(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų V. P. ir M. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, byloje dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (Civilinės metrikacijos skyrius) ir Valstybės įmonei Registrų centrui, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė :        

Pareiškėjai V. P. ir M. S. kreipėsi į teismą su skundu prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK) 2024 m. liepos 26 d. sprendimą, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. liepos 9 d. raštą (sprendimą) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2024 m. balandžio 19 d. prašymą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjų naudai bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodo, kad pareiškėjai yra užsienio valstybės piliečiai. Pareiškėjai gyvena Lietuvoje nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio, čia studijavo, išmoko lietuvių kalbą bei šiuo metu dirba Lietuvos įmonėse. 2023 m. lapkričio 2 d. jie sudarė santuoką užsienio valstybėje Gruzijoje (Sarkatvele), tačiau jiems niekaip nepavyksta savo duomenų apie jų santuokos sudarymą (pasikeitusią jų šeimyninę padėtį ir pareiškėjos pavardės pasikeitimą) užregistruoti Lietuvos valstybiniuose registruose, o tai jiems sukelia praktinių sunkumų šeimyniniame gyvenime, nes jiems kreipiantis, pavyzdžiui, į bankus dėl būsto paskolos, bankai atsisako jiems išduoti paskolą kaip sutuoktiniams, solidariai atsakingiems už paskolos grąžinimą, nes Gyventojų registre jie nėra nurodyti kaip sutuoktiniai, o tebėra nurodyti: pareiškėjas kaip nesusituokęs, o pareiškėja kaip dar sudariusi ankstesnę, faktiškai jau panaikintą santuoką. Taip pat pareiškėja yra priversta naudotis savo senąja pavarde.

Pažymi, kad ginčo dėl pareiškėjos santuokos nutraukimo užsienio valstybėje Ukrainoje ir naujos santuokos sudarymo užsienio valstybėje Gruzijoje (Sarkatvele) bei susijusių dokumentų nėra. Pareiškėjai pateikė Migracijos departamentui užsienio valstybės Ukrainos Zaporožės miesto Oktiabrsko rajono teismo įsiteisėjusį 2022 m. rugpjūčio 15 d. sprendimą už akių nutraukti jos santuoką su M. P.. Pareiškėjai taip pat pateikė į lietuvių kalbą išverstą išrašą iš Ukrainos valstybinio civilinės metrikacijos registro apie valstybinę santuokos registraciją, iš kur matosi, kad pareiškėjos santuoka su M. P. yra nutraukta. Pareiškėjai taip pat pateikė Migracijos departamentui jų abiejų 2023 m. lapkričio 2 d. sudarytos santuokos užsienio valstybėje Gruzijoje (Sarkatvele) santuokos liudijimą su apostile, išverstą į lietuvių kalbą, kur taip pat nurodyta, kad pareiškėjos pavardė po santuokos sudarymo yra S.

Nurodo, kad Migracijos departamento rašte (sprendime) buvo nurodyta, kad pareiškėjų prašymas dėl duomenų apie šeimyninę padėtį pakeitimo nėra susijęs su jų teisine padėtimi Lietuvoje, kad jie yra gavę leidimus gyventi Lietuvoje ne šeimos susijungimo pagrindu, o kitais teisėtais pagrindais, kad pareiškėjos duomenys apie jos ankstesnę santuoką buvo įvesti į valstybinius registrus Registrų centro, o ne Migracijos departamento, todėl Migracijos departamentas neprivalo ne Migracijos departamento suvestų duomenų apie jos šeimyninę padėtį pakeisti ir jų atnaujinti Užsieniečių registre. 

Pareiškėjų vertinimu, Migracijos departamento neveikimas ir nenoras pakeisti pareiškėjų duomenis apie jų šeimyninę padėtį negalėtų būti pateisinamas šios institucijos pateiktu atsakymu pareiškėjams, kuriame Migracijos departamentas atsisakė, kad neturi teisinio pagrindo taisyti Užsieniečių registro duomenis apie pareiškėjų šeiminę padėtį. Po Registrų centro pateikto atsakymo tapo akivaizdu, kad Migracijos departamentas turėjo išspręsti pareiškėjų klausimą, nes pareiškėjai negali būti palikti valstybės institucijų neveikimo vakuume ir palikti situacijoje, kuomet pareiškėjų šeimyninės padėties pakeitimas Užsieniečių registre ir po to Gyventojų registre yra paralyžiuotas, o jų įprastas gyvenimas dėl to yra apsukintas įvairiais nepatogumais (negali kaip sutuoktiniai įsigyti bendros nuosavybės ir prisiimti bendrų įsipareigojimų prieš kredito įstaigas ir kt.). Valstybės institucijos privalo konstruktyviai ir savalaikiai (ir laikantis teisės aktų reikalavimų) išspręsti pareiškėjų atžvilgiu susidariusią situaciją ir atlikti tam reikalingus veiksmus.

Pažymi, jog Migracijos departamentas pažeidė pagrindinius teisinės valstybės principus, gerojo administravimo reikalavimą, nes iki šiol atsisako patenkinti pareiškėjų prašymą ir išspręsti klausimą iš esmės (pakeisti Užsieniečių registre pareiškėjų duomenis apie jų šeimyninę padėtį). Be to, tokie Migracijos departamento veiksmai grubiai pažeidžia 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas; toliau – BDAR) reikalavimus, nes duomenų valdytojas turi prievolę užtikrinti, kad neteisingi jo tvarkomų duomenų subjektų asmens duomenys Užsieniečių registre būtų pakeisti į teisingus, kai jam apie tai pranešama. Jam apskritai draudžiama tvarkyti neteisingus duomenų subjektų duomenis, nes taip yra pažeidžiama pareiškėjų konstitucinę teisė į jų asmens duomenų apsaugą. Taip pat Migracijos departamento neveikimu pažeidžiama pareiškėjų konstitucinė teisė sudaryti santuoką ir šį faktą išviešinti per valstybinius registrus kitiems asmenims.

Teigia, kad nepagrįstas yra LAGK sprendimas, kuriame buvo pasisakyti apie ginče nedalyvavusio asmens – civilinės metrikacijos įstaigos teises ir pareigas, nurodant kad pareiškėjai turėtų su savo prašymu pirmiausia kreiptis ten. Toks LAGK nurodymas buvo siurprizinis.

LAGK nepagrįstai nurodė, kad nei Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Užsieniečių teisinės padėties įstatymas“ (toliau – UTPĮ), nei Užsieniečių registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 968 (toliau – Nuostatai), nekonkretizuoja Migracijos departamento veiksmų ir neįtvirtina atsakovo pareigos įregistruoti tokius duomenis, nors tuo pačiu aiškiai nurodė, kad bendrieji užsieniečių duomenys – šeiminė padėtis ir jos pasikeitimo data yra Užsieniečio registro objektai. Migracijos departamento pareiga tokius duomenis įregistruoti į Užsieniečių registrą ir juos perduoti Gyventojų registrui išplaukia iš UTPĮ ir Nuostatų tikslų.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1495 patvirtintų Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatų (toliau – Gyventojų registro nuostatai) 18 punkte įtvirtinta, kad duomenis Gyventojų registrui teikia šie duomenų teikėjai: Migracijos departamentas – prašymą suteikti asmens kodą, su juo susijusius dokumentus, nuostatų 15.2–15.8 ir 15.11 papunkčiuose nurodytus duomenis, giminystės ryšį, santuokos datą ir santuokos sudarymo faktą įrodantį dokumentą (duomenys teikiami tik tuo atveju, jeigu Migracijos departamentas tokius duomenis tvarko). Dėl to, Migracijos departamentas tebetvarko Užsieniečių registro duomenų bazėje pareiškėjų nebeaktualius asmens duomenis apie jų šeimyninę padėtį, todėl jis privalo juos pakeisti į teisingus ir perduoti teisingus duomenis į Gyventojų registrą.

Atsakovas Migracijos departamentas priimtu atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad nei UTPĮ, net jokiame kitame teisės akte nėra nustatyta, kad Migracijos departamentas, gavęs tokio pobūdžio pranešimą, privalo teikti pranešimą pateikusiam asmeniui atsakymą į pranešimą, tuo labiau, jokiame teisės akte nėra nustatyta Migracijos departamentui pareigos atlikti kokius nors veiksmus, susijusius su tokiu pranešimu. Paaiškina, kad UTPĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas pranešimas yra informacinio pobūdžio ir skirtas užsieniečių gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolei vykdyti (pavyzdžiui, kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi yra išduotas santuokos pagrindu pagal UTPĮ 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir santuoka yra nutraukiama, ši aplinkybė sudaro pagrindą išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimui), bet ne duomenims valstybės registruose taisyti, tuo labiau, kai šie duomenys net nesusiję su užsieniečių teisinės padėties nustatymu, o būtent užsieniečių teisinės padėties nustatymui yra skirtas UTPĮ.

Teigia, kad civilinėje teisėje galioja principas „leidžiama viskas, kas neuždrausta“, tuo tarpu viešojoje teisėje vadovaujamasi principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“. Valstybės institucijų kompetencija yra griežtai apibrėžta teisės aktais, valstybės institucija negali būti įpareigota atlikti kokius nors veiksmus remiantis vien tik asmens noru, kad tuos veiksmus atliktų būtent ta valstybės institucija. Priešingai nei nurodo pareiškėjai skunde, valstybės registrų duomenų tikslinimas negali būti vertinamas kaip „gana mažos apimties darbas“, kuris gali būti ir neapibrėžtas teisės aktais, kadangi tokiais duomenimis naudojasi kitos institucijos, šių duomenų pagrindu priima atitinkamus sprendimus. Taigi, bet koks valstybės registruose esančių duomenų taisymas gali būti atliekamas išimtinai teisės aktuose nustatyta tvarka, o ne remiantis asmenų pageidavimu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjų įsitikinimas, kad būtent Migracijos departamentas privalo įrašyti duomenis apie jų santuoką į Užsieniečių registrą, yra paremtas ne teisės aktų normomis, o išimtinai Registrų centro pateiktu atsakymu. Tokia pareiškėjų pozicija vertintina kritiškai. Pirma, Registrų centras nėra įgaliotas aiškinti teisės aktų nuostatų, tuo labiau – nuostatų, susijusių su Užsieniečių registro tvarkymu. Antra, būtent Migracijos departamento, o ne Registrų centro, atsakymas yra paremtas ne tik teisės aktų nuostatomis, bet ir individualia pareiškėjų situacija, t. y., būtent Migracijos departamentas atliko išsamų pareiškėjų situacijos vertinimą, o vien tai, kad Migracijos departamento atsakymas pareiškėjų netenkina, nesudaro pagrindo teiginiams, kad šis atsakymas yra neteisėtas.

Atmeta pareiškėjų teiginius, kad Migracijos departamentas įvedė į Užsieniečių registrą duomenis apie pareiškėjo M. S. šeiminę padėtį (nevedęs). Pažymi, kad Migracijos departamentas apskritai nebuvo įvedęs į Užsieniečių registrą jokių duomenų apie pareiškėjų šeiminę padėtį, kadangi neturėjo ir neturi tokios pareigos. Duomenų apie šeiminę padėtį neįvedimas nėra tapatu duomenų, kad asmuo yra nevedęs, įvedimui. Pažymi, kad pirmą kartą duomenys apie pareiškėjos V. P. santuoką buvo įrašyti ne į Užsieniečių registrą, o į Gyventojų registrą. Šiuos duomenis į Gyventojų registrą įrašė Registrų centras pagal V. P. sutuoktinio M. P. prašymą. Taigi, Migracijos departamentas jokių duomenų apie pareiškėjų šeiminę padėtį į Užsieniečių nėra įvedęs, šiuos duomenis Užsieniečių registras gavo per duomenų mainus iš Gyventojų registro. Pažymi ir tai, kad vien aplinkybė, jog pareiškėjai yra užsieniečiai, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad Migracijos departamentas yra atsakingas už jų duomenų tikslinimą valstybės registruose, ypač, kai šie duomenys nėra susiję su šių užsieniečių teisinės padėties nustatymu. Pareiškėjai turi leidimus gyventi, taigi, jie yra Lietuvos gyventojai ir, atitinkamai, jų šeiminės padėties duomenys yra Gyventojų registro objektas, o šio registro tvarkytojas yra Registrų centras. Migracijos departamento vertinimu, aplinkybė, kad duomenis apie pareiškėjos šeiminę padėtį į valstybės registrą (Gyventojų registrą) įrašė Registrų centras, patvirtina, kad Migracijos departamentas nėra atsakingas už šių duomenų keitimą. Šią išvadą patvirtina ir Nuostatai, reglamentuojantys Užsieniečių registro tvarkymą.

Pažymi, kad Migracijos departamentas tvarko Užsieniečių registro asmens duomenis tik tais atvejais, kai sprendžiami užsieniečių teisinės padėties klausimai pagal UTPĮ ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, Europos Sąjungos teisės aktus ir tarptautines sutartis ir tik ta apimtimi, kuri yra reikalinga, nustatant užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas Užsieniečių registre nedaro įrašų, jeigu tai nesusiję su migracijos klausimo sprendimu. Pažymi tai, kad tiek pareiškėjai, tiek ir pareiškėjui Migracijos departamentas leidimus gyventi buvo išdavęs ne UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto (yra šeimos susijungimo atvejis) pagrindu: - pareiškėjai buvo išduodami leidimai laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punktu (mokslo) bei 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 2 punktu (užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio UTPĮ 45 straipsnio nuostatas), o šiuo metu pareiškėjai išduotas leidimas nuolat gyventi UTPĮ 53 straipsnio 1 dalies 8 punktas (pragyveno Lietuvos Respublikoje teisėtai be pertraukos pastaruosius 5 metus turėdamas UTPĮ nurodytą teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą arba nacionalinę vizą) Migracijos departamento 2024 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 24S80281 (galioja iki 2029 m. kovo 21 d); - pareiškėjui buvo išduodami leidimai laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punktas (mokslo) bei 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktas (ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio UTPĮ 44 straipsnio nuostatas). Be to, pareiškėjui išduotas leidimas nuolat gyventu UTPĮ 53 straipsnio 1 dalies 8 punktas (pragyveno Lietuvos Respublikoje teisėtai be pertraukos pastaruosius 5 metus turėdamas šiame UTPĮ nurodytą teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą arba nacionalinę vizą) Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 21S50425 (galioja iki 2026 m. gruodžio 21 d.).

Teigia, kad pareiškėjos prašymas dėl jos santuokos nutraukimo ir naujos santuokos sudarymas nėra susijęs su Užsieniečių registro asmens duomenų tvarkymo tikslu, t. y. jos ar jos dabartinio sutuoktinio teisine padėtimi. Esant minėtai situacija negali būti vadovaujamasi Nuostatų 42 punktas nurodytų 21.1–21.17 papunkčių nuostatomis, kurios taikomos tik esant Užsieniečių registro asmens duomenų tvarkymo tikslui – užsieniečių teisine padėtimi.

Cituodamas Nuostatų 54 punktą atsakovas nurodo, kad pareiškėjos prašyme išdėstyti klausimai nėra susiję su pareiškėjos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymu, taip pat į tai, kad Migracijos departamentas į Užsieniečių registrą nebuvo įvedęs duomenų apie pareiškėjos šeiminę padėtį, Migracijos departamentas neturi teisinio pagrindo taisyti Užsieniečių registro duomenis apie pareiškėjos šeiminę padėtį. Nuostatų 55 punkte numatytos duomenų subjekto, kurio duomenys įrašyti Užsieniečių registre, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, teisės. Nuostatų 55.2 papunktyje nurodyta teisė reikalauti patikslinti neteisingus, netikslius ar neišsamius savo, nepilnamečių savo vaikų, o pateikęs atitinkamą dokumentą, patvirtinantį, kad jis yra globėjas, rūpintojas ar įtėvis, – įvaikių, taip pat asmenų, kuriems paskirta globa ar rūpyba, duomenis, pašalinti nereikalingus arba neteisėtai surinktus atitinkamus duomenis; šiuo tikslu prie rašytinio prašymo pridedami ir prašomus patikslinti duomenis patvirtinantys dokumentai. Taigi, vertinant Nuostatų visumą, logine ir lingvistine prasme, o ne vien tik punktuose ir papunkčiuose nurodytus aiškinimus, matyti, kad duomenų subjektas turi teisę reikalauti patikslinti savo duomenis tik tuo atveju, jeigu jie susiję su jo teisine padėtimi ir tai keičia jo teisinę padėtį, o nereikalauti įrašyti naujus duomenis, susijusius su jo šeimyninės padėties pasikeitimu. Pažymi, kad pareiškėjai teikia prašymą į registrą įtraukti naujus duomenis, o ne tikslinančius jų teisinę padėtį jiems išduotų leidimų gyventi pagrįstumui.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo (toliau – GRĮ) 4 straipsnio 2 dalies nurodoma Gyventojų registro paskirtis – rinkti, kaupti, apdoroti ir saugoti šio įstatymo 9 straipsnyje išvardytus duomenis apie šio įstatymo 5 straipsnyje išvardytus asmenis (Lietuvos Respublikos piliečiai ir asmenys be pilietybės ir kitų valstybių piliečiai, kurie gauna Lietuvos Respublikoje išduodamus asmens dokumentus, deklaruoja gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje ar kurių civilinės būklės aktai registruojami Lietuvos Respublikos institucijose); teikti šiuos duomenis Lietuvos Respublikos valdžios institucijoms, viešojo administravimo subjektams, kitiems valstybės registrams ir valstybės informacinėms sistemoms, kitiems juridiniams asmenims, jų filialams, atstovybėms, įstatymų nustatytas funkcijas atliekantiems valstybės įgaliotiems asmenims, taip pat fiziniams asmenims įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjai yra užsienio piliečiai, turintys leidimus nuolat gyventi. Gyventojų registro paskirtis – kaupti duomenis apie šio įstatymo 5 straipsnyje išvardytus asmenis, tame tarpe ir užsieniečių duomenis apie jų šeiminę padėtį ir su tuos susijusius pasikeitimus, pagrįstus dokumentais. Tai reiškia, jog pareiškėjos duomenys apie jos nutrauktą santuoką ir sudarytą naują santuoką, priešingai nei teigia pareiškėjai, yra Gyventojų registro objektas ir jie turi minėtus duomenis ištaisyti, t. y. įvesdami naujus duomenis.

Migracijos departamento nuomone, ginčijamas raštas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame rašte nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijamas raštas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (Civilinės metrikacijos skyrius) priimtu atsiliepimu į skundą iš esmės prašo jį patenkinti.

Nurodo, kad Civilinės metrikacijos skyrius, nagrinėdamas kartu su prašymu pateiktus dokumentus bei vadovaudamasis Gyventojų registro duomenimis, nustatė, kad pareiškėjai yra užsienio valstybės piliečiai – pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) valstybės ir (duomenys neskelbtini) pilietė, pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Atsižvelgiant į tai, kad civilinės metrikacijos įstaigos neįtraukia į apskaitą užsienio piliečių civilinės būklės aktų įrašų bei vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius patenkinti prašymo įtraukti į apskaitą pareiškėjos užsienio valstybėje Ukrainoje nutrauktą santuoką su (duomenys neskelbtini) piliečiu M. P., taip pat įtraukti į apskaitą pareiškėjos užsienio valstybėje Gruzijoje (Sarkatvele) su pareiškėju, 2023 m. lapkričio 2 d. įregistruotą santuoką, neturi teisinio pagrindo.

Pažymi, kad palaiko pareiškėjų argumentus, kad LAGK, priimdama sprendimą, kuriame buvo pasisakyta apie ginče nedalyvavusio asmens civilinės metrikacijos įstaigos teises ir pareigas, neįsigilino į galiojančių teisės aktų nuostatas, todėl nurodė, kad pareiškėjai turėtų su savo prašymu pirmiausia kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą. LAGK savo 2024 m. liepos 26 d. sprendime suklydo konstatavusi, jog nėra duomenų apie pareiškėjų kreipimąsi į civilinės metrikacijos įstaigą dėl minėto klausimo bei klaidingai išaiškino teisės aktų nuostatas nurodžiusi, kad civilinės metrikacijos įstaiga, įgyvendinus nustatytą procedūrą, ir perduotų duomenis Gyventojų registrui. Vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, Migracijos departamentas yra Užsieniečių registro tvarkytojas, kuris šiame registre įrašo bendrus užsieniečių duomenis, taip pat ir šeiminės padėties ir jos pasikeitimo datos duomenis (metai, mėnuo, diena), o ne civilinės metrikacijos įstaiga, kuri turi pareigą įtraukti į apskaitą tik Lietuvos Respublikos piliečių, ar vieno iš jų civilinės būklės aktus sudarytus užsienio valstybėje. Civilinės metrikacijos įstaigos neturi prieigos prie Užsieniečių registro, kadangi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą neturi pareigos tvarkyti užsieniečių duomenų. Atsižvelgiant į tai, pritaria pareiškėjų atstovo nuomonei, kad LAGK sprendimas yra nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Registrų centras atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė.

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl LAGK sprendimo ir Migracijos departamento rašto, kuriais netenkintas pareiškėjų prašymas įregistruoti Užsieniečių registre pareiškėjų užsienio valstybėje sudarytą santuoką, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta:

Migracijos departamentas pareiškėjai išdavė leidimus laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto (mokslo), 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindais (užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio UTPĮ45 straipsnio nuostatas). Migracijos departamentas 2024 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 24S80281 pareiškėjai išdavė leidimą nuolat gyventi UTPĮ 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu (pragyveno Lietuvos Respublikoje teisėtai be pertraukos pastaruosius 5 metus turėdamas šiame Įstatyme nurodytą teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą arba nacionalinę vizą), galiojantis iki 2029 m. kovo 21d.; Pareiškėjui išdavė leidimus laikinai gyventi 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto (mokslo), 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindais (ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio UTPĮ 44 straipsnio nuostatas). Migracijos departamentas 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 21S50425 pareiškėjui išdavė leidimą nuolat gyventi UTPĮ 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu (pragyveno Lietuvos Respublikoje teisėtai be pertraukos pastaruosius 5 metus turėdamas šiame Įstatyme nurodytą teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą arba nacionalinę vizą), galiojantis iki 2026 m. gruodžio 21 d.

Pareiškėja 2024 m. vasario 27 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu, kuriame nurodė, kad pareiškėjos ((duomenys neskelbtini) pilietės) ir M. P. ((duomenys neskelbtini) piliečio) santuoka, sudaryta 2019 m. vasario 14 d., buvo nutraukta 2022 m. rugpjūčio 15 d. Zaporižės (Ukraina) teismo sprendimu. Taip pat 2023 m. lapkričio 2 d. buvo sudaryta santuoka su (duomenys neskelbtini) piliečiu N. S. Gruzijoje (Sakartvele). Prašė pakeisti šeiminę padėtį Registrų centre dėl galimybės gauti paskolą šeimai.

Migracijos departamentas 2024 m. kovo 18 d. rašte, vadovaudamasis VAĮ 11 straipsnio 4 punktu bei Gyventojų registro nuostatų 29.2 papunkčiu, persiuntė Registrų centrui pareiškėjos 2024 m. vasario 27 d. prašymą nagrinėti pagal kompetenciją. Nurodė, kad pagal Nuostatų 4 punktą Užsieniečių registro asmens duomenų tvarkymo tikslas – nustatyti užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymą ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, Europos Sąjungos teisės aktus ir tarptautines sutartis. Migracijos departamentas tvarko Užsieniečių registro asmens duomenis tik tais atvejais, kai sprendžiami užsieniečių teisinės padėties klausimai pagal Įstatymą ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, Europos Sąjungos teisės aktus ir tarptautines sutartis ir tik ta apimtimi, kuri yra reikalinga, nustatant užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas Užsieniečių registre nedaro įrašų, jeigu tai nesusiję su migracijos klausimo sprendimu.

Registrų centras, atsakydamas į Migracijos departamento 2024 m. kovo 18 d. raštą, 2024 m. balandžio 17 d. raštu informavo Migracijos departamentą ir pareiškėją, kad Gyventojų registro nuostatų 29.2 papunktyje nustatyta, kad asmens prašymu Gyventojų registre gali būti ištaisyti neteisingi, patikslinti netikslūs ar neišsamūs į Gyventojų registrą įrašyti duomenys. Gyventojų registrui naujus ir pasikeitusius registro objektų duomenis nustatyta tvarka teikia duomenų teikėjai – valstybės institucijos ir įstaigos, nurodyti Gyventojų registro nuostatų 18 punkte. Registrų centro įgaliojimai tvarkant Gyventojų registrą nustatyti teisės aktuose, kurie nepriskiria jam kompetencijos įrašyti ir keisti duomenis, kuriuos Gyventojų registrui teikia duomenų teikėjai. Nuostatų 42 punktas nustato, kad Migracijos departamentas įrašo duomenis, nurodytus Nuostatų 21.1–21.17 papunkčiuose. Nuostatų 21.12 papunktyje nurodyta, kad bendrieji užsieniečių duomenys taip pat yra šeiminė padėtis ir jos pasikeitimo data (metai, mėnuo, diena). Informavo, kad, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, Gyventojų registre pakeisti pareiškėjos šeiminės padėties duomenis ir įrašyti duomenis apie santuokos nutraukimą neturi teisinio pagrindo ir tenkinti pareiškėjos 2024 m. vasario 27 d. prašymo negali.

Pareiškėjai, atstovaujami advokato P. G., pateikė Migracijos departamentui 2024 m. balandžio 19 d. prašymą, kuriame nurodė, kad pareiškėja V. P. kreipėsi į Migracijos departamentą su 2024 m. vasario 27 d. prašymu įrašyti į Užsieniečių registrą duomenis apie jos ištuoką ir sudarytą naują santuoką, t. y. panaikinti duomenis apie jos buvusią santuoką su P. M. A., kuri buvo sudaryta 2019 m. vasario 14 d. ir nutraukta Zaporožės m. Oktiabrsko rajono teismo 2022 m. rugpjūčio 15 d. sprendimu už akių bei įregistruoti duomenis apie jos naują santuoką, sudarytą jos 2023 m. lapkričio 2 d. Gruzijoje (Sarkatvele) su M. S.. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, nurodė, kad jos prašymas, neva, nėra susijęs su pareiškėjos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymu, todėl Migracijos departamentas neturi teisinio pagrindo taisyti Užsieniečių registro duomenis apie pareiškėjos šeiminę padėtį ir persiuntė pareiškėjos prašymą nagrinėti Registrų centrui, kuris, išnagrinėjęs 2024 m. kovo 19 d. persiųstą pareiškėjos prašymą, nurodė, kad Gyventojų registre pakeisti V. P. šeiminės padėties duomenis ir įrašyti duomenis apie santuokos nutraukimą neturi teisinio pagrindo, todėl netenkino jos prašymo bei nurodė, kad tai turi padaryti Migracijos departamentas. Dėl to, pareiškėjai prašė Užsieniečių registre panaikinti duomenis apie pareiškėjos V. P. Ukrainos teismo sprendimu nutrauktą 2019 m. vasario 14 d. santuoką ir įtraukti duomenis apie pareiškėjų V. P. ir M. S. 2023 m. lapkričio 2 d. sudarytą santuoką bei perduoti šiuos pareiškėjų duomenis Registrų centrui, kad šis galėtų pakeisti jų šeiminės padėties duomenis Gyventojų registre.

Migracijos departamentas, atsakydamas į Registrų centro 2024 m. balandžio 17 d. raštą, 2024 m. birželio 3 d. raštu kreipėsi į Registrų centro Gyventojų registro departamentą, nurodydamas, kad Migracijos departamento duomenimis, į MIGRIS sistemą informaciją apie pareiškėjos santuoką byloje įrašė Registrų centras, todėl prašė patikslinti, kas Registrų centrui pateikė minėtus duomenis. Registrų centras, atsakydamas į Registrų centro 2024 m. birželio 3 d. raštą, 2024 m. liepos 3 d. raštu Nr. S-16833 (1.4 E) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – 2024 m. liepos 3 d. raštas) informavo Migracijos departamentą, kad, patikrinus Gyventojų registro duomenis, nustatyta, kad V. P. ir M. P. 2019 m. vasario 14 d. sudarytos santuokos duomenis 2022 m. sausio 19 d. pateikė M. P.. Migracijos departamentas 2024 m. liepos 9 d. rašte atsakė į pareiškėjų 2024 m. balandžio 19 d. prašymą, nurodydamas, kad, įvertinus pakartotinį prašymą ir pateiktą Registrų centro raštą, buvo atliktas naujas tyrimas. Šio tyrimo metu buvo nustatyta, kad Užsieniečių registrui duomenys apie pareiškėjos sudarytą santuoką buvo perduoti iš Gyventojų registro, įrašą apie užsienietės šeiminę padėtį (sudarytą santuoką) į Gyventojų registrą įvedė Registrų centras. Migracijos departamentas 2024 m. birželio 3 d. raštu kreipėsi į Registrų centrą dėl informacijos patikslinimo ir gavo atsakymą (Registrų centro 2024 m. liepos 3 d. raštas), kad, patikrinus Gyventojų registro duomenis, nustatyta, kad V. P. ir M. P., 2019 m. vasario 14 d. sudarytos santuokos duomenis 2022 m. sausio 19 d. pateikė M. P.. Taigi, duomenis apie užsienietės santuokos sudarymą įvedė į Gyventojų registrą būtent Registrų centras pagal užsienietės buvusio sutuoktinio pateiktus duomenis, o ne Migracijos departamentas. Migracijos departamentas taip pat įvertino, kad pareiškėjams leidimus gyventi buvo išdavęs ne UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto (yra šeimos susijungimo atvejis) pagrindu. Prašymas dėl V. P. santuokos nutraukimo ir jų naujos santuokos sudarymas nėra susijęs su Užsieniečių registro asmens duomenų tvarkymo tikslu, t. y. jų teisine padėtimi Lietuvos Respublikoje. Dėl to, dėl duomenų keitimo ir įvedimo siūlė kreiptis į Registrų centrą.

Migracijos departamentas 2024 m. liepos 3 d. gavo Registrų centro raštą Nr. S-16833 (1.4 E), kuriame Registrų centras nurodė, kad, patikrinus Gyventojų registro duomenis, nustatyta, kad V. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 14 d. sudarytos santuokos duomenis 2022 m. sausio 19 d. pateikė M. P..

Migracijos departamentas 2024 m. liepos 9 d. raštu Nr. 10K-6906 informavo pareiškėjus, kad Užsieniečių registrui duomenys apie užsienietės santuoką buvo perduoti iš Gyventojų registro, o į šį registrą duomenis įvedė Registrų centras, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 26 d. nutarimu Nr. 1495, 29 punktu, duomenis apie santuokos nutraukimą bei naujos santuokos sudarymą į Gyventojų registrą turi įvesti Registrų centras, o ne Migracijos departamentas. Tad minėtus duomenis į Gyventojų registrą turi įvesti Registrų centras, kuris ir priėmė duomenis apie užsieniečių sudarytą santuoką iš pačių užsieniečių.

Lietuvos administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą dėl Migracijos departamento 2024 m. liepos 9 d. rašto Nr. 10K-6906 panaikinimo, šį skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjai skunde teigia, kad Migracijos departamentas nepagrįstai atsisakė taisyti Užsieniečių registro duomenis apie pareiškėjų šeiminę padėtį. Taip pat pareiškėjai teigia, kad nepagrįstas LAGK sprendimas, kuriame buvo pasisakyta apie ginče nedalyvavusio asmens – civilinės metrikacijos įstaigos teises ir pareigas, nurodant kad pareiškėjai turėtų su savo prašymu pirmiausia kreiptis ten.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Pareiškėja santuoką su (duomenys neskelbtini) piliečiu nutraukė Ukrainoje. Santuoką su (duomenys neskelbtini) piliečiu ji sudarė Gruzijoje (Sakartvele). Pareiškėja siekia, kad minėti duomenys apie pasikeitusią civilinę būklę (tiek užsienyje sudarytos ir užsienyje nutrauktos santuokos apskaitymas, tiek ir naujos užsienyje sudarytos santuokos sudarymas) būtų įtraukti į apskaitą Lietuvoje. Kaip matyti pirminis šių civilinės būklės duomenų keitimo interesas yra „galimybės gauti paskolą šeimai“ (2024-02-27 pareiškėjų prašymas Migracijos departamentui ).

Teismas pažymi, kad užsienyje sudarytų civilinės metrikacijos aktų įtraukimą į apskaitą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – CK), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK), Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo ir Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 (toliau – Taisyklės) nuostatos.

CK 2.18 straipsnio 1 dalies 3–4 punktuose nustatyta, kad valstybė privalomai registruoja santuokos sudarymą ir santuokos nutraukimą. Pagal CK 2.19 straipsnį Civilinės būklės aktai, išskyrus partnerystę, registruojami civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 3 straipsnyje reglamentuojama civilinės būklės aktų registravimo tvarka: 1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18 straipsnio 1–8 punktuose nustatyti civilinės būklės aktai registruojami sudarant civilinės būklės akto įrašą ir elektroniniu būdu pateikiant įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registrui Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Šias taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras (toliau – teisingumo ministras). 2. Civilinės būklės aktai registruojami pagal dokumentus, patvirtinančius tam tikrą veiksmą ar įvykį, remiantis asmens prašymu ar pareiškimu arba civilinės metrikacijos įstaigos iniciatyva (ex officio). 3. Civilinės būklės aktus registruoja civilinės metrikacijos įstaigos, o šiame įstatyme nustatytais atvejais – ir Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos (toliau – konsulinės įstaigos). 4. Civilinės būklės aktą motyvuotai atsisakoma registruoti, jeigu jo registravimas neatitiktų šiame įstatyme ar Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatytų reikalavimų ar prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose nustatytai viešajai tvarkai. Atsisakymas įregistruoti civilinės būklės aktą gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Civilinės būklės aktų įrašų duomenys teikiami Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų gavėjams Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai privalo pranešti civilinės metrikacijos įstaigai apie užsienio valstybėse įregistruotus ar patvirtintus civilinės būklės aktus. Šie užsienio valstybėje įregistruoti ar patvirtinti civilinės būklės aktai įtraukiami į apskaitą Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 (toliau – Taisyklės) nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Užsienio valstybėse įregistruotą ar patvirtintą civilinės būklės aktą atsisakoma įtraukti į apskaitą mutatis mutandis taikant šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Taisyklės reguliuoja civilinės būklės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose ir Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose (toliau – konsulinės įstaigos) tvarką, civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką, kitų šiose taisyklėse nurodytų civilinės metrikacijos įstaigų paslaugų teikimo tvarką (Taisyklių 1 punktas). Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatyme, Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos konsuliniame statute ir Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Taisyklių 2 punktas). Pagal Taisyklių 3.1 papunktį Civilinės metrikacijos įstaigos registruoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18 straipsnio 1–8 punktuose nurodytus civilinės būklės aktus.

Taisyklių VII skyriuje reglamentuojama užsienio valstybėje įregistruotų santuokų apskaita, o X skyriuje reglamentuojama užsienio valstybėje nutrauktų santuokų apskaita. Pagal CPK 809 straipsnio 2 dalį nereikalauja pripažinimo įsiteisėję užsienio teismų sprendimai dėl neturtinių ginčų tarp ne Lietuvos Respublikos piliečių, išskyrus atvejus, kai šis sprendimas yra santuokos sudarymo arba kitokio civilinės būklės akto registravimo pagrindas ar kitokių teisių registravimo viešame registre pagrindas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį įsiteisėjusio užsienio teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos) ar santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindais Lietuvos Respublikoje civilinės būklės aktų įrašai keičiami ir atnaujinami netaikant specialios užsienio teismų sprendimų pripažinimo procedūros. Suinteresuoti asmenys per vienus metus nuo sužinojimo apie tokį civilinės būklės aktų įrašų pakeitimą ar atnaujinimą gali kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą šio Kodekso 810, 811 ir 812 straipsnių nustatyta tvarka ir pagrindais su prašymu pripažinti užsienio teismo sprendimo pagrindu padarytą įrašą negaliojančiu.

Ginčai dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme CPK 514–516 straipsniuose nustatyta tvarka.

Teismas, įvertinęs paminėtą teisinį reglamentavimą, pareiškėjos prašymą apskaityti Lietuvoje Ukrainoje nutrauktą santuoką, taip pat naujos santuokos sudarymą Gruzijoje, prieina prie išvados, kad LAGK pagrįstai padarė išvadą, kad šį pareiškėjų prašymą yra kompetentingas išnagrinėti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius. Ši LAGK išvada negali būti laikoma nepagrįsta vien dėl pareiškėjų ir trečiojo suinteresuoto asmens subjektyvaus teisės aktų aiškinimo ir vertinimo.

Pareiškėjų skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas nepagrįstai atsisakė taisyti Užsieniečių registro duomenis apie pareiškėjų šeiminę padėtį, yra atmestini kaip nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečių registro objektai yra asmenys, kurių duomenys tvarkomi Užsieniečių registre: 1) užsieniečiai, kurių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, Europos Sąjungos teisės aktus ir tarptautines sutartis; 2) e. rezidentai; 3) kiti užsieniečiai, nenurodyti šios dalies 1 ir 2 punktuose, turintys ekonominių ir (arba) socialinių interesų, ir (arba) prievolių Lietuvos Respublikoje. 1-1. Užsieniečių registras yra valstybės registras. Užsieniečių registrą steigia ir jo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Užsieniečių registro valdytoja yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, šio registro tvarkytojus paskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė (UTPĮ 142 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 968 vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 142 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, įgyvendindama 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1931/2006, nustatančio vietinio eismo per valstybių narių išorines sausumos sienas taisykles ir iš dalies keičiančio Šengeno konvencijos nuostatas su pakeitimais, padarytais 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1342/2011, 12 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Užsieniečių registro nuostatus. Užsieniečių registro nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja Užsieniečių registro (toliau – Registras) paskirtį, jo objektus, Registro valdytoją ir tvarkytojus, jų teises ir pareigas, Registro duomenų, informacijos ir dokumentų (toliau – Registro duomenys), Registrui pateiktų duomenų, dokumentų ir (arba) jų kopijų tvarkymą, sąveiką su kitais registrais ir informacinėmis sistemomis, Registro duomenų saugą, teikimą ir perdavimą užsienio valstybėms, Registro finansavimą, reorganizavimą ir likvidavimą (Nuostatų 1 punktas). Registro asmens duomenų tvarkymo tikslas – nustatyti užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, Europos Sąjungos teisės aktus ir tarptautines sutartis, identifikuoti Lietuvos Respublikos elektroninius rezidentus (toliau – e.rezidentas), kitus užsieniečius, turinčius ekonominių ir (arba) socialinių interesų ir (arba) prievolių Lietuvos Respublikoje (Nuostatų 4 punktas). Registras tvarkomas vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu, įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir Nuostatais (Nuostatų 6 punktas). Nuostatų 42 punktas numato, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuris yra Užsieniečių registro tvarkytojas, įrašo duomenis, nurodytus Nuostatų 21.1–21.17 papunkčiuose. Nuostatų 21.12 papunktyje nurodyta, kad bendrieji užsieniečių duomenys taip pat yra šeiminė padėtis ir jos pasikeitimo data (metai, mėnuo, diena). Nuostatų 18.1.1. papunktyje detalizuojama, kad duomenis Registrui teikia Migracijos departamentas.

Teismas sutinka su Migracijos departamento pozicija, kad pareiškėjos prašyme išdėstyti klausimai nėra susiję su pareiškėjos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymu. Teismas pažymi, kad pareiškėjai siekia ne ištaisyti duomenis, esančius ir (ar) nesančius registruose, o atlikti civilinės būklės aktų apskaitą Lietuvoje, t. y. įregistruoti santuokos nutraukimą užsienio valstybėje ir naujos santuokos sudarymą užsienio valstybėje. Migracijos departamentas neturi kompetencijos spręsti klausimų dėl pareiškėjos ((duomenys neskelbtini) pilietės) santuokos nutraukimo Ukrainoje ir naujos santuokos sudarymo Gruzijoje (Sakartvele) įtraukimo į apskaitą Lietuvoje. Nuostatų 21.12 papunktis negali būti aiškinamas kaip suteikiantis Migracijos departamentui kompetenciją spręsti klausimus dėl į apskaitą Lietuvoje užsienio valstybių piliečių nurauktų santuokų ir sudarytų santuokų užsienio valstybėse įtraukimo į apskaitą, tai prieštarautų anksčiau nurodytų teisės aktų normų nuostatoms. Toks teisinio reguliavimo aiškinimas atitinka ir teisėto, skaidraus bei adekvataus asmens duomenų tvarkymo principus, kadangi duomenis konkrečiuose registruose tvarkomi pagal juose nustatytą tvarkymo tikslą ir tik tiek, kiek reikalinga tikslui pasiekti. Vien tai, kad Užsieniečių registre gali būti duomenų apie santuokos sudarymą ar nutraukimą, įvertinus pareiškėjų teisėto buvimo Lietuvoje pagrindus (mokslas, darbas), neduoda pagrindo šiuo atveju įpareigoti Migracijos departamentą rinkti daugiau duomenų nei reikalinga konkrečių užsieniečių teisinės padėties identifikavimui ar koreguoti duomenis, kurių Migracijos departamentas neteikė Gyventojų registrui.

Apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Migracijos departamento sprendimas (raštas), LAGK sprendimas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje jiems keliamus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, procedūra atlikta iš esmės laikantis viešojo administravimo principų. Dėl išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamų Migracijos departamento ir LAGK sprendimų ir įpareigoti Migracijos departamentą atlikti veiksmus. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Atmesti pareiškėjų V. P. ir M. S. skundą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėja                                                                 Jovita Einikienė