Civilinė byla Nr. e2A-593-618/2022

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00507-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.2; 2.8.2.7; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.18.4 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

       N U TA R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

       2022 m. rugsėjo 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Timberhouse“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. F. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Timberhouse“ dėl netinkamos kokybės daikto kainos sumažinimo, trūkumų nustatymo išlaidų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Bolsta“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       ieškovė I. F. 2021 m. balandžio 20 d. kreipėsi į Tauragės apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Timberhouse“, juo prašė 5 360 Eur suma sumažinti pirties kainą, taip pat priteisti 403,99 Eur už kokybės trūkumų įvertinimą, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodė, kad su sutuoktiniu nusprendė įsigyti karkasinę pirtį, interneto puslapyje (https://timberhouse.lt/) surado atsakovės skelbiamą informaciją apie gaminamas karkasines pirtis, tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovei visiškai įrengtą medinį namelį su pirtimi. Ieškovė konkretų pirties modelį išsirinko pagal atsakovės elektroniniu paštu atsiųstus gaminamų pirčių modelius ir papildomai paprašė, kad pirties namelio durys būtų varstomos, uždaromos su rankena ir kad papildomai šone būtų įstatytas langelis. Atsakovė, kuri yra stipresnioji sutarties šalis, žinodama, jog pirtis bus transportuojama į Norvegiją, privalėjo sudaryti ieškovei ar jos įgaliotam atstovui (vežėjui) tinkamas sąlygas apžiūrėti pagamintą daiktą, bet to nepadarė. Pagaminto statinio matmenys neatitiko sutartyje įtvirtintų matmenų, dėl to kilo statinio transportavimo sunkumų. Atsakovė užtikrino ieškovei, kad statinys atitinka vežėjų reikalaujamus standartus ir su transportavimu nekils jokių sunkumų, bet atsitiko priešingai, atsakovė pagal susitarimą su ieškove statinio pristatymo į Norvegiją nesuorganizavo, o atliko tik pakrovimą. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovė būtų pateikusi ieškovei instrukcijas apie statinio transportavimą, sandėliavimą ir laikymą. Taip pat nėra duomenų, kad statinio transportavimo metu buvo incidentų ar buvo pažeistos transportavimo taisyklės ir dėl to statinys buvo apgadintas. Pirtis ieškovei gyvenamosios vietos Norvegijos Karalystėje adresu buvo pristatyta 2020 m. lapkričio 3 d., tačiau ieškovė pastebėjo, kad pirtis yra nekokybiška, ir 2020 m. lapkričio 16 d. pateikė atsakovei pretenziją, joje nurodė visus pirties trūkumus ir paprašė kompensuoti 80 procentų pirties įsigijimo kainos (5 000 Eur). Be to, ieškovė kreipėsi į atestuotą specialistą (Ž. P.) su prašymu pateikti eksploatuojamo pastato techninį vertinimą dėl pastato užsidegimo ir tolesnės eksploatacijos, jis 2021 m. gruodžio 4 d. statinio konstrukcijų vertinimo aktu Nr. 10-24 konstatavo, kad pirtis turi neleistinų defektų, kurie atsirado dėl atsakovės netinkamai atliktų darbų, o pastato tolesnė eksploatacija negalima. Pirtį 2021 m. sausio 18 d. apžiūrėjo ir nepriklausomas vertintojas sertifikuotas nepriklausomų vertintojų organizacijos „Norsk takst“ narys, jis savo 2021 m. sausio 25 d. ataskaitoje (ir prie jos pridedamose fotografijose su detaliais trūkumų aprašymais) konstatavo, kad dėl neprofesionaliai atliktų saunos statybos darbų skaičiuojamas apie 80 procentų vertės sumažėjimas. Ieškovė išsiuntė dar vieną pretenziją atsakovei, tačiau atsakovė su nurodytais parduotos prekės kokybės trūkumais nesutiko. Nors pirties kokybės trūkumai yra itin reikšmingi (dėl neprofesionaliai atliktų darbų skaičiuojamas apie 80 proc. vertės sumažėjimas), tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė gyvena Norvegijos Karalystėje, nekokybiškos pirties pakeitimas / grąžinimas būtų neproporcinga priemonė dėl didelės transportavimo išlaidų sumos. Vien statinio transportavimo į Norvegiją kaštai – 2 934 Eur. Ieškovė ilgą laiką negalėjo naudotis pirtimi savo šeimos poreikiams tenkinti, be to, ieškovei užkūrus pirtį akivaizdžiai kaito danga, dėl to ieškovė, bijodama, kad pirtis neužsidegtų, turėjo skubiai gesinti ir tai jai sukėlė didelį šoką, stresą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. 

2.       Atsakovė UAB „Timberhouse“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime ir triplike nurodė, kad sutartis dėl pirties įsigijimo buvo sudaryta pagal atsakovės ieškovei pasiūlytą pavyzdį ir pats siūlomas pirkimo–pardavimo sutarties objektas – pirtis buvo pakoreguotas pagal ieškovės poreikius (dėl sutarties sąlygų derėjosi ir pirtį išsirinko ieškovės sutuoktinis E. F. (F.). Pagal sutarties 10 punktą, visas pastabas dėl akivaizdžių prekių trūkumų pirkėjas privalo pareikšti priimdamas prekes. Atsakovė pirtį detaliai nufotografavo ir 2020 m. rugsėjo 9 d. elektroniniu laišku nuotraukas išsiuntė ieškovei. Iš elektroniniu laišku ieškovei siųstų fotonuotraukų matyti, kad jokių pirties defektų nėra, atitinkamai ir ieškovė, gavusi nuotraukas iš atsakovės, jokių reikalavimų ar pretenzijų nepareiškė. Pirties transportavimą į Norvegiją organizavo pati ieškovė. Tam, kad pirties transportavimas į paskirties vietą (Norvegiją) būtų pigesnis, ieškovė paprašė stogelį nupjauti ir nurodė, kad stogelį vietoje pritaisys pats E. F. Pirties stogelį nupjovus pagal E. F. reikalavimus, pirtis buvo paruošta transportuoti – supakuota taip, kad būtų apsaugota nuo drėgmės gabenimo metu. Atsakovė prisiimtus įsipareigojimus įvykdė laiku ir tinkamai, tačiau pirtis galėjo būti apgadinta transportavimo metu. Objektyviai neįmanoma, kad užkūrus pirties krosnelę pradėjo lydytis stogo danga, kadangi pirties gamybai yra naudojama „Paroc“ vata, kuri yra nedegi, atspari karščiui, stogo danga neturi jokio kontakto su kaminu. Pirties šildymo sistema yra įrengta vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. spalio 28 d. direktoriaus įsakymu Nr. 1-264 patvirtintomis Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklėmis. Vadovaujantis šiomis taisyklėmis, kamino aukštis turi būti 50 cm virš stogo, o pirties kamino aukštis yra 50–70 cm virš stogo. Nors kaminas yra tinkamo aukščio, tačiau E. F. pageidavimu atsakovė siūlė pateikti (atsiųsti) kamino prailginimo detalę, tačiau pirkėjai atsisakė. Ieškovė teigia, kad kreipėsi į atestuotą specialistą su prašymu pateikti pirties techninį vertinimą ir specialistas 2021 m. gruodžio 4 d. statinio konstrukcijų vertinimo aktu Nr. 10-24 konstatavo, kad pirtis turi neleistinų defektų, kurie tariamai atsirado dėl atsakovės atliktų darbų. Specialisto Ž. P. aktas turi būti vertinamas kritiškai, kadangi pirtis buvo įvertinta jos net neapžiūrėjus, tai yra vien tik iš nuotraukų (remiantis turima vizualine medžiaga). Ieškovė pirko pirtį, pagamintą Lietuvoje, kurios kokybė atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Ieškovei (ir jos sutuoktiniui) buvo suteikta visa išsami informaciją apie pirtį, jos surinkimą, naudojimą bei kitas savybes, būtinas tinkamai pirties eksploatacijai. Pradėjus pirties gamybą, atsakovė elektroniniu paštu nuolat siuntė fotonuotraukas, telefonu buvo derinama darbų eiga. Jokių pretenzijų atsakovei nei ieškovė, nei E. F. niekada nereiškė, nebuvo iškilę jokių klausimų, į kuriuos atsakovė nebūtų atsakiusi ar nebūtų davusi kokių nors paaiškinimų dėl pirties, jos gamybos bei naudojimo (eksploatacijos). Pati ieškovė taip pat turėjo pareigą pasidomėti, kokį daiktą perka, kokie jo matmenys, savybės, naudojimo galimybės. Trečiasis asmuo UAB „Bolsta“ priėmė krovinį (pirtį) be jokių defektų, pasirašytoje 2020 m. spalio 12 d. sąskaitoje faktūroje Nr. TH0007 nėra jokių žymų apie defektus prieš priimant vežti krovinį (pirtį), apie netinkamą jo perdavimą ar apie tai, jog atsakovė nesudarė galimybės krovinį (pirtį) apžiūrėti.

3.       Trečiasis asmuo UAB „Bolsta“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tarp ieškovės ir UAB „Bolsta“ buvo sudaryta žodinė vežimo sutartis, pagal kurią UAB „Bolsta“ turėjo transportuoti ieškovės įsigytą iš atsakovės krovinį (pirtį). Ieškovė trečiojo asmens atvežtą krovinį priėmė, vežėjui nepareiškė jokių pretenzijų, matė, jog krovinys pristatytas originalioje pakuotėje (toks, koks buvo perduotas atsakovės). UAB „Bolsta“ savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir laiku. UAB „Bolsta“ neturi duomenų, kurie bent iš dalies leistų manyti, jog pirtis galėjo būto pažeista jos transportavimo iš Lietuvos į Norvegiją metu. UAB „Bolsta“ pristatė ieškovei pirtį tokios pačios būklės, kokios ir paėmė iš atsakovės. Byloje yra nemažai įrodymų, akivaizdžiai rodančių, jog pirtis buvo pagaminta nekokybiškai, todėl atsakomybę turėtų prisiimti išimtinai tik atsakovė. Pažymėjo, kad pirtis viso gabenimo metu nebuvo niekur perkraunama. Atsakovės teiginiai dėl galimo krovinio pažeidimo jo transportavimo metu nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Be to, atsakovės teiginių dėl galimos vežėjo kaltės ydingumą rodo atsakovės iš dalies prisiimama atsakomybė dėl pirties defektų ir siūlymai ieškovei šiuos atsakovės padarytus defektus ar darbų trūkumus pašalinti atsakovės lėšomis. Atsakovės teiginius dėl tariamos vežėjo atsakomybės galutinai paneigia byloje esantys įrodymai dėl pirties defektų ir specialistų išvados. Būtent atsakovė nupjovė jau pastatytos pirties stogą ir paruošė pirtį transportuoti. Todėl labai tikėtina, kad ieškovės įrodinėjami pirties pažeidimai (defektai) yra tiesioginė šių atsakovės darbų pasekmė. UAB „Bolsta“ neatliko jokių pirties stogo demontavimo ar sumontavimo darbų, tik pervežė krovinį, kokį jai perdavė atsakovė. UAB „Bolsta“ ir jos vairuotojas turėjo įgaliojimus tik dėl krovinio transportavimo, tačiau jokiu būdu ne dėl jo kokybės ar tinkamumo įvertinimo. Analogiškai ir UAB „Bolsta“ vairuotojo parašas ant 2020 m. spalio 12 d. sąskaitos faktūros Nr. TH0007 reiškia tik tai, kad UAB „Boslta“ priėmė iš atsakovės krovinį transportuoti, tačiau jokių būdu ne tai, kad UAB „Bolsta“ vairuotojas įvertino priimamos prekės kokybę ir tinkamumą naudotis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies. Teismas nusprendė priteisti ieškovei I. F. iš atsakovės UAB „Timberhouse“ 5 360 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt eurų) sumažintos pirties kainos, 403,99 Eur (keturis šimtus tris eurus devyniasdešimt devynis centus) kokybės trūkumų įvertinimo išlaidų, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 5 963,99 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021 m. balandžio 20 d. iki teismo spendimo visiško įvykdymo, ir 2 652 Eur (du tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

4.1.                      Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pagrindo sutikti su atsakovės atstovės argumentais ir pripažinti, kad pirties kokybės trūkumai galėtų būti pripažinti mažareikšmiais. Priešingai, net dviejų skirtingų vertintojų įsitikinimu, atsakovės pateiktos (parduotos) pirties eksploatacija yra nesaugi dėl galimos gaisro grėsmės (CPK 185 straipsnis). Ieškovės atliktų veiksmų, susijusių su pretenzijų atsakovei reiškimu, eiliškumas leidžia nustatyti, kad pirties techniniai vertinimai buvo atlikti jau po to, kai ieškovei pabandžius pasinaudoti įsigytu daiktu kilo akivaizdi gaisro grėsmė.

4.2.                      Teismas pažymėjo, jog 2022 m. kovo 10 d. teismo posėdžio metu atsakovės vadovas iš esmės patvirtino, kad prieš pirties užkūrimą buvo reikalingi ir paruošiamieji (papildomi) darbai – ieškovei prieš pradedant eksploatuoti pirtį reikėjo primontuoti kaminą (iš dviejų dalių), nuo krosnelės išvedant pro stogą, atitinkamu perimetru (žiedu) įdėti nedegią vatą, kuri buvo papildomai sukomplektuota, taip pat patvirtino, kad gaisras galėjo kilti būtent dėl neįdėtos vatos prie kamino, kuri turėjo būti prie supakuotų kamino detalių (ją ieškovė galėjo atrasti namelio viduje).

4.3.                      Teismas nusprendė, kad atsakovė, išsiuntusi pirtį, kurioje prieš naudojimą dar turėjo būti atlikti ir papildomi (paruošiamieji) darbai, ir nepateikusi jokios detalizacijos (instrukcijos), ieškovei iš esmės taikė ne vidutinės vartotojos, o aktyvios papildoma informacija turinčios pasirūpinti vartotojos standartus, o tai, teismo vertinimu, negali atitikti ieškovės, kaip vartotojos, teisių esmės.

4.4.                      Teismas nusprendė, kad atsakovei tinkamai neįvykdžius pareigos atskleisti informaciją, susijusią su būtinybe pirtyje sumontuoti kamino žiedą ir aplink jį nedegią vatą, prieš pradedant eksploatuoti pirtį, vartotoja įsigijo nesaugią prekę. Be to, teismo vertinimu, būtent šis prekės trūkumas lėmė tai, kad ieškovė neturėjusi galimybės saugiai naudotis preke turėjo pasitelkti atitinkamus vertintojus, kurie konstatavo ir kitą neatitiktį kokybės standartams.

4.5.                      Atsižvelgdamas į ieškovės teisėtus lūkesčius teismas konstatavo, kad nagrinėjamos bylos atveju nustatyti daikto trūkumai neatitiko mažareikšmiškumo kriterijų. Ieškovė, prašydama taikyti vieną iš alternatyvių jos teisių gynimo būdų – sumažinti įsigyto daikto kainą (80 proc.), rėmėsi vertintojo išvada, kurioje konstatuota, kad dėl neprofesionaliai atliktų saunos statybos darbų skaičiuojamas apie 80 proc. pagamintos pirties vertės sumažėjimas, ir savo patirtomis išlaidomis, susijusiomis su defektų taisymu (procesinis dokumentas Nr. DOK-20098). Nagrinėjamos bylos atveju teismas nenustatė pirties kainos sumažinimo mažesne apimtimi, nei prašo ieškovė (5 360 Eur), pagrindo, todėl ieškovės reikalavimas dėl pirties kainos sumažinimo tenkintas visiškai.

4.6.                      Akivaizdu, kad dėl pirties neatitikties standartams ir techniniams reikalavimams ieškovė patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, papildomų rūpesčių. Todėl teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, ieškovei iš atsakovės priteisė 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Apeliaciniu skundu apeliantė prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria teismas ieškovei priteisė 5 360,00 Eur sumažintos pirties kainos, ir priimti kitą sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovės 481,88 Eur sumažintos pirties kainos (vietoje 5 360,00 Eur); paskirstyti proporcingai atmesto ieškovės reikalavimo daliai šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmojoje instancijoje; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

5.1.                      Teismas neįvertino ir absoliučiai nepasisakė dėl visų defektų, todėl iš teismo sprendimo nėra aišku, ar šiuos defektus teismas laiko įrodytais ar vis tik neįrodytais.

5.2.                      Kaip išsiaiškinta bylos nagrinėjimo metu, kai kurie įvardyti defektai (pvz., durų lankstų išsikraipymas) galėjo atsirasti pirties transportavimo iš Šilutės į Norvegiją metu (keliant pirtį, vežant ją ar iškeliant jau į vietą Norvegijoje), tačiau nuo pirties perdavimo vežėjui Šilutėje momento visa su pirtimi ir jos būkle susijusi rizika turi tekti ieškovei, kadangi būtent ieškovė pasirinko pirtį įsigyti Lietuvoje, o ne Norvegijoje, pati prisiėmė susiorganizuoti pirties parsigabenimą į Norvegiją.

5.3.                      Apeliantė teigia, kad, prieš perduodant pirtį ieškovei, pirtis buvo labai detaliai nufotografuota ir iš nuotraukų buvo matyti, kad nėra skardinių palangių, nėra apsauginės skardos. Dėl šių aplinkybių ieškovė jokių pretenzijų ar pastebėjimų neišreiškė. Tai tik patvirtina, kad šalys prieš gaminant pirtį nebuvo sutarusios, kad skardinės palangės ir kt. įeis į pirties komplektaciją.

5.4.                      Akivaizdu, kad, iš 15-os defektų nustačius tik 2 defektus, šie įrodyti defektai negali sudaryti visos 80 proc. pirties kainos. Ieškovė įrodė 13,33 proc. visų išvardytų defektų, kas reikštų, kad ieškovės reikalavimas dėl kainos mažinimo galėtų būti tenkinamas iš dalies (13,33 proc. viso reikalavimo, kas sudaro 696,80 Eur).

5.5.                      Pažymi, kad vertintojo O. J. (O. J.) išvada laikytina paprastu rašytiniu įrodymu, neturinčiu jokios didesnės įrodinėjimo galios, kaip, pavyzdžiui, turi teismo paskirto eksperto išvada.

6.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad ieškovė įsigijo nesaugią prekę. Be to, teismo vertinimu, prekės trūkumas dėl saugos lėmė tai, kad ieškovė neturėjo galimybės saugiai naudotis preke ir turėjo pasitelkti atitinkamus vertintojus, kurie konstatavo ir kitą neatitiktį kokybės standartams. Remdamasis vertintojo išvada, kurioje buvo konstatuota, kad dėl neprofesionaliai atliktų saunos statybos darbų skaičiuojamas apie 80 proc. pagamintos pirties vertės sumažėjimas, pirmosios instancijos teismas pagristai tenkino ieškovės reikalavimą dėl pirties kainos sumažinimo.

6.2.                      Atsakovė į bylą nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtų pateikusi ieškovei instrukcijas apie statinio transportavimą, sandėliavimą ir laikymą. Taip pat, kaip minėta anksčiau, nėra duomenų, kad pirties transportavimo metu buvo incidentų ar buvo pažeistos transportavimo taisyklės, dėl ko pirtis galėjo būti apgadinta. Taigi, atsakovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog pirtis buvo apgadinta perdavus pirtį transportuoti vežėjai UAB „Bolsta“.

6.3.                      Išvardytos komplektacijos dalies (po gultais nėra užkaltos dailylentės, siena palikti atvira, trūksta apie 5 kv. m lentų; virš langų ir po jais nėra skardinių palangių; prieš krosnelės pakūrą nėra apsauginės skardos) nebuvimą abu vertintojai traktavo kaip daikto kokybės trūkumus. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 7 d. sudarydama sutartį ieškovei patvirtino, kad parduodamos pirties kokybė atitinka standartus, techninius reikalavimus ir šioje sutartyje nustatytas sąlygas (sutarties 2 punktas).

6.4.                      Ieškovė, prašydama taikyti vieną iš alternatyvių jos teisių gynimo būdų – sumažinti įsigyto daikto kainą (80 proc.), remiasi vertintojo išvada, kurioje konstatuota, kad dėl neprofesionaliai atliktų saunos statybos darbų skaičiuojamas apie 80 proe. pagamintos pirties vertės sumažėjimas, ir savo patirtomis išlaidomis, susijusiomis su defektų taisymu (procesinis dokumentas Nr. DOK-20098).

6.5.                      Apeliaciniame skunde pateikti atsakovės teiginiai ir samprotavimai apie kiekvieną statinio defektą atskirai neparemti jokiais įrodymais, todėl vertintini kritiškai. Duomenų, paneigiančių statinio defektų nebuvimą, byloje nėra. Todėl atsakovės teiginys, kad vertintojo O. J. ataskaita laikytina paprastu rašytiniu įrodymu, neturinčiu jokios didesnės įrodomosios galios, vertintinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

9.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė I. F. ir atsakovė UAB „Timberhouse“ 2020 m. rugpjūčio 7 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (toliau ir Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovei visiškai įrengtą medinį namelį su pirtimi (toliau tekste ir Pirtis / ginčo pirtis) (6 x 2,5 m; h 2,7 m), pagamintą pagal ieškovės (užsakovės) brėžinius, o ieškovė įsipareigojo priimti prekę ir sumokėti už ją sutartyje nustatytą kainą (sutarties 1 punktas). Sudaryta sutartimi atsakovė UAB „Timberhouse“ patvirtino, kad parduodamų prekių kokybė atitinka standartus, techninius reikalavimus ir šioje sutartyje nustatytas sąlygas (sutarties 2 punktas). Atsakovė taip pat įsipareigojo iki 2020 m. rugsėjo 10 d. atiduoti pirtį ieškovei adresu (duomenys neskelbtini) (sutarties 8 punktas). Sutarties 5 punkte buvo sulygta, kad pirties kaina – 6 250 Eur. Byloje nustatyta ir nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovė iki pirties atsiėmimo atsakovei sumokėjo 4 000 Eur, o prieš pat atsiimdama pirtį – likusią 2 250 Eur sumą. Taip pat byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovės pasitelkta vežėja UAB „Bolsta“ ieškovės sąskaita 2020 m. lapkričio 3 d. pristatė atsakovės pagamintą pirtį į ieškovės gyvenamąją vietą, esančią Norvegijoje.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

10.       Šioje byloje šalių ginčas kilo iš 2020 m. rugpjūčio 7 d. sudarytos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties, kurios ypatumus reglamentuoja CK 6.350–6.370 straipsniai (CK XXIII skyriaus ketvirtasis skirsnis). Bendrosios pirkimą ir pardavimą reglamentuojančios teisės normos vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams taikomos tiek, kiek jų nereguliuoja specialiosios CK XXIII skyriaus ketvirtojo skirsnio teisės normos. Ieškovės įsitikinimu, atsakovės pagaminta pirtis yra netinkamos kokybės bei nesaugi. Atsakovė su tokiais reikalavimais nesutiko. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies (80 procentų apimtimi).

11.       Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ir pasisakyti dėl kiekvieno įrodinėjamo trūkumo ir tik nustatęs, kurie konkretūs trūkumai įrodyti, toliau turėjo spręsti, kokia apimtimi turi būti mažinama Pirties kaina (proporcingai Pirties trūkumams). Apeliantės nuomone, teismas, spręsdamas dėl kainos mažinimo, netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą. Byloje buvo ne tik 2021 m. sausio 25 d. nepriklausomų vertintojų organizacijos „Norsk takst“ nario ataskaita, kurioje užfiksuota, kad nustatyti trūkumai sudaro 80 procentų Pirties kainos, tačiau ir kiti įrodymai, iš kurių buvo galima patikrinti „Norsk takst“ ataskaitos teisingumą, tačiau to padaryta nebuvo.

12.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į suformuotą kasacinio teismo praktiką dėl parduodamų daiktų kokybės (ne)atitikimo. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010). Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 straipsnis). Kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Parduodamų daiktų kokybė ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje šie neaptarti – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Reikalavimai perduodamo daikto kokybei reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018 29 punkte išaiškinta, kad „pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas“.

13.       CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: kad daiktas būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punktas); kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas), arba pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

14.       Teisėjų kolegija pažymi, kad galimybė apžiūrėti perkamų daiktą nepanaikina pardavėjo atsakomybės, kuri numatyta įstatyme, dėl netinkamos kokybės parduoto daikto (pirties). Pažymėtina, kad ieškovė įrodinėjo ne tik trūkumus, kurie, jos nuomone, buvo akivaizdūs iš karto, bet ir trūkumus, kurių dalis buvo paslėpti. Vadinasi, faktas, kad kokybės trūkumų pirkėja nepastebėjo iš karto ir jokių pretenzijų neturėjo (paslėpti trūkumai), nagrinėjamoje byloje gali būti nuginčytas leistinais įrodymais ginant savo teises.

15.       Kaip žinoma, ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė ginti jos – pirkėjos interesus dėl konkrečių Pirties defektų, kurių visumą ieškovė įvertino 80 procentų visos sumokėtos Pirties kainos, ir prašė nurodoma apimtimi sumažinti Pirties kainą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, ieškovės reikalavimų pobūdis ir pasirinktas savo galbūt pažeistų teisių gynybos būdas apibrėžia bylos ginčo dalyką ir esminius aspektus. Kolegija, atsižvelgdama į ieškovės pareikštame ieškinyje suformuluotą ieškinio dalyką bei faktinį pagrindą, iš kurio aišku, kokio materialinio tikslo ieškovė siekia, mano, kad būtina nustatyti, kokie buvo Pirties defektai (t. y. kokie Pirties defektai yra tinkamai byloje įrodyti) ir koks įrodytų Pirties defektų ir Pirties kainos santykis (kiek proporcingai nustatytiems defektams turi būti mažinama Pirties kaina).  

16.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (pirmiau nurodytas CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl bet kokios informacijos įrodomosios vertės nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-628-684/2015; 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą).

17.       Dera pažymėti, jog Pirties defektai, kuriais ieškovė grindė savo reikalavimą, detaliai išvardyti ieškovės ieškinio 2.5 punkte. Jame nurodoma, kad ieškovė negali naudotis pirtimi dėl nekokybiškai sumontuotos krosnelės bei kamino, yra nustatyta didelė gaisro tikimybė. Pirties lauko durys įstatytos nekokybiškai, sulankstyti durų lankstai, durys neužsidaro, pro tarpus leidžia vandenį; vidaus (saunos) durys įstatytos nekokybiškai, durys neužsidaro, lieka dideli tarpai; pirties krosnis neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų, krosnis pastatyta ant degaus pagrindo. Po pakura matyti neapsaugota mediena; krosnelės apdailos detalė nesilaiko (varžtai persukti); prieš krosnelės pakurą nėra apsauginės skardos; dar daugiau, užkūrus pirties krosnelę po 30 min. pradėjo lydytis stogo danga. Kadangi kaminas liečiasi su stogo danga, krosnį ieškovė turėjo užgesinti, nes pirtis galėjo užsidegti. Lauko kamino aukštis neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų; po gultais nėra užkaltos dailylentės, siena palikta atvira, trūksta apie 5 kv. m lentų. Pirtyje trūksta ventiliacinės angos. Virš langų ir po jais nėra skardinių palangių. Viena lauko siena apkalta nekokybiškai (per trumpos lentelės). Ieškovės nuomone, pirtis turi didelių kokybės trūkumų, kuriuos būtina pašalinti, kad pirtimi galima būtų naudotis pagal tiesioginę paskirtį. Būtent remdamasi šių defektų visuma ieškovė tikino, kad Pirties kaina turi būti sumažinta 80 procentų. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir pasisakyti dėl kiekvieno įrodinėjamo Pirties defekto.

18.       Analizuojant pirmosios instancijos teismo sprendimą matyti, kad teismas daug dėmesio skyrė pirties saugumo klausimams, atsakovės pareigai atskleisti informaciją, susijusią su būtinybė pirtyje sumontuoti kamino žiedą ir aplink jį nedegią vatą prieš pradedant eksploatuoti pirtį, tačiau faktiškai nieko nepasisakė dėl kitų ieškovės nurodomų defektų ir jų nevertino – dėl nekokybiškai įstatytų Pirties lauko durų, sulankstytų durų lankstų, blogo durų užsidarymo, pro durų tarpus praleidžiamo vandens, nekokybiškai įstatytų vidaus (saunos) durų, liekančių didelių tarpų, dėl krosnelės apdailos detalės nesilaikymo (varžtai persukti), nekokybiškai apkaltos lauko sienos (per trumpos lentelės), degaus pagrindo, ant kurio pastatyta krosnis, pirties krosnies neatitikties priešgaisrinės saugos reikalavimams, kamino lietimosi su stogo danga, lauko kamino aukščio neatitikties priešgaisrinės saugos reikalavimams (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

19.       Pirmosios instancijos teismas, svarstydamas klausimą dėl po gultais nesančių dailylenčių, atviros sienos, trūkstamų lentų, pasitelkė specialistų vertinimą ir nustatė, kad tai daikto kokybės trūkumai. Dėl virš langų ir po jais nesančių skardinių palangių, prieš krosnelės pakurą nesančios apsauginės skardos vėlgi teismas nusprendė, kad minimos detalės turėjo įeiti į Pirties komplektaciją ir turėjo būti sumontuotos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas, darydamas išvadas dėl minimų trūkumų (komplektacijos), turėjo tarp šalių sudarytą Sutartį aiškinti pagal CK 6.193 straipsnio nuostatas ir vertinti ne tik sutarties rašytinę dalį, bet ir sutarties šalių elgesį po sutarties sudarymo. Kaip teisingai pastebi apeliantė, prieš perduodant Pirtį ieškovei, Pirtis buvo detaliai nufotografuota ir iš nuotraukų buvo matyti, kad nėra skardinių palangių, nėra apsauginės skardos, po gultais nėra dailylenčių. Dėl šių aplinkybių ieškovė jokių pretenzijų ar pastebėjimų neišreiškė. Dėl to būtina įvertinti, ar šalys prieš gaminant Pirtį buvo sutarusios, kad skardinės palangės ir kt. įeis į Pirties komplektaciją, ar ne. Jeigu to nustatyti nėra galimybės, svarstytinas klausimas, ar tos detalės būtinos tinkamam Pirties eksploatavimui, ar įprastai tos detalės įeina į Pirties komplektaciją, ar ne, pan. (CPK 185 straipsniai).

20.       Nors teismas paminėjo, kad Pirtyje trūksta ventiliacinės angos, tačiau iš nuotraukų matyti, kad pirtyje ventiliacinės angos yra, dėl to liko neaišku, koks teismo yra nustatytas trūkumas, susijęs su ventiliacinėmis angomis.  

21.       Teisėjų kolegija konstatuoja, jog, kaip matyti iš anksčiau pateiktų duomenų, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl kai kurių defektų, todėl iš teismo sprendimo nėra aišku, ar šiuos defektus teismas laikė įrodytais, ar ne. Teismas, sutikdamas su specialistų išvadomis dėl trūkumų (apsauginės skardos, kt.), nenagrinėjo šalių sutartinių santykių dėl tokių daiktų komplektacijos (ne)buvimo, teismas lakoniškai pasisakė dėl atsakovės nurodomų pažeidimų mažareikšmiškumo. Kasacinis teismas šiuo klausimu išaiškino, kad daikto trūkumas laikytinas mažareikšmiu tuomet, kai daikto savybių, kokybės rodiklių ar funkcionalumo nukrypimas nuo vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų yra menkas (nežymus) ir turi mažai reikšmės, sprendžiant dėl daikto kokybės atitikties vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties reikalavimams. Vertinant, ar daikto savybės tik menkai (nežymiai) nukrypsta nuo vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų, teisinės reikšmės turi ir vartotojo teisėti lūkesčiai dėl to daikto kokybės. Pareiga įrodyti, kad daikto trūkumas buvo mažareikšmis, tenka pardavėjui (verslininkui), kuris siekia CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatytos išlygos dėl daikto trūkumo mažareikšmiškumo taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-1075/2020, 38 ir 39 punktai).

22.       Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas defektus pasitelkė Lietuvos Respublikos atestuotą specialistą Ž. P., kuris 2020 m. gruodžio 4 d. statinio konstrukcijų vertinimo akte Nr. 10-24 konstatavo, kad pirtis turi neleistinų defektų, kurie atsirado dėl atsakovės atliktų darbų (t. y. varstomos stiklintos konstrukcijos sumontuotos nesilaikant esminių Lietuvos statybos taisyklių, tvirtinimo elementai nėra saugūs, neapsaugota mediena po pakura, stogo dangos ir dūmtraukio išvesties netinkamas sujungimas, suvedimas, naudota nekokybiška mediena, nepateikti pardavėjo medžiagų kokybės sertifikatai), todėl pirties tolesnė eksploatacija negalima. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, kaip matyti iš vertinimo akto, specialistas pasisakė ne dėl visų ieškovės nurodomų trūkumų, taigi, teismas, neturėdamas specialisto išvados dėl kitų trūkumų ir apie juos nieko nepasisakydamas, galbūt netinkamai išsprendė trūkumų nustatymo klausimą, o tai tiesiogiai liečia ieškovės nurodomą žalos / kainos sumažinimo dydį.

23.       Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir sertifikuoto nepriklausomo vertintojo organizacijos „Norsk takst“ nario O. J. 2021 m. sausio 25 d. ataskaita, kurioje vertintojas konstatavo, kad dėl neprofesionaliai atliktų saunos statybos darbų skaičiuojamas apie 80 procentų pagamintos pirties vertės sumažėjimas, kadangi pirties stogas įrengtas be išsikišimų kraštuose (dėl to lietaus vanduo teka tiesiogiai ant pastato); sienose nėra profesionaliai įrengtos izoliacijos, ventiliacijos ir ventiliacijos angų, be to, ir šis vertintojas konstatavo, kad naudojant šildymo įrenginius pastatui gali kilti gaisro grėsmė. Specialistas konstatavo, kad „yra pagrindo manyti, kad taip pat gali būti ir daug paslėptų neprofesionaliai atliktų pastato statybos darbų“. Dėl šios ataskaitos teisėjų kolegija pasikartoja, kad ir šis ekspertas nepasisakė dėl visų ieškovės nurodomų trūkumų, be to, ataskaitoje nurodoma, kad „dokumentas parengtas remiantis „Norsk takst“ instrukcijomis ir taisyklėmis. Dokumento turinys surašytas laisva forma, o visas kokybės tikrinimo ir kontrolės procedūras vertintojas atliko remdamasis savo sudaryta tvarka“. Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nieko nenurodė apie Norvegijos įmonės tikrinimo ir kontrolės procedūras, jos nustatytą tvarką. Liko neaišku, kokiais teisės aktais vadovavosi minėtas vertintojas, kokia jo nustatomų trūkumų bei kainos sumažinimo metodika (apie tai nėra jokių užuominų).

24.       Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl priteisto kainos sumažinimo dydžio, pažymi, jog ieškovė pasirinko tokį teisių gynimo būdą, kuriuo prašė kompensuoti 80 procentų Pirties įsigijimo kainos. Teismas, atsižvelgęs į „Norsk takst“ 2021 m. sausio 25 d. ataskaitą, skundžiamu sprendimu tokį pasirinktą teisių gynimo būdą palaikė ir tenkino ieškovės reikalavimą dėl kainos mažinimo visa apimtimi (80 procentų).

25.       Pagal 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinio teismo konstatuota, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis); konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-701/2019).

26.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas, reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-701/2019).

27.       Civiliniame procese nustatyti proceso šalių rungimosi (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai nagrinėjamos bylos kontekste nustato, kad ieškovė privalėjo įrodyti, jog trūkumai / jų šalinimo kaštų vertė / Pirties vertės sumažėjimo dydis sudarė 80 procentų visos Pirties kainos. Taigi, ieškovė, siekdama, kad jai būtų priteisti įrodinėjami parduotos pirties trūkumų šalinimo kaštai, turėjo išsamiai nurodyti trūkumų atsiradimo pagrindą, pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, t. y. aiškiai nurodyti, kokius trūkumus turėjo statinys, įvertinant 80 procentų pirties vertės sumažėjimą.

28.       Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sprendime sumažino Pirties kainą 80 procentų iš esmės remdamasis 2021 m. sausio 25 d. nepriklausomų vertintojų organizacijos „Norsk takst“ nario O. J. surašyta ataskaita, kurioje užfiksuota, kad dėl neprofesionaliai atliktų saunos statybos darbų skaičiuojamas apie 80 procentų vertės sumažėjimas. Iš šios išvados absoliučiai nėra aišku, kokiais metodais ir principais remdamasis vertintojas apskaičiavo tokį vertės sumažėjimą. Kaip anksčiau minėta, ataskaita yra parengta remiantis „Norsk takst“ instrukcijomis ir taisyklėmis, kurios nėra nurodytos byloje. Nėra aišku, ar toks skaičiavimas grindžiamas defektų šalinimo galimais kaštais, ar tie kaštai skaičiuoti pagal Lietuvoje ar Norvegijoje galiojančias kainas, kokia metodika buvo taikyta gaunant atitinkamas išvadas ir pan.

29.       Dera pastebėti ir tai, jog šiuo metu ieškovė Pirtimi naudojasi pagal paskirtį. Atkreiptinas dėmesys, kad nors teismas Pirties kainą sumažino 5 360,00 Eur suma, tačiau iš bylos duomenų galima spręsti, kad ieškovė į bylą pateikė duomenis, jog Pirties defektų taisymas / šalinimas jai kainavo 3 581,78 Eur sumą. Taigi, ieškovės patirtos išlaidos (3 581,78 Eur) yra daug mažesnės nei suma, kuria teismas sumažino Pirties kainą (5 360,00 Eur). Svarbu ir tai, jog nors ieškovė teigia, kad patyrė 3 581,78 Eur išlaidų defektams šalinti, tačiau reikėtų išsiaiškinti, ar į šias išlaidas įskaičiuotinas tik defektų šalinimas, ar įskaičiuoti ir kiti Pirties gerinimo darbai, už kuriuos, kolegijos vertinimu, atsakovė negali būti atsakinga. Kolegija šiuo aspektu atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad kai pirkėjas pareiškia reikalavimą dėl nuostolių įskaitymo, turi būti įrodyti faktiniai, t. y. patirti, nuostoliai. Kai pirkėjas reiškia reikalavimą dėl kainos sumažinimo (lot. actio quanti minoris), jis įrodinėja abstraktų santykį tarp prekių verčių, nesiaiškindamas faktinių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2010). Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiama dėl visiško tikslaus žalos atlyginimo, byla yra dėl daikto pirkimo kainos sumažinimo, todėl turi būti nustatytas abstraktus santykis tarp prekių verčių, kuris nepriklauso nuo to, kokias tiksliai detales / medžiagas naudos ieškovė šalindama daikto trūkumus, jeigu tokių įrodymų dėl kai kurių trūkumų nėra.

30.       Teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamo sprendimo turinys suponuoja, kad nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos bylos išnagrinėjimo rezultatui teisiškai reikšmingos aplinkybės.  Ginčą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išsamiai netyrė ir nepasisakė dėl faktinių aplinkybių, susijusių su visais ieškovės nurodomais trūkumais, prašomų priteisti kainos sumažinimo prigimtimi / apimtimi, bei reikalavimo ją priteisti (ne)pagrįstumu. Vertindamas byloje pateiktą reikalavimą teismas nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su šalių sutartiniais santykiais, t. y. ar kai kurie aptarti teismo nustatyti trūkumai yra komplektacijos klausimas, ar ne ir pan.

31.       Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai nepasisakė tiek dėl ieškovei tenkančios įrodinėjimo pareigos įrodyti jos nurodomus trūkumus, pagrįsti prašomą priteisti kainos sumažinimo sumą, tiek dėl atsakovės teikiamų argumentų, kad ji informavo pirkėją (ieškovę) apie pastatyto statinio ypatybes / komplektaciją ir pirkėja, tai žinodama, sutiko su sutarties sąlygomis.

32.       Nurodytų priežasčių pagrindu nuspręstina, kad byloje yra poreikis šalims iš naujo įrodinėti, o teismui – nustatyti šios bylos teisingam ir visapusiškam išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes. 

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų

33.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nusprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

34.       Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacines instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmes išnagrinėti apeliacines instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtu pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009).

35.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pasitelkdamas specialistų išvadas, aptarė tik kai kuriuos ieškovės nurodomus trūkumus, kitų nurodomų trūkumų (ne)pagrįstumas iš esmės nebuvo nagrinėtas bei vertintas. Teismas, nagrinėdamas kainos sumažinimo apimtį, iš esmės vadovavosi kitos šalies įmonės instrukcijomis, tvarka ir taisyklėmis, kurios nebuvo atskleistos ir (ar) aprašytos.

36.       Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turėtų įvertinti visus ieškovės nurodomus trūkumus bei bylai reikšmingas aplinkybes, būtinas byloje pareikštų reikalavimų tinkamam išnagrinėjimui. Tik konstatavęs tam tikro kiekio trūkumų / komplektacijos neatitiktį Sutarties reikalavimams, teismas turėtų spręsti dėl kainos sumažinimo apimties (CPK 12 ,178 ,185 straipsniai). 

37.       Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija nusprendžia, kad vertinant ieškinio pagrįstumą yra neatskleista bylos esmė. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacines instancijos teisme, kadangi dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama faktiškai visa apimtimi, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) ir apriboja šalių teisę į apeliaciją.

38.       Nesant galimybės pašalinti šiuos trūkumus apeliacinės instancijos teisme, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39.       Bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nėra sprendžiamas (CPK 93 straipsnis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos         Erinija Kazlauskienė

                                                                                                                                            Larisa Šimanskienė 

     Danutė Žvinklytė