtina ir ir tai, kad nagrinėjant bylą atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, jog pagal techninę projektavimo užduotį lifto įrengimui, lifto sustojimai numatomi projektuoti butų lygyje. Atmestini ir dubliko argumentai dėl skirtingo balsavimo biuletenio turinio dėl galimo jų klastojimo, įvertinus trečiųjų asmenų paaiškinimus teismo posėdyje.
59. Savininkų sprendimas gali būti teismo panaikintas savininko ieškiniu kaip pažeidžiantis jo teises, jeigu savininkas nebuvo įtrauktas į klausimo svarstymą, o priimant sprendimą buvo nuspręsta dėl jo kaip savininko teisių ir pareigų. Jeigu klausimas turėjo būti sprendžiamas visų savininkų susirinkime, organizuotame ir įvykdytame pagal teisės aktų reikalavimus, tai kiekvienas savininkas turėjo būti informuotas apie susirinkimą, darbotvarkę, jis turėjo turėti galimybę susipažinti su sprendimams priimti naudojama informacija.
60. Nagrinėjamu atveju ieškovai argumentuoja, kad dalis ginčijamų sprendimų turėjo būti priimami visuotiniame bendrijos narių, o ne savininkų susirinkime. Teismas dėl šiš argumentų pažymi, kad ir CK, ir DNSBĮ yra privatinius teisinius santykius reguliuojantys teisės aktai, kurie nurodytose teisės normose dispozityviai reglamentuoja savininkų valios, priimant sprendimus, išreiškimo būdą. Vienu atveju savininkai tiesiogiai išreiškia savo valią susirinkime, kitu atveju – susivieniję į bendriją narių susirinkime, t. y. veikdami teisiškai organizuotame darinyje pagal jo nustatytas taisykles. Akcentuotina, kad visi aktualių ginčui butų ir kitų patalpų savininkai yra ir Bendrijos nariai, visi namo gyventojai/patalpų savininkai, kuriems klausimas yra aktualaus, balsavo, byloje nėra ginčo dėl to, jog visi namo patalpų savininkai buvo informuoti apie numatomus svarstyti klausimus ir savo valią išreiškė. Taigi argumentai dėl kompetencijos sprendimams priimti atmestini, ieškovams nepagrindus, kad jų teisės ir teisėti interesai būtų pažeisti: visi butų ir kitų patalpų savininkai, būdami ir bendrijos nariais, buvo įtraukti į klausimų svarstymą, sprendimai priimti balsų dauguma, priimant juos, buvo nuspręsta dėl jų, kaip savininkų teisių ir pareigų (sukurti bendros nuosavybės objektą, jį valdyti, naudoti). Ginčo situacijoje, kai visi aktualių ginčui butų ir kitų patalpų savininkai yra ir Bendrijos nariai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovų (buto savininkų ir bendrijos narių) teisės buvo pažeistos ir tuo pagrindu naikinti ginčijamus sprendimus. Akcentuotina, kad kasacinio teismo praktikoje dėl kai kurių procedūrinių susirinkimo netikslumų pažymima, kad vien formalūs teisės aktų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo priėmimo tvarką, reikalavimų pažeidimai negali būti pagrindas pripažinti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus negaliojančiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017). Teismo vertinimu, net ir konstatavus tam tikrus formalius pažeidimus, remiantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, nenustačius, jog šie pažeidimai iš esmės pažeidė ieškovų teises ar sukėlė neigiamas pasekmes ieškovams ir/ar kitiems patalpų savininkams, būtų neteisinga naikininti ginčijamų sprendimų.
61. Teismas atkreipia dėmesį, jog pagal CPK 2, 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo ar net nesiima įrodinėti, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį, nes pareikštas asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-252/2009).
62. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2016).
63. Kaip minėta, CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009), t. y. net jei dalis bendraturčių su priimtais sprendimais ir nesutinka.
64. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovai neįrodė ginčijamų sprendimų neteisėtumo, ar kad jais būtų pažeistos ieškovų esminės, kaip bendraturčių, teisės, todėl ieškovų ieškinį atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
65. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
66. Ieškinį atmetus, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
67. Nagrinėjamu atveju atsakovė Bendrija pateikė į bylą rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad atsakovė patyrė 1200 Eur bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų, todėl, ieškinį atmetus, spręstinas klausimas dėl šių išlaidų priteisimo iš ieškovų. Kiti byloje dalyvavę asmenys (tretieji asmenys) iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymų ir/ar įrodymų dėl faktiškai patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos jiems neatlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
68. Teismo vertinimu, nurodytos atsakovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.
69. Taigi, ieškinio netenkinus, atsakovei lygiomis dalimis iš ieškovų priteistina 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
70. Byloje iš viso patirta 120 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei lygiomis dalimis iš ieškovų (CPK 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškovų L. G. ir B. G. pareikštą ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) atmesti.
Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. G. , a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei (duomenys neskelbtini), j.a.k. 124804733, 1200,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 600,00 Eur (šešis šimtus eurų ir 00 ct) iš kiekvieno ieškovo.
Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovių L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų ir 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, t. y. po 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų 00 ct) iš kiekvieno ieškovo (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rūta Kazlauskienė