Administracinė byla Nr. eI3-1556-422/2024
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01884-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3; 15.4; 15.7; 55.1.1
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 26 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nataljos Zelionkienės,
sekretoriaujant Henrikai Milevskei,
dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Marikai Pakėnei,
atsakovės atstovei N. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Reginos L. P. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Geodezininkai“, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, L. P., S. Š. dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėja Regina L. P. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Kauno skyrius) 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 8SK-1060-(14.8.100 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo ir servituto patikslinimo“ (toliau – ir Sprendimas, skundžiamas sprendimas).
Pareiškėja skunde nurodė ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėjai žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) nuosavybės teise priklauso jame esantis ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 9I1m. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso: 4/9 dalys – trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, 1/9 dalis – trečiajam suinteresuotam asmeniui L. P. ir 4/9 dalys – Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikai priklausanti Žemės sklypo dalis yra išnuomota pareiškėjai (0,016 ha) ir dar kitiems keturiems asmenims. Pareiškėja taip pat yra su Žemės sklypu pietuose besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gretimas žemės sklypas) bendraturtė.
Nurodė, jog iki skundžiamo sprendimo priėmimo Žemės sklype 1998 m. liepos 22 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. 01-4476 pagrindu buvo nustatytas 0,08 ha kelio servitutas – kelias per Žemės sklypą iki sklypų (duomenys neskelbtini), tačiau šio kelio servituto konkrečios ribos pareiškėjos turėtuose Žemės sklypo 1996 m. lapkričio ir 2003 m. rugsėjo 8 d. planuose nebuvo pažymėtos.
Pažymėjo, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pagal UAB „Geodezininkai“ matininko S. Š. 2022 m. birželio 9 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 2302577, jose atliktus kadastrinius matavimus ir parengtą planą, kuriame nurodytos kelio servituto ribos - S/800, tarp taškų 2, 4, 24...29, 7...11, 30, 31, 12...16, 21...23, 2, tačiau šis Žemės sklypo planas su naudotojais nebuvo suderintas ir jiems, įskaitant pareiškėją, apie atsiradusius pakeitimus nebuvo žinoma.
Tvirtino, jog pareiškėja apie 2022 m. birželio 9 d. vykdomus Žemės sklypo kadastrinius matavimus nebuvo informuota, juose nedalyvavo ir Žemės sklypo ribų Paženklinimo-parodymo akte (toliau –ir Aktas) nepasirašė. Jos parašas matininko buvo suklastotas, dėl to 2023 m. birželio 27 d. ji kartu su Gretimo žemės sklypo savininkais pareiškimu kreipėsi į Kauno apskrities VPK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 300 str. dėl dokumento suklastojimo.
Nurodė, jog bylos nagrinėjimo eigoje suklastojimo faktas pasitvirtino, todėl Skundžiamas sprendimas, priimtas suklastoto dokumento pagrindu negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Atliekant kadastrinius matavimus buvo pažeisti Kadastro nuostatų 32.1.1.2–32.1.1.4 punktuose įtvirtinti reikalavimai. Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojas, tikrindamas 2022 m. birželio 9 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nepatikrino ir neįsitikino, ar prieš atliekant kadastrinius matavimus buvo tinkamai informuoti visų gretimybių savininkai, nors tokią pareigą turėjo.
Pareiškėja išreiškė nuomonę, jog siekiant nuslėpti faktą, kad Žemės sklype yra ir statinių, nepriklausančių Žemės sklypo savininkams, Žemės sklypo kadastro duomenų formoje buvo nurodyta, kad visi Žemės sklype esantys ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai priklauso Žemės sklypo savininkams.
Teigė, jog Žemės sklypo kadastriniuose matavimuose užfiksuoti duomenys neatitinka realios situacijos. Nors 2003 m. rugsėjo 8 d. Žemės sklypo plane vakarų pusėje buvo pažymėtas elipsės formos plotas – veja ir gėlynai (pagal esamą situaciją Žemės sklype esantys žalieji plotai yra išlikę), tačiau 2022 m. birželio 9 d. Žemės sklypo plane jo vietoje žymima asfalto danga. Kadastro duomenų bylą tikrinęs atsakovės darbuotojas iš turimos ir viešai prieinamos informacijos turėjo identifikuoti, kad Žemės sklypo plane nurodyta informacija neatitinka faktinės padėties ir pagal Tikrinimo taisyklių 16.2 p. privalėjo atlikti tikrinimą vietovėje, tačiau to nebuvo atlikta.
Tvirtino, jog Žemės sklypo kelio servitutas nustatomas ant žaliojo ploto, kuris 2022 m. birželio 9 d. plane nerodomas (vietoj jo klaidingai vaizduojama asfalto danga). Tokios servituto ribos neatitinka realios situacijos ir nusistovėjusios tvarkos, o esant tokiai situacijai kelio servituto turinys žaliuosiuose plotuose tampa neįgyvendinamas. Tarp 11 ir 30 taškų paliktas siauras ruoželis nėra pakankamas privažiavimui ir priėjimui prie Gretimame žemės sklype esančio pastato.
Pareiškėjos teigimu, Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo jokio teisinio pagrindo nustatyti kelio servituto ribų, nenurodžiusi tokią teisę suteikiančių teisės normų, neįvertinusi faktinės Žemės sklypo situacijos, Žemės sklypo naudotojų (nuomininkų) teisių ir teisėtų interesų naudotis atitinkamomis Žemės sklypo dalimis, nesuderinusi naujai nustatomų kelio servituto ribų su viešpataujančiųjų daiktų savininkais. Be to, Sprendimu nustatytos kelio servituto ribos yra neracionalios ir nustatytos tenkinant tik dviejų Žemės sklypo savininkų trečiųjų suinteresuotų asmenų – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir L. P. pageidavimus.
Tvirtino, jog skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, dėl kurių neužtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas ir Sprendimo pagrįstumas, pažeistos pareiškėjos teisės.
Pareiškėjos nuomone, Sprendimas nemotyvuotas ir priimtas neturint tam teisinio pagrindo, pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatas. Sprendime nenurodžius teisinio pagrindo, leidžiančio Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjui tvirtinant kadastro duomenis, naujai nustatyti servituto ribas, kurios nėra numatytos nei teritorijų planavimo dokumente, nei žemės valdos projekte, nei buvo suderintos su viešpataujančio daikto savininkais, laikytina, kad Sprendimas priimtas neteisėtai ir viršijant teisės aktuose suteiktus įgaliojimus, todėl turi būti panaikintas.
Prašė skundą tenkinti.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog 2022 m. birželio 9 d. UAB „Geodezininkai“ matininkas S. Š. atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurių pagrindu šioje byloje skundžiamu sprendimu buvo patvirtinti (patikslinti) Žemės sklypo kadastro duomenys ir patikslintas Kauno miesto viršininko administracijos 1998 m. liepos 22 d. įsakymu
Nr. 01-4476 nustatytas 800 kv. m servitutas.
Nurodė, jog NŽT tikrinimui pateiktoje kadastro duomenų byloje iš esančio 2022 m. birželio 9 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto buvo matyti, jog žemės sklypo ribų paženklinime dalyvavo visi žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai (išskyrus NŽT atstovą) ir besiribojančių sklypų savininkai (kviestiniai asmenys), įskaitant ir pareiškėją. Visi žemės sklypo ribų paženklinime dalyvavę asmenys buvo pasirašę 2022 m. birželio 9 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte ir išreiškę sutikimą su nustatytomis žemės sklypo ribomis, todėl NŽT darbuotojui, tikrinančiam kadastro duomenų bylą, tuo metu nebuvo pagrindo abejoti žemės sklypo paženklinimo akte pasirašiusių asmenų parašų teisingumu.
Pažymėjo, jog už kadastrinių matavimų atlikimo procedūrą yra atsakingas matininkas, o ne NŽT.
NŽT skyrius, atlikdamas žemės sklypų kadastro duomenų bylų patikrą, tik patikrina tose bylose įrašytus duomenis ir jose esančius dokumentus, tačiau neturi teisės tikrinti, kokius veiksmus atliko matininkas, vykdydamas kadastrinius matavimus. Nacionalinė žemės tarnyba nėra kompetentinga tikrinti kadastro duomenų byloje esančių parašų autentiškum
o.
Nurodė, jog NŽT skyrius Taisyklių nustatyta tvarka patikrinęs UAB „Geodezininkai“ matininko S. Š. 2022 m. birželio 9 d. parengtą kadastro duomenų bylą, nustatė, jog kadastro duomenų byla parengta teisingai ir skundžiamu Sprendimu patvirtino patikslintus kadastro duomenis.
Tvirtino, jog pagal teismų praktiką, asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo-parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą, o procedūriniai Nuostatų 32.1.1, 32.1.1.2, 32.1.1.4 punktų reikalavimų pažeidimai patys savaime neįrodo, kad žemės sklypo ribos nustatytos neteisingai.
Pažymėjo, jog 800 kv. m kelio servitutas (tarnaujantis), kelias per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) iki sklypų (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas Kauno miesto viršininko administracijos 1998 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 01-4476. Servituto nustatymo metu (1998 m.) nebuvo koordinuotos ir apibrėžtos servituto ribos. Tvirtino, jog skundžiamu Sprendimu nebuvo nustatomas naujas servitutas, o tik, atsižvelgiant į aktualų galiojantį teisinį reglamentavimą, buvo patikslinamas jau esantis servitutas, t. y. nustatomi servituto koordinačių taškai (apibrėžiamos ribos) ir patikslinamas servituto turinys. Todėl, atsakovės nuomone, esamo servituto patikslinimui (patikslinimas sąlygotas išimtinai naujai įsigaliojusių teisės aktų redakcijų) netaikytini Servitutų nustatymo taisyklių reikalavimai dėl viešpataujančio daikto valios išreiškimo ir skunde nurodyti argumentai nepagrįsti.
Nurodė, jog Žemės sklype nustatytas 800 kv. m servitutas yra skirtas prieiti ir privažiuoti iki žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ribos, o ne šiuose sklypuose esančių pastatų tinkamai eksploatacijai užtikrinti. Pažymėjo, jog pareiškėjos minima Žemės sklypo dalis tarp taškų 11, 12, 31 ir 30 nesiriboja su jai priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), tad nėra būtina patekimui į sklypą. Vien ta aplinkybė, jog dalyje servituto plotas siekia 2 metrus, nepaneigia Pareiškėjos galimybių patekti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini)kitoje servituto dalyje (palei (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribą), kuri yra platesnė. Nesutiko su pareiškėjos argumentais, jog dalis servituto yra neįgyvendinama, nes patenka į žaliuosius plotus. NŽT nuomone, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo pažeistos.
Papildomai nurodė, jog pagal Nacionalinės žemės tarnyboje 2023 m. liepos 14 d. gautame pareiškėjos advokato skunde nurodytas aplinkybes buvo atliktas tyrimas, pareikalauta iš matininko S. Š. rašytinių paaiškinimų. Matininkas S. Š. 2023 m. rugpjūčio 24 d. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai paaiškinimą, kuriuo prisipažino, jog kvietimų į žemės sklypo ribų ženklinimą gretimų žemės sklypų savininkams nesiuntė, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nukopijavo „senus gretimų žemės sklypų savininkų parašus“ ir dėl to labai gailisi.
Nurodė, jog matininko S. Š. veikla buvo įvertinta Nacionalinės žemės tarnybos nuolatinėje komisijoje kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti. Matininkas įspėtas dėl padarytų pažeidimų ir įpareigotas laikantis teisės aktų reikalavimų atlikti naujus žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurie buvo atlikti ir pateikti NŽT tikrinimui iš naujo. Prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime nurodė, jog su skundu nesutinka. Tvirtino, jog visi Žemės sklypo nuomininkai ir gretimų Žemės sklypų savininkai 2022 m. balandžio–gegužės mėnesį buvo asmeniškai informuoti apie rengiamą vidinio naudojimo tvarkos nustatymo planą ir tikslinamą servituto vietą. UAB „(duomenys neskelbtini)“, ketindama atlikti statybos darbus, 2022 m. kovo mėnesį kreipėsi į UAB „Geodezininkai“, kad būtų parengtas preliminarus Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas, kuris buvo asmeniškai į rankas išdalintas visiems žemės sklypo savininkams, nuomininkams ir gretimų žemės sklypų savininkams.
Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, Sprendimu pakeitus Žemės sklypo kadastro duomenis ir patikslinus servitutą, nebuvo pažeistos nei Žemės sklypo savininkų, nei gretimų žemės sklypų savininkų teisės, nėra ginčo dėl žemės sklypų ribų, galimybės (ar galimybės neturėjimo) naudotis servitutu. Todėl mano, jog konstatavus tik formalų teisės aktuose nustatytų procedūrų nesilaikymą Spendimas negali būti panaikintas.
Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, jog nors matininkas S. Š., surašydamas 2022 m. birželio 9 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą padarė tam tikrus procedūrinius pažeidimus, tačiau žemės sklypo ribos buvo nustatytos teisingai, o nustatyti pažeidimai nesąlygojo pareiškėjos arba kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, susijusių su teisingu Žemės sklypo ribų nustatymu ir servituto patikslinimu, pažeidimo. Šias aplinkybes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomone, patvirtina iš naujo atlikti Žemės sklypo kadastriniai matavimai ir parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla, kuri pateikta NŽT Kauno miesto skyriui tikrinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. P. prašė skundą atmesti. Nurodė, jog visi Žemės sklypo nuomininkai, įskaitant pareiškėją, 2022 m. balandžio–gegužės mėnesį buvo asmeniškai informuoti apie rengiamą vidinio naudojimo tvarkos nustatymo planą kartu su nustatyta servituto vieta. UAB „Geodezininkai“ buvo parengtas preliminarus Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas, kuris išdalintas visiems žemės sklypo nuomininkams, todėl pareiškėjos skundas nepagrįstas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. 8SK-1060-(14.8.100 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo ir servituto patikslinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Į bylą pateiktu 2022 m. balandžio 13 d. Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, jog Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams: 4/9 dalys – trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, 1/9 dalis – trečiajam suinteresuotam asmeniui L. P. ir 4/9 dalys Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės patikėjimo teise valdomos NŽT. 1998 m. rugpjūčio 10 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N19/98 -13823 pagrindu pareiškėjai išnuomota 0,016 ha valstybinės žemės. Minėtais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai priklauso nuosavybės teise adresu (duomenys neskelbtini), esantis ūkinis pastatas, unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 9I1m. Byloje taip pat nustatyta, jog pareiškėja yra gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), viena iš bendraturčių.
Šioje byloje skundžiamo sprendimo 1 punktu buvo patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geodezininkai“ matininko S. Š. 2022 m. birželio 9 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 2302577; skundžiamo sprendimo 2 punktu nustatyta, kad 1998-07-22 Apskrities viršininko įsakymu Nr. 01-4476 Žemės sklype nustatytas 800 kv. m kelio servitutas (tarnaujantis), kelias per Žemės sklypą iki sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), patikslinamas į 800 kv. m ploto kelio servitutą (tarnaujantis), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, kelias per Žemės sklypą iki sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pažymėtą simboliu – S žemės sklypo plane M 1:500.
Taigi Sprendimu buvo patikslinti Žemės sklypo kadastro duomenys ir patikslintas Kauno miesto viršininko administracijos 1998 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 01-4476 nustatytas 800 kv. m servitutas. Jų patikslinimo pagrindas – 2022 m. birželio 9 d. UAB „Geodezininkai“ matininko S. Š. atlikti Žemės sklypo kadastriniai matavimai.
Byloje esminis ginčas kyla dėl atliktų kadastrinių matavimų teisėtumo.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 8 straipsnio 1 dalis numato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus. Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), 65 punktu, tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ar šių Nuostatų 651 punkte nustatytu atveju – kadastro tvarkytojui ir apie tai informuoja užsakovą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis.
Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo kameraliai, žemės sklypo kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje ir sprendimų patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą), pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis arba pertvarkyti žemės sklypą (-us) ir patvirtinti pertvarkyto (-ų) žemės sklypo (-ų) kadastro duomenis priėmimo Nacionalinėje žemės tarnyboje tvarką reglamentuoja Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos taisyklės, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 „Dėl Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės).
Vadovaujantis Taisyklėmis, Tarnybos teritorinio skyriaus darbuotojas žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo kameraliai metu, be kita ko, nustato, ar žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta pagal Nuostatus (Taisyklių 8 punktas): ar žemės sklypo planas parengtas pagal teisės aktų reikalavimus (Taisyklių 9.5 punktas), ar atliktos procedūros, nurodytos Nuostatų 21 punkte, 32.1.1.2 ir 32.1.1.3 papunkčiuose (Taisyklių 9.6 punktas).
Į bylą pateiktas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-24858-23 (toliau – ir Nutarimas) patvirtina,
jog 2022 m. birželio 9 d. apie 13 val., (duomenys neskelbtini), S. Š., atlikęs žemės sklypo kadastrinius matavimus, 2022 m. birželio 9 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte, nuskenuodamas tyrimo metu nenustatytų asmenų parašus ir įkeldamas juos į kompiuterio PDF programą, suklastojo 2022 m. birželio 9 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo- parodymo aktą bei jį panaudojo – įkėlė į VĮ Registrų centras sukurtą internetinę sistemą "Geomatininkas". Matininkas S. Š. prisipažino ir tyrimo metu buvo nustatyta, jog nei vienas iš besiribojančio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų, tarp kurių nurodyta ir pareiškėja, matavimuose nedalyvavo. Kadangi jų parašai tame akte buvo formaliai reikalingi, todėl jis iš senų aktų ar planų, skenavimo būdu nukopijavo atsitiktinių asmenų parašus arba, jei tų sklypų savininkai išlikę tie patys, jų pačių senus parašus, skenuotus parašus iš skenuoto lapo iškirpo ir įkėlė į Žemės ribų paženklinimo-parodymo akto PDF formatą. Ginčo kadastrinius matavimus atlikęs matininkas ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog taupydamas laiką, gretimų sklypų savininkų į matavimą nekvietė.
Pagal bylos duomenis nustatyta, jog pareiškėjos skundo pagrindu NŽT buvo atliktas tyrimas, matininkas S. Š. 2023 m. rugpjūčio 24 d. pateiktame NŽT paaiškinime pripažino, jog kvietimų į žemės sklypo ribų ženklinimą gretimų žemės sklypų savininkams nesiuntė, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nukopijavo „senus gretimų žemės sklypų savininkų parašus“. Nacionalinės žemės tarnybos nuolatinėje komisijoje kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti, matininkas įspėtas dėl padarytų pažeidimų ir įpareigotas laikantis teisės aktų reikalavimų atlikti naujus žemės sklypo kadastrinius matavimus.
Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjai, kaip Žemės sklype esančio pastato savininkei ir Gretimo iš pietų pusės esančio žemės sklypo bendrasavininkei, turėjo būti pranešta apie numatomus kadastrinius matavimus. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjai apie 2022 m. birželio 9 d. kadastrinius matavimus ir Žemės sklypo ribų ženklinimo procedūrą nebuvo pranešta. Pareiškėjos parašas, kaip ir kitų Gretimo žemės sklypo savininkų parašai ant Žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo akto yra suklastoti. Teismo vertinimu, atliekant kadastrinius matavimus, buvo padaryti grubūs procedūriniai pažeidimai, nesilaikyta Kadastro nuostatų 32.1.1.2 – 32.1.1.4 punktuose įtvirtintų reikalavimų, pažeisti Taisyklių 8 punkto, 9.5 ir 9.6 papunkčių reikalavimai. Suklastotais, neteisėtu pagrindu atliktais kadastriniais matavimais grindžiamas Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą už kadastrinių matavimų patikrinimą ir tinkamą Taisyklių laikymąsi atsakinga Nacionalinė žemės tarnyba. Teritorinio skyriaus vadovas ir teritorinio skyriaus darbuotojai, atliekantys tikrinimus kameraliai ir tikrinimus vietovėje, atsako už tinkamą šių Taisyklių įgyvendinimą (35p.).
Teismas pažymi, jog atsakovė, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia (taip pat) konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., LVAT 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1059-502/2019).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumą, darytina išvada, kad priimant Skundžiamą sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, dėl grubių pažeidimų kadastrinių matavimų procedūroje, nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas ir pagrįsto sprendimo, kuris susijęs su pareiškėjos teisėmis, priėmimas. Tai sudaro pagrindą dėl esminiai pažeistų procedūrų, nevertinant kitų skunde nurodytų argumentų, pareiškėjos skundą pripažinti pagrįstu ir jį patenkinti, panaikinant skundžiamą Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 8SK-1060-(14.8.100 E.) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas pažymi, jog į bylą pateikti pakartotinai atlikti kadastriniai matavimai ir jų teisėtumo vertinimas nėra šios bylos dalykas, todėl jie nevertinami (ABTĮ 80 straipsnio 2 dalis). Be to, teismo vertinimu, naujų kadastrinių matavimų atlikimas nepaneigia teisės aktų pažeidimų, padarytų atliekant 2022 m. birželio 9 d. kadastrinius matavimus, kurių pagrindu buvo priimtas skundžiamas Sprendimas.
Pareiškėja skunde prašo priteisti jos patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – ir Rekomendacijos). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja 2023 m. birželio 21 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu D. P.. Pareiškėja 2023 m. gruodžio 26 d. pateikė teismui prašymą prašydama priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas bei sąskaitą, ataskaitą ir sąskaitos apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų pareiškėja patyrė 2541 Eur (su 21 proc. PVM) išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu, t. y. 1500 Eur (su PVM 1815 Eur) už skundo parengimą teismui, 450 Eur (su PVM 544,50 Eur) už prašymo ir rašytinių paaiškinimų parengimą ir 150 Eur (su PVM 181,50 Eur) už atstovavimą teismo posėdyje.
Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimalus rekomenduojamas už ieškinio, šiuo atveju skundo, parengimą koeficientas – 2,5. Iš bylos duomenų matyti, kad skundą advokatas parengė 2023 m. liepos 17 d., todėl šiuo atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2023 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1959,9 Eur.
Atitinkamai už skundo parengimą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 4899,75 Eur (1959,9 x 2,5). Atsižvelgiant į tai, už skundo parengimą 1815 Eur (su 21 proc. PVM) suma neviršija maksimalaus galimo priteisti dydžio.
Pagal Rekomendacijų 8.16. punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikomas 0,4 koeficientas. Prašymą teismui ir rašytinius paaiškinimus teismui pareiškėjos atstovas pateikė 2023 m. lapkričio 13 d. Atsižvelgiant į tai, aktualus yra 2023 m. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2023 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 2000,1 Eur. Todėl už prašymo ir papildomų paaiškinimų teismui parengimą maksimali galima priteisti suma yra 800 Eur (2000,10 x 0,4). Taigi, prašoma priteisti suma už prašymo ir papildomų paaiškinimų parengimą – 544,50 Eur (su 21 proc. PVM) neviršija maksimalios galimos priteisti sumos.
Pagal Rekomendacijų 8.19. punktą už atstovavimą teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą taikomas koeficientas – 0,1. Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetamas, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (Rekomendacijų 10 punktas).
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėją advokato padėjėja Marika Pakėnė atstovavo teismo posėdžiuose, kurie vyko: 1) 2023 m. lapkričio 28 d. (1 val.); 2) 2024 m. vasario 27 d. (20 min.). Iš viso advokato padėjėja dalyvavo teismo posėdžiuose 1 valandą, už kurią prašo priteisti 150 Eur. Iš esmės pareiškėja pagal pateiktą ataskaitą prašo priteisti už atstovavimą 2023 m. lapkričio 28 d. teismo posėdyje, todėl yra aktualus 2023 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 2000,1 Eur. Rekomendacijų 5 punkte nurodyta, jog už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Kaip matyti 181,5 Eur (2000,10 x 0,1 x 80 proc. = 160 Eur) (160 + 21 proc. PVM = 193,6 Eur) suma neviršija maksimalaus galimo priteisti dydžio už skundo parengimą, todėl ji priteistina iš atsakovo.
Taip pat pareiškėjos sumokėta 22,50 Eur žyminio mokesčio suma pripažintina pagrįstomis išlaidomis, susijusiomis su skundo nagrinėjimu.
Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtų ir pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-622-821/2024).
Nors pareiškėjos skundas tenkinamas, tačiau teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog atsakovės sprendimas naikinamas dėl procedūrinių pažeidimų, įvertinusi atstovo suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, pagrįstomis ir realiai turėtomis pareiškėjos bylinėjimosi išlaidomis pripažįsta 1270,50 Eur sumą ir 22,50 Eur žyminio mokesčio sumą (viso 1293 Eur) ir ją iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos priteisia pareiškėjai.
Bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nepateikė išlaidas patvirtinančių dokumentų. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Kadangi pareiškėjos skundas patenkintas, trečiojo suinteresuotojo asmens prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra teisinio pagrindo tenkinti, nes teismo sprendimas priimtas ne trečiojo asmens naudai.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, 40 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos Reginos L. P. skundą patenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 8SK-1060-(14.8.100 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo ir servituto patikslinimo“.
Priteisti pareiškėjai Reginai L. P. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 1 293 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt tris eurus) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų administraciniame teisme.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjai Rimantas Giedraitis
Janina Vitunskienė
Natalja Zelionkienė