Civilinė byla Nr. e3K-3-679-469/2015

              Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00871-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.12

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Egidijaus Laužiko ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. Ž. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. Ž. skundą dėl Kelmės rajono 2-ojo notaro biuro notaro A. A. veiksmų, suinteresuotas asmuo – J. Ž..

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių notaro pareigą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą bei ieškinio senaties taikymą, aiškinimo ir taikymo.

Pareiškėja skundu dėl notaro veiksmų prašė panaikinti Kelmės rajono 2-ojo notaro biuro notaro A. A. 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. S-044 „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą“ ir įpareigoti notarą išduoti jai paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą į palikėjo J. Ž. turtą – žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę „TOM 650“. Pareiškėjos teigimu, notaras, atsisakydamas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nepagrįstai nurodė, kad minėtas turtas palikėjo ir jo buvusios sutuoktinės J. Ž. buvo įgytas santuokos metu, o ją nutraukiant nebuvo padalytas, todėl bendroji nuosavybė nepasibaigė. Suinteresuotas asmuo J. Ž. nėra pareiškusi reikalavimo dėl šio turto padalijimo, todėl dalijant nekilnojamąjį turtą taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Palikėjo ir J. Ž. santuoka nutraukta daugiau kaip prieš dvylika metų, todėl reikalavimui padalyti turtą yra suėjęs ieškinio senaties terminas ir jis turi būti taikomas. Kadangi turtas registruotas palikėjo vardu, tai pareiškėja yra vienintelė paveldėtoja ir jai turėtų būti išduotas paveldėjimo teisės į visą palikėjo turtą liudijimas. 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 3 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – panaikino Kelmės rajono 2-ojo notaro biuro notaro A. A. 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą dalį dėl atsisakymo išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės į transporto priemonę „TOM 650“ liudijimą.

Teismas nustatė, kad palikėjas J. Ž., miręs 2014 m. vasario 28 d., būdamas susituokęs su pirmąja žmona J. Ž. (nuo 1967 m. gruodžio 16 d. iki 2002 m. birželio 19 d.), 1993 m. gruodžio 29 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1-2403 įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o 1998 m. kovo 21 d. – transporto priemonę „TOM 650“. Nors šis turtas įregistruotas J. Ž. vardu, jis įsigytas galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK), todėl, teismo vertinimu, priklausė abiem sutuoktiniams. Sprendimas nutraukti J. Ž. ir J. Ž. santuoką priimtas 2000 m. lapkričio 20 d. Pagal tuo metu galiojusias SŠK ir 1964 m. CPK normas nutraukiant santuoką nebuvo reikalaujama pasidalyti santuokoje įgyto turto. Ištuokos liudijimas išduotas 2002 m. birželio 19 d., t. y. po 2000 m. CK įsigaliojimo. Teismas pažymėjo, kad jeigu nutraukus santuoką turtas, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, nebuvo padalytas santuokos nutraukimo byloje, jis toliau valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais. Teismas padarė išvadą, kad buvusi palikėjo sutuoktinė J. Ž. yra žemės sklypo ir transporto priemonės bendraturtė, todėl išdavus pareiškėjai paveldėjimo teisės į šį turtą liudijimą galėtų būti pažeisti J. Ž. interesai.

Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į tai, kad J. Ž. ir J. Ž. ištuoka įregistruota įsigaliojus 2000 m. CK, padarė išvadą, jog šių buvusių sutuoktinių reikalavimams padalyti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą turi būti taikomi CK nustatyti ieškinio senaties terminai. Remdamasis CK 3.129 straipsniu, kasacinio teismo formuojama šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika, teismas nurodė, kad reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo ieškinio senatis netaikoma, todėl sprendė, jog notaro nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą dalis dėl žemės sklypo yra pagrįsta ir teisėta.

Teismas, spręsdamas dėl atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės į transporto priemonę liudijimą, atsižvelgė į tai, kad nuo J. Ž. ir J. Ž. ištuokos įregistravimo 2002 metais praėjo daugiau negu penkeri metai, visą šį laiką buvę sutuoktiniai gyveno atskirai, kitas sutuoktinių turtas buvo padalytas 2008 metais, o J. Ž. nepareiškė reikalavimo padalyti šią transporto priemonę ir ja nesinaudojo. Teismas pripažino, kad yra pasibaigęs ieškinio senaties terminas reikalavimui padalyti šį turtą (CK 3.129 straipsnis), todėl padarė išvadą, jog minėta dalis skundžiamo notaro nutarimo yra neteisėta.

Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2015 m. kovo 23 d. nutartimi paliko Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartį nepakeistą.

Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes dėl ginčo žemės sklypo įsigijimo, J. Ž. ir J. Ž. santuokos nutraukimo, jų turto padalijimo, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo turto bendroji nuosavybė nepasibaigė, o buvusi palikėjo sutuoktinė J. Ž. yra minėto žemės sklypo bendraturtė. Įvertinęs santuokos nutraukimo metu galiojusio SŠK 40 straipsnio nuostatas, aplinkybę, kad ištuoka įregistruota 2002 m. birželio 19 d., t. y. jau įsigaliojus 2001 m. liepos 1 d. CK nuostatoms, teismas padarė išvadą, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui padalyti ištuoktų sutuoktinių nuosavybę prasidėjo nuo 2002 m. birželio 19 d. jau galiojant naujajam CK. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies, CK 3.129 straipsnio nuostatomis, nurodė, kad teisės normos nebenustato ieškinio senaties terminų reikalavimams padalyti nekilnojamąjį daiktą, kuris yra  bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl išdavus pareiškėjai paveldėjimo teisės į ginčo žemės sklypą liudijimą, kurio bendraturtė yra ir suinteresuotas asmuo, būtų pažeisti pastarosios turtiniai interesai.

Teismas pažymėjo, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartimi patvirtinta J. Ž. ir J. Ž. sudaryta taikos sutartis, kuria buvę sutuoktiniai pasidalijo santuokoje įgytą turtą, todėl pareiškėjos argumentai, jog reikalavimams padalyti bet kokį, taip pat ir nekilnojamąjį, turtą ieškinio senaties terminas pasibaigė dar iki CK įsigaliojimo, prieštarauja įsiteisėjusia teismo nutartimi padarytoms išvadoms ir nustatytoms aplinkybėms (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

III. Kasacinio skundo argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių dalis, kuriomis atsisakyta tenkinti skundą, ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Nurodomi šie esminiai argumentai:

1. Teismai, netinkamai aiškindami materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino taikymą pagal tuo metu galiojusį SŠK ir šiuo metu galiojantį CK, nepagrįstai palikėjo ir suinteresuoto asmens santuokos nutraukimo, atlikto Kelmės rajono apylinkės teismo 2000 m. lapkričio 20 d. sprendimu, įregistravimą civilinės metrikacijos skyriuje 2002 m. birželio 19 d. susiejo su senaties termino reikalavimui padalyti sutuoktinių turtą skaičiavimo pradžia. Aplinkybė, kad palikėjas ir suinteresuotas asmuo kartu negyvena ir netvarko bendro ūkio nuo 1998 m. balandžio 19 d., yra nustatyta Kelmės rajono apylinkės teismo 2000 m. lapkričio 20 d. sprendimu, kuriuo nutraukta jų santuoka. Remiantis SŠK 10 straipsniu, kasacinio teismo formuojama šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika, ieškinio senaties termino dėl sutuoktinių turto padalijimo po ištuokos eiga prasideda nuo tos dienos, kada buvęs sutuoktinis sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo subjektinės teisės į bendrąją jungtinę nuosavybę pažeidimą; toks šios teisės pažeidimas gali sutapti su santuokos nutraukimu, bet gali ir nesutapti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. J. v. R. J., bylos Nr. 3K-3-280/2000; 2001 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. K. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-488/2001; 2006 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-551/2006). Akivaizdu, kad suinteresuotas asmuo jau nuo 1998 m. balandžio 20 d. turėjo ir galėjo žinoti, jog yra pažeista jos subjektinė teisė į žemės sklypą, todėl ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo šios datos. Taigi SŠK 23 straipsnio 4 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams padalyti bet kokį, tarp jų ir nekilnojamąjį, turtą pasibaigė dar iki naujojo CK įsigaliojimo. Dėl šios priežasties, pareiškėjai prašant, teismai privalėjo taikyti ieškinio senatį ir skundą dėl notaro veiksmų tenkinti.

2. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti atvejai, kai taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai. CK 1.134 straipsnio nuostatos imperatyviai reglamentuoja, kokiems reikalavimams ieškinio senatis netaikoma. CK 3.129 straipsnyje nenurodyta, kad reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ieškinio senaties terminas iš viso netaikomas; jame nustatytas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, išskyrus nekilnojamąjį daiktą. Todėl sistemiškai aiškinant šią specialiąją teisės normą kartu su CK 1.125 ir 1.134 straipsniais darytina išvada, kad reikalavimui dėl nekilnojamojo daikto padalijimo turi būti taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Laikant, kad palikėjo ir suinteresuoto asmens santuoka nutraukta nuo 2002 m. birželio 19 d., senaties terminas reikalavimui padalyti ginčo žemės sklypą baigėsi 2012 m. birželio 20 d. Suinteresuotas asmuo Kelmės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7-496/2008, kurioje 2008 m. kovo 7 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis, nereiškė reikalavimo padalyti ginčo žemės sklypą ir tokiu būdu dešimties metų ieškinio senaties termino nenutraukė (CK 1.130 straipsnio 1 dalis). Todėl teismai, teigdami, kad suinteresuotas asmuo yra ginčo žemės sklypo bendraturtė, padarė nepagrįstas išvadas, o esant pareiškėjos prašymui šioje byloje taikyti ieškinio senatį, nepagrįstai jos netaikė, taip priimdami neteisėtas nutartis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl notaro pareigos atsisakyti atlikti notarinį veiksmą; dėl notaro teisės taikyti ieškinio senatį

Nagrinėjamoje byloje kasatorė kelia notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą – teisėtumo klausimą, kai atsisakymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą grindžiamas tuo, kad nutraukiant pirmąją palikėjo santuoką turtas, kurį kasatorė (antroji palikėjo sutuoktinė) siekia paveldėti, nebuvo padalytas, todėl buvusi palikėjo sutuoktinė (suinteresuotas asmuo) liko šio turto bendraturtė. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad notaras teisėtai neišdavė kasatorei paveldėjimo teisės liudijimo, nes jį išdavus galėtų būti pažeisti suinteresuoto asmens, buvusios palikėjo sutuoktinės, kaip paveldimo turto bendraturtės, teisės ir teisėti interesai. Kasatorė, nesutikdama su šiomis teismų išvadomis, kasaciniame skunde neginčija teismų nustatytos aplinkybės, kad turtas (žemės sklypas), kurį siekiama paveldėti, buvo įgytas palikėjo ir suinteresuoto asmens santuokos metu, todėl buvusiems sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip pat kad nutraukiant jų santuoką ir vėliau šis turtas nebuvo padalytas ir kad buvusi palikėjo sutuoktinė (suinteresuotas asmuo) liko šio turto bendraturtė. Tačiau, kasatorės teigimu, buvusi palikėjo sutuoktinė (suinteresuotas asmuo) yra praleidusi ieškinio senaties terminą reikalavimui padalyti santuokinį turtą pareikšti, todėl tiek notaras, tiek bylą nagrinėję teismai privalėjo taikyti ieškinio senatį (ieškinio senaties termino pabaigos teisinius padarinius) ir tenkinti jos reikalavimą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl notaro veiksmų ar atsisakymo juos atlikti teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notariatas yra visuma notarų, kuriems pagal šį įstatymą suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų.

Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas,  reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų. Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta notaro pareiga tuo atveju, kai notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų, atsisakyti atlikti tokį veiksmą.

Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. S. skundą dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, bylos Nr. 3K-3-219/2011). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. P. skundą dėl notarinių veiksmų, bylos Nr. 3K-3-643/2013).

Ieškinio senaties samprata įtvirtinta CK 1.124 straipsnyje: ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį.

CK 1.126 straipsnyje nustatytos ieškinio senaties taikymo taisyklės: reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs; ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja; draudžiama iš anksto atsisakyti taikyti ieškinio senatį.

CK 1.131 straipsnyje įtvirtinti ieškinio senaties termino pabaigos teisiniai padariniai: ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (1 dalis); jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (2 dalis).

Apibendrindama nurodytas įstatymo ir teismų praktikos nuostatas, teisėjų kolegija išaiškina, kad, pirma, ieškinio senatį taiko tik teismas, nagrinėjantis ginčą dėl asmens teisių pažeidimo; antra, ieškinio senaties termino pabaiga nepanaikina asmens subjektinių materialiųjų, tarp jų ir nuosavybės, teisių ir neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui ieškiniu kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo; trečia, nei CK, nei kitų įstatymų nuostatos nesuteikia teisės notarui spręsti suinteresuotų asmenų ginčų dėl teisės ir taikyti ieškinio senatį ir (ar) senaties termino pabaigos teisinius padarinius.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad notaras, gavęs kasatorės prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą palikėjo turtą, išanalizavęs šiam klausimui tinkamai išspręsti svarbias aplinkybes dėl palikėjo turto ir jo sudėties bei atlikęs teisinį tyrimą, nustatė, kad ginčo žemės sklypas įgytas palikėjo ir suinteresuoto asmens santuokos metu, o nutraukiant jų santuoką sklypas padalytas nebuvo. Įvertinęs šias aplinkybes notaras padarė išvadą, kad buvusi palikėjo sutuoktinė yra minėto žemės sklypo bendraturtė, todėl atsisakė išduoti kasatorei paveldėjimo teisės į šį turtą liudijimą, kartu pažymėdamas, kad dėl kito palikėjo turto paveldėjimo dokumentai gali būti išduodami. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką dėl notaro veiklos specifikos, sprendžia, kad šiuo atveju notaras teisėtai atsisakė išduoti kasatorei paveldėjimo teisės liudijimą į ginčo žemės sklypą. Notaras, minėta, neturi įgaliojimų nustatinėti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei spręsti dėl ginčijamų aplinkybių. Dėl šios priežasties, kai paveldint bendrąją nuosavybę nėra aiški palikėjui priklausiusi turto dalis, notaras privalo atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, o ginčas pagal suinteresuotų asmenų kreipimąsi spręstinas teisme. Kadangi nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl palikėjo ir suinteresuoto asmens bendrosios nuosavybės dalių nustatymo, nei kasatorė, nei suinteresuotas asmuo tokių reikalavimų nekėlė, o bylos nagrinėjimo dalykas buvo tik notaro veiksmų teisėtumo klausimas, tai bylą nagrinėję teismai pagrįstai nepasisakė dėl palikėjo ir suinteresuoto asmens bendrosios nuosavybės dalių ir netaikė ieškinio senaties.

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalyje) nustatyto pagrindo naikinti teismų nutartis, todėl skundžiamos nutarčių dalys paliktinos nepakeistos.

              Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 21 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 5,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegijai netenkinus kasacinio skundo šios išlaidos priteistinos iš kasatorės (pareiškėjos) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).             

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

              Palikti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos G. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,11 Eur (penkis Eur 11 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Alė Bukavinienė

                                                                      Egidijus Laužikas

                                                                      Sigita Rudėnaitė