Civilinė byla Nr. e2-62-729/2019

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08735-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

2.6.4.4.2, 2.6.5.2.1; 3.2.6.1;

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 4 d.

Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,

sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,

dalyvaujant ieškovui A. V., jo atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui,

atsakovei Ž. P., jos atstovei advokato padėjėjai Kristinai Pralgauskaitei,

institucijos teikiančios išvadą byloje atstovei B. Motiejūnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei Ž. P., institucija teikianti išvadą byloje Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnum tvarkos nustatymo ir atsakovės Ž. P. priešieškinį ieškovui A. V. dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo,

n u s t a t ė:

ieškovas 2016-07-04 teismui pateiktu ieškiniu prašo nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu sūnum G. I., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės , pagal kurią jie galėtų bendrauti kiekvieno mėnesio nelyginį šeštadienį nuo 12.00 val. iki 19.00 val., kiekvienų šv. Kalėdų antrąją dieną ( gruodžio 26 d.) nuo 13.00 val. iki 19.00 val. ir kiekvienų šv. Velykų antrąją dieną nuo 13.00 val. iki 19.00 val., tėvui paimant vaiką iš jo buvimo vietos ir pristatant atgal arba į vaiko motinos (atsakovės) nurodytą vietą. Taip pat prašė įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovui bendrauti su sūnumi telekomunikacijų priemonėmis ( internetu, el. paštu, telefonu, Skype ir pan.) nuo šio sprendimo įsiteisėjimo iki sūnaus pilnametystės.

Savo reikalavimus ieškovas grindė tuo, kad jis yra G. I., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas;  tėvystė buvo nustatyta 2012-08-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartim, kuria kartu išspręsti ir vaiko išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimai. Iki šiol jis su sūnum beveik nebendravo, nes išsiskyrus su atsakove, jų santykiai pasidarė konfliktiški ir ji neleido jam matytis su sūnum. Ieškovas supranta savo pareigą dalyvauti sūnaus auklėjime ir nori įgyvendinti ją, naudodamasis savo kaip tėvo teise su juo matytis ir bendrauti, todėl ir reiškia tokius reikalavimus, o atsakovės prašo tam netrukdyti.

Atsakovė 2016-08-17 pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka. Kadangi jis iki tol nereiškė jokio noro bendrauti su vaiku, šalys geruoju to klausimo nesprendė, o bendravimas su ieškovu vaikui gali būti žalingas, nes ieškovas serga psichikos liga, dėl kurios gali būti pavojingas vaikui, ir gali nuteikinėti jį prieš atsakovės sutuoktinį, faktiškai padedantį jai auginti sūnų, kurį vaikas ir laiko savo tėvu, bei netinkamai auklėti ir prižiūrėti vaiką dėl neišmanymo, kaip tai reikėtų daryti.

2016-08-22 atsakovė pateikė šioje byloje priešieškinį, kurį patikslino 2016-10-06, pareikšdama ieškovui reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo. Atsakovė prašo padidinti 2012-08-30 nutartimi iš ieškovo sūnaus išlaikymui priteistą 315 Lt ( 91,23 Eur) sumą iki 175,00 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, motyvuodama tuo, kad vaikas auga, jo poreikiai didėja ir 2012-08-30 nustatytos sumos nepakanka net būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti. Nurodė, kad ieškovas yra pakankamai sveikas ir darbingas, kad galėtų teikti savo vaikui teismų praktikoje pripažinto reikalingu dydžio išlaikymą, o jai, kuri nuo gimimo augina šį vaiką, ir taip tenka didesnis rūpestis jį išlaikyti, viskuo aprūpinti ir patenkinti visus jo poreikius, todėl jai neturėtų tekti ir didesnės išlaikymo dalies teikimo būtinybė.

Atsakovas 2016-10-28 pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su jo reikalavimais nesutinka, nes vaiko poreikiai nėra iš esmės pasikeitę, o ieškovo materialinė padėtis – tiek pagerėjusi, kad būtų pagrindas didinti jo teiktino vaikui išlaikymo dydį. Vaikas per tą laikotarpį paaugo tik keliais metais, jo poreikiai iš esmės nepasikeitė, sveikatos ar kt. problemų ar padidintų poreikių lavinimui neatsirado. Ieškovas uždirbo nedaug, o atsiliepimo pateikimo metu ir išvis nedirbo, studijavo statybininkų mokykloje, kad įgytų profesiją, savo nekilnojamojo turto, santaupų ar transporto priemonių neturi, todėl nėra pajėgus teikti atsakovės prašomo dydžio išlaikymo.  

Išvadą teikianti institucija yra pateikusi išvadą, kad skyrius pritaria, kad būtų nustatyta ieškovo bendravimo su savo sūnumi tvarka ir padidintas ieškovo teiktinas išlaikymas sūnui, kadangi tai atitinka vaiko poreikius. Kadangi vaikas savo tėvo nepažįsta, juo laiko motinos sutuoktinį, ši turėtų vaikui paaiškinti, kas yra jo tėvas ir paruošti susitikimui su juo, o pradedant bendrauti vaikui su tėvu, atsižvelgiant į nedidelį vaiko amžių, turėtų būti pereinamasis laikotarpis susipažinimui, apsipratimui, kuriuose dalyvautų ir vaiko mama ar kitas vaikui artimas žmogus.

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė jį visiškai patenkinti. Taip pat jis sutiko, kad pradedant bendrauti su sūnum, kurio iki šiol nepažinojo, reikalingas pereinamasis laikotarpis, kurio metu bendravime dalyvautų ir vaiko mama ar vaiko teisių tarnybos atstovai. Dėl jo psichinės sveikatos paaiškino, kad ji rimčiau buvo sutrikusi seniai, buvo taikytas gydymas ir jis yra pasveikęs, jokio pavojaus sūnui ar kitiems aplinkiniams nekelia.Su priešieškinio reikalavimais jis nesutiko ir prašė juos atmesti, nurodydamas, kad jo teikiamas sūnui išlaikymas ir tai jau valstybės nustatyta tvarka yra padidintas ( indeksuotas) iki 99 Eur/ mėn. jo įsitikinimu, 200 Eur išlaikymas yra pakankamas tokio amžiaus vaiko išlaikymui, daugiau ir jis pats sau, būdamas suaugęs žmogus, neturi galimybių skirti. Patvirtino, kad mokytis jau baigė, tačiau dar nedirba, registruojasi darbo biržoje ir ieško darbo, tačiau šiaip yra darbingas, neįgalumo ar esminių sveikatos problemų neturi, kitų išlaikytinių taip pat neturi. Yra įgijęs statybininko –apdailininko profesiją, kol dirbo UAB „Jaukus būstas“, užsidirbdavo apie 1000 Eur, bet vėliau užsakymų neliko ir jis iš to darbo išėjo. 

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškovo poziciją ir prašė nustatyti ieškovo prašomą bendravimo su vaiku tvarką, nustatant pusės metų – vienerių metų adaptacinį laikotarpį, kada trumpesniuose susitikimuose turėtų dalyvauti vaikui artimas asmuo. Išlaikymo, kurį ieškovas teikia sūnui, prašė nedidinti ir šį priešieškinio reikalavimą atmesti, kadangi jis pagrįstas tik teoriškai, o praktiškai atsakovė neįrodė nei kad tokio dydžio išlaikymo vaikui reikia, nei kad pati tokio dydžio išlaikymą jam skiria; ieškovas gi įrodė, kad pajamų, leidžiančių jam skirti sūnui prašomo dydžio išlaikymą, neturi, kito turto taip pat, taigi jo turtinė padėtis, į kurią teismas irgi turi atsižvelgti, yra kukli, šiuo metu jis išvis yra bedarbis.

Atsakovė posėdžio metu iš esmės neprieštaravo ieškinio reikalavimams, prašydama tik nustatyti adaptacinį laikotarpį, per kurį vyktų trumpesni susitikimai, o jų metu vaikas susipažintų ir apsiprastų susitikinėti su ieškovu ( savo tėvu). Savo reikalavimus palaikė visiškai, nurodydama, kad yra pateikusi į bylą ir įrodymus dėl vaikui reikalingo išlaikymo, ir duomenis apie savo turtinę padėtį. Pažymėjo, kad gyvena savo tėvų name, augina dar vieną, mažesnį už G., vaiką, uždirba apie 600 Eur/ mėn, todėl pati sūnaus išlaikymui tikrai skiria 175 Eur/ mėn. ir daugiau.

Atsakovės atstovė palaikė atsakovės poziciją, papildomai akcentuodama, kad pereinamuoju metu tėvo susitikimai su vaiku turėtų būti trumpesni, vaikui pažįstamoje, o vėliau – neutralioje aplinkoje, dalyvaujant jo mamai ar močiutei ir vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovams – psichologams ar kitiems specialistams, o bendravimo laikas ir vieta turi būti bent prieš vieną dieną derinami su atsakove. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie ieškovo psichinę sveikatą, prašė įpareigoti jį vaiko saugumo sumetimais informuoti atsakovę apie tai, ar ši sveikata nėra pablogėjusi, ar jis lankosi pas gydytojus jam nustatytais intervalais, vartoja paskirtus vaistus ir pan. Dėl išlaikymo padidinimo pažymėjo, kad atsakovė jo ir dabar prašo mažesnio nei yra suformuotas teismų praktikoje minimumas, o byloje yra pagrindusi vaiko poreikius. Taip pat akcentavo, kad būtent atsakovė, auginanti šį vaiką, ir taip patiria daug didesnių rūpesčių ir suvaržymų, susijusių su vaiko poreikių tenkinimu, ir turi dar vieną mažametį vaiką, todėl pagal teisingumo principą iš ieškovo turėtų būti priteista netgi didesnė materialių su vaiku susijusių išlaidų dalis, nes jis viso to nepatiria ir turi daug didesnes galimybes bei paklausią specialybę, kad susirastų gerai apmokamą darbą ir tinkamai išlaikytų savo vaiką.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad G. I. gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvai yra A. V. ir Ž. I.. Pagal 2016-05-31 sudarytą darbo sutartį A. V. dirbo pakuotoju UAB „Jaukaus būsto meistras“. Iš 2016-05-12 Klaipėdos miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto nustatyta, kad A. V. kreipėsi į šią instituciją, prašydamas padėti realizuoti savo teisę bendrauti su sūnum, nes vaiko motina to neleidžia. Iš 2016-08-03 antstolės L.Pužienės patvarkymo matyti, kad išlaikymą G. I. išieško ši antstolė. Iš T. P. darbo užmokesčio pažymos matyti, kad jis 2016-05-31 dirbo, gavo apie 567 Eur/mėn. atlyginimą. Iš 2016-11-02 VĮ Regitra pažymos matyti, kad A. V. nebuvo įregistravęs transporto priemonių; iš 2016-11-02 VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad jis neturėjo savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. VšĮ Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centro 2016-10-24 pažyma patvirtina, kad tuo metu jis mokėsi pagal apdailininko (statybininko) programą, stipendijos negavo, mokslo pabaiga 2017-06-30. Pažymoje dėl bedarbio registravimo laikotarpių nurodyta, kada 2010-2016 m. A. V. registravosi darbo biržoje, o VSDFV pažymoje nurodyta, kada šiuo laikotarpiu jis dirbo ir kokias pajamas gavo. Socialinių pašalpų A. V. gavo po kelis 2013, 2014 ir 2015 metų mėnesius. Ž. P. yra pateikusi kvitų ir sąskaitų, patvirtinančių komunalinių mokesčių mokėjimą, vaistų, maisto prekių, kuro ir kt. įsigijimą, gimtadienio šventės organizavimą UAB „Smaragdo uostas“.

Iš 2018-01-04-02-28 surašyto Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadų nustatyta, kad dabartinė A. V. psichikos būsena vertinama kaip lėtinio psichikos sutrikimo (paranoidinės šizofrenijos) remisija; psichikos ir elgesio sutrikimas, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, žalingas vartojimas. Šiuo metu nenustatyta požymių, kad dėl savo psichikos sveikatos A. V. negalėtų tinkamai įgyvendinti savo teisės bendrauti su mažamečiu sūnumi ar keltų grėsmę vaiko sveikatai, saugumui ir kitiems interesams. Prognozuoti A. V. diagnozuoto psichikos sutrikimo dinamikos negalima, tačiau užtikrinus jo reguliarų lankymąsi pas apylinkės psichiatrą ir gydymo režimo laikymąsi, jis pavojaus vaikui nekeltų ir jei būtų bendraujama nedalyvaujant kitiems asmenims.

Ieškinys ir priešieškinys tenkinami visiškai.

Dėl ieškovo bendravimo su sūnum tvarkos nustatymo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.165 ir 3.170 str., tėvas, negyvenantis kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su jais ir dalyvauti juos auklėjant, o tas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena, neturi tam kliudyti. Teismo vertinimu, ieškovas prašo nustatyti jam minimalios apimties galimybę bendrauti su savo vaiku – dienos metu, laisvu nuo užsiėmimų darželyje ar mokykloje laiku, iš anksto atsakovei žinomomis dienomis, todėl tam kliūčių daryti nei teismas, nei atsakovė, siekianti harmoningo sūnaus asmenybės vystymosi, neturėtų. Ieškovo prašomas bendravimo su vaiku laikas ir trukmė atitinka jo  amžių ir poreikius ir neturėtų sukelti vaikui didesnio streso, o kaip tik – suteiktų jiems įvairesnių įspūdžių ir bendravimo galimybių, tačiau tėvams teks dėl to bendradarbiauti, atsakovei - paruošti vaiką tokiems susitikimams ir išvykoms, abiems šalims - nenuteikinėti vaiko vienam prieš kitą. Tai, kad ieškovas iki šiol nebendravo su savo sūnum, kuriam dabar jau yra 6,5 metų ir yra sirgęs psichikos liga, galinčia įtakoti jo mąstymą ir elgesį, ne kliūtis šiuo metu, ligai esant remisijoje, o pačiam ieškovui – pagaliau supratusiam savo kaip tėvo teises ir pareigas, nustatyti jam teisę bendrauti su savo vaiku jo prašomais laikotarpiais; šalims vaikų labui bendradarbiaujant, ateityje bus galima ir lanksčiau tartis dėl susitikimų datų. Vis dėl to, atsižvelgiant į teismo psichiatrinės – psichologinės ekspertizės išvadą, išvadą byloje pateikusios vaiko teisių apsaugos tarnybos nuomonę ir visų proceso dalyvių išsakytą poziciją, kad sklandžiam bendravimui užtikrinti būtina nustatyti adaptacinį periodą, vadovaujantis byloje surinkta informacija ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nustatomas pusės metų pereinamasis laikotarpis, per kurį A. V. kiekvieną šeštadienį nuo 15 iki 17 valandos ar šalių sutarimu – kitomis valandomis galėtų bendrauti su savo sūnum, pradedant bendravimu vaiko namuose ar šalių sutartoje neutralioje vietoje, dalyvaujant vaiko motinai Ž. P. ar kitam jos deleguotam vaikui artimam asmeniui, vėliau šį laikotarpį ilginant ir galiausiai suteikiant ieškovui teisę pasiimti sūnų su savim trumpesniam, o vėliau – prašomam penkių valandų laikotarpiui.

Dėl atsakovės atstovės prašymų organizuoti šį bendravimą vaiko teisių apsaugos tarnyboje, dalyvaujant specialistams ( psichologams) ir įpareigoti ieškovą teikti atsakovei duomenis apie savo psichinę sveikatą pasakytina, kad tai yra pertekliniai reikalavimai, nereikalingi vaiko gerovei užtikrinti, o galintys supriešinti šalis, apsunkinti jų bendravimą ir galiausiai – pažeisti ieškovo teisę į duomenų apie jo sveikatą privatumą. Teismų praktikoje žinomi atvejai, kai buvo protinga ir būtina organizuoti vaikų bendravimą su tėvais tokiomis sudėtingomis ir nejaukiomis sąlygomis, tačiau tai buvo pagrįsta kitokiomis situacijomis, o šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų agresyvus, nepagarbiai nusiteikęs atsakovės atžvilgiu ir linkęs tai demonstruoti mažamečiam sūnui, grobęs vaiką iš namų ar ugdymo įstaigos ir pan. Tai, kad jis neturi tėvystės įgūdžių, ieškovas pripažįsta ir priėmė vaiko teisių apsaugos tarnybos pasiūlymą pasistengti jų įgyti specialiuose kursuose savo gyvenamojoje vietoje; kad jis gali susidurti su sunkumais bendraudamas su vaiku, kurio dar nepažįsta ir kuris jo nepažįsta, ieškovas taip pat suvokia, tačiau teismo vertinimu geriausias mokytojas šioje situacijoje yra praktika. Tai, kad susitikimuose dar ilgą laiką dalyvaus pati atsakovė ar jos deleguotas asmuo, yra pakankamas saugiklis, kad ieškovo ir jo sūnaus bendravimas vyktų tinkamai, jie palaipsniui susipažintų, įvertintų vienas kito norus ir poreikius, rastų ryšį. Tam turėtų pasitarnauti ir ieškovo prašomas leidimas bendrauti su sūnum nuotolinėmis ryšio priemonėmis, kurio apimtį ir dažnumą, atsižvelgiant į vaiko amžių, teismas palieka nustatyti pačioms šalims, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę ( tarp susitikimų).

Apibendrinant, ieškovo reikalavimas šiuo klausimu tenkintinas visiškai, išaiškinant šalims, kad ir šiuo klausimu teismo sprendimas neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms ir šalims nesusitariant, galimas pakartotinis ieškinys dėl patikslintos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu, nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, tai yra tokia situacija, kai teismo sprendimu jau nustatytas išlaikymas nebeatitinka Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų.

             Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, 2012-08-30 Klaipėdos miesto apylinkės teisme vaiko G. I., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, įsipareigojo teikti jam iki pilnametystės išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 315,00 Lt kas mėnesį. Vertinant šalių nepilnamečio vaiko amžių tada, kai buvo priimta ši teismo nutartis (9 mėn.) ir šios bylos nagrinėjimo metu ( 6,5 m.), pripažintina, kad vaiko poreikiai išaugo, kas yra įstatyminis išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindas (Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas. Priešieškinio pareiškimo metu  MMA nustatytas dydis buvo 380,00 Eur, nuo 2018-01-01 jis yra 400,00 Eur. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, pripažintina, kad pagal šalių susitarimą numatytas išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui (po 91,23 Eur kas mėnesį), net jei jis yra indeksuotas iki 99 Eur /mėn,  yra perpus mažesnis nei visuotinai nustatytas kaip objektyviai reikalingas teiktino išlaikymo dydis ir todėl negali užtikrinti net minimalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimo. Ši teismo išvada grindžiama ir tuo, kad dėl nuolat vykstančios infliacijos brangsta vaiko išlaikymui reikalingi pirkiniai – maistas, rūbai, vaistai, ugdymo ir laisvalaikio priemonės ir pan., ir tuo, kad G. I. 2018 metais pradės lankyti mokyklą, galimai užsiims ir užklasine veikla, o tam bus reikalingos lėšos ir reikia tai išspręsti, priteisiant jam tokio dydžio išlaikymą, kad jis bent keletą metų nekeltų ginčo tarp šalių ir užtikrintų vaiko poreikių patenkinimą.

Vertinant kitą svarbų vaiko išlaikymo dydžiui nustatyti bylos aplinkybių segmentą – vaiko tėvų turtinę padėtį – pasakytina, kad atsakovė, nors ir neturėdama savo nekilnojamojo turto ar kitų pasyvių pajamų šaltinių, priešingai – turėdama dar vieną išlaikytinį (du vaikus), deda visas pastangas tinkamai jais pasirūpinti: pastoviai dirba, kad gautų pakankamą šeimos poreikiams patenkinti atlyginimą, vežioja sūnų į darželį, slaugo susirgusį, nuperka jam reikalingus daiktus ir kt., nepaisydama to, kiek lėšų tam perveda ieškovas. Tuo tarpu ieškovas, įrodinėdamas, kad yra nepajėgus teikti savo vieninteliam sūnui 175,00 Eur/mėn dydžio išlaikymo, iš byloje pateiktų duomenų ryškėja kaip net nelinkęs stengtis dirbti, kuo daugiau uždirbti ir nuoširdžiai rūpintis savo vaiko gerove; jis vis randa pasiteisinimų, kodėl negauna net minimalių pajamų ir tai rodo, kad bent kol kas tiesiog nėra suinteresuotas labiau stengtis dėl savo ir savo sūnaus oresnio ir daugiau galimybių teikiančio gyvenimo. Įvertinus tai, kad ieškovas, atsakovei jau auginant jų sūnų, įgijo išties paklausią statybininko-apdailininko specialybę, pats pripažino, kad yra darbingas ir esminių sveikatos problemų neturi, kaip neturi ir kreditinių įsipareigojimų ar didesnių išlaidų apsirūpinant būstu ( gyvena tėvų bute, kaip ir atsakovė su šeima – savo tėvų name), pripažintina, kad jis yra pajėgus teikti sūnui atsakovės prašomo dydžio išlaikymą ir jos reikalavimas dėl to tenkinamas visiškai (Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis, 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198 straipsnio 1 dalis).

           Teisės atsiradimo į išlaikymo dydžio pakeitimą momentu pripažįstama ieškinio pateikimo teismui diena, tai yra 2016-07-04 (Lietuvos Respublikos CK 3.200 straipsnis).

Nustatyti, kad priteisto išlaikymo dydžio suma, periodinėmis išmokomis indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.).

Priteistų vaikams išlaikymui piniginių lėšų tvarkytoja skiriama ieškovė (Lietuvos Respublikos CK 3.190 straipsnis).

Išaiškinti ieškovei, kad sūnui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (Lietuvos Respublikos CK 3.203 str. 1d.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2d. 1p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

            Abiems šalism buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl nei iš vienos nepriteisiamas nei žyminis mokestis, nei išlaidos, susijusios su teisinės pagalbos atlyginimu kitai šaliai (Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 93 str. 2d., 96 str., 99 str.)

            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 282 str. 2d. 1p., teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinio ir priešieškinio reikalaivimus patenkinti visiškai.

Nustatyti ieškovo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnum G. I., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1)       šešis mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos A. V. bendraus su G. I. kiekvieną šeštadienį nuo 15 iki 17 valandos ( šalių susitarimu – kitą savaitės dieną ir /ar kitomis valandomis), dalyvaujant vaiko motinai Ž. P. ar jos deleguotam pilnamečiam asmeniui. Pirmą mėnesį bendravimas vyks G. I. gyvenamojoje (šalių susitarimu – kitoje) vietoje, kitus penkis mėnesius – šalių sutartoje vietoje. Dėl susitikimo vietos, laiko ir kt. A. V. ir Ž. P. susitars telefonu ar SMS žinutėmis ne mažiau kaip prieš vieną dieną; Ž. P. vengiant susitarti, laikoma, kad einamasis susitikimas vyks šeštadienį 15-17 valandomis vaiko gyvenamojoje vietoje.

2)       po šio adaptacinio laikotarpio A. V. bendraus su sūnumi G. I. kiekvieno mėnesio nelyginį šeštadienį nuo 12.00 val. iki 19.00 val., kiekvienų šv. Kalėdų antrąją dieną ( gruodžio 26 d.) nuo 13.00 val. iki 19.00 val. ir kiekvienų šv. Velykų antrąją dieną nuo 13.00 val. iki 19.00 val., tėvui paimant vaiką iš jo buvimo vietos ir pristatant atgal arba į vaiko motinos Ž. P. nurodytą vietą.

3)       Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos A. V. šalių suderintu laiku ir dažnumu, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę turi teisę bendrauti su sūnum G. I. nuotolinėmis ryšio priemonėmis ( telefonu, internetu, elektroniniu paštu, Skype ir pan.), o Ž. P. įpareigojama tam netrukdyti.

Nuo ieškinio padavimo dienos 2016-08-22 pakeisti vaiko G. I., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui 2012-08-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą periodinių išmokų sumą ir nustatyti, kad ieškovas A. V. turi mokėti sūnaus išlaikymui po 175,00 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Nustatyti, kad priteisto išlaikymo dydžio suma periodinėmis išmokomis indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepilnamečio G. I. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo pakeitimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                       Jurgita Grigonienė