Civilinė byla Nr. e2-1787-661/2022

Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00268-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1;

 (S)

3.2.6.1

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas,

sekretoriaujant Martai Ribinskienei,

dalyvaujant ieškovui V. K. (V. K.), jo atstovui advokatui N. S., atsakovo UAB „SALDVA“ atstovams advokatei K. B., V. Š..

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui UAB „SALDVA“ dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo A. K.,

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas V. K. ieškiniu prašė jam iš atsakovo UAB „SALDVA“ (buvęs pavadinimas UAB „Tavlinas“) priteisti 125 000 Eur nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

1.1.                      Ieškovas ir Atsakovas 2018-2019 m. derėjosi dėl sutartinių santykių sukūrimo, Ieškovui perleidžiant, o Atsakovui perimant komercinę vertę turinčią informaciją, tačiau, Atsakovui nutraukus derybas, jokia sutartis nebuvo sudaryta. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi UAB „Preskonita“ buvo iškelta bankroto byla ir nutarčiai įsiteisėjus V. K. nustojo eiti UAB „Preskonita“ vadovo pareigas, tačiau liko UAB „Preskonita“ akcininku. Atsakovas iš esmės vykdė analogišką kaip UAB „Preskonita“ ūkinę-komercinę veiklą, susijusią su prieskonių ir jų mišinių gamyba, fasavimu, gaminių mažmenine ir didmenine prekyba. Atsakovą ir Ieškovą siejo bendradarbiavimo santykiai, nes V. K. atstovavo UAB „Preskonitai“ taip pat ir perkant žaliavą iš Atsakovo. Iki UAB „Preskonita“ bankroto bylos iškėlimo Atsakovas ir Ieškovas yra derėjęsi dėl UAB „Preskonita“ akcijų paketo pardavimo Atsakovui.

1.2.                      Kaip UAB „Preskonita“ akcininkas ir buvęs vadovas, taip pat iš ankstesnės verslo patirties Rusijoje ir Vokietijoje, Ieškovas turėjo informacijos apie UAB „Preskonita“ ir Aroma Premium Products GmbH vykdytą veiklą, turėjo išsaugojęs ryšius su buvusiais UAB „Preskonita“ ir Aroma Premium Products GmbH klientais, todėl Ieškovas ir Tretysis asmuo A. K. nusprendė užsiimti tarpininkavimo veikla. Nuo 2018 m. spalio Ieškovas ir Atsakovas pradėjo derybas dėl galimo tarpusavio bendradarbiavimo, kurio metu Atsakovas parduotų produkciją buvusiems UAB „Preskonita“ ir Aroma Premium Products GmbH produkcijos pirkėjams užsienyje, už tai su mokėdamas Ieškovui tarpininkavimo mokestį. Derybų faktas yra nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1045-863/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-756-643/2021, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Teismo taip pat nustatytas faktas, kad žodžiu buvo sutarta dėl bendradarbiavimo bandomuoju laikotarpiu, kad Atsakovas mokės Ieškovui 25 proc. gauto pelno dydžio procentinį užmokestį nuo Ieškovo nurodytiems klientams užsienyje parduotos produkcijos. Aplinkybę, dėl šalių susitarimo bendradarbiauti bandomuoju laikotarpiu patvirtino ir Atsakovas civilinėje byloje Nr. e2-1045-863/2020.

1.3.                      Galutinis šalių bendradarbiavimo tikslas buvo informacijos apie galimus prieskonių produkcijos pirkėjus užsienyje perdavimas Atsakovui už suderintą kainą, Šalys pradėjo derybas dėl abipusiai priimtinos kainos už Ieškovo perduodamą informaciją. Faktą, kad tarp šalių vyko bendradarbiavimas iš esmės pripažįsta ir pats Atsakovas tiek tarp šalių vykusiame susirašinėjime, tiek ir savo paaiškinimuose bei procesiniuose dokumentuose civilinėje byloje Nr. e2-1045-863/2020.

1.4.                      Viso bandomojo bendradarbiavimo laikotarpio metu šalys intensyviai derėjosi dėl Ieškovo atlyginimo už suteiktą informaciją bei tarpininkavimo paslaugą dydžio, po kelis kartus teikė viena kitai pasiūlymus, tačiau taip ir nepasiekė galutinio susitarimo. Aplinkybę, kad tarp šalių buvo susiklostę ikisutariniai santykiai, šalių vadinami „bandomuoju laikotarpiu“, per kurį turėjo būti apsispręsta dėl galutinio sandorio, kuriuo Ieškovo nurodyti potencialūs klientai perleidžiami Atsakovui, sudarymo, šiuo bandomuoju laikotarpiu buvo deramasi dėl galutinės sutarties sąlygų, atsiskaitymo tvarkos, mokėtinų sumų, konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 16 d. nutartimi.

1.5.                      Ieškovas Atsakovui informaciją apie potencialius klientus suteikė žodžiu 2018 m. pabaigoje, tai patvirtina Atsakovo dar 2018 m. pradėti pardavimai Ieškovo nurodytiems klientams. Atsakovas niekada neginčijo, kad gavo iš Ieškovo informaciją apie galimus produkcijos pirkėjus, taip pat pripažino ir aplinkybę, kad Ieškovas tarpininkavo ir padėjo užmegzti komercinius santykius. Iki derybų dėl atlygio už suteiktą informaciją susirašinėjant per advokatą, Atsakovas netgi teikė Ieškovui informaciją apie Ieškovo surastiems klientams vykdytus pardavimus, pateikdamas kai kurias Atsakovo pardavimo sąskaitas.

1.6.                      Ieškovas 2019 m. vasario 4 d. dalį informacijos apie potencialius klientus pateikė ir elektroniniu paštu (ieškinio priedas Nr. 5), pateikdamas Atsakovui UAB „Preskonita“ 2017 m. pardavimų žiniaraštį, kuriuo ne tik atskleidė potencialių klientų pavadinimus, bet ir tam tikro laikotarpio klientų pirkimo apimtis.

1.7.                      Teismas minėtoje byloje taip pat konstatavo ir faktą, kad tarp šalių vykusios derybos dėl sutartinių santykių sukūrimo nutrūko ir joks susitarimas pasiektas nebuvo (Priedas Nr. 2, nutarties 60 p.).

1.8.                      Nepaisant nutrauktų derybų, Atsakovas tęsė komercinius santykius su Ieškovo nurodytais pirkėjais, o turimomis žiniomis, prekybą su kai kuriais iš jų tęsia iki šiol. Aplinkybę, kad Atsakovas toliau dirbo su Ieškovo perduotais klientais ir vykdė jiems pardavimus patvirtina ir į civilinę bylą Nr. e2-1045-863/2020 pateikta medžiaga.

1.9.                      Ieškovas Atsakovui atskleidė komercinę informaciją apie asmenis, kurie vykdo didmeninį pirkimą Atsakovo gaminamų prekių – prieskonių. Minėtos informacijos atskleidimas buvo būtinas derybų metu, nes šalys derėjosi dėl Ieškovui iš Ieškovo verslo veiklos Lietuvoje, Vokietijoje ir Rusijoje žinomų potencialių pirkėjų duomenų atskleidimo ir bendradarbiavimo užmezgant santykius su tokiais pirkėjais. Atsakovas nebūtų galėjęs vykdyti pardavimų ir išbandyti perduotų pirkėjų, negavęs duomenų apie juos.

1.10.                      Atsakovas pats informacijos apie potencialius pirkėjus neturėjo, tokia informacija nebuvo viešai prieinama, Atsakovas neturėjo galimybės tokią informaciją protingomis sąnaudomis gauti, kadangi absoliuti dauguma potencialių pirkėjų buvo užsienio įmonės, veikiančios įvairiose, plačioje geografijoje išsidėsčiusiose valstybėse.

1.11.                      Kaip patvirtina 2019 m. balandžio 26 d. Atsakovo vadovo V. Š. elektroninis laiškas (ieškinio 14.10 p., ieškinio priedas Nr. 6), Atsakovas gerai žinojo, kad Ieškovo reikalaujama klientų bazės kaina sudaro 125 000 Eur. Žinodamas šią informaciją Atsakovas teikė alternatyvius pasiūlymus, o Ieškovui likus prie 125 000 Eur kainos (ieškinio 14.11 p., Priedas Nr. 6), Atsakovas 2019 m. gegužės 13 d. laišku derybas tiesiog nutraukė (ieškinio 14.12 p., ieškinio priedas Nr. 8) pasilikdamas ir panaudodamas visą gautą konfidencialią informaciją ir bendradarbiavimo pagalbą, visą gautą pelną ir pardavimo apyvartas.

1.12.                      Kadangi Atsakovas, žinodamas Ieškovo nurodomą 125 000 Eur kainą, pasiėmė derybų objektą, dėl kurio derybas nutraukė, būtent 125 000 Eur ir yra Ieškovo nuostoliai, kuriuos privalo padengti Atsakovas.

2.       Atsakovas UAB „SALDVA“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas nurodė, kad:

2.1.                      Ieškinys yra nepagrįstas, nes jis grindžiamas išgalvotomis aplinkybėmis arba iškreiptais, tikrovės neatitinkančiais faktais. Ieškovas nepateikia jo teiginius patvirtinančių įrodymų, neįrodinėja tų aplinkybių, kurias privalo įrodyti šios kategorijos byloje būtent Ieškovas (komercinės reikšmės turinti informacija, konfidenciali informacija, neteisėtų veiksmų/neveikimo įrodymas, žalos/nuostolių apskaičiavimas ir pagrindimas, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų ir kt.).

2.2.                      Ieškinyje klaidingai teigiama, jog Atsakovas naudojosi Ieškovo perduota klientų baze nuo 2018 m. ir gavo finansinę naudą. Ieškovas nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų, nes tos neva finansinės naudos pagrįsti negali. Įvykdyti epizodiniai pardavimai negali būti traktuojami kaip finansinė nauda.

2.3.                      Ieškovas nepagrįstai teigia, kad 2019 m. balandžio 26 d. elektroniniu laišku buvo susitarta dėl esminių sutarties sąlygų. Tai yra netiesa, nes pats V. K. per savo atstovą 2019 m. gegužės 7 d. laišku atmetė iki tol derintas sąlygas ir pasiūlė kitas. Į naujai 2019 m. gegužės 7 d. pasiūlytas V. K. sąlygas Atsakovas atsakė 2019 m. gegužės 13 d. laišku, kuriame Atsakovas su pasiūlytomis V. K. sąlygomis nesutiko ir aiškiai nurodė, jog derybos nutraukiamos.

2.4.                      Taigi, visi santykiai (susirašinėjimas tarp V. K. ir UAB „Tavlinas“ vadovo V. Š.) vertintini tik kaip ikisutartiniai santykiai, kuriais nebuvo pasiektas joks susitarimas dėl pagrindinių esminių būsimo bendradarbiavimo sutarties sąlygų. Nutrūkus ikisutartiniams santykiams, V. K. jokių pretenzijų Atsakovui nereiškė.

2.5.                      Kadangi Ieškovas nepateikė deryboms reikalingos informacijos ir paaiškėjo, kad Ieškovas nuslėpė nuo Atsakovo informaciją, jog Ieškovas yra skolingas kai kuriems Ieškovo pasiūlytiems bandomuoju laikotarpiu pirkėjams, sukėlė Atsakovui realius nuostolius, kurių Atsakovas nebūtų patyręs, jeigu Ieškovas būtų apie tai laiku pranešęs. Ieškovas klaidino Atsakovą apie AROMA BONA prekės ženklą ir jos sutuoktinei priklausančias mišinių receptūras, Šios aplinkybės yra pakankamos, kad konstatuoti, kad ne Atsakovas, o Ieškovas vedė derybas nesąžiningai, dėl ko Atsakovas prarado pasitikėjimą Ieškovu.

2.6.                      Ieškovas nėra pateikęs jokių įrodymų, jog ta informacija, kurią Ieškovas suteikė Atsakovui, apskritai kada nors buvo ar tebėra konfidenciali. Tarp V. K./A. K. nebuvo pasirašyti jokie konfidencialumo įsipareigojimai. Be to, ta informacija, kurią pateikė Atsakovui V. K., buvo dokumentai iš UAB „Preskonita“ veiklos, t. y., bankrutavusios įmonės dokumentų kopijos. Taigi, nesant konfidencialumo prezumpcijos, šalis, kuri teigia, jog informacija buvo konfidenciali, privalo tai įrodyti. Tik konfidencialumo pareigą pažeidusi šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus įrodytus nuostolius, kurie, nesant konfidencialumo susitarimų, galima tik gautos naudos pavidalu iš šalies, kuri gavo naudą neteisėtai naudojant konfidencialią informaciją.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

3.       Byloje nustatyta, kad ieškovas V. K. buvo UAB „Preskonita“ vadovas ir akcininkas. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi UAB „Preskonita“ buvo iškelta bankroto byla. Ieškovas ir Atsakovas 2018 – 2019 m. derėjosi dėl sutartinių santykių sukūrimo: kad ieškovas perleistų, o atsakovas įgytų komercinę vertę turinčią informaciją – ieškovo turimus asmeninius ir UAB „Preskonita“ klientų (pirkėjų) kontaktus. Šalims nesutarus dėl tokios informacijos kainos, derybos buvo nutrauktos, sutartis tarp šalių nebuvo pasirašyta. Ieškovas teigia, kad derybų metu jis perdavė atsakovui turimų klientų sąrašą, atsakovas pasinaudojo ieškovo kontaktais ir ryšiais, tarpininkavimu, kad pradėtų pardavimus perduotiems klientams, su minėtais klientais bendradarbiauja, tačiau už suteiktą informaciją nėra atsiskaitęs su ieškovu, todėl 125 000 Eur ir yra ieškovo nuostoliai, kuriuos privalo padengti atsakovas. Atsakovas su šiais ieškovo teiginiais nesutinka, nurodo, kad ieškovas iš esmės jokios naudingos informacijos jam neperdavė, prekyba su keliais ieškovo nurodytais klientais buvo epizodinė ir už suteiktą paslaugą su ieškovu buvo atsiskaityta, o kiti klientai prekybą nutraukė, nes pats ieškovas buvo jiems skolingas ir, nors buvo atsakovui žadėjęs, tačiau įsiskolinimų nepadengė.

Teisiniai argumentai

4.       Ieškovas savo ieškinį iš esmės grindžia tokiais argumentais: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1045-863/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-756-643/2021 buvo konstatuota, jog žodžiu buvo sutarta dėl bendradarbiavimo bandomuoju laikotarpiu, kad Atsakovas mokės Ieškovui 25 proc. gauto pelno dydžio procentinį užmokestį nuo Ieškovo nurodytiems klientams užsienyje parduotos produkcijos; 2) Ieškovas atsakovui perdavė konfidencialią informaciją – savo turimus kontaktus, t. y. prieskonių pirkėjų sąrašą bei kontaktinius duomenis; 3) atsakovas pasinaudojęs ieškovo suteikta informacija užmezgė ryšius su buvusiais ieškovo ir UAB „Preskonita“ klientais, su jais prekiauja, tačiau už pateiktą informacija su ieškovu neatsiskaitė ir taip padarė žalą ieškovui, kurią turi atlyginti. Teismas pasisakys dėl kiekvieno iš šių ieškovo teiginių.

Dėl aplinkybių nustatytų kitose civilinėje byloje

5.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

6.       Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais. Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui).

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1045-863/2020 ir iš jos sekusioje (apeliacine tvarka išnagrinėtoje) Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-756-643/2021, dalyvavo tie patys asmenys – V. K. ir UAB „Tavlinas“ (dabartinis pavadinimas UAB „Saldva“), joje V. K. savo poziciją grindė iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir šioje byloje. Taigi, tarp šios bylos (c. b. Nr. e2-1787-661/2022) ir bylų Nr. e2-1045-863/2020 bei Nr. e2A-756-643/2021 egzistuoja prejudicinis ryšys, todėl teismas vadovaujasi aplinkybėmis nustatytomis minėtose bylose.

8.       Iš ieškovo ir atsakovo pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad skiriasi minėtose civilinėse bylose nustatytų aplinkybių interpretavimas, todėl yra būtina nustatyti, kieno poziciją šioje byloje (ieškovo ar atsakovo) minėtos aplinkybės labiau tikėtinai pagrindžia.

9.       Ieškovas teigia, kad civilinėje byloje Nr. e2-1045-863/2020 teismas sprendė dėl Ieškovo, Atsakovo ir trečiojo asmens tarpusavio finansinius įsipareigojimų dėl klientų perleidimo. Šis ieškovo teiginys nepagrįstas, nes teismas minėtoje byloje nekonstatavo buvus tarpusavio finansinius įsipareigojimų dėl klientų perleidimo, o padarė išvadą, jog V. K. ir A. K. su UAB „Tavlinas“ buvo sudarę paskolos sutartis ir gavo paskolas iš UAB „Tavlinas“, kurių dalies nustatytu terminu negrąžino, ir kad nėra pagrindo pagal priešieškinį pripažinti paskolos sutartis negaliojančiomis.

10.       Ieškovas teigia, kad derybų tarp V. K. /A. K. ir UAB „Tavlinas, faktas yra nustatytas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-756-643/2021. Toks ieškovo teiginys yra nepagrįstas, nes tokių derybų, kokias nurodo ieškovas teisėjų kolegija minėtoje nutartyje nekonstatavo.

11.       Ieškovas nurodo, jog „Teismo taip pat buvo nustatytas faktas, kad žodžiu buvo sutarta dėl bendradarbiavimo bandomuoju laikotarpiu, kad Atsakovas mokės Ieškovui 25 procentus gauto pelno dydžio procentinį užmokestį nuo Ieškovo nurodytiems klientams užsienyje parduotos produkcijos“. Pažymėtina, kad tokių išvadų 2021 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-756-643/2021 nėra. Minėtos nutarties 51 punkte nurodyta, kad „Buvo sulygta tam tikrą laikotarpį išbandyti bendradarbiavimo su buvusiais UAB „Preskonita“ klientais galimybes. Šį laikotarpį šalys pavadino bandomuoju ir sulygo, jog šiuo laikotarpiu V. K. bus mokamas 25 procentų mokestis nuo iš jo nurodytų klientų gauto pelno“.

12.       Šiai bylai yra svarbi Vilniaus apygardos teismo išvada civilinėje byloje Nr. e2A-756-643/2021, nurodyta 2021 m. kovo 16 d. nutarties 60 punkte: „joks susitarimas nebuvo pasiektas. <...> Apeliantai nepateikė įrodymų, jog žodžiu buvo gautas patvirtinimas dėl to, kad sulygta dėl 2019 m. gegužės 7 d. elektroniniu laišku pateiktų sąlygų“.

Dėl informacijos konfidencialumo

13.       Siekiant išsiaiškinti ar ieškovo reikalavimai šioje byloje yra pagrįsti yra būtina įvertinti visus byloje surinktus įrodymus. Įrodinėjimo pareiga šioje byloje skirstytina, vadovaujantis CPK 178 straipsniu – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008-01-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

14.       Vienas iš derybų šalių sąžiningumo elementų yra konfidencialumas. CK 6.164 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad jeigu viena šalis derybų metu suteikia kitai šaliai konfidencialią informaciją, tai kita šalis, sužinojusi ar gavusi šią informaciją, privalo jos neatskleisti ar nenaudoti savo tikslams neteisėtu būdu nepaisant to, ar sutartis sudaryta, ar ne. Šią pareigą pažeidusi šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

15.       Tam, kad atitinkama informacija būtų pripažinta konfidencialia, tai turi būti aiškiai nurodyta, o jeigu nenurodyta, tai galioja prezumpcija, kad informacija nėra konfidenciali.

16.       Šiuo atveju būtent ieškovas turėjo įrodyti, kad jo pateikta atsakovui pateikta informacija buvo konfidenciali, kad atsakovas nepagrįstai pasinaudojo šia informacija ir kad dėl to ieškovas patyrė žalą, kurią turi atlyginti atsakovas. Teismo nuomone ieškovas šių aplinkybių neįrodė.

17.       Nei viename iš ieškovo pateiktų dokumentų nėra nurodyta, kad informacija yra konfidenciali ar kad ji sudaro komercinę paslaptį. Ieškovas nei prieš derybas, nei jų eigoje neinicijavo ir nesiūlė pasirašyti jokių konfidencialumo įsipareigojimų, ketinimų protokolų ar preliminarių sutarčių. Tokių reikalavimų jis nereiškė ir nutraukus ikisutartinius santykius 2019 m. gegužės 13 d.

18.       CK 6.163 str. 4 dalyje yra nurodyta, kad šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti.

19.       Iš ieškovo pozicijos nėra aišku, ar ieškovas ketino atsakovui parduoti klientų duomenų bazę ar ketino sudaryti tarpininkavimo sutartį. Pats ieškovas tiksliai nesuformulavo ar jis siekė būti tarpininku su tais potencialiais pirkėjais, kuriuos jis žadėjo perduoti atsakovui, ar jis tiesiog ketino parduoti „Preskonitos“ klientų bazę už fiksuotą kainą. Jeigu jis ketino parduoti klientų bazę, tai atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas po 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Preskonita“ įsiteisėjimo neturėjo teisės disponuoti UAB „Preskonita“ turtu, įskaitant informaciją apie šios įmonės turėtus klientus. Pažymėtina, kad atsakovui buvo pateiktas būtent UAB „Preskonita“ 2017 m. pardavimų tam tikriems pirkėjams sąrašas, o ne paties ieškovo kaip fizinio asmens surinkti klientai. V. K. neturėjo jokio tarpininko statuso – tarpininkavimo įmonės verslo leidimo ar komercinio atstovo statuso, neturėjo sutarčių su kokiais nors pirkėjais. Taigi, negalima teigti, jog ieškovo perduodama informacija buvo svarbi. Jeigu informacija yra svarbi ir ją turintis asmuo gali dėl tokios informacijos atskleidimo netekti kokių nors galimybių, tai bet kuris asmuo, remiantis bendraisiais protingumo kriterijais, pirmiausia, prieš tokios informacijos perdavimą būtų įforminęs perduodamos informacijos saugumą užtikrinančias konfidencialumo ar informacijos nenaudojimo sutartis. Kadangi tokių sutarčių nebuvo, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė, jog jo pateikta informacija yra konfidenciali.

Dėl ieškovo pateiktos informacijos ir atsakovo pasinaudojimo ieškovo pateikta informacija

20.       Kaip minėta, UAB „Preskonita“ 2018 m. rugpjūčio 2 d. buvo iškelta bankroto byla. Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas V. K., kaip įmonės vadovas, įsiteisėjus nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, visą UAB „Preskonita“ turtą bei dokumentus turėjo perduoti įmonės bankroto administratoriui. Civilinėse bylose Nr. e2-1045-863/2020 ir Nr. e2A-756-643/2021 buvo konstatuota, kad V. K. bankroto administratoriui tokių dokumentų neperdavė. Aplinkybė, kad V. K. bankroto administratoriui vis dar nėra perdavęs UAB „Preskonita“ dokumentų dar kartą buvo konstatuota įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2941-661/2022, kuriame buvo sprendžiamas V. K. kreditorinio reikalavimo patikslinimo UAB „Preskonita“ bankroto procese klausimas.

21.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1045-863/2020 yra nurodyta, kad „po bankroto bylos UAB „Preskonita“ iškėlimo visi su bendrove susiję dokumentai turėjo būti perduoti bankroto administratoriui, o V. K., kaip buvęs bendrovės vadovas ir akcininkas, 2019 m. vasario 4 d. neturėjo teisės disponuoti bendrovės dokumentais, persiųsti bendrovės 2017 metų pardavimo duomenis UAB „Tavlinas“ ir tokiu būdu atskleisti klientų saugotinus duomenis (pavadinimus, kodus, apyvartos dydžius ir skolas) kitiems asmenims (UAB „Tavlinas“)“.

22.       Kaip minėta, šioje byloje teismas vadovaujasi aplinkybėmis nustatytomis civilinėse bylose Nr. e2-1045-863/2020 ir Nr. e2A-756-643/2021. Taigi, įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, kad po bankroto bylos UAB „Preskonita“ iškėlimo V. K. apskritai neturėjo teisės disponuoti šios įmonės dokumentais, įskaitant ir informacija apie šios įmonės turėtus klientus, taip parduoti šią informaciją kitiems asmenims (atsakovui). Po nutarties iškelti UAB „Preskonita“ bankroto bylą įsiteisėjimo, tik bankroto administratorius turėjo teisę disponuoti įmonės turtu bei dokumentais. Bet koks kitų asmenų (šiuo atveju ieškovo) pasinaudojimas UAB „Preskonita“ duomenimis (turtu) bei iš to gavimas naudos yra neteisėtas. T. y. šiuo atveju taikytinas principas, jog iš neteisės negali gimti teisė. Ieškovas, neteisėtai pasinaudojęs UAB „Preskonita“ turtu, dokumentais, duomenimis, kontaktais ir kt., neturi teisės už tai gauti pajamų ar nuostolių atlyginimo. Visos pajamos, gautos už naudojimąsi UAB „Preskonita“ nuosavybe gali būti skiriamos tik šiai įmonei – jos kreditorių reikalavimams dengti ir administravimo išlaidoms apmokėti.

23.       Ieškovas iš esmės pateikė tik vieną įrodymą, kad atsakovui perdavė informaciją apie potencialius klientus – išrašą iš UAB „Preskonita“ buhalterinės apskaitos apie UAB „Preskonita“ pardavimus pirkėjams už 2017 metus (ieškinio priedas Nr. 5). Byloje nėra jokių kitų įrodymų, kad ieškovas atsakovui būtų perdavęs turėtus asmeninius galimų klientų kontaktus (pavadinimus, kitus duomenis). T. y. nors ieškovas įrodinėja, kad atsakovas naudojasi jo pateikta informacija, jis nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.), kad atsakovas prekiauja ir gauna pajamas su kokiais nors buvusiais ieškovo V. K., kaip fizinio asmens, o ne UAB „Preskonita“, verslo partneriais. Šiuo atveju sutiktina su atsakovo argumentais, kad nei V. K., nei A. K. atsakovui nepateikė jokių sutarčių ar susitarimų, patvirtinančių, jog jie kartu ar skyrium yra kokių nors potencialių pirkėjų agentai, distributoriai, prekybos atstovai ar pan. Kadangi ieškovas neįrodė, kad atsakovas nepagrįstai naudojasi ieškovo perduotais kontaktais, bendradarbiauja su buvusiais ieškovo, kaip fizinio asmens, klientais, darytina išvada, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja, jog atsakovas atlygintų žalą.

24.       Dėl išvardintų priežasčių ieškinys atmetamas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

25.       Teismas, atmetęs ieškinį tuo pagrindu, kad ieškovas neperdavė atsakovui jokių asmeninių savo klientų kontaktų, dėl kitų ieškovo ir atsakovo argumentų nepasisako. Pagal teismų praktiką, teismas neturi pareigos išsamiai pasisakyti dėl kiekvieno šalies argumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26.       Atmetus ieškinį spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui klausimas (CPK 93, 98 str.). Atsakovą proceso metu (skirtingais etapais) atstovavo dvi advokatės, todėl atsakovas pateikė atskirus prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo: 1331 Eur advokatei R. R. ir 1815 Eur advokatų profesinės bendrijos „DUELEX“ advokatei K. B..

27.       Advokatei R. R. mokėtina 1331 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (už atsiliepimo ir tripliko surašymą) laikytina pagrįsta, todėl visa priteistina atsakovui. Advokatė K. B. į bylos nagrinėjimą įstojo pačioje proceso pabaigoje, jokių esminių procesinių dokumentų nepateikė, todėl nepatyrė tokių didelių darbo sąnaudų kaip advokatė R. R., taigi nėra pagrindo priteisti visos prašomos 1815 Eur sumos, kuri yra netgi didesnė už advokatei R. R. priteistiną sumą. Dėl šios priežasties teismas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), advokatei K. B. priteistiną sumą mažina iki 800 Eur. Iš viso iš ieškovo atsakovui priteistina 2131 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovo V. K. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „SALDVA“ (į. k. 300588179) 2131 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinis skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                        Alvydas Barkauskas