Civilinė byla Nr. e2-12771-1014/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30233-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.4.1; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 28 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė,
sekretoriaujant L. L.,
dalyvaujant ieškovės VšĮ „Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra“ atstovei finansininkei L. G. ir teisininkei Ž. A.,
atsakovo UAB „Meškėnas“ atstovei advokato padėjėjai Jolitai Juškaitei, direktoriui V. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės VšĮ „Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra“, ieškinį atsakovui UAB „Meškėnas“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė VšĮ „Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra“, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Meškėnas“, prašydama priteisti iš atsakovo UAB „Meškėnas“ 3 949,60 Eur skolos, 4 692,13 Eur delspinigių, 5 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų.
2. Ieškinyje nurodoma, kad 2018 m. balandžio 4 d. bylos šalys pasirašė dalyvavimo tarptautinėje maisto produktų ir gėrimų parodoje „Siai Paris 2018“ organizavimo paslaugos teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 14 d. ieškovė pateikė atsakovui apmokėjimui galutinę sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), – 7 431,28 Eur sumai. Užskaičius iki tarptautinės maisto produktų ir gėrimų parodos „Siai Paris 2018“ atsakovui atliktus avansinius apmokėjimus, liko neapmokėta 3 949,60 Eur dydžio skola. Ieškovė nuolat el. paštu, skambučiais primindavo apie įsiskolinimą, tačiau atsakovas skolos nesumokėjo. Ieškovė 2020 m. gegužės 5 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl įsiskolinimo už dalyvavimą tarptautinėje parodoje „Siai Paris 2018“ pakarotinai priminė apie įsiskolinimą, tačiau atsakovas nereagavo ir jokio atsakymo nepateikė. Pagal minėtą sutartį atsakovas yra įsipareigojęs „mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną“ (sutarties 3.13 papunktis). Nurodoma, kad susidariusių delspinigių suma yra 4 692,13 Eur (3 949,60 Eur x 0,2) / 100) x 594 dienos = 4 692,13 Eur). Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, sutartais terminais neatsiskaitė, iki šiol skolos, kilusios pagal sutartį neapmokėjo.
3. Atsakovo UAB „Meškėnas“, atstovaujamo advokato padėjėjos Jolitos Juškaitės, atsiliepimu į ieškinį, prašoma ieškinį atmesti ir iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, jog ieškovė, būdama nesąžininga, nepagrįstai reikalauja iš atsakovo to, ko šalys nebuvo sutarusios pagal sutartį. Pagal sudarytą sutartį ieškovė įsipareigojo suteikti dalyvavimo tarptautinėje maisto produktų ir gėrimų parodoje „Sial Paris 2018“, vykusioje 2018 m. spalio 21 – 25 d. Paryžiuje, Prancūzijoje organizavimo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo apmokėti už suteiktas paslaugas sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka. Šalys susitarė dėl konkrečios paslaugų kainos – 6 715 Eur (3 346 Eur + 531 Eur + 2 838 Eur) be PVM. Ieškovė 2018 m. balandžio 4 d. atsakovui išrašė išankstinio apmokėjimo sąskaitą 8 125,15 Eur sumai (6 715 Eur plius PVM). Šioje išankstinio apmokėjimo sąskaitoje buvo aiškiai įvardintos konkrečios paslaugų sumos, kurios yra numatytos ir sutarties 3.2.1. – 3.2.3. punktuose. Atsakovas 2018 m. rugpjūčio 28 d. minėtą išankstinio apmokėjimo sąskaitą apmokėjo. Jokio atskiro rašytinio susitarimo dėl papildomų paslaugų tarp bylos šalių po sutarties pasirašymo nebuvo. Pasibaigus parodai, 2018 m. lapkričio 2 d. ieškovė išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą, iš viso 4 643,47 Eur sumai, vėliau 2018 m. lapkričio 14 d., išrašė PVM sąskaitą faktūrą, iš viso 7 431,28 Eur sumai. Sudėjus minėtose sąskaitose nurodytas sumas matyti, jog galutinė parodos kaina atsakovui yra 12 074,75 Eur. Atsakovas jokių sutartinių įsipareigojimų nepažeidė ir neprivalo atsiskaityti už papildomas paslaugas, dėl kurių su ieškove susitarta nebuvo.
4. Teismo posėdžio metu ieškovė atstovaujama teisininkės Ž. A. palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti ir pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
5. Teismo posėdžio metu atsakovė atstovaujama advokato padėjėjos Jolitos Juškaitės nesutiko su ieškovės pareikštu ieškiniu bei palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.
6. Teismo posėdžio metu liudytojas V. Š. paaiškino, jog jis yra atsakovo UAB „Meškėnas“ direktorius, ginčo parodoje dalyvavęs pats asmeniškai. Paroda buvo organizuota prastai, visa įranga buvo labai prasta, išlaužyta, patys darė apšvietimą. Jokia įranga nebuvo suteikta, stendai buvo labai baisūs, atsakovo atstovai parodoje patys viską pirko ir tvarkė. Paramą gavo iš VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“. Atsakovas gamina šokoladą, kadangi Lietuva maža šalis čia nėra kur pardavinėti, todėl atsakovas važiuoja ištisai į parodas.
7. Teismo posėdžio metu liudytoja A. Š. paaiškino, kad ji 11 metų dirba UAB „Meškėnas“ eksporto vadove, turi tarptautinio verslo išsilavinimą, yra UAB „Meškėnas“ direktoriaus V. Š. dukra. Ginčo parodoje kilo klausimas dėl įkainių, nes nuvykus į parodą įranga visiškai neatitiko jokių įrangos standartų buvo visiškai nusidėvėjusi, atrodė labai nereprezentatyviai, lentynos stiklas buvo tiek daug susibraižęs, kad nebuvo įmanoma išvalyti, pastatyta produkcija neatrodytų patraukliai klientui.
Ieškinys tenkinamas iš dalies
Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės
8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų pateiktu kartu su ieškiniu nustatyta, kad VĮ „Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra“ su atsakovu 2018 m. balandžio 4 d. sudarė dalyvavimo parodoje „Sial Paris 2018“ organizavimo paslaugos teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu VĮ „Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra“ įsipareigojo suteikti dalyvavimo tarptautinėje maisto produktų bei gėrimų parodoje „Sial Paris 2018“, vyksiančioje 2018 m. spalio 21 – 25 d. Paryžiuje, Prancūzijoje, organizavimo paslaugas, o atsakovas UAB „Meškėnas“ įsipareigojo apmokėti už suteiktas paslaugas sutartyje nurodytomis sąlygomis bei tvarka (sutarties 1.1 punktas).
9. VĮ „Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra“ 2018 m. balandžio 4 d. išrašė atsakovui sąskaitą išankstiniam apmokėjimui pagal sutartį iš viso 8 125,15 Eur (t. y., 3 346 Eur už 9,46 kv. m. tuščio parodinio ploto nuomos kaina, 531 Eur dalyvavimo parodoje mokestį ir 2 838 Eur avansas už parodinio stendo įrengimą). 2018 m. rugpjūčio 28 d. atsakovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog atsakovas 2018 m. rugpjūčio 28 d. pervedė VĮ „Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra“ 8 125,67 Eur už parodinio ploto nuomą ir stendo įrengimą parodoje „Sia Paris 2018“.
10. Likviduojama VĮ „Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra“ 2018 m. lapkričio 15 d. pranešimu dėl dalyvavimo parodoje „Sial Paris 2018“ organizavimo paslaugų informavo atsakovą, jog VĮ „Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra“ Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 28 d. įsakymu yra paskelbta likviduojama, todėl VĮ „Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra“ nutraukė savo veiklą, dalis VĮ „Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra“ funkcijų perduota naujai įkurtai ieškovei, kuri nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. yra perėmusi VĮ „Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra“ įsipareigojimus dėl parodoje „Sial Paris 2018“ Paryžiuje, Prancūzijoje – Lietuvos įmonių jungtinio stendo sukūrimo ir pastatymo paslaugų teikimo sutarties tolesnio vykdymo, atsakovo pervesta pagal išankstinę sąskaitą nepanaudotą piniginių lėšų likutį VĮ „Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra“ pervedė ieškovei.
11. 2018 m. lapkričio 14 d. ieškovė VšĮ „Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai sumai – 7 431,28 Eur už parodos paslaugas, be to, 2018 m. lapkričio 2 d. taip pat buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už ginčo parodos organizavimo paslaugas 4 643,47 Eur sumai. Byloje nėra duomenų, jog šios PVM sąskaitos faktūros atsakovo būtų atmestos.
12. Iš ieškovės 2020 m. gegužės mėn. pranešimo dėl įsiskolinimo už dalyvavimą tarptautinėje parodoje „Sial Paris 2018“ matyti, kad ieškovė laiko, jog užskaičius iki tarptautinės maisto produktų ir gėrimų parodos „Sia Paris 2018“ atsakovo atliktus avansinius apmokėjimus, liko neapmokėta 3 949,60 Eur dydžio skola pagal Paslaugų sutartį. Taip pat nurodo, kad atsakovas yra įsipareigojęs mokėti 0,20 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (sutarties 3.13. punktas) ir susidariusių delspinigių suma yra 3 965,40 Eur (3 949,60 x 0,2 / 100 x 502 dienos).
13. Ieškovės biudžeto ir atskaitomybės skyriaus specialistė L. G. siuntė el. laiškus adresu (duomenys neskelbtini) atsakovui laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 19 d., kuriuose nurodoma, kad atsakovo parodos kaina 9 973,13 + PVM = 12 074,75 Eur su PVM iš jų už plotą 3 200,68 Eur, už dalyvio mokestį 500 Eur ir už įrengimą bei kiti (bankiniai) mokesčiai 6 278,45 Eur; atsakovas 2018 m. rugpjūčio 28 d. sumokėjo 8 125,15 Eur su PVM, todėl likusi mokėtina suma 12 074,75 Eur – 8 125,15 Eur = 3 949,60 Eur su PVM.
Dėl ginčo šalių sutartinių įsipareigojimų ir jų vykdymo
14. Tarp bylos šalių kilęs ginčas dėl atsiskaitymo pagal 2018 m. balandžio 4 d. sudarytą Dalyvavimo parodoje „Sial Paris 2018“ organizavimo paslaugos teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paslaugų sutartis). Ieškovė, remdamasi tuo, kad ginčo sutartimi prisiimti įsipareigojimai įvykdyti, prašo priteisti iš atsakovo 3 949,60 Eur atlyginimą už atsakovui suteiktas paslaugas ir sutartines netesybas. Atsakovas teigia, kad neprivalo mokėti ieškovės reikalaujamos sumos už suteiktas paslaugas, laiko, kad pagal ginčo sutartį yra atsiskaitęs, nes jokio atskiro rašytinio susitarimo dėl papildomų paslaugų ir galutinės kainos nustatymo tarp bylos šalių po sutarties pasirašymo nebuvo, o sutartyje sulygta kaina yra sumokėta. Be to, atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, teigia, kad suteiktos paslaugos visiškai neatitiko jo lūkesčių, todėl neprivalo už jas mokėti, t. y. teigia, kad sutartiniai įsipareigojimai buvo netinkamai įvykdyti.
15. Kai kyla šalių ginčas dėl jų sudarytos Sutarties sąlygų, teisių ir pareigų apimties, teismas šį ginčą sprendžia vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, taip pat suformuluotomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-11-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011-03-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011; 2013-12-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; kt.). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį; kartu įstatymas įpareigoja įvertinti ir visuomenėje nusistovėjusią analogiškų sutartinių santykių praktiką: jeigu sutarties šalių turėtų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; kt.). Reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009; 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; kt.).
16. CK šeštosios knygos XXXV skyriaus ,,Atlygintinų paslaugų teikimas“ Bendrųjų nuostatų skirsnyje įtvirtintas įvairaus pobūdžio atlygintinų paslaugų teikimo teisinių santykių reglamentavimas. Paslaugų sutarties samprata įtvirtinta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Taigi paslaugų sutartimi paprastai neįsipareigojama sukurti tam tikrą rezultatą, tačiau galimybė susitarti ir dėl tam tikro rezultato nustatyta CK 6.718 straipsnio 5 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. P. A. B. , bylos Nr. 3K-3-559/2010; 2012 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ Vilniaus dizaino kolegija v. V. K. , bylos Nr. 3K-3-315/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013; kt.).
17. Sisteminė byloje surinktų ir ištirtų rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų, šalių paaiškinimų visumos analizė paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės normų kontekste (CK 6.716-6.724 straipsniai) teikia pagrindą teismui šioje byloje daryti neabejotiną išvadą, kad sutarties šalių sudaryta sutartis pagal savo esmę ir šalių siekiamą tikslą yra paslaugų teikimo sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo už atlyginimą teikti atsakovui dalyvavimo tarptautinėje parodoje organizavimo paslaugas (CK 6.716 straipsnis), t. y. pagal ginčo Sutarties 2.1 papunktį sudaryti sutartį su Parodos organizatoriumi dėl parodinio ploto rezervavimo, nuomos ir kitų su dalyvavimu parodoje susijusių klausimų, išnuomoti 9,46 kv. m. tuščią plotą National Pavilions and Regions of the World sektoriuje; organizuoti išnuomoto parodos ploto įrengimą pagal parodos dalyvio pateiktus duomenis apie poreikius ir sąlygas; sudaryti sutartį su stendo statytoju dėl stendo paruošimo ir pastatymo; pervesti parodos organizatoriui parodos dalyvio dalyvavimo parodoje mokestį bei kitus mokesčius, susijusius sudalyvavimu parodoje; pasirūpinti, kad parodos dalyvio duomenys būtų įrašyti į oficialų parodos katalogą.
18. Taigi nagrinėjamu atveju paslaugų sutarties dalykas yra paslaugos (veiksmai, veikimas). Akcentuotina, kad CK 6.716 straipsnio 1 dalyje kalbama apie nematerialias (nematerialių poreikių tenkinimo) paslaugas, kurios paprastai gali ir neturėti objektyvios išraiškos. Būtent dėl to šalys ir susitarė sudarydamos dvišalę paslaugų sutartį. Paslaugų sutartis yra atlygintina, t. y. klientas įsipareigoja sumokėti už suteiktas paslaugas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad paslaugų teikimo sutartimi Sutarties 3.2 papunktyje šalys sutarė, jog parodos dalyviui, dalyvaujančiam parodoje nustatoma paslaugų kaina, apimanti šias sudėtines dalis : visų pirma, 9,46 kv.m. tuščio parodinio ploto nuomos kaina ( be PVM) – 3346,00 Eur (Sutarties 3.2.1 papunktis); antra, dalyvavimo parodoje mokestis (be PVM) – 531 Eur(Sutarties 3.2.2 papunktis); trečia, 9,46 kv.m. parodinio ploto įrengimo kaina bei kitos su dalyvavimu parodoje susijusios išlaidos (Sutarties 3.2.3 papunktis).
19. Teismo vertinimu, Paslaugų Sutarties 2.1. papunktyje numatyta teikiamų paslaugų apimtis, o sutarties 3.2. papunktis aiškiai įvardina atsakovo mokėtinos paslaugų kainos sudėtines dalis – parodos ploto nuomos mokestis, dalyvio registracijos mokestis, parodos ploto (stendo) įrengimo kaina ir kitos su dalyvavimo parodoje susijusios išlaidos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Sutarties 3.2.3 papunktyje sutarties šalys sutarė dėl atsiskaitymo tvarkos už 9,46 kv.m. parodinio ploto įrengimo kainą, t. y. jog už šią paslaugą atsakovas sumoka avansu 2838,00 Eur (po 300 Eur už kiekvieno parodunio ploto kv.m), o galutinė parodinio ploto įrengimo kaina bei kitos su dalyvavimu parodoje susijusios išlaidos atsakovui nurodomos atskirai, sutarties šalims pasirašant susitarimą, sužinojus tokias kainas iš parodos organizatoriaus ar trečiųjų asmenų. Pažymėtina, kad atsakovas apmokėjo 2018 m. balandžio 4 d. sąskaitą išankstiniam mokėjimui (pagrindas ginčo sutartis), kurioje nurodomos trys pozicijos, t. y. 9,46 kv. m. tuščio parodinio ploto nuomos kaina 3 346 Eur, dalyvavimo parodoje mokestis 531 Eur ir avansas už parodinio stendo įrengimą 2 838 Eur, iš viso 8 125,15 Eur.
20. Ieškovo atstovės finansininkė L. G. ir teisininkė Ž. A. teismo posėdžių metu palaikydamos ieškinį pilna apimtimi paaiškino, jog ieškovė remiantis sutartimi yra suteikusi visas parodos organizavimo paslaugas atsakovui (t. y., visa apimtimi ir tinkamos kokybės), tačiau atsakovas nėra pilnai atsiskaitęs už suteiktas paslaugas su ieškove. Nurodė, kad ieškovė sudarydama su tarptautinėje parodoje dalyvaujančiais dalyviais sutartis siekia sužinoti, kiek parodoje dalyvaus dalyvių iš Lietuvos bei kiek jie užims ploto. Ieškovė, sužinojusi parodos dalyvių skaičių ir jiems reikalingo ploto dydį, sudaro sutartį su parodos organizatoriumi dėl parodos ploto, skirto Lietuvos dalyviams. Po šios sutarties sudarymo ieškovė organizuoja viešąjį pirkimą dėl stendo įrengimo paslaugų suteikimo. Ieškovė, sudarydama su parodos dalyviais sutartis, nežinojo konkrečios stendo įrengimo kainos, todėl galutinė kaina sumokama ieškovei sužinojus galutinę kainą iš parodos organizatoriaus ir trečiųjų asmenų, parodos metu užsakyta papildoma įranga aiški tik po parodos. Ieškovė paaiškino, kad po parodos išrašoma galutinė sąskaita ir Paslaugų sutarties 3.2.3. punkte nurodoma ploto įrengimo galutinė kaina apskaičiuojama tokiu būdu, jog visų pirma, ieškovė, įvykdžiusi viešąjį pirkimą ir sumokėjusi paslaugos tiekėjui, konkrečią sumą už bendrą visų Lietuvos dalyvių parodinio ploto stendo įrengimą, šią sumą proporcingai dalina visiems parodos dalyviams pagal jų užimama plotą, o antra, į kainą, be aukščiau minėtos sumos, įeina ir individuali kiekvienos parodos dalyvio užsakomoji įranga (baldai, priemonės), reikalinga parodai, kurią atsakovas užsisakė. Ieškovė nurodė, kad stendo įrengimo kaina buvo dalinama parodos dalyviams, tame tarpe ir atsakovui, Bendroje pasiūlymo kainos skaičiavimo lentelėje nurodyta 41 607,77 Eur be PVM suma – bendros išlaidos visam stendui: projektavimas, montavimas, demontavimas, wi – fi ryšys, elektra, elektros tiekimas, stendo valymas, šiukšlių išvežimas, apšvietimas, kiliminė danga, sienos, fascija ir kt. – dalinama parodoje „Sial Paris 2018“ dalyvavusiems Lietuvos dalyviams proporcingai pagal jų užimamą plotą parodoje. Stendo įrengimo 1 kv. m. kaina 477,7561 Eur be PVM padauginus iš atsakovo parodoje „Sial Paris 2018“ užimamo 9,46 kv. m. ploto, gaunama atsakovo mokėtina suma už stendo įrengimą jai skirtame parodos plote ir tai sudarė 4 519, 57 Eur be PVM. Atsakovo individualiai užsakomos įrangos lentelėje nurodyta suma 1 582,56 Eur be PVM sudaro atsakovo mokėtiną sumą už jo individualiai užsakomą įrangą parodai „Sial Paris 2018“.
21. Ieškovė, teikdama į bylą įrodymus paaiškino, kad dalyviams yra skiriama valstybės parama, todėl jų dalyvavimo tarptautinėse parodose išlaidos mažinamos atitinkama joms skirta paramos suma. Tarptautinėje maisto produktų ir gėrimų parodoje „Sial Paris 2018“ dalyvavusiems ūkio subjektams teko sumokėti skirtingas galutines sumas už ieškovės suteiktas paslaugas priklausomai nuo to, ar atitinkamiems ūkio subjektams – parodos dalyvėms buvo skirta parama. Iš parodoje „Sia Paris 2018“ dalyvaujančių dalyvių lentelės matyti, jog iš 12 dalyvių dalyvavusiu šioje parodoje trys negavo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos paramos, tarp šių ūkio subjektų pateko ir atsakovas (atsakovas ginčo parodoje nebuvo paramos gavėju).
22. Taigi akivaizdu, kad sudarant sutartį, nei ieškovei, nei atsakovui nebuvo žinomos su paroda susijusios galutinės išlaidos. Atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, jos esmę bei tikslą atsakovo įsipareigojimai pagal sutartį buvo orientuoti į tai, jog galutinė parodos kaina (parodos ploto įrengimo kaštai, (ne)gauta parama) taps žinoma tik po parodos.
23. Akcentuotina, kad Paslaugų Sutarties 3.1 punkte Sutarties šalys, be kita ko, sutarė, jog visas su dalyvavimu parodoje susijusias išlaidas, t. y. dalyvavimo Parodoje mokesčius, parodos ploto nuomos ir įrengimo kaštus padengia parodos dalyvis savo lėšomis, visi mokėjimai atliekami per agentūrą. Pabrėžtina, kad pagal CK 1.5 straipsnio 2 dalį ir tais atvejais, kai įstatymai nedraudžia civilinių santykių subjektams šalių susitarimu nustatyti tarpusavio teisių ir pareigų, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismo vertinimu, tokioje, kaip nagrinėjama situacijoje, kiekvienas asmuo, sudarydamas analogiško pobūdžio, kaip ginčo sutartis, sutartį negalėtų tikėtis, kad parodos ploto įrengimo kaštus padengs ieškovė, pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurios tikslas – tenkinti viešuosius interesus, turinti specialių žinių apie tarptautinių parodų organizavimą.
24. Dėl atsakovo teiginio, jog už paslaugas pagal Sutartį buvo atsiskaityta, o ieškovė reikalauja mokėti už papildomas paslaugas, dėl kurių turėjo būti pasirašomas atskiras susitarimas ir pateiktos išankstinės sąskaitos apmokėjimui, tačiau šiuo atveju nėra rašytinio susitarimo, teismas pažymi, kad paslaugos, kurios sutartyje yra vadinamos „kitomis“, „papildomomis“ nepatenka į sutarties 2.1.3 papunktyje numatytą teikiamų paslaugų apimtį, organizuojant išnuomoto parodos ploto įrengimą pagal parodos dalyvio pateiktus duomenis apie poreikius ir sąlygas. Tik dėl ,,kitų organizacinio pobūdžio paslaugų“ pagal šalių sutartį turėjo būti sudaromas papildomas rašytinis susitarimas (dėl jų terminų, teikimo sąlygų, apmokėjimo susitarti), taip, kaip numatyta Paslaugų sutarties 2.3. papunktyje. Pasisakydamas dėl atskiro rašytinio susitarimo (ne)buvimo reikšmės prievolei mokėti pagal ginčo Paslaugų sutartį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas yra ne kartą dalyvavęs tarptautinėse parodose, sudarymas sutartį su ieškove analogiškomis sąlygomis, turi dalyvavimo parodose patirties ir pateikė į bylą papildomus įrodymus apie atsakovo dalyvavimo ankstesnėse organizuotose parodose, iš kurių matyti, jog tarp bylos šalių buvo susiklosčiusi praktika, kai dėl parodinio ploto įrengimo kainos dažnai būdavo susitariama atskiru susitarimu. Vis dėlto nagrinėjamu atveju teismas laiko nepagrįsta ieškovės poziciją, esą ši neturi prievolės atlyginti parodos ploto įrengimo kaštų tik dėl to, jog nėra šalių pasirašyta atskiro susitarimo: ginčas byloje ir kilo būtent dėl to, jog šalys konkrečiu atveju nesutaria dėl parodos ploto įrengimo kaštų padengimo.
25. Taigi Teismo vertinimu, pagal sutarties 3.2.3. punktą ieškovė turėjo pareigą atsakovui po ginčo parodos nurodyti parodos ploto įrengimo kainą. Ieškovė per protingą laiką ir pakankamai aiškiai informavo atsakovą apie ginčo parodos galutinę kainą, tačiau atsakovas, gavęs iš ieškovės PVM sąskaitas faktūras, jų neatmetė, o ieškovei pateikus papildomą paaiškinimą (detalizaciją), su ieškove toliau dėl ginčo sutarties vykdymo iš esmės toliau nebendradarbiavo.
26. Ieškovės atstovė teismo posėdžių metu paaiškino, kad ieškovė organizuodama tarptautinę ekologiškų maisto produktų ir gėrimų parodą „Sial Paris 2018“ prieš skelbdama viešąjį konkursą dėl bendro Lietuvos ūkio subjektų stendo parodoje įrengimo paslaugų, atliko ūkio subjektų apklausą, pageidaujančių dalyvauti šioje tarptautinėje parodoje bei sudarė su jais dalyvavimo tarptautinėje parodoje organizavimo paslaugų teikimo sutartis. Ieškovė pasirašydama sutartis su ūkio subjektais, dar iki viešojo pirkimo dėl stendo įrengimo paslaugų organizavimo, nežino tikslios stendo įrengimo kainos, nors rengiant viešojo konkurso sąlygas būtina nurodyti įsigyjamų paslaugų apimtis ir savybes, t. y. konkretų ūkio subjektų, dalyvausiančių tarptautinėje parodoje, skaičių, konkrečios ūkio subjektų pageidaujamą užimti parodos plotą bei ūkio subjektų individualius poreikius įrangai. Paslaugų teikėjo, laimėjusio viešąjį konkursą ir įrengusio stendą parodoje „Sial Paris 2018“, paslaugų suteikimo kaina buvo 82 707,69 Eur su PVM, remiantis UAB „Ekspozicijų centras“ išrašyta 2018 m. spalio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei. Bendros pasiūlytos kainos skaičiavimo lentelėje nurodoma, jog bendros stendų įrengimo išlaidos yra 41 607,77 Eur be PVM. Šias išlaidas sudaro projektavimas, montavimas, demontavimas wi – fi ryšys, elektra, elektros tiekimas, stendo valymas, šiukšlių išvežimas, apšvietimas, kiliminė danga, sienos, fascija. Šioje ginčo parodoje dalyvavo 14 dalyvių, bendras parodos plotas, skirtas Lietuvai, buvo 87 kv. m., bendra stendo įrengimo kaina – 41 607,77 be PVM buvo paskirstyta proporcingai parodos dalyviams pagal jų užimamo parodos ploto dydį. Atsakovui tenkanti sumokėti už stendo įrengimą dalis yra 4 524,24 Eur su PVM (41 607,77 Eur / 87 kv. m.) x 9,46 kv. m.). Atsakovo individualiai užsakoma parodos ploto įranga, t. y. rakinamas baltas informacinis baras su lentynomis, balta baro kėdė, baltas apvalus stalas, baltos kėdės, šiukšliadėžė, šviečiantis plakatas (šviesdėžė), apšviesta stiklinė vitrina, elektros rozetė, lankstinukų dėklas, logotipas ant informacinio baro, reklaminis LVPA logotipas, vieta stendo numeriui, baltas vazonėlis su balta gėle ir belaidis internetas, – iš viso kainavo be PVM 1 582,56 Eur. Šią pagal individualų poreikį užsakomos parodos ploto įrangos sumą atsakovas ginčija, teigdamas, kad parodos metu neužsakė ir negavo minėtos įrangos.
27. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalis). Bylos šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Teismas pažymi, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų pagrįsti teiginiui, jog iš tiesų atsakovas gavo visą įrangą, nurodytą Bendros pasiūlytos kainos skaičiavimo lentelėje. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, o atsakovui ginčijant minėtas aplinkybes, teismas pripažįsta neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ieškovė remiasi: teismo posėdyje atsakovo vadovas ir liudytoja patvirtino, kad atsakovas yra dalyvavęs ir anksčiau tarptautinėse parodose, todėl atsakovas iš anksto žinojo dalyvavimo tarptautinėse parodose praktiką, akcentavo, jog atsakovas negavo visos įrangos. Teismo posėdžio metu apklaustas V. Š. nurodė, jog yra atsakovo direktorius ir paaiškino, jog dalyvavo parodoje asmeniškai ir parodoje, kad gavo tik stalą, kėdę stendus du murzinais stiklais ir keturias kėdes bei patys nešė šiukšles. Taip pat, liudytoja A. Š. paaiškino, kad lentynos stiklas buvo tiek daug susibraižęs, jog nebuvo įmanoma nuvalyti. Taigi iš liudytojų, kurie dalyvavo parodoje, paaiškinimų, duotų teismo posėdžių metu nustatyta, kad atsakovas negavo šviečiančio plakato (šviesdėžės) 585 Eur vertės, lankstinukų dėklo 17 Eur vertės, logotipo ant informacinio baro 11 Eur vertės, reklaminio LVPA logotipo 14 Eur vertės, reklaminio informacinio baro su lentynomis 244,06 Eur vertės, balto vazonėlio su balta gėle 25 Eur vertės. Išvardytos atsakovo negautos įrangos, kurios kaštus reikalauja padengti ieškovė vertė Bendros pasiūlytos kainos skaičiavimo lentelėje iš viso – 896,06 Eur be PVM (1084,23 Eur su PVM). Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti 3949,60 Eur atlyginimo už suteiktas paslaugas (9,46 kv.m. parodinio ploto įrengimo kaštus) yra pagrįstas dalyje dėl 2865,37 Eur ( 3949,60 Eur – 1084,23 Eur ) priteisimo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnis, 6.1 – 6.4 straipsniai, 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 1.137 straipsnio 2 dalis, 6.156 straipsnis, 6.189 straipsnis, 6.193 – 6.195 straipsniuose, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnis, 6.260 straipsnis, 6.716 straipsnis).
Dėl sutartinių netesybų (delspinigių) mažinimo ir senaties termino reikšti reikalavimą priteisti delspinigius
28. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas laiku nevykdė savo įsipareigojimų, vadovaudamasi Paslaugų sutarties 3.12. punktu, prašė priteisti iš atsakovės 4 692,13 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 594 dienų laikotarpį (3 949,60 Eur x 0,2) / 100) x 594 dienos. Atsakovė, nesutikdama su tokiu reikalavimu, nurodė, kad sutartyje įtvirtinti 0,2 proc. dydžio delspinigiai yra neprotingai dideli, neatitinka teismų praktikos, todėl prašė sumažinti juos iki faktiškai ieškovo patirtų nuostolių dydžio, iš esmės teigė, kad tik jų dydis atitiktų protingumo kriterijų, taip pat prašė taikyti ieškinio senatį.
29. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1dalis). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011; kt.). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias konkrečios individualios bylos aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, ar šalys yra vartotojai, į skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus; atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011; 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).
30. Nagrinėjamu atveju atsakovė, prašydama mažinti sutartyje nustatytą netesybų (delspinigių) dydį, nurodo tai, kad sutartyje nustatytas delspinigių dydis yra neprotingai didelis ir neatitinka teismų praktikos. Teismo vertinimu, vien tokie bendro pobūdžio teiginiai nėra pakankamas pagrindas sutartyje įtvirtintiems delspinigiams mažinti. Pažymėtina, kad, kaip minėta pirmiau, konkrečiu atveju tinkamas netesybų dydis yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Nagrinėjamu atveju atsakovas, ginčydamas šalių sutartyje laisva valia įtvirtintą delspinigių dydį, iš esmės remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikdamas jokių esminę šalių nelygybę ar delspinigių dydžio neprotingumą patvirtinančių konkrečių duomenų (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, įvertinęs šalių sutartinių santykių pobūdį ir Sutarties tikslus, įvertinęs aplinkybę, jog netesybų dydis buvo aiškus, taip pat tai, kad atsakovas yra aktyviai ūkinė-komercinę veiklą vykdęs ir patyręs subjektas ir turi prisiimti protingą verslo riziką, teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų konkrečiu atveju kvalifikuoti sutartines netesybas kaip aiškiai neprotingas, pernelyg dideles. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus atsakovės argumentus, kad Paslaugų sutartyje įtvirtintas netesybų dydis (0,2 procentų dydžio) per se neprotingai didelis.
32. Vis dėlto teismas pažymi, kad reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-994/2001; 2013 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013; 2018 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). Ieškovei prašant taikyti ieškinio senatį, teismas sprendžia, jog konkrečiu atveju delspinigiai gali būti priteisiami tik už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio padavimo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistini 1031,53 Eur delspinigiai (2 865,37 Eur x 0,20 proc. / 100 proc. x 180 dienų lygu 1031,53 Eur).
33. Atsakovui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to sprendimą, kyla sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas procesines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis), todėl iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (3896,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovo atstovė padėjėja pateikė prašymus priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 268,08 Eur išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti. Šioje byloje, bylos šalių atstovai parengė daug procesinių dokumentų, aktyviai padėjo ginčo šalims rinkti įrodymus, atstovavo teismo posėdžiuose, teikė išsamius paaiškinimus tiek dėl pareikštų reikalavimų, tiek dėl nesutikimo su priešingos šalies pareikštais reikalavimais. Atsižvelgdamas į ginčo šalių atstovų bylos nagrinėjimo metu atliktus procesinius veiksmus, galimas laiko ir darbo sąnaudas, rengiant procesinius dokumentus, ruošiantis teismo posėdžiams ir dalyvaujant juose, taip pat šios konkrečios bylos sudėtingumą, apimtį, spręstų klausimų pobūdį, teismas konstatuoja, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo patirtos išlaidos už teisinę pagalbą yra protingo dydžio ir pagrįstos, todėl turi būti atlygintos, proporcingai patenkintų ir atmestų kiekvienos iš ginčo šalių reikalavimų daliai. Ieškinį tenkinus iš dalies, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (45,09 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 87,47 Eur žyminio mokesčio, o atsakovui iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 696,17 Eur išlaidos už teisinę pagalbą. Įskaičius šiuos priešpriešinius vienarūšius reikalavimus (CK 6.130 straipsnio 1 dalis), atsakovo naudai iš ieškovės priteistinas 608,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 (keistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2), CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei VšĮ „Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra“ (juridinio asmens kodas 304894892) iš atsakovo UAB „Meškėnas“ (juridinio asmens kodas 133227469) 2 865,37 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 37 euro centus) skolos, 1031,53 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt vieną eurą 53 euro centus) delspinigių, 5 (penkis) proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (3896,84 Eur) nuo bylos iškėlimo (2020 m. spalio 26 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš ieškovės VšĮ „Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra“ (juridinio asmens kodas 304894892) 608,70 Eur (šešių šimtų aštuonių eurų 70 euro centų) bylinėjimosi išlaidas atsakovės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rūta Kazlauskienė