Civilinė byla Nr. 2A-436-555/2013

Teisminio proceso Nr. 2- 21-3-00024-2012-9

Pirmosios instancijos teismo teisėja Violeta Miceikienė

Procesinio sprendimo kategorija 34.4.3;99.7;114.11;121.18;121.21

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Ž. ieškinį atsakovei E. M., trečiasis asmuo Kauno r. 4-ojo notarų biuro notarė J. V., dėl teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo. 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė

Ieškovė prašė nustatyti jai teisę į privalomą ¼ palikimo dalį iš jos tėvo S. M.,  mirusio 2011 m. rugpjūčio 9 d., testamentu paliktos turto dalies atsakovei E. M..  Nurodė, kad nuo 2005 m. jai buvo nustatytas neįgalumas, o nuo 2007 m. balandžio 26 d. ji yra pripažinta II-os grupės invalide ir jai paskirta invalidumo/netekto darbingumo pensija. Vėliau buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Gaunamos invalidumo/netekto darbingumo 527, 57 Lt pensijos neužtenka būtiniems jos poreikiams patenkinti. Tėvas rėmė finansiškai, skirdamas po 200-300 litų kas mėnesį, o kartais ir didesnes pinigų sumas. Ieškovė rūpinosi tėvo namo dalies bei žemės išsipirkimu, po to ji ir jos gyvenimo draugas J. J. V. rūpinosi namo remonto darbais. Tėvas S. M. mirė 2011 m. rugpjūčio 9 d. ir tuo metu ieškovė buvo sunkios sveikatos būklės neįgalus asmuo, todėl jai buvo reikalingas išlaikymas. Kadangi ieškovė yra pripažinta antros grupės invalide, pagal įstatymą pretenduoja į privalomąją palikimo dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 860 Lt atsakovei E. M. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovei palikimo atsiradimo dieną buvo nustatytas ribotas 40% darbingumas, todėl jos galimybės gauti darbines pajamas yra itin ribotos, ieškovės pajamos palikimo atsiradimo dieną buvo  527,57 Lt netekto darbingumo pensija, ieškovė palikimo atsiradimo momentu bei teismo sprendimo priėmimo metu gyveno kartu su sugyventiniu J. J. V., kurio iš jo paaiškinimo pajamos yra 1300 Lt bei taip pat turi 2 invalidumo grupę, J. J. V. kartu su ieškove gyvena J. J. V. priklausančiame gyvenamajame name, už kurio mokesčius moka vienas J. J. V.. Ieškovė pateikė 1 mėn. jos poreikių skaičiuotę, iš kurios matyti, kad jai per mėnesį reikalinga apie 1095 Lt pinigų suma, tačiau nepateikė jokių buto mokesčius, artrito asociacijai mokamo mokesčio, treniruoklių, pirties, baseino reikalingumo bei lankymo išlaidas patvirtinančius dokumentus. Teismas liudytojų J. J. V. ir A. J. parodymus dėl S. M. išlaikymo ieškovei teikimo faktą vertino kritiškai.  Taip pat teismas nurodė, kad pensinio amžiaus ar neįgaliems asmenims nereikia įrodinėti, kad jiems reikalingas išlaikymas, nes vadovaujamasi nuostata, kad vien dėl amžiaus ir sveikatos būklės jiems išlaikymo reikia (LR CK 3.72 str. 2 d.), tačiau ši prezumpcija byloje gali būti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti priešingai, kad pensininkas ar neįgalusis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas. Teismas, nagrinėdamas išlaikymo ieškovei reikalingumo klausimą, vertino ne tik ieškovės gautas pajamas palikėjo S. M. mirties dieną, tačiau atsižvelgė ir į pretenduojančios į privalomąją palikimo dalį (be gaunamų pensijų ir kitų išmokų), kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, į visas kitas pajamas. Nurodė, kad ieškovės vardu palikėjo mirties dienai buvo ir šiuo metu yra registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, t.y. ½  dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kauno m.; 3,5000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Kauno r.; butas, esantis (duomenys neskelbtini) , Vilniaus m.; butas, esantis (duomenys neskelbtini) , Vilniaus m.; 0,0607 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ., Vilniaus r. sav., taip pat ieškovės vardu yra registruota transporto priemonė AUDI 90, 1985 m. laidos. Teismas ieškovės neveikimą iš žemės sklypo, garažo ar automobilio pardavimo, dviejų butų Vilniaus m., žemės sklypo sodininkų bendrijoje Vilniaus r. gauti tam tikras pajamas vertino kaip neišnaudojimą visų objektyviai įgyvendinamų galimybių gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms.  Teismas, įvertinęs, kad ieškovei turint tam tikras pajamas, kurios nors ir nebuvo didelės, nuosavybės teise valdant vertingą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei dėl ieškovės neveikimo jį valdant neišnaudojus visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų pragyvenimui, darė išvadą, kad visos byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog S. M. mirties dieną ieškovei buvo reikalingas išlaikymas. Nepripažinus išlaikymo reikalingumo, ieškovė į privalomąją palikimo dalį neturi teisės (CK 5.20 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinys neįrodytas ir atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė I. Ž. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-458-540/2012 bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Ieškovės nuomone pirmos instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas. Kauno m. apylinkės teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas bei nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai ir nevisapusiškai, nes visiškai nesidomėjo ieškovės sūnaus gaunamomis pajamomis, ar jos yra pakankamos, kad būdamas studentas dar galėtų mokėti nuomos mokestį savo motinai, taip pat nesiaiškino, kas, kokiu tikslu internete paskelbė skelbimą apie ieškovės buto nuomą, kokiu būdu apie skelbimą sužinojo atsakovė. Taip pat teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės nurodytos aplinkybės, jog S. M. 2009 m. liepos mėnesį buvo nusprendęs sudaryti naują testamentą, kuriuo visą savo turtą planavo palikti ieškovei įpareigodamas ją leisti atsakovei E. M. iki jos gyvos galvos naudotis namo dalimi, butu Žemaitkiemio k., Kauno r. sav., teismas net atsisakė šio testamento projektą prie bylos. Apeliantė teigia, kad atsakovė nuslėpė nuo teismo tikruosius duomenis apie S. M. gaunamas pajamas, o liudytojų iškviestų atsakovės iniciatyva parodymai prieštaravo vieni kitiems bei pačios atsakovės duotiems paaiškinimams apie namo remonto darbų atlikimo laiką, apimtis ir kt., be to, aplinkybė, jog ieškovei šioje byloje buvo skirta nemokama valstybės teisinė pagalba, leidžia teigti, kad ieškovės gaunamos pajamos ir turtinė padėtis yra nepakankama pačiai savimi finansiškai pasirūpinti. Nurodo, kad pagal teismų praktiką pripažįstama, kad neįgalumas preziumuoja išlaikymo reikalingumą, negalią turintis įpėdinis pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį ir jam nereikia įrodinėti išlaikymo reikalingumo, nes vien dėl sveikatos būklės jam išlaikymo reikia (CK 3.72 straipsnis). Mano, jog teismas priteisdamas iš ieškovės 860 Lt atsakovei teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų netinkamai taikė CPK 96 straipsnio,  reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, nuostatas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Taigi paveldėjimo pagal testamentą atveju teisę į privalomąją palikimo dalį turi ir suaugę palikėjo vaikai, kuriems palikimo atsiradimo dieną reikalingas išlaikymas, t. y. kurie dėl tam tikrų priežasčių neturi pajamų arba turi jų nepakankamai būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti.

Pagal kasacinio teismo praktiką CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė į privalomąją palikimo dalį siejama ne su viena ar keliomis aplinkybėmis, susijusiomis su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis, o su būtinumu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų, taip pat su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; kt.); ši teisė nustatoma atsižvelgiant ir į kitas CK normas, kuriose nustatyti išlaikymo reikalingumo šeimos nariams kriterijai (CK 3.72 straipsbio 1, 2, 5, 6 dalys, 3.192, 3.205 straipsniai), tačiau kiekvienoje byloje teismai turi individualiai įvertinti nustatytas aplinkybes ir jų reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008); atsižvelgiama ir į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą (pavyzdžiui, valstybės pašalpą), nepriklausomai nuo to, ar tokią teisę įgyvendino (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008; kt.). Taigi konkrečioje byloje sprendžiant klausimą, ar asmeniui reikalingas išlaikymas, turi būti įvertinamos visos palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautos pajamos, galimybės jų gauti, turėtas turtas ir turtinės teisės, taip pat konkretūs tokio asmens poreikiai, sudarantys būtinų gyvenimo reikmių visumą.

Byloje nustatyta, kad tėvo mirties dieną ieškovė buvo iš dalies (40 proc.) darbinga, tačiau, sprendžiant, kad asmeniui reikalingas išlaikymas CK 5.20 straipsnio 1 dalies prasme, turi būti atsižvelgiama ne tik į poreikį būti išlaikomam, bet ir į faktą, ar asmuo negali savęs išlaikyti, nėra išlaikomas ar neturi teisės įgyvendinti socialinių garantijų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nedarbingumo dėl neįgalumo požymis rodo įpėdinio atitiktį CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, tačiau įrodinėjimo dalykas neapribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas dėl neįgalumo palikėjo vaikas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, todėl buvo reikalingas palikėjo išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2010). Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad neįgaliam palikėjo vaikui nereikia įrodyti poreikio būti išlaikomam, kolegijos vertinimu, būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti, kad jis neturi pakankamai lėšų ir išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms, tačiau jų nepakanka būtiniems gyvenimo poreikiams patenkinti, nepretenduojant į palikimo dalį. Nagrinėjamu atveju aplinkybės, kad palikimo atsiradimo metu ieškovė buvo riboto darbingumo, teismas nelaikė lemiama išlaikymo reikalingumo faktui nustatyti, bet vertino ir kitus ieškovės reikalavimo pagrindu nurodytus faktinius duomenis.

Pagal byloje pateiktus įrodymus matyti, kad ieškovei, kuri yra iš dalies nedarbinga, pagalbą teikė valstybė, t. y. dėl neįgalumo atsiradęs išlaikymo poreikis buvo įgyvendintas taikius socialines garantijas - mokama transporto išlaidų kompensacija bei netekto darbingumo pensija viso 559,10 Lt kas mėnesį (b. l. 8-9, 1 t.), duomenų, jog ieškovė negali dirbti, byloje nepateikta, ieškovė nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, t.y. ½  dalį garažo, esančio (duomenys neskelbtini) Kauno m.; 3,5000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Kauno r.; butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Vilniaus m.; butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Vilniaus m.; 0,0607 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., taip pat ieškovės vardu yra registruota transporto priemonė AUDI 90, 1985 m. laidos., kas sudarė pagrindą spręsti, kad palikėjo mirties dieną ieškovė turėjo pakankamai pajamų ir turto būtinoms gyvenimo reikmėms, todėl neturi teisės į privalomąją palikimo dalį. Apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovės tėvas ketino pakeisti testamente išreikštą valią dėl palikimo, kolegijos vertinimu, nėra reikšmingi nagrinėjamos bylos atveju, kadangi testamentinė valia pakeista nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą priėjo pagrįstos išvados, kad nurodytos aplinkybės paneigia ieškovės išlaikymo reikalingumą jos tėvo mirties dieną, t.y. 2011-08-09, būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, paneigiančių teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas.

CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nors apeliantė ir teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo vienpusiškai ir neišsamiai, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė nurodytas proceso taisykles ir principus.

Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais byloje ieškovei I. Ž. (b. l. 30, 83, 113, t. 1) ir atsakovei E. M. (b. l. 75, t. 1) buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Pagal 2012 10 19 Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų  (b l. 35, t. 2) už atsakovei teiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą paskaičiuota 860 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teismas šias išlaidas priteisė iš ieškovės. Apeliantė nesutinka su tokiu teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, pirminė ir antrinė teisinė pagalba finansuojama iš valstybės biudžeto, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju bylos šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė iš ieškovės už atsakovei E. M. teiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą paskaičiuota 860 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Todėl teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų panaikintinas.

Įvertinus nurodytas aplinkybės darytina išvada, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad tėvo S. M. mirties dieną ieškovė I. Ž. atitiko CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytus išlaikymo reikalingumo kriterijus. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, tikslintinas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ją panaikinant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, panaikinant dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjai                                                                                                  Galina Blaževič

                                                                                                                Albina Rimdeikaitė

                                                                                                                              Egidijus Tamašauskas