N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. lapkričio 20 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininko Ričardo Gilio,
teisėjų Eligijaus Gladučio, Valdo
Meidaus,
sekretoriaujant E.
M.,
dalyvaujant prokurorui Ignui
Railai,
nukentėjusiajai ir civilinei iškovei L. J., jos atstovui V. S.,
atleistajam nuo baudžiamosios
atsakomybės M. S.,
gynėjui J. S.,
teismo posėdyje apeliacine
tvarka išnagrinėjo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M.
S. ir nukentėjusiosios L. J. apeliacinius skundus dėl
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-01-23 nuosprendžio, kuriuo M. S., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d.,
vadovaujantis BK 93 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir
baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 1 p., M.
S. taikyta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas. Iš M.
S. priteista 1248,58 Lt (vienas tūkstantis du šimtai keturiasdešimt aštuoni
litai 58 centai) L. J. turtinei žalai
atlyginti ir 2500 Lt (du tūkstančiai penki šimtai litų) neturtinei žalai
atlyginti, o jam negalint atlyginti, subsidiariai iš jo tėvų Ričardo ir S. S. po 624,29 Lt iš kiekvieno turtinei ir po 1250 Lt iš
kiekvieno neturtinei žalai atlyginti, 6752,70 Lt (šeši tūkstančiai septyni
šimtai penkiasdešimt du litai 70 centų) Valstybinei ligonių
kasai už nukentėjusios gydymą stacionare, o jam negalint atlyginti,
subsidiariai iš jo tėvų Ričardo ir S. S. po 3376,35 Lt
(tris tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt šešis litus 35 centus) iš
kiekvieno ir 180 Lt (vienas šimtas aštuoniasdešimt litų) valstybei už
nukentėjusiai suteiktą teisinę pagalbą bei 22 Lt (dvidešimt du) litai proceso
išlaidų, o jam negalint atlyginti, subsidiariai iš jo tėvų Ričardo ir S. S. po 101 (vienas šimtas vieną litą) iš kiekvieno.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą,
N U S T A T Ė:
Skundžiamu
nuosprendžiu M. S. pagal BK 281 str. 1 d. atleistas nuo
baudžiamosios atsakomybės ir byla jo atžvilgiu nutraukta pripažinus, kad jis
2006-08-12 apie 16.50 val., prie namo Nr. 30, (duomenys neskelbtini) Rokiškio r., vairuodamas mopedą „D.
S.“, kėbulo Nr. VTPRR19830,
pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53 p., 170 p. ir 173 p.
reikalavimus, nesilaikydamas visų
būtinų atsargumo priemonių bei sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, apvažiuodamas
ta pačia kryptimi važiuojančią dviratininkę iš dešinės, atsiradus kliūčiai ir
iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, visiškai nesustabdė mopedo,
neapvažiavo kliūties ir partrenkė ta pačia
kryptimi važiavusią dviratininkę L. J., dėl ko įvyko eismo
įvykis, kurio metu nukentėjusiajai L. J. dėl dešinio blauzdikaulio vidinio gumburo sąnarinio
lūžimo ir kraujo susikaupimo dešinio kelio sąnaryje buvo nesunkiai sutrikdyta
sveikata.
Apeliaciniu
skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L.
J. prašo pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-01-13 nuosprendį ir
jos civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Apeliantė nurodo, kad apylinkės teismas vietoj 239,40 Lt, prašytų už
kurą, priteisė 200 Lt, t.y. tiek, kiek sutiko kaltinamojo tėvai, nors, jos manymu, baudžiamojoje
byloje pakanka įrodymų priteisti visai prašomai pinigų sumai – byloje yra
duomenys apie tai, kad jai
tikrai reikėjo vykti pas gydytojus iš Žiobiškio kaimo į Rokiškį, į Likėnų sanatoriją, į Uteną nedarbingumo
lygiui nustatyti, kad jai pačiai savo lėšomis reikėjo grįžti į namus iš
Panevėžio ligoninės. Šių aplinkybių niekas neginčijo, atsakovai taip pat
neginčijo kuro kainos. Apeliantė taip pat
pateikia netektų pajamų apskaičiavimą ir nurodo, kad ji reikalavo priteisti
1050 Lt netektų pajamų, kurios visiškai įrodytos pateiktomis pažymomis apie jos
darbą Žiobiškio pagrindinėje mokykloje ir
jos vyro vardu registruotą ūkį, tačiau teismas jai priteisė tik 525 Lt. Apeliantės manymu, apylinkės teismas taip pat nepakankamai atsižvelgė į
jos sužalojimo mastą ir pobūdį, todėl
nepagrįstai mažai priteisė neturtinės žalos. Jos gydymas tebesitęsia iki šiol ir ji vis dar patiria fizinį skausmą bei
nepatogumus. Be to, iki 2007-05-29 jai nustatytas 40 procentų darbingumo lygis
ir, apeliantės įsitikinimu, po 2007 m. gegužės mėnesio ji vis dar bus darbinga tik iš dalies, todėl fizinį skausmą, nepatogumus ir emocinę depresiją
ji jaus dar ilgai. Be to, apeliantė nurodo, kad apylinkės teismas, priteisdamas žalą valstybinei ligonių kasai, nurodė, kad atsakovų turtinė padėtis nėra
sunki, todėl šiuo kriterijumi teismas turėjo vadovautis ir priteisdamas jos
civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos
bei jos civilinį ieškinį tenkinti pilnai.
Apeliaciniu skundu M. S. prašo
panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-01-23 nuosprendį ir jį
išteisinti arba atsižvelgti į visumą aplinkybių, kurios sąlygojo eismo įvykį
ir visiškai atleisti jį ir jo tėvus nuo žalos atlyginimo. Apeliantas nurodo,
kad apylinkės teismas neatsižvelgė į visas aplinkybes, neobjektyviai vertino surinktus
duomenis ir nepagrįstai vienus duomenis pripažino įrodymais, o dėl kitų nieko
nepasisakė. Apeliantas skunde išdėstė savo ikiteisminio tyrimo ir teismo
posėdžio metu duotus parodymus, nurodo KET punktus, kuriuos, jo manymu, pažeidė
nukentėjusioji L. J., pateikia baudžiamojoje byloje
esančių duomenų analizę ir teigia, kad eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota
nukentėjusioji ir ji patyrė žalą, įvyko dėl pačios nukentėjusiosios itin
didelio neatsargumo, tačiau apylinkės teismas apie tai visiškai nieko
nepasisakė, nors BPK 305 str. 1 d. 2 p. prasme turėjo tai padaryti. Apeliantas
taip pat teigia, kad apylinkės teismas remiasi nukentėjusiosios vyro V. J. parodymais apie tai, jog jis matė, kaip
motociklininkas, su kuriuo jis prasilenkė, partrenkė ta pačia kryptimi dešine
kelio puse važiavusią nukentėjusiąją, tačiau, apelianto manymu, V. J. yra suinteresuotas asmuo, jis važiavo į priešingą
pusę, todėl teismas šiuos V. J. parodymus turėjo vertinti
kritiškai. Apelianto teigimu, apylinkės teismo išvada, jog jis nesulėtino
greičio, visiškai nesustabdė mopedo ir neapvažiavo kliūties, neparemta jokiais
duomenimis, patvirtinančiais, jog jis turėjo galimybę tai padaryti ir išvengti
susidūrimo. Tai, kad jis, siekdamas išvengti susidūrimo, stabdė ir suko į
kelkraštį, patvirtina įvykio vietoje buvusi stabdymo žymė. Apeliantas taip pat
nurodo, kad apylinkės teismas, vertindamas jo tėvų šeimos turtinę padėtį,
nepagrįstai padidino jų šeimos turtą nukentėjusiosios vyro V.
J. valdomais 48 ha. žemės.
Teismo posėdyje L. J. ir jos atstovas prašė jos
apeliacinį skundą patenkinti, o atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. S. skundą – atmesti.
Prokuroras
prašė atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės apeliacinį skundą tenkinti iš
dalies, o nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti.
Atleistasis
nuo baudžiamosios atsakomybės M. S. ir jo gynėjas prašė jo
apeliacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės skundą
atmesti.
Nukentėjusiosios
ir civilinės ieškovės L. J. apeliacinis skundas atmetamas,
o atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. S. apeliacinis
skundas tenkinamas iš dalies.
Apylinkės
teismas nuosprendyje konstatavo, kad M. S., be Kelių eismo
taisyklių 53 ir 173 p. reikalavimų, pažeidė ir Kelių eismo taisyklių 170 p.
reikalavimą- apvažiuodamas ta pačia kryptimi važiuojančią dviratininkę iš
dešinės, kliūties neapvažiavo ir dėl to, bei padaryto kito kelių eismo
taisyklių pažeidimo partrenkė dviratininkę. Tokia teismo išvada neatitinka
faktinių bylos aplinkybių: nors M. S. kaltu pagal
pareikštą kaltinimą kaltu ir prisipažino visiškai, tačiau teigė, kad
nukentėjusioji L. J. važiavo dviračiu iš kairės pusės,
skersai kelio į dešinę pusę ir viduryje kelio susimėtė, M. S. priartėjus
ir norint L. J. apvažiuoti iš dešinės pusės, pastaroji
taip pat pasuko į dešinę, jis pradėjo stabdyti mopedą, tačiau atsitrenkė į ją. L. J. teisme tvirtino, kad
važiuodama dviračiu, kirto ašinę kelio liniją ir važiavo dešine kelio puse,
išgirdusi atvažiuojantį motociklą dar pasuko į dešinį kelkraštį, pajuto smūgį į
koją ir pargriuvo.
Iš
pacituotų M. S. ir L. J. parodymų
matyti, kad jų parodymuose buvo prieštaravimai dėl eismo įvykio – susidūrimo -
mechanizmo, tačiau apylinkės teismas šio prieštaravimo neįvertino ir kaltinimo
apimtį M. S. pagrindė faktiškai tik nukentėjusiosios L. J. parodymais, nepasisakydama dėl M. S. parodymų
vertinimo šioje dalyje.
Apeliacinės
instancijos teismo posėdyje atlikta kompleksinė teismo medicinos - eismo įvykio
ekspertizė konstatavo, kad dviratininkė L.
J. važiavo (duomenys neskelbtini) Jaunystės gatve įstrižai kelio
važiuojamosios dalies iš kairės į dešinę didesniu kaip 9o kampu, iš
paskos ta pačia kryptimi važiavo mopedas „D. S.“, kurį
vairavo M. S., vairuotojas nusuko į dešinę ir tikėtina
priekiniu ratu kryptimi iš galo į priekį ir smailiu kampu iš dešinės į kairę
kontaktavo su dviratininkės L. J. dešinės kojos kelio
išoriniu paviršiumi, tuo metu vidinis dešinės kojos kelio paviršius atsitrenkė
į dviračio rėmą ir susidarė dešinio blauzdikaulio vidinio gumburo sąnarinis
lūžis. Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo dviratininkės L. J. veiksmai-važiuodama įstrižai kelio važiuojamosios
dalies, sudarė kliūtį iš paskos tiesiai važiuojančiam mopedui, kurį vairavo M. S., ir M. S. veiksmai- atsiradus jo
eismo juostoje kliūčiai ir iškilus eismo saugumo grėsmei, jis laiku nestabdė
savo mopedo, kad išvengti atsitrenkimo į dviratininkę. Šiomis ekspertizės
išvadomis teismui pagrindo abejoti nėra, ji atlikta įvertinus ne tik eismo
dalyvių parodymus, bet ir kitus objektyvius byloje esančius duomenis.
Tokiu būdu
kompleksinė teismo medicininė-eismo įvykio ekspertizė nenustatė, kad M. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 170 p. reikalavimus,
t.y., kad jis įvykio metu apvažiavo iš dešinės ta pačia kryptimi važiavusią
dviratininkę, priešingai- konstatavo, kad L.
J. pati pažeidė KET reikalavimus sudarydama avarinę situaciją – važiavo
įstrižai kelio važiuojamosios dalies, sudarė kliūtį iš paskos tiesiai
važiuojančiam M. S. vairuojamam mopedui, todėl M. S. kaltinimo apimtis mažintina - iš kaltinimo šalintinas
jam inkriminuotas Kelių eismo taisyklių 170 str. pažeidimas.
Dėl
išdėstyto teisėjų kolegija nusprendžia, kad apylinkės teismo nuosprendyje
esančios išvados dėl kaltinimo M. S. apimties yra
neteisingos, todėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos
aplinkybių ir nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 str. 3 p.).
Kitoje
kaltinimo dalyje nuteistojo M. S. apeliacinis skundas
atmetamas: apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad M. S. pažeidė
KET 53 ir 173 p. reikalavimus- atsiradus jo eismo juostoje kliūčiai ir iškilus
eismo saugumo grėsmei, laiku nestabdė savo mopedo, kad išvengti atsitrenkimo į
dviratininkę ir į ją atsitrenkė bei sužalojo. Kompleksinės teismo medicinos-
eismo įvykio ekspertizės išvadų pagrindu teisėjų kolegija konstatuota, kad nors
šio eismo įvykio kilimą ir sąlygojo dviratininkės L. J. veiksmai,
tačiau ne tokioje KET taisyklių pažeidimo apimtyje, kaip teigiama M. S. apeliaciniame skunde, o toje apimtyje, kuri nustatyta
teismo ekspertų- tai, kad važiuodama įstrižai kelio važiuojamosios dalies, L. J. sudarė kliūtį iš paskos tiesiai važiuojančiam mopedui.
Kitokių L. J. įvykdytų KET pažeidimų, sąlygojusių eismo
įvykio kilimą ekspertai nekonstatavo, todėl teisėjų kolegijai nėra pagrindo
pripažinti, kad eismo įvykį sąlygojo ir kokie nors kitokie L.
J. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, nurodomi apeliaciniame
skunde. Šalia to, ekspertai konstatavo, kad techniniu požiūriu įvykio kilimą
sąlygojo ir M. S. veiksmai, todėl teisėjų kolegija
konstatuoja , kad šiais veiksmais jis pažeidė kelių eismo taisykles ir kad
šie jo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu ir kilusiomis
pasekmėmis.
Nors ir
siauresne kaltinimo apimtimi, M. S. skundžiamu teismo
nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d.
pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, kad M. S. atleistas nuo
baudžiamosios atsakomybės ir pritaikius BK 93 str. byla jam nutraukta ir jam
taikyta pati lengviausia auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas, dar labiau
švelninti M. S. skirtą auklėjamojo poveikio priemonę nėra
įstatyminio pagrindo. Šioje dalyje M. S. skundas taip pat
atmetamas.
Apylinkės
teismo nuosprendis keistinas ir todėl, kad teismas neteisingai išsprendė
civilinių ieškinių, proceso išlaidų bei advokato darbo apmokėjimo klausimus.
A. L. J. ginčija priteisto jai civilinio
ieškinio dydį tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo dalyje. Jos
skundas atmestinas. Apylinkės teismas pagrįstai motyvavo ir konstatavo, kad
ieškovė pateikė įrodymus dėl vaistų pirkimo 389,07 Lt, dėl netekto darbo
užmokesčio 116, 51 Lt, kitoje ieškinio dalyje įrodymų nepateikė, nustatydamas
didesnį padarytos žalos dydį negu buvo pateikta įrodymų, apylinkės teismas
atsižvelgė į tai, kad kaltinamojo tėvai sutiko atlyginti už ramentų įgijimą 18
Lt, už kurą 200 litų ir už netektas pajamas iš žemės ūkio-525 litus, t.y.
pagristai nustatė L. J. atsiradusios
dėl eismo įvykio turtinės žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismui ieškovė
įrodymų dėl jos ginčijamos ieškinio dalies taip pat nepateikė, prašo šioje dalyje
ieškinį didinti remiantis teoriniais apskaičiavimais, o ne pateiktų įrodymų
pagrindu. Apylinkės teismo išvados dėl apeliantės išlaidų už kurą (200 Lt) ir
netektas pajamas iš ūkio (525 Lt) motyvuotos, kadangi su jomis sutiko ir
atsakovai, priteistos pagrįstai.
Apylinkės
teismas nustatydamas ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį įstatymo
reikalavimų taip pat nepažeidė, vadovavosi teisingumo, protingumo ir
sąžiningumo kriterijais, tinkamai atsižvelgė į M. S. ir jo
tėvų turtinę padėtį. Nustatytas neturtinės žalos dydis yra pakankamas ir
teisingas, jį didinti apeliantės nurodomais motyvais pagrindo nėra.
Nors
apylinkės teismas ir teisingai nustatė atsiradusios L. J. turtinės ir neturtinės žalos dydį, tačiau spręsdamas
civilinio ieškinio dydžio priteisimo iš M. S. klausimus,
nepagrįstai neatsižvelgė į nukentėjusiosios L. J. kaltę
dėl eismo įvykio, todėl nepagrįstai priteisė iš M. S. atlyginti
visą nustatytą turtinę ir neturtinę žalą. Jau aukščiau minėtu kompleksinės
teismo medicinos - eismo įvykio ekspertizės aktu nustatyta, kad eismo įvykį
sąlygojo ir didelis nukentėjusiosios L. J. neatsargumas –
ji pati važiuodama įstrižai kelio važiuojamosios dalies, sudarė kliūtį iš
paskos tiesiai važiuojančiam mopedui – t.y. sukėlė pavojingą kelių eismo
situaciją ir šie jos veiksmai padėjo žalai atsirasti. Sutinkamai su Civilinio
kodekso 6.282 str.1d., kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas
padėjo žalai atsirasti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o
kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos
atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba
reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama
į visas eismo įvykio aplinkybes, į abiejų eismo dalyvių gyvenimišką patirtį,
konstatuoja, kad 60-čia procentų eismo įvykio kilimą sąlygojo nukentėjusiosios L. J. didelis neatsargumas ir 40 procentų- M.
S. padarytas KET pažeidimas. Todėl nustatytos turtinės ir neturtinės žalos,
valstybinei ligonių kasai padarytos žalos dydžiai, priteistini iš M. S., mažintini atsižvelgiant į jo kaltės dydį.
Apylinkės
teismas nuosprendžiu nusprendė M. S. padarytą žalą, jam
neišgalint, priteisti subsidiariai iš jo tėvų R. S. ir S. S., kadangi nusikalstamą veiką, nuo kurios jis atleistas M. S. padarė būdamas nepilnametis. Sutinkamai su Civilinio
kodekso 6.276 str. nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo
padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo
keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo
padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar
rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat
teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos
metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos
(rūpybos) institucijos prižiūrimas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų
pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia
pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį,
kurio pakanka žalai atlyginti.
Iki
baudžiamosios bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje M. S. sulaukė pilnametystės, apeliacinės instancijos teismo
sprendimo dienai yra pasibaigusi R. S. ir S. S. pareiga atlyginti M. S. padarytą
žalą, todėl L. J. ir
Valstybinei ligonių kasai padarytos žalos dydis priteistinas tik iš M. S..
Sutinkamai
su aukščiau paminėtu CK 6.276 nepilnamečio tėvai ir rūpintojas turi atlyginti
nepilnamečio padarytą žalą. Proceso išlaidos ir advokato darbo apmokėjimas nėra
nusikaltimu padaryta žala, todėl ji skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu
nepagrįstai priteista subsidiariai iš R. S. ir S. S.. Šios išlaidos nėra didelės, todėl nemažintinos ir
priteistinos tik iš M. S..
Teisėjų
kolegija, atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi BPK 326 str.1 d., 326 str. 1 d.
3 p., 328 str. 3 ir 4 p.,
N U T
A R Ė :
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-01-23
nuosprendį pakeisti:
pašalinti iš nuosprendžio nustatomosios dalies
nuorodą, kad M. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 170
str.-apvažiuodamas ta pačia kryptimi važiuojančią dviratininkę iš dešinės,
kliūties neapvažiavo.
Priteisti iš M.
S. L. J. keturis šimtus keturiasdešimt devynis litus 43 centus turtinei
žalai atlyginti ir vieną tūkstantį litų neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš M. S. Valstybinei ligonių kasai du tūkstančius septynis šimtus
vieną litą 8 centus.
Priteisti iš M. S. vieną šimtą
aštuoniasdešimt litų valstybei už nukentėjusiajai suteiktą teisinę pagalbą ir
22 litus proceso išlaidų.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. J. apeliacinį skundą atmesti.
Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.
Kolegijos pirmininkas Ričardas
Gilys
Teisėjai: Eligijus
Gladutis
Valdas
Meidus