Civilinė byla Nr. e2A-7-343/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13821-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.15; 3.3.1.18.2; 2.6.11.1; 2.6.11.16; 3.1.7.6. 

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S p r e n d i m a s  

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieškovui E. K., jo ir ieškovės G. K. atstovei advokatei E. K., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams A. P., advokatui V. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. K. ir E. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“ dėl nuostolių už parduoto daikto trūkumų pašalinimą priteisimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai G. K. ir E. K. (toliau – ieškovai) ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – atsakovė) 4 270 Eur patirtų išlaidų automobilio trūkumams ištaisyti atlyginimą, 88,94 Eur už uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Autojuta“ atliktą automobilio techninę patikrą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2021 metų pradžioje ieškovai nusprendė įsigyti automobilį. Automobilių pardavimo internetiniame portale www.autoplius.lt rado skelbimą apie parduodamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Susisiekė telefonu su atsakovės direktoriumi A. P., tuo metu buvusiu (duomenys neskelbtini) (ten buvo ir parduodamas automobilis). Jis nurodė, kad automobilis tvarkingas, be jokių defektų, labai gero stovio. Automobilio techninė būklė tarp šalių buvo aptarinėjama ,,Viber“ programėle, buvo siunčiamos nuotraukos. Šalys susitarė, jog automobilio galutinė pardavimo kaina jį atgabenus į Lietuvą bus 14 000 Eur. 2021 m. vasario 7 d. ieškovė į atsakovės sąskaitą pervedė 200 Eur rankpinigius. 2021 m. vasario 11 d. automobilis buvo atgabentas į Lietuvą. Ieškovui su draugu nuvykus apžiūrėti automobilio, jo užvesti nepavyko, tačiau atsakovės atstovas patikino, kad jis neužsiveda dėl transportavimo laiku jo neeksploatavimo ir žemos oro temperatūros. Atsakovės atstovas nurodė, kad jam nesant Lietuvoje, norint pasiimti automobilį patikrinimui, būtina sumokėti autovežio vairuotojui likusią sutartą automobilio pardavimo kainos 13 800 Eur sumą. Ieškovas tą ir padarė. 2021 m. vasario 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADM246 ir 2021 m. vasario 11 d. pinigų priėmimo kvitą serija ADM Nr.226, ieškovai gavo elektroniniu paštu. Atsakovė 2021 m. vasario 11 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ADM246 nurodė neteisingą automobilio pirkimo kainą – 12 000 Eur, motyvuojant, jog didesnės sumos nerašys dėl mokėtino pelno mokesčio. Ieškovai dokumentus pasirašė. Automobilį atšildžius ir užvedus, apžiūrėjus išoriškai ir iš techninės pusės, akivaizdūs trūkumai nebuvo pastebėti. 2021 m. vasario 15 d. automobilis buvo pristatytas į Kauno techninės apžiūros centrą techninei apžiūrai atlikti, kurios metu nustatyti nedideli priekinių žibintų, projekcijos sistemos defektai, padaryta išvada, jog transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Automobiliui nesant registruotam Lietuvoje, iki jo teisinės registracijos atlikimo valstybės įmonėje (toliau – VĮ) ,,Regitra“, t. y. 2021 m. vasario 20 d., jis nebuvo eksploatuojamas. Automobilį užregistravus ieškovės vardu, ieškovai organizavo papildomos apsaugos sistemos sumontavimą, pakeitė variklio, generatoriaus diržus, variklio alyvą, vandens pompą, tepalo filtrą ir salono oro filtrą, patyrė 850 Eur išlaidas. 

3.       Nurodė, kad su automobiliu nuvažiavus apie 500 km pradėjo aiškėti jo techniniai defektai. Ieškovė pajuto, jog stringa perjunginėjamos pavaros, automobilio prietaisų skydelyje įsijungė indikatorius, rodantis pavarų dėžes gedimą. Apie tai nedelsiant buvo informuotas atsakovės atstovas, nurodant, jog tikslinga atlikti automobilio patikrą UAB ,,Autojuta“ gedimui nustatyti. Atsakovės atstovui neginčijant fakto dėl pavarų dėžės gedimo bei neprieštaraujant dėl jo patikros gedimui nustatyti, automobilis 2021 m. kovo 9 d. buvo pristatytas į UAB ,,Autojuta“, kur buvo nustatytos elektrinės klaidos pavarų dėžės valdymo bloke (remontuoti mechatroniką, keisti sankabas), elektrinė klaida adblue sistemos valdymo bloke. Nustatytiems automobilio trūkumams pašalinti UAB ,,Autojuta“ parengė sąmatą – 4 890,92 Eur su PVM, už agregatų gedimo paiešką ieškovai patyrė 88,94 Eur. 2021 m. kovo 12 d. atsakovei buvo pateiktas UAB ,,Autojuta“ defektacijos aktas ir remonto sąmata. Atsakovė nuo 2021 m. vasario 28 d. sužinojimo apie atsiradusius automobilio trūkumus iki 2021 m. kovo 19 d. jokių veiksmų nesiėmė. 2021 m. kovo 19 d. ieškovams nurodė, jog UAB ,,Autojuta“ parengta remonto darbų sąmata yra per didelė, (duomenys neskelbtini) turi pažįstamų, kur pavarų dėžę suremontuotų už 1 000 Eur. Pasiūlė ieškovams grąžinti automobilį, atsakovei grąžinant jiems 12 000 Eur, perduoti automobilį remontuoti atsakovės pasirinktam garaže, kompensuoti 1 000 Eur remonto išlaidas. Ieškovai su atsakovės pasiūlymu nesutiko. 2021 m. kovo 23 d. atsakovei išsiuntė pretenziją dėl 4 890,92 Eur apmokėjimo už automobilio paslėptų trūkumų šalinimą. Atsakovei nesutikus kompensuoti automobilio trūkumų pagal UAB ,,Autojuta“ parengtą sąmatą, ieškovai ieškojo kito autorizuoto automobilių serviso. Ieškovai kreipėsi UAB ,,Autojuta“ rekomenduotą UAB ,,Daivanta“ servisą. Šiame servise buvo nustatyti defektai, kurių šalinimas kainavo 3 385 Eur su PVM. Atliekant remonto darbus, buvo nustatyti papildomi defektai – variklio alyvos pratekėjimas pro variklio dangtelio tarpinę, blogas purkštukų darbas. UAB ,,Daivanta“ papildomai paaiškėjusių automobilio defektų remonto darbų neatliekant, ieškovai kreipėsi į  autoservisą UAB ,,Dizrida“, kur atlikus remonto šalinimo darbus buvo patirtos 885 Eur išlaidos. Nepašalinus paaiškėjusių automobilio trūkumų bei neatlikus remonto darbų, ieškovai negalėjo automobiliu naudotis pagal tiesioginę jo paskirtį. Nesant galimybės taikiai su atsakove išspręsti automobilio trūkumų šalinimo kaštų apmokėjimo klausimų, ieškovė kreipėsi į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisiją (toliau – Tarnyba), kuri 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu ieškovės prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovai prašo teismo tvarka apginti jų pažeistas teises.

4.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad automobilis ieškovams buvo parduotas už 12 000 Eur kaip nurodyta 2021 m. vasario 11 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ADM246. Atsakovė užsiima naudotų, o ne naujų automobilių prekyba. Ieškovai įsigydami automobilį turėjo visas galimybes jį patikrinti bei nustatyti visus galimus automobilio gedimus ir nuspręsti ar jį pasilikti, ar grąžinti pardavėjui, pareikalaujant sugrąžinti sumokėtus pinigus. Ieškovai, nepriimdami pardavėjo pasiūlymų ir nusprendę jį remontuoti pas trečiuosius asmenis, nesuteikė pardavėjui galimybės suremontuoti automobilį, tokiu būdu savarankiškai prisiėmė savo sprendimo pasekmes ir automobilio remonto išlaidas. Ieškovų nurodyti automobilio galimi defektai nelaikytini paslėptais defektais, o yra einamieji remonto darbai. Ieškovai į bylą nepateikė rašytinių įrodymų, ekspertų išvadų, kurie leistų nustatyti priežastis lėmusias automobilio gedimą – ar buvo gedimas ir jis buvo paslėptas, ar gedimas atsirado natūraliai susidėvint, eksploatuojant jo dalis. Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, jog automobilio remonto darbai buvo nulemti paslėptų trūkumų šalinimui, o ne dėl kitų priežasčių, taip pat, kad visi remonto darbai buvo būtini, o kaina proporcinga jų pašalinimui. Ieškovų elgesį laiko piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, siekiant pasipelnyti bei susimažinti automobilio kainą. Ieškovų reiškiamų reikalavimų nepagrįstumą patvirtina Tarnybos 2021 m. rugpjūčio 2 d. priimtas nutarimas, kuriuo reikalavimas atlyginti automobilio trūkumų pašalinimo išlaidas buvo atmestas. Atsakovė nėra kalta, jog ieškovams įsigijus ir pradėjus eksploatuoti automobilį atsirado pavarų dėžės gedimas, vėliau paaiškėjo kiti trūkumai. Ieškovams įsigijus automobilį, jis praėjo techninę apžiūrą ir jokių trūkumų pastebėta nebuvo, atlikta jo teisinė registracija. Atsakovė automobilio neeksploatavo, jo techninės būklės įsigyjant nevertino, apžiūrėjus vizualiai, jo kokybė atitiko visus tokio nusidėvėjimo automobilio kokybei keliamus reikalavimus. Nėra jokių įrodymų, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ar žinojo apie automobilio trūkumus ir pardavė automobilį, kuris buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį.

                                 II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovams iš atsakovės 4 270 Eur patirtų išlaidų automobilio trūkumams ištaisyti atlyginimą, 88,94 Eur už UAB ,,Autojuta“ atliktą automobilio techninę patikrą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 314,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6.       Konstatavo, kad ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės, kaip pardavėjos, atsakomybės už po sutarties sudarymo nustatytus parduoto automobilio trūkumus.

7.       Nustatė, kad nagrinėjamos bylos atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovų įsigytas automobilis buvo naudotas (t. y. eksploatuotas 8 metus), o ieškovai automobilį pirko turėdami tikslą toliau jį naudoti savo asmeniniams poreikiams. Teismas darė išvadą, kad ieškovai pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį ir iš karto po jo įsigijimo važiuos tinkamai, o jokių papildomų sąnaudų, kad minėtas tikslas būtų pasiektas, jie artimiausiu metu nesitikėjo patirti. Be to, pati atsakovė patikino ieškovus, jog automobilis tikrai geros techninės būklės, o jo pardavimo dokumente sąskaitoje faktūroje jokių įvykių ar trūkumų nurodyta nėra.

8.       Ginčo atveju nustatyti gedimai, atsižvelgiant į nustatytų techninių defektų skaičių ir reikšmę automobilio eksploatavimui, taip pat tam būtiną skirti pinigų sumą (4 270 Eur), teismui leido daryti išvadą, kad automobilis negali būti laikomas atitinkančiu įprastus naudotiems automobiliams keliamus kokybės reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Autojuta“ techninę automobilio patikrą atliko su juo ieškovams nuvažiavus vos 500 km (kas laikytina itin nedideliu kilometražu) bei praėjus vos 4 savaitėms (kas laikytina itin trumpu laikotarpiu) po automobilio įsigijimo. Be to, ieškovai pateikė tiek automobilių serviso UAB ,,Autojuta“, kuris yra tokios markės automobilių atstovo servisas Lietuvoje bei kito serviso UAB ,,Daivanta“ defektinius aktus, taip pat autoserviso UAB ,,Dizrida“ remonto užsakymą. Šiuose įrodymuose esanti informacija nuosekli, vieno serviso nustatyti gedimai patvirtinti ir kitame servise, pateiktuose duomenyse nėra prieštaravimų.

9.       Teismas, atsižvelgęs į nustatytų defektų pobūdį, kurie, susiję su nematomais automobilio agregatų (greičių dėžės, variklio, kuro sistemos elementų) tinkamu veikimu, sprendė, kad ieškovui ir jam automobilį apžiūrėti padėjusiam asmeniui tokių trūkumų pastebėti nebuvo galima, nes jie vizualiai nematomi. Vertino, kad analogiškomis sąlygomis, vykdant apžiūrą tik vizualiai, nesant galimybės jo užvesti (dėl oro sąlygų), atsakovei nesutikus palikti automobilio už jį neatsiskaičius, esant vizualiai nematomiems nustatytiems automobilio defektams, bet kuris kitas atidus ir rūpestingas asmuo, ieškovo vietoje, tokiomis pačiomis aplinkybėmis automobilio defektų nebūtų pastebėjęs.

10.       Vertino, kad atsakovės nurodyta aplinkybė, jog ieškovai patys atsakingi dėl paaiškėjusių defektų, nes nepatikrino transporto priemonės prieš ją įsigydami, prieštarauja ne tik įstatymo nuostatoms, bet ir teismų praktikai, kadangi tai yra pirkėjo teisė, o ne pareiga. Ji nepanaikina atsakovės atsakomybės už transporto priemonės kokybę. Kita vertus, ieškovams tokia teisė nebuvo užtikrinta, automobilio defektai pradėjo aiškėti jį įsigijus bei ieškovams nuvažiavus apie 500 km, jie nustatyti transporto priemonę patikrinus specializuotuose autoservisuose, todėl ieškovas negalėjo pastebėti defektų prieš ją įsigydamas, nes jie laikytini užslėptais defektais, kurių paprastos apžiūros metu negalima pamatyti.

11.       Atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ji neturi pareigos kompensuoti automobilio remonto kaštų, nes atsakovė ieškovams pardavė ne naują automobilį, apie nustatytus defektus pati nežinojo, automobilį pardavė tokį, koks buvo pargabentas iš (duomenys neskelbtini), jo techninės būklės įsigyjant nevertino, apžiūrėjus vizualiai, jo kokybė atitiko visus tokio nusidėvėjimo automobilio kokybei keliamus reikalavimus, byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ar žinojo apie automobilio trūkumus, bet to, privalomosios techninės apžiūros metu nebuvo nustatyti jokie automobilio defektai, trukdantys jį eksploatuoti. Teismas vertino, kad pardavėjo žinojimas apie parduoto daikto trūkumus nėra privaloma pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus sąlyga ir šiuo atveju ieškovai neprivalėjo įrodyti, kad atsakovė žinojo apie minėtus trūkumus.

12.       Sprendė, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, jog atsakovė verčiasi automobilių pardavimo veikla, o tai reiškia, kad ji yra profesionali verslininkė, besiverčianti automobilių prekyba. Būdama šios srities profesionalė, skelbime nurodydama, jog automobilis yra ,,Idealios būklės“, o pardavimo dokumente nesant nurodytų jokių jo defektų, turėjo garantuoti parduoto naudoto automobilio kokybę, ir yra laikytina atsakinga už automobilio trūkumus. Be to, tai, jog atsakovės parduodama transporto priemonė jos pardavimo metu neturėjo trūkumų byloje paneigia ieškovų pateiktas vertimų biuro ,, (duomenys neskelbtini)“ vertėjos K. V. 2021 m. sausio 25 d. sąskaitos faktūros Nr.1M atliktas vertimas bei minėto dokumento fragmento UAB ,,Pasaulio spalvos“ atliktas vertimas. Iš abiejų vertimų teismas nustatė, kad automobilis jo įsigijimo (duomenys neskelbtini) metu buvo su trūkumais ir apie tai atsakovei turėjo būti žinoma. Nenustatė, kad byloje būtų duomenys apie tai, jog atsakovė parduodama ieškovams transporto priemonę informavo apie galimus jo trūkumus, ar juos numanyti esant ieškovai galėjo.

13.       Darė išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovai ginčo automobilį iš atsakovės įsigijo už 14 000 Eur, kas patvirtina, jog atsakovės pateiktas pasiūlymas grąžinti automobilį, ieškovams grąžinant 12000Eur sumą, neproporcingai pažeistų ieškovų teises bei interesus, patiriant 2 850 Eur nuostolių (2 000 negrąžinta kainos dalis bei išlaidos skirtos automobilio pagerinimams atlikti).

14.       Nustatė, kad ieškovai, būdami rūpestingais pirkėjais, po sandorio sudarymo atsiradus įtarimams kreipėsi į automobilių remonto servisą, bendradarbiavo su atsakove siekiant taikiai spręsti susidariusią situaciją. Sprendė, kad ieškovai įrodė visas aplinkybes, turinčias teisinės reikšmės apginti jų pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto normos pagrindu, o atsakovė jų nepaneigė. Byloje yra visos sąlygos ir pagrindai taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pasekmes.

15.       Teismas nenustatė, kad dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių, todėl sprendė, kad nėra pagrindo mažinti priteistinų nuostolių, nes priešingu atveju sąžiningas pirkėjas, įsigijęs netinkamos kokybės daiktą, akivaizdžiai nukentėtų. Laikėsi pozicijos, kad ieškovų ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas, todėl jį tenkino.

16.       Teismas, šalių ginčą nagrinėdamas teisminiu būdu, nurodė, kad teismo priimtas sprendimas nėra saistomas su Tarnybos priimtu nutarimu. 

17.       Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, atsižvelgė į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento (ieškinio) pobūdį bei turinį ir kt. Sprendė, kad ieškovų prašomos priteisti 2 057 Eur dydžio išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą yra pakankamai pagrįstos, atitinka bylos nagrinėjimo sudėtingumą, yra mažesnės nei maksimalūs Rekomendacijose nurodyti dydžius, todėl jas priteisė. Teismas taip pat priteisė 100 Eur ikiteismine tvarka patirtas išlaidas už pretenzijos parengimą, 48,40 Eur už skelbimo kopijos gavimą, 13 Eur už atliktus vertimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18.       Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovų visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.       Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad automobilio apžiūra buvo leidžiama tik vizuali. Viena vertus automobilis buvo atgabentas iš užsienio ir tuo pagrindu jis neturėjo galiojančios techninės apžiūros ir draudimo, neužsivedė, todėl jo eksploatacija viešais keliais buvo neįmanoma. Kita vertus, visada įmanomas tokios transporto priemonės nugabenimas į servisą ir jo išsami patikra ir / arba bandymai uždarose / privačiose teritorijose, todėl ieškovai neatlikdami jokio patikrinimo pripažintini kaip neatsargūs ir neatsakingi pirkėjai. Be to, ieškovai galėjo palikti papildomus rankpinigius ir sutarti dėl susitikimo prie serviso arba patys organizuoti automobilio nugabenimą į servisą.

18.2.       Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad nors atsakovės atstovas A. P. 2021m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio metu ir nurodė, jog sudaryti ieškovams galimybę (duomenys neskelbtini) automobilį nuvaryti į servisą nebuvo, tačiau vėliau pripažino, kad jiems buvo sudaryta galimybė palaukti, kol automobilis bus nugabentas į (duomenys neskelbtini), ir ten atlikti automobilio apžiūrą pasirinktame servise.

18.3.       Nėra vienodos teismų praktikos dėl automobilio metų ir jo pirkimo–pardavimo metu buvusių trūkumų bei pardavėjo garantijos dėl parduodamo daikto kokybiškumo sąsajos, kadangi kiti teismai yra išaiškinę ir priešingai nei nurodyta skundžiamame teismo sprendime (pavyzdžiui Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-25-544/2016, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-558-794/2019). Pažymi, kad šiuo atveju automobilis buvo 8 metų senumo, todėl dėl daikto specifiškumo išsamiai nenustačius jo defektų autorizuotame servise, prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, laikytina kaip aplinkybė, kuri leidžia pripažinti pirkėjo elgesį ypač nerūpestingu ir atleisti pardavėją nuo atsakomybės pagal CK 6.327 straipsnio 2 dalį.

18.4.       Pasisakydama dėl skysčių nuotėkio iš variklio ir kitų variklio defektų nurodo, kad neatmestina teismo nevertinta aplinkybė, jog variklio alyvos prasisunkimas pro variklio dangtelio tarpinę galimai atsirado po nekokybiškai atliktų UAB „Daivanta keitimo darbų. Labiausiai tikėtina, kad dėl variklio techninių gedimų yra kalti ieškovai, kadangi nežinia kokiomis sąlygomis automobilis buvo eksploatuotas 500 km (galėjo pilti žymėtą dyzeliną, skirtą skysto kuro katilams arba žemės ūkio technikai, kuris kenkia įprastų automobilių variklio purkštukams), kas taip pat galėjo sąlygoti automobilio gedimų atsiradimą. Apeliantės teigimu, labiausiai tikėtina versija, kad purkštukus buvo mėginta susitvarkyti iš anksto, žinant, kad prie tokios ridos galimai bus pasibaigęs ar greit pasibaigs jų tarnavimo laikas. Pažymi, kad purkštukų blogas veikimas nebuvo nustatytas oficialiame servise, nepateikta jokia defektuotų detalių fotofiksacija, atsakovei nebuvo sudaryta galimybė pačiai suremontuoti šį defektą ar atvykti automobilio apžiūrai servise, todėl laikytina, kad ieškovai neįrodė šio gedimo remonto būtinumo ir jo atsiradimo iki automobilio perdavimo. Darytina išvada, kad nustatyti defektai (išskyrus automatinės pavarų dėžės defektą) nėra esminiai, kurie trukdė eksploatuoti automobilį. Be to, ieškovų nurodyti gedimai gali būti laikomi kaip savaime suprantami, atsižvelgiant į automobilio nusidėvėjimą jį naudojant 8 metus, kurių neatsiradimo negali garantuoti joks automobilio savininkas.

18.5.       Papildomai pateikiami dokumentai – „(duomenys neskelbtini)“ pažymos su priedais, kurių nebuvo galimybės pateikti anksčiau dėl jų apsunkinto gavimo iš užsienio šalies, pagrindžia, jog automobilis atsakovės buvo nupirktas ne kaip metalo laužas, bet kaip techniškai tvarkingas automobilis, kuriam dar prieš atsakovei jį nuperkant (duomenys neskelbtini) buvo atliktas gana plataus spektro ir brangus remontas. Remonto užsienyje metu nebuvo užfiksuoti skysčio prasisunkimo, purkštukų ir automatinės pavarų dėžės defektai. Nepaisant to, tokio pobūdžio gedimai gali atsirasti staiga, apie prastą automatinės pavarų dėžės būklę net nenutuokiant pardavėjui, kas taip pat šalina atsakovės, kaip pardavėjos, atsakomybę nenugalimos jėgos pagrindu, ką numato CK 6.333 straipsnio 3 dalis.

18.6.       Nesutinka su teismo išvada, kad ginčo automobilio atgabenimo kaštai į Lietuvą buvo 1210 Eur suma, nurodyta UAB „Janala“ PVM sąskaitoje faktūroje. Papildomai pateikiamos CMR važtaraščių kopijos patvirtina, kad ši suma buvo už 5 automobilių atgabenimą, todėl teismui padarius netinkamą išvadą apie ginčo automobilio atgabenimo išlaidas, buvo padaryta neteisinga išvada apie šio atsakovės pirkto ir pargabento automobilio savikainą (neva 11 710 Eur suma), o tuo pagrindu niekuo nepagrįstą ieškovų teiginį apie automobilio pirkimo–pardavimo kainą (14 000 Eur) pripažino kaip teisingą ir atitinkantį bylos duomenis. Iš byloje pateiktos 2021 m. sausio 25 d. sąskaitos faktūros Nr. 1M matyti, jog atsakovė automobilį (duomenys neskelbtini) įsigijo už 10500Eur. Sprendžiant pagal neteisingą savikainą (11 710 Eur) nėra logikos pripažinti, kad automobilio pardavimo kaina galėjo būti 12 000 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vieno automobilio atgabenimo kaštai sudarė 242 Eur sumą, ginčo automobilio pardavimas už 12 000 Eur sumą atitinka protingumo ir sąžiningumo standartus (už automobilio pardavimą buvo uždirbta 1 258 Eur suma) atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo.

18.7.       Teismas nevertino tos aplinkybės, kad liudytojas D. R. teismo posėdžio metu pripažino, jog nematė, o tik žinojo (jam sakė), kokia bus mokama suma už automobilį. Taip pat teismas nepagrįstai nuvertino buhalterinės apskaitos dokumentus spręsdamas apie automobilio kainą, kuri anot teismo, buvo tokia pati, kokia ir nurodyta automobilio skelbime. Su tokia pozicija apeliantė nesutinka, kadangi griežtos apskaitos buhalteriniai dokumentai turi didesnę įrodomąją galią nei skelbime nurodyta pirminė kaina, kuri praktiškai visuomet yra formali ir kintanti dėl automobilio pirkimo metu vykstančių derybų.

18.8.       Šalims bandant išspręsti ginčą taikiai, atsakovė siūlė taikyti restituciją (pinigų grąžinimą už grąžinamą automobilį) ir apmokėti patirtas remonto išlaidas, sutvarkyti defektus arba sumokėti 1 000 Eur kompensaciją automobilio remontui, tačiau ieškovų netenkino nei vienas pasiūlymas. Ieškovai galėjo susigrąžinti visus sumokėtus 12000Eur ir kitas patirtas išlaidas arba leisti atsakovei suremontuoti automobilį su garantija, tačiau atsisakė, kas vertintina kaip nenoras bendradarbiauti, tyčinis nesąžiningas elgesys vengiant išspręsti ginčą taikiai ir pigiai. Ieškovai nebuvo linkę į kompromisus, patys nusprendė remontuoti automobilį savo pasirinktame servise, kas ir nulėmė šalių bylinėjimąsi ir bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Pažymi, kad ieškovų patirtų išlaidų už automobilio automatinės pavarų dėžės remontą dydis yra abejotino dydžio, kadangi iš pateikiamos komercinio pasiūlymo kopijos matyti, kad jos remontas turėjo kainuoti apie 1 200 Eur.

18.9.       Atsižvelgiant į ieškovų elgesį, laikytina, kad ir palikus teismo sprendimo dalį dėl automobilio remonto išlaidų priteisimo nepakeistą, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo keistina, nusprendžiant visiškai arba iš dalies atmesti ieškinio reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kaip nepagrįstą.

19.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

19.1.       Teismas atsakovę tinkamai informavo apie pareigą pagrįsti rašytiniais įrodymais teiginius, kuriais grindžiamas ieškinys, todėl būtinybė pateikti rašytinius įrodymus atsirado ne apeliacinės, o pirmosios instancijos teisme. Nesant duomenų, jog atsakovė negalėjo gauti teikiamų naujų įrodymų dėl to, kad buvo apsunkintos galimybės juos gauti, spręstina, kad atsakovė šio teiginio nepagrindė. Be to, civilinė byla teisme inicijuota 2021m. rugsėjo 1 d., iki bylos išnagrinėjimo praėjo 5 mėnesiai, kas, ieškovų teigimu, buvo pakankamas laiko tarpas surinkti reikiamus įrodymus ir juos pateikti teismui.

19.2.       Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo naują versiją, jog tariamai ieškovai galėjo palikti papildomus rankpinigius ir susitarti dėl susitikimo prie serviso arba patys organizuoti automobilio nugabenimą į servisą, kur būtų atlikta išsami automobilio patikra. Atsakovės apeliaciniame skunde pateikta versija, kuria nebuvo vadovaujamasi pirmosios instancijos teisme, rodo, jog atsakovė stengiasi visais įmanomais būdais išvengti atsakomybės, išgalvodama naujus teiginius, kurie prieštarauja teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir yra paneigti byloje esančiais įrodymais.

19.3.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu dėl parduodamo naudoto daikto kokybės reikalavimų, pagrįstai darė išvadą, jog atsakovei teigiant, kad parduodamas automobilis yra „idealios būklės“, „jokių defektų nėra“, leido ieškovams pagrįstai tikėtis, kad parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį ir iš karto po jo įsigijimo važiuos tinkamai, o jokių papildomų sąnaudų, kad minėtas tikslas būtų pasiektas, jie artimiausiu metu nesitikėjo patirti.

19.4.       Teismas visapusiškai ir išsamiai ištyręs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, pagrįstai darė išvadą, jog atsakovė verčiasi automobilių pardavimo veikla, o tai reiškia, kad ji yra profesionali verslininkė. Taigi, būdama šios srities profesionalė, skelbime nurodydama, jog automobilis yra „Idealios būklės“, o pardavimo dokumente nesant nurodytų jokių jo defektų, turėjo garantuoti parduoto naudoto automobilio kokybę, ir yra laikytina atsakinga už automobilio trūkumus.

19.5.       Atsakovės deklaratyvų teiginį, jog variklio alyvos prasisunkimą pro variklio dangtelio tarpinę lėmė nekokybiški UAB „Daivanta“ atlikti darbai, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2021 m. balandžio 7 d. UAB „Daivanta“ defektinis aktas, kuriame nurodyta, kad jau defektinio akto surašymo metu fiksuotas variklio alyvos pratekėjimas pro variklio dangtelio tarpinę.

19.6.       Teismas pagrįstai darė išvadą, jog ieškovai, būdami rūpestingais pirkėjais, po sandorio sudarymo atsiradus įtarimams, kreipėsi į automobilių remonto servisą, bendradarbiavo su atsakove, siekiant taikiai spręsti susidariusią situaciją. Visi nustatyti automobilio trūkumai yra užfiksuoti rašytiniuose įrodymuose, kurie vieni kitus papildo ir patvirtina, kad automobilis buvo perduotas su esminiais trūkumais, kurie egzistavo automobilio perdavimo metu.

19.7.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog ieškovų įrodyti automobilio trūkumai savaime suprantami, atsižvelgiant į automobilio nusidėvėjimą jį eksploatuojant 8 metus. Atsižvelgiant į tokią atsakovės poziciją, teigtina, kad atsakovė žinojo apie šiuos esminius automobilio trūkumus, tačiau sąmoningai juos nuo ieškovų nuslėpė.

19.8.       Teismas pagrįstai sprendė, jog labiau tikėtina, kad ieškovai ginčo automobilį iš atsakovės įsigijo už 14 000 Eur, kas patvirtina, jog atsakovės pateiktas pasiūlymas grąžinti automobilį, ieškovams grąžinant 12 000 Eur sumą, neproporcingai pažeistų ieškovų teises bei interesus, patiriant 2 850 Eur nuostolių (2 000 negrąžinta kainos dalis bei išlaidos skirtos automobilio pagerinimams atlikti).

19.9.       Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo iš esmės kitokius liudytojo D. R. parodymus. Jis teismo posėdžio metu parodė, kad matė kaip ieškovas pinigus autovežio vairuotojui automobilyje mokėjo grynais (13 800 Eur), pinigai buvo skaičiuojami. Teismas šiuos liudytojo parodymus įvertino ir dėl jų pasisakė.

19.10.       Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog buhalterinės apskaitos dokumentai turi didesnę įrodomąją galią, tačiau nenurodo kokia teisės norma vadovaujantis tai teigia.

19.11.        Atsakovė nepagrindė savo pozicijos, kodėl sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo turėtų būti keistina vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi.

          Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

21.       Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovų ieškinys dėl išlaidų daikto trūkumams pašalinti atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22.       Iš bylos dokumentų, ieškovų, atsakovės atstovo paaiškinimų, liudytojų parodymų teisėjų kolegija nustatė: ieškovai iš atsakovės 2021 02 11 pirko automobilį (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), 2021m. vasario 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADM246 ir 2021 m. vasario 11 d. pinigų priėmimo kvitą serija ADM Nr.226 ieškovai gavo elektroniniu paštu. Anot ieškovų, atsakovė 2021 m. vasario 11 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ADM246 nurodė neteisingą automobilio pirkimo kainą – 12 000 Eur, motyvuojant, jog didesnės sumos nerašys dėl mokėtino pelno mokesčio, nors ieškovai sumokėjo 14 000 Eur, tačiau ieškovai dokumentus pasirašė. Pirkimo momentu, automobilis neužsivedė, tačiau ieškovai sutiko jį pirkti nepatikrinę. Automobilį atšildžius ir užvedus, apžiūrėjus išoriškai ir iš techninės pusės, akivaizdūs trūkumai nebuvo pastebėti. 2021 m. vasario 15 d. automobilis buvo pristatytas į Kauno techninės apžiūros centrą techninei apžiūrai atlikti, kurios metu nustatyti nedideli priekinių žibintų, projekcijos sistemos defektai, padaryta išvada, jog transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Nuvažiavus apie 500 km pradėjo aiškėti jo techniniai defektai. Ieškovė 2021 02 28 pajuto, jog stringa perjunginėjamos pavaros, automobilio prietaisų skydelyje įsijungė indikatorius, rodantis pavarų dėžes gedimą. Apie tai nedelsiant buvo informuotas atsakovės atstovas. Gedimui nustatyti, automobilis 2021 m. kovo 9 d. buvo pristatytas į UAB ,,Autojuta“, kur buvo nustatytos elektrinės klaidos pavarų dėžės valdymo bloke (remontuoti mechatroniką, keisti sankabas), elektrinė klaida adblue sistemos valdymo bloke. Nustatytiems automobilio trūkumams pašalinti buvo parengta sąmata – 4890,92 Eur su PVM sumai, gedimo paieška kainavo 88,94 Eur. Atsakovė 2021 m. kovo 19 d. ieškovams nurodė, jog UAB ,,Autojuta“ parengta remonto darbų sąmata yra per didelė, (duomenys neskelbtini) turi pažįstamų, kur pavarų dėžę suremontuotų už 1 000 Eur. Pasiūlė ieškovams grąžinti automobilį, atsakovei grąžinant jiems 12 000 Eur, perduoti automobilį remontuoti atsakovės pasirinktam garaže, kompensuoti 1 000 Eur remonto išlaidas. Ieškovai su atsakovės pasiūlymu nesutiko. Ieškovai kreipėsi į UAB ,,Daivanta“ servisą. Šiame servise buvo nustatyti tie patys defektai, jų šalinimas kainavo 3 385 Eur su PVM. Atliekant remonto darbus, buvo nustatyti papildomi defektai – variklio alyvos pratekėjimas pro variklio dangtelio tarpinę, blogas purkštukų darbas. Dėl šių defektų ieškovai kreipėsi į  autoservisą UAB ,,Dizrida“, kur atlikus remonto šalinimo darbus buvo patirtos 885 Eur išlaidos. Šias išlaidas ieškovai ir prašė priteisti iš atsakovės, nurodydami, kad tai buvo paslėpti defektai, apie kuriuos jie nebuvo informuoti.

23.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė tokius argumentus: automobilis ieškovams buvo parduotas už 12 000 Eur kaip nurodyta 2021 m. vasario 11 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ADM246. Atsakovė užsiima naudotų, o ne naujų automobilių prekyba. Ieškovai įsigydami automobilį turėjo visas galimybes jį patikrinti bei nustatyti visus galimus automobilio gedimus ir nuspręsti ar jį pasilikti, ar grąžinti pardavėjui, pareikalaujant sugrąžinti sumokėtus pinigus. Ieškovų nurodyti automobilio galimi defektai nelaikytini paslėptais defektais, o yra einamieji remonto darbai. Ieškovai į bylą nepateikė rašytinių įrodymų, ekspertų išvadų, kurie leistų nustatyti priežastis, lėmusias automobilio gedimą – ar buvo gedimas ir jis buvo paslėptas, ar gedimas atsirado natūraliai susidėvint, eksploatuojant jo dalis. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog automobilio remonto darbai buvo nulemti paslėptų trūkumų šalinimui, o ne dėl kitų priežasčių, taip pat, kad visi remonto darbai buvo būtini, o kaina proporcinga jų pašalinimui. Ieškovams įsigijus automobilį, jis praėjo techninę apžiūrą ir jokių trūkumų pastebėta nebuvo, atlikta jo teisinė registracija. Atsakovė automobilio neeksploatavo, jo techninės būklės įsigyjant nevertino, apžiūrėjus vizualiai, jo kokybė atitiko visus tokio nusidėvėjimo automobilio kokybei keliamus reikalavimus. Nėra jokių įrodymų, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ar žinojo apie automobilio trūkumus ir pardavė automobilį, kuris buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį.

24.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, nurodė tokus argumentus: 1) atsižvelgęs į nustatytų techninių defektų skaičių ir reikšmę automobilio eksploatavimui, taip pat tam būtiną skirti pinigų sumą (4 270 Eur), darė išvadą, kad automobilis negali būti laikomas atitinkančiu įprastus naudotiems automobiliams keliamus kokybės reikalavimus. UAB „Autojuta“ techninę automobilio patikrą atliko su juo ieškovams nuvažiavus vos 500 km (kas laikytina itin nedideliu kilometražu) bei praėjus vos 4 savaitėms (kas laikytina itin trumpu laikotarpiu) po automobilio įsigijimo. Automobilių serviso UAB ,,Autojuta“, kuris yra tokios markės automobilių atstovo servisas Lietuvoje, bei kito serviso UAB ,,Daivanta“ defektiniuose aktuose, taip pat autoserviso UAB ,,Dizrida“ remonto užsakyme esanti informacija yra nuosekli, vieno serviso nustatyti gedimai patvirtinti ir kitame servise, pateiktuose duomenyse nėra prieštaravimų. 2) Nustatytų defektų pobūdis, kuris, susijęs su nematomais automobilio agregatų (greičių dėžės, variklio, kuro sistemos elementų) tinkamu veikimu, ieškovui ir jam automobilį apžiūrėti padėjusiam asmeniui tokių trūkumų pastebėti nebuvo galima, nes jie vizualiai nematomi. Vertino, kad analogiškomis sąlygomis, vykdant apžiūrą tik vizualiai, nesant galimybės jo užvesti (dėl oro sąlygų), atsakovei nesutikus palikti automobilio už jį neatsiskaičius, bet kuris kitas atidus ir rūpestingas asmuo, ieškovo vietoje, tokiomis pačiomis aplinkybėmis automobilio defektų nebūtų pastebėjęs. Laikė, kad tai yra užslėpti defektai. 3) Teismas vertino, kad pardavėjo žinojimas apie parduoto daikto trūkumus nėra privaloma pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus sąlyga ir šiuo atveju ieškovai neprivalėjo įrodyti, kad atsakovė žinojo apie minėtus trūkumus. 4) Atsakovė verčiasi automobilių pardavimo veikla, o tai reiškia, kad ji yra profesionali verslininkė, besiverčianti automobilių prekyba. Būdama šios srities profesionalė, skelbime nurodydama, jog automobilis yra ,,Idealios būklės“, o pardavimo dokumente nesant nurodytų jokių jo defektų, turėjo garantuoti parduoto naudoto automobilio kokybę, todėl laikė atsakinga už automobilio trūkumus. Kad parduodama transporto priemonė jos pardavimo metu neturėjo trūkumų byloje paneigia 2021 m. sausio 25 d. sąskaita faktūra Nr.1M, kurioje užfiksuota, kad automobilis jo įsigijimo (duomenys neskelbtini) metu buvo su trūkumais ir apie tai atsakovei turėjo būti žinoma. Atsakovė, parduodama ieškovams transporto priemonę, pirkėjų neinformavo apie galimus jo trūkumus. 5) Darė išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovai ginčo automobilį iš atsakovės įsigijo už 14 000 Eur, kas patvirtina, jog atsakovės pateiktas pasiūlymas grąžinti automobilį, ieškovams grąžinant 12000Eur sumą, neproporcingai pažeistų ieškovų teises bei interesus, patiriant 2 850 Eur nuostolių (2 000 negrąžinta kainos dalis bei išlaidos skirtos automobilio pagerinimams atlikti).

25.       Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės, kaip pardavėjos, atsakomybės už po sutarties sudarymo nustatytus parduoto automobilio trūkumus. Nagrinėjamu atveju ieškovai pasirinko savo teisių gynimo būdą nurodytą Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte t. y., kad pardavėjas atlygintų išlaidas, susijusias su automobilio trūkumų, kurie jau pašalinti (prašo priteisti 4 270 Eur už automobilio trūkumų ištaisymą, 88,94 Eur už UAB ,,Autojuta“ atliktą automobilio techninę patikrą).

26.       Pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai pirkimo - pardavimo sutartyje parduodamo naudoto daikto kokybė apibrėžiama tik bendrais bruožais (nurodant, kad trūkumų nėra), sprendžiant dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei, turi būti nustatyta, kokiu tikslu buvo perkamas daiktas ir ar šis tikslas buvo atskleistas pardavėjui, kokios yra analogiško naujo daikto kokybės savybės ir kaip jos kinta dėl natūralaus nusidėvėjimo, atsižvelgiant į parduodamo daikto naudojimo laiką ir sąlygas, taip pat ar šis naudoto daikto kokybės pokytis yra savaime suprantamas bet kuriam vidutiniam pirkėjui, ar tam tikri galimi parduodamo naudoto daikto kokybės pokyčiai turi būti atskleisti pardavėjo, kuris geriausiai žino apie parduodamo naudoto daikto naudojimo sąlygas, galėjusias turėti įtakos naudoto daikto kokybės pokyčiams. Pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui.

27.       Nagrinėjamu atveju ieškovų įsigytas Automobilis buvo naudotas (t. y. eksploatuotas 8 metus, rida apie 200 000 km), ieškovai Automobilį pirko turėdami tikslą toliau jį naudoti savo asmeniniams poreikiams. Pardavėja UAB „(duomenys neskelbtini)” patikino ieškovus, kad automobilis geros techninės būklės, automobilio pardavimo dokumente - sąskaitoje faktūroje jokių įvykių ar trūkumų nurodyta nėra. Iš UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaita) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Automobilio privalomoji techninė apžiūra buvo atlikta 2021 m. vasario 15 d. Nurodytoje kortelėje užfiksuotas Automobilio kilometražas (rida) - 198241 km. Atlikus privalomąją techninę apžiūrą konstatuotas jos rezultatas - „Transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus“. 2021 m. vasario 20 d. atlikta Automobilio teisinė registracija VĮ ,,Regitra“ ieškovės G. K. vardu, išduotas registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini).

28.       Ieškovai nurodė, kad įsigytą automobilį pradėjo eksploatuoti, tačiau jau 2021 m. vasario 28 d., automobiliu nuvažiavus vos 500 km, ieškovei G. K. vykstant į darbą, pradėjo aiškėti automobilio techniniai defektai, pradėjo strigti perjunginėjamos pavaros, prietaisų skydelyje įsijungė indikatorius, rodantis pavarų dėžes gedimą. Apie tai nedelsiant informavus atsakovę, tačiau pastarajai nesiimant jokių veiksmų susidariusiai situacijai spręsti, dėl techninės automobilio būklės įvertinimo ieškovai 2021 m. kovo 9 d. kreipėsi į UAB „Autojuta“, kurioje buvo nustatyta - pavarų dėžės elektrinės klaidos pavarų dėžės valdymo bloke (remontuoti mechatroniką, keisti sankabas). Nustatytų techninių defektų šalinimo kaina siekė - 4890,92 Eur su PVM. Ieškovams siekiant techninius defektus pašalinti kuo mažesnėmis sąnaudomis, remonto darbus atlikti buvo pasirinkta UAB ,,Daivanta“, kurioje 2021 m. balandžio 7 d. atlikus techninės būklės patikrinimą be aukščiau nurodytų, paaiškėjo ir kiti automobilio trūkumai nurodyti defektiniame akte Nr.00012160: ,,pro variklio dangtelio tarpinę yra variklio alyvos pratekėjimas, fiksuotas blogas purkštukų darbas“, kurių šalinimo kaina UAB ,,Dizrida“ yra 885 Eur.

29.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad tai yra užslėpti defektai, kurių pašalinimo išlaidas turi atlyginti atsakovė, nes apie juos neinformavo ieškovų, leido tik vizualiai apžiūrėti automobilį, vykdant apžiūrą tik vizualiai (šiuo atveju degalinėje), nesant galimybės jo užvesti (dėl oro sąlygų), atsakovei nesutikus palikti Automobilio už jį neatsiskaičius, jie nustatyti transporto priemonę patikrinus specializuotuose autoservisuose, todėl ieškovai negalėjo pastebėti defektų prieš ją įsigydami, nes jie laikytini užslėptais defektais, kurių paprastos apžiūros metu negalima pamatyti. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

30.       Pirma, automobilis buvo atgabentas iš (duomenys neskelbtini), buvo gabenamas į (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovas pasirinko automobilį įsigyti nuo tralo, nors jis neužsivedė dėl oro sąlygų. Ieškovai pirko net 8 metus eksploatuotą, 200 000 km nuvažiavusį automobilį. Akivaizdu, kad atidus, rūpestingas pirkėjas būtų suinteresuotas jo patikra autorizuotame servise. Teismo vertinimu, ieškovai galėjo patys organizuoti automobilio nugabenimą į servisą, kur būtų atlikta išsami automobilio patikra. Kaip ir buvo nurodyta atsakovės atstovo teismo posėdyje – ieškovai galėjo palaukti, kol automobilis bus parvežtas į (duomenys neskelbtini) ir atvažiavę ten jį išsamiai pasitikrinti, bet šis variantas jiems buvo netinkamas. Be to, ieškovams nebuvo trukdoma atlikti automobilio apžiūrą iki jo techninės apžiūros atlikimo ir jo registracijos Lietuvoje pasirinktame servise (automobilį ieškovai gavo 2021 02 11, techninę apžiūrą atliko 2021 02 15, registraciją - 2021 02 20).

31.       Antra, tiek ieškovai, tiek pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nustatyti paslėpti defektai: pavarų dėžės elektrinės klaidos pavarų dėžės valdymo bloke (remontuoti mechatroniką, keisti sankabas), o taip pat papildomi defektai, kurie nustatyti UAB „Daivanta“ akte – variklio alyvos pratekėjimas pro variklio dangtelio tarpinę, blogas purkštukų darbas. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka.

32.       Pagal LR CK 6.327 straipsnio 4 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį ar išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimo pasekmė. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (LR CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikties kokybės reikalavimams faktą. Tai, kad parduotas netinkamos kokybės, neatitinkantis įprastų reikalavimų daiktas, turi įrodyti pirkėjas, yra konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje, nurodant, kad įstatyme nėra nustatyta parduodamų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, tad pirkėjas pagal bendrąjį įrodinėjimo naštos principą, įtvirtintą LR CPK 178 straipsnyje, teigdamas, kad daiktas netinkamas, turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-569/2010, e3K-3-505-686/2016 ir kt.).

33.       Ieškovai, įrodinėdami, kad kad atsakovė pardavė netinkamos kokybės automobilį remiasi 2021m. sausio 25 d. sąskaita faktūra Nr. 1M, kurios pagrindu automobilis buvo įgytas (duomenys neskelbtini). Byloje yra trys šio dokumento vertimai: 1) „Parduota kaip metalo laužas eksportui į Europos Sąjungos valstybę Lietuvą“ (DOK- 10244). Vertimas padarytas teismo užsakymu. 2) „Parduodamas – nurašomas (išregistruojamas) eksportui į Europos Sąjungos valstybę Lietuvą (DOK – 1980). Vertimą pateikė atsakovė. 3) „Pardavimas dėl gedimo eksportuoti į Europos Sąjungos šalį. Lietuva (DOK – 165656). Pateikė ieškovai. Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė pardavėjos „(duomenys neskelbtini)“ 2021 01 25 pažymą su priedais, kurioje nurodyta – atsižvelgiant į 2021 m. sausio 25 d. sąskaitą faktūrą Nr.1M, patikslinama, kad Jūs atsiimate važiuojančią ir tobulos naudojimo būklės transporto priemonę, kurią išbandėte ir kuri jums tiko tokios būklės, kurios yra, išskyrus visų formų garantijas, nes pardavimas vyksta tarp prekiautojų. Pridedama pažyma apie atliktus remonto darbus, darbai atlikti už 1668,58 Eur. Įvertinusi nurodytą pažymą, teisėjų kolegija sąskaitos faktūros vertimus vertina kritiškai, vadovaujasi pateiktu patikslinimu, kokį automobilį (duomenys neskelbtini) pirko atsakovė, bei aplinkybe, jog, atlikus techninę apžiūrą Lietuvoje buvo konstatuota, kad automobilio būklė „Transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus“, neatlikus jokių jo remonto darbų ir daro išvadą, jog parduotas automobilis buvo tinkamas naudoti pagal įprastą paskirtį, defektai kaip antai automatinės pavarų dėžės gedimas nebuvo identifikuoti. 

34.       Taip pat ieškovai nurodė, kad patyrė 850 Eur išlaidas automobilio remontui po techninės apžiūros 2021 02 15, nes pakeitė variklio, generatoriaus diržus, variklio alyvą, vandens pompos tepalo filtrą, salono oro filtrą. Liudytojas D. P. patvirtino, kad šiuos darbus atliko nuomojamame garaže, matė tepalų pratekėjimą, tačiau nesiaiškino per kur teka, kad nematė degančių lempučių. Atkreipiamas dėmesys, jog, atliekant techninę automobilio apžiūrą, tepalų pratekėjimas nebuvo fiksuotas, bei tai, kad automobilio agregatų tinkamai veiklai tepalai yra labai svarbūs, nes judančios detalės trinasi ir dėl to gadinasi, o liudytojas, kuris yra automechanikas, nesiaiškino per kur tepalai teka ir netikrino, ar jų yra pakankamai. Tai teismas vertina aplaidumu, galėjusiu įtakoti nurodomus sugadinimus. Pažymėtina, kad atsakovė pateikė pardavėjos (duomenys neskelbtini) 2021 01 25 pažymą (DOK- 38638), prie kurios pridėtas 2020 12 17 dokumentas W2000181, kuriame nurodyti atlikti darbai prieš parduodant automobilį: tepalų filtras, kuro filtras, oro filtras, salono filtras ir kt., bendra atliktų darbų ir detalių/medžiagų kaina – 1 668,58 Eur. Dalis darbų, kuriuos nurodė atlikęs D. P., dubliuojasi, pvz. – salono oro filtro, tepalų filtro pakeitimas. Akivaizdu, jog D. P. turėjo matyti, kad filtrai pakeisti ir jų nereikia iš naujo keisti. Be to, liudytojas yra ieškovo draugas. Todėl teisėjų kolegija šio liudytojo parodymus vertina nepatikimais.

35.       Atsakovė pateikė 2022 11 03 specialisto išvadą (DOK - 26957), kad (duomenys neskelbtini) variklio skirstymo mechanizmas yra varomas dantytu diržu; norint atlikti tvarkingą jo keitimą būtina laikytis nuoseklios gamintojo nurodytos techninės instrukcijos; priešingu atveju galima padaryti žalos automatinei pavarų dėžei. Keičiant kuro filtrą rekomenduojama laikytis tam tikros sekos, nes nauji kuro filtrai yra visada sausi ir tikimybė jų viduje užsilikti gamybinėms dulkėms yra gana didelė; dulkės ar kitos smulkios gamybinės dalelės patekusios į kuro sistemą gali ją sugadinti, vieni iš jautriausių kuro sistemos elementų kuro kokybei yra dyzelio purkštukai. Keičiant kuro filtrą ir nesilaikant veiksmų eiliškumo – tikimybė užteršti kuro sistemą nešvarumais, kurie gali sugadinti kuro purkštukus ar kitus elementus yra didelė. Kuro purkštukų gedimus gali įtakoti ir netinkami plovikliai/priedai supilti į kuro baką. Įspėjamasis automatinės pavarų dėžės/transmisijos gedimo pranešimas tikėtina, kad neturi lygiagrečios sąsajos su variklio valdymo sistemų informacine išraiška prietaisų skydelyje. Dėl netvarkingų ar gendančių kuro purkštukų dyzelinis automobilis greičiausiai nebūtų atitikęs valstybinėje techninėje apžiūroje keliamų reikalavimų išmetamosioms dujoms. Atsiradęs alyvos nuotėkis variklio skyriuje galimai gali būti netinkamo techninio aptarnavimo/remonto pasekmė. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad D. P., atlikdamas darbus automobilyje, laikėsi gamintojo nurodytos techninės instrukcijos.

36.       Įvertinusi aptartus įrodymus, teisėjų kolegija darom išvadą, jog ieškovai neįrodė, kad automatinės pavarų dėžės gedimas buvo parduodant automobilį.

37.       Ieškovai pateikė specialisto išvadą (DOK – 24264), kurioje nurodyta, kad tvarkant automobilio automatinę pavarų dėžę ir esant blogam variklio purkštukų darbui būtina keisti/tvarkyti purkštukus tam, kad automatinė pavarų dėžė sklandžiai veiktų, automatinės pavarų dėžės sklandus veikimas priklauso nuo variklio ir jo agregatų teisingo veikimo. 

38.       Vertindama aplinkybę, kad automobilis buvo parduotas blogai veikiant variklio purkštukams, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad purkštukų blogas veikimas nebuvo nustatytas oficialiame servise (UAB „Autojuta“), nepateikta defektuotų detalių fotofiksacija, todėl sprendžia, kad ieškovai neįrodė šio remonto būtinumo ir šio defekto atsiradimo iki automobilio perdavimo. Pateiktų dokumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovų nurodyti defektai (išskyrus automatinės pavarų dėžės defektą) nėra esminiai, kurie trukdė eksploatuoti automobilį (apie tepalo prasisunkimą ir tariamą purkštukų defektą buvo sužinota tik automatinės pavarų dėžės remonto metu, o ne automobilio eksploatavimo ar techninės apžiūros metu), į bylą nebuvo pateiktas oficialaus (duomenys neskelbtini) serviso UAB „Autojuta“ jų defektacijos aktas.

39.       Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatytos parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017).

40.       Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės pateikti komerciniai pasiūlymai patvirtina, kad automatinės pavarų dėžės remontas kainuoja 1200 – 1450 Eur.

41.       Teisėjų kolegija nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai už automobilį sumokėjo 14 000 Eur,  įvertinus liudytojo parodymus, nes buhalteriniai dokumentai, kurie yra griežtos apskaitos dokumentai ir todėl turi didesnę įrodomąją galią nei liudytojo parodymai, patvirtina, kad už automobilį buvo su mokėta 12 000 Eur.  

42.       Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovai neįrodė, kad automobilis jiems buvo parduotas blogai veikiant variklio purkštukams.

        Dėl procesinės bylos baigties

43.       Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovų ir atsakovės atstovo paaiškinimus, liudytojų parodymus padarė išvadą, kad ieškovai neįrodė, jog automobilis buvo parduotas su paslėptais defektais, už kuriuos būtų atsakinga atsakovė. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pagal juos nustatytas aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė pardavė automobilį su paslėptais defektais, dėl ko buvo neteisingai išnagrinėta byla (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 1 dalis). Pagal byloje pateiktus įrodymus byla išnagrinėta iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismui padarius priešingas išvadas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, priimamas naujas sprendimas, ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

      Dėl bylinėjimosi išlaidų

44.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis CPK 79 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus patenkinant atsakovės apeliacinį skundą teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi atsakovė.

45.       Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas: 1000 Eur už apeliacinio skundo parengimą, (patvirtina mokėjimo nurodymas Nr. 112025254 2022 03 22); žyminį mokestį už apeliacinį skundą – 98 Eur, sumokėta 2022 03 22 (patvirtina mokėjimo nurodymas Nr. 03221142). Taip pat atsakovė pateikė papildomą prašymą priteisti 1300 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 200Eur įrodymų rinkimas 2022 10 04 teismo posėdžiui; pasiruošimas, vykimas ir dalyvavimas 2022 10 04 teismo posėdyje 500 Eur; įrodymų pateikimas 2022 12 15 teismo posėdžiui 200 Eur; pasiruošimas ir dalyvavimas 2022 12 15 teismo posėdyje - 420 Eur ( patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašai: 2022 12 09 – 620 Eur, 2022 09 28 -700 Eur). Pirmosios instancijos teisme atsakovė patyrė 2400 Eur bylinėjimosi išlaidas – 2100 Eur atsiliepimo surašymas, 200 Eur konsultacijos, 100 Eur atstovavimas teismo posėdžiuose (patvirtina 2021 09 23 mokėjimo nurodymas 2000 Eur, pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 814023 – 400 Eur).

46.       Išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos, 2015 m. kovo 20 d. redakcija) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

47.       Rekomendacijų 2 punkte numatyta, į kokius kriterijus teismas atsižvelgia, nustatydamas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydį. Tokie kriterijai yra bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudos, kitos svarbios aplinkybės, į kurias turi būti atsižvelgiama. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (Rekomendacijų 7 punktas). Rekomendacijų 8.2 papunktyje nustatyta, kad rekomenduojamo priteistino maksimalus užmokesčio dydis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį, apskaičiuojamas pagal 2,5 dydžio koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

48.       Atsakovei advokato teisinės paslaugos surašant apeliacinį skundą suteiktos 2022 m. I ketvirtį, todėl koeficiento pagrindu imamas 2021m. III ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 598,10 Eur. Šiuo atveju, maksimali priteistina suma už apeliacinio skundo parengimą – 2716,77 Eur (1,7 x 1 598,10 Eur). Prašo priteisti 1000 Eur, prašymas tenkinamas. Be to, advokatas rinko ir teikė teismui papildomus įrodymus 2 kartus 2022 m. IV ketvirtį, tai priteistina suma yra 178,05 Eur (2022 m. II ketvirčio mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 1780,50 Eur, taikomas koeficientas 0,1, Rekomendacijų 8.17 punktas). Atsakovė prašo priteisti  400 Eur, ši suma mažinama iki 356,10 Eur (178,05x2).  Taip pat atsakovė prašo priteisti 200 Eur už pasiruošimą 2022 10 04 teismo posėdžiui. Ši suma pripažintina pagrįsta, todėl priteistina. Už pasiruošimą ir dalyvavimą 2022 12 15 teismo posėdyje atsakovė prašo priteisti 420 Eur. Teismas sprendžia, kad už pasiruošimą šiam teismo posėdžiui priteistina 200 Eur, nes nenurodytos laiko sąnaudos. Teismo posėdis 2022 10 04 vyko 72 min. (9:32 val.- 10:14 val.); teismo posėdis 2022 12 15 vyko 80 min. (10:39 val. – 11:59 val.), viso 3val. maksimali priteistina suma – 534,15 Eur (178,05 Eur už val. pagal 2022 m. II ketvirčio duomenis). Atvykimo į 2022 10 04 teismo posėdį išlaidos nedetalizuotos, be to, pagal Rekomendacijų 3 punktą šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas yra būtinas. Tokių aplinkybių nėra, todėl atvykimo į 2022 10 04 teismo posėdį išlaidos nepriteisiamos. Viso priteistinos 2290,25 Eur (1000+356,10+200+200+534,15) advokato teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Taip pat priteistinas 98 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą.   

49.       Pirmosios instancijos teisme atsakovė patyrė 2400 Eur bylinėjimosi išlaidas – 2100 Eur atsiliepimo surašymas, 200 Eur konsultacijos, 100 Eur atstovavimas teismo posėdžiuose. Atsiliepimas į ieškinį pateiktas 2021 m. III ketvirtį, todėl užmokestis už advokato teisinę pagalbą skaičiuojamas pagal 2021 m. I ketvirčio darbo užmokesčio vidutinį bruto, kuris buvo 1517,40 Eur ir sudaro 3793,50 Eur (1517,40x2,5). Viena valanda konsultacijų, dalyvavimo teismo posėdyje atitinka 151,74 Eur (1517,40x0,1). Teisėjų kolegija sprendžia, kad patirtos išlaidos yra pagrįstos,

50.       Apibendrinant, viso iš ieškovų atsakovei priteistinos 4788,25 Eur bylinėjimosi išlaidos (2400+98+2290,25).

           Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :        

          apeliacinį skundą patenkinti.

          Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimą panaikinti.

          Priimti naują sprendimą.

          Ieškinį atmesti.

          Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovų G. K. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. K. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 2394,12 Eur (du tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt keturis eurus 12 euro centų)  bylinėjimosi išlaidas.  

            Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo, priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                   Algimantas Kukalis

                                                                                                                Rūta Palubinskaitė

                                                                                                                Egidijus Tamašauskas