Civilinė byla Nr. 2S-545-555/2015;

Teisminio proceso Nr.2-69-3-13894-2014-2;

Procesinio sprendimo kategorija: 99.10.,116.10.2.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas priimti papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-18135-638/2014 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai Laisvės al. 23 dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą 2014 m. rugsėjo 25 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo nusprendė ieškovo ieškinį tenkinti visiškai ir įpareigoti atsakovę DNSB Laisvės al. 23 pateikti ieškovui A. J. daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos DNSB Laisvės al. 23 visuotinių bendrijos narių susirinkimų, vykusių nuo 2009 m. lapkričio 24 d. iki 2014 m. liepos 23 d., protokolų kopijas.

Teisme gautas ieškovo atstovo prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo. Prašyme nurodoma, kad ieškovas ieškinyje buvo suformulavęs prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovas atkreipė teismo dėmesį, kad pagrįstai manė, kad atsakovas pateiks atsiliepimą ir byla bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka teismo posėdyje, kuriame ieškovas pateiks visus bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra 1 500 Lt (434,43 Eur) advokato pagalbai apmokėti, todėl tokios išlaidos yra prašomos priteisti papildomu sprendimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

              Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmetė.

Teismas nurodė, kad ieškovas pats ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Tai reiškia, kad ieškovas galėjo numatyti, kad byloje gali būti priimtas sprendimas už akių, neskiriant bylos nagrinėti teismo posėdyje. Juolab, kad ieškinys yra rengtas ir jo priedai yra tvirtinti profesionalios teisininkės advokatės, kuri apie objektyvią galimybę baigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių nežinoti negalėjo. Teismas sutiko su prašyme nurodytu argumentu, kad iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nėra aiškios išlaidos advokato pagalbai apmokėti, tačiau pažymėjo, kad esant tokiai situacijai dokumentai, patvirtinantys bylinėjimosi išlaidų dydį gali būti teikiami atliekant konkretų procesinį veiksmą, nurodant, už ką šios išlaidos yra apskaičiuotos.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti papildomą sprendimą, priteisti iš atsakovė ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atskirajame skunde nurodo, kad išreikšti nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo ieškovas yra įpareigotas įstatymo, tačiau jis objektyviai negali įvertinti bylos baigties. Be to, toks reguliavimas suteikia galimybę atsakovui piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, kai iš jo nėra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos apskritai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacijos objektas- teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti papildomą sprendimą byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Išnagrinėjus civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su ieškovo atstovo prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo bei jo prašymo turiniu, tinkamai aiškino ir taikė išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti reglamentuojančias teisės normas, teisingai sprendė nesant prielaidų papildomo sprendimo priėmimui (CPK 98 straipsnis, 277 straipsnis).

Priimdamas sprendimą, bylinėjimosi išlaidas, kurių buvimas bei dydis yra pagrindžiami atitinkamais dokumentais, teismas privalo paskirstyti ex officio, nepriklausomai nuo to, ar dalyvaujantys asmenys tokį reikalavimą buvo pareiškę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Šios imperatyvios įstatymo nuostatos neįvykdymas laikytinas sprendimo trūkumu, šalintinu papildimo teismo sprendimo pagalba (CPK 277 straipsnis). Išimtį sudaro išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurios, nors ir yra priskirtos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnis), negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti į bylą iki jos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Toks nustatytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad CPK imperatyviai įpareigoja šalį, pretenduojančią į tokių išlaidų atlyginimą, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti teismui ne tik prašymą dėl jų priteisimo, bet ir turėtų išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui 2014 m. rugsėjo 25 d. priimant sprendimą už akių, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti buvo pareikštas (b. l. 6), tačiau įrodymų apie tokių išlaidų realų buvimą bei jų dydį teismui nebuvo pateikta. Esant nurodytam imperatyviam teisiniam reglamentavimui, atskirojo skundo argumentai, kartu įvertinus tai, kad ieškinį ieškovės vardu surašė jį atstovaujanti advokatė (b. l. 29), kuri, preziumuotina, turi pakankamai teisinių žinių savo pareigoms tinkamai atlikti, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutikdama su teismo sprendimo už akių instituto taikymu atsakovei (b. l. 6), ieškovės atstovė, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, turėjo numanyti apie tokios galimybės realumą, susidarius tam sąlygoms, bei laiku pasirūpinti jau atliktų procesinių veiksmų apmokėjimo dokumentų pateikimu į bylą. Ieškinys teismui buvo pateiktas 2014 m. liepos 28 d., priimtas 2014 m. rugpjūčio 11 d. Teismo sprendimas už akių priimtas 2014 m. rugsėjo 25 d. Akivaizdu, kad advokatė turėjo realią galimybę nustatyta tvarka apskaičiuoti išlaidas už jos atstovavimą ieškovo interesams (už ieškinio surašymą) ir juos laiku pateikti bylą nagrinėjančiam teismui. Profesionaliam teisininkui privalu žinoti ir tai, kad apie sprendimo už akių priėmimo laiką nei viena bylos šalis nėra informuojama atskiru pranešimu, nes tokio informavimo įstatymų leidėjas nenustato (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 142 straipsnio 4 dalis). Tačiau įstatymų leidėjas įtvirtina šalių pareigą domėtis bylos eiga.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                              Egidijus Tamašauskas